24.8.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 197/1

—

pabrėžia būtinybę demografines tendencijas regionų, miestų ir bendruomenių lygmeniu vertinti skirtingai, kadangi valstybėse narėse tuo pat metu taip pat vyksta skirtingi ir iš dalies priešingos krypties procesai, be to, galima įžvelgti tam tikrus pavyzdžius, būdingus įvairių Europos regionų vystymuisi. Ateityje regionams, miestams ir bendruomenėms bus reikalingos jiems pritaikytos politinės strategijos ir gairės, paremtos realistiškomis gyventojų prognozėmis;

—

mano, kad demografiniai pokyčiai turi tapti horizontalia politikos tema, siekiant laiku užkirsti kelią ilgalaikei rizikai, įžvelgti galimybes ir jomis pasinaudoti. Tam taip pat būtina išgirsti nemalonią tiesą ir viešuosiuose debatuose atsižvelgti į visus veiksnius. Tinkamą atsaką galima kurti tik tada, kai politikai ir plačioji visuomenė gyventojų skaičiaus mažėjimą kaip ir bendrą visuomenės senėjimą laikys negrįžtamu struktūriniu faktu;

—

pabrėžia, kad demografinio iššūkio nereikėtų laikyti vien tik neigiamu reiškiniu. Viena vertus, gimsta mažiau vaikų, nei būtina gyventojų skaičiaus atsinaujinimui — ilgainiui tai taps Europos visuomenių problema, kuriai spręsti reikia ieškoti sprendimo. Tačiau, kita vertus, žmonės gyvena ilgiau ir ilgiau išlieka sveiki, o tai yra gera žinia. Be to, reikia pripažinti, kad pagyvenę žmonės gali atlikti svarų vaidmenį visuomenėje ir šią nuostatą reikia pripažinti šioje diskusijoje. Be to, ekonomiškai klestinčios didmiesčių aglomeracijos turi naudos iš migracijos srautų, kurie šiuo metu dar gali išlyginti mažą gimstamumą.

1.

itin palankiai vertina Komisijos iniciatyvą toliau tęsti diskusiją dėl žaliosios knygos „Demografiniai pokyčiai skatina naują kartų vienybę“, kurioje pabrėžiama pasikeitusi perspektyva — iššūkį paversti galimybe. Komisijos požiūris, paremtas keitimusi patirtimi ir Europos debatų dėl veiksmų demografinių pokyčių srityje, kurie kas dveji metai bus apibendrinti Europos demografijos forume, yra svarbus įnašas remiant valstybių narių bei vietos ir regionų valdžios institucijų pastangas. Regionų bendradarbiavimo tinklų kūrimas ir parama jiems Europos lygmeniu, taip pat geriausios praktikos pavyzdžių naudojimas bei sklaida bus didžiulis indėlis į konstruktyvią ir perspektyvią diskusiją šia tema;

2.

remia bendras Komisijos strategijas, skirtas sukurti Europą, kuri:

3.

mano, kad demografiniai pokyčiai turi tapti svarbiausia politikos tema, siekiant laiku užkirsti kelią ilgalaikei rizikai, įžvelgti galimybes ir jomis pasinaudoti. Tam taip pat būtina išgirsti nemalonią tiesą ir viešuosiuose debatuose susipažinti su visais faktais. Tinkamą atsaką galima kurti tik tada, kai politikai ir plačioji visuomenė gyventojų skaičiaus mažėjimą kaip ir bendrą visuomenės senėjimą laikys negrįžtamu struktūriniu faktu;

4.

pabrėžia, kad demografinio iššūkio nereikėtų laikyti vien tik neigiamu reiškiniu. Viena vertus, gimsta mažiau vaikų, nei būtina gyventojų skaičiaus atsinaujinimui — ilgainiui tai taps Europos visuomenių problema, kuriai spręsti reikia ieškoti sprendimo. Tačiau, kita vertus, žmonės gyvena ilgiau ir ilgiau išlieka sveiki, o tai yra gera žinia. Be to, reikia pripažinti, kad pagyvenę žmonės gali atlikti svarų vaidmenį visuomenėje ir šią nuostatą reikia pripažinti šioje diskusijoje. Be to, ekonomiškai klestinčios didmiesčių aglomeracijos turi naudos iš migracijos srautų, kurie šiuo metu dar gali išlyginti mažą gimstamumą. Kita vertus, daugelyje kaimo vietovių demografiniai pokyčiai vyksta kur kas greičiau dėl to, kad jaunimas masiškai išvyksta, o atvyksta daug pagyvenusių žmonių, išėjusių į pensiją. Tačiau šios tendencijos paaštrina tuštėjančių kilmės regionų problemas;

5.

pritaria Komisijos nuostatai, kad reikia išsaugoti kiekvienos kartos teises. Tai aiškiai pripažįstama 2007 m. gegužės 10 d. Komisijos komunikate „Skatinti kartų solidarumą“. Vaikai ir jaunimas turi turėti galimybę pasinaudoti visuomenės teikiamais privalumais plačiąja prasme. Prie jų priskirtina parama jų šeimoms, aukšto lygio vaikų priežiūros ir ugdymo įstaigų kūrimas ir išlaikymas, profesinis rengimas ir užimtumo perspektyvos. Viduriniajai kartai reikia pagalbos ir paramos rūpinantis vaikais ir juos auklėjant bei slaugant ir prižiūrint vyresniosios kartos asmenis. Pagaliau pagalbos reikia vyresnio amžiaus asmenims, kad jie galėtų kuo savarankiškiau ir aktyviau dalyvauti visuomeniniame gyvenime;

6.

mano, kad Komisijos minėti veiksniai, lemiantys demografinius pokyčius, yra pagrindiniai. Vienai moteriai tenkančio vidutinio vaikų skaičiaus sumažėjimas, didėjantis senų ir labai senų žmonių skaičius bendrame gyventojų skaičiuje, ilgesnė ir toliau ilgėjanti gyvenimo trukmė ir tik dalinis šios gyventojų struktūros pokyčių išlyginimas dėl imigracijos yra svarbiausios Europos vystymosi tendencijos. Tačiau valstybių narių lygmeniu surinkti duomenys leidžia daryti tik ribotą išvadą dėl faktinių vystymosi tendencijų;

7.

pabrėžia būtinybę demografines tendencijas regionų, miestų ir bendruomenių lygmeniu vertinti skirtingai, kadangi valstybėse narėse tuo pat metu irgi vyksta skirtingi ir iš dalies priešingos krypties procesai, be to, galima įžvelgti tam tikrus pavyzdžius, būdingus įvairių Europos regionų vystymuisi. Ateityje regionų, miestų ir bendruomenių politinės strategijos ir gairės, turi būti paremtos realistiškomis, mažoms teritorijoms pritaikytomis gyventojų prognozėmis, kurios turėtų užtikrinti lygias galimybes visiems;

8.

pakartoja ankstesnį požiūrį, išdėstytą nuomonėje dėl žaliosios knygos „Demografiniai pokyčiai skatina naują kartų vienybę“. Jis pastebi, kad Komisijos komunikatuose Europos demografijos ateitis: iššūkį paversti galimybe ir Skatinti kartų solidarumą įtraukti svarbūs jo nuomonės aspektai;

9.

pritaria Komisijos nuomonei, kad visų pirma valstybės narės yra atsakingos už konkretų atsaką į demografinius iššūkius. Tačiau jis pabrėžia ypatingą regionų ir vietos valdžios institucijų atsakomybę įveikiant demografinius iššūkius. Demografinių pokyčių padarinius ypač jaučia miestai ir bendruomenės;

10.

labai pritaria Europos Komisijai pasiekti naują kartų susitarimą. Tai reiškia:

11.

mano, kad būtina atkreipti dėmesį į reformas, kurios jau pradėtos įgyvendinti nacionaliniu ir Europos lygmeniu, kaip antai atnaujinta Lisabonos strategija dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo, Stabilumo ir augimo paktas, tvaraus vystymosi strategija, sanglaudos politika ir atvirasis koordinavimo metodas. Tačiau jis atkreipia dėmesį į tai, kad nepakanka vien nurodyti, jog reikia ir toliau dėti pastangas taip pat ir įvardijant penkias pagrindines politikos kryptis, norint sukurti pagrindines sąlygas būtiniems metodams, kurie taikomi Europos, nacionaliniu, regionų ir vietos lygmeniu;

12.

pasigenda Komisijos komunikate nacionalinės, regionų ir vietos politikos vaidmens aprašymo. Demografinės tendencijos pirmiausia yra regionų ir vietos lygmens pokyčiai. Regionų komiteto nuomone, komunikate perteikiamas požiūris, paremtas duomenų rinkimu nacionaliniu ir Europos lygmeniu, kad šias problemas reikia spręsti visų pirma šiuose lygmenyse, yra klaidinantis. Veikiau priešingai: tai trukdo nustatyti didėjančius regionų skirtumus, įskaitant tuos, kuriuos lėmė valstybėse narėse vykstanti vidaus migracija;

13.

labai pritaria Komisijos ketinimui kas dveji metai rengti Europos demografijos forumą, kurio išvados bus pateikiamos Metinio pranešimo apie pažangą atskirame skyriuje. Tačiau jis mano, kad vienpusiškas dėmesio sutelkimas į ilgesnę gyvenimo trukmę nėra tinkamas. Veikiau būtina įvairius demografinių pokyčių aspektus apibrėžti neišskiriant nė vieno;

14.

pabrėžia, kad demografiniai pokyčiai teikia didelių galimybių pagerinti pagyvenusių žmonių gyvenimo kokybę siūlant naujus produktus bei paslaugas ir tokiu būdu sukurti Europoje naujas darbo vietas, užtikrinti ekonomikos augimą bei pagerinti Europos konkurencingumą. Tai apima visas veiklos sritis, skatinančias nepriklausomą ir aktyvų pagyvenusių žmonių gyvenimą: amatus, pramonę, prekybą, visuomenines asociacijas, tokiuose sektoriuose kaip turizmas, kultūra, paslaugas, susijusias su namų ruoša, judumo užtikrinimu ar finansais;

15.

pritaria, kad pagyvenusių žmonių poreikiai ir vad. „sidabrinės ekonomikos“ galimybės taip pat turi būti labiau įtrauktos Europos lygiu, jas taip pat reikia įtraukti ir į Lisabonos strategiją;

16.

pastebi, kad pagrindinėms demografinėms tendencijoms Europos lygmeniu būdingi labai dideli regioniniai skirtumai. Skirtingos tendencijos persipina viena su kita ir lemia, kad vieni Europos regionai iš to laimi (pvz., didmiesčių regionai Londonas ir Miunchenas), o kiti — pralaimi (pvz., Rytų Vokietija arba Vakarų Lenkijos regionai). Šios tendencijos kelia grėsmę teritorinei sanglaudai. Vykstant šiems demografiniams pokyčiams, gyventojų skaičiaus tendencijoms taip pat turi įtakos migrantų srautai iš Bendrijai nepriklausančių šalių. ES vykstantys vidiniai migracijos procesai taip pat sustiprina plataus masto tendencijas, migrantus vis labiau traukia pirmiausia klestinčios didmiesčių aglomeracijos. Šių skirtingų pokyčių pasekmė — vienu metu vykstantys gyventojų didėjimo ir mažėjimo procesai;

17.

pritaria Komisijos nuostatai, kad atsižvelgiant į demografinius pokyčius pokyčius naujovių diegimo gebėjimų ir kvalifikacijos sąsaja įgauna dar didesnę svarbą. Moterims, ypač motinoms, ateityje turi būti sudaryta galimybė pritaikyti savo kvalifikaciją atsižvelgiant į savo norus bei poreikius. Be to, švietimo sistemos ir įmonės jau šiandien turi prisitaikyti prie didėjančio pagyvenusių žmonių ir asmenų, susijusių su migranto statusu, skaičiaus ir glaudžiai bendradarbiaudamos diegti naujas visą gyvenimą trunkančio mokymosi formas;

18.

šeimos pareigų ir profesinės veiklos derinimas yra svarbi teritorijų konkurencingumo, kurį turi paremti Europos užimtumo politika, prielaida; ji taip pat atlieka svarbų vaidmenį rengiant Europos strategiją, palankią demografinei raidai;

19.

palankiai vertina Komisijos pateiktą komunikatą „Skatinti kartų solidarumą“. Vis dėlto RK atkreipia dėmesį į tai, kad priemonės šeimoms paremti ir asmeniniam gyvenimui su profesine veikla suderinti, nebūtų vienintelis politinis demografinių pokyčių problemų sprendimas. Dauguma regionų, atsižvelgdami į demografinę raidą, turi imtis konkrečių veiksmų: sumažinti paslaugas arba pritaikyti infrastruktūrą. Nors šeimos politikos priemonės ir yra būtinos, tačiau jų poveikis demografinei raidai juntamas ne iš karto. Be to, daugelyje regionų kvalifikuotų jaunų žmonių emigracija yra didesnė problema, nei regione likusiems gyventojams tenkantis esamas gimimų skaičius;

20.

palankiai vertina komunikate „Skatinti kartų solidarumą“ minėto „Aljanso už šeimą“ kūrimo idėją, kuriuo siekiama skatinti būtinus geros praktikos pavyzdžių ir išsamios informacijos mainus, tačiau primygtinai siūlo šio „Aljanso už šeimą“ nelaikyti tik gimstamumą skatinančia priemone. Veikiau tai turėtų būti viena iš daugelio priemonių demografinių pokyčių keliamiems sunkumams spręsti. Regionų komitetas ir su juo susijusios vietos ir regionų valdžios institucijos turėtų būti įtrauktos į Aljanso darbą; jos patvirtina, kad yra pasirengusios konstruktyviai bendradarbiauti ir teikti pasiūlymus dėl tolesnio Europos kartų politikos formavimo;

21.

pabrėžia regioninius demografinio vystymosi skirtumus. Augantys regionai yra visų pirma patrauklūs jauniems žmonėms, moterims ir žmonėms, vienaip ar kitaip susijusiems su migranto statusu. Socialiniai skirtumai šiuose regionuose didėja dėl išskyrimo, kuris, viena vertus, lemia didesnės integracijos būtinybę, kita vertus, didesnes pastangas kuriant ir gerinant senėjančiai visuomenei tinkančią infrastruktūrą, siekiant išvengti pernelyg didelės socialinės atskirties;

22.

pripažįsta, kad visuomenės ateičiai lemiamą reikšmę turi imigrantų integracija. Komitetas mano, kad nepaisant didesnių pastangų švietimo srityje, siekiant geriau panaudoti jaunosios kartos potencialą reikia aukštos kvalifikacijos darbo jėgos iš valstybių, esančių ne Europoje. Didžiulė konkurencija dėl aukštos kvalifikacijos darbo jėgos turės tik nedidelį poveikį demografinei raidai;

23.

atkreipia dėmesį į tai, kad tuštėjančiuose regionuose ne tik mažėja gyventojų, pirmiausia juos palieka jauni (ypač 20-30 metų amžiaus) žmonės, moterys, taip pat išsilavinę gyventojai. Kitaip nei augantys regionai, tuštėjantys regionai nėra patrauklūs migrantams. Todėl Europos regionuose kyla labai skirtingos problemos, nors makrolygiu tendencijos yra panašios;

24.

atsižvelgdamas į šias aplinkybes, atkreipia dėmesį į slaugos problemą ateityje. Tuštėjantys regionai praranda neproporcingai daug aktyvių gyventojų. Tačiau priklausomumas dėl senyvo amžiaus didėja netolygiai. Ypač atsižvelgiant į namuose teikiamos privačios slaugos paslaugas jaunų žmonių emigracija dar labiau paaštrins problemas, susijusias su būsima parama žmonėms, kuriems reikalinga slauga. Kaip tik todėl regionuose, kuriuose mažėja gyventojų, didesnę svarbą įgaus viešojo sektoriaus arba nepriklausomų subjektų teikiamos socialinės paslaugos;

25.

mano, kad yra būtina atkreipti dėmesį į labai skirtingas tendencijas, būdingas regionų lygmeniui, ir sukurti reikiamus duomenų rinkimo pagrindus, siekiant įvertinti šias tendencijas. Vietos, regionų ir šalies mastu surinkti duomenys turi būti palyginami. „Socialinės demografinės stebėsenos“ forma tai turėtų tapti nuolatiniu uždaviniu;

26.

pabrėžia ypatingas tendencijas, būdingas Vidurio ir Rytų Europos valstybėms narėms ir buvusios Rytų Vokietijos žemėms. Šiuose regionuose gimstamumo mažėjimo ir demografinių veiksnių struktūrinių pokyčių poveikis šiuo metu yra didžiausias, be to, šie procesai vyksta tiesiog pašėlusiu greičiu. Šiems regionams būdingos tendencijos daugumoje kitų Europos regionų išryškės vėliau arba jos nebus tokios skausmingos. Regionų komitetas vertina paramą šiems regionams, pavyzdžiui, įgyvendinant Komisijos iniciatyvą Regionai už ekonominius pokyčius, kaip tinkamą būdą įveikti demografinius pokyčius visoje Europoje;

27.

atkreipia dėmesį į problemas, su kuriomis susiduria mažumų kultūra valstybėse narėse, kurių kultūra ir kalba gali būti itin pažeidžiama dėl išbandymų, susijusių su gyventojų judėjimu ir demografiniais pokyčiais. Bendruomenių ir šeimų sudėties pasikeitimai lemia įpročių ir kalbų vartojimo pasikeitimą; tokius pasikeitimus bendruomenės turi planuoti ir jiems pasirengti. Komitetas prašo už daugiakalbystę atsakingo Komisijos nario užtikrinti, kad tokia nuostata būtų pripažinta ES socialinėje ir kultūros politikoje, ir skatinti geriausią praktiką, susijusią su iniciatyva mažumų kalboms paremti;

28.

pabrėžia, kad dabartinis demografinis iššūkis yra unikalus Europos istorijoje. Nėra gatavų ir išmėgintų receptų, kaip Europos visuomenės galėtų tinkamai reaguoti į minėtas tendencijas. Iki šiol tik Japonija sukaupė panašios patirties. Todėl Regionų komitetas pritaria atviram Komisijos požiūriui į šį klausimą;

29.

pabrėžia, kad Komisijos komunikate pernelyg daug dėmesio skiriama ilgesnei žmonių gyvenimo trukmei ir su tuo susijusioms pasekmėms. Neaptariama tokia pat svarbi tema kaip gyventojų skaičiaus mažėjimas ir su tuo susiję šių regionų restruktūrizacijos klausimai. Net jei šiuos klausimus veikiau reikia spręsti nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu, vis dėlto ten, kur jie susiję su infrastruktūra, juos reikia aptarti būtinoje diskusijoje dėl struktūrinių fondų naudojimo;

30.

esant šioms aplinkybėms, įžvelgia būtinumą persvarstyti vienpusišką Europos strategijų orientavimą į augimą. Regionai, kuriuose mažėja gyventojų, privalo prisitaikyti prie pakitusių vystymosi strategijų; infrastruktūra, pritaikyta mažesniam gyventojų skaičiui, turi finansiškai apsimokėti ir išlikti, o regioninėse strategijose reikia daugiau dėmesio skirti sumažėjusio gyventojų skaičiaus poreikiams. Tai nereiškia, kad reikės mažiau investuoti, veikiau kitaip investuoti. Ekonomikos ir visuomenės vystymo klausimai mažėjant gyventojų skaičiui ir esant dideliems regionų skirtumams, visų pirma yra kokybės, o ne kiekybės klausimai. Tai reiškia, kad įgyvendinant iki šiol tik į augimą orientuotą politiką reikia atsižvelgti į sumažėjimą ir pertvarkymą;

31.

pastebi, kad reikia šių bendrųjų politinių sąlygų, siekiant sėkmingai įveikti demografinių pokyčių iššūkius:

32.

mano, kad būtina teikti paramą regioniniu mastu suderintoms ir skirtingoms strategijoms, leidžiančioms gyventojams kuo geriau pasinaudoti visuotinės ekonominės svarbos paslaugomis, IRT ir švietimo paslaugomis;

33.

pabrėžia, kad demografiniai pokyčiai verčia kitaip pažvelgti į profesinį kelią. Svarbu, kad ekonomikos sektorius ir valdžios institucijos geriau pasinaudotų vyresnių darbuotojų patirtimi. Labai svarbu, kad pagyvenusiems žmonėms paskutiniais jų darbinio gyvenimo metais būtų leista naudotis lankstesne darbo organizavimo tvarka. Tokios iniciatyvos kaip darbas namie, lankstus darbo laikas ir palaipsnis išėjimas į pensiją yra esminės galimybės, galinčios paskatinti pagyvenusius žmones ilgiau dirbti. Europos visuomenė, o pirmiausiai darbdaviai ir darbuotojai, turėtų sukurti naujus darbo paskirstymo per visą gyvenimą modelius, siekiant, viena vertus, suteikti geresnes darbo perspektyvas jaunesniems darbuotojams, kita vertus, skatinti amžių atitinkantį užimtumą;

34.

ragina stiprinti visą gyvenimą trunkantį mokymąsi kaip pilietinę teisę ir kaip reikalavimą, kad piliečiai gebėtų prisitaikyti prie nuolat kintančių ekonomikos ir visuomenės poreikių;

35.

pastebi, kad regionuose, kuriuose mažėja gyventojų, atsiranda būtinybė pritaikyti visuotinės ekonominės svarbos paslaugų teikimą, infrastruktūrą ir visuomeninį gyvenimą prie gyventojų skaičiaus ir besikeičiančios bei mažėjančios paklausos. Sunkumai, su kuriais po paskutinės plėtros bangos susidūrė Vidurio ir Rytų Europos valstybės, taip pat buvusi Rytų Vokietija, rodo, kad į infrastruktūros sumažinimą ir restruktūrizavimą orientuotos politinės priemonės gali turėti įtakos regionų konkurencingumui ateityje;

36.

mano, kad būtina peržiūrėti EŽŪFKP ir struktūrinius fondus ir apskritai įvertinti, ar įveiktos demografinių pokyčių pasekmės. Todėl jis džiaugiasi Komisijos pranešimu, iki 2008 m. pabaigos priimti komunikatą, kuriame bus siūlomi būdai, kaip geriau atsižvelgti į senėjančios visuomenės poreikius ir skirti ypatingą dėmesį galimam struktūrinių fondų vaidmeniui šioje srityje;

37.

esant šioms aplinkybėms, rekomenduoja peržiūrėti struktūrinių fondų ir EŽŪFKP vaidmenį siekiant patikrinti, ar priemonėse buvo pakankamai atsižvelgta į augančių ir tuštėjančių regionų poreikius. Be to, Regionų komitetas prašo atlikti šį vertinimą tokiu metu, kad jo rezultatus būtų galima pateikti dar pirmoje finansavimo laikotarpio pusėje. RK tikisi, kad Komisija į trečiojo tikslo programas/Interreg IV c prioritetus įtrauks ir demografinių pokyčių klausimą;

38.

atkreipia dėmesį į tai, kad miestų regionai, kuriuose yra daug migrantų, susiduria su didžiulėmis skirtingoms gyventojų grupėms iškylančiomis integracijos problemomis. Demografinis poveikis gyventojų grupėms yra nevienodas. Jaunų žmonių, vienaip ar kitaip susijusių su migranto statusu, integracija bus svarbiausias Europos visuomenių ateities klausimas. Miestų regionai pirmiausia susidurs su sparčiai besikeičiančia įvairių gyventojų grupių sudėtimi;

39.

rekomenduoja, atsižvelgiant į šiuos rezultatus, Europos lygmeniu nustatyti regionų ir vietos lygmeniui būdingas problemas ir tendencijas, reikalaujančias skirtingų atsakymų ir strategijų. Priede pateikti atvejų tyrimai padės spręsti šį klausimą.

24.8.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 197/7

—

mano, kad „gebėjimas integruoti“ yra sąlyga, į kurią reikia atsižvelgti nustatant plėtros proceso tempą, o ne pretekstas nepriimti naujų narių į Europos Sąjungą ar papildomas kriterijus. Komitetas jį veikiau laiko esminiu skaidrumo veiksniu, kuris visų pirma yra taikomas pačiai ES, todėl ir šalims kandidatėms;

—

mano, kad ES plėtra visų pirma reiškia bendro projekto, pagrįsto bendromis vertybėmis ir principais, bendra politika ir institucijų darbo metodais, įgyvendinimą, ir todėl „gebėjimas integruoti“ turi būti laikomas šių vertybių ir principų, ES politikos ir ES institucijų darbo metodų išsaugojimo priemone siekiant, kad nesusilpnėtų bendras politinis projektas, kuris — priešingai — turėtų stiprėti vieną po kito įgyvendinant plėtros etapus;

—

primena, kad vykdydama plėtros procesą ES privalo išsaugoti savo gebėjimą veikti ir priimti sprendimus įgyvendinant bendras veiksmingas politikos kryptis. Todėl plėtros politika privalo priklausyti nuo ES gebėjimo išsaugoti savo specifinę institucinę, finansinę ir politinę sąrangą, kuri dėl plėtros neturi susilpnėti, ir neturi kilti pavojaus, kad bus iškreipti pradiniai tikslai ir esmė;

—

primygtinai teigia, kad dėl bet kurio plėtros etapo, kuris atsižvelgiant į ankstesnių sutarčių nuostatas, o pirmiausiai dėl to, jei nebus pakeista Nicos sutartis ir fiksuotos finansinės perspektyvos, vargu ar gali įvykti, turėtų būti reikalaujama visų Europos institucijų ir organų dalyvavimo įvertinant galimus pakeitimus;

—

mano, kad būtų konstruktyvu įtraukti Regionų komitetą į ES finansavimo sistemos reformą, kurią reikia atlikti kartu su institucinės reformos procesu ir kurios negalima atsieti nuo Sąjungos plėtros politikos. Šiuo klausimu Komitetas primena savo įsitikinimą, kad neįmanoma pasiekti didesnės Europos integracijos su mažesnėmis lėšomis ir dar kartą pabrėžia, kad dėmesio sutelkimas į tas sritis, kurios teikia papildomą naudą Europai, turi ypatingos svarbos būsimai finansų struktūrai;

1.

mano, kad „gebėjimas integruoti“ yra sąlyga, į kurią reikia atsižvelgti nustatant plėtros proceso tempą, o ne pretekstas nepriimti naujų narių į Europos Sąjungą ar papildomas kriterijus. Komitetas jį veikiau laiko esminiu skaidrumo veiksniu, kuris visų pirma yra taikomas pačiai ES, todėl ir šalims kandidatėms;

2.

todėl sutinka su 2006 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadomis, kuriose „gebėjimas integruoti“ laikomas vienu pagrindinių veiksnių užtikrinant atnaujintą piliečių paramą plėtros politikai;

3.

primena, kad Europos Sąjungos gebėjimas priimti naujas valstybes nares visų pirma atspindi Sąjungos finansinį pajėgumą įgyvendinti savo politikos kryptis, ypač BŽŪP ir sanglaudos politiką, darbo rinkos gebėjimą absorbuoti naujus darbuotojus, atvykstančius iš naujų valstybių narių, ir ES institucijų gebėjimą veiksmingai dirbti esant didesniam valstybių narių skaičiui, kaip nustatė Kopenhagos Europos Vadovų Taryba;

4.

primena, kad vykdydama plėtros procesą ES privalo išsaugoti savo gebėjimą veikti ir priimti sprendimus įgyvendinant bendras veiksmingas politikos kryptis. Todėl plėtros politika privalo priklausyti nuo ES gebėjimo išsaugoti savo specifinę institucinę, finansinę ir politinę sąrangą, kuri dėl plėtros neturi susilpnėti, ir neturi kilti pavojaus, kad bus iškreipti pradiniai tikslai ir esmė;

5.

mano, kad ES plėtra visų pirma reiškia bendro projekto, pagrįsto bendromis vertybėmis ir principais, bendra politika ir institucijų darbo metodais, įgyvendinimą, ir todėl „gebėjimas integruoti“ turi būti laikomas šių vertybių ir principų, ES politikos ir ES institucijų darbo metodų išsaugojimo priemone siekiant, kad nesusilpnėtų bendras politinis projektas, kuris — priešingai — turėtų stiprėti vieną po kito įgyvendinant plėtros etapus;

6.

laiko šiuo metu vykstančias diskusijas dėl „gebėjimo integruoti“ pavėluotomis, kadangi jos jau turėjo įvykti derybų dėl „Darbotvarkės 2000“ metu, o vėliau — iš karto prieš kiekvieną buvusį plėtros etapą, taip pat derybų dėl 2007-2013 m. finansinių perspektyvų metu;

7.

pažymi, kad Komisijos dokumente trūksta pusiausvyros, kadangi jame diskusijos dėl „gebėjimo integruoti“ pristatomos veikiau kaip šalių kandidačių, o ne pačios ES užduotis;

8.

primygtinai teigia, kad dėl bet kurio plėtros etapo, kuris atsižvelgiant į ankstesnių sutarčių nuostatas, o pirmiausiai dėl to, jei nebus pakeista Nicos sutartis ir fiksuotos finansinės perspektyvos, vargu ar gali įvykti, turėtų būti reikalaujama visų Europos institucijų ir organų dalyvavimo įvertinant galimus pakeitimus (pavyzdžiui, vidaus rinkos taisyklių, ES biudžeto ir institucijų veiklos nuostatų srityse), būtinus siekiant užtikrinti teigiamus tokio plėtros etapo rezultatus. Šiame įvertinime vietos ir regionų valdžios institucijos, kartu su nacionaliniais parlamentais ir pilietine visuomene, turi atlikti svarbų vaidmenį socialinės įtraukties srityje (visuomenės gebėjimas integruoti naujus Europos piliečius, kurių vertybės tokios pačios, užtikrinant bendrą savimonę ir pilietybę, kuriomis siekiama sukurti vis glaudesnę Europos tautų sąjungą);

9.

mano, kad derybų su šalimi kandidate metu ES turėtų įsitikinti, ar įgyvendinamas „gebėjimas integruotis“ ir kartu stebėti, ar atitinkama šalis kandidatė laikosi Kopenhagos kriterijų. Komitetas sutinka su Europos Parlamento pareikšta kritika, kad Komisijos atsakas nėra pakankamas, kadangi ji išsamiai neapibūdino šiuo metu vykstančių derybų „gebėjimo integruoti“ požiūriu, nenurodė principų, kuriais turėtų būti grindžiama tokia sąvoka;

10.

pageidauja, kad Komisija prieš būsimus plėtros etapus išanalizuotų plėtros poveikį skirtingoms politikos sritims, jų finansavimui ir Sąjungos institucinei sąrangai. Taip pat reikėtų išanalizuoti įvairias šalyse kandidatėse rengiamas reformas, teikiant itin didelį dėmesį aktyvesniam piliečių dalyvavimui stojimo į ES ir administracinės decentralizacijos procesuose;

11.

siūlo institucijoms skatinti priemones, kurios piliečiams ir juos apjungiančioms asociacijoms, suteiktų galimybę viešai reikšti savo nuomonę apie integracijos procesą.

12.

šiuo požiūriu teigia, kad būtina atlikti išsamius tyrimus dėl sanglaudos politikos ateities ir pabrėžia, kad naudinga modeliuoti įvairius galimus plėtros scenarijus. Toks vienos svarbiausių Sąjungos politikos sričių „gebėjimo integruoti“ įvertinimas ekonominiu, socialiniu ir realios papildomos ES naudos piliečiams požiūriu turi būti atliktas bendradarbiaujant su Regionų komitetu;

13.

kita vertus, suvokia, kad sunku įvertinti „gebėjimą integruoti“, kadangi jis pats savaime nėra statiškas, nes Sąjungos įgyvendinamos priemonės savo tikslams pasiekti laikui bėgant gali keistis. Todėl Komitetas prašo aiškiau apibrėžti „gebėjimą integruoti“ ir jo įvertinimo būdus;

14.

pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos turi tiesiogiai dalyvauti atliekant kiekvienos su jomis susijusios Europos politikos srities poveikio vertinimą, kai jos atitinkamai yra keičiamos dėl plėtros. Tai itin svarbu regionų, turinčių bendrą sieną su plėtros procese dalyvaujančiomis šalimis kandidatėmis, valdžios institucijoms;

15.

pritaria Parlamento prašymui pateikti atitinkamą nuomonę ne tik derybų pabaigoje, bet taip pat ir prieš jas pradedant;

16.

primena apie savo sprendimą sukurti darbo grupes (Vakarų Balkanų, Kroatijos ir Turkijos) kaip naudingą priemonę teikti pagalbą šalių kandidačių vietos ir regionų valdžios institucijoms „gebėjimų ugdymo“ srityje ir plėtoti būtiną ES ir šalių kandidačių dialogą. Be to, Komitetas pageidauja, kad šios darbo grupės taptų jungtiniais konsultaciniais komitetais, kaip tai numatyta daugelyje asociacijos sutarčių, ir kad šie komitetai išreikštų šalių kandidačių vietos ir regionų valdžios institucijų nuomonę viso derybų etapo metu;

17.

pabrėžia, kad apmąstymai dėl „gebėjimo integruoti“ taip pat galėtų padėti apsvarstyti ir numatyti alternatyvius variantus tokiam atvejui, jeigu būtų priimtas sprendimas neplėsti Sąjungos priimant į ją atitinkamą šalį kandidatę arba kitas šalis, kurios kreipėsi dėl narystės ir kurių kandidatūros buvo atmestos, pavyzdžiui, stiprinti Europos kaimynystės politiką (EKP) ar sudaryti sąlygas funkciniams sprendimams (pavyzdžiui, laisvoji prekyba arba teritorinis bendradarbiavimas), kurie sudaro galimybes plėtoti diferencijuotą integraciją ir (arba) privilegijuotąsias partnerystes.

18.

pritaria 2006 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadoms ir savo ruožtu pabrėžia, kad prieš bet kokį kitą būsimą plėtros etapą ir iki 2009 m. Europos Parlamento rinkimų būtina išspręsti institucinius klausimus. Komitetas pakartotinai ragina vykstant reformų procesui rasti sprendimus, užtikrinsiančius veiksmingesnę ES sprendimų priėmimo tvarką, kartu stiprinti piliečių ir vietos bei regionų valdžios institucijų dalyvavimą Europos teisėkūros procese, pripažįstant valdymo visais lygiais potencialą išsiplėtusioje Europoje;

19.

mano, kad būtų konstruktyvu įtraukti Regionų komitetą į ES finansavimo sistemos reformą, kurią reikia atlikti kartu su institucinės reformos procesu ir kurios negalima atsieti nuo Sąjungos plėtros politikos. Šiuo klausimu Komitetas primena savo įsitikinimą, kad neįmanoma pasiekti didesnės Europos integracijos su mažesnėmis lėšomis ir dar kartą pabrėžia, kad dėmesio sutelkimas į tas sritis, kurios teikia papildomą naudą Europai, turi ypatingos svarbos būsimai finansų struktūrai;

20.

teigiamai vertina Komisijos pasiūlymus dėl stojimo derybų su šalimis kandidatėmis skaidrumo, siekiant sustiprinti plėtros proceso demokratinį teisėtumą ir sumažinti esantį atotrūkį tarp šalies piliečių ir jos politinių vadovų, kurie dalyvauja priimant sprendimus dėl stojimo į ES ir jos plėtros, ir mano esant tikslinga — siekiant to paties tikslo ir kokybiškesnių derybų — skirtingais stojimo į ES etapais aktyviai įtraukti šalių kandidačių pilietinę visuomenę, vietos ir regionų valdžios institucijas, o Regionų komitetą — atliekant su sanglaudos politika ir decentralizacija susijusių skyrių patikrą;

21.

pabrėžia, kad laikydamasi skaidrumo ir atvirumo piliečiams požiūrio Komisija turėtų pateikti savo metinės ataskaitos apie ES šalis kandidates ir galimas šalis kandidates tekstą kalbomis, kuriomis kalba šių šalių piliečiai, siekiant gerinti stojimo proceso kokybę ir sudaryti sąlygas piliečiams dalyvauti nacionalinėse diskusijose dėl stojimo į ES;

22.

atkreipia dėmesį į tai, kad dabartiniam stojimo į ES procesui būdinga tendencija būti primestam „iš viršaus“, jis ne visada yra demokratiškai kontroliuojamas šalių kandidačių nacionalinio parlamento arba vietos ir regionų valdžios institucijų viso stojimo proceso metu, be to, šis procesas tiesiogiai neįtraukia piliečių, politinių partijų, pilietinės visuomenės ir vietos bei regionų valdžios institucijų. Tokia realybė lėmė tai, kad:

23.

todėl mano, kad būtų tikslinga pasiūlyti didesniu dalyvavimu pagrįstą metodą, be kita ko įgyvendinant dvynių programas, kurių svarba jau pasitvirtino skirtingų šalių piliečių tarpusavio supratimui ugdyti, šalių kandidačių vyriausybėms padėti kovoje su korupcija ir suteikti impulsą vietos, regionų ir nacionalinėms valdžios institucijoms vykdyti administracines ir teisminės sistemos reformas;

24.

pritaria Europos Parlamento ir Europos Komisijos pabrėžiamam požiūriui dėl vietos ir regionų valdžios institucijoms tenkančio vaidmens komunikacijos srityje, kuri turėtų būti labiau decentralizuota ir įsiklausyti į pilietinės visuomenės nuomonę, siekiant užtikrinti tiek valstybių narių, tiek ir šalių kandidačių visuomenės paramą, taip prisidedant prie plėtros proceso skaidrumo ir atsakomybės didinimo ir šį procesą paverčiant kuo bendresniu. Todėl Komitetas pritaria Komisijos pasiūlymams, tačiau nemano, kad Komisija turi atsisakyti savo politinės atsakomybės, susijusios su komunikacijos politika plėtros srityje, ir todėl ragina Komisiją skatinti vietos ir regionų valdžios institucijas imtis reikalingų priemonių, kad šios bendros pastangos būtų sėkmingos;

25.

ragina ES biudžeto valdymo instituciją finansiškai paremti kandidačių į ES šalių vietos ir regionų valdžios institucijų darbus, kuriuos jos skatinamos atlikti, skiriant lėšų informavimo apie plėtrą akcijoms regionų ir vietos lygiu, kartu paremti valstybių narių ir šalių kandidačių vietos ir regionų valdžios institucijas skleidžiant žinias apie Europą.

24.8.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 197/12

—

primena, kad plėtros procesas buvo sėkmingas Europos Sąjungai ir visai Europai ir

—

pabrėžia vietos ir regionų požiūrio į plėtros procesą svarbą užtikrinant vidaus stabilumą ir demokratiją žemiausiu lygiu, kuris šiuo požiūriu yra svarbiausias elementas;

—

pabrėžia, kad svarbu ir toliau siekti atitikti Kopenhagos politinius kriterijus ypatingą dėmesį skiriant būtinybei didinti išraiškos ir religijos laisvę, moterų, mažumų ir profesinių sąjungų teises bei toliau tobulinti žmogaus teisių apsaugos institucinę sistemą;

—

pabrėžia, kad plėtros proceso politinė stebėsena nacionaliniu, regionų ir vietos lygiu yra svarbus iššūkis atsižvelgiant į jo reikšmę Europos Sąjungos ateičiai. Todėl Komitetas nusprendė sukurti darbo grupę Kroatijos ir Turkijos klausimais, kuri plėtotų dialogą su visais suinteresuotais subjektais siekdama apibrėžti jo politinę poziciją;

—

palankiai vertina pažangą siekiant atitikti politinius ir ekonominius kriterijus, įgyvendinant Bendrijos acquis bei stabilizacijos ir asociacijos sutartį ir džiaugiasi, kad Kroatijos valdžios institucijos toliau laikosi Kopenhagos politinių kriterijų;

—

palankiai vertina Turkijos įvykdytas esmines reformas, tačiau tebėra susirūpinęs dėl sulėtėjusio reformų tempo ir primena, kad JKK su Turkija sukūrimas tebėra jo politinis tikslas;

—

pritaria tolesnei pažangai įgyvendinant reformas ir Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos siekiui atitikti Kopenhagos politinius kriterijus, tačiau atkreipia dėmesį į 2006 m. sulėtėjusį reformų tempą;

1.

primena, kad tolesnė plėtra nuo pat pradžių buvo esminė Europos integracijos projekto dalis;

2.

pripažįsta plėtros proceso svarbą siekiant demokratinio ir tvaraus stojimui besirengiančių šalių vystymosi, Europos regiono stabilumo ir Europos Sąjungos saugumo;

3.

primena, kad plėtros procesas buvo sėkmingas Europos Sąjungai ir visai Europai. Jis padėjo įveikti Europos susiskaldymą ir prisidėjo prie taikos ir stabilumo visame žemyne;

4.

pabrėžia vietos ir regionų požiūrio į plėtros procesą svarbą ir pripažįsta reikšmingą regionų ir vietos politikos vaidmenį užtikrinant vidaus stabilumą ir demokratiją žemiausiu lygmeniu, kuris šiuo požiūriu yra svarbiausias elementas;

5.

pabrėžia, kad kiekviena narystės Europos Sąjungoje siekianti šalis turėtų būti vertinama pagal nuopelnus atsižvelgiant į jos gebėjimą atitikti griežtus narystės kriterijus;

6.

pažymi, kad geras Europos valdymas, kuris remiasi subsidiarumo ir proporcingumo principais, gali būti pasiektas tik įvykdžius decentralizaciją, netaikant vienodo modelio;

7.

atkreipia dėmesį, kad suderintas įgūdžių ir finansinių išteklių perdavimas decentralizuotoms valdžios institucijoms yra būtinas siekiant veiksmingos vietos ir regionų demokratijos;

8.

ragina stengtis bendradarbiauti ir keistis patirtimi bei geriausia praktika, sukaupta kartu su ES valstybių narių ir šalių kandidačių vietos ir regionų valdžios institucijomis vykdant pasirengimo stojimui politiką.

9.

palankiai vertina pažangą siekiant atitikti politinius ir ekonominius kriterijus, įgyvendinant Bendrijos acquis bei stabilizacijos ir asociacijos sutartį ir džiaugiasi, kad ši valstybė toliau laikosi Kopenhagos politinių kriterijų;

10.

pabrėžia, kad plėtros proceso politinė stebėsena nacionaliniu, regionų ir vietos lygiu yra svarbus iššūkis atsižvelgiant į jo reikšmę Europos Sąjungos ateičiai. Todėl Komitetas nusprendė sukurti darbo grupę Kroatijos klausimais, kuri plėtotų dialogą su visais suinteresuotais subjektais siekdama apibrėžti jo politinę poziciją;

11.

nurodo, kad per šią darbo grupę jis ketina plėtoti nuolatinį dialogą su Kroatijos politiniais atstovais. Be to, ji skatins ir rems su plėtros procesu susijusių komunikacijos ir informacijos kampanijų organizavimą Europos Sąjungos ir Kroatijos miestuose ir regionuose;

12.

pabrėžia, kad vienas iš pasitikėjimo ir stabilumo Kroatijoje ir Vakarų Balkanų regione kūrimo būdų yra aktyvus vietos ir regionų valdžios institucijų pasienio bendradarbiavimas;

13.

palankiai vertina viešojo administravimo reformos strategijos rengimą ir atkreipia dėmesį į būtinybę spręsti kompetencijos klausimus vietos ir regionų administracijose;

14.

mano, kad svarbu, jog vyriausybė pradėjo įgyvendinti teismų reformos strategijas ir kovoti su korupcija, ir džiaugiasi Kroatijos pažanga sprendžiant mažumų ir pabėgėlių grąžinimo klausimus, tačiau pabrėžia, kad visose šiose srityse būtina tęsti reformas, ir rekomenduoja paspartinti pažangą visų pirma sprendžiant pastaruosius du klausimus;

15.

pabrėžia gero demokratinio ir decentralizuoto valdymo siekiant patenkinti piliečių poreikius svarbą ir atkreipia dėmesį į svarbų vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį vykdant reformų politiką;

16.

pritaria tolesniam visapusiam Kroatijos bendradarbiavimui su Buvusios Jugoslavijos Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu (angl. ICTY) ir pabrėžia būtinybę toliau siekti pažangos tiriant karo nusikaltimus, įskaitant liudytojų apsaugą;

17.

rekomenduoja siekti pažangos sprendžiant viešųjų pirkimų klausimus, kad būtų užtikrintos skaidrios procedūros visuose valdymo lygiuose;

18.

palankiai vertina pastarojo meto pažangą regioninės politikos ir struktūrinių priemonių koordinavimo srityje, tačiau pabrėžia, kad būtini didesni administraciniai gebėjimai panaudoti ES finansavimą.

19.

palankiai vertina Turkijos įvykdytas esmines reformas, tačiau tebėra susirūpinęs dėl sulėtėjusio reformų tempo;

20.

pabrėžia, kad plėtros proceso politinė stebėsena nacionaliniu, regionų ir vietos lygiu yra svarbus iššūkis atsižvelgiant į jo reikšmę Europos Sąjungos ateičiai. Todėl Komitetas nusprendė sukurti darbo grupę Turkijos klausimais, kuri plėtotų dialogą su visais suinteresuotais subjektais siekdama apibrėžti jo politinę poziciją;

21.

primena, kad JKK su Turkija sukūrimas tebėra jo politinis tikslas;

22.

nurodo, kad per šią darbo grupę jis ketina plėtoti nuolatinį dialogą su Turkijos politiniais atstovais. Be to, ji skatins ir rems su plėtros procesu susijusių komunikacijos ir informacijos kampanijų organizavimą Europos Sąjungos ir Turkijos miestuose ir regionuose;

23.

pabrėžia, kad svarbu ir toliau siekti atitikti Kopenhagos politinius kriterijus ypatingą dėmesį skiriant būtinybei didinti išraiškos ir religijos laisvę, moterų, mažumų ir profesinių sąjungų teises bei toliau tobulinti žmogaus teisių apsaugos institucinę sistemą;

24.

atkreipia dėmesį į demokratijos žemiausiu lygiu svarbą ir į reikšmingą vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį įgyvendinant šią politiką;

25.

pabrėžia vietos administracijų svarbą ir pagrindinį miesto tarybų vaidmenį;

26.

palankiai vertina neseniai pasiektą pažangą įsteigiant ombudsmeno pareigybę su viešuoju administravimu susijusiems ginčams spręsti;

27.

pabrėžia, kad viešuosius pirkimus reguliuojančios teisinės sistemos patobulinimas ypač svarbus siekiant užtikrinti skaidrų ir atskaitingą vietos valdymą teikiant piliečiams gyvybiškai svarbias paslaugas;

28.

pritaria įstatymo dėl regioninės plėtros agentūrų steigimo priėmimui ir siūlo pagerinti agentūros valdymo skaidrumą bei atskaitomybę.

29.

pritaria tolesnei pažangai įgyvendinant reformas ir Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos siekiui atitikti Kopenhagos politinius kriterijus, tačiau atkreipia dėmesį į 2006 m. sulėtėjusį reformų tempą;

30.

sutinka, kad 2006 m. liepos mėn. įvykę rinkimai iš esmės atitiko tarptautinius standartus, tačiau pabrėžia būtinybę dėti dideles pastangas sprendžiant likusius neatitikimus, kad kiti rinkimai visiškai atitiktų šiuos standartus;

31.

rekomenduoja dėti daugiau pastangų kovojant su korupcija, kad būtų užtikrintas skaidrumas ir demokratinė atskaitomybė visuose lygmenyse ir būtų įgyvendintos policijos bei teismų sistemos reformos;

32.

pabrėžia Ohrid susitarimo visiško įgyvendinimo svarbą;

33.

pabrėžia demokratijos žemiausiu lygiu svarbą ir atkreipia dėmesį į reikšmingą vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį užtikrinant tinkamą įstatymų, reguliuojančių mažumų apsaugą, laikymąsi ir skatinant gerus etninių grupių santykius;

34.

palankiai vertina 2000 m. valstybės tarnautojų įstatymo priėmimą ir pastangas decentralizacijos srityje bei skatina savivaldybes aktyviau siekti, kad jų teisės ir pareigos būtų gerbiamos;

35.

pabrėžia būtinybę stiprinti administracijos savarankiškumą ir profesionalumą;

36.

ragina vyriausybę dėti daugiau pastangų siekiant suderinti regioninės plėtros teisės aktus su Bendrijos acquis ir padidinti administracinius gebėjimus šioje srityje, kad būtų užtikrintas veiksmingas regioninės politikos įgyvendinimas;

37.

džiaugiasi, kad su visomis regiono šalimis pradėtos derybos dėl supaprastintos vizų išdavimo tvarkos ir readmisijos ir siekiama šias derybas kuo greičiau užbaigti. Tokie susitarimai paskatins ES ir Vakarų Balkanų šalių gyventojų ryšius ir suteiks daugiau galimybių keliauti, ypač jaunajai kartai;

38.

ragina Europos Komisiją imtis būtinų priemonių nustatant teisinį pagrindą Regionų komiteto ir Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos Jungtiniam konsultaciniam komitetui įsteigti.

24.8.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 197/16

—

mano, kad Vakarų Balkanų valstybių ateitis sietina su Europos Sąjunga, ir pripažįsta pažangą, kurią galimos šalys kandidatės padarė įgyvendindamos veiksmų planą, skirtą jų europinei perspektyvai pasiekti;

—

taip pat mano, kad realistiškai vertinant esamas sąlygas ir jau pasiektą pažangą, lieka rimtų politinių ir ekonominių ir su pilietine visuomene susijusių problemų, kurių sprendimas pareikalaus nemažų visų suinteresuotų subjektų pastangų;

—

kartu norėtų pabrėžti, kad galimų šalių kandidačių stojimo į ES tempas visų pirma priklauso nuo šių šalių vykdomų reformų proceso rezultatų. Kartu reikia atsižvelgti į ES gebėjimą integruoti kitas šalis;

—

esant šioms aplinkybėms, pabrėžia, kad tai daugiau nei techninio pobūdžio klausimas: integracijos gebėjimai apima ne tik ES institucinius gebėjimus, bet ir valstybių narių gyventojų paramą jos priimtiems sprendimams;

—

atkreipia dėmesį į tai, kad nors ir vyksta ES ir Vakarų Balkanų šalių bendradarbiavimas įgyvendinant tokias reformas kaip prekybos liberalizavimas, privatizacija, teisinės sistemos reforma ir užsienio investicijų skatinimas, vis dėlto trūksta aiškiai apibrėžtų sąlygų bendradarbiavimui regionų ir vietos lygiu. 2006 m. vasario mėn. Regionų komiteto sudaryta Vakarų Balkanų darbo grupė turėtų parengti tokias sąlygas, kurios teiktų didesnę svarbą regiono socialiniam ir ekonominiam vystymui politinėje ES darbotvarkėje;

—

primena, kad plėtros proceso stebėsena nacionaliniu, regiono ir vietos lygiu yra didžiulis iššūkis, atsižvelgiant į jo ypatingą svarbą ES ateičiai ir būtinumą stabilizuoti Vakarų Balkanų regioną. Todėl Regionų komitetui buvo itin svarbu sukurti politinį forumą šio proceso vystymuisi remti, ir atsižvelgiant į tai būtina plėtoti dialogą su visais suinteresuotais subjektais, siekiant apibrėžti politines nuostatas.

1.

mano, kad Vakarų Balkanų valstybių ateitis sietina su Europos Sąjunga, ir pripažįsta pažangą, kurią galimos šalys kandidatės padarė įgyvendindamos veiksmų planą, skirtą jų europinei perspektyvai pasiekti;

2.

taip pat mano, kad realistiškai vertinant esamas sąlygas ir jau pasiektą pažangą, lieka rimtų politinių ir ekonominių ir su pilietine visuomene susijusių problemų, kurių sprendimas pareikalaus nemažų visų suinteresuotų subjektų pastangų;

3.

ypač pritaria, kad reikia tęsti reformų procesus, būtinus viso regiono stabilizavimui; kartu supranta dilemą, kylančią galimoms šalims kandidatėms dėl ilgalaikės stojimo perspektyvos: kuo toliau stojimo tikslas, tuo didesnis pavojus, kad sumažės reformų proceso pagreitis. Tačiau dėl to negalima sušvelninti stojimo kriterijų arba atsisakyti griežtų sąlygų laikymosi principo; atkreipia dėmesį į tai, kad būtina sukurti pakankamai paskatų ir teikti pagalbą, kad reformų procesas būtų toliau tęsiamas visais lygmenimis;

4.

pritaria visoms tinkamoms ES priemonėms, padedančioms stabilizuoti pavienių šalių vystymąsi, visų pirma kovoti su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, teikti pagalbą kuriant veiksmingas administravimo struktūras, būtinai įtraukiant vietos ir regionų lygmenį; šiuo požiūriu pritaria visiems tinkamiems projektams, padedantiems remti savarankišką šio regiono politinio ir ekonominio bendradarbiavimo plėtojimą;

5.

kartu norėtų pabrėžti, kad galimų šalių kandidačių stojimo į ES tempas visų pirma priklauso nuo šių šalių vykdomų reformų proceso rezultatų. Kartu reikia atsižvelgti į ES gebėjimą integruoti kitas šalis;

6.

esant šioms aplinkybėms, pabrėžia, kad tai daugiau nei techninio pobūdžio klausimas: integracijos gebėjimai apima ne tik ES institucinius gebėjimus, bet ir valstybių narių gyventojų paramą jos priimtiems sprendimams, todėl primena ES vadovams, kad būtina išklausyti visuomenę ir užsitikrinti jos paramą tolesniems plėtros etapams, jeigu bendras sprendimas dėl plėtros yra teigiamas;

7.

ES institucijoms siūlo imtis veiksmų, kad piliečiams ir asociacijoms, į kurias jie jungiasi, būtų suteikta galimybė viešai reikšti savo nuomonę ir diskutuoti dėl plėtros proceso;

8.

pripažįsta Vakarų Balkanų ir pavienių Vakarų Balkanų valstybių ir tautų svarbą, turtingumą ir vertybes, kuriomis jos praturtins visą ES;

9.

esant šioms aplinkybėms, remia visas pastangas, susijusias su pasirengimu stojimui ir stojimo procesais, griežtai laikantis nustatytų kriterijų, kurie, atsižvelgiant į galimą poveikį bendrai politikai, turi būti parengti kuo skaidriau, kad galėtų vykti plačios politinės diskusijos dėl būsimos plėtros. Tik taip bus galima užsitikrinti reikiamą visuomenės pritarimą. Regionų komitetas ir jo nariai aktyviai dalyvaus šioje diskusijoje, atsižvelgiant į tai, kad būtent Vakarų Balkanų valstybių ateitis yra didelis bendros Europos idėjos išbandymas;

10.

ragina visus regiono suinteresuotus subjektus aktyviai ir konstruktyviai dalyvauti sprendžiant ginčytinus klausimus, kurie vis dar kliudo įgyvendinti bendrą perspektyvą; Kosovo statuso klausimas, be abejonės, turi ypač didelę reikšmę, nes jis daro įtaką visam regionui;

11.

ypač ragina laikotarpiu iki įstojimo į ES taikyti tinkamas priemones, kurios — besąlygiškai išlaikant stojimo galimybę ateityje — padėtų tvariai remti atitinkamų Vakarų Balkanų valstybių konstruktyvų vystymąsi ir imantis praktiškų žingsnių pagerinti pasirengimą stojimui į ES;

12.

esant šioms aplinkybėms, pripažįsta svarbą, kurią teikia Vakarų Balkanų šalių gyventojai vizų lengvatų perspektyvai ir labai pritaria pageidavimui remti tiesioginius žmonių ryšius skiriant daugiau stipendijų šio regiono studentams ir jauniems darbuotojams;

13.

remia tinkamas priemones skatinti bendradarbiavimą per sieną ir tarpregioninį bendradarbiavimą su ES valstybių narių vietos ir regionų valdžios institucijomis, taip pat Vakarų Balkanų regiono tarpvyriausybinio bendradarbiavimo, kuris apimtų kuo daugiau politikos sričių, iniciatyvas;

14.

atkreipia dėmesį į tai, kad nors ir vyksta ES ir Vakarų Balkanų šalių bendradarbiavimas įgyvendinant tokias reformas kaip prekybos liberalizavimas, privatizacija, teisinės sistemos reforma ir užsienio investicijų skatinimas, vis dėlto trūksta aiškiai apibrėžtų sąlygų bendradarbiavimui regionų ir vietos lygiu. 2006 m. vasario mėn. Regionų komiteto sudaryta Vakarų Balkanų darbo grupė turėtų parengti tokias sąlygas, kurios teiktų didesnę svarbą regiono socialiniam ir ekonominiam vystymui politinėje ES darbotvarkėje;

15.

primena, kad plėtros proceso stebėsena nacionaliniu, regiono ir vietos lygiu yra didžiulis iššūkis, atsižvelgiant į jo ypatingą svarbą ES ateičiai ir būtinumą stabilizuoti Vakarų Balkanų regioną. Todėl Regionų komitetui buvo itin svarbu sukurti politinį forumą šio proceso vystymuisi remti, ir atsižvelgiant į tai būtina plėtoti dialogą su visais suinteresuotais subjektais, siekiant apibrėžti politines nuostatas;

16.

pabrėžia, kad Regionų komitetas ketina šios darbo grupės veikla remti nuolatinį dialogą su Vakarų Balkanų šalių vietos ir regionų politiniais atstovais. Komitetas taip pat skatins ir rems plėtros procesui skirtas informacijos ir komunikacijos kampanijas Europos ir Vakarų Balkanų vietos ir regionų valdžios institucijose ir regionuose.

17.

pastebi, kad kaip ir anksčiau, reikia dėti daug pastangų, norint sustiprinti decentralizuotas struktūras, kurios yra būtina vietos demokratijos vystymo sąlyga; administracijos pertvarkymas ir modernizavimas neturėtų mažinti regionų ir vietos administracinių gebėjimų, bet privalo padėti juos stiprinti;

18.

labai pritaria pasiektiems laimėjimams ginant mažumų teises, bet kartu yra susirūpinęs, kad per mažai išteklių skiriama kovoti su prekyba žmonėmis. Ypač svarbu kiek įmanoma greičiau pagerinti labiausiai pažeidžiamų visuomenės narių, pvz., romų vaikų, padėtį. RK atkreipia dėmesį, kad suinteresuotiems vietos ir regionų subjektams tenka svarbus vaidmuo įgyvendinant bendrąsias teisines sąlygas šioje srityje;

19.

atsižvelgiant į rengiamą įstatymo projektą dėl savivaldybių finansavimo pritaria visoms priemonėms, padedančioms gerinti vietos ir regionų valdžios institucijų finansavimą ir išplėsti jų veiklos sritį remiant investicijas vietos ir regionų lygmeniu;

20.

džiaugiasi viešojo administravimo gerinimu, ypač viešųjų pirkimų srityje (pateiktas naujas įstatymo projektas, kuris šiuo metu svarstomas Parlamente), kuri iki šiol nebuvo skaidri, ir siūlo rengiant kitus teisės aktus labiau įtraukti vietos ir regionų lygmenį;

21.

džiaugiasi, kad akivaizdžiai pagerėjo ekonominė padėtis, ir tikisi, jog ir toliau bus dedamos pastangos, siekiant įvykdyti įsipareigojimus pagal 2006 m. pasirašytą Stabilizacijos ir asociacijos susitarimą;

22.

atsižvelgdamas į 2007 m. vasario 18 d. vietos rinkimų rezultatus, atkreipia dėmesį į ESBO rinkimų stebėtojų misijos išvadas ir ragina stengtis ateityje rinkimus rengti pagal tarptautinius standartus;

23.

džiaugiasi pažanga, pasiekta kovojant su korupcija ir ginant žmogaus teises, ir tikisi, kad ir ateityje bus dedamos pastangos gerinti padėtį šiose srityse.

24.

pastebi, kad konstitucinės reformos ir ES Stabilizacijos ir asociacijos susitarimo įsipareigojimų vykdymas būtini, ir ragina ateinančiais mėnesiais aktyviau skatinti stojimo procesą;

25.

pritaria visoms priemonėms, padedančioms stabilizuoti padėtį Bosnijoje ir Hercegovinoje, ir teikia ypatingą svarbą vietos demokratijos stiprinimui abiejose šalies dalyse. Su tuo susijęs politinių santykių pagerėjimas vietoje gerokai prisidėtų stabilizuojant bendrą padėtį;

26.

džiaugiasi pažanga, pasiekta kovojant su korupcija ir žmogaus teisių ir mažumų apsaugos srityje, ir ragina stiprinti iki šiol šiose srityse vykdytą veiklą. Gyvybinga vietos demokratija ir pilietinės visuomenės stiprinimas galėtų daug prisidėti prie šio proceso;

27.

ypač ragina glaudžiai bendradarbiauti su Hagos Tarptautiniu Baudžiamuoju Teismu;

28.

pritaria visoms priemonėms, galinčioms padėti sukurti veikiančią bendrąją rinką šalyje, ir mano, kad vietos lygmens veikla gali būti labai naudinga šiuo požiūriu;

29.

todėl ir dėl šios priežasties ragina stiprinti vietos lygmenį finansiniu ir instituciniu požiūriu, kartu kuriant ir veiksmingą administraciją;

30.

ragina abi šalies dalis sąžiningai siekti konstruktyvesnio bendradarbiavimo ir džiaugiasi nevyriausybinių ir ne pelno organizacijų darbo rezultatais, susijusiais su nauja vietos savivaldos kūrimo strategija.

31.

vertina nepriklausomybę iškovojusios Juodkalnijos pastangas sukurti valstybines struktūras, ir džiaugiasi laimėjimais, kurių ji jau pasiekė šioje srityje;

32.

ypač pritaria vietos valdžios institucijų reformai, kuri pradėta pateikus nemažai teisės aktų pasiūlymų, kurių tikslas — stiprinti vietos valdžios institucijas, laikantis darbo programos dėl geresnės savivaldos;

33.

taip pat džiaugiasi vyriausybės planu įsteigti koordinavimo įstaigą, skirtą stebėti decentralizacijos procesą, kurio užduotis — tiksliai nustatyti kompetencijos sritis ir joms reikalingas finansines priemones;

34.

galiausiai džiaugiasi naujuoju valstybės tarnautojų etikos kodeksu, kuris taip pat taikomas vietos valdžios institucijų administracijos darbuotojams. Šis kodeksas padės įgyvendinant viešojo administravimo institucijų reformą šalinti vis dar pasitaikančius trūkumus, pavyzdžiui, kovoti su korupcija;

35.

pripažįsta pažangą, pasiektą kovojant su korupcija, ir labai pritaria bendradarbiavimui su Hagos Tarptautiniu Teisingumo Teismu.

36.

ragina aktyviau imtis mažumų teisių apsaugos priemonių. Ypač romų ir pabėgėlių padėtis reikalauja ypatingo dėmesio.

37.

primena savo nuomonę dėl Vakarų Balkanų šalių, priimtą 2006 m. spalio mėn., kurioje teigiama, kad visos šios šalys yra laukiamos Europos Sąjungoje, ir patvirtina savo nuolatinę paramą Serbijos vietos ir regionų valdžios institucijoms;

38.

apgailestauja dėl Serbijos parlamento sprendimo nepritarti Jungtinių Tautų vyriausiojo derybininko Martti Ahtisaari projektui dėl būsimo Kosovo statuso ir tikisi, kad ateityje vykstant deryboms bus rastas konstruktyvus sprendimas, kuris bus priimtinas visoms šalims; kviečia Belgradą aktyviai ir konstruktyviai dalyvauti konsultacijose sprendžiant Kosovo statuso klausimą;

39.

džiaugiasi pasiektais laimėjimais plėtojant ir gerinant viešąjį administravimą, tačiau kartu ragina dėti pastangas plečiant decentralizuotas ir vietines administravimo struktūras laikantis subsidiarumo principo;

40.

rekomenduoja, kad Komisija, teikdama paramą institucijų kūrimui, ypač atsižvelgtų į vietos administracinius gebėjimus, visų pirma padedant įgyvendinti teisės aktus ir gerinant centrinės ir vietos administracijos ryšius ir bendradarbiavimą;

41.

ragina Serbiją kuo greičiau ratifikuoti Europos vietos savivaldos chartiją;

42.

džiaugiasi laimėjimais, pasiektais kovojant su korupcija, ir pasisako už tolesnes pastangas šioje srityje;

43.

ragina visapusiškai bendradarbiauti su Hagos Tarptautiniu Teisingumo Teismu;

44.

džiaugiasi aiškia pažanga, pasiekta derybose dėl vizų lengvatų ir readmisijos.

45.

labai pritaria Jungtinių Tautų vyriausiojo derybininko Martti Ahtisaari pastangoms nustatyti būsimą Kosovo statusą ir pabrėžia, kad artimiausiu metu reikia rasti tinkamą sprendimą dėl Kosovo statuso, nes tai padėtų užtikrinti visų Kosovo gyventojų teises;

46.

kviečia Prištiną aktyviai ir konstruktyviai dalyvauti konsultacijose sprendžiant Kosovo klausimą;

47.

džiaugiasi pažanga, pasiekta kovojant su korupcija, vertina iki šiol dėtas pastangas žmogaus teisių ir mažumų apsaugos srityje ir ragina toliau imtis veiksmų šioje srityje;

48.

džiaugiasi, kad Kosovo institucijos parengė bendrą programą, skirtą vietos savivaldos administravimo reformai, kuria siekiama pagerinti bendruomenių saugumą ir gyvenimo sąlygas;

49.

pabrėžia, kad nepaisant pasiektos pažangos administraciniai gebėjimai vietos lygmeniu vis dar silpni, tai pasakytina tiek apie administravimą, tiek apie strateginį planavimą.

24.8.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 197/21

—

rekomenduoja, kad TVS praktiškai įtvirtintų įvairiakryptį tvaraus vystimosi pobūdį ir jo hierarchinę viršenybę, kad EB sutarties 99 ir 128 straipsnių nuostatos, kuriomis yra pagrįstas trimetis politikos krypčių ciklas ir kuriomis vadovaujantis nustatomos integruotos ekonominės politikos ir užimtumo gairės, būtų įgyvendinamos kartu su kitomis gairėmis, kurias nustatant būtų atsižvelgta ne tik į ekonominius ir socialinius aspektus, bet taip pat ir į aplinkosaugos bei institucinius veiksnius;

—

siūlo Europos Komisijai vystyti tvirtesnį bendradarbiavimą įvertinant vietos ir regionų valdžios institucijų indėlį į tvarumo politiką, ir tai taptų sudėtine dalimi daugiametės institucijų partnerystės.

—

ragina Europos Komisiją pasiūlyti plataus masto politikos kryptis, pavyzdžiui, nustatyti maksimalias leistinas tam tikrų teršalų išmetimo arba tam tikrų išteklių naudojimo normas, kurios derėtų su rinkos reguliavimo mechanizmais ir aplinkosaugos mokesčių politika. Kalbant apie pastarąją, reikia kuo skubiau panaikinti rinkos iškraipymus, sukeltus netinkamų subsidijų, skatinančių gaminti prekes arba teikti paslaugas, darančias poveikį aplinkai arba jai keliančias rimtą pavojų;

—

mano, kad strategijoje reikia konkrečiai nurodyti, jog siekiant pagrindinio tikslo, t. y. nutraukti ekonomikos augimo ir neigiamo poveikio aplinkai sąsają, būtina kontroliuoti, mažinti ir stabilizuoti energijos, medžiagų ir dėl jų susidariusių atliekų srautus, kurie užtikrina ekonominės sistemos gyvybingumą, o paskui, įgavę sunkiau panaudojamą formą, sugrįžta į ekosistemą;

—

pabrėžia, kad plėtojant tvarų vystymąsi vietos ir regionų valdžios institucijos gali atlikti labai svarbų vaidmenį; rekomenduoja populiarinti Vietinę darbotvarkę 21, kuri yra pagrindinė plataus masto dalyvaujamųjų procesų įgyvendinimo priemonė, ypač Europos fondų panaudojimo požiūriu; rekomenduoja visus lygius skatinti tinkamai įgyvendinti Orhuso konvenciją dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus bei išplėsti jos nuostatas atsižvelgiant į visas tvaraus vystymosi sritis.

1.1

palankiai vertina naująją Europos Sąjungos tvaraus vystymosi strategiją (TVS);

1.2

džiaugiasi, kad naujoji strategija įtvirtino svarbų (1) ir visas Sąjungos politikos kryptis ir veiklą lemiantį horizontalų tvaraus vystymosi tikslo pobūdį;

1.3

pabrėžia, kad, kaip teigiama 2006 m. birželio 16-17 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose, po to, kai 2001 m. Geteborge buvo nustatyta tvaraus vystymosi strategija, padaryta dar nepakankama pažanga, ir reiškia susirūpinimą, kad nebuvo atliktas išsamus minėtų netenkinančių rezultatų ir nepalankios pagrindinių aplinkos apsaugos veiksnių raidos tyrimas;

1.4

pritaria Komisijos nuomonei, kad dabar reikia laikytis iniciatyvaus požiūrio į tvarų vystymąsi, imtis konkrečių veiksmų vietos lygiu ir pripažinti, jog vietos ir regionų valdžios institucijos gali atlikti lemiamą vaidmenį kuriant tvarią visuomenę tiek Europos Sąjungoje, tiek ir visame pasaulyje;

1.5

pabrėžia, kad, kaip jau anksčiau minėta kitose nuomonėse, labai svarbu skirti deramą dėmesį tvariam vystymuisi ir jį įtraukti į visas ES politikos sritis. Šiandien vis dar reikia priminti, kad vykdant sanglaudos politiką turi būti remiami ekonominiai, ekologiniai bei socialiniai aspektai ir turi būti tinkamai įvertinti vykdomų politikos krypčių ilgalaikiai padariniai;

1.6

pabrėžia, kad sauga ir saugumas yra išankstinė geros gyvenimo kokybės sąlyga. Sauga ir saugumas bei visuomenės sveikata plačiąja prasme yra būtinas tvaraus vystymosi pastangų pagrindas. Sauga ir saugumas apima visas sritis nuo klimato kaitos ir karo poveikio iki smurto prieš moteris ir vaikus. Be to, Komitetas pabrėžia, kad siekiant tvaraus vystymosi būtina atsižvelgti į lygių galimybių perspektyvą.

1.7

primena, kad vietos ir regionų valdžios institucijos atlieka lemiamą vaidmenį įvairiose srityse. Viena iš jų — teritorinis planavimas. Šioje srityje daugelis priemonių, būtinų siekiant skatinti vystymą (pradedant žemėtvarka ir baigiant su miestų aplinka susijusiomis politikos kryptimis, įskaitant vandens išteklių valdymą ir atliekų tvarkymą), dažniausiai priklauso vietos ir regionų valdžios institucijų kompetencijos sričiai. Komitetas mano, kad dėl šios priežasties minėtoms institucijoms turėtų tekti labai svarbus vaidmuo įgyvendinant, kontroliuojant ir peržiūrint strategiją;

1.8

pritaria, kad būtina siekti, jog viešųjų technologijų pirkimų vykdymo tvarkoje būtų numatyti aplinkos apsaugos kriterijai, ypač atliekų, energetikos, transporto, vandens tiekimo ir valymo, kelių ir kitų infrastruktūrų srityse, kad reikia skatinti aplinką tausojančius viešuosius pirkimus (ang. green public procurement), išplėsti ir visoje teritorijoje bei viešosiose institucijose taikyti Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemas (EMAS), kurias reikia patobulinti ir pritaikyti atsižvelgiant į tvaraus vystymosi problemas bei poreikius ir ekonominius, ekologinius ir socialinius aspektus. Todėl reikėtų taip pat numatyti galimybę įvertinti vietos lygiu gaminamų prekių ir teikiamų paslaugų naudą aplinkai;

1.9

mano, kad galimybė keistis patirtimi ir įgyti naujų žinių plėtojant bendradarbiavimą ir įvairių subjektų sąveiką yra svarbus pastangų užtikrinti tvarų vystymąsi aspektas;

1.10

pritaria naujojoje strategijoje nustatytiems pagrindiniams tikslams, kuriuos vis tik reikėtų patikslinti ir išplėsti;

1.11

mano, kad dera patikslinti, jog, norint panaikinti sąsają tarp ekonomikos augimo ir aplinkos būklės blogėjimo, reikia siekti, kad atsinaujinančių energijos išteklių būtų regeneruojama tiek pat arba daugiau negu naudojama bendrai atsinaujinančių ir neatsinaujinančių šaltinių, ir kad atliekų būtų pagaminama mažiau negu jų gali perdirbti gamtinės sistemos. Todėl pasirenkant strategiją turi būti siekiama ne tik kuo mažiau pakenkti ekosistemoms, bet ypač ir visų pirma sudaryti sąlygas visiškam jų funkcijų atkūrimui pasitelkus vadybos priemones, kurios leistų išlaikyti ir apsaugoti jų gerą būklę ir vientisumą. O tai neatsiejama nuo pareigos gamtos turtų ir susijusių paslaugų naudojimą ir eksploatavimą suderinti su socialiniu ir ekologiniu teritorijos funkcionalumu;

1.12

laikosi nuomonės, kad nepakanka raginti vystyti ekologiniu požiūriu veiksmingą ekonomiką. Reikia patikslinti, kad „veiksmingumas ekologiniu požiūriu“ reiškia tai, jog augimo sukurta gerovė turėtų būti panašaus lygio kaip ir socialinės ir aplinkosaugos sąnaudos arba bent jau jų neviršyti;

1.13

norėtų, kad būtų patikslinta, jog susidarius tokioms sąlygoms tvarumas neatsiejamas nuo išteklių naudojimo ir generuojamos taršos pusiausvyros. Negali būti kalbama apie tvarumą, jei šiandieniniame pasaulyje turtuoliai, sudarantys 11 proc. pasaulio gyventojų, valdo daugiau negu 80 proc. gamtos išteklių ir jiems tenka atitinkama pasaulinių pajamų dalis;

1.14

pritaria pagrindiniams naujojoje strategijoje nustatytiems principams, kuriuos dera išplėsti ir patikslinti;

1.15

mano, kad kalbant apie piliečių, įmonių ir socialinių partnerių dalyvavimą reikia konkrečiau remtis dalyvaujamosios ir patariamosios demokratijos formomis arba tokiais dalyvavimo ir sprendimų priėmimo mechanizmais ir tvarka, kurie įvairiomis aplinkybėms gali būti derinami su tradicinės atstovaujamosios demokratijos formomis, ir kad skatinant įmonių socialinę atsakomybę reikia taip pat bandyti atlikti tam tikrus įmonių nuosavybės struktūros pakeitimus, pavyzdžiui, kurti kooperatyvines įmones ir vykdyti akcijų platinimo darbuotojams arba susijusioms grupėms programas;

1.16

pritaria būtinybei užtikrinti valdymo politikos nuoseklumą, įvairių politikos krypčių integravimą ir naudojimąsi geriausiomis sukauptomis žiniomis, bet mano, kad šiuo metu nėra nuoseklumo, netenkina integracijos lygis, o geriausios žinios visų pirma yra susijusios su konkurencingumu ir naujovėmis, kurių pagrindinis tikslas — ekonomikos augimas ir naujų rinkų užkariavimas ir tik iš dalies — reikalavimai užtikrinti tvarų vystymąsi;

1.17

todėl mano, kad būtina patikslinti, jog tvarus vystymasis yra susijęs su gyvenimo ir būties kokybe, kurią galima užtikrinti ir be intensyvaus ekonomikos augimo, t. y. negaminant daugiau prekių, netiekiant daugiau paslaugų arba nesiekiant padidinti vienam gyventojui tenkantį bendrąjį vidaus produktą (BVP). Pirmiausia kalbama apie tvarų vystymąsi, galintį patenkinti dabartinius poreikius, tačiau kartu išsaugantį gebėjimą atsižvelgti ir į būsimų kartų poreikius;

1.18

pripažįsta, kad visos ES institucijos ir valstybės narės visais lygiais turi užtikrinti, kad svarbūs politiniai sprendimai būtų priimami remiantis pasiūlymais, pateiktais atlikus kokybišką poveikio įvertinimą, kuriame būtų nagrinėjami tvaraus vystymosi socialiniai, aplinkosaugos, instituciniai ir ekonominiai aspektai;

1.19

kalbėdamas apie Lisabonos ir Geteborgo strategijų sinergijos galimybes primena, kad, kaip jau minėjo anksčiau parengtoje nuomonėje, Lisabonos strategija yra pagrindas, kuriuo remdamasi ES reaguoja į globalizavimo poveikį konkurencijai, ekonomikai ir darbo jėgai Europoje, tačiau joje taip pat privalo atsispindėti globalizacijos poveikis tvariam vystymuisi Europoje ir pasaulyje;

1.20

norėtų pabrėžti, kad tarp abiejų strategijų susiformavo ne tokia sąsaja, kokia buvo numatyta, t. y. Geteborgo strategija turėjo Lisabonos strategiją sujungti su Penktosios aplinkosaugos veiksmų programos peržiūros ir Šeštojo aplinkosaugos veiksmų plano nustatymo procesais;

1.21

apgailestauja, kad šių strategijų sintezė nepavyko ir kad jos įgyvendinamos taikant skirtingas sprendimų priėmimo procedūras, kad tvarumas apsiribojo tik aplinkosaugos aspektu, o Lisabonos strategija ir jos pagrindinės sąvokos — augimas, konkurencingumas ir naujovės — tvaraus vystymosi strategiją nustūmė į antrąjį planą;

1.22

konstatuoja, kad raginimas vystyti sinergiją neatrodo įtikinantis ir nedera su abiejų procesų valdymu. Lisabonos strategijos pagrindą sudaro Sutarties 199 ir 128 straipsniuose numatytos procedūros ir ji daro įtaką valstybių narių ekonomikos ir užimtumo politikos krypčių rengimo procesams bei Europos Sąjungos politiką nustatantiems Europos Vadovų Tarybos sprendimams;

1.23

apgailestauja, kad Europos Vadovų Tarybos pavasario susitikime, kuris galėjo tapti proga patikrinti, kaip vykdomi vidiniai ir išorės įsipareigojimai tvaraus vystymosi srityje (2), buvo aptariami tik Lisabonos ekonomikos ir socialinių politikos krypčių ciklo klausimai;

1.24

atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija planuoja parengti metinį pranešimą aplinkosaugos tema, kuris galėtų papildyti Aplinkos tarybos darbus, vykdomus rengiantis Europos Vadovų Tarybos pavasario susitikimui;

1.25

susipažino su septyniais pagrindiniais strategijoje nurodytais uždaviniais ir siektinais rezultatais bei veiklos tikslais ir atitinkamomis priemonėmis, bet mano, kad toks suskirstymas gali sutrukdyti glaudžiai susieti nustatytas įvairias veiklos sritis ir skirti pakankamai dėmesio pagrindiniam — ekonomikos sistemą maitinančio medžiagų ir energijos srauto integruotos ir visuotinės kontrolės — klausimui;

1.26

nerimauja, kad veiklos tikslai ir užduotys yra susieti ne su konkrečiais uždaviniais, nors tai būtų buvę tikslinga, bet daugiau su principais ir gairėmis, ir atkreipia dėmesį į tai, kad su klimato kaita susijusius tikslus reikia persvarstyti atsižvelgiant į Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (TKKK) I ir II darbo grupių išvadas ir neseniai paskelbtas 2007 m. kovo mėn. Europos Vadovų Tarybos gaires;

1.27

mano, kad, atsižvelgiant į naujausius biomasės klausimu atliktus tyrimus, reikia iš naujo apsvarstyti skatinimą naudoti biomasę siekiant užtikrinti degalų tiekimo šaltinių įvairovę ES;

1.28

atkreipia dėmesį į neseniai Eurobarometro atliktos apklausos rezultatus, kurie rodo, jog 61 proc. Europos gyventojų mano, kad apsirūpinant energija reikėtų mažiau naudoti branduolinį kurą, ir pabrėžia, kad strategijoje reikia paminėti būtinybę panaikinti ES biudžeto paramos branduolinei energijai (virš 550 milijonų eurų per metus) sukeltus rinkos iškraipymus. Branduolinei energijai remti skiriama keturiskart daugiau lėšų negu atsinaujinantiems energijos ištekliams ir energijos efektyvumui (168 milijonai eurų);

1.29

apgailestauja, kad transporto srityje veiklos užduotys yra susijusios tik su automobilių techniniais duomenimis ir neapima kitų transporto rūšių. Būtina apibrėžti konkrečius tikslus įvairių transporto rūšių tarpusavio ryšių srityje, įvesti rinkos taisykles, kurios geležinkelių transportui suteiktų daugiau konkurencingumo, visų pirma numatant novatoriškas priemones, pavyzdžiui, didžiausio leistino per metus nuvažiuoti kilometrų skaičius nustatymas kiekvienai transporto priemonei ir apyvartiniai taršos leidimai krovininiam transportui. Apibrėžiant tokius tikslus būtina atsižvelgti į skirtingų asmenų, šeimų, įmonių ir ūkių konkrečią padėtį, taip pat į skirtingas teritorijų rūšis, esantį transporto rūšių pasirinkimą ir kitą šiuo metu naudojamą infrastruktūrą;

1.30

ypatingą dėmesį skiria vaidmeniui, kurį, kaip teigiama strategijoje, kurdamos ir įgyvendindamos transporto programas ir sistemas pagal teminę miesto aplinkos strategiją gali atlikti vietos valdžios institucijos;

1.31

džiaugiasi, kad pakankamai dėmesio skirta skurdo pasaulyje ir vystymosi problemai, tačiau nerimauja, kad atsiliekama paramos teikimo besivystančioms šalims srityje; mano, kad strategijoje turėtų būti persvarstytas požiūris į paramos teikimą besivystančioms šalims ir į prekybos politiką, kadangi padidėjo atotrūkis tarp turtingųjų ir skurstančiųjų ir kyla ekologinės krizės grėsmė;

1.32

sutinka su nuomone, kad, norint paskatinti žmones keisti vartojimo modelius ir apskritai elgseną, būtina juos šviesti, ir suvokia, kad šie modeliai gali būti nesuderinami su tvarumo keliamais reikalavimais, jei nebus imtasi veiksmų srityse, kurios jiems daro įtaką ar netgi juos lemia. Reikia nustatyti skalę vertybių, kurias yra lengviau susieti su gyvenimo būdu (taigi, ir su gamybos bei vartojimo modeliais);

1.33

džiaugiasi iniciatyvomis, kurių buvo imtasi įgyvendinant Jungtinių Tautų tvaraus vystymosi švietimo dešimtmečio programą, tačiau suvokia, kad norint užtikrinti su tvarumo reikalavimais derančią veiklą rinkoje nepakanka vien šviesti, ir tai, kad kartu su šiais reikalavimais būtų sukurti reguliavimo ir socialinės kontrolės mechanizmai;

1.34

mano, kad švietimą ir lavinimą reikia aiškiai atskirti nuo mokymo, o kvalifikacijos kėlimą laiko viena iš svarbiausių priemonių siekiant užtikrinti visiems lygias galimybes rinkos visuomenėje, kadangi ši mokymosi rūšis stiprina socialinį ramstį, skatinantį tvarų vystymąsi;

1.35

sutinka, kad atliekant mokslinius tyrimus tvaraus vystymosi tema būtini trumpalaikiai projektai, padedantys priimti sprendimus, ir ilgalaikės vizijos nustatymo projektai, taip pat turi būti sprendžiamos pasaulinės ir regioninės problemos;

1.36

mano, kad skubu ir būtina vystyti naujas ir labiau aplinką tausojančias technologijas. Šiuo požiūriu yra tinkami Septintosios bendrosios mokslinių tyrimų programos tikslai, taip pat ir priemonės, kurias reikia aktyviau taikyti remiant iniciatyvas, galinčias tapti palankia praktika tvariam vystymuisi vietos lygiu, bei skatinant aplinką tausojančių įmonių, visų pirma MVĮ, vystymąsi;

1.37

pripažįsta, kad atsižvelgiant į nepaliaujamą ekonominių, ekologinių, socialinių ir institucinių sistemų santykių raidą būtina skatinti tarpdisciplininius metodus, ir mano, kad būtina pasiekti kiek įmanoma didesnį skaidrumą ir aktyvesnį dalyvavimą, atsižvelgiant į tai, kad sistemų raida lemia nepastovumą, kad su sprendimų priėmimo procesu yra susiję daugybė interesų, kad būtina atsakyti į klausimus dėl paties mokslinių tyrimų objekto (t. y. kokia kryptimi turi būti vykdomi moksliniai tyrimai), taip pat kad reikia užtikrinti sveikatos apsaugą ir kokybišką aplinką ir kad sprendimų priėmimo procesai privalo atitikti etiškas vertybes ir principus; todėl

1.38

pripažįsta, kad būtina geriau pažinti nacionalinių pajamų šaltinių, jų apskaitos ir gerovės sąsajas, ir visų pirma laikosi požiūrio, kad apskaičiuojant nacionalines pajamas reikėtų taikyti rodiklius, kurie leistų apskaičiuoti ekonomikos sistemą maitinantį energijos ir medžiagų srautą ir išmatuoti bendrą ekonominės veiklos mastą;

1.39

laikosi nuomonės, kad įgyvendinant tvaraus vystymosi politikos kryptis naudojamos priemonės neturėtų apsiriboti rinkos reguliavimo priemonėmis, nors jos yra labai naudingos ir būtinos. Bandymas, laikantis skaidrumo principo ir taikant koregavimo priemones, nustatyti „teisingą kainą“, atspindinčią socialines ir aplinkosaugos sąnaudas, yra veiksmas, kurio imantis neatsižvelgiama į tai, kad neįmanoma pakankamai tiksliai suvokti įvairių sistemų raidos dinamikos;

1.40

pritaria, kad būtina labiau koordinuoti valstybių narių ir Komisijos veiksmus siekiant geriau panaudoti Europos fondus. Beje, Komitetas nerimauja, kad 2007-2013 m. struktūriniai fondai gali prisidėti didinant išmetamo anglies dvideginio kiekį, kaip teigiama neseniai CEE Bankwatch Network paskelbtoje ataskaitoje;

1.41

sutinka, kad būtina aktyviau informuoti apie tvarumą ir skatinti susidomėjimą šia tema, taikant ad hoc komunikacijos priemones, ir siekti, kad jos padėtų formuoti nuoseklią ir realistišką ES viziją ilgalaikio tvaraus vystymosi požiūriu;

1.42

pritaria, kad vietos ir regionų lygmenys gali atlikti svarbų vaidmenį plėtojant tvarų vystymąsi, vietos valdžios institucijoms imantis veiksmų miestuose ir kaimo vietovėse. Vietinė darbotvarkė 21 yra pagrindinė priemonė įgyvendinti politikos kryptims, nustatytoms ir vykdomoms plėtojant dalyvavimu pagrįstus plataus masto procesus. Tačiau Komitetas mano, kad tokie dalyvavimo procesai nebus sėkmingai plėtojami, jei minėti valdžios lygmenys tvarkydami biudžetą neskirs tam deramo dėmesio, ypač valdydami iš Bendrijos biudžeto skirtas lėšas;

1.43

mano, kad atliekant stebėseną daugiausia dėmesio reikia skirti ne tik rodiklių nustatymui ir jų raidos kontrolei, bet taip pat ir Europos Sąjungos, valstybių narių ir vietos bei regionų valdžios institucijų politikos kryptims ir veiksmams;

1.44

mano, kad norint imtis tokių veiksmų būtina pakeisti dabartinę sprendimų priėmimo procesų tvarką Europos tvaraus vystymosi valdymo srityje;

1.45

yra įsitikinęs, kad siekiant tvaraus vystymosi politikos sėkmės visų pirma būtinas Lisabonos ir Geteborgo procesų savitarpio santykių perversmas, sugrįžtant prie pradinių ketinimų. Pavyzdžiui, ne Europos Sąjungos TVS rezultatai turi padėti vykdyti Lisabonos strategijos įgyvendinimo darbus, kaip numatyta Tvaraus vystymosi strategijos 38 punkte, o veikiau Lisabonos strategijos rezultatai turi padėti siekti tvaraus vystymosi tikslų. Logiška būtų pripažinti visa apimantį tvaraus vystymosi, kuris yra aukščiau visų kitų Europos Sąjungos politikos krypčių, pobūdį;

1.46

pabrėžia, kad Komisijos siūlomos tvaraus vystymosi priemonės turi būti taip parengtos ir nustatytos, kad jas vietos ir regionų lygiu būtų galima įgyvendinti 27 valstybėse narėse. Labai svarbu, kad siūlomas priemones būtų galima įgyvendinti vietos ir regionų lygiu, nepaisant skirtingų sąlygų įvairiose valstybėse narėse;

1.47

reiškia savo susirūpinimą, kad Komisija nurodė, jog gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybai bus pateikta TVS valdymo apžvalga. Toks sprendimas tik padidintų atotrūkį tarp Geteborgo ir Lisabonos strategijų bei dar labiau sumenkintų tvarumo svarbą Europos valdymo procese;

1.48

todėl primena, kad 2005 m. pavasario Europos Vadovų Taryba atnaujindama Lisabonos strategiją teigė, jog ji yra susijusi su platesniu tvaraus vystimosi poreikiu;

2.1

yra įsitikinęs, kad siekiant didesnės gerovės, aukštesnio užimtumo lygio, kokybiškų darbo vietų ir ekonomikos augimo, kuris nepareikalautų papildomų išlaidomų aplinkosaugai, būtina skirti dėmesio tvariam vystimuisi, kuris apimtų ekonominius, ekologinius, socialinius ir institucinius aspektus, kadangi priešingu atveju ekonomikos augimas užtikrintų tik tariamą gerovę. Siekiant pasiekti tvarų vystymąsi, reikia atlikti esminę valdymo šioje srityje pertvarką Europoje;

2.2

rekomenduoja, kad TVS praktiškai įtvirtintų įvairiakryptį tvaraus vystimosi pobūdį ir jo hierarchinę viršenybę, kad EB sutarties 99 ir 128 straipsnių nuostatos, kuriomis yra pagrįstas trimetis politikos krypčių ciklas ir kuriomis vadovaujantis nustatomos integruotos ekonominės politikos ir užimtumo gairės, būtų įgyvendinamos kartu su kitomis gairėmis, kurias nustatant būtų atsižvelgta ne tik į ekonominius ir socialinius aspektus, bet taip pat ir į aplinkosaugos bei institucinius veiksnius;

2.3

taip pat rekomenduoja numatyti, kad vietos ir regionų valdžios institucijos dalyvaus skirtinguose šio reformuoto ciklo etapuose, taps pagrindiniais partneriais nustatant ir įgyvendinant (visų pirma būtent vietos lygiu) bendruosius tikslus ir permainas, būtinas tvariai visuomenei sukurti. Todėl reikėtų numatyti, kad kiekvienais metais iki spalio mėn. valstybės narės privalėtų pateikti ne tik ataskaitą apie įgyvendinamas ekonominės ir užimtumo politikų kryptis, bet taip pat ir ataskaitą apie Šeštosios aplinkosaugos veiksmų programos įgyvendinimą. Minėtos trys ataskaitos turės būti tarpusavyje susijusios ir parodyti, ar šios veiklos kryptys dera su TVS nustatytais tvarumo tikslais ir padeda jų siekti;

2.4

mano, kad strategijoje reikia konkrečiai nurodyti, jog siekiant pagrindinio tikslo, t. y. nutraukti ekonomikos augimo ir neigiamo poveikio aplinkai sąsają, būtina kontroliuoti, mažinti ir stabilizuoti energijos, medžiagų ir dėl jų susidariusių atliekų srautus, kurie užtikrina ekonominės sistemos gyvybingumą, o paskui, įgavę sunkiau panaudojamą formą, sugrįžta į ekosistemą;

2.5

rekomenduoja, kad kartu su programavimo dokumentais būtų pateikiama šių srautų analizė ir taip atsirastų galimybė patikrinti, koks jų indėlis siekiant ekonomikos augimą atsieti nuo poveikio aplinkai, ir kad vykdomų sanglaudos programų tikslai visų pirma būtų susiję su tvaraus vystymosi strategijos tikslų įgyvendinimu ir tik tuo atveju, jei jie dera su šia strategija ir ją atitinka — su Lisabonos darbotvarkės augimo ir užimtumo gairėmis;

2.6

todėl ragina Komisiją pateikti tokio pobūdžio pasiūlymą, o Tarybą ir Europos Parlamentą — kuo greičiau jį išnagrinėti;

2.7

ragina Europos Komisiją pasiūlyti plataus masto politikos kryptis, pavyzdžiui, nustatyti maksimalias leistinas tam tikrų teršalų išmetimo arba tam tikrų išteklių naudojimo normas (įskaitant žemės ūkio ir žvejybos sektorius), kurios derėtų su rinkos reguliavimo mechanizmais ir aplinkosaugos mokesčių politika. Kalbant apie pastarąją, reikia kuo skubiau panaikinti rinkos iškraipymus, sukeltus subsidijų, skatinančių gaminti prekes arba teikti paslaugas, darančias poveikį aplinkai arba jai keliančias rimtą pavojų;

2.8

rekomenduoja TVS numatyti tikslus, kurie būtų tikslūs tiek kiekybiniu, tiek laiko požiūriu, ir ragina valstybes nares nustatyti tvaraus vystymosi strategijas, kurios derėtų su Europos politika ir padėtų ją įgyvendinti. Todėl Komitetas ragina vietos ir regionų valdžios institucijas parengti savo strategijas, kurios derėtų su nacionaliniu ir Europos lygiu numatytais strateginiais tikslais, ir sukurti tinkamus šių strategijų grįžtamosios informacijos mechanizmus;

2.9

ragina Komisiją numatyti prisitaikymo prie klimato kaitos planą, kurį sudarant būtų atsižvelgta į oro temperatūros kilimo poveikį žvejybai ir pakrančių bei vidaus vandenų apsaugai, taip pat į kritulių kaitos ir kitų gaivalinių reiškinių poveikį žemės ūkiui ir gyvulininkystei, akvakultūrai, miškų gaisrams, sausroms, bioįvairovei ir miškams, turizmui, pakrančių apsaugai, sveikatai ir kt.;

2.10

rekomenduoja nustatyti procedūras ir stiprinti institucinius gebėjimus, kurie leistų sklandžiai vykdyti planų, programų ir projektų, kuriais siekiama tinkamai informuoti visuomenę ir ją įtraukti į veiklą, tvaraus pobūdžio ir poveikio aplinkai vertinimo procedūras. Komitetas mano, kad pagrindinis šių procedūrų tikslas turėtų būti įvertinti, ar numatytos priemonės dera su visų atitinkamų valdžios lygių užsibrėžtais tvarumo strategijų tikslais ir ar jos padeda šiuos tikslus įgyvendinti;

2.11

pabrėžia, kad plėtojant tvarų vystymąsi vietos ir regionų valdžios institucijos gali atlikti labai svarbų vaidmenį; ragina Komisiją parengti iniciatyvas miestų periferijų socialinio, teritorinio planavimo ir aplinkosaugos restruktūrizavimui remti; rekomenduoja populiarinti Vietinę darbotvarkę 21, kuri yra pagrindinė plataus masto dalyvaujamųjų procesų įgyvendinimo priemonė, ypač Europos fondų panaudojimo požiūriu; taip pat mano, kad būtina plėtoti dalyvavimo procesus, tiek siekiant užtikrinti, jog sprendimų priėmimo procesai atitiks susijusių bendruomenių puoselėjamą vertybių sistemą, kadangi rinka dėl savo prigimties negali to padaryti, tiek siekiant aukštesnės vykdomų mokslinių tyrimų kokybės; rekomenduoja visus lygius skatinti tinkamai įgyvendinti Orhuso konvenciją dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus bei išplėsti jos nuostatas atsižvelgiant į visas tvaraus vystymosi sritis: ekonomiką, visuomenę, aplinką ir institucijas;

2.12

rekomenduoja, kad skatinant piliečių, įmonių ir socialinių partnerių dalyvavimą būtų konkrečiau naudojamos dalyvaujamosios ir patariamosios demokratijos formos, kad būtų pabandyta atlikti nuosavybės sistemos pakeitimus, pavyzdžiui, vykdant akcijų platinimo darbuotojams arba bendruomenėms programas, ir galiausiai, kad būtų skirta dėmesio kooperatyvinėms įmonėms;

2.13

ragina persvarstyti: a) pagalbos vystymuisi apimtis ir tvarką, kadangi vadinamoji „skverbimosi“ strategija tapo neveiksminga didėjant atotrūkiui tarp turtingų ir skurstančių šalių ir susidūrus su ekosistemos dėl jos riboto pobūdžio nubrėžtomis ekonomikos augimo ribomis; b) globalizacijos suformuotą augimo modelį ir jo tvarumą; c) Europos regioninės rinkos ir jos kapitalo bei tarptautinių rinkų ir jų kapitalo ryšius ir prioritetus; d) vykstant PPO deryboms prasidėjusį viešųjų paslaugų ir gėrybių — pavyzdžiui, vandens — privatizavimo vajų, kurį būtina nutraukti; e) subsidijas, paskatas ir kitas priemones, dėl kurių besivystančioms šalims iškyla prekybos kliūtys;

2.14

yra įsitikinęs, kad Komisija, atlikdama tvaraus vystymosi strategijos vertinimą ir imdamasi programoje numatytų veiksmų, užmegs ir plėtos dialogą su vietos ir regionų valdžios institucijomis. Komitetas ketina imtis aktyvaus vaidmens ir dėti pastangas tvariai visuomenei sukurti Europos Sąjungoje ir pasaulyje;

2.15

siūlo Europos Komisijai vystyti tvirtesnį bendradarbiavimą įvertinant vietos ir regionų valdžios institucijų indėlį į tvarumo politiką, ir tai taptų sudėtine dalimi daugiametės institucijų partnerystės. Vystydamas tokį bendradarbiavimą, Regionų komitetas parengs (žr. I priedą) konkrečias nuomones dėl keleto į Europos Komisijos 2007-2009 m. darbo programą įtrauktų klausimų, kuriuos vietos ir regionų valdžios institucijos laiko ypač aktualiais tvaraus vystymosi požiūriu. Taip pat Komitetas pateiks konkrečius bendrų iniciatyvų pasiūlymus.

24.8.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 197/30

—

pritaria Sąjungai pirmininkaujančios šalies įsipareigojimui tęsti Europos Sąjungos reformos procesą ir išsaugoti 2004 m. spalio 29 d. Romoje visų valstybių arba vyriausybių vadovų pasirašytos Sutarties dėl Konstitucijos Europai esmines nuostatas;

—

ragina vyriausybių ir valstybių vadovus 2007 m. birželio 21-22 d. Europos Vadovų Taryboje įsipareigoti kuo skubiau užbaigti Sutarčių reformos procesą, be bandymų persvarstyti vietos ir regionų valdžios institucijų iškovotus laimėjimus, užtikrinančius subsidiarumo, gero valdymo ir teritorinės Europos Sąjungos sanglaudos principų laikymąsi ir prašo, kad visos šios nuostatos būtinai būtų įtrauktos į kiekvieną būsimosios Sutarties redakciją

—

prašo, kad su juo būtų konsultuojamasi dėl Europos Vadovų Tarybos būsimo tolesnio Sąjungos reformos proceso vykdymo veiksmų plano (angl. Road map) ir nori dalyvauti derybų etape, kadangi jo dalyvavimas nulems daugiau sričių apimančius, gyventojams palankesnius rezultatus;

—

mano, kad Sutarties dėl Konstitucijos neturėjimas taps kliūtimi pripažinti Europos integracijos modelio privalumus, leidžiančius užtikrinti pagarbą ES vidinei įvairovei ir ją skatinti; teigia, kad be Sutarties dėl Konstitucijos Europai ES nebus pripažįstama regioninė ir vietinė autonomija, kuri yra Europos Sąjungos demokratinės sistemos ramstis, ir ES nebus pajėgi tinkamai užtikrinti Bendrijos teritorinę sanglaudą ir stiprinti jos solidarumą;

—

pakartoja esąs įsitikinęs, kad, įgyvendinant decentralizuotą komunikacijos politiką, būtina skatinti apmąstymus tokiomis temomis kaip bendros vertybės, Europos kūrimo proceso ir Bendrijos politikos laimėjimai, užduotys Europos Sąjungos ateičiai užtikrinti; būtina ir sukurti grįžtamojo informacijos teikimo taktiką, kadangi šiuo metu su vietos ir regionų valdžios institucijomis bendraujama tik viena kryptimi — informacija teikiama iš viršaus į apačią;

—

mano, kad Europos Sąjungos komunikacijos politika būtų nuoseklesnė ir veiksmingesnė, jei Europos institucijos rastų teisinę sistemą arba pagrindą, leidžiantį įgyvendinti šia politika remiantis parengtą konkrečią programą, aprūpintą atitinkamais finansiniais ištekliais.

1.

pritaria Sąjungai pirmininkaujančios šalies įsipareigojimui tęsti Europos Sąjungos reformos procesą ir išsaugoti 2004 m. spalio 29 d. Romoje visų valstybių arba vyriausybių vadovų pasirašytos Sutarties dėl Konstitucijos Europai esmines nuostatas;

2.

palankiai vertina 2007 m. kovo 25 d. Berlyno deklaraciją, kurioje pripažįstama, kad, praėjus 50 metų nuo Romos sutarčių pasirašymo, bendras tikslas yra iki 2009 m. įvyksiančių Europos Parlamento rinkimų atnaujinti bendrą Europos Sąjungos pagrindą, ir džiaugiasi tuo, kad joje patvirtintas Sąjungos teritorinio aspekto pripažinimas ir jam artimi principai bei vertybės;

3.

dar kartą patvirtina 2007 m. kovo 23 d. Romos sutarčių pasirašymo penkiasdešimtmečiui parengtoje savo Deklaracijoje Europai išsakytą pasiryžimą aktyviai dalyvauti kuriant vis glaudesnę Europos tautų sąjungą, kurios stiprybę užtikrina pagarba laisvėms, vertybėms, solidarumo ir atsakomybės principams ir kuri, vystydama bendrą politiką ir veiklą, išsaugotų vietovių ir regionų įvairovę ir tapatybę laikydamasi subsidiarumo ir gero valdymo principų;

4.

ragina vyriausybių ir valstybių vadovus 2007 m. birželio 21-22 d. Europos Vadovų Taryboje įsipareigoti kuo skubiau užbaigti Sutarčių reformos procesą, be bandymų persvarstyti vietos ir regionų valdžios institucijų iškovotus laimėjimus, užtikrinančius subsidiarumo, gero valdymo ir teritorinės Europos Sąjungos sanglaudos principų laikymąsi;

5.

todėl jis palankiai vertina raginimą kuo skubiau surengti naują tarpvyriausybinę konferenciją, nustatant jai konkrečius įgaliojimus ir tikslų darbo grafiką. Tarpvyriausybinė konferencija parengtų Europos Sąjungai naują Sutartį, išsaugodama esmines Konvente priimtas ir į 2004 m. pasirašytą Sutartį dėl Konstitucijos Europai įtrauktas nuostatas. Nepaprastai svarbu, kad naujoji Sutartis Europoje susilauktų kuo didesnės paramos;

6.

pripažįsta, kad daugeliui piliečių nebeaiški ES paskirtis XXI-ajame amžiuje ir, atsižvelgdamas į D planą, mano, kad ES privalo suvokti, jog negalima tikėtis, kad piliečiai skaitys didelės apimties sutartis, kurioms suprasti reikia specialių žinių. ES privalo sugebėti aiškiai ir glaustai pagrįsti savo egzistavimą dabartiniams piliečiams ir ateities kartoms. Todėl Komitetas ragina ES vadovus parengti Sąjungai oficialią vieno puslapio tikslų deklaraciją, kuri išliktų aktuali ilgą laiką, papildytų būsimas sutartis ir kurią ES institucijos galėtų aktyviai naudoti patraukiant piliečių dėmesį dabar ir ateityje;

7.

prašo, kad su juo būtų konsultuojamasi ir kad jis būtų įtrauktas į kitus Europos Vadovų Tarybos būsimo tolesnio Sąjungos reformos proceso etapus remiantis Europos Tarybos pasiūlytu veiksmų planu (angl. Road map), ir tikisi dalyvauti būsimos tarpvyriausybinės konferencijos derybų etape, kadangi jo dalyvavimas nulems daugiau sričių apimančius, gyventojams palankesnius rezultatus.

8.

pritaria Komisijos požiūriui, kad Konstitucijos Europai priėmimas turės simbolinės svarbos stiprinant Europos Sąjungos piliečių pilietiškumą, pagrįstą bendromis vertybėmis ir siekiais;

9.

mano, kad be Sutarties dėl Konstitucijos Europai nebus įmanoma pasiekti atstovaujamosios ir dalyvaujamosios demokratijos pažangos Europos Sąjungoje ir ji neturės tinkamo teisinio pagrindo bei sprendimų priėmimo procedūrų, kurios turėtų stiprinti Sąjungos gebėjimą veikti, visų pirma išplečiant balsavimo kvalifikuota balsų dauguma taikymą, ir priimti naujas šalis kandidates;

10.

pabrėžia, kad be Konstitucinės sutarties Europos Sąjunga neteks juridinio asmens statuso ir bendro pamato savo pagrindinėms teisėms, numatytoms privalomojoje chartijoje, kuri užtikrina tikrąją teisinę ir demokratišką Europos Sąjungos piliečių apsaugą;

11.

teigia, kad be Sutarties dėl Konstitucijos Europai ES nebus pripažįstama regioninė ir vietinė autonomija, kuri yra Europos Sąjungos demokratinės sistemos ramstis;

12.

mano, kad Sutarties dėl Konstitucijos neturėjimas taps kliūtimi pripažinti Europos integracijos modelio privalumus, leidžiančius užtikrinti pagarbą ES vidinei įvairovei ir ją skatinti;

13.

primena, kad, nepriėmus Sutarties dėl Konstitucijos Sąjunga negalės tiksliau klasifikuoti kompetencijų ir neturės politinės ir teisinės sistemos, kuri sustiprintų subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymą, ypač regioninio ir vietos aspekto aiškaus pripažinimo atžvilgiu. Taip Sąjunga atsisakys labiau atsižvelgti į regionų ir vietos valdžios institucijų kompetencijas, atsisakys aktyvesnio jų dalyvavimo sprendimų priėmimo procese sistemingai įtraukiant jas į konsultacijų etapą prieš rengiant teisės aktus, atsisakys teisiško šio dalyvavimo užtikrinimo, suteikiant Regionų komitetui teisę pateikti ieškinį Teisingumo Teismui, o tai sustiprintų skaidrumą ir demokratiją Sąjungoje;

14.

teigia, kad priėmus Sutartį dėl Konstitucijos Europai, Sąjunga būtų pajėgi tinkamai užtikrinti Bendrijos teritorinę sanglaudą ir stiprinti jos solidarumą;

15.

pabrėžia, kad be Konstitucinės sutarties ES neteks bendros prieglobsčio suteikimo politikos ir konkrečių priemonių kovoti su nelegalia imigracija, o tai ypač svarbu vietos ir regiono valdžios institucijoms, kadangi jos turi priimti imigrantus savo miestuose ir regionuose;

16.

primena, kad be Sutarties dėl Konstitucijos Europos Sąjunga nesugebės vystyti reikiamo masto energetikos politikos, dėl to nukentės vietos ir regionų valdžios institucijos, kurios, siekdamos mažinti klimato kaitos poveikį, pradėjo atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo veiklą.

17.

norėtų, kad į kiekvieną būsimosios Sutarties redakciją būtinai būtų įtrauktos šios nuostatos:

18.

todėl prašo, kad Protokolas dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo būtų įtrauktas į bet kurią naująją Sutarties dėl Konstitucijos redakciją, arba paliktas kaip Protokolas Nr. 2, tai yra, jis turėtų būti po Protokolo Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens;

19.

pripažįsta, jog būtina atsižvelgti į šias sritis: klimato kaita, energetika, Europos socialinis modelis demografinių pokyčių ir globalizacijos sąlygomis (1), migracijos politika, ypač kova su nelegaliąja imigracija, ekonominė politika euro zonoje ir pabrėžia, kad ES veikla šiose srityse bus veiksminga tik tuomet, kai ją rems ir joje dalyvaus vietos ir regionų valdžios institucijos; todėl jis siūlo kiekvienoje naujoje Sutarties dėl Konstitucijos Europai redakcijoje numatyti nuostatą dėl būtino konsultavimosi su Komitetu apie Bendrijos veiksmus šiose naujose srityse;

20.

atkreipia dėmesį į tai, kad nepaisant daugybę kartų iškeltų komunikacijos problemų, piliečiai iš ES institucijų ir valstybių narių tikisi labiau į jų interesus orientuotos politikos. Piliečiai teisėtai klausia, kokios naudos jiems duoda ES. Taigi, Europos politikos atsakymas į šį klausimą turi būti įtikinamas;

21.

jeigu bus surengtas tarpvyriausybinės konferencijos įgaliojimuose numatytas Sutarties dėl Konstitucijos Europai III dalyje minimo teisinio pagrindo persvarstymas, prašo, kad būtų numatyta konsultuotis su juo dėl civilinės saugos (III-284 str.), turizmo (III-281 str.) ir administracinio bendradarbiavimo (III-285 str.) nuostatų.

22.

konstatuoja, kad, prasidėjus apmąstymų laikotarpiui, įsivyravo bendra nuomonė, jog būtina pradėti diskusiją dėl Europos ateities, kuri turėtų vykti arčiausiu gyventojams lygmeniu, informaciją turinio požiūriu pritaikant prie regionų ir vietos lygmens ir ją tikslingai skleidžiant;

23.

pakartoja esąs įsitikinęs, kad, įgyvendinant decentralizuotą komunikacijos politiką, būtina skatinti apmąstymus tokiomis temomis kaip bendros vertybės, Europos kūrimo proceso ir Bendrijos politikos laimėjimai, užduotys Europos Sąjungos ateičiai užtikrinti;

24.

pabrėžia, kad pridėdamas prie Europos Komisijos D plano — demokratija, dialogas, diskusija ketvirtąją „D“ — decentralizaciją, jis norėjo įrodyti viešos politinės diskusijos, vykstančios ir visuomenėje, svarbą ir būtinybę visoje Europoje skatinti decentralizuotą komunikacijos politiką;

25.

primena, kad jis įgyvendina didžiųjų Briuselyje organizuojamų renginių programą (Atvirų durų dienos, Europos miestų ir regionų savaitė, teminės savaitės), kuri suteikia Europos institucijoms, bendradarbiaujančioms juos organizuojant, puikią galimybę bendrauti su regionų ir vietos valdžios institucijų atstovais, regionų ir vietos žiniasklaida bei su Europos ir regionų asociacijų leidinių leidėjais;

26.

pritaria visoms iniciatyvoms, kurių ėmėsi Komiteto politinės frakcijos bei vietos ir regionų valdžios institucijos skleisdamos žinias apie Europą, išvardytoms pirmose dvejose D plano „Decentralizacija“ įgyvendinimo pažangos ataskaitose (2). Jomis skatinamas viešas dialogas ir diskusijos, aktyviai dalyvaujant regionų ir vietos spaudai;

27.

todėl dar kartą pabrėžia, kad būtina sukurti grįžtamojo informacijos teikimo taktiką, kaip rekomenduojama Europos Komisijos baltojoje knygoje dėl Europos informacijos politikos; šiuo metu su vietos ir regionų valdžios institucijomis bendraujama tik viena kryptimi — informacija teikiama iš viršaus į apačią;

28.

įsipareigoja dabartiniame Komisijos tolesnės veiklos vykdymo kontekste tęsti veiksmus laikantis teritorinio požiūrio, nustatyto D plane „Decentralizacija“, ir, siekiant stiprinti decentralizuotą komunikacijos politiką, rekomenduoja:

29.

pritaria Europos Komisijos iniciatyvai, išplėtotai 2007 m. sausio 18-19 d. Berlyno konferencijoje, kuria siekiama vystyti Europos institucijų ir vietos ir regionų valdžios institucijų partnerystę komunikacijos srityje;

30.

atkreipia dėmesį į šios konferencijos išvadose išdėstytus pasiūlymus, ypač į tai, kad būtina:

31.

pritaria Komisijos požiūriui, kad ateityje komunikacija turėtų vykti tiksliai nukreipiant informacijos srautus pasirinktoms konkrečioms gyventojų grupėms, ypač moterims ir jaunimui;

32.

mano, kad Europos Sąjungos komunikacijos politika būtų nuoseklesnė ir veiksmingesnė, jei Europos institucijos rastų teisinę sistemą arba pagrindą, leidžiantį įgyvendinti šia politika remiantis parengtą konkrečią programą, aprūpintą atitinkamais finansiniais ištekliais; vietos ir regionų valdžios institucijos bei jų tinklai galėtų dalyvauti tokiose būsimose, iš Bendrijos fondų finansuojamose programose; šiuo atžvilgiu pritaria Europos Parlamento 2008 m. biudžeto gairėms, kuriose raginama skirti daugiau dėmesio ir numatyti naujus veiksmų planus vietos ir regionų žiniasklaidai skirtai komunikacijos politikai;

33.

pažymi, kad tiek Komisija (3), tiek ir Europos Parlamentas (4) pripažįsta, kad, norint skleisti piliečiams suderintą informaciją apie Europą, būtinas visų Europos Sąjungos institucijų bendradarbiavimas, ir džiaugiasi, kad vėl užmegztas bendradarbiavimas su vietos ir regionų valdžios institucijomis, siekiant įrodyti, kad Bendrijos priimami sprendimai yra svarbūs ir daro poveikį kasdieniam piliečių gyvenimui;

34.

pritaria Europos Parlamento pasiūlymui parengti tarpinstitucinį susitarimą dėl bendrųjų principų, kurie galėtų reglamentuoti Europos institucijų bendradarbiavimą komunikacijos srityje, ir norėtų dalyvauti jį rengiant ir įgyvendinant (5);

35.

pritaria Europos Parlamento pasiūlymui išnagrinėti Tarpinstitucinės informacijos grupės (TIG) darbą ir nustatyti, ar įmanoma pagerinti jos darbą ir ar reikėtų sudaryti grupę, kuriai būtų pavesta koordinuoti TIG nustatytų gairių įgyvendinimą ir ar ji turėtų dalyvauti atliekant vertinimą (6);

36.

teigiamai vertina 2005 m. lapkričio mėn. pasirašyto bendradarbiavimo su Europos Komisija susitarimo papildymą dėl informacijos ir komunikacijos politikos, kadangi jis sustiprina šį institucijų bendradarbiavimo aspektą ir padeda kurti tikrai decentralizuotą komunikacijos politiką;

37.

pritaria regioninių parlamentų vykdomai komunikacijos veiklai ir norėtų, kad Komiteto nariai, taip pat regioninių parlamentų ir jiems atstovaujančių asociacijų nariai dalyvautų Tarpparlamentiniame forume dėl Europos ateities;

38.

palankiai vertina Europos Parlamento iniciatyvą, kuria siūloma įsteigti Europos žurnalistikos (tyrimo) fondą, kuris remtų projektus, kuriuose žurnalistai iš daugelio valstybių narių kartu gilintųsi į Europos temą ir perkeltų ją į įvairias vietos ir regionines situacijas (7);

39.

įpareigoja savo pirmininką pateikti šią nuomonę Europos Vadovų Tarybos, Tarybos, Europos Parlamento, Komisijos ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nariams.

24.8.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 197/37

—

mano, kad 2002 m. birželio 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/39/EB, iš dalies keičiančioje Direktyvą 97/67/EB dėl Bendrijos pašto paslaugų rinkos tolesnio atvėrimo konkurencijai, siūlomą tvarkaraštį reikėtų atidėti iki 2010 m. gruodžio 31 d. bei numatyti pereinamąjį laikotarpį iki 2012 m. toms valstybėms narėms, kurios mano, kad jis yra reikalingas. Vis dėlto Komisija turėtų iš anksto išaiškinti teisinius aspektus, susijusius su įpareigojimų teikti universaliąsias paslaugas finansavimo galimybėmis; kitoje ataskaitoje, kuri bus paskelbta ne vėliau kaip 2010 m. gruodžio 31 d., Komisija, remdamasi išsamių konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais ir atitinkamų tyrimų rezultatais, įvertins direktyvoje siūlomų finansavimo metodų veiksmingumą ir nustatys, ar universaliųjų paslaugų apimtys pajėgia atitikti vartotojų poreikius;

—

mano, kad visas pašto tinklas, įskaitant lengvatinėmis sąlygomis veikiančias pašto įstaigas, galėtų ne tik teikti pašto paslaugas, bet ir būti kitų viešųjų paslaugų teikimo centru; taip būtų galima patenkinti kalnuotų kaimo vietovių ir atokių vietovių bendruosius poreikius, užtikrinant elektroninę prieigą prie pagrindinių paslaugų;

—

pažymi, kad nauji rinkos dalyviai liberalizuotose rinkose netiesiogiai sukūrė naujų darbo vietų ir nuo pašto sektoriaus priklausančiose šakose; tačiau, liberalizavus pašto rinką, pašto sektoriui, kurį anksčiau reguliavo su užimtumu ir pajamomis susijusios socialinės garantijos, iškilo grėsmė žengti žingsnį atgal neužtikrintumo ir žemų atlyginimų link.

1.

mano, kad gera pašto paslaugų kokybė yra būtina visoms ekonominės ir socialinės veiklos rūšims ir labai svarbi komunikacijos Europos Sąjungoje dalis;

2.

pabrėžia, kad, siekiant Europos Sąjungos teritorinės ir socialinės sanglaudos, svarbus vaidmuo tenka pašto paslaugoms, visų pirma universaliąsias paslaugas reglamentuojančioms nuostatoms, užtikrinančioms aukštos kokybės, patikimas ir prieinamas pašto paslaugas nepaisant geografinių ar finansinių sąlygų;

3.

pabrėžia, kad remia bendrąją Europos rinką ir įsipareigoja padėti ją sukurti reguliavimo priemonėmis liberalizuojant pašto rinką, užtikrinančią ilgalaikį universaliųjų paslaugų teikimą;

4.

laikosi nuomonės, kad 2002 m. birželio 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/39/EB, iš dalies keičiančioje Direktyvą 97/67/EB dėl Bendrijos pašto paslaugų rinkos tolesnio atvėrimo konkurencijai, siūlomą tvarkaraštį reikėtų atidėti iki 2010 m. gruodžio 31 d. bei numatyti pereinamąjį laikotarpį iki 2012 m. toms valstybėms narėms, kurios mano, kad jis yra reikalingas. Be to, Komisija turėtų iš anksto išaiškinti teisinius aspektus, susijusius su įpareigojimų teikti universaliąsias paslaugas finansavimo galimybėmis. Kitoje ataskaitoje, kuri bus paskelbta ne vėliau kaip 2010 m. gruodžio 31 d., Komisija, remdamasi išsamių konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais ir atitinkamų tyrimų rezultatais, įvertins direktyvoje siūlomų finansavimo metodų veiksmingumą ir nustatys, ar universaliųjų paslaugų apimtys pajėgia atitikti vartotojų poreikius;

5.

mano, kad pašto veiklą reglamentuojantys Europos ir nacionaliniai teisės aktai privalo užtikrinti universaliųjų pašto paslaugų teikimą vartotojams ir garantuoti pašto įmonėms galimybę lanksčiai dirbti ir prisitaikyti prie besikeičiančių rinkos ir vartotojų poreikių;

6.

sutinka, kad globalizacijos poveikis, rinkoje vyraujanti aukštos kokybės paslaugų paklausa ir technologijų pažanga verčia pašto paslaugų sektorių susidurti su sparčiai kintančiomis aplinkybėmis. RK pabrėžia, kad aukštos kokybės, šiuolaikiškos ir technologiniu požiūriu pažangios universaliosios pašto paslaugos yra būtina bendrosios rinkos sukūrimo, ekonomikos augimo ir socialinės įtraukties sąlyga. Atokiose miesto vietovėse esantys vartotojai ir mažosios įmonės yra ypač priklausomi nuo pašto paslaugų. Tačiau tuo pat metu naujos, šiuolaikinės technologijos suteikė naujų būdų informacijai siųsti, todėl, nustatant reikalingų universaliųjų paslaugų apimtį, derėtų į tai atsižvelgti;

7.

atkreipia dėmesį, kad tradicines pašto paslaugas kai kuriose valstybėse narėse pakeičia naujos komunikacijos formos. Todėl pastebimai sumažėjo pašto operatorių gaunamų korespondencijos siuntų kiekis, ir į šią aplinkybę reikia atsižvelgti nustatant įpareigojimą teikti universaliąsias paslaugas ir priemones joms finansuoti;

8.

rekomenduoja daugiau dėmesio skirti aplinkybei, kad vykstant liberalizavimui gali būti prarasta darbo vietų; nepaisant to, nauji, į rinką patenkantys konkurentai taip pat galėtų suteikti aiškių papildomų darbo galimybių;

9.

siūlo valstybėms narėms ir Europos Komisijai toliau analizuoti galimybes pasiūlyti perkvalifikavimo programas dabartiniams pašto sektoriaus darbuotojams, kurie, monopolijoms konkuruojant su naujais rinkos dalyviais, gali likti be darbo;

10.

pažymi, kad nauji rinkos dalyviai liberalizuotose rinkose netiesiogiai sukūrė naujų darbo vietų ir nuo pašto sektoriaus priklausančiose šakose. Tačiau, liberalizavus pašto rinką, pašto sektoriui, kurį anksčiau reguliavo su užimtumu ir pajamomis susijusios socialinės garantijos, iškilo grėsmė žengti žingsnį atgal neužtikrintumo ir žemų atlyginimų link;

11.

prašo valstybių narių ir Komisijos išsiaiškinti, kokių galimybių teikia kai kuriose Šiaurės šalyse pašto įstaigų tinklui suteiktos ir gerų rezultatų davusios lengvatos. Šiose šalyse pašto ir kita veikla užsiimančios įstaigos, veikiančios lengvatinėmis sąlygomis, teikia vartotojams labai patrauklias pašto paslaugas;

12.

mano, kad visas pašto tinklas, įskaitant lengvatinėmis sąlygomis veikiančias pašto įstaigas, galėtų ne tik teikti pašto paslaugas, bet ir būti kitų viešųjų paslaugų teikimo centru. Taip būtų galima patenkinti kalnuotų kaimo vietovių ir atokių vietovių bendruosius poreikius, užtikrinant elektroninę prieigą prie pagrindinių paslaugų;

13.

pažymi, kad neaišku, ar 6 straipsnyje dėl informacijos apie universaliąsias paslaugas skelbimo kalbama apie konkrečias, valdžios institucijų nustatytas universaliųjų paslaugų ypatybes, ar apie universaliųjų paslaugų operatoriaus veiklos sąlygas. Straipsnį reikėtų pakeisti, kad būtų aišku, kokioms šalims gali būti taikomos valstybių narių priemonės;

14.

pažymi, kad tarp naujajame direktyvos 7 straipsnyje siūlomų alternatyvų yra kompensavimas iš valstybinių išteklių tiesioginėmis valstybės subsidijomis arba finansavimas taikant viešųjų pirkimų procedūrą;

15.

prašo geriau išaiškinti 7 straipsnyje siūlomas finansavimo alternatyvas;

16.

mano, kad 9 straipsnyje nepakankamai atsižvelgta į skirtingas įvairių valstybių narių aplinkybes, o tai apriboja alternatyvių sprendimo būdų galimybes. Todėl RK siūlo direktyvoje numatyti galimybę jungti ir derinti įvairias licencijavimo ir leidimų suteikimo procedūras atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės aplinkybes;

17.

mano, kad įmonių, vadinamų universaliųjų paslaugų teikėjais, veiklos saugumui ir stabilumui neturėtų būti keliami aukštesni reikalavimai nei tie, kurie paprastai yra nustatomi pašto įmonėms. Jei universaliųjų paslaugų teikėjams būtų nustatytos griežtesnės sąlygos, atsirastų ir papildomų išlaidų;

18.

sutinka, kad visiškai konkurencingoje aplinkoje tiek finansiniam universaliųjų paslaugų stabilumui užtikrinti, tiek rinkos iškraipymui apriboti svarbu, jog principui, kad kainos privalo atspindėti įprastas prekybos sąlygas ir sąnaudas, galima nusižengti tik siekiant apginti ar skatinti atitinkamuose nacionalinės teisės aktuose apibrėžtus viešųjų paslaugų įsipareigojimus. Taip pabrėžiama, kad valstybės narės, jei įmanoma, turėtų taikyti vienodą tarifą paštui, kurio paslaugomis dažniausiai naudojasi vartotojai ir mažosios bei vidutinės įmonės. Be to, šie principai neturėtų trukdyti universaliųjų paslaugų teikėjams savanoriškai taikyti vienodus tarifus universaliosioms paslaugoms;

19.

mano, jog labai svarbu, kad universaliųjų paslaugų kainų nustatymo principai atitiktų 12 straipsnio nuostatas ir būtų pakankamai aiškiai ir nedviprasmiškai reglamentuojami;

20.

rekomenduoja išaiškinti, ką reiškia sąnaudomis grindžiamos kainos ir tai, kad kainos turi skatinti efektyvumą. Taigi, direktyvoje ir jos preambulėje turėtų būti aiškiai nurodyta, kad universaliųjų paslaugų kainų nustatymo reikalavimai neturėtų įpareigoti pašto įmonių mažinti savo kainas tik dėl to, kad padidėjus veiksmingumui veikla tapo pelningesnė;

21.

mano, kad labai svarbu pakankamai aiškiai reglamentuoti reikalavimus, keliamus kainų pagrįstumui ir pagrindimui sąnaudomis, kad jais nebūtų naudojamasi kaip priemone kainoms kontroliuoti, bet jie būtų suprantami kaip konkurencijos teisės principai;

22.

mano, kad kitų paslaugų, nei universaliosios paslaugos, kainų nustatymas neturėtų būti tiesiogiai reglamentuojamas;

23.

pažymi, kad 14 straipsnio 2 dalis, kurioje siūloma sąnaudų apskaitos sistema, yra nuoseklesnė, nei dabartinės taisyklės, nes nereikalauja universaliųjų paslaugų diferencijuoti buhalterinėje apskaitoje ar sąnaudų apskaitoje, jei pašto įstaiga universaliosioms paslaugoms teikti negauna išorinio finansavimo;

24.

mano, kad direktyvoje turėtų būti aiškiai įrašytas principas, jog pašto įstaiga neatsako už universaliųjų paslaugų sąnaudų diferencijavimą, jeigu valstybė narė nėra numačiusi universaliųjų paslaugų finansavimo sistemos arba jeigu universaliąsias paslaugas palikta reguliuoti rinkos jėgoms;

25.

mano, kad principas, apie kurį kalbama 14 straipsnio 8 dalyje, yra nereikalingas, ir kad nacionalinė reguliavimo institucija galėtų savo nuožiūra taikyti 14 straipsnį, pavyzdžiui, nustatydama reikalavimą diferencijuoti sąnaudų apskaitą; taip pat mano, kad reikėtų panaikinti galimybę nacionalinei reguliavimo institucijai savo nuožiūra taikyti 14 straipsnio reikalavimus. Siūloma šioje pastraipoje aiškiai išdėstyti, kad sąnaudų apskaitos diferencijavimo reikalavimas neturi būti taikomas, jei valstybė narė nėra sukūrusi finansavimo mechanizmo, kuris atitinka 7 straipsnio nuostatas, arba jei nėra paskirtas universaliųjų paslaugų teikėjas;

26.

mano, kad įmonėms, teikiančioms universaliąsias paslaugas, ir privalančioms taikyti sąnaudomis grindžiamą kainų nustatymo sistemą, būtina paskirstyti universaliųjų paslaugų sąnaudas ir į jas atsižvelgti.

24.8.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 197/48

—

džiaugiasi, kad Komisija daugelyje valstybių narių jau taikomų nacionalinių priemonių nesiekia pakeisti Bendrijos priemonėmis arba parengti suderintus teisės aktus alkoholio daromos žalos prevencijos srityje; pritaria Komisijos nuomonei, kad pagal EB Sutarties 152 straipsnį ir laikantis subsidiarumo principo daugelyje valstybių narių įvestos nacionalinės priemonės priklauso nacionalinei kompetencijai;

—

atkreipia dėmesį į tai, kad Komisijos ketinimas palyginti valstybėse narėse jau įvestas priemones ir nustatyti gerąją patirtį, pirmiausia pasirenkant sritis, kuriose, Komisijos nuomone, būtų galima siekti tolesnės pažangos, turi apsiriboti tik sutartyse numatytais Komisijos tikslais ir suteiktais įgaliojimais;

—

pritaria Komisijos nuomonei, kad EB sutarties 152 straipsnyje aiškiai nustatomos Europos Sąjungos ir valstybių narių užduotys sveikatos politikos srityje ir Sąjungos veikla turinio atžvilgiu apribojama valstybių narių politikos krypčių papildymu;

—

nepritaria Komisijos nuomonei, kad reikia nustatyti bendrą nesaikingo girtavimo apibrėžtį, siekiant užkirsti kelią nesaikingam ir nuolatiniam alkoholio vartojimui ir jį sumažinti;

—

labai abejoja, ar Komisijos pasiūlymas dėl skirtingų alkoholio vartojimo įpročių įvertinimo, atsižvelgiant į šalį, amžių ir lytį, gali duoti naudos. Tai taikytina ir siūlomam sistemos, skirtos remti lanksčias, tačiau standartizuotas alkoholio duomenų apibrėžtis, kūrimui ir nuolatinių bei palyginamų alkoholio vartojimo tyrimų vykdymui, kurie dėl valstybių narių kultūrinių alkoholio vartojimo įpročių skirtumų, kuriuos pripažįsta ir pati Komisija, vargu ar suteiks naujos informacijos.

1.

atkreipia dėmesį į tai, kad visuomenė ir politikai jau seniai diskutuoja apie žalingo ir pavojingo alkoholio vartojimo pavojų sveikatai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, suprantama, kodėl Europos Komisija ėmėsi svarstyti šią temą ir ypatingą dėmesį skiria nesaikingo ir nuolatinio girtavimo prevencijai ir mažinimui bei nepilnamečių girtavimui, su alkoholiu susijusiems kelių eismo įvykiams ir vaisiaus alkoholiniam sindromui;

2.

atsižvelgdamas į kultūrinius alkoholio vartojimo įpročių skirtumus valstybėse narėse, mano, kad svarbu, jog komunikate nagrinėjamas ne pats alkoholio vartojimas, o piktnaudžiavimas juo ir žalingos jo vartojimo pasekmės;

3.

be to, džiaugiasi, kad Komisija daugelyje valstybių narių jau taikomų nacionalinių priemonių nesiekia pakeisti Bendrijos priemonėmis arba parengti suderintus teisės aktus alkoholio daromos žalos prevencijos srityje; pritaria Komisijos nuomonei, kad pagal EB Sutarties 152 straipsnį ir laikantis subsidiarumo principo daugelyje valstybių narių įvestos nacionalinės priemonės priklauso nacionalinei kompetencijai;

4.

atsižvelgdamas į šias aplinkybes, atkreipia dėmesį į tai, kad Komisijos ketinimas palyginti valstybėse narėse jau įvestas priemones ir nustatyti gerąją patirtį, pirmiausia pasirenkant sritis, kuriose, Komisijos nuomone, būtų galima siekti tolesnės pažangos, turi apsiriboti tik sutartyse numatytais Komisijos tikslais ir suteiktais įgaliojimais;

5.

vertina tai, kad Komisija, svarstydama priemones, kurios remia ir papildo valstybių narių politiką, neabejotinai atsižvelgia į tai, kad ES labai skiriasi alkoholio vartojimo įpročiai ir kultūra.

6.

pritaria Komisijos nuomonei, kad EB sutarties 152 straipsnyje aiškiai nustatomos Europos Sąjungos ir valstybių narių užduotys sveikatos politikos srityje ir Sąjungos veikla turinio atžvilgiu apribojama valstybių narių politikos krypčių papildymu;

7.

pritaria Komisijos nuomonei, kad daug valstybių narių taiko išsamias strategijas, skirtas kovai su žalingo ir pavojingo alkoholio vartojimo neigiamo poveikio sveikatai pasekmėmis, ir jau daugelyje valstybių narių yra priimtos priemonės, skirtos alkoholio daromai žalai mažinti;

8.

atkreipia dėmesį į Komisijos strategiją remti valstybes nares mažinant alkoholio daromą žalą, tačiau, dėl subsidiarumo principo ir atsižvelgdamas į skirtingus kultūrinius alkoholio vartojimo įpročius, kuriuos pati Komisija pripažino savo komunikate, nemano, kad problemos, kurios valstybėse narėse galbūt yra panašios, būtinai turi būti sprendžiamos ES lygiu.

9.

pritaria Komisijos pozicijai, kad žalingas ir pavojingas alkoholio vartojimas daro didelį poveikį gyventojų sveikatai ir reikalauja su sveikatos priežiūra, sveikatos draudimu, teisėsauga ir viešąja tvarka bei darbo vietomis susijusių išlaidų, o tai turi neigiamos įtakos ekonomikos vystymuisi ir visai visuomenei. Ypač didelis pavojus iškyla jaunimui. Atsižvelgiant į tai, strategijos, skirtos žalingo alkoholio vartojimo prevencijai ir gydymui, yra iš tikrųjų tikslingos.

10.

pritaria Komisijos nuomonei, kad tarp jaunimo paplitęs žalingas alkoholio vartojimas turi neigiamų pasekmių ne tik jaunų žmonių sveikatai ir socialinei gerovei, bet ir jų mokymosi lygiui bei dalyvavimui bendruomenės, kuriai jie priklauso, visuomeniniame ir demokratiniame gyvenime; bet to, daugelyje ES valstybių narių pastebimas jaunų žmonių besaikio girtavimo didėjimas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, valstybės narės turi diskutuoti apie politines priemones, kurios padėtų kovoti su nepilnamečių girtavimu ir žalingais jaunimo alkoholio vartojimo įpročiais, atsižvelgiant į tai, kad teisinės priemonės valstybėse narėse turi būti ypač nuodugniai apgalvotos ir paruoštos, kad represinis atitinkamų priemonių pobūdis nesutrukdytų joms pasiekti žmonių, kuriems tos priemonės reikalingos;

11.

pritaria Komisijos nuomonei, kad veiksmingas nacionalinių ir regioninių priemonių prieš vairavimą išgėrus taikymas galėtų gerokai sumažinti mirčių keliuose, sužalojimų ir suluošinimo atvejų skaičių;

12.

rekomenduoja, kad Komisija, kurdama bendrą įrodymų bazę ES lygiu, kaip nurodyta komunikate, imtųsi veiksmų įvertinti saikingo alkoholio vartojimo poveikį ir susitarti dėl bendros žalingo ir pavojingo alkoholio vartojimo apibrėžties;

13.

nepritaria Komisijos nuomonei, kad reikia nustatyti bendrą nesaikingo girtavimo apibrėžtį, siekiant užkirsti kelią nesaikingam ir nuolatiniam alkoholio vartojimui ir jį sumažinti;

14.

pritaria mokslinių tyrimų iniciatyvai, kuria siekiama įvertinti įvairių politikos krypčių galimybių ekonominę naudą, nes taip būtų lengviau įvertinti įvairių alkoholio daromos žalos prevencijai skirtų kampanijų poveikį;

15.

labai abejoja, ar Komisijos pasiūlymas dėl skirtingų alkoholio vartojimo įpročių įvertinimo, atsižvelgiant į šalį, amžių ir lytį, gali duoti naudos. Tai taikytina ir siūlomam sistemos, skirtos remti lanksčias, tačiau standartizuotas alkoholio duomenų apibrėžtis, kūrimui ir nuolatinių bei palyginamų alkoholio vartojimo tyrimų vykdymui, kurie dėl valstybių narių kultūrinių alkoholio vartojimo įpročių skirtumų, kuriuos pripažįsta ir pati Komisija, vargu ar suteiks naujos informacijos;

16.

nepaisant to, griežtai pabrėžia, kad ES strategijos, skirtos remti valstybes nares mažinant alkoholio daromą žalą, įgyvendinimas neturi finansiškai apsunkinti regionų ir vietos valdžios institucijų.

17.

atsižvelgdamas į Komisijos aiškiai pripažintą visišką valstybių narių kompetenciją, pritaria Komisijos požiūriui inicijuoti ir remti trimis veiklos lygiais priemones, skirtas kovai su neigiamomis žalingo ir pavojingo alkoholio vartojimo pasekmėmis sveikatai;

18.

iš esmės pritaria, kad bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis turi būti remiamos strategijos, skirtos sumažinti alkoholio vartojimą tarp nepilnamečių, ir rekomenduoja Komisijos ketinimą sukurti alkoholio ir sveikatos forumą įgyvendinti kaip neatsiejamą ES mitybos, fizinio aktyvumo ir sveikatos veiksmų programos dalį, kad būtų užtikrintas nuoseklus požiūris, ir kartu prisidėti prie Komisijos ne kartą išsakyto raginimo mažinti biurokratiją ir institucijų skaičių. ES lygmens veikla alkoholio ir sveikatos srityse turėtų būti nukreipta į pasikeitimą informacija ir gerąja patirtimi, remiantis nacionaliniu, regionų ir vietos lygiu jau priimtomis priemonėmis;

19.

pritaria Komisijos siekiui pagal Septintąją bendrąją mokslinių tyrimų ir technologijų programą ištirti, kaip moksliniai tyrimai Europos lygiu gali prisidėti prie ES strategijos, skirtos remti valstybes nares mažinant alkoholio daromą žalą;

20.

aiškiai pritaria tam, kad Komisija savo komunikate nagrinėja valstybių narių priemones ir sprendimus piktnaudžiavimui alkoholiu sumažinti ir į juos atsižvelgia; šiuo požiūriu pritaria Komisijos nuomonei, kad konkrečios valstybių narių sveikatos apsaugos priemonės, skirtos mažinti alkoholio daromą žalą, grindžiamos atitinkamomis kultūrinėmis sąlygomis;

21.

visiškai pritaria Komisijos įsitikinimui, kad nacionalinės strategijos yra veiksmingesnės, jei jos paremtos vietos ir bendruomenės veiksmais; šiuo požiūriu pritaria, kad į ES veiklą, numatytą EB sutarties 152 straipsnyje, įtraukiami regionų ir vietos lygmenyse sprendimus priimantys subjektai;

22.

pritaria Komisijos nuomonei, kad vietos bendruomenės gali prisidėti prie prevencijos ir skatinti strategijas, skirtas apsaugoti piliečius nuo alkoholio daromos žalos, tačiau pabrėžia, kad tai daugelyje vietų jau vyksta ir todėl atkreipia dėmesį į Komisijos strategiją remti vietos ir regionų valdžios institucijas;

23.

kalbant apie priemonių koordinavimą ES lygiu, nurodo EB sutarties 152 straipsnį, kuris sveikatos politikos srityje numato aiškų Europos Sąjungos ir valstybių narių užduočių paskirstymą, kad Sąjungos veiksmai turinio atžvilgiu apsiriboja valstybių narių politikos krypčių papildymu. Komisijos bandymas pagerinti politinių sprendimų nuoseklumą neturi pažeisti aiškaus kompetencijos sričių paskirstymo; šiuo požiūriu nepritaria vienodų įspėjančiųjų etikečių įvedimui, kurį, kaip teigiama komunikate, Komisija galbūt svarstys, tačiau aiškiai pritaria savireguliavimo metodams reklamos srityje.

24.

kaip ir Komisija mano, kad pagrindinis Komisijos indėlis į alkoholio strategiją turi būti grindžiamas šios srities nacionalinių politikos krypčių ir strategijų rėmimu. Be kita ko, tai numato ir EB sutarties 152 straipsnis; aiškiai pritaria tam, kad Komisija dėl aiškaus kompetencijos sričių paskirstymo tarp ES ir valstybių narių neketina siūlyti jokių naujų teisės aktų;

25.

be to, džiaugiasi, kad įgyvendinant strategiją Komisija aiškiai pabrėžia subsidiarumo ir geresnio reglamentavimo principus.

24.8.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 197/52

—

laikosi nuomonės, kad siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų valdymas turi remtis demokratiniais principais ir plataus masto požiūriu ir kad geresnis valdymas yra sėkmingos vystymo politikos pagrindas. Gero valdymo esmė yra pripažinimas, kad geriausi sprendimai priimami tuo lygiu, kuris yra arčiausiai piliečių, kuriems jie yra skirti;

—

mano, jog nepakanka pažymėti, „kad įgyvendinant Tūkstantmečio vystymosi tikslus esminį vaidmenį gali turėti vietos valdžios institucijos“, įgyvendinant valdymą taip pat reikia visais šalies valdžios lygiais įgyvendinti valdymo formas, sukurtas remiantis skaidrumo ir gyventojų dalyvavimo principais bei laikantis subsidiarumo principo. Taigi,

—

atsižvelgdamas į šias aplinkybes, mano, kad ypač prie Viduržemio jūros esančių šalių (kurių daugeliui taip pat taikoma Afrikos strategija) atžvilgiu svarbu dar kartą priminti rekomendacijas, kurias Komitetas 2005 m. spalio 13 d. pateikė savo nuomonėje dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono partnerystės dešimtųjų metinių ir dar kartą pakartojo išvadose, kurias pateikė 2007 m. balandžio 10 d. Valensijoje vykusiame seminare, dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių vietos valdžios institucijų forumo įsteigimo;

—

atkreipia dėmesį į tai, kad valdymui vietos lygiu reikėtų skirti finansinę paramą: nepakanka skirti (kaip numatyta 10-ojo EVF reglamente) ne mažiau kaip 15 proc. biudžeto pagalbos pilietinei visuomenei remti, techniniam bendradarbiavimui ir valdymui (kai ji nenumatyta kaip pagrindinė sritis), reikėtų pagalbą padidinti bent jau iki 25 proc., kad kartu apimtų vietos ir nacionalinį aspektą;

—

prašo Europos Komisiją, atsižvelgdamas į jų bendradarbiavimo susitarimo tikslus siekiant vystyti ir skatinti decentralizuotą bendradarbiavimą, suteikti techninę ir finansinę paramą ir bendradarbiauti su Komitetu steigiant decentralizuoto bendradarbiavimo biržą, kuri padėtų koordinuoti decentralizuoto bendradarbiavimo veiksmus tarp ES vietos ir regionų valdžios institucijų ir trečiųjų, besivystančių šalių vietos ir regionų valdžios institucijų.

1.

pritaria daugeliui Europos Komisijos komunikato pozicijų, pagal kurias:

2.

norėtų patvirtinti nuomonės savo iniciatyva dėl decentralizuoto bendradarbiavimo vaidmens įgyvendinant ES vystymo politikos reformą (CdR 224/2005) rekomendacijose nurodytą principą, pagal kurį geresnis valdymas yra sėkmingos vystymo politikos pagrindas, o gero valdymo esmė yra pripažinimas, kad geriausi sprendimai priimami tuo lygiu, kuris yra arčiausiai piliečių, kuriems jie yra skirti;

3.

todėl mano, kad norint veiksmingai įgyvendinti demokratinį valdymą, reikia ne tik nacionaliniu ar tarpvyriausybiniu lygiu taikyti Komisijos nustatytus principus, o decentralizacijos ir demokratijos įgyvendinimo klausimus imtis spręsti vietos lygiu; todėl rekomenduoja galvoti ne tik apie įvairių valstybės gyvenimo sektorių sąveiką, bet ir ieškoti nacionalinio ir vietos valdžios lygių glaudžių ryšių;

4.

mano, kad nepakanka pažymėti „kad įgyvendinant Tūkstantmečio vystymosi tikslus, esminį vaidmenį gali vaidinti vietos valdžios institucijos“; valdymas apima visus valstybės valdžios lygius laikantis skaidrumo, visuomenės dalyvavimo ir subsidiarumo principų. Todėl Komisijos komunikatas turėtų būti įgyvendinamas remiantis šiais principais:

5.

rekomenduoja būti pasirengus sunkumams, su kuriais gali tekti susidurti įgyvendinant Europos Sąjungos vystymosi strategijoje pabrėžiamą atsakomybės principą santykiuose su šalių paramos gavėjų vyriausybėmis, kai reikės atsižvelgti į valdžios sąrangą;

6.

rekomenduoja visų pirma stengtis iki galo įgyvendinti naująjį peržiūrėto Kotonu susitarimo 4 straipsnį ir pasirūpinti, kad būtų veiksmingai konsultuojamasi su decentralizuotomis vietos valdžios institucijomis rengiant ES pagalbos programas, dėl kurių vyko derybos su atitinkamos šalies vyriausybe;

7.

mano, kad būtina asociacijoms, vienijančioms atitinkamos šalies vietos valdžios atstovus, teikti informaciją apie tokios konsultacijos tvarką ir poveikį;

8.

todėl džiaugiasi, kad Europos Komisijos delegacijoms buvo išplatintos Regionų komiteto nuomonėje CdR 224/2005 pateiktą rekomendaciją atitinkančios gairės, kadangi jos ragina vykdant ES veiklą labiau atsižvelgti į vietos aspektą, visų pirma valdymo srityje, tačiau apgailestauja, kad Komitetas negavo tų dokumentų susipažinti;

9.

mano, kad būtina peržiūrėti „valdymo modelio“ struktūrą, kadangi jos koncepcija nelabai priklauso nuo atsakomybės principo ir ja nebuvo pasiekta didelės pažangos skatinant demokratinį valdymą vietos lygiu: ji toli gražu nėra visateisis aspektas, tai padalyta ir suskaidyta viena iš devynių nagrinėjamų sričių (1); tuo tarpu daugelio sričių (teisinė valstybė, ekonominis valdymas) decentralizacija turėtų būti nagrinėjama kaip atskiras aspektas;

10.

rekomenduoja, kad „valdymo iniciatyva“ — finansinis rezervas, skirtas „paskatinti realius pokyčius ir lemiamą pažangą demokratinio valdymo srityje“, pirmiausia būtų skirtas ryšiams tarp vietos ir nacionalinių valdžios institucijų skatinti, laikantis sąžiningumo, skaidrumo ir visuomenės dalyvavimo principų, ir kad nebūtų skirtas vyriausybėms, kurios vietos ir regionų valdžios institucijoms neskiria lėšų įsipareigojimams vykdyti;

11.

atkreipia dėmesį į tai, kad valdymui vietos lygiu reikėtų skirti finansinę paramą: nepakanka skirti (kaip numatyta 10-ojo Europos plėtros fondo reglamente) ne mažiau kaip 15 proc. biudžeto pagalbos pilietinei visuomenei remti, techniniam bendradarbiavimui ir valdymui, kai ji nenumatyta kaip pagrindinė sritis, reikėtų pagalbą padidinti bent jau iki 25 proc., kad kartu apimtų vietos ir nacionalinį aspektą;

12.

džiaugiasi, kad Afrikos tarpusavio vertinimo mechanizmo (APRM) pateiktos ataskaitos, kurias parengė ir vykdė pačios Afrikos šalys įgyvendindamos Naująją Afrikos vystymosi partnerystę NEPAD, bus valdymo profilio pagrindas;

13.

norėtų, kad dėmesys ir pagalba, kuriuos Europos Sąjunga yra pasirengusi skirti vykdant šią nacionalinio savivertinimo užduotį, padėtų didinti vietos valdžios institucijų dalyvavimą ir decentralizacijos pažangą, ir kad būtų parengta nacionalinė veiksmų programa, skirta nustatytiems trūkumams ištaisyti;

14.

dar kartą pabrėžia, kad norint įgyvendinti valdžios decentralizaciją, kuri, gyventojų nuomone, būtų tikra pažanga, vietos valdžios institucijų gebėjimų stiprinimo klausimas yra svarbiausias prioritetas. Veikla šioje srityje gali vykti įvairiai, pavyzdžiui:

15.

rekomenduoja pakviesti organizacijas, vienijančias vietos atstovus ir atstovaujančias jiems institucijose, dalyvauti už politinį dialogą tarp ES ir atitinkamų šalių atsakingų institucijų veikloje, visų pirma ES ir Afrikos vadovų susitikime, numatytame 2007 m. antrą pusmetį;

16.

palankiai vertina tai, kad Lotynų Amerikoje decentralizacija yra valstybės modernizavimo veiksnys, ir norėtų būti informuojamas apie pažangą įgyvendinant paskelbtą valdymo programą dėl Azijos regiono 2008 m.;

17.

džiaugiasi, kad Komisijos komunikate skelbiama „valdymo programa“ yra numatyta Europos kaimynystės ir partnerystės priemonėje (EKPP), ir prašo jį pakviesti dalyvauti įgyvendinant tarptautinę bendradarbiavimo programą tarp šalių partnerių ir ES vietos ir regionų valdžios institucijų, kaip tai numatyta 2007-2010 m. tarpregioninėje programoje nuo 2008 m.;

18.

tačiau apgailestauja, kad, nors ir buvo pasirašytos Europos Sąjungos ir kiekvienos atitinkamos šalies sutartys dėl kaimynystės politikos, neskiriama pakankamai dėmesio valdymo vietos aspektui;

19.

mano, kad svarbiausia tokiomis sąlygomis, ypač prie Viduržemio jūros esančioms šalims (kurių daugumai taikoma Afrikos strategija), priminti rekomendacijas, pateiktas 2005 m. spalio 13 d. Komiteto nuomonėje CdR 142/2005 dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono partnerystės dešimtųjų metinių, kurios buvo pakartotos 2007 m. balandžio 10 d. seminaro Valensijoje išvadose (CdR 59/2007), siekiant surengti Europos Sąjungos ir Viduržemio jūros regiono vietos valdžios institucijų forumą;

20.

visų pirma primena savo ankstesnę nuomonę (CdR 224/2005), kurioje prašoma tinkamai atsižvelgti į Europos vystymo politiką, ir sudaryti sąlygas organizacijoms, kurios atstovauja joms Europos ir tarptautiniu mastu, veiksmingai bendrauti su Europos institucijomis;

21.

ketina tinkamai atlikti vietos institucijoms, kurios gyventojams užtikrina demokratinį valdymą ir jį vykdo, atstovaujančio organo vaidmenį Europos institucijose; norėtų būti pakviestas dalyvauti politiniame ES dialoge su įvairiais pasaulio regionais, visų pirma Afrika, ir mano, kad kitas ES ir Afrikos vadovų susitikimas tam turėtų būti pirmoji proga;

22.

itin pageidautų dalyvauti dialoge su atitinkamų šalių vietos valdžios institucijomis, kad pasidalytų patirtimi dėl decentralizacijos įgyvendinimo ir taikomos praktikos, skatinant demokratinio valdymo pažangą; todėl mano, kad Kotonu susitarimo kitos peržiūros metu vietos valdžios institucijoms turėtų būti skiriamas toks pats dėmesys, kaip ekonominių ir socialinių interesų grupėms institucijų mechanizme, todėl susitarime turėtų būti numatyta panaši priemonė, kaip dabar apibrėžta 1.4 protokole dėl Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto.

23.

dar kartą patvirtina, kad Europos vietos valdžios institucijos norėtų pasidalyti žiniomis ir patirtimi su kolegomis iš kitų pasaulio regionų; jos jau daro tai, taip pat ir sprendžiant taikos klausimus, pavyzdžiui, pasitelkdamos „miestų diplomatiją“, tačiau valdymo politikoje jų pagalba turėtų būti naudojamasi įvairiais būdais:

24.

prašo Europos Komisiją, atsižvelgdamas į jų bendradarbiavimo susitarimo tikslus siekiant vystyti ir skatinti decentralizuotą bendradarbiavimą, suteikti techninę ir finansinę paramą ir bendradarbiauti su Komitetu steigiant decentralizuoto bendradarbiavimo biržą, kuri padėtų koordinuoti decentralizuoto bendradarbiavimo veiksmus tarp ES vietos ir regionų valdžios institucijų ir trečiųjų, besivystančių šalių vietos ir regionų valdžios institucijų. Tokia bendradarbiavimo birža galėtų veikti kaip internetinė tarnyba, kurioje būtų galima skelbti informaciją apie poreikius ar pagalbos prašymus ir pareikšti susidomėjimą ar pateikti pasiūlymų.

24.8.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 197/57

—

atkreipia dėmesį, kad nuo tada, kai 2006 m. lapkričio 8 d. buvo paskelbtas Komunikatas, pasikeitė iniciatyvos „Regionų ekonominiai pokyčiai“ koncepcija, t.y. Europos Komisija atsisakė modelio „iš viršaus į apačią“ ir ėmė taikyti principą „iš apačios (iš vietos ir regionų valdžios institucijų) į viršų“, tačiau apie šį pasikeitimą Europos Komisija nėra oficialiai pranešusi. Nepaisant to, nuomonėje į šiuos pokyčius atsižvelgiama;

—

pabrėžia, kad Regionų komitetas galėtų aktyviai dalyvauti vykdant šiuo metu pagal iniciatyvas „Interreg IV“ ir „Urbact II“ įgyvendinamų programų stebėseną ir teikti konsultacijas atitinkamiems šių programų stebėsenos komitetams;

—

pageidautų, kad Lisabonos strategijos stebėsenos platforma ir iniciatyva „Regionų ekonominiai pokyčiai“ būtų labiau tarpusavyje susijusios, tačiau tuo pat metu išsaugotų joms būdingus ypatumus. Lisabonos strategijos stebėsenos platforma suteikia galimybę keistis patirtimi siekiant paremti sanglaudos politiką ir propaguoti Lisabonos darbotvarkę;

—

nurodo, kad iniciatyvos „Regionų ekonominiai pokyčiai“ sėkmė priklauso nuo komunikacijos ir informacijos skleidimo Europos lygiu. Šiuo požiūriu labai svarbus vaidmuo tenka Regionų komitetui, turinčiam bendradarbiauti su Europos Komisija;

—

prašo iniciatyvą parengti taip, kad būtų nesunku nustatyti, kokia regionų praktika yra geriausia, ir sukurti nesudėtingus mechanizmus, kaip tokios praktikos pavyzdžius būtų galima perduoti kitiems Sąjungos regionams. Iniciatyva „Regionų ekonominiai pokyčiai“ (kaip daugelis kitų ankstesnių Bendrijos iniciatyvų) turi skatinti ir inspiruoti geras idėjas ir iniciatyvas.

1.

džiaugiasi Europos Komisijos ketinimu įgyvendinant iniciatyvą „Regionų ekonominiai pokyčiai“ didinti regionų ir vietos plėtros priemonių veiksmingumą naudojant vietos ir regionų geriausią praktiką ir, pasitelkus tinklus, skleidžiant informaciją apie tokią patirtį, ja dalinantis ir ją taikant kitomis aplinkybėmis; mano, kad tinklams būtinas naujas impulsas, kadangi jie yra Bendrijos politikos priemonė, kuria siekiama modernizuoti ekonomiką ir stiprinti konkurencingumą;

2.

pripažįsta, kad iniciatyva glaudžiai susijusi su Regionų komiteto instituciniu vaidmeniu; todėl mano, kad reikėtų labiau išnaudoti Komiteto veiklos ir dalyvavimo galimybes ir prašo, kad būtų labiau vertinamas Komiteto, kaip ES vietos ir regionų valdžios sistemų atstovo, vaidmuo;

3.

atkreipia dėmesį į Regionų komitete sukurtą Lisabonos strategijos stebėsenos platformą, kurioje dalyvauja vietos ir regionų valdžios institucijos, įpareigotos vertinti šios strategijos įgyvendinimą vietoje ir regionuose ir pabrėžti jos svarbą;

4.

pabrėžia, kad tai yra vienintelė programa, konkrečiai skirta vietos ir regionų valdžios institucijų teminio bendradarbiavimo skatinimui neatsižvelgiant į geografinį aspektą; minėtos institucijos neprivalo būti toje pačioje pasienio zonoje ir priklausyti tai pačiai tarptautinei erdvei. Ko gero, tai yra pati lanksčiausia Europos integracijos priemonė vietos ir regionų valdžios institucijoms, turinti padėti sustiprinti regionų politiką, kuri tampa vis veiksmingesnė, išsamesnė ir sudėtingesnė;

5.

pritaria Europos Komisijos siekiui, įgyvendinant Lisabonos strategiją, skatinti Europos vietos ir regionų valdžios institucijas keistis patirtimi ir gera praktika vystymosi ir sanglaudos srityje ir ją skleisti dalyvaujant iniciatyvoje „Regionų ekonominiai pokyčiai“. Siekiant šio tikslo, Komitetas pabrėžia, regioninėms veiklos programoms vadovaujančių institucijų aktyvaus ir tiesioginio dalyvavimo svarbą iniciatyvą įgyvendinančių tinklų veikloje;

6.

pažymi, kad Europos Komisija įgyvendindama iniciatyvą laikosi subsidiarumo principo, jos tikslas — mokymasis, tarpusavio ryšių plėtojimas ir vietos bei regionų geriausios praktikos, sukauptos vystant teritorinį bendradarbiavimą, taikymas siekiant įgyvendinti Lisabonos ir Geteborgo tikslus; tačiau mano, kad, norint sėkmingai įgyvendinti Europos regioninę politiką, būtina pabrėžti politinį vietos ir regionų aspektą;

7.

todėl siūlo Europos Komisijai kiekvienais metais kartu su Regionų komitetu organizuoti konferenciją, kurios metu būtų aptariama pažanga, pasiekta įgyvendinant šią iniciatyvą;

8.

atkreipia dėmesį į tai, kad įgyvendinant „Regionų ekonominių pokyčių“ iniciatyvą siekiama papildyti jau esančias naujas tarpregioninio bendradarbiavimo formas, visų pirma todėl, kad šis bendradarbiavimas buvo sustiprintas siekiant naujojo regioninės politikos tikslo — plėtoti „Europos teritorinį bendradarbiavimą“. Reikia taip pat užtikrinti, kad ir ateityje Europos regionų, miestų ir vietos valdžios institucijų bendradarbiavimo skatinimas, vykdant Interreg III C programą, išliktų deramo lygio;

9.

mano, kad būtina nustatyti aiškesnę regionų ir miestų bendradarbiavimo tvarką, kadangi Komisijos turimuose dokumentuose kalbama apie abu šiuos valdžios lygius ir į juos atsižvelgiama, nors visų pirma nurodomi regionų tinklai. Komiteto manymu, reikėtų pabrėžti, kad programose Interreg IV C ir Urbact 2007-2013 gali dalyvauti ir regionai, ir miestai, kadangi turime pripažinti, kad įgyvendinant pirmąją paminėtą programą lemiamą vaidmenį atlieka regionai, o antrąją — miestai; be to, Komiteto nuomone, būtų naudinga ir tikslinga skatinti, kad regionuose ir miestuose aktyviai veikiančios pagrindinės įstaigos ir institucijos būtų įtraukiamos į veiklą kaip partnerės;

10.

ragina Komisiją užtikrinti didesnį veiksmų skaidrumą nei praeityje. Reikėtų bent jau sudaryti galimybes internete susipažinti su šiuo metu veikiančių tinklų darbo programomis, įvairių įvykusių susitikimų apžvalga, jau pasiektais rezultatais ir geros praktikos pavyzdžiais, kartu turėtų būti nurodoma informacija apie tinklo vadovą, kad suinteresuoti asmenys galėtų į jį kreiptis ir, prireikus, naudotis turimais rezultatais. Be to, būtų naudinga sukurti Komisijos interneto svetainę, kurioje suinteresuoti dalyviai galėtų ieškoti partnerių ir kitos naudingos informacijos;

11.

pažymi, kad po COTER komisijos posėdžių ir svarstymų, vykusių 2007 m. kovo 16 d., ir po to, kai paskutiniajame posėdyje buvo priimtas nuomonės projektas, Europos Komisija pakeitė ir išaiškino savo poziciją dėl iniciatyvos „Regionų ekonominiai pokyčiai“. Akivaizdu, kad, nors ši pozicija dar nėra oficialiai įtvirtinta nė viename Europos Komisijos dokumente, spartesnių pokyčių programos veiksmams pasirinkti bus naudojamas principas „iš apačios į viršų“. Be to, šių veiksmų bus imamasi atsižvelgiant į veiksmų programas „Interreg IV C“ ir „Urbact II“ ir atitinkamas jų įgyvendinimo taisykles. Tai turėtų užtikrinti visiems regionams ir miestams lygias galimybes dalyvauti iniciatyvoje ir pageidaujamą visos iniciatyvos skaidrumą;

12.

rekomenduoja kvietimą dalyvauti konkurse skelbti Komisijos ir Regionų komiteto interneto svetainėse, kartu nusiųsti laišką regionų atstovybėms Briuselyje arba pareigūnams, kurie atsakingi už regionų reikalus valstybių narių nuolatinėse atstovybėse ES, kad informacija būtų išplatinta ir greičiau pasiektų regionus ir miestus. Be to, Komisijos tvarkomas informacijos tinklas yra prieinamas beveik visuose ES regionuose, taip pat prieinamas yra Bendrijos paramos sistemai valstybėse narėse remti sukurtas reklamos ir viešųjų ryšių tinklas;

13.

be to, siūlo numatyti tvarką, leidžiančią Komitetui aktyviai dalyvauti (konsultuojant Komisijos prašymu ir (ar) pasiūlymu?) rengiant veiksmų programas arba sudaryti Komitetui galimybę pateikti pastabas techniniams padaliniams, kuriems pavesta jas parengti;

14.

supranta Komisijos poreikį išplėsti jau esančius tinklus ir suteikti jiems visuotinį pobūdį; supranta ir tai, kodėl teminis programų aspektas svarbesnis nei geografinis; tačiau, mano, kad abu šie aspektai papildo vienas kitą ir reikia į juos abu atsižvelgti: akivaizdu, kad reikia išlaikyti ir atspindėti įvairovę, todėl nustatant temas būtina atsižvelgti į teritorinį aspektą; be to, būtina dėti visas pastangas ir siekti įvairių tinklų sąveikos pabrėžiant jų gebėjimą papildyti vienas kitą tiek teminiu, tiek ir teritoriniu požiūriu. Todėl Komitetas pasisako už tai, kad būtų skiriamas būtinas dėmesys mažiau išsivysčiusioms ir apleistoms vietovėms;

15.

pabrėžia, kad būtina palikti erdvės vietos iniciatyvoms. Būdami vietos ir regionų valdžios institucijų atstovais. RK nariai gali tik pasidžiaugti tokiomis priemonėmis ir turi siekti, kad šis naujas „atviras požiūris“ nacionaliniu lygiu nevirstų „uždaru požiūriu“. RK ketina dėti visas pastangas, kad iniciatyvoje būtų remiami ir pripažįstami regionų ir miestų palaikomi tinklai, kurie nori dirbti kartu ir skatinti pažangiausias ekonomikos, socialinio ir aplinkos vystymosi naujoves;

16.

pabrėžia tinklų ilgalaikiškumo svarbą. Reikia, kad jau vykstantys mainai truktų pakankamai ilgai (o tuomet iškyla išteklių problema), taip pat labai svarbu, kad tinklai skatintų tiek institucijų (veiksmingas suinteresuotų institucijų dalyvavimas), tiek ir regionų (įvairių Europos regionų ir vietovių bei jų suinteresuotų subjektų, kuriems galimybė pasidalinti sukaupta patirtimi gali būti išties naudinga, dalyvavimas) bendrus veiksmus ir dalyvavimą;

17.

ragina Komisiją užtikrinti įvairaus pobūdžio regionų ir vietos valdžios institucijų dalyvavimą siekiant atskleisti jų įvairovę, savitumą ir įvairių sprendimų, priimtų plėtros srityje, svarbą. Įgyvendinant iniciatyvą „Regionų ekonominiai pokyčiai“ ir joje numatytą galimybę siekti spartesnės pažangos, reikėtų atsižvelgti į sukauptą įvairią patirtį ir vietos bei regionų sąveiką atrinktų temų požiūriu. Regionų komitetas siekia veiksmingai atstovauti šių dviejų lygių integracijai nustatant pagrindines iniciatyvos temines gaires ir iniciatyvos įgyvendinimo tvarką, kuriant ir įgyvendinant tiesioginio finansavimo programas (Interreg IV C ir Urbact 2007-2013 m.);

18.

nerimauja, kad vienašališkos pagrindinių temų atrankos taisyklės nebūtų per daug griežtos, net jei temos yra pakankamai plačios ir aiškiai susijusios su atnaujinta Lisabonos strategijos dienotvarke (1); pavyzdžiui, tema apie pramonės poveikį regionų vystymuisi nėra įtraukta į šiuo metu siūlomų temų sąrašą. Sąveikaujant ir bendradarbiaujant su regionais bei vietos ir regionų valdžios institucijomis reikėtų patikslinti ir nustatyti tvarką, kuria vadovaujantis būtų galima šias temas papildyti ir persvarstyti ir taip užtikrinti kuo didesnį sprendimų priėmimo proceso skaidrumą. Be to miestai ir regionai turi savarankiškai administruoti savo tinklus, net jei jie veikia pagal Komisijos parinktas temas. Komitetui taip pat kyla klausimų dėl kai kurių Europos regioninio plėtros fondo (ERPF) (2) nurodytų temų ir nustatytų prioritetų nuoseklumo. Todėl, visų pirma, reikėtų aiškiai nurodyti priimtinas temas, tiesiogiai susijusias su Europos socialiniu fondu;

19.

pripažįsta, kad apskritai, siekiant tinkamai ir veiksmingai naudoti sanglaudos politikai įgyvendinti skirtus finansinius išteklius, labai svarbus nacionalinės ir regionų valdžios institucijų įsipareigojimas, tačiau taip pat labai svarbu, kad Europos Komisija aktyviau imtųsi tiesiogiai nustatyti Komisijos, regionų ir savivaldybių naujas sąveikos, mainų ir bendradarbiavimo galimybes, pagrįstas savanoriškumu;

20.

mano, kad būtų naudinga aiškiau apibrėžti svarbiausias iniciatyvos finansavimo gaires, visų pirma atsižvelgiant į tai, kad išteklius turėtų sudaryti įvairūs šaltiniai: nepanaudotos 2000-2006 m. programų lėšos, naujoms dviems veiklos programoms skirtos lėšos (šių programų biudžeto projektuose tiksli tokios paskirties lėšų dalis dar nėra nustatyta) ir regioninėms programoms skirtos lėšos bei techninei pagalbai skirtos Komisijos tiesiogiai valdomos lėšos. Pagal Interreg IV C ir Urbact 2007-2013 programas skirti ištekliai bus tik pirmas žingsnis iniciatyvai įgyvendinti panaudojant pagrindines programas. Aptariama iniciatyva iš esmės turi būti finansuojama pasitelkus pagrindines programas. Be to, reikėtų nustatyti nacionalinio finansavimo dalį atsižvelgiant į ribą, nustatytą siekiant išsaugoti valstybių narių biudžeto stabilumą;

21.

mano, kad iniciatyva turi būti įgyvendinama užtikrinant sąlygas susipažinti su geriausia regionų praktika ir kuriant paprastus mechanizmus, kurie padėtų ją skleisti kituose ES regionuose. Taigi, iniciatyva „Regionų ekonominiai pokyčiai“ turėtų būti svertas, gerų idėjų ir pažangių iniciatyvų variklis, kaip ir daugelis kitų praeityje vykdytų Bendrijos iniciatyvų;

22.

pabrėžia, kad, siekiant sėkmingai įgyvendinti iniciatyvą „Regionų ekonominiai pokyčiai“, labai svarbu jos pristatymas ir informacijos platinimas. Būtina įrodyti, kad iniciatyva yra dinamiška ir ypač, kad ji tikrai gali integruoti geriausius projektus į didžiąsias sanglaudos politikos programas, kad būtų užtikrintas jų finansavimas;

23.

teigiamai vertina tai, kad, įgyvendinant informavimo apie iniciatyvą politiką, Regionų politikos generalinio direktorato 2006 m. sausio 31 d. COTER posėdyje buvo pranešta, kad vienas iš Regionų komiteto narių dalyvaus vertinimo komisijoje, kuri skirs iniciatyvoje numatytus apdovanojimus už geriausius naujovių projektus;

24.

pabrėžia, kad komunikacija ir informacijos sklaida labai svarbios skleidžiant informaciją apie iniciatyvą. Numatytose kasmetinėse konferencijose reikėtų aptarti geriausią praktiką ir galimybes ją taikyti Europos regionuose ir miestuose. Regionų komitetas pasirengęs bendradarbiauti su Komisija šioje srityje, visų pirma keistis duomenimis su Lisabonos strategijos stebėsenos platforma. Komitetas mano, kad jau dabartiniame parengiamajame etape būtų naudinga teikti kuo daugiau informacijos apie iniciatyvą. Šiuo metu kai kurie pamatiniai dokumentai, pavyzdžiui, Komisijos tarnybų darbo dokumentas (3), kuriame yra pateikiamos siūlomos temos, skelbiami tik anglų ir prancūzų kalbomis. Komitetas siūlo juos skelbti ir kitomis Bendrijos kalbomis;

25.

džiaugiasi, kad, įgyvendinant iniciatyvą „Regionų ekonominiai pokyčiai“, Komisija jau surengė tris konferencijas, ir rekomenduoja įgyvendinti papildomas informavimo ir diskusijų iniciatyvas (rengti susitikimus, konferencijas, tiesiogines ir virtualias diskusijas ir kt.) ir mano, kad informavimo, skatinimo ir sklaidos veiksmai turėtų būti numatyti suderintame komunikacijos plane. Sudarant daugiametę veiksmų programą, toks planas suteiktų galimybę nustatyti koordinavimo sistemą, kurios laikydamiesi veiksmų imsis už informaciją atsakingos Komisijos tarnybos ir kiti suinteresuoti subjektai, visų pirma Regionų komitetas, kuris pasirengęs aktyviai dirbti šioje srityje ir turėtų atlikti ypatingą vaidmenį;

26.

siūlo vadovaujančioms institucijoms skirti papildomų lėšų vykdant 3 tikslo programas, kad įgyvendinant iniciatyvą būtų įvertinta teritorinio bendradarbiavimo tinklų veikla siekiant Lisabonos strategijos, kuri visų pirma naudinga piliečiams, tikslų ir įgyvendinant Europos Komisijos D planą (4);

27.

pritaria Europos Komisijos pasiūlymui įgyvendinant šią iniciatyvą reguliariai organizuoti temines konferencijas ir, pasinaudojant galimybe siekti spartesnių pokyčių, įtraukti naudingą patirtį struktūrinės politikos srityje į pagrindines struktūrinių fondų programas;

28.

susirūpinęs dėl iniciatyvos pradžios termino. Atkreipia dėmesį, kad iniciatyva visiškai vykdyti bus pradėta tik antrajame 2007 m. pusmetyje. Iš tiesų, laukdama kol bus pradėtos vykdyti naujosios programos, Komisija ketina jau šiuo metu imtis kai kurių spartesnių veiksmų naudodama šiuo metų įgyvendinamų programų išteklius (Interreg IIIC ir Urbact programos). Todėl jau dabar būtų naudinga patikslinti, kokie yra numatyti terminai;

29.

siūlo, kad vienas Regionų komiteto narys patarėjo teisėmis dalyvautų programų Interreg IV C ir Urbact 2007-2013 stebėsenos komitetuose siekiant užtikrinti tinkamą sąveiką ir bendradarbiavimą, būtinus iniciatyvai įgyvendinti, ir Europos lygiu pripažinti Regionų komiteto vaidmenį, kurį jis atlieka atstovaudamas vietos ir regionų valdžios institucijoms;

30.

siūlo institucijoms nuolat palaikyti dialogą su asociacijomis, į kurias jungiasi piliečiai, ir pilietine visuomene, taip skatinant dalyvavimo demokratiją;

31.

ragina Komisiją teikti daugiau informacijos apie iniciatyvos administravimo tvarką. Labai svarbu patikslinti susijusių Komisijos generalinių direktoratų ir regionų bei miestų, o taip pat Komisijos ir Regionų komiteto bendradarbiavimo tvarką;

32.

prašo, kad visus sprendimus dėl novatoriškų veiksmų, susijusių su veiklos programa, vykdoma tinklo, kuriame dalyvauja regionas, priimtų programos stebėsenos komitetas;

33.

pabrėžia, kad iniciatyva siekiama pagrindinėms programoms perduoti geriausias tinklų siūlomas idėjas. Todėl prašo Komisijos patikslinti, koks bus geriausios praktikos pavyzdžių atrankos procesas ir kaip bus atliekama jų stebėsena vertinimo metu; siūlo, kad regionams, miestams ir vietos valdžios institucijoms būtų sudaryta galimybė ne tik savanoriškai dalyvauti, bet ir pagal paprastas ir lanksčias taisykles, kurias reikia nustatyti, teikti Komisijai pasiūlymus ir pastabas siekiant pasidalinti patirtimi, kuri yra svarbi ir gali būti naudinga kuriant ar plečiant tinklus pagal iniciatyvos nustatytas temas;

34.

prašo Europos Komisijos tiksliau paaiškinti, kaip bus organizuojama ir finansuojama iniciatyvoje numatyta techninė pagalba, kadangi Komitetas mano, kad ji yra labai svarbi siekiant veiksmingai naudoti geriausią praktiką; be to, reikalinga metodologinė pagalba pažangiausioms naujovėms išbandyti ir išskirti tas, kurios galėtų būti panaudotos ir išplėtotos; todėl Komitetas siūlo Komisijai imtis šių veiksmų bendradarbiaujant su kiekvienos teminės srities išorės vertintojais ir atsižvelgiant į stebėsenos komiteto sprendimus;

35.

abejoja, ar iniciatyvos pavadinimas yra tikslus ir išsamus. Kyla klausimas, ar iš tiesų pavadinimas „Regionų ekonominiai pokyčiai“ tinka labiausiai, ar nekils neaiškumų ir dėl jo iniciatyva nebus painiojama su kitomis iniciatyvomis (pavyzdžiui, „Žinių regionai“ ar „Lisabonos grupė“). Nors ir suprasdamas, kad bendras terminas „regionai“ buvo pasirinktas kaip apimantis visus vietos ir regionų lygmenis, mano, kad, siekiant informatyvesnio poveikio, iniciatyvą būtų galima pavadinti „Regionų ir miestų ekonominiai pokyčiai“;

36.

atkreipia dėmesį, kad Regionų komitetas sukūrė Lisabonos strategijos stebėsenos platformą — vietos ir regionų valdžios institucijų veiklos priemonę, kuria siekiama atkreipti dėmesį į šio administracinio lygio indėlį įgyvendinant Lisabonos strategiją ir padidinti vietos institucijų atsakomybę už jos įgyvendinimą. Sąveikioji platforma veikia nuo 2006 m. Šiuo metu platforma jungia 100 regionų ir miestų. Pagrindinis platformos tikslas — padėti regionams geriau suprasti savo galimybes vykstant modernizacijos procesams Europos Sąjungoje ir laikytis platesnio, ne vien nacionalinio požiūrio. Platformos priemonės — stebėsena (poreikių įvertinimas), lyginamoji analizė (skaidrumas Europos lygiu), diskusijos darbo grupėse ir bendradarbiavimas (dalinimasis patirtimi interneto svetainėje);

37.

išreiškia pageidavimą, kad Komisijos veikla būtų kuo aiškesnė siekiant išvengti galimų nesklandumų ir rekomenduoja siekti sąveikos su regionine politika ir užtikrinti jos papildomumą. Todėl būtų naudinga ieškoti iniciatyvos „Regionų ekonominiai pokyčiai“ ir Regionų komiteto Lisabonos strategijos stebėsenos platformos sąsajų;

38.

siūlo pirmiausia apibrėžti palankesnes ir veiksmingesnes nuostatas ir užtikrinti geresnę sąveiką tarp iniciatyvos ir Lisabonos stebėsenos platformos atsižvelgiant į pastarosios atliekamą diskusijų forumo ir keitimosi patirtimi tarp Europos regionų ir miestų vaidmenį. Tai padėtų supaprastinti ir papildyti idėjomis bei pasiūlymais regionų, dalyvaujančių ekonomikos pokyčiuose, tarpregioninių tinklų atrankos procesą, visų pirma įgyvendinant galimybę siekti spartesnių pokyčių. Be to, platforma turėtų išsaugoti savo vaidmenį stebėti valdymą ir politinę orientaciją numatant ir įgyvendinant Lisabonos strategiją ir juo pasinaudoti. Siekiant šio tikslo, Regionų komitetas turi siekti būtinos sąveikos instituciniu ir veiklos lygiu su Europos Komisija ir „Interreg IV C“ bei „Urbact 2007-2013“ programomis;

39.

remdamasis pirmiau pateiktais teiginiais ir įvertindamas iniciatyvos „Regionų ekonominiai pokyčiai“ reikšmę ir svarbą, siūlo, kad Regionų komitetas, vykdydamas savo institucinius tikslus, atliktų atstovaujamąjį, pagalbos ir paramos vaidmenį, kuris iniciatyvos įgyvendinimui gali būti lemiamas. Atkreipia dėmesį į konkrečius veiksmus, kurių ketina imtis šiam vaidmeniui atlikti: