31.7.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 178/1

SPECIALIOJI ATASKAITA Nr. 3/2007

Dėl Europos pabėgėlių fondo valdymo (2000–2004 m.) su Komisijos atsakymais

(pagal EB sutarties 248 straipsnio 4 dalies antrą pastraipą)

(2007/C 178/01)

TURINYS

I–VIII

SANTRAUKA

1–6

ĮVADAS

1	Paaiškinamojo pobūdžio informacija

2–9	Europos pabėgėlių fondas

10–13

Pirmojo ir antrojo Europos pabėgėlių fondo etapų pagrindinių pokyčių santrauka

14–16

Audito apimtis, tikslai ir metodas

17–25

AR TINKAMAI BUVO PASKIRSTYTOS LĖŠOS VALSTYBĖMS NARĖMS?

17–19

Lėšų paskirstymo kriterijai

20–22

Statistiniai duomenys, kuriais remiantis skiriami asignavimai, buvo neišsamūs ir nepatikimi

23	Interpretavimo skirtumai valstybėse narėse iškraipo taikomus kriterijus

24–25

Paskirstant lėšas nebuvo iki galo atsižvelgta į anksčiau patvirtintų duomenų peržiūrą arba jie nebuvo tinkamai dokumentuoti

26–39

AR KOMISIJOS IR VALSTYBIŲ NARIŲ VYKDOMAS VALDYMAS BUVO PATIKIMAS?

26	Vėlai paskelbtos Europos pabėgėlių fondo įgyvendinimo taisyklės

27–33

Mažai veiksminga lėšų paskirstymo procedūra

34–36

Skirtingai valstybių narių interpretuojamos Europos pabėgėlių fondą reglamentuojančios nuostatos

37	Teigiami Europos pabėgėlių fondo valdymo pavyzdžiai

38–39

Nepakankami Komisijos vykdytos stebėsenos ir taisomųjų priemonių rezultatai

40–44

KOKS BUVO EUROPOS PABĖGĖLIŲ FONDO POVEIKIS DEDANT PASTANGAS NACIONALINIU LYGMENIU PRIEGLOBSČIO SRITYJE?

45–50

IŠVADA

51–54

REKOMENDACIJOS

I priedas–Su pirmuoju (2000–2004 m.) ir antruoju (2005–2010 m.) Europos pabėgėlių fondo etapais susijusių Bendrijos teisės aktų palyginimas

II priedas–Lėšų paskirstymas valstybėms narėms (2000–2004 m.)

III priedas–Numatomų sumų iš Europos pabėgėlių fondo skyrimo valstybėms narėms 2000–2001 m. procedūra

Komisijos atsakymai

SANTRAUKA

Europos pabėgėlių fondas (arba Fondas) buvo įsteigtas 2000 m. rugsėjo mėn. Pradžioje buvo manyta, kad jis veiks penkerius metus iki 2004 m. Jam buvo numatyta skirti 216 milijonų eurų. Fondas buvo įsteigtas tuo metu, kai ES suaktyvino savo veiklą sparčiai besikeičiančioje prieglobsčio suteikimo ir imigracijos srityje.

II.

Europos pabėgėlių fondo tikslas buvo remti ir skatinti valstybių narių pastangas priimant pabėgėlius bei perkeltuosius asmenis ir prisiimant to priėmimo padarinius. Fondo valdymu rūpinosi Komisija ir valstybės narės. Komisija buvo atsakinga už tinkamą Fondo veiksmų įgyvendinimą, o valstybės narės – už konkrečių priemonių vykdymą. Remiamos priemonės buvo paskirstytos į tris grupes: pabėgėlių ir perkeltųjų asmenų priėmimo sąlygų, integracijos ir repatriacijos.

III.

Audito Rūmai atliko Europos pabėgėlių fondo pirmojo etapo (2000–2004 m.) valdymo auditą, siekdami atsakyti į šiuos klausimus:

—	Ar tinkamai buvo paskirstytos lėšos valstybėms narėms?

—	Ar Komisijos ir valstybių narių vykdomas valdymas buvo patikimas?

—	Koks buvo Europos pabėgėlių fondo poveikis dedant pastangas nacionaliniu lygmeniu prieglobsčio srityje?

IV.

Lėšas skirstyti iš esmės buvo numatyta pagal į valstybes nares atvykusių trečiųjų šalių piliečių ir asmenų be pilietybės skaičių, kaip numatyta Europos pabėgėlių fondo nuostatose. Europos Bendrijų statistikos tarnyba (Eurostatas) buvo atsakinga už valstybių narių siunčiamų statistinių duomenų, susijusių su prieglobsčio prašytojų skaičiumi, kaupimą. Tačiau nebuvo jokių suderintų tikslinių grupių apibrėžčių, atsižvelgiant į Europos pabėgėlių fondą reglamentuojančias nuostatas, ir valstybės narės jas skirtingai interpretavo. Todėl kriterijai, pagal kuriuos buvo skiriamos Europos pabėgėlių fondo lėšos, nebuvo nei nuoseklūs, nei palyginami, nei patikimi. Buvo nustatyti rimti neatitikimai atitinkamuose statistiniuose duomenyse. Tam tikrais atvejais šie duomenys buvo pakeisti dėl valstybių narių teisės aktų keitimo siekiant juos labiau suderinti.

V.	Visa metinė lėšų paskirstymo procedūra buvo sudėtinga ir jos efektyvumas yra abejotinas.

VI.

Už projektų valdymą ir administravimą buvo atsakingos tik valstybės narės, o Komisija turėjo užtikrinti sklandų valdymo ir kontrolės sistemų veikimą jose. Nors buvo nustatyti trūkumai ir Komisija taikė kai kurias taisomąsias priemones, ne visos valstybėse narėse nustatytos problemos buvo išspręstos.

VII.

Audito Rūmų auditas parodė, kad kai kurios Europos pabėgėlių fondo pirmojo etapo nuostatos, ypač tinkamumo taisyklės, galėjo būti interpretuojamos labai skirtingai. Audito Rūmai, atsižvelgdami į audito metu nustatytus faktus ir jau padarytus Europos pabėgėlių fondo antrojo etapo pakeitimus, rekomenduoja taikyti atitinkamas priemones siekiant užtikrinti, kad Europos pabėgėlių fondo tikslai ateityje būtų aiškiau ir tiksliau apibrėžti.

VIII.

Informacija apie Europos pabėgėlių fondo poveikį nacionaliniam finansavimui buvo ribota tiek valstybėse narėse, tiek Komisijoje. Atsižvelgiant į tikrintus projektus, buvo nustatyti kai kurie teigiami pokyčiai dedant pastangas nacionaliniu lygmeniu, visų pirma, testuojant novatoriškus projektus ir jų rezultatus įtraukiant į nacionalines strategijas.

ĮVADAS

Paaiškinamojo pobūdžio informacija

Amsterdamo sutartyje numatoma palaipsniui sukurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę (1). Atsižvelgiant į šias nuostatas 1999 m. spalio mėn. Tamperėje (Suomijoje) Europos Vadovų Taryba susitarė dėl bendros programos, nustatančios politines gaires ir veiklos tikslus, įskaitant bendros Europos prieglobsčio sistemos sukūrimą.

Europos pabėgėlių fondas

2.	Europos pabėgėlių fondas (arba Fondas) buvo įsteigtas 2000 m. rugsėjo mėn. Pradžioje buvo numatyta, kad jis veiks penkerius metus iki 2004 m (2).

3.	Europos pabėgėlių fondas buvo sukurtas „skatinti lygesnį pastangų priimti pabėgėlius bei perkeltuosius asmenis ir atsakomybės už jų priėmimo padarinius pasiskirstymą tarp valstybių narių“ (3). Jis turėjo remtis solidarumo tarp valstybių narių principu ir užtikrinti jų tolygų dalijimąsi atsakomybe.

Fondas turėjo remti priemones, kuriomis siekiama sudaryti tinkamas priėmimo sąlygas, taip pat pabėgėlius ir perkeltuosius asmenis integruoti į valstybės narės visuomenę. Be to, jis turėjo paskirstyti lėšas, kad padėtų pabėgėliams ir perkeltiesiems asmenims repatriacijos atveju, visų pirma, priimant motyvuotą sprendimą dėl grįžimo į savo kilmės šalį.

Fondui buvo numatyta skirti 216 milijonų eurų. Galutiniai asignavimai sudarė 243 milijonus eurų, iš kurių 49 milijonai eurų buvo skirti neatidėliotinoms priemonėms, tačiau nebuvo panaudoti. 2006 m. gruodžio mėn. pabaigoje Komisija apskaičiavo, kad buvo išmokėtas 141 milijonas eurų. Šioje lentelėje pateikti 2000–2004 m. asignavimai ir įsipareigojimai.

Asignavimai ir įsipareigojimai 2000–2004 m.

(milijonais eurų)
	2000–2004 m.		2004 m.		2003 m.		2002 m.		2001 m.		2000 m.
	Asignavimai	Įsipareigojimai	Asignavimai	Įsipareigojimai	Asignavimai	Įsipareigojimai	Asignavimai	Įsipareigojimai	Asignavimai	Įsipareigojimai	Asignavimai	Įsipareigojimai
Administracinės Europos pabėgėlių fondo išlaidos	3,64	2,19	0,66	0,12	0,73	0,65	0,73	0,53	0,81	0,21	0,72	0,67
Einamosios Europos pabėgėlių fondo išlaidos	189,02	189,00	42,27	42,27	42,27	42,27	45,08	44,99	34,19	34,19	25,28	25,28
Neatidėliotinoms priemonėms skirtos Europos pabėgėlių fondo išlaidos	0,96	(4)	0,16	(4)	0,18	(4)	0,18	(4)	0,20	(4)	0,23	(4)
Einamosios neatidėliotinoms priemonėms skirtos Europos pabėgėlių fondo išlaidos	49,03	(4)	9,82	(4)	9,82	(4)	9,82	(4)	9,80	(4)	9,78	(4)
Iš viso	242,65	191,19	52,91	42,39	53,00	42,92	55,81	45,52	45,00	34,40	36,01	25,95
Šaltinis: Europos Komisijos apskaitos sistema.

Europos pabėgėlių fondą bendrai valdė (5) Komisija (Teisingumo, laisvės ir saugumo generalinis direktoratas, DG JLS) su valstybėmis narėmis. Komisijai teko bendra atsakomybė už tinkamą Fondo veiksmų įgyvendinimą, o valstybėms narėms – už konkrečių priemonių valdymą. Kiekviena valstybė narė buvo paskyrusi nacionalinę instituciją, atsakingą už visus ryšius su Komisija, atskirų projektų atranką bei jų finansų valdymą ir administravimą.

Asmenys, kuriuos rėmė Europos pabėgėlių fondas, buvo trečiųjų šalių piliečiai ar asmenys be pilietybės, turintys Ženevos konvencijoje (6) apibrėžtą pabėgėlių statusą, taip pat tarptautine ar laikina apsauga besinaudojantys asmenys. Tinkamumo kriterijus taip pat atitiko dėl pabėgėlių statuso kreipęsi prieglobsčio prašytojai ir asmenys, kurių teisė į laikiną apsaugą buvo nagrinėjama valstybėje narėje.

8.	Anot DG JLS, prieglobsčio prašytojų, pabėgėlių ir apsauga besinaudojančių asmenų 1996 m. buvo 303 000, 1999 m. jų skaičius išaugo iki 475 000, o 2003 m. sumažėjo iki 374 000.

Bendrijos parama buvo teikiama iš Europos pabėgėlių fondo taikant bendrojo finansavimo veiksmus. Bendrasis finansavimas neviršijo 50 % visų priemonės išlaidų. Ši dalis buvo padidinta iki 75 % Sanglaudos fondo remiamose šalyse. Komisija išmokas valstybėms narėms mokėjo išankstinio finansavimo, tarpinių ir galutinių mokėjimų forma.

Pirmojo ir antrojo Europos pabėgėlių fondo etapų pagrindinių pokyčių santrauka

10.	Pradėtas vykdyti antrasis programos etapas, apimantis 2005–2010 m (7).

11.

Toliau pateiktame palyginime pabrėžiami tik pagrindiniai pirmojo ir antrojo Europos pabėgėlių fondo etapų skirtumai. Nenagrinėjami ir nevertinami jų pakeitimai. Išsamus pirmojo ir antrojo etapų palyginimas pateiktas I priede.

Tikslai ir uždaviniai:

—	tikslai išlieka tie patys,

—	antrasis Europos pabėgėlių fondo etapas truks šešerius metus (pirmojo etapo trukmė – penkeri metai),

—	tikslinių grupių apibrėžtis iš esmės nepasikeitė,

—	antrajame etape numatyti trejų metų ilgalaikio programavimo laikotarpiai,

—	išsamesnis antrajame etape numatytų veiksmų (priėmimo, integracijos, savanoriško grįžimo) aprašymas, taip pat galima derinti tris veiksmų tipus,

—	antrajame etape vykdant Bendrijos veiksmus pabrėžiami tarpvalstybiniai arba su Bendrijos interesais susiję veiksmai.

Įgyvendinimo ir valdymo nuostatos:

—	Europos pabėgėlių fondo valdymas ir toliau išlieka bendras. Išsamiau išdėstyta antrajame etape numatyta Komisijos ir valstybių narių atsakomybė,

—	atrankos kriterijai nepasikeitė,

—	buvo pratęsti atitinkamų dokumentų pateikimo terminai,

—	lėšų paskirstymas ir toliau iš esmės priklauso nuo statistinių duomenų apie pabėgėlius ir prieglobsčio prašytojus.

Finansų valdymas ir priežiūra:

—	Europos pabėgėlių fondo antrojo etapo dalis bendrajame finansavime ir toliau yra 50 % (75 % Sanglaudos fondo remiamose valstybėse narėse). Bet 50 % dalis gali būti padidinta iki 60 % ypač novatoriškiems veiksmams,

—	antrajame Fondo etape tiksliau nurodyti mokėjimų terminai ir reikalavimai,

—	bendrajame finansavime Fondo pirmasis išankstinio finansavimo mokėjimas ir toliau yra 50 %, tačiau antrasis gali siekti iki 50 % (vietoj 30 % pirmajame Europos pabėgėlių fondo etape),

—	antrajame etape turi būti patikrinta ne mažiau nei 10 % visų tinkamų apmokėti išlaidų, pirmajame etape – 20 %.

Stebėsena, vertinimas ir ataskaitos:

—	antrajame Europos pabėgėlių fondo etape Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, turi užtikrinti nuolatinę stebėseną,

—	antrajame Europos pabėgėlių fondo etape buvo padidinti su vertinimu susiję įsipareigojimai. Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, turi nuolat atlikti Fondo vertinimą, kad būtų nustatytas veiksmų tinkamumas, rezultatyvumas ir poveikis.

12.	Į šioje ataskaitoje pateiktas rekomendacijas, peržiūrėjus Europos pabėgėlių fondo antrąjį etapą reglamentuojančias nuostatas, nebuvo atsižvelgta antrajame etape.

13.	Komisija taip pat 2007–2013 m. laikotarpiui pasiūlė pagrindų programą, į kurią bus įtrauktas Europos pabėgėlių fondas.

Audito apimtis, tikslai ir metodas

14.

Audito Rūmai atliko Europos pabėgėlių fondo pirmojo etapo (2000–2004 m.) valdymo auditą. Audito metu buvo siekiama atsakyti į šiuos klausimus:

—	Ar tinkamai buvo paskirstytos lėšos valstybėms narėms?

—	Ar Komisijos ir valstybių narių vykdomas valdymas buvo patikimas?

—	Koks buvo Europos pabėgėlių fondo poveikis dedant pastangas nacionaliniu lygmeniu prieglobsčio srityje?

15.

Šio audito tikslais ir siekiant parengti 2003 m. bei 2004 m. patikinimo pareiškimus (8) buvo tikrinamos atitinkamos Komisijos tarnybos (DG JLS ir Eurostatas) Briuselyje ir Liuksemburge. Taip pat lankytasi nacionalinėse institucijose ir pas galutinius naudos gavėjus šiose valstybėse narėse: Austrijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Graikijoje, Italijoje, Ispanijoje, Švedijoje ir Jungtinėje Karalystėje.

16.	Laikantis Europos pabėgėlių fondą reglamentuojančių nuostatų (9), Komisija turėjo pateikti galutinę ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai iki 2005 m. rugsėjo 1 d. Audito Rūmai negalėjo įvertinti galutinės ataskaitos rezultatų, kadangi ji buvo parengta pasibaigus Audito Rūmų auditui.

AR TINKAMAI BUVO PASKIRSTYTOS LĖŠOS VALSTYBĖMS NARĖMS?

Lėšų paskirstymo kriterijai

17.	Europos pabėgėlių fondo lėšos buvo skirstomos kasmet, jas sudarė maža nustatyta suma ir didesnė kintanti suma. Nustatyta suma sumažėjo nuo 500 000 eurų valstybei narei 2000 m. iki 100 000 eurų 2004 m.

18.

Kintanti metinių asignavimų dalis valstybėms narėms buvo paskirstyta atsižvelgiant į trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės (10) skaičių per trejus metus iki programos vykdymo. 65 % šių asignavimų buvo paskirstyti atsižvelgiant į prieglobsčio prašytojų skaičių, o 35 % – į pabėgėlių (11) skaičių. Lėšų paskirstymas 2000–2004 m. pateiktas II priede, o III priede aprašyta lėšų paskirstymo procedūra.

19.	Nustatant kintančią metinių asignavimų dalį buvo vadovaujamasi naujausiais Europos Bendrijų statistikos tarnybos (Eurostato) (12) duomenimis, kuriuos pateikė valstybės narės.

Statistiniai duomenys, kuriais remiantis skiriami asignavimai, buvo neišsamūs ir nepatikimi

20.	Tarybos sprendime buvo numatytas pereinamasis laikotarpis, kurio metu būtų galima naudoti valstybių narių pateiktus duomenis, jei Eurostato statistiniai duomenys būtų neišsamūs. Šis pereinamasis laikotarpis turėjo apsiriboti 2000–2001 m., bet jis buvo pratęstas iki 2002–2003 m.

21.

Tik 2005 m., po kelerius metus trukusių parengiamųjų darbų, Komisija pateikė pasiūlymą dėl Bendrijos statistikos apie migraciją ir tarptautinę apsaugą (13) suderinimo. Savo pasiūlyme Komisija pažymėjo, kad „itin susirūpinimą kelia didelis nerenkamų duomenų kiekis. Be to, yra rimtų su derinimo stoka susijusių problemų, tiek naudojant duomenų šaltinius, tiek taikant statistikoje apibrėžimus“ (14).

22.	Kita vertus, duomenų patikimumas yra abejotinas, kol jų valstybių narių lygmeniu nepatikrino Komisija ar valstybė narė.

Interpretavimo skirtumai valstybėse narėse iškraipo taikomus kriterijus

23.

Valstybės narės skirtingai interpretavo tikslinių grupių apibrėžtį, kai kuriose jų ši apibrėžtis metams bėgant keitėsi. Kai kuriais atvejais duomenys buvo pakeisti dėl valstybių narių teisės aktų keitimo siekiant juos labiau suderinti.

—	Daugumoje šalių prieglobsčio prašymų skaičius atitiko asmenų skaičių. Kai kuriose šalyse (pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje ir Prancūzijoje), priešingai, šis skaičius nurodė bylų skaičių (į „vieną bylą“ be pagrindinio pareiškėjo gali būti įtraukti jo šeimos nariai) (15).

—	Kai kurios valstybės narės (Švedija, Airija, Suomija ir Austrija) neskyrė pirmųjų ir pakartotinių prašymų.

—	Vokietijoje 1999 m. prieglobsčio prašymų skaičius atitiko bylų skaičių, bet tie patys 2002 m. rugpjūčio mėn. skaičiai jau atitiko asmenų skaičių (16).

—	Prancūzijoje nustatyti rimti neatitikimai tarp 2002 m. ir 2003 m. pateiktų skaičių. Į 2003 m. Europos pabėgėlių fondo duomenis apie prieglobsčio prašymus buvo įtraukti asmenys, pasinaudoję teritoriniu prieglobsčiu. Ši nauja kategorija nebuvo įtraukta į 2002 m. duomenis.

Paskirstant lėšas nebuvo iki galo atsižvelgta į anksčiau patvirtintų duomenų peržiūrą arba jie nebuvo tinkamai dokumentuoti

24.

Viso pirmojo Europos pabėgėlių fondo etapo metu kai kurie vienais metais patvirtinti skaičiai buvo pakeisti vėlesniais metais.

Pavyzdžiui, 2002 m. ir 2003 m. buvo atlikta duomenų peržiūra Prancūzijoje, kur deklaruotų asmenų skaičius padidėjo 17 606 (bendras 2003 m. Prancūzijos Europos pabėgėlių fondo deklaruotų asmenų skaičius, susikaupęs 1999–2001 m., buvo 238 947).

Oficialių statistinių duomenų peržiūra yra taikoma bendrojoje praktikoje ir ji nėra peiktina. Tačiau kai Komisija atlieka statistinių duomenų ex post peržiūrą, ji turėtų atsižvelgti ne tik su einamųjų, bet ir su praėjusių metų lėšų skirstymu susijusią peržiūrėtą informaciją.

Italijos atveju Komisija žymiai sumažino 2004 m. asignavimus (0,7 milijono eurų), palyginti su 2003 m. (2,4 milijono eurų), iš esmės dėl to, kad ji negalėjo patvirtinti ankstesnių metų statistinių duomenų apie Italijos deklaruotų asmenų skaičių 2001 m. referenciniu laikotarpiu.

Daugeliu atvejų, kai lėšos buvo skiriamos atsižvelgiant į pakeistus statistinius duomenis, nei DG JLS, nei Eurostatas neturėjo šiuos pakeitimus pagrindžiančių dokumentų.

25.

Sunkumų buvo galima išvengti, jei Europos pabėgėlių fondas nuo pat pradžių būtų buvęs paremtas patikimais ir suderintais duomenimis. Antrajame Fondo etape tikslinių grupių apibrėžtis iš esmės nepasikeitė (17), o lėšų paskirstymas ir toliau grindžiamas Eurostato (18) teikiamais statistiniais duomenimis, kurie dar nebuvo suderinti.

AR KOMISIJOS IR VALSTYBIŲ NARIŲ VYKDOMAS VALDYMAS BUVO PATIKIMAS?

Vėlai paskelbtos Europos pabėgėlių fondo įgyvendinimo taisyklės

26.

Kadangi Europos pabėgėlių fondas buvo nauja programa, reikėjo, kad valstybės narės nuo pat jos vykdymo pradžios turėtų aiškias valdymo gaires. Komisija išlaidų tinkamumą reglamentuojančias nuostatas (19) paskelbė 2001 m. balandžio mėn., po šešių mėnesių nuo Fondo veiklos pradžios. Tačiau išsamias valdymo ir kontrolės sistemų taisykles ji paskelbė po daugiau nei 18 mėnesių nuo Fondo įsteigimo.

Mažai veiksminga lėšų paskirstymo procedūra

27.

Buvo sumanyta sudėtinga lėšų paskirstymo procedūra, todėl praktikoje buvo vėluojama ją vykdyti ir ji nebuvo pakankamai veiksminga. ES teisės aktuose nustatyta Europos pabėgėlių fondo pirmojo etapo lėšų paskirstymo procedūra buvo tokia:

—	iki birželio 1 d. Komisija turėjo valstybes nares informuoti apie kitiems metams numatytus asignavimus,

—	valstybės narės iki spalio 1 d. turėjo pateikti paraiškas dėl bendrojo finansavimo,

—	Komisija per tris mėnesius šias paraiškas turėjo patvirtinti (t. y. ne vėliau kaip iki gruodžio mėn. pabaigos), ji taip pat turėjo priimti sprendimą dėl bendrojo finansavimo,

—	Komisija pradinį mokėjimą (t. y. 50 % numatytos sumos) turėjo atlikti iš karto po sprendimo dėl bendrojo finansavimo priėmimo (vėliau atlikti tarpinį ir galutinį mokėjimus).

28.	Lėšų paskirstymo kiekvienai valstybei narei atveju, nėra aišku, kokia turėjo būti prašymo dėl bendrojo finansavimo funkcija. Kaip nurodyta 18 dalyje, asignavimai buvo paskirstyti atsižvelgiant vien tik į prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių skaičių.

29.

Buvo labai vėluojama skirstyti lėšas ir vykdyti mokėjimus pagal nustatytą tvarkaraštį. Komisija kasmet rengė ne vieną, o du sprendimus dėl bendrojo finansavimo: pirmasis buvo pagrįstas ateinančių metų biudžeto projektu, o antrasis, peržiūrėtas, – galutiniu patvirtintu biudžetu. Paprastai šie sprendimai buvo priimami praėjus kelioms savaitėms nuo atitinkamų biudžeto procedūros etapų. Toliau pateikiamas pavyzdys rodo, koks iš tikrųjų buvo 2003 m. visoms valstybėms narėms skirto Europos pabėgėlių fondo tvarkaraštis.

—	2002 m. balandžio mėn. Komisija patvirtino preliminarų 2003 m. biudžeto projektą.

—	2002 m. liepos 22 d. Taryba parengė 2003 m. biudžeto projektą.

—	2002 m. rugsėjo 19 d. Komisija patvirtino sprendimą dėl preliminaraus lėšų skyrimo valstybėms narėms.

—	Po preliminaraus lėšų skyrimo valstybės narės turėjo pateikti savo prašymus dėl bendrojo finansavimo.

—	2002 m. gruodžio 19 d. buvo patvirtintas 2003 m. galutinis biudžetas.

—	2002 m. gruodžio 20 d. Komisija patvirtino sprendimą dėl bendrojo finansavimo, pagrįstą 2002 m. rugsėjo mėn. valstybėms narėms pateiktais preliminariais asignavimais.

—	2003 m. vasario 12 d. Komisija patvirtino sprendimą dėl galutinio lėšų skyrimo valstybėms narėms.

—	2003 m. vasario ir kovo mėn. buvo pateikiami ir nagrinėjami peržiūrėti prašymai dėl bendrojo finansavimo.

—	2003 m. kovo 20 d. Komisija priėmė peržiūrėtą sprendimą dėl bendrojo finansavimo, kuris buvo pagrįstas patvirtintu galutiniu biudžetu. Ji asignavimus valstybėms narėms padidino beveik iki 3 milijonų eurų.

30.	Komisija mokėjimus valstybėms narėms atliko tik priėmusi savo antrąjį, peržiūrėtą sprendimą dėl bendrojo finansavimo.

31.	Dėl šių Komisijos mokėjimų vėlavimų valstybėse narėse buvo vėluojama atlikti mokėjimus galutiniams naudos gavėjams, nes dauguma valstybių narių galėjo mokėti tik gavusios savo dalį iš Fondo. Todėl valstybės narės turėjo sunkumų laikydamosi iš Europos pabėgėlių fondo finansuojamų projektų terminų.

32.

Paprastai projektai prasidėdavo dar iki pirmojo valstybių narių mokėjimo. Tokiu būdu galutiniai naudos gavėjai turėjo iš anksto finansuoti savo išlaidas: išlaidos, turėtos iki valstybės narės pateikto prašymo dėl bendrojo finansavimo patvirtinimo, pagal pirmojo Europos pabėgėlių fondo etapo nuostatas nebuvo tinkamos finansuoti. Šis apribojimas skatino teikti kitus prašymus finansiškai stipresnes organizacijas, tačiau varžė mažesnes.

33.

Šios nuostatos antrajame Europos pabėgėlių fondo etape buvo šiek tiek pakeistos:

—	visi 27 dalyje nurodyti terminai buvo pratęsti, siekiant išspręsti Europos pabėgėlių fondo problemą,

—	po atitinkamų metų sausio 1 d. apmokėtos sumos gali atitikti finansavimo iš Fondo reikalavimus, nepaisant prašymo dėl bendrojo finansavimo patvirtinimo datos (žr. 32 dalį),

—	be 50 % pradinio mokėjimo gali būti atliktas iki 50 % dydžio tarpinis mokėjimas, vietoj pirmajame Europos pabėgėlių fondo etape numatytų 30 %.

Skirtingai valstybių narių interpretuojamos Europos pabėgėlių fondą reglamentuojančios nuostatos

34.

Audito metu nustatyti skirtumai interpretuojant repatriacijos priemonę, kuri gali būti apibūdinama kaip „susijusi su informacijos teikimu ir konsultavimu apie savanoriško grįžimo programas bei padėtį kilmės šalyje“. Ji taip pat gali apimti „bendro pobūdžio mokymą ar profesinį rengimą bei pagalbą integruojantis“ (20). Taryba numatė, kad „praktinės paramos reikia sudarant ar gerinant sąlygas, leidžiančias pabėgėliams ar perkeltiesiems asmenims, turint pakankamai informacijos, savanoriškai apsispręsti išvykti iš valstybių narių teritorijos ir grįžti namo“ (21). Kai kuriose valstybėse narėse repatriacijos priemonė dažniausiai buvo taikoma prieglobsčio prašytojams apmokant sugrįžimo lėktuvu bilietą.

35.

Valstybėse narėse labai skirtingai buvo interpretuojamas asmenų, kurie galėtų gauti pagalbą repatriacijai, klausimas.

Vokietija ir Švedija griežčiau interpretavo tinkamumo reikalavimus atitinkančias grupes ir parėmė tik pripažintus pabėgėlius, kuriems leista gyventi vienoje iš valstybių narių, bet kurie buvo nusprendę sugrįžti į savo gimtinę. Tuo tarpu Jungtinė Karalystė ir Italija repatriacijos priemonę iš esmės taikė prieglobsčio prašytojų, kurių prašymai buvo nesėkmingi ir atmesti, finansavimui, neįtraukdamos tų, kurie buvo gavę leidimą gyventi neapibrėžtą laikotarpį arba turėjo pabėgėlio statusą.

Fondas bendrai finansavo prieglobsčio prašytojus, kurių prašymai buvo atmesti, nors sprendimas grįžti į kilmės šalį nebuvo savanoriškas (22). Savanoriškas grįžimas (20) yra pabrėžtas Europos pabėgėlių fondą reglamentuojančiose nuostatose ir ši sąvoka buvo sustiprinta antrajame Fondo etape (23).

36.

Be to, kaip nurodyta toliau, nėra tinkama reikalavimus atitinkančių asmenų, kurių sugrįžimas į kilmės šalį galėtų būti finansuojamas, apibrėžtis.

Jungtinėje Karalystėje prieglobsčio prašytojai (iš Vidurio Europos šalių, pavyzdžiui, iš Čekijos Respublikos ir Lenkijos), kurių prašymai buvo atmesti ir kurie prieglobsčio prašė iki įstojimo į ES (t. y. 332 Čekijos Respublikos piliečiai ir 125 Lenkijos piliečiai), sudarė didžiausią skaičių asmenų, kurių sugrįžimas lėktuvu buvo finansuojamas iš 2003 m. Europos pabėgėlių fondo.

Atskiros valstybės narės politiką gali taikyti pagal kiekvieno prieglobsčio prašymo galiojimą, tokiu būdu nėra atsižvelgiama į kilmės šalį.

Teigiami Europos pabėgėlių fondo valdymo pavyzdžiai

37.

Nepaisant su Europos pabėgėlių fondo įsteigimu ir valdymu susijusių problemų, galima pateikti nemažai teigiamų valdymo sistemų pavyzdžių.

Vokietija ir Švedija įdiegė gerai parengtą valdymo sistemą su procedūromis, formomis ir ataskaitomis, kuri nacionalinėms institucijoms padėjo valdyti daugelį projektų. Be to, atidi projektų stebėsena užtikrino, kad galutiniai naudos gavėjai laiku gautų jiems skirtą paramą.

Nepakankami Komisijos vykdytos stebėsenos ir taisomųjų priemonių rezultatai

38.

Valstybės narės yra atsakingos už projektų atranką, finansų valdymą ir administravimą. Tarybos sprendime numatyta joms suteikti visišką laisvę įgyvendinant programą pagal savo poreikius. Visų pirma, valstybės narės turi būti atsakingos už veiksmų finansinę kontrolę. Jos turi užtikrinti, kad lėšos panaudojamos vadovaujantis patikimo finansų valdymo principu. Tačiau Komisija, siekdama, kad Bendrijos lėšos būtų panaudotos efektyviai ir tinkamai, turi užtikrinti, kad valstybės narės turėtų sklandžiai veikiančias valdymo ir kontrolės sistemas.

39.

Iš esmės Komisija atliko pirmojo pabėgėlių fondo etapo stebėsenos vizitus, tačiau ji ne visuomet galėjo užtikrinti patikimą valdymą visose valstybėse narėse. Pagal antrojo Europos pabėgėlių fondo etapo nuostatas (24), Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, turi atlikti reguliarią jo stebėseną, taip pat įvertinant veiksmų poveikį ir kaip jie papildo kitus Bendrijos instrumentus.

Audito Rūmai nustatė rimtų trūkumų Jungtinėje Karalystėje (pavyzdžiui, netinkama projektų atrankos audito seka, nepakankama projektų stebėsena). Prieš Audito Rūmų auditą 2005 m. pradžioje Komisija atliko vieną stebėsenos vizitą 2002 m. ir vieną ex post auditą 2003 m. Vis dėlto kai kurie nustatyti trūkumai neištaisyti iki šiol.Stebėsenos vizito Austrijoje metu Komisija nustatė, kad kai kurias pagrindines Europos pabėgėlių fondo veiksmų valdymo užduotis nacionalinė institucija buvo patikėjusi privačiai įmonei. Tai neatitinka Finansinio reglamento nuostatų dėl užduočių patikėjimo trečiosioms šalims. Komisijos pasiūlytos taisomosios priemonės buvo įgyvendintos vėlai.Per ketverius metus Italija paskelbė tik vieną viešąjį konkursą, kuris buvo skirtas savivaldybėms, todėl kiti galimi kandidatai negalėjo dalyvauti Europos pabėgėlių fondo veikloje.

KOKS BUVO EUROPOS PABĖGĖLIŲ FONDO POVEIKIS DEDANT PASTANGAS NACIONALINIU LYGMENIU PRIEGLOBSČIO SRITYJE?

40.

Audito Rūmų tikslas buvo patikrinti, ar Europos pabėgėlių fondo įsteigimas turėjo įtakos nacionalinėms išlaidoms prieglobsčio srityje. Tačiau informacija tiek valstybėse narėse, tiek Komisijoje buvo ribota. Tai iš dalies priklausė nuo to, kad dauguma valstybių narių savo nacionaliniuose biudžetuose neturi specialios pabėgėliams ar prieglobsčio prašytojams skirtų išlaidų biudžeto eilutės. Todėl nebuvo įmanoma pateikti su šiuo klausimu susijusios galutinės išvados.

41.	Vidurio laikotarpio vertinime (25) nebuvo nagrinėjamas Fondo papildomumas, labiau buvo atsižvelgta į tai, kiek valstybės narės bendrai finansavo atskirus su Europos pabėgėlių fondu susijusius projektus. Galutinė ataskaita nebuvo nagrinėjama, nes ji nebuvo patvirtinta audito atlikimo metu.

42.	Kai kuriais veiksmų poveikio asmenims, susijusiems su trimis priemonėmis, rodikliais buvo galima pasinaudoti, tačiau jų stebėsena nebuvo atliekama sistemingai. Taip pat Komisija tyrimui naudojo Eurostato duomenis apie pabėgėlius, tačiau jų nuolat nelygino su iš valstybių narių gautais duomenimis.

43.	Atsižvelgdami į tikrintus projektus, Audito Rūmai gali tvirtinti, jog Europos pabėgėlių fondas nacionalinėms pastangoms suteikė kai kurių teigiamų pokyčių, ypač testuojant novatoriškus projektus ir jų rezultatus įtraukiant į nacionalines strategijas.

Vienas sėkmingas projektas Jungtinėje Karalystėje buvo susijęs su personalizuota pabėgėlių kuravimo programa. Kuratoriai savanoriai, t. y. priimančiosios šalies piliečiai, padėjo pabėgėliams prisitaikyti ir integruotis į jiems prieglobstį suteikiančios šalies visuomenę. Taip pat buvo parengta asmeninės integracijos programa, į kurią įtrauktas kalbų mokymas, veikla, skirta geriau pažinti miestą, kuriame gyvenama, ir pabėgėlių bendruomenei nepriklausančius asmenis, mokymas, kaip spręsti administracinius klausimus, ir pagalba ieškant darbo. Šiuo metu projektas yra finansuojamas nacionalinėmis lėšomis.

44.

Kitais atvejais Europos pabėgėlių fondas turėjo teigiamą poveikį nacionalinei prieglobsčio politikai, nes paskatino nacionalinių programų ex novo kūrimą.

Nacionalinę prieglobsčio programą Italijoje buvo galima įgyvendinti Europos pabėgėlių fondo bendrojo finansavimo dėka. Ja siekiama priimti prieglobsčio prašytojus ir pabėgėlius visoje šalies teritorijoje ir jiems padėti. Programą inicijavo Vidaus reikalų ministerija, JTPRVK ir Nacionalinė Italijos savivaldybių asociacija (ANCI).

IŠVADA

45.

Europos pabėgėlių fondas savo lėšas skirstė pagal statistinius duomenis. Audito Rūmai nustatė, kad šie duomenys nebuvo išsamūs, suderinti, palyginami ir patikimi. Tik 2005 m., po kelerius metus trukusių parengiamųjų darbų, Komisija pateikė reglamento pasiūlymą dėl statistikos suderinimo (žr. 20–22 dalis).

46.	Komisija kai kurias įgyvendinimo taisykles paskelbė vėlai, todėl Europos pabėgėlių fondo įgyvendinimo pradžioje valstybės narės neturėjo aiškių nurodymų. Dėl administracinės procedūros paskirstant lėšas sudėtingumo buvo vėluojama atlikti mokėjimus valstybėms narėms (žr. 26–33 dalis).

47.

Tarybos sprendime trūko aiškumo apibrėžiant pagrindinius Europos pabėgėlių fondo terminus (pavyzdžiui, tinkamumo reikalavimus atitinkančias tikslines grupes ar finansuojamas priemones, žr. 34–36 dalis). Komisija ne visuomet valstybėms narėms pateikė gaires, padedančias joms išvengti dviprasmiškumo interpretuojant reglamentuojančias nuostatas. Nors jas taikant nenustatyta jokio sistemingo piktnaudžiavimo, šios nuostatos valstybėse narėse buvo taikomos nevienodai.

48.	Komisija ne visuomet galėjo užtikrinti patikimą valdymą valstybėse narėse (žr. 39 dalį).

49.	Turimi duomenys apie Europos pabėgėlių fondo poveikį dedant pastangas nacionaliniu lygmeniu prieglobsčio srityje buvo riboti (žr. 40–42 dalis).

50.	Negalima buvo vertinti galutinės ataskaitos rezultatų, nes ji nebuvo patvirtinta audito atlikimo metu (žr. 16 ir 41 dalis).

REKOMENDACIJOS

51.	Komisija ir toliau turėtų dėti pastangas derinant statistinius duomenis. Tuo tikslu ji turėtų patvirtinti priemones, kurios padėtų tikrinti duomenis.

52.	Komisija peržiūrėjo statistinius duomenis. Kai ji atlieka statistinių duomenų ex post peržiūrą, paskirstydama lėšas ji turėtų atsižvelgti į peržiūrėtą informaciją.

53.	Jei Komisija negali užtikrinti statistinių duomenų patikimumo ir kad lėšos būtų paskirstomos proporcingai pagal priimtų pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų skaičių, reikėtų numatyti kitus lėšų paskirstymo būdus, pavyzdžiui, nustatytų sumų skyrimą.

54.

Audito Rūmų auditas parodė, kad kai kurios Europos pabėgėlių fondo pirmojo etapo nuostatos, visų pirma tinkamumo taisyklės, galėjo būti interpretuojamos labai skirtingai. Audito Rūmai rekomenduoja Komisijai, Parlamentui ir Tarybai, atsižvelgiant į Audito Rūmų audito metu nustatytus faktus ir jau padarytus Europos pabėgėlių fondo antrojo etapo pakeitimus, apsvarstyti, ar jie norėtų, kad Europos pabėgėlių fondo tikslai ateityje būtų aiškiau ir tiksliau apibrėžti.

Šią ataskaitą Audito Rūmai priėmė Liuksemburge 2007 m. kovo 21 d. įvykusiame Audito Rūmų posėdyje.

Audito Rūmų vardu

Pirmininkas

Hubert WEBER

(1) Europos bendrijos steigimo sutarties, iš dalies pakeistos Amsterdamo sutartimi, 61 straipsnis.

(2) 2000 m. rugsėjo 28 d. Tarybos sprendimas 2000/596/EB dėl Europos pabėgėlių fondo steigimo (OL L 252, 2000 10 6).

(3) Sprendimo 2000/596/EB 2 konstatuojamoji dalis.

(4) Neatidėliotinoms priemonėms numatyti, bet 2000–2004 m. nepanaudoti asignavimai.

Šaltinis: Europos Komisijos apskaitos sistema.

(5) Kaip nustatyta 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento 53 straipsnyje (OL L 248, 2002 9 16).

(6) Konvencija dėl pabėgėlių statuso, Ženeva, 1951 m. liepos 28 d., Jungtinių Tautų sutarčių serija, 189 tomas, p. 137. Patvirtinta 1951 m. liepos 28 d. Jungtinių Tautų įgaliotųjų atstovų konferencijoje dėl pabėgėlių statuso ir asmenų be pilietybės, susirinkusioje vadovaujantis 1950 m. gruodžio 14 d. Generalinės asamblėjos rezoliucija 429 (V), įsigaliojusia 1954 m. balandžio 22 d., atsižvelgiant į 43 straipsnį.

(7) 2004 m. gruodžio 2 d. Tarybos sprendimas 2004/904/EB dėl Europos pabėgėlių fondo 2005–2010 m. laikotarpiui įsteigimo (OL L 381, 2004 12 28). Danija nedalyvauja Fondo veikloje.

(8) 2003 finansinių metų metinė ataskaita, 6 skyrius, p. 200–202 (OL C 293, 2004 11 30); 2004 finansinių metų metinė ataskaita, 6 skyrius, p. 165–166, 176 (OL C 301, 2005 11 30).

(9) Sprendimo 2000/596/EB 20 straipsnis.

(10) Sprendimo 2000/596/EB 3 straipsnis.

(11) Sprendimo 2000/596/EB 10 straipsnio 2 dalis.

(12) Sprendimo 2000/596/EB 10 straipsnio 3 dalis.

(13) Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Bendrijos statistikos apie migraciją ir tarptautinę apsaugą pasiūlymas, COM(2005) 375 galutinis, Briuselis, 2005 m. rugsėjo 14 d., 2005/0156 (COD).

(14) Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Bendrijos statistikos apie migraciją ir tarptautinę apsaugą pasiūlymas, COM(2005) 375 galutinis, Briuselis, 2005 m. rugsėjo 14 d., 2005/0156 (COD), p. 4.

(15) 1999 m. ir 2000 m. CIREA (Informacijos, diskusijų ir pasikeitimo informacija prieglobsčio klausimais centro) metinė ataskaita.

(16) 1999 m. ir 2000 m. CIREA metinė ataskaita ir mėnesinė ataskaita dėl statistikos apie prieglobstį, 2002 m. rugpjūčio mėn.

(17) Sprendimo 2004/904/EB 3 straipsnis.

(18) Sprendimo 2004/904/EB 17 straipsnio 3 dalis.

(19) Sprendimo 2000/596/EB 14 straipsnio 2 dalis.

(20) Sprendimo 2000/596/EB 4 straipsnio 4 dalis.

(21) Sprendimo 2000/596/EB 7 preambulė.

(22) Europos Vadovų Taryba dėl pabėgėlių ir tremtinių skiria savanorišką, privalomą grįžimą ir priverstinį grąžinimą: „būtina skirti asmenų, kurie laisvai apsisprendė vykdyti savo teisę grįžti į savo kilmės šalį ar įprastinę gyvenamąją vietą, savanorišką repatriaciją ir repatriaciją asmenų, kurie teisiškai neturi teisės pasilikti ir sutinka grįžti“. Europos Vadovų Taryba dėl pabėgėlių ir tremtinių, pranešimas Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos susitikime, 2005 m. spalio 12–13 d., p. 4.

(23) Sprendimo 2004/904/EB 4 straipsnio 1 dalis.

(24) Sprendimo 2004/904/EB 27 straipsnis.

(25) Teisingumo ir vidaus reikalų generalinis direktoratas, Europos pabėgėlių fondo vidurio laikotarpio vertinimas, galutinė ataskaita, 2003 m. gruodžio mėn.

I PRIEDAS

Su pirmuoju (2000–2004 m.) ir antruoju (2005–2010 m.) Europos pabėgėlių fondo etapais susijusių Bendrijos teisės aktų palyginimas

ĮVADAS

Palyginimas yra pagrįstas šiais dokumentais:

—	2000 m. rugsėjo 28 d. Tarybos sprendimu 2000/596/EB,

—	2001 m. kovo 20 d. Komisijos sprendimu 2001/275/EB,

—	2001 m. gruodžio 18 d. Komisijos sprendimu 2002/307/EB,

—	2004 m. gruodžio 2 d. Tarybos sprendimu 2004/904/EB,

—	Tarybos sprendimo SEC 2004/161 dėl Europos pabėgėlių fondo 2005–2010 m. laikotarpiui įsteigimo aiškinamuoju memorandumu ir pasiūlymu,

—	Išplėstiniu poveikio vertinimu, Komisijos tarnybų darbo dokumentu, SEC(2004) 161, 2004 2 12.

Šiame palyginime pabrėžiami tik pagrindiniai pirmojo ir antrojo Europos pabėgėlių fondo etapų skirtumai. Tai nėra šių pakeitimų analizė ar vertinimas.

I. TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

2000–2004 m. programa

2005–2010 m. programa

Tikslas

Europos pabėgėlių fondas yra finansinis instrumentas, kurio pagrindinis tikslas – remti ir skatinti valstybių narių pastangas priimti pabėgėlius ir perkeltuosius asmenis bei prisiimti to priėmimo padarinius.

Laikotarpis

5 metai nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2004 m. gruodžio 31 d.

6 metai nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d.

Tikslinės grupės

Penkios tikslinės grupės:

1.	Ženevos konvencija

2.	kurios nors valstybės narės teikiama tarptautinė apsauga

3.	asmenys, kurie yra kreipęsi dėl 1 ar 2 punkte apibūdintos apsaugos

4.	laikina apsauga kurioje nors valstybėje narėje

5.	asmenys, kurių teisė į laikiną apsaugą yra nagrinėjama kurioje nors valstybėje narėje.

(2000/596/EB, 3 straipsnis)

Keturios tikslinės grupės:

1.	Ženevos konvencija

2.	papildoma apsauga, kaip apibrėžta Tarybos direktyvoje 2004/83/EB

3.	asmenys, kurie yra kreipęsi dėl 1 ar 2 punkte apibūdintos apsaugos

4.	laikina apsauga, kaip apibrėžta Direktyvoje 2001/55/EB (laikina apsauga, masinis srautas)

(2004/904/EB, 3 straipsnis)

Programavimas

Nėra daugiamečių programų, metiniai asignavimai.

Daugiametis programavimas dvejų-trejų metų laikotarpiui. Kiekvienam programos etapui valstybės narės Komisijai turi pateikti daugiametes programas.

(2004/904/EB, 15 straipsnis)

Veiksmai

Valstybės narės taiko trijų rūšių priemones: priėmimo sąlygas, integraciją ir repatriaciją.

Priėmimas:

—	Infrastruktūra arba apgyvendinimo paslaugos

—	Materialinės pagalbos teikimas

—	Sveikatos priežiūra

—	Socialinė pagalba

—	Su administraciniais ar teisminiais formalumais susijusi pagalba, įskaitant teisinę pagalbą.

Integracija

—	Socialinė parama būsto išlaikymo, pragyvenimo priemonių ir sveikatos priežiūros srityse

—	Veiksmai, kad naudos gavėjai prisitaikytų prie visuomenės ar verstųsi savarankiškai.

Repatriacija

—	Informacijos teikimas ir konsultavimas apie savanoriško grįžimo programas bei padėtį kilmės šalyje

—	Bendro pobūdžio mokymas ar profesinis rengimas bei pagalba integruojantis.

(2000/596/EB, 4 straipsnis)

Veiksmus (priėmimą, integraciją, savanorišką grįžimą) galima derinti.

Remtini veiksmai iš dalies yra konkretesni.

Gali būti finansuojami su priėmimo sąlygomis ir prieglobsčio procedūromis susiję veiksmai (apgyvendinimas, medicininė ir psichologinė priežiūra, socialinė pagalba, švietimas, kalbos mokymas).

Daugiau su integracija susijusių remtinų veiksmų (veiksmai, skatinantys dalyvavimą visuomeniname ir kultūriniame gyvenime; švietimas, profesinis mokymas, kvalifikacijų ir diplomų pripažinimas; veiksmai, skatinantys šių asmenų integraciją, įtraukiant vietos valdžios institucijas, plačiąją visuomenę ar pabėgėlių asociacijas, savanorių grupes, socialinius partnerius).

Su savanorišku grįžimu susiję remtini veiksmai: informavimas ir konsultavimo paslaugos, informavimas apie kilmės šalį ar regioną; bendras arba profesinis mokymas; veiksmai, kuriais palengvinamas nacionalinių savanoriško grįžimo programų organizavimas ir įgyvendinimas.

Ypatingas dėmesys atkreipiamas į specifinę pažeidžiamų asmenų padėtį.

(2004/904/EB, 4–7 straipsniai)

Bendrijos veiksmai

Remtini veiksmai yra susiję su šiomis sritimis: tyrimais, keitimusi patirtimi ir bendradarbiavimą skatinančiomis priemonėmis, priemonių įgyvendinimo įvertinimu ir technine pagalba.

(2000/596/EB, 5 straipsnis)

Bendrijos veiksmai pabrėžia tarpvalstybinius veiksmus ar visos Bendrijos interesų veiksmus.

(2004/904/EB, 8 straipsnis)

II. ĮGYVENDINIMO IR VALDYMO NUOSTATOS

	2000–2004 m. programa	2005–2010 m. programa
Įgyvendinimas	Valstybės narės yra atsakingos už Fondo remiamų veiksmų įgyvendinimą. Paskiriama atsakinga institucija (viešojo administravimo įstaiga), kuri palaiko ryšius su Komisija.	Kiekviena valstybė narė paskiria atsakingą instituciją. Institucija yra valstybės narės veikianti įstaiga arba nacionalinė viešoji įstaiga. Kai kurios arba visos įgyvendinamos užduotys gali būti perduotos viešojo administravimo arba privatinės teisės subjektui, kurį reglamentuoja valstybės narės teisė ir kuris teikia viešąsias paslaugas.
		Išsamiau aprašyti Komisijos, valstybių narių ir atsakingos institucijos atitinkami įsipareigojimai.
	Nėra minimalių sąlygų atsakingai institucijai. (2000/596/EB, 7 straipsnis)	Nustatytos minimalios sąlygos atsakingai institucijai. (2004/904/EB, 12 ir 13 straipsniai)
Bendrojo finansavimo paraiškos	Valstybės narės kasmet pateikia bendrojo finansavimo paraišką. (2000/596/EB, 8 straipsnis)	Atsižvelgiant į daugiametį programavimą, kiekviena valstybė narė pasiūlo daugiametės programos projektą, paremtą Komisijos pateiktomis gairėmis. (2004/904/EB, 15 straipsnis)

III. FINANSŲ VALDYMAS

	2000–2004 m. programa	2005–2010 m. programa
Finansinės nuostatos	216 milijonų eurų (2000/596/EB, 2 straipsnis)	114 milijonų eurų 2005–2006 m. Metinius asignavimus tvirtina biudžeto valdymo institucija, neviršydama finansinių perspektyvų ribų. (2004/904/EB, 2 straipsnis)
Finansavimo struktūra	Fondo įnašas neviršija 50 % priemonės bendros išlaidų sumos. Ši dalis gali būti padidinta iki 75 % Sanglaudos fondo paramą gaunančioms šalims. (2000/596/EB, 13 straipsnis)	Fondo įnašas neviršija 50 % bendrų išlaidų konkrečiam veiksmui. Tačiau jis gali būti padidintas iki 60 % ypač novatoriškiems veiksmams ir iki 75 % Sanglaudos fondo remiamose valstybėse narėse. Įnašas neviršija 80 % konkrečių Bendrijos veiksmų bendrų išlaidų. (2004/904/EB, 20 straipsnis)
Techninė ir administracinė pagalba	5 % valstybei narei priklausančios asignacijos neviršijanti suma gali būti skirta techninei ir administracinei pagalbai. (2000/596/EB, 12 straipsnis)	Prie techninei ir administracinei pagalbai atidėtos 7 % metinės sumos pridedama papildoma 30 000 eurų suma. (2004/904/EB, 18 straipsnis)
Metinis paskirstymas	Pirmajame Europos pabėgėlių fondo etape nustatyta suma proporcingai mažėja: 500 000 eurų 2000 m. 100 000 eurų 2004 m. (2000/596/EB, 10 straipsnis)	Nustatyta 300 000 eurų suma, panaikinamas pirmojo Europos pabėgėlių fondo etapo proporcingo mažėjimo elementas. Speciali 500 000 eurų pagalba naujoms valstybėms narėms pirmuosius trejus metus antrajame etape. (2004/904/EB, 17 straipsnis)
Mokėjimai	Pradinė išmoka, tarpinė išmoka, likutis.	Pirmasis išankstinio finansavimo mokėjimas, antrasis išankstinio finansavimo mokėjimas, likutis.
	Kai Komisija priima sprendimą, išmokama pradinė 50 % sumos sudaranti išmoka.	50 % sumos sudarantis išankstinio finansavimo mokėjimas atliekamas per šešiasdešimt dienų po sprendimo dėl bendrojo finansavimo priėmimo.
	Tarpinė išmoka iki 30 % sumos išmokama, kai valstybė narė pareiškia, kad ji yra faktiškai išleidusi pusę pradinės išmokos.	Antrasis išankstinio finansavimo mokėjimas atliekamas ne vėliau kaip po trijų mėnesių po to, kai Komisija patvirtina ataskaitą dėl metinės darbo programos įgyvendinimo ir išlaidų deklaraciją, atsiskaitančią mažiausiai už 70 % pradinio mokėjimo sumos. Šio mokėjimo suma neviršija 50 % bendros sumos arba atrinktiems projektams paskirtos sumos likučio, atėmus pirmąjį išankstinio finansavimo mokėjimą.
	Likutis išmokamas per tris mėnesius nuo valstybės narės pateiktų sąskaitų ir metinės programos įgyvendinimo ataskaitos patvirtinimo. (2000/596/EB, 17 straipsnis)	Likutis išmokamas ne vėliau kaip po trijų mėnesių po to, kai Komisija patvirtina metinės programos galutinio įgyvendinimo ataskaitą ir galutinę išlaidų deklaraciją. (2004/904/EB, 23 straipsnis)
Lėšos Bendrijos veiksmams	Komisijos iniciatyva iki 5 % turimų Fondo lėšų gali būti naudojama inovaciniams veiksmams arba visos Bendrijos interesų veiksmams finansuoti. Be to, Fondas gali teikti iki 100 % lėšų. (2000/596/EB, 5 straipsnis)	Iki 7 % turimų Fondo lėšų gali būti panaudota finansuoti Bendrijos veiksmus, ypač atsižvelgiant į tarpvalstybinius veiksmus ar visos Bendrijos interesų veiksmus, susijusius su prieglobsčio politika ir pabėgėliams bei perkeltiesiems asmenims taikomomis priemonėmis. Europos pabėgėlių fondas gali skirti iki 80 % lėšų. (2004/904/EB, 8 straipsnis)

IV. STEBĖSENA, VERTINIMAS IR ATASKAITOS

2000–2004 m. programa

2005–2010 m. programa

Patikros

Turi būti patikrinta ne mažiau nei 20 % bendrų reikalavimus atitinkančių išlaidų.

(2002/307/EB, 5 straipsnis)

Turi būti patikrinta ne mažiau nei 10 % bendrų reikalavimus atitinkančių išlaidų, skirtų kiekvienos metinės programos įgyvendinimui.

(2004/904/EB, 25 straipsnis)

Stebėsena ir vertinimas

Atsakinga institucija imasi priemonių, reikalingų veiksmams prižiūrėti ir įvertinti.

(2000/596/EB, 20 straipsnis)

Bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis Komisija atlieka Fondo stebėseną ir vertinimą.

(2004/904/EB, 27 straipsnis)

Tolesnės priemonės

Išsamios taisyklės dėl išlaidų atitikimo reikalavimams ir įgyvendinimo ataskaitos.

(2001/275/EB)

Valstybių narių ataskaitos

Atsakinga institucija

1)	kasmet pateikia glaustą vykdomo veiksmo įgyvendinimo ataskaitą;

per 6 mėnesius nuo bendrojo finansavimo sprendime nustatyto išlaidų vykdymo galutinio termino siunčia Komisijai galutinę ataskaitą, kurią sudaro:

—	finansinės ataskaitos ir ataskaita apie veiksmo įgyvendinimą,

—	vykdymo ir įgyvendintų veiksmų poveikio įvertinimo ataskaita.

Nėra atskiro programos poveikio vertinimo.

(2000/596/EB, 20 straipsnis)

Atsakinga institucija

1)	į susitarimus ir sutartis įtraukia sąlygas, įpareigojančias pateikti pažangos ataskaitą įgyvendinant veiksmus ir išsamią galutinę įgyvendinimo ataskaitą;

2)	praėjus ne daugiau kaip 9 mėnesiams po bendrojo finansavimo sprendime kiekvienai metinei programai nustatyto galutinio termino išlaidų atitikimui reikalavimams, pateikia galutinę įgyvendinimo ataskaitą ir galutinę išlaidų deklaraciją.

Valstybės narės pateikia:

1)	ne vėliau kaip iki 2006 m. gruodžio 31 d. įvertinimo ataskaitą apie bendrai finansuojamų veiksmų įgyvendinimą;

2)	ne vėliau kaip iki 2009 m. birželio 30 d. įvertinimo ataskaitą apie bendrai finansuojamų veiksmų rezultatus ir poveikį;

3)	ne vėliau kaip iki 2012 m. birželio 30 d. įvertinimo ataskaitą apie bendrai finansuojamų veiksmų rezultatus ir poveikį.

(2004/904/EB, 28 straipsnis)

Komisijos pateiktų ataskaitų gavėjai ir ataskaitų rūšys

Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia:

1)	tarpinę ataskaitą (2002 m.);

2)	galutinę ataskaitą (2005 m.).

(2000/596/EB, 20 straipsnis)

Komisija Parlamentui, Tarybai, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui pateikia:

1)	ne vėliau kaip iki 2007 m. balandžio 30 d. tarpinę ataskaitą apie pasiektus rezultatus ir Fondo įgyvendinimo kokybinius bei kiekybinius aspektus, kartu su visais pasiūlytais pakeitimais;

2)	ne vėliau kaip iki 2009 m. gruodžio 31 d. tarpinę įvertinimo ataskaitą ir pasiūlymą dėl Fondo plėtros ateityje;

3)	ne vėliau kaip iki 2012 m. gruodžio 31 d.ex post įvertinimo ataskaitą.

(2004/904/EB, 28 straipsnis)

II PRIEDAS

LĖŠŲ PASKIRSTYMAS VALSTYBĖMS NARĖMS (2000–2004 M.)

(eurais)
	2004 m. Europos pabėgėlių fondas	2003 m. Europos pabėgėlių fondas	2002 m. Europos pabėgėlių fondas	2001 m. Europos pabėgėlių fondas	2000 m. Europos pabėgėlių fondas	Europos pabėgėlių fondas 2000–2004 m., iš viso
Austrija	2 230 280	2 007 650	1 938 106	1 454 754	912 382	8 543 173
Belgija	2 131 527	2 381 192	2 729 083	1 869 725	1 233 201	10 344 727
Suomija	392 633	524 730	671 256	673 606	651 387	2 913 612
Prancūzija	4 041 961	5 067 825	4 133 681	3 156 228	2 255 055	18 654 750
Vokietija	8 113 022	9 935 792	10 324 675	8 391 364	6 218 899	42 983 751
Graikija	459 296	439 481	535 611	629 043	652 057	2 715 489
Airija	919 091	981 675	965 573	709 110	632 205	4 207 654
Italija	741 665	2 396 268	3 460 943	2 741 881	1 956 105	11 296 861
Liuksemburgas	171 648	299 703	411 195	481 073	528 972	1 892 591
Nyderlandai	2 972 103	3 239 737	4 175 006	3 642 650	2 984 949	17 014 444
Portugalija	123 370	304 394	457 006	518 816	534 238	1 937 823
Ispanija	665 287	786 229	933 064	837 462	745 291	3 967 333
Švedija	2 691 652	2 869 672	3 326 823	2 555 672	1 808 621	13 252 440
JK	10 877 221	8 923 101	8 764 928	4 819 118	2 902 640	36 287 008
Stojančios šalys	3 626 695					3 626 695
Bendrijos veiksmai	2 113 550	2 113 550	2 254 050	1 709 500	1 264 000	9 454 650
Iš viso	42 271 000	42 271 000	45 081 000	34 190 000	25 280 000	189 093 000
Šaltinis: Komisijos sprendimai 2000–2004 m. laikotarpiui.

III PRIEDAS

Numatomų sumų iš Europos pabėgėlių fondo skyrimo valstybėms narėms 2000–2001 m. procedūra

Numatomų sumų iš Europos pabėgėlių fondo skyrimo valstybėms narėms 2002–2003 m. procedūra

Numatomų sumų iš Europos pabėgėlių fondo skyrimo valstybėms narėms 2004 m. procedūra

KOMISIJOS PASTABOS

SANTRAUKA

1999 m. gegužės 1 d. įsigaliojus Amsterdamo sutarčiai, 2000 m. rugsėjo mėn. įsteigtas Europos pabėgėlių fondas (toliau – EPF); tai pirmasis Bendrijos teisės aktas, priimtas pagal šią naująją sutartį (EB sutarties 63 straipsnį) prieglobsčio ir imigracijos srityje.

Taigi, Europos pabėgėlių fondas yra novatoriška finansinė priemonė, kurios tikslas – remti ir skatinti valstybių narių pastangas priimant pabėgėlius bei perkeltuosius asmenis ir valdyti šio priėmimo padarinius itin aktualiame Europos kontekste.

II.	Pagal Sutarties nuostatas Komisija atsakinga už Bendrijos biudžeto įgyvendinimą, tačiau EPF teisiniame pagrinde nurodyta, kad „valstybės narės užtikrina konkrečių Fondo remiamų veiksmų vykdymą“.

IV.

Siekiant skirstyti Fondo lėšas pagal faktinius poreikius, renkami statistiniai duomenys, kuriais remiantis apskaičiuojami valstybių narių biudžeto asignavimai. Teisiniame pagrinde numatyta, kad naudojamasi trejų paskutinių metų duomenimis apie pabėgėlius ir perkeltuosius asmenis, tačiau šie duomenys nuolat kinta. Todėl Komisija susiduria su sudėtingu uždaviniu – nors problema palaipsniui sprendžiama, visiškai jos išspręsti niekada nepavyks. Galiausiai Komisija mano, kad 2000–2004 m. ji teisingai skirstė lėšas valstybėms narėms. Tai patvirtina ir nepriklausomas išorinis įvertinimas.

Bendrojo valstybių narių finansavimo sprendimų priėmimo procedūrą, pakeistą vykstant deryboms dėl pirmojo EPF etapo teisinio pagrindo, riboja tai, kad nesutampa Europos Sąjungos biudžeto procedūros ir pirmojo EPF planavimo etapo tvarkaraščiai. Siekdama laikytis teisinio pagrindo, o ypač padėti valstybėms narėms planuoti veiksmus, Komisija nutarė remdamasi preliminariu biudžeto projektu ankstesnių metų pabaigoje priimti laikinus sprendimus, o pakeistą sprendimą patvirtinti po galutinio biudžeto priėmimo.

VI.

Pagal EPF teisinį pagrindą Komisija privalo užtikrinti sklandžią valstybių narių kontrolės sistemų veiklą. Korekcinių priemonių, kurias Komisija taiko pasidalijamojo valdymo, mokėjimų sustabdymo ar finansinių koregavimų srityse, įgyvendinimas dažnai užtrunka dėl valstybėms narėms suteiktos atsakymo teisės, todėl šių priemonių rezultatai pastebimi tik per vidutinės trukmės laikotarpį. 2007 m. pradžioje įsigaliojusiuose Finansinio reglamento pakeitimuose aiškiau apibrėžiama įvairių pasidalijamojo valdymo dalyvių atsakomybė.

VII.

Komisija mano, kad veiksmai skirtingai įgyvendinami dėl EPF principo – apibrėžti bendrąsias gaires ir derinti veiksmus su nacionaliniais tikslais bei poreikiais. Atsižvelgiant į ribotas EPF lėšas, valstybėse narėse neįmanoma vienodai remti visų tikslų. Komisija laikosi nuomonės, kad bendrosios gairės gali būti interpretuojamos nuo jų nenukrypstant.

Priėmusi Solidarumo ir migracijos srautų valdymo pagrindų programą, Europos Sąjunga naudosis keturiomis finansinėmis priemonėmis, kurių tikslai ir taikymo sritys išsamiau išdėstyti, todėl dauguma Audito Rūmų iškeltų problemų turėtų būti išspręsta.

VIII.

Dėl EPF 2000–2004 m. poveikio vertinimo po Audito Rūmų audito Komisija paskelbė nepriklausomų ekspertų atliktą įvertinimą, kuriame Fondo veikla, nežiūrint ribotų jo finansinių išteklių per šiuos penkerius metus, įvertinta labai palankiai.

ĮVADAS

2.	Europos pabėgėlių fondo (EPF) įkūrimas yra pirmasis Bendrijos teisės aktas, priimtas prieglobsčio ir imigracijos srityje.

EPF nutarta valdyti bendrai, siekiant pabrėžti, kad šia priemone teikiama parama bus veiksmingesnė ir tikslingesnė, jeigu veiksmai bus finansuojami atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės padėtį ir poreikius. Remiantis Tarybos sprendimu, iš valstybių narių atstovų sudarytas Komitetas padeda Komisijai, ypač priimant reikalavimus atitinkančių išlaidų nustatymo taisykles.

10 ir 11.

Komisija pasiūlė Tarybai priimti kai kuriuos Audito Rūmų siūlytus ir ankstesnių metų metinėse ataskaitose pateiktus pakeitimus. Remdamasi Komisijos pasiūlymais, Taryba priėmė 2005–2010 m. laikotarpio įgyvendinimo nuostatas supaprastinančius teisinius pakeitimus.

Priėmus naujas Bendrijos direktyvas prieglobsčio srityje, buvo geriau apibrėžtos antrojo EPF etapo tikslinės grupės.

13.	2007–2013 m. laikotarpiui Komisija pasiūlė naujas finansines priemones, kurios įtrauktos į Solidarumo ir migracijos srautų valdymo pagrindų programą. Šiomis finansinių priemonių nuostatomis bus išspręsta daugumą Audito Rūmų ataskaitoje iškeltų problemų.

16.

Galutinė 2000–2004 m. EPF ataskaita buvo pateikta po daugybės tyrimų valstybėse narėse ir Komisijos tarnybose. Komisija paprašė išorės konsultantų įvertinti visą EPF 2000–2004 m. laikotarpio veiklą. 1 125 puslapių konsultantų tyrimo ataskaita pateikta 2006 m. kovo mėnesį.

Tačiau Komisija pripažįsta, kad 2006 m. gruodžio mėn. paskelbta galutinė ataskaita turėjo būti pateikta kitoms institucijoms iki 2005 m. rugsėjo mėn.

AR TINKAMAI BUVO PASKIRSTYTOS LĖŠOS VALSTYBĖMS NARĖMS?

20–22.

Komisija skirstė biudžeto lėšas remdamasi pateiktais duomenimis ir nuolat tardamasi su valstybėmis narėmis. 2000 m. nebuvo jokios bendros tikslinių grupių ir statistinių duomenų apie prieglobsčio prašymus rinkimo apibrėžties. Kasmet valstybių narių pateikiami duomenys nebūtinai atitikdavo Komisijos reikalavimus.

Šios srities (terminų apibrėžčių, duomenų rinkimo procedūros) suvienodinimas truko ilgiau nei numatyta. Komisija sukūrė priemones duomenų rinkimo kokybei ir patikimumui gerinti. Duomenų rinkimo kokybė nuo 2000 m. iki 2004 m. nuolat gerėjo, šis darbas ir toliau tęsiamas. Prieglobsčio sistema yra sudėtinga ir valstybėse narėse labai skiriasi – tai paaiškėja lyginant, kaip apibūdinami ir skaičiuojami prieglobsčio prašymai bei sprendimai dėl prieglobsčio suteikimo. Kadangi nėra jokių konkrečių statistikos teisės aktų, kuriais remiantis valstybės narės privalėtų teikti Eurostatui statistinius prieglobsčio duomenis, turėta nedaug duomenų, pagal kuriuos Fondas skirstė lėšas. Žinoma, per kelerius pirmuosius duomenų rinkimo metus valstybės narės daug duomenų pateikdavo nesistemingai ir pavėluotai. Todėl pereinamasis laikotarpis turėjo būti pratęstas ilgiau nei numatyta.

Tuo tarpu 2005 m. rugsėjo mėn. Komisija pateikė Europos Parlamento ir Tarybos reglamento pasiūlymą dėl Bendrijos statistikos apie migraciją ir tarptautinę apsaugą (COM (2005) 375 galutinis). Šis pasiūlymas – tai svarbus žingsnis vienodinant Bendrijos migracijos ir prieglobsčio statistiką; jis turėtų dar labiau pagerinti padėtį.

Komisija neturėjo įgaliojimų atlikti prieglobsčio sistemų ar pateiktų statistinių duomenų tikrinimą.

23.

Dėl skirtingų nacionalinių teisės aktų atsiranda skirtumai interpretuojant kai kuriuos statistinius duomenis, tačiau duomenų patikimumas nuo to nenukenčia. Komisija sutinka, kad įvairūs veiksniai trukdė rinkti statistinius duomenis; vis dėlto ji stengėsi sukurti teisingo biudžeto asignavimų skirstymo pagrindą. Tai patvirtino ir nepriklausomas pirmojo Europos pabėgėlių fondo etapo išorinis įvertinimas.

24.

Kai kuriais atvejais Eurostatas pareiškė negalįs paaiškinti ar patikrinti kitų duomenų, kuriais valstybės narės grindė EPF lėšų skirstymą. Taip atsitiko tik tais atvejais, kai valstybės narės negalėjo pateikti atitinkamų metaduomenų, kai pateikti duomenys nebuvo suskirstyti pagal mėnesius ir (arba) pilietybę (ir dėl to buvo neįmanoma patikrinti vidinės duomenų darnos) arba kai buvo neįmanoma paaiškinti, kodėl pateiktieji duomenys neatitiko anksčiau pateiktų duomenų.

Dėl valstybėms narėms skiriamų asignavimų apskaičiavimo Komisija laikosi nuomonės, kad ji atsižvelgia į statistinių duomenų kintamumą, kadangi asignavimai skiriami pagal trejų paskutinių metų duomenis, taigi, atsižvelgiama į ex-post peržiūros rezultatų vidurkį. Komisijos nuomone, vėlesnė valstybei narei skirtų lėšų peržiūra yra neįmanoma.

Komisija pripažįsta, kad renkant statistinius duomenis, pagal kuriuos buvo skirti pirmojo Europos pabėgėlių fondo etapo asignavimai pirmiesiems dvejiems metams, valstybių narių ir Komisijos keitimosi informacija rezultatai turėjo būti labiau pagrįsti dokumentais. Tačiau imtasi priemonių kaip įmanoma labiau patikslinti duomenis, pvz., Italijos atveju. Galiojančios Eurostato ir valstybių narių informacijos perdavimo procedūros renkant prieglobsčio statistinius duomenis atspindi kitose statistikos srityse įprastą praktiką. Tai yra skaidri procedūra, suteikianti valstybėms narėms pakankamai galimybių tikrinti ir tvirtinti (arba peržiūrėti) nacionalinius duomenis.

25.	Kuriant EPF dar nebuvo Europos Sąjungos lygiu suvienodintų statistinių duomenų, todėl Komisija pasiūlė Tarybai ir Europos Parlamentui priimti pragmatišką ir teisingą metodą.

AR KOMISIJOS IR VALSTYBIŲ NARIŲ VYKDOMAS VALDYMAS BUVO PATIKIMAS?

26.

Pradedant vykdyti naują programą, įgyvendinimo taisyklių priėmimo vėlavimo neįmanoma išvengti. Komisija pripažįsta, kad buvo vėluojama (1) dėl būtinų konsultacijų su valstybėmis narėmis ir vertimo terminų. Tačiau kurdama įgyvendinimo taisykles Komisija glaudžiai bendradarbiavo su valstybėmis narėmis, todėl vėluojanti galutinė teksto redakcija nesukėlė valstybėms narėms jokių programos administravimo sunkumų.

27.

EPF veiklos principas – kasmet skirstomos lėšos ir kiekvienais metais valstybių narių teikiama programa. Taigi logiška, kad Komisija turi suderinti valstybių narių išankstines programas ir nuo biudžeto valdymo institucijos patvirtintų sumų priklausomus asignavimus. Kitų 2005–2013 m. EPF etapų programos sudarymo principai buvo patobulinti, bet pagrindas liko toks pat. Metinių programų nagrinėjimo ir priėmimo tvarkaraščio pakeisti negalima, todėl Komisija neturi kitos išeities – ji prašo valstybes nares sudaryti programas remiantis preliminariais biudžeto duomenimis, o vėliau jas patikslinti atsižvelgiant į galutinius duomenis.

28.	Teisiniame pagrinde numatyta, kad teikdamos bendrojo finansavimo paraiškas valstybės narės atsižvelgia į įvairias EPF priemones ir gali patikslinti metinę veiksmų programą pagal nacionalinius poreikius, o ne vien tik gauna bendrus biudžeto asignavimus.

29.

Komisijos manymu, 2003 m. pavyzdys įrodo, kaip sunku suderinti Europos Sąjungos biudžeto sudarymo ir pirmojo EPF etapo programavimo tvarkaraščius. Vykstant deryboms dėl teisinio pagrindo Komisijos pasiūlytas pradinis tvarkaraštis buvo pakeistas.

Individualūs sprendimai dėl bendrojo valstybių narių finansavimo priimami patvirtinus sprendimą dėl lėšų paskirstymo tarp valstybių narių, perdavus ir išnagrinėjus metines valstybių narių programas ir po konsultacijų su valstybių narių atstovų komitetu. Kiekvienas iš šių etapų trunka keletą savaičių.

31–33.

Antruoju EPF etapu Komisija galės išmokėti iki 100 % valstybėms narėms skirtų antrojo išankstinio finansavimo lėšų. Taigi valstybė narė, nepažeisdama savo pačios mokėjimo tvarkos, galutiniam naudos gavėjui gali išmokėti iki 100 % sumos. Naujasis mokėjimų tvarkaraštis bus parankus visoms organizacijoms, neatsižvelgiant į jų dydį.

34 ir 35.

Pagrindinis pasidalijamojo valdymo finansinės priemonės tikslas – padėti valstybėms narėms pritaikyti bendrąsias priemones nacionaliniams poreikiams. Komisija mano, kad skirtingi valstybių narių tikslai, įgyvendinami laikantis teisinio pagrindo, yra teisingo valstybių narių EPF lėšų įsisavinimo įrodymas bei veiksmingumo garantija. Pagal išorės ekspertų ataskaitą Komisijos parengtame 2000–2004 m. EPF įvertinime pabrėžiama, kad toks požiūris buvo labai veiksmingas ir teigiamai įvertintas. Komisija laikosi nuomonės, kad iš repatriacijos veiksmų gali būti bendrai finansuojami sugrįžimo lėktuvu bilietai. Teisiniame pagrinde nurodytų informacijos teikimo ir konsultavimo veiksmų sąrašas pateikiamas tik kaip pavyzdys.

Kai kuriose valstybėse narėse repatriacijos veiksmai iš pradžių buvo ribojami įgyvendinant bandomuosius projektus, kurie vėliau galėtų būti plačiai taikomi.

Pagal EPF teisinį pagrindą prieglobsčio negavusių pabėgėlių savanoriško grįžimo bendrasis finansavimas yra reikalavimus atitinkančios išlaidos, o Europos Pabėgėlių ir tremtinių tarybos (ECRE) deklaracijoje pareikšta nuomonė nesusijusi su EPF taikymo sritimi ir įgyvendinimo taisyklėmis.

36.

Komisija nemano, kad netinkamai apibrėžta asmenų, kurių sugrįžimas į kilmės šalį galėtų būti finansuojamas, kategorija.

Trečiosios šalies piliečių, taip pat šalių kandidačių, kurių stojimo aktai dar neįsigaliojo, piliečių repatriacijos bendrasis finansavimas yra suderinamas su EPF taisyklėmis.

Taigi, kalbant apie EPF bendrai finansuojamų priemonių (priėmimo, integracijos ir grįžimo) tikslines grupes, trečiųjų šalių piliečių – nesvarbu, ar jie būtų šalių kandidačių piliečiai, ar ne – skirtingai traktuoti negalima.

37.	Iš teigiamų Audito Rūmų cituotų pavyzdžių matyti, kad teisinės nuostatos bei Komisijos pagalba padėjo pageidaujančioms valstybėms narėms sukurti tvirtą kontrolės sistemą.

39.

Komisijos nuomone, stebėsena – tai visi ryšiai su valstybėmis narėmis, o ne vien tik apsilankymai jose. Pavyzdžiui, valstybių narių atstovų komiteto susirinkimuose buvo galima konkrečiai išaiškinti įvairias EPF taisykles.

Nors lėšos yra ribotos ir pirmojo EPF etapo teisiniame pagrinde tokia nuostata nebuvo privaloma, siekdama padėti valstybėms narėms Komisija sudarė apsilankymų jose programą.

Komisijai nustačius rimtus valdymo trūkumus Jungtinėje Karalystėje, Teisingumo, laisvės ir saugumo generalinis direktorius savo 2004 m. ir 2005 m. metinėse atskaitose pareiškė išlygą dėl šios konkrečios situacijos. Komisija Jungtinei Karalystei pasiūlė 5 % finansinio koregavimo principą 2000 m. ir 2001 m., atspindintį valstybės narės atsakomybę už pastebėtus valdymo trūkumus. Jungtinė Karalystė sutiko su šiuo koregavimu. 2002–2004 m. tikrinimo procedūra dar vyksta.

Stebėsenos vizito metu Austrijoje Komisija pastebėjo, kad labai daug užduočių perduodama, ir tuoj pat pranešė apie tai nacionalinės valdžios institucijoms. Atnaujinant paslaugų teikimo sutartį, paskirtos užduotys buvo patikslintos.

Po Audito Rūmų pastabų dėl Italijos Komisija numatė du veiksmus: 2000–2004 m. EPF ex-post patikrinimą ir antrojo EPF etapo kontrolės sistemų stebėsenos vizitą. Ex-post patikrinimas jau baigiamas; jo metu smulkiai išnagrinėtos EPF įgyvendinimo sąlygos, ypač – ar kvietimų teikti pasiūlymus procedūros atitinka teisinį pagrindą.

Paprastai vykstant metinių programų užbaigimo procedūroms ir, jei reikia, organizuodama stebėsenos vizitus, Komisija įsitikina, ar Audito Rūmų nurodyti valdymo trūkumai buvo panaikinti.

KOKS BUVO EUROPOS PABĖGĖLIŲ FONDO POVEIKIS DEDANT PASTANGAS NACIONALINIU LYGMENIU PRIEGLOBSČIO SRITYJE?

41.

EPF pagrindas – valstybių narių solidarumas. Todėl Europos Sąjunga gali padalyti su pabėgėlių ir perkeltųjų asmenų priėmimu ir repatriacija susijusias išlaidas. Tarybos sprendime 2000/596/EB nenumatytos privalomos valstybinės išlaidos, o tai patvirtina, kad pirmajam EPF etapui nebūdingas papildomumas.

42.

Nors Komisija neatliko sisteminio palyginimo, 2006 m. gruodžio mėn. ji paskelbė Komisijos tarnybų darbinį dokumentą (2), kuriame apibendrinami EPF veiksmų valstybėse narėse keleto mėnesių tyrimai. Šiame dokumente daromos išvados remiasi nepriklausomų ekspertų atliktu tyrimu, kuriame Fondo rezultatai, nežiūrint ribotų finansinių išteklių per šiuos penkerius metus, vertinami labai palankiai.

43.

Iš Komisijos atlikto įvertinimo taip pat matyti, kad

—	Daugiau nei 600 000 asmenų buvo skirta socialinė, materialinė ir medicininė pagalba sudėtingomis aplinkybėmis.

—	Projektus įgyvendinančios organizacijos Fondą vertina labai palankiai.

—	Kalbant apie veiklą valstybėse narėse, pažymėtina, kad kai kurios valstybės narės gali skirti daugiau lėšų prieglobsčio sričiai, tačiau Fondas prisidėjo prie laipsniško Bendrijos teisės aktuose numatytos bendros prieglobsčio politikos kūrimo.

IŠVADA

45.

Komisija laikosi nuomonės, kad, nežiūrint statistinių duomenų sudėtingumo, ji teisingai skirstė EPF biudžeto asignavimus 2000–2004 m. Galutinis statistinių duomenų rinkimo tikslas – tinkamai įvertinti valstybėms narėms tenkančią finansinę naštą, kad EPF veiksmų išlaidas būtų galima teisingai padalyti visoje Europos Sąjungoje. Statistinių duomenų kokybė nuolat gerėja.

46.

Komisija pripažįsta, kad kai kurios EPF įgyvendinimo taisyklės buvo paskelbtos labai pavėluotai. Tačiau įgyvendinimo taisyklės buvo pateiktos ir apsvarstytos valstybių narių atstovų komitete gerokai iki jų priėmimo. Pirmuoju EPF etapu lėšų paskirstymo procedūra nebuvo optimali, tačiau jau atlikta tam tikrų supaprastinimų. Komisija mano, kad dabartinė procedūra yra vienintelis būdas užtikrinti greičiausią EPF asignavimų panaudojimą valstybėse narėse, remiantis iš anksto Komisijos patvirtinta išsamia metine programa.

47.	Komisija ir toliau valstybėse narėse aiškins EPF nuostatas bei supažindins su jomis, tačiau ji mano, kad nacionaliniai veiksmai valstybėse narėse skirtingai įgyvendinami ne dėl to, kad skirtingai interpretuojamas teisinis pagrindas, bet dėl to, kad veiksmai derinami su nacionaliniais poreikiais.

48.

Komisija konsultuoja valstybes nares ir vykdo stebėseną, nors šis vaidmuo teisiniame pagrinde nebuvo numatytas. Už veiksmų įgyvendinimą pirmiausia atsakingos valstybės narės, o Komisija gali atlikti tikrinimus ar taikyti sankcijas, tačiau ji jokiu būdu negali tiesiogiai spręsti valstybių narių kontrolės sistemų trūkumų ar netinkamo valdymo problemų. Kai reikia, teisiniame pagrinde numatytais atvejais Komisija taiko fiksuoto dydžio korekcines priemones.

49 ir 50.

Komisija – vėluodama, ką ir pati pripažįsta – paskelbė EPF 2000–2004 m. įvertinimo išvadas. Tačiau metiniai įvertinimai buvo atliekami kiekvienoje valstybėje narėje. Nors ir riboto biudžeto, EPF suteikė pagalbą 600 000 asmenų. Daugumoje valstybių narių buvo pritaikyti prieglobsčio sritį reglamentuojantys teisės aktai ir įgauta daugiau patirties šioje srityje.

REKOMENDACIJOS

51.

Komisija sutinka su rekomendacija dėl tolesnio statistinių duomenų derinimo. Kartu su valstybėmis narėmis ji ieškos tikslesnio duomenų patvirtinimo būdų. Tačiau Komisija mano, kad atsižvelgiant į renkamos informacijos pobūdį reikėtų pripažinti, jog gali pasitaikyti ir prastos kokybės duomenų.

2005 m. rugsėjo mėn. Komisijos pateiktas reglamentas dėl statistinių duomenų prieglobsčio ir imigracijos srityje, pradėtas taikyti renkant statistinius duomenis prieglobsčio srityje, turėtų padėti išspręsti šią problemą, o Komisija ir valstybės narės turės glaudžiau bendradarbiauti.

Į naująjį EPF (2008–2013 m.) bus įtraukti statistinių duomenų rinkimo, analizavimo ir sklaidos pajėgumų didinimo veiksmai.

52.

Komisija sutinka su rekomendacija naudoti peržiūrėtus statistinius duomenis, tačiau laikosi nuomonės, kad ji jau atsižvelgia į ankstesnių metų duomenų ex-post peržiūras, kadangi skirstydama ataskaitinių metų asignavimus naudoja naujausius paskutinių trejų metų duomenis. Ši procedūra atitinka teisinį pagrindą ir Bendrijos biudžeto metinio periodiškumo pobūdį.

53.

Dėl dabartinio asignavimų skirstymui naudojamų statistinių duomenų metodo buvo susitarta po išsamių ir sudėtingų diskusijų su Taryba, svarstant teisinį pagrindą. Nustatytų sumų skyrimas jau iš dalies taikomas (minimali riba kiekvienai valstybei narei). Komisija laikosi nuomonės, kad šioje srityje neįmanoma pažengti toliau ir kad visų asignavimų negalima paskirstyti nustatytomis sumomis: tai pakenktų svarbiausiam EPF tikslui – padalyti pabėgėlių ir perkeltųjų asmenų valdymą visoje Europos Sąjungoje.

54.

Komisija sutinka su rekomendacija kartu su Taryba ir Europos Parlamentu apsvarstyti tinkamumo taisyklių aiškumą ir tikslumą, tačiau pabrėžia, kad vykstant deryboms dėl 2008–2013 m. EPF teisinio pagrindo priėmimo jau buvo ilgai diskutuota apie veiksmus ir tikslines reikalavimus atitinkančias grupes. Repatriacijos priemonės kriterijus atitinkančių asmenų problema bus išspręsta įsigaliojus Europos grąžinimo fondui.

(1) 2000 m. rugsėjo 28 d. buvo priimtas Sprendimas 2000/596/EB dėl Europos pabėgėlių fondo steigimo. 2001 m. kovo 20 d. Komisija priėmė sprendimą C(2001) 736 dėl išlaidų priimtinumo ir įgyvendinimo ataskaitų, susijusių su iš Europos pabėgėlių fondo bendrai finansuojamais veiksmais. 2001 m. gruodžio 18 d. Komisija priėmė sprendimą C(2001) 4372 dėl valdymo ir kontrolės sistemų bei finansinių koregavimų procedūros.

(2) SEC(2006) 1636, galutinis Europos pabėgėlių fondo 2000–2004 m. įvertinimas.

		ISSN 1725-521X
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 178

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir prane_imai	50 tomas 2007m. liepos 31d.

Prane_imo Nr.	Turinys	Puslapis
	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Audito Rūmai
2007/C 178/01	Specialioji ataskaita Nr. 3/2007 dėl Europos pabėgėlių fondo valdymo (2000–2004 m.) su Komisijos atsakymais	1

	Klaidų ištaisymas
2007/C 178/02	Specialiosios ataskaitos Nr. 2/2007 dėl institucijų išlaidų pastatams, su institucijų atsakymais, klaidų ištaisymas (OL C 148, 2007 7 2)	24