16.10.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 242/1

(1)

Bendrija ir valstybės narės pagal Lisabonos darbotvarkę įsipareigojo didinti Europoje veikiančių bendrovių konkurencingumą. Pagal 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą 2004/387/EB dėl suderinto paneuropinių e. valdžios paslaugų teikimo valstybės valdymo institucijoms, verslo subjektams ir piliečiams (IDABC) (3) Komisija ir valstybės narės turėtų įdiegti efektyvias, veiksmingas ir sąveikias informacines bei ryšių sistemas, skirtas informacijos mainams tarp viešojo administravimo institucijų ir Bendrijos piliečių.

(2)

Tam, kad galėtų būti teikiamos Sprendime Nr. 2004/387/EB numatytos paneuropinės e. valdžios paslaugos, reikia imtis priemonių veiksmingiau organizuoti muitinį tikrinimą ir užtikrinti nenutrūkstamą duomenų srautą, kas padidintų muitinio įforminimo veiksmingumą, sumažintų administracinio darbo krūvį, padėtų kovoti su sukčiavimu, organizuotu nusikalstamumu ir terorizmu, gintų finansinius interesus, apsaugotų intelektinę nuosavybę ir kultūros paveldą, didintų prekių saugą bei tarptautinės prekybos saugumą ir gerintų sveikatos bei aplinkos apsaugą. Siekiant šių tikslų, ypač svarbu, kad būtų sudarytos sąlygos muitinės reikmėms naudoti informacijos ir ryšių technologijas (IRT).

(3)

2003 m. gruodžio 5 d. Tarybos rezoliucijoje dėl nepopierinės muitinės ir verslo aplinkos kūrimo (4), kuri buvo priimta pasirėmus Komisijos komunikatu dėl nepopierinės muitinės ir verslo aplinkos, Komisija paraginta, artimai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, parengti daugiametį strateginį planą kaip sukurti suderintą ir sąveikią Bendrijos muitinių elektroninę aplinką. 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2913/92, nustatančiame Bendrijos muitinės kodeksą (5), reikalaujama naudoti technines duomenų apdorojimo priemones pateikiant bendrąsias deklaracijas ir muitinių administracijoms vykdant elektroninius duomenų mainus, kad muitinis tikrinimas galėtų būti grindžiamas automatinių rizikos analizės sistemų naudojimu.

(4)

Todėl kuriant nepopierinę muitinės ir verslo aplinką būtina nustatyti siektinus tikslus bei šių darbų struktūrą, priemones ir terminus.

(5)

Komisija turėtų įgyvendinti šį sprendimą glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis. Todėl būtina apibrėžti atitinkamų šalių pareigas bei užduotis ir nustatyti, kaip Komisija ir valstybės narės pasidalys išlaidas.

(6)

Komisija ir valstybės narės turėtų pasidalyti atsakomybę už ryšių ir informacijos mainų sistemų Bendrijos ir nacionalinius komponentus, vadovaudamosi principais, išdėstytais 2003 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 253/2003/EB, nustatančiame muitinių veiksmų programą Bendrijoje (Muitinė 2007) (6), ir atsižvelgdamos į 2002 m. gruodžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą 2235/2002, patvirtinantį Bendrijos programą mokesčių sistemų veikimui vidaus rinkoje pagerinti (2003-2007 m. Fiscalis programa) (7).

(7)

Siekiant užtikrinti šio sprendimo vykdymą ir skirtingų sistemų, kurios turės būti sukurtos, suderinamumą, būtina sukurti stebėsenos mechanizmą.

(8)

Valstybės narės ir Komisija turėtų reguliariai teikti ataskaitas apie įgyvendinant šį sprendimą padarytą pažangą.

(9)

Nepopierinei aplinkai sukurti reikia glaudaus Komisijos, muitinių ir ekonominių operacijų vykdytojų bendradarbiavimo. Kad bendradarbiauti būtų lengviau, Muitų politikos grupė turėtų užtikrinti šiam sprendimui įgyvendinti būtinų veiksmų koordinavimą. Vykdant visus šių veiksmų parengimo etapus turėtų būti nacionaliniu ir Bendrijos lygiu konsultuojamasi su ekonominių operacijų vykdytojais.

(10)

Stojančioms šalims ir šalims kandidatėms turėtų būti leidžiama dalyvauti šiuose veiksmuose siekiant, kad jos pasirengtų stojimui.

(11)

Kadangi šio sprendimo tikslo valstybės narės negali deramai pasiekti, t.y. sukurti nepopierinę muitinės ir verslo aplinką, ir kadangi šio tikslo dėl jo masto ir poveikio būtų geriau siekti Bendrijos lygiu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą, šiuo sprendimu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti.

(12)

Šiam sprendimui įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti patvirtintos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (8).

(13)

Komisijai visų pirma turėtų būti suteikti įgaliojimai pratęsti šio sprendimo 4 straipsnio 2, 3 ir 5 dalyse numatytus terminus. Kadangi tos priemonės yra bendro pobūdžio ir skirtos iš dalies keisti neesmines šio sprendimo nuostatas, jos turi būti tvirtinamos taikant reguliavimo procedūrą su tikrinimu, numatytą Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje,

a)

supaprastinti importo ir eksporto procedūras;

b)

sumažinti nustatytų reikalavimų laikymosi bei administracinio darbo išlaidas ir sutrumpinti muitinės formalumams atlikti reikalingą laiką;

c)

koordinuoti bendro požiūrio taikymą prekių tikrinimo srityje;

d)

padėti užtikrinti tinkamą visų muitų ir kitų mokesčių surinkimą;

e)

užtikinti greitą svarbios informacijos, susijusios su tarptautine tiekimo grandine, teikimą ir gavimą;

f)

sudaryti galimybes šalių eksportuotojų ir importuotojų administracijoms, taip pat muitinėms ir ekonominių operacijų vykdytojams nuolatos vykdyti tarpusavio duomenų mainus, leidžiančius pakartotinai panaudoti į sistemą jau įvestus duomenis.

a)

suderintai keičiantis informacija remiantis tarptautiniu lygiu pripažintais duomenų modeliais ir pranešimų formatais;

b)

pertvarkant muitinėse vykdomus ir su muitinių veikla susijusius procesus siekiant optimalaus jų našumo ir veiksmingumo, šių procesų supaprastinimo, muitinės nustatytų reikalavimų laikymosi išlaidų sumažinimo;

c)

siūlant ekonominių operacijų vykdytojams platų elektroninių muitinės paslaugų asortimentą, sudarantį jiems galimybes tokiu pačiu būdu bendrauti su bet kurios valstybės narės muitine.

a)

ekonominių operacijų vykdytojais;

b)

Komisija;

c)

kitomis su tarptautiniu prekių gabenimu susijusiomis administracijomis ar oficialiomis institucijomis (toliau — kitos administracijos ar institucijos).

a)

importo ir eksporto sistemas, sąveikias su tranzito sistema ir sudarančias sąlygas nenutrūkstamam duomenų srautui tarp tokių muitinės sistemų visoje Bendrijoje;

b)

ekonominių operacijų vykdytojų identifikavimo ir registravimo sistemą, sąveikią su įgaliotųjų ekonominių operacijų vykdytojų sistema ir sudarančią jiems sąlygas bendrauti su visos Bendrijos muitinėmis užsiregistravus tik vieną kartą, kuri būtų kuriama įvertinus esamas Bendrijos ar nacionalines sistemas;

c)

sistemą, sudarančią sąlygas taikyti įgaliotojo ekonominių operacijų vykdytojo statuso suteikimo procedūrą, kuri apimtų informavimo ir konsultavimo procesą, įgaliotųjų ekonominių operacijų vykdytojų sertifikatų valdymą ir šių subjektų įregistravimą duomenų bazėje, prie kurios turi prieigą muitinės administracijos.

a)

vieno prieigos taško sistemoms, kurios sudaro galimybes ekonominių operacijų vykdytojams pasinaudojus viena ir ta pačia sąsaja pateikti elektronines muitinės deklaracijas ir tada, kai muitinės procedūra atliekama kitoje valstybėje narėje;

b)

ekonominių operacijų vykdytojams skirtoms elektroninėms sąsajoms, kurios sudarytų jiems galimybę atlikti visus su muitinės funkcijomis susijusius formalumus per valstybės narės, kurioje jie įsteigti, muitinę, net ir tada, kai atliekant tokius formalumus turėtų dalyvauti kelios valstybės narės; ir

c)

„vieno langelio“ paslaugoms, sudarančioms sąlygas nenutrūkstamiems duomenų srautams tarp ekonominių operacijų vykdytojų bei muitinių, tarp muitinių bei Komisijos ir tarp muitinių bei kitų administracijų ir institucijų, ir duodančioms galimybę ekonominių operacijų vykdytojams pateikti muitinei visą importo ar eksporto formalumams atlikti būtiną informaciją, įskaitant informaciją, reikalaujamą ne pagal muitų teisės aktus.

a)

su sistemomis susijusios galimybių studijos ir bendros funkcinės bei techninės sistemų specifikacijos;

b)

bendri produktai ir paslaugos, įskaitant būtinas bendras muitinės normatyvinės informacijos ir su muitinės veikla susijusios informacijos sistemas;

c)

valstybėms narėms teikiamos bendrojo ryšių tinklo ir bendrosios sistemų sąsajos (CCN/CSI) paslaugos;

d)

valstybių narių ir Komisijos įgyvendinamos koordinavimo priemonės, kai jos įgyvendinamos ir veikla vykdoma Bendrijos bendrojoje srityje;

e)

Komisijos įgyvendinamos koordinavimo priemonės, kai jos įgyvendinamos ir veikla vykdoma Bendrijos išorinėje srityje, išskyrus nacionaliniams poreikiams tenkinti skirtas paslaugas.

a)

nacionalinės funkcinės ir techninės sistemų specifikacijos;

b)

nacionalinės sistemos, įskaitant duomenų bazes;

c)

tinklo sujungimai tarp muitinės administracijų bei ekonominių operacijų vykdytojų ir tarp muitinės administracijų bei kitų administracijų ar institucijų, veikiančių toje pačioje valstybėje narėje;

d)

visa programinė įranga arba įrenginiai, valstybės narės nuomone, būtini visapusiškam tinkamam sistemos naudojimui užtikrinti.

a)

elektroninių muitinės sistemų Bendrijos komponentų kūrimo, tinkamumo tikrinimo, diegimo, eksploatacijos ir priežiūros koordinavimą;

b)

šiame sprendime numatytų sistemų bei paslaugų ir kitų atitinkamų su e. valdžios iniciatyva susijusių projektų koordinavimą Bendrijos lygiu;

c)

8 straipsnio 2 dalyje numatytame daugiamečiame strateginiame plane jai paskirtų užduočių vykdymą;

d)

Bendrijos ir nacionalinių komponentų kūrimo koordinavimą reikalingą sinchroniškam projektų įgyvendinimui;

e)

elektroninių muitinės paslaugų ir „vieno langelio“ paslaugų koordinavimą Bendrijos lygiu, susijusį su jų propagavimu ir įgyvendinimu nacionaliniu lygiu;

f)

mokymo poreikių koordinavimą.

a)

elektroninių muitinės sistemų nacionalinių komponentų kūrimo, tinkamumo tikrinimo, diegimo, eksploatacijos ir priežiūros koordinavimą;

b)

šiame sprendime numatytų sistemų bei paslaugų ir kitų atitinkamų su e. valdžios iniciatyva susijusių projektų koordinavimą nacionaliniu lygiu;

c)

8 straipsnio 2 dalyje numatytame daugiamečiame strateginiame plane joms paskirtų užduočių vykdymą;

d)

reguliarų Komisijos informavimą apie priemones, kurių jos ėmėsi, sudarydamos sąlygas atitinkamoms savo valdžios institucijoms arba ekonominių operacijų vykdytojams visapusiškai naudotis elektroninėmis muitinės sistemomis;

e)

elektroninių muitinės paslaugų ir „vieno langelio“ paslaugų propagavimą bei įgyvendinimą nacionaliniu lygiu;

f)

būtiną muitinės pareigūnų ir kitų kompetentingų pareigūnų mokymą.

a)

strategijų, reikalingų išteklių ir kūrimo etapų nustatymą;

b)

visų su elektroninės muitinės iniciatyva susijusių priemonių koordinavimą siekiant užtikrinti, kad ištekliai, įskaitant jau naudojamus nacionaliniu ir Bendrijos lygiu, būtų naudojami geriausiai ir veiksmingiausiai,;

c)

teisinių, veiklos, mokymo ir informacinių technologijų kūrimo aspektų koordinavimą, taip pat muitinių ir ekonominių operacijų vykdytojų informavimą apie tuos aspektus;

d)

visų suinteresuotų šalių vykdomų įgyvendinimo priemonių koordinavimą;

e)

kad suinteresuotos šalys laikytųsi 4 straipsnyje numatytų terminų.

16.10.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 242/11

(1)

Viduržemio jūros, Baltijos jūros, Juodosios jūros ir šiaurės rytų Atlanto vandenyno vandenys, taip pat Azorų, Madeiros ir Kanarų salas supantys vandenys priklauso Europos Sąjungos valstybių narių jurisdikcijoje esantiems jūrų vandenims, į kuriuos jos turi suverenias teises.

(2)

Akivaizdu, kad pavojus natūraliems jūrų ištekliams bei jūrų ekologinių paslaugų paklausa dažnai yra pernelyg dideli ir kad Bendrijai reikia sumažinti savo poveikį jūrų vandenyse.

(3)

Jūrų aplinka yra vertingas paveldas, kuris turi būti saugomas, puoselėjamas ir, jei įmanoma, atkuriamas, siekiant galutinio tikslo — išlaikyti biologinę įvairovę ir užtikrinti įvairius ir dinamiškus vandenynus ir jūras, kurie būtų švarūs, palankūs sveikatai ir produktyvūs. Šiuo atžvilgiu ši direktyva turėtų tapti Europos Sąjungos būsimos jūrų politikos aplinkosaugos ramsčiu.

(4)

Vadovaujantis 2002 m. liepos 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1600/2002/EB, nustatančiu šeštąją Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programą (4), buvo sukurta teminė strategija dėl jūrų aplinkos apsaugos ir išsaugojimo, kurios bendras tikslas — tausojančio jūrų naudojimo skatinimas ir jūrų ekosistemų išsaugojimas.

(5)

Rengiant ir įgyvendinant strategiją turėtų būti siekiama išsaugoti ekosistemas. Šis požiūris turėtų būti taikomas saugomoms teritorijoms ir apimti visas žmogaus veiklos sritis, darančias poveikį jūrų aplinkai.

(6)

Būtina ir toliau kelti biologinius bei aplinkosaugos tikslus bei kurti pamatines programas, atsižvelgiant į 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvoje 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (5) (toliau — Buveinių direktyva), 1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyvoje 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos (6) (toliau — Paukščių direktyva), 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/60/EB, nustatančioje Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (7), nustatytus tikslus ir į susijusius tarptautinius susitarimus.

(7)

Taikant ekosistemomis grįstą žmogaus veiklos valdymo metodą, tuo pačiu sukuriant sąlygas tausiam jūrų prekių ir paslaugų naudojimui, pirmenybė turėtų būti teikiama tam, kad būtų siekiama geros Bendrijos jūrų aplinkos būklės arba ji būtų išlaikoma, tęsiama jos apsauga ir saugojimas bei užkertamas kelias tolesniam blogėjimui.

(8)

Tam, kad būtų pasiekti tie tikslai, būtina turėti skaidrią ir darnią teisės aktų sistemą. Ši sistema turėtų padidinti skirtingų politikos krypčių nuoseklumą ir paskatinti aplinkosaugos klausimų integravimą į kitas politikos kryptis, pavyzdžiui, į bendrą žuvininkystės politiką, bendrą žemės ūkio politiką ir kitas atitinkamas Bendrijos politikos sritis. Teisės aktų sistema turėtų sudaryti visapusišką veiksmų pagrindą ir sąlygas, kad vykdomi veiksmai būtų suderinti, nuoseklūs ir tinkamai sujungti su veiksmais pagal kitus Bendrijos teisės aktus bei tarptautinius susitarimus.

(9)

Bendrijos jūrų aplinką sudarančių įvairių jūrų regionų ar paregionių sąlygos, problemos ir poreikiai yra skirtingi, todėl reikalingi skirtingi ir konkretūs sprendimai. Į tą įvairovę turėtų būti atsižvelgiama visuose jūrų strategijų rengimo etapuose, ypač rengiant, planuojant ir įgyvendinant priemones, kad būtų pasiekta gera Bendrijos jūrų aplinkos būklė jūrų regionų ir paregionių lygmeniu.

(10)

Todėl kiekviena valstybė narė jai priklausantiems jūrų vandenims turėtų parengti jūrų strategiją, kurioje, nors strategija skirta saviems vandenims, būtų atsižvelgta į bendrą atitinkamo jūrų regiono ar paregionio perspektyvą. Jūrų strategijomis turėtų būti pasiekta, kad būtų vykdomos priemonių programos, skirtos gerai aplinkos būklei pasiekti arba ją išlaikyti. Tačiau neturėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės imtųsi konkrečių priemonių, kai nėra rimto pavojaus jūrų aplinkai arba kai sąnaudos būtų pernelyg didelės palyginti su jūrų aplinkai gresiančiu pavojumi, jei visi sprendimai nesiimti veiksmų yra tinkamai pagrindžiami.

(11)

Dėl tarpvalstybinio jūrų aplinkos pobūdžio valstybės narės turėtų bendradarbiauti, kad užtikrintų suderintą kiekvienam jūrų regionui ar paregioniui skirtų jūrų strategijų rengimą. Kadangi jūrų regionai ar paregioniai iš dalies priklauso ir kitoms valstybėms narėms, ir trečiosioms šalims, valstybės narės turėtų kiek galėdamos stengtis užtikrinti tikslų visų atitinkamų valstybių narių ir trečiųjų šalių veiklos derinimą. Jei tikslinga ir tinkama, tokiam koordinavimui užtikrinti turėtų būti naudojamos jau esančios institucinės struktūros, įsteigtos jūrų regionuose ar paregioniuose, visų pirma regioninės jūrų konvencijos.

(12)

Valstybės narės, turinčios sienas tame pačiame jūrų regione ar paregionyje, kuriam taikoma ši direktyva, jei jūros būklės lygis yra toks kritinis, kad reikalingi skubūs veiksmai, turėtų siekti susitarti dėl veiksmų plano ir dėl paankstinto priemonių programos įsigaliojimo. Tokiais atvejais Komisijos reikėtų prašyti apsvarstyti, ar remti valstybių narių didesnes pastangas, kai siekiama gerinti jūrų aplinką, atitinkamą regioną padarant bandomuoju projektu.

(13)

Ne visos valstybės narės turi jūrų vandenis, kaip apibrėžta šioje direktyvoje, todėl šios direktyvos nuostatos, kurios skirtos išimtinai jūrų vandenis turinčioms valstybėms narėms, turėtų būti taikomos tik toms valstybėms narėms.

(14)

Kadangi bendradarbiavimui ir koordinavimui pasiekti būtini veiksmai tarptautiniu lygiu, šia direktyva turėtų būti toliau stiprinamas Bendrijos ir valstybių narių veiklos nuoseklumas pagal tarptautinius susitarimus.

(15)

Bendrija ir jos valstybės narės yra Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos (UNCLOS), patvirtintos 1998 m. kovo 23 d. Tarybos sprendimu 98/392/EB dėl Europos bendrijos Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos ir 1994 m. liepos 28 d. Susitarimo, susijusio su jos XI dalies įgyvendinimu, patvirtinimo (8), šalys. Todėl šioje direktyvoje reikėtų visapusiškai atsižvelgti į Bendrijos ir jos valstybių narių įsipareigojimus pagal tuos susitarimus.

(16)

Šia direktyva taip pat turėtų būti paremta, atsižvelgiant į Biologinės įvairovės konvenciją, patvirtintą 1993 m. spalio 25 d. Tarybos sprendimu 93/626/EEB (9), Bendrijos užimta tvirta pozicija dėl biologinės įvairovės nykimo sustabdymo, užtikrinant jūrų biologinę įvairovę išsaugantį ir tausojantį naudojimą, bei dėl saugomų jūrų rajonų pasaulinio tinklo sukūrimo iki 2012 m. Be to, ja turėtų būti prisidėta prie Biologinės įvairovės konvencijos šalių septintosios konferencijos tikslų įgyvendinimo. Konferencija priėmė nuodugnią jūrų ir pakrančių biologinės įvairovės darbo programą, kurioje užsibrėžiama daug tikslų, uždavinių ir veiksmų, skirtų sustabdyti biologinės įvairovės nykimą nacionaliniu, regioniniu ir pasauliniu mastu bei užtikrinti jūrų ekosistemų gebėjimą užtikrinti prekių ir paslaugų teikimą, bei saugomų rajonų darbo programą, kurios tikslas — iki 2012 m. įsteigti ekologiniu požiūriu pavyzdines saugomų jūrų rajonų sistemas ir jas išlaikyti. Vykdydamos pareigą nustatyti „Natura 2000“ vietoves pagal Paukščių direktyvą ir Buveinių direktyvą valstybės narės daug prisidės prie šio proceso.

(17)

Šia direktyva turėtų būti padedama vykdyti Bendrijos ir valstybių narių pareigas ir kitus svarbius įsipareigojimus pagal kelis kitus atitinkamus tarptautinius susitarimus, susijusius su jūrų aplinkos apsauga nuo taršos, pagal: Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos konvenciją, patvirtintą 1994 m. vasario 21 d. Tarybos sprendimu 94/157/EB (10), Konvenciją dėl šiaurės rytų Atlanto jūros aplinkos apsaugos, patvirtintą 1997 m. spalio 7 d. Tarybos sprendimu 98/249/EB (11), įskaitant jos naująjį V priedą dėl jūros rajono ekologinių sistemų ir biologinės įvairovės apsaugos bei išsaugojimo ir atitinkamą 3 priedėlį, patvirtintus Tarybos sprendimu 2000/340/EB (12), Viduržemio jūros apsaugos nuo taršos konvenciją, patvirtintą Tarybos sprendimu 77/585/EEB (13), ir jos 1995 m. pakeitimais, patvirtintais Tarybos sprendimu 1999/802/EB (14), ir jos Protokolą dėl Viduržemio jūros apsaugos nuo taršos iš sausumoje esančių šaltinių, patvirtintą Tarybos sprendimu 83/101/EEB (15), ir jos 1996 m. pakeitimais, patvirtintais Tarybos sprendimu 1999/801/EB (16). Šia direktyva taip pat turėtų būti padedama vykdyti valstybių narių pareigas, numatytas Juodosios jūros apsaugos nuo taršos konvencijoje, pagal kurią jos įsipareigojo saugoti jūrų aplinką nuo taršos ir prie kurios Bendrija dar nėra prisijungusi, bet dalyvauja joje kaip stebėtoja.

(18)

Reikėtų pakviesti trečiąsias šalis, kurioms priklauso to paties jūrų regiono arba paregionio vandenys kaip ir valstybėms narėms, dalyvauti šioje direktyvoje nustatytame procese, taip sudarant sąlygas pasiekti gerą aplinkos būklę atitinkamame jūrų regione arba paregionyje.

(19)

Siekiant šios direktyvos tikslų, labai svarbu užtikrinti, kad būtų atsižvelgta į išsaugojimo tikslus, valdymo priemones ir stebėsenos bei vertinimo veiklas, skirtas saugomiems jūrų rajonams, kuriuos valstybės narės gali pageidauti įtraukti į priemonių programas.

(20)

Kadangi pagal jūrų strategijas vykdomos priemonių programos bus veiksmingos tik tada, jeigu bus parengtos remiantis tvirtomis žiniomis apie jūrų aplinkos būklę tam tikrame rajone ir kuo labiau pritaikytos prie atitinkamų vandenų poreikių kiekvienos valstybės narės atveju ir atsižvelgiant į bendrą atitinkamo jūrų regiono ar paregionio perspektyvą, turėtų būti numatytai nacionaliniu lygiu parengti atitinkamą sistemą, apimančią ir jūrų tyrimo bei stebėsenos operacijas, skirtą formuoti informacija pagrįstą politiką. Bendrijos lygiu parama su tuo susijusiems tyrimams turėtų būti nuolat įtvirtinama moksliniams tyrimams ir taikomajai veiklai skirtos politikos kryptyse. Svarbus žingsnis šia kryptimi buvo žengtas skyrus deramą dėmesį jūrų aplinkos klausimams Septintojoje bendrojoje mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos programoje.

(21)

Pradėdamos rengti priemonių programas valstybės narės visame jūrų regione ar paregionyje turėtų atlikti savo jūrų vandenų savybių ir pavojų bei poveikio jiems analizę ir nustatyti svarbiausius pavojus bei poveikį tiems vandenims, taip pat atlikti ekonominę ir socialinę jų naudojimo bei išlaidų, patiriamų dėl jūrų aplinkos blogėjimo, analizę. Savo analizių pagrindu jos gali naudoti pagal regionines jūrų konvencijas jau atliktus įvertinimus.

(22)

Remdamosi tokia analize valstybės narės tuomet turėtų nustatyti savo jūrų vandenų geros aplinkos būklės požymius. Todėl tikslinga numatyti kriterijų ir metodinių standartų parengimą, siekiant užtikrinti nuoseklumą ir sudaryti sąlygas lyginti jūrų regionus arba paregionius, atsižvelgiant į juose pasiektą gerą aplinkos būklę.

(23)

Kitas žingsnis siekiant geros aplinkos būklės turėtų būti aplinkos apsaugos tikslų nustatymas ir nuolatiniam vertinimui skirtų stebėsenos programų parengimas, kad atitinkamų jūrų vandenų būklė būtų nuolat vertinama.

(24)

Valstybės narės turėtų po to parengti ir įgyvendinti priemonių programas, skirtas atitinkamų vandenų gerai aplinkos būklei pasiekti arba išlaikyti, laikydamosi galiojančių Bendrijos ir tarptautinių reikalavimų bei atsižvelgdamos į atitinkamo jūrų regiono ar paregionio poreikius.

(25)

Tikslinga, kad valstybės narės imtųsi pirmiau nurodytų veiksmų, atsižvelgiant į tikslumo poreikį. Atsižvelgiant į tai, kad, siekiant užtikrinti veiksmų Bendrijos mastu ir pagal įsipareigojimus pasauliniu mastu nuoseklumą, svarbu, kad valstybės narės Komisijai praneštų apie atliktus veiksmus tam, kad Komisija galėtų įvertinti veiksmų nuoseklumą visame atitinkamame jūrų regione ar paregionyje ir prireikus patarti valstybėms narėms.

(26)

Teisingumo ir įgyvendinamumo sumetimais yra tikslinga numatyti tuos atvejus, kai valstybė narė negalėtų pasiekti nustatytais aplinkos apsaugos tikslais siekiamo lygio.

(27)

Todėl reikėtų numatyti du specialius atvejus. Pirmasis specialus atvejis susijęs su situacija, kai valstybė narė negali pasiekti savo aplinkos apsaugos tikslų dėl veiksmų arba neveiklumo, už kuriuos atitinkama valstybė narė nėra atsakinga, arba dėl natūralių priežasčių ar force majeure, arba dėl veiksmų, kurių ėmėsi pati valstybė narė dėl pagrindinio viešojo intereso, kuris yra reikšmingesnis nei neigiamas poveikis aplinkai, arba todėl, kad gamtos sąlygos neleidžia laiku pagerinti jūrų vandenų būklės. Atitinkama valstybė narė turėtų pagrįsti, kodėl ji mano, kad susidurta su tokiu specialiu atveju, ir turėtų nustatyti atitinkamą teritoriją bei imtis atitinkamų ad hoc priemonių, kad būtų ir toliau siekiama aplinkos apsaugos tikslų, užkirstas kelias tolesniam paveiktų jūrų vandenų būklės blogėjimui ir sušvelnintas nepalankus poveikis atitinkamame jūrų regione ar paregionyje.

(28)

Antrasis specialus atvejis susijęs su situacija, kai valstybė narė nustato problemą, darančią poveikį jai priklausančių, netgi galbūt viso atitinkamo jūrų regiono ar paregionio jūrų vandenų aplinkos būklei, tačiau negali problemos spręsti priemonėmis, kurių imamasi nacionaliniu lygiu, arba kuri yra susijusi su kita Bendrijos politikos kryptimi ar tarptautiniu susitarimu. Tokiu atveju turėtų būti nustatyta, kad Komisija būtų atitinkamai informuojama laikantis pranešimo apie priemonių programas tvarkos, ir tada, kai reikalingi Komisijos veiksmai, pateikiamos atitinkamos rekomendacijos Komisijai ir Tarybai.

(29)

Tačiau specialiais atvejais numatytas lankstumas turėtų būti kontroliuojamas Bendrijos lygiu. Todėl pirmuoju specialiu atveju tikslinga, kad vertinimo metu būtų tinkamai atsižvelgta į bet kokių vykdomų ad hoc priemonių veiksmingumą Be to, tais atvejais, kai valstybė narė imasi veiksmų vadovaudamasi daug svarbesniu viešuoju interesu, turėtų būti užtikrinta, kad tų veiksmų nulemti bet kokie jūrų aplinkos pokyčiai visiškai nesunaikintų geros aplinkos būklės ar nesutrukdytų jos siekti atitinkamame jūrų regione arba paregionyje, arba kitų valstybių narių jūrų vandenyse. Komisija turėtų atitinkamai patarti valstybėms narėms, jei ji mano, kad numatytos priemonės nėra pakankamos ar tinkamos tam, kad būtų užtikrinti nuoseklūs veiksmai atitinkamame jūros regione ar paregionyje.

(30)

Antruoju specialiu atveju Komisija turėtų apsvarstyti klausimą ir atsakyti per šešis mėnesius. Kur tinkama, Komisija turėtų atsižvelgti į atitinkamos valstybės rekomendacijas pateikdama su tuo susijusius pasiūlymus Europos Parlamentui ir Komisijai.

(31)

Atsižvelgiant į dinamišką jūrų ekosistemų pobūdį ir jų natūralų kintamumą bei į tai, kad joms kylantys pavojai ir poveikis gali skirtis atsižvelgiant į žmogaus veiksmų modelio raidą ir į klimato kaitos poveikį, būtina pripažinti, kad sprendimas dėl geros aplinkos būklės gali būti ilgainiui tikslinamas. Atitinkamai tikslinga, kad jūrų aplinkos apsaugos ir valdymo priemonių programos būtų lanksčios ir pritaikomos bei būtų atsižvelgiama į mokslo bei technologijų raidą. Todėl turėtų būti numatytas nuolatinis jūrų strategijų atnaujinimas.

(32)

Taip pat reikėtų numatyti, kad priemonių programos ir jų atnaujintos versijos būtų skelbiamos ir kad Komisijai būtų teikiamos tarpinės ataskaitos, apibūdinančios tų programų įgyvendinimo pažangą.

(33)

Siekiant užtikrinti aktyvų plačiosios visuomenės dalyvavimą rengiant, įgyvendinant ir atnaujinant jūrų strategijas, reikėtų numatyti, kad visuomenė būtų tinkamai informuojama apie skirtingus jūrų strategijų aspektus arba atitinkamą jų atnaujinimą bei paprašius tinkamai informuojama apie tai, kuo buvo naudotasi rengiant jūrų strategijas, laikantis Bendrijos teisės aktų dėl galimybės visuomenei susipažinti su informacija apie aplinkos apsaugą.

(34)

Komisija turėtų pateikti pirmąją šios direktyvos įgyvendinimo įvertinimo ataskaitą per dvejus metus nuo tada, kai gaunamos visos priemonių programos ir, bet kuriuo atveju, ne vėliau kaip 2021 m. Tolesnės Komisijos ataskaitos turėtų būti skelbiamos kas šešerius metus.

(35)

Turėtų būti numatyta priimti metodinius jūrų aplinkos būklės vertinimo, stebėsenos, aplinkos apsaugos tikslų standartus ir techninius formatus, naudojamus perduodant ir apdorojant duomenis, pagal 2007 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/2/EB, sukuriančią Europos bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūrą (Inspire) (17).

(36)

Priemonių, reglamentuojančių žuvininkystės valdymą, reikėtų imtis tik pagal bendrą žuvininkystės politiką, kaip nustatyta 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką (18), ir remiantis mokslinėmis konsultacijomis, todėl tokios priemonės nenagrinėjamos šioje direktyvoje. Euratomo sutarties 30 ir 31 straipsniai reglamentuoja dėl radioaktyviųjų medžiagų naudojimo susidarančios spinduliuotės ir emisijos kontrolę, todėl ji neturėtų būti nagrinėjama šioje direktyvoje.

(37)

Bendrojoje žuvininkystės politikoje turėtų būti atsižvelgta į žvejybos poveikį aplinkai ir į šios direktyvos tikslus.

(38)

Tuo atveju, kai valstybės narės mano, kad veiksmai pirmiau minėtose srityse arba kitose srityse, susijusiose su kita Bendrijos politikos kryptimi arba tarptautiniu susitarimu, yra pageidautini, jos turėtų pateikti atitinkamas rekomendacijas dėl Bendrijos veiksmų.

(39)

Kadangi šios direktyvos tikslų, būtent jūros aplinkos apsaugos ir išsaugojimo, jos būklės blogėjimo prevencijos ir, jei įmanoma, tos aplinkos atkūrimo rajonuose, kuriuose ši aplinka yra neigiamai paveikta, valstybės narės negali deramai pasiekti, ir kadangi dėl šios direktyvos masto bei poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

(40)

Valstybių narių priemonių programos ir tolesni veiksmai turėtų būti grindžiami ekosistemomis grįstu žmogaus veiklos valdymo metodu bei Sutarties 174 straipsnyje nurodytais principais, visų pirma atsargumo principu.

(41)

Šioje direktyvoje gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažįstamų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (19), visų pirma jos 37 straipsnyje, kuriuo siekiama skatinti integruoti į Sąjungos politiką aukšto lygio aplinkos apsaugą ir aplinkos kokybės gerinimą laikantis tvaraus vystymosi principo.

(42)

Šiai direktyvai įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti priimtos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (20).

(43)

Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai patikslinti šios direktyvos III, IV ir V priedus atsižvelgiant į mokslo ir techninę pažangą. Kadangi tos priemonės yra bendro pobūdžio ir skirtos iš dalies keisti neesmines šios direktyvos nuostatas, jos turėtų būti priimamos taikant reguliavimo procedūrą su tikrinimu, numatytą Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje.

(44)

Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai nustatyti kriterijus ir metodinius standartus, kuriais remiantis pripažįstama gera aplinkos būklė, bei patvirtinti stebėsenos ir vertinimo specifikacijas bei standartizuotus metodus. Kadangi tos priemonės yra bendro pobūdžio ir skirtos papildyti šią direktyvą įtraukiant į ją naujas neesmines nuostatas, jos turėtų būti priimamos taikant reguliavimo procedūrą su tikrinimu, numatytą Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje,

1)

jūrų vandenys — vandenys, jūros dugnas ir po juo esantis gruntas, jūros pusėje nuo pagrindinės linijos, nuo kurios matuojamas teritorinių vandenų plotis, besitęsiantys iki toliausios ribos tos teritorijos, kuri priklauso valstybių narių jurisdikcijai ir (arba) kurioje ji vykdo jurisdikciją pagal UNCLOS, išskyrus vandenis, esančius greta Sutarties II priede išvardytų šalių ir teritorijų, bei Prancūzijos užjūrio departamentų ir kolektyvinių darinių. Jūrų vandenys jūros pusėje nuo pagrindinės linijos, kuriems taikoma Direktyva 2000/60/EB įtraukiami tik tiek, kiek tai yra susiję su atitinkamais jūrų aplinkos apsaugos elementais, kuriems nėra taikoma Direktyva 2000/60/EB;

2)

jūrų regionas — 4 straipsnyje nurodytas jūrų regionas. Jūrų regionai ir jų paregioniai paskirti siekiant palengvinti šios direktyvos įgyvendinimą ir yra nustatyti atsižvelgiant į hidrologinius, okeanografinius ir biogeografinius bruožus;

3)

jūrų strategija — strategija, kurią reikia parengti kiekvienam atitinkamam jūrų regionui ar paregioniui ir jame įgyvendinti, kaip nustatyta 5 straipsnyje;

4)

aplinkos būklė — bendra jūrų vandenų aplinkos būklė, atsižvelgiant į juos sudarančių jūrų ekosistemų struktūrą, funkciją ir procesus bei natūralius fiziografinius, geografinius ir klimato veiksnius bei fizines ir chemines sąlygas, taip pat susidariusias dėl žmogaus veiklos atitinkamoje teritorijoje;

5)

gera aplinkos būklė — jūros vandenų aplinkos būklė, kai tie vandenys sudaro ekologiniu požiūriu įvairius ir dinamiškus vandenynus bei jūras, kurie yra švarūs, sveiki ir produktyvūs jiems būdingomis sąlygomis, o jūrų aplinkos naudojimas neperžengia tausaus naudojimo lygio, ir tokiu būdu išsaugomas potencialas ja naudotis dabartinėms ir būsimoms kartoms, t. y.:

Gera aplinkos būklė nustatoma jūrų regiono ar paregionio lygmeniu kaip nurodyta 4 straipsnyje, remiantis I priede pateiktais bendrais kokybiniais deskriptoriais. Siekiant geros aplinkos būklės taikomas ekosistemomis pagrįstas prisitaikomasis valdymas;

6)

kriterijai — saviti techniniai bruožai, glaudžiai susieti su bendrais kokybiniais deskriptoriais;

7)

aplinkosaugos tikslas — kokybinis ar kiekybinis teiginys apie pageidautiną įvairių jūros vandenų komponentų būklę atsižvelgiant į kiekvieno jūrų regiono ar paregionio aplinkosaugos tikslus. Aplinkosaugos tikslai nustatomi pagal 10 straipsnį;

8)

tarša — dėl žmogaus veiklos kylantis tiesioginis arba netiesioginis medžiagų ar energijos, taip pat žmogaus sukeliamo jūrų povandeninio triukšmo patekimas į jūrų aplinką, kuris sukelia arba gali sukelti žalingą poveikį, pavyzdžiui, žalą gyviesiems ištekliams ir jūrų ekosistemoms, pavojų žmogaus sveikatai, trukdžius jūrų veiklai, įskaitant žvejybą, turizmą ir poilsį bei kitą teisėtą naudojimąsi jūra, jūros vandens kokybės pablogėjimą naudojimui ir patogumų sumažėjimą arba apskirtai trukdžius tausiam jūrų prekių ir paslaugų naudojimui;

9)

konkreti teritorija — valstybės narės jūrų vandenų teritorija, kurioje dėl 14 straipsnyje nurodytų priežasčių aplinkosaugos tikslų neįmanoma pasiekti priemonėmis, kurių imasi ta valstybė narė;

10)

regioninis bendradarbiavimas — valstybių narių ir, kai įmanoma, tą patį jūrų regioną ar paregionį turinčių trečiųjų šalių bendradarbiavimas ir veiklos koordinavimas, siekiant parengti ir įgyvendinti jūrų strategijas;

11)

regioninė jūrų konvencija — bet kuri tarptautinė konvencija ar tarptautinis susitarimas kartu su jų valdančiaisiais organais, kurie įsteigti siekiant apsaugoti 4 straipsnyje nurodytų jūrų regionų jūrų aplinką, pavyzdžiui, Konvencija dėl Baltijos jūros baseino jūros aplinkos apsaugos, Konvencija dėl Šiaurės Rytų Atlanto jūros aplinkos apsaugos ir Konvencija dėl Viduržemio jūros apsaugos nuo taršos.

a)

Baltijos jūros;

b)

Šiaurės Rytų Atlanto vandenyno;

c)

Viduržemio jūros;

d)

Juodosios jūros.

a)

Šiaurės Rytų Atlanto vandenyne:

b)

Viduržemio jūroje:

a)

parengimas:

b)

priemonių programos:

a)

atitinkamos valstybės narės praneša Komisijai apie patikslintus terminus ir imasi atitinkamų veiksmų;

b)

Komisijos prašoma apsvarstyti, ar teikti pagalbą valstybėms narėms, padidinusioms pastangas pagerinti jūrų aplinką, atitinkamą regioną padarant bandomuoju projektu.

a)

tų vandenų pagrindinių savybių ir esamos aplinkos būklės analizę, pagrįstą orientaciniais III priedo 1 lentelėje pateiktais aspektų sąrašais, ir apimančią fizines ir chemines savybes, buveinių tipus, biologines savybes bei hidromorfologiją;

b)

vyraujančių problemų ir poveikio, įskaitant žmogaus veiklą, tų vandenų savybėms ir jų aplinkos būklei analizę, pagrįstą orientaciniais III priedo 2 lentelėje pateiktais aspektų sąrašais, ir apimančią kokybinį bei kiekybinį įvairių problemų derinį, taip pat pastebimas tendencijas;

c)

ekonominę ir socialinę tų vandenų naudojimo ir dėl jūrų aplinkos blogėjimo kylančių išlaidų analizę.

a)

veiksmai arba neveikimas, už kuriuos atitinkama valstybė narė nėra atsakinga;

b)

gamtinės priežastys;

c)

force majeure;

d)

jūrų vandenų savybių pokyčiai, atsiradę dėl veiksmų, kurių imtasi dėl priežasčių, susijusių su itin svarbiais viešaisiais interesais, nusvėrusių neigiamą poveikį aplinkai, įskaitant tarpvalstybinį poveikį;

e)

gamtinės sąlygos, kurios neleidžia laiku pagerinti atitinkamų jūrų vandenų būklę.

a)

geros aplinkos būklės pradinį įvertinimą ir nustatymą, numatytus atitinkamai 8 straipsnio 1 dalyje ir 9 straipsnio 1 dalyje;

b)

pagal 10 straipsnio 1 dalį nustatytų aplinkos apsaugos tikslų;

c)

pagal 11 straipsnio 1 dalį parengtų stebėsenos programų;

d)

pagal 13 straipsnio 2 dalį parengtų priemonių programų.

a)

pradinio geros aplinkos būklės įvertinimo ir nustatymo, kaip numatyta atitinkamai 8 straipsnio 1 dalyje ir 9 straipsnio 1 dalyje;

b)

pagal 10 straipsnio 1 dalį nustatytų aplinkos apsaugos tikslų;

c)

pagal 11 straipsnio 1 dalį parengtų stebėsenos programų;

d)

pagal 13 straipsnio 2 dalį parengtų priemonių programų.

a)

šios direktyvos įgyvendinimo pažangos apžvalga;

b)

Bendrijos jūrų aplinkos būklės peržiūra, kuri atliekama kartu su Europos aplinkos agentūra ir atitinkamomis regioninėmis jūrų ir žuvininkystės organizacijomis bei konvencijomis;

c)

jūrų strategijų apžvalga ir pasiūlymai dėl jų tobulinimo;

d)

pagal 12 ir 16 straipsnius iš valstybių narių gautos informacijos ir Komisijos pagal 16 straipsnį atliktų įvertinimų santrauka, susijusi su informacija, gauta iš valstybių narių pagal 15 straipsnį;

e)

atsakymo į kiekvieną pagal 18 straipsnį Komisijai pateiktą valstybių narių ataskaitą santrauka;

f)

atsakymų į Europos Parlamento ir Tarybos pastabas dėl ankstesnių jūrų strategijų santrauka;

g)

santrauka apie kitų Bendrijos politikos krypčių indėlį siekiant šios direktyvos tikslų.

a)

gali būti priimti I, III, IV ir V priedų taikymo metodiniai standartai;

b)

gali būti priimti techniniai formatai, skirti duomenų, įskaitant statistinius ir kartografinius, perdavimui ir apdorojimui.