23.6.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 140/2

2007 m. gegužės 10 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas (Symvoulio tis Epikrateias (Graikija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Ypourgos Oikonomikon, Proïstamenos DOY Amfissas prieš Charilaos Georgakis

(Byla C-391/04) (1)

(Direktyva 89/592/EEB - Prekyba vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija - Sąvokos „viešai neatskleista informacija“ ir „pasinaudojimas viešai neatskleista informacija“ - Asmenų, galinčių žinoti viešai neatskleistą informaciją, grupės viduje įvykdyti akcijų biržos sandoriai, dėl kurių susitarta iš anksto - Dirbtinis perleistų vertybinių popierių kainos padidinimas)

(2007/C 140/02)

Proceso kalba: graikų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Symvoulio tis Epikrateias

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovai: Ypourgos Oikonomikon, Proïstamenos DOY Amfissas

Atsakovas: Charilaos Georgakis

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Symvoulio tis Epikrateias — 1989 m. lapkričio 13 d. Tarybos direktyvos 89/592/EEB, koordinuojančios taisykles dėl prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija (OL L 334, p. 30), 1 ir 4 straipsnių aiškinimas — Sąvoka „viešai neatskleistos informacijos žinojimas ir pasinaudojimas“

Rezoliucinė dalis

1989 m. lapkričio 13 d. Tarybos direktyvos 89/592/EEB, koordinuojančios taisykles dėl prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, 1 ir 2 straipsniai turi būti aiškinami taip: kai bendrovės pagrindiniai akcininkai ir valdybos nariai sutaria tarpusavyje įvykdyti šios bendrovės vertybinių popierių biržos sandorius, siekiant dirbtinai padidinti jų kainą, jie žino viešai neatskleistą informaciją, kuria nepasinaudoja žinodami visus faktus, kai įgyvendina minėtus sandorius.

(1) OL C 273, 2004 11 6.

23.6.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 140/2

2007 m. gegužės 10 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas Europos Bendrijų Komisija prieš Austrijos Respubliką

(Byla C-508/04) (1)

(Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas - Direktyva 92/43/EEB - Natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsauga - Perkėlimo priemonės)

(2007/C 140/03)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama M. van Beek ir B. Schima, advokato M. Lang

Atsakovė: Austrijos Respublika, atstovaujama E. Riedl ir H. Dossi

Dalykas

Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas — Nepilnas ir neteisingas 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, p. 7) perkėlimas į nacionalinę teisę

Rezoliucinė dalis

Austrijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos 1 straipsnio e, g ir i punktus, 6 straipsnio 1 ir 2 dalis, 12 ir 13 straipsnius, taip pat 16 straipsnio 1 dalį ir 22 straipsnio b punktą.

2.	Atmesti likusią ieškinio dalį.

3.	Priteisti iš Austrijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 45, 2005 2 19.

23.6.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 140/3

2007 m. gegužės 10 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas (High Court of Justice (Anglija ir Velsas), Queen's Bench Division (Administracinis teismas) (Jungtinė Karalystė) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Thames Water Utilities Ltd, Regina prieš South East London Division, Bromley Magistrates' Court

(Byla C-252/05) (1)

(Atliekos - Direktyvos 75/442/EEB, 91/156/EEB ir 91/271/EEB - Iš nuotekų surinkimo sistemos išbėgusios nuotekos - Priskyrimas - Direktyvų 75/442/EEB ir 91/271/EEB taikymo sritys)

(2007/C 140/04)

Proceso kalba: anglų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

High Court of Justice (Anglija ir Velsas), Queen's Bench Division (Administracinis teismas)

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Thames Water Utilities Ltd, Regina

Atsakovas: South East London Division, Bromley Magistrates' Court

Dalyvaujant: Environment Agency

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — High Court of Justice (Anglija ir Velsas), Queen's Bench Division (Administracinis teismas) — 1991 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 91/271/EEB dėl miesto nuotėkų valymo (OL L 135, p. 40) ir 1975 m. liepos 15 d. Tarybos direktyvos 75/442/EEB dėl atliekų (OL L 194, p. 39), iš dalies pakeistos 1991 m. kovo 18 d. Tarybos direktyva 91/156/EEB, išaiškinimas — Atliekų sąvoka — Atliekos, kurios prasisunkia per nuotėkų surinkimo sistemą

Rezoliucinė dalis

Pagal 1991 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvą 91/271 dėl miesto nuotėkų valymo ir ją įgyvendinant priimtus teisės aktus iš valstybinės nuotėkų surinkimo įmonės naudojamos sistemos išbėgusios nuotėkos laikomos „atliekomis“1975 m. liepos 15 d. Tarybos direktyvos 75/442/EEB dėl atliekų, iš dalies pakeistos 1991 m. kovo 18 d. Tarybos direktyva 91/156/EEB, prasme.

Direktyva 91/271 nėra „kiti teisės aktai“ Direktyvos 75/442, kurią iš dalies pakeitė Direktyva 91/156, 2 straipsnio 1 dalies b punkto prasme. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, laikydamasis šiame sprendime nustatytų galutinių kriterijų, turi patikrinti, ar nacionalinės teisės aktai gali būti laikomi „kitais teisės aktais“ minėto straipsnio prasme. Taip būtų tuo atveju, jei šiuose nacionalinės teisės aktuose būtų konkrečių atliekų tvarkymą reglamentuojančios nuostatų, ir jei jos galėtų užtikrinti bent tokį aplinkos apsaugos lygį, kuris prilygtų užtikrinamam pagal Direktyvą 75/442, o būtent pagal jos 4, 8 ir 15 straipsnius.

3.	Kalbant apie iš nuotėkų surinkimo sistemos išbėgusių nuotėkų tvarkymą, Direktyva 91/271 negali būti lex specialis Direktyvos 75/442, kurią iš dalies pakeitė Direktyva 91/156, atžvilgiu, ir todėl pagal antrosios direktyvos 2 straipsnio 2 dalį negalima taikyti pirmosios.

(1) OL C 205, 2005 8 20.

23.6.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 140/3

2007 m. gegužės 3 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas (Arbitragehof (Belgija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Advocaten voor de Wereld VZW prieš Leden van de Ministerraad

(Byla C-303/05) (1)

(Policijos ir teismų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose - ES 6 straipsnio 2 dalis ir 34 straipsnio 2 dalies b punktas - Pamatinis sprendimas 2002/584/TVR - Europos arešto orderis ir perdavimo tarp valstybių narių tvarka - Nacionalinės teisės aktų derinimas - Dvigubo baudžiamumo tikrinimo panaikinimas - Teisėtumas)

(2007/C 140/05)

Proceso kalba: olandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Arbitragehof

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Advocaten voor de Wereld VZW

Atsakovė: Leden van de Ministerraad

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Arbitragehof — 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos (OL L 190, p. 1) išaiškinimas — Atitiktis ES sutarties 34 straipsnio 2 dalies b punktui — Reikalavimo tikrinti 2 straipsnio 2 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų dvigubą baudžiamumą panaikinimas — Atitiktis ES sutarties 6 straipsnio 2 daliai

Rezoliucinė dalis

Išnagrinėjus pateiktus klausimus nebuvo nustatyta nieko, kas paveiktų 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos teisėtumą.

(1) OL C 271, 2005 10 29.

23.6.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 140/4

2007 m. gegužės 10 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas SGL Carbon AG prieš Europos Bendrijų Komisiją

(Byla C-328/05 P) (1)

((Apeliacinis skundas - Konkurencija - Kartelis - Baudų nustatymo metodo gairės - Pranešimas dėl bendradarbiavimo - Non bis in idem principas))

(2007/C 140/06)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: SGL Carbon AG, atstovaujama M. Klusmann ir Rechtsanwälte F. Wiemer

Kita proceso šalis: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama F. Castillo de la Torre, M. Schneider, W. Mölls ir H. Gading

Dalykas

Apeliacinis skundas dėl 2005 m. birželio 15 d. Pirmosios instancijos teismo (antroji kolegija) sprendimo SGL Carbon prieš Komisiją (sujungtos bylos T-71/03, T-74/03, T-87/03 ir T-91/03), kuriuo atmestas ieškinys dėl 2002 m. gruodžio 17 d. Komisijos sprendimo C(2002) 5083 (galutinis), susijusio su EB 81 straipsnio ir EEE susitarimo 53 straipsnio taikymo procedūra — Su specialiosios paskirties grafito rinka susijęs kartelis

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti apeliacinį skundą.

2.	Priteisti iš SGL Carbon AG bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 281, 2005 11 12.

23.6.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 140/4

2007 m. gegužės 3 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas (Oberster Gerichtshof (Austrija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Color Drack GmbH prieš Lexx International Vertriebs GmbH

(Byla C-386/05) (1)

(Jurisdikcija ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimas bei vykdymas - Reglamentas (EB) Nr. 44/2001 - Speciali jurisdikcija - 5 straipsnio 1 punkto b papunkčio pirma įtrauka - Nagrinėjamos sutartinės prievolės vykdymo vietos teismas - Prekių pardavimas - Į skirtingas tos pačios valstybės narės vietas pristatytos prekės)

(2007/C 140/07)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Oberster Gerichtshof

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Color Drack GmbH

Atsakovė: Lexx International Vertriebs GmbH

Dalykas

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Oberster Gerichtshof — 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (OL L 12, 2001 m, sausio 16 d., p. 1) 5 straipsnio 1 dalies b punkto išaiškinimas — Speciali jurisdikcija — Pirkimo-pardavimo sutartyje numatyta prekių pristatymo vieta — Kelios pristatymo vietos

Rezoliucinė dalis

2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 5 straipsnio 1 punkto b papunkčio pirmą įtrauką reikia aiškinti taip: ši nuostata taikytina prekių pristatymo į kelias vietas toje pačioje valstybėje narėje atveju. Tokiu atveju jurisdikciją nagrinėti prekių pardavimo sutarties pagrindu pareikštus ieškinius turi teismas, kurio apylinkėje yra pagrindinė pristatymo vieta, kurią reikia nustatyti, remiantis ekonominiais kriterijais. Jei neįmanoma nustatyti pagrindinės pristatymo vietos, ieškovas gali iškelti bylą atsakovui pasirinktos pristatymo vietos teisme.

(1) OL C 10, 2006 1 14.

23.6.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 140/5

2007 m. gegužės 3 d. Teisingumo Teismo (septintoji kolegija) sprendimas Europos Bendrijų Komisija prieš Airiją

(Byla C-391/06) (1)

(Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas - Direktyva 2003/4/EB - Laisvas prieinamumas prie informacijos - Informacija apie aplinką - Neperkėlimas per nustatytą terminą)

(2007/C 140/08)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama D. Lawunmi ir U. Wölker

Atsakovė: Airija, atstovaujama D. O'Hagan

Dalykas

Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas — Visų nuostatų, būtinų įgyvendinti 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/4/EB dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką ir panaikinančią Tarybos direktyvą 90/313/EEB (OL L 41, p. 26), nepriėmimas per nustatytą terminą

Rezoliucinė dalis

Per nustatytą terminą nepriėmusi 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/4/EB dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką ir panaikinančią Tarybos direktyvą 90/313/EEB įgyvendinančių įstatymų ir kitų teisės aktų, Airija neįvykdė įsipareigojimų pagal šią direktyvą.

2.	Priteisti iš Airijos bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 294, 2006 12 2.

23.6.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 140/5

2007 m. gegužės 10 d. Teisingumo Teismo (septintoji kolegija) sprendimas Europos Bendrijų Komisija prieš Belgijos Karalystę

(Byla C-407/06) (1)

(Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas - Direktyva 2003/105/EB - Darbuotojų apsauga - Didelių, su pavojingomis medžiagomis susijusių avarijų pavojus - Neperkėlimas per nustatytą terminą)

(2007/C 140/09)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama B. Schima ir J. Hottiaux

Atsakovė: Belgijos Karalystė, atstovaujama D. Haven

Dalykas

Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas — Nuostatų, būtinų įgyvendinti 2003 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/105/EB, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 96/82/EB dėl didelių, su pavojingomis medžiagomis susijusių avarijų pavojaus kontrolės (OL L 345, p. 97), nepriėmimas per nustatytą terminą

Rezoliucinė dalis

Per nustatytą terminą nepriėmusi 2003 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/105/EB, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 96/82/EB dėl didelių, su pavojingomis medžiagomis susijusių avarijų pavojaus kontrolės įgyvendinančių įstatymų ir kitų teisės aktų, Belgijos Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal šią direktyvą.

2.	Priteisti iš Belgijos Karalystės bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 281, 2006 11 18.

23.6.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 140/6

2007 m. sauso 24 d. Tribunal Dâmboviţa (Rumunija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Ministerul Administraţiei şi Internelor prieš Gheorghe Jipa

(Byla C-33/07)

(2007/C 140/10)

Proceso kalba: rumunų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Tribunal Dâmboviţa (Rumunija)

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovas: Ministerul Administraţiei şi Internelor — Direcţia Generală de Paşapoarte Bucureşti (Administracijos ir vidaus reikalų ministerija — Bukarešto pasų generalinis direktoratas)

Atsakovas: Gheorghe Jipa

Prejudiciniai klausimai

1.	Ar EB 18 straipsnis (konsoliduota versija, paskelbta OL C 325, 2002 m. gruodžio 24 d.) turi būti aiškinamas taip, kad jis draudžia, jog Rumunijos teisės nuostatos (Įstatymo Nr. 248/2005 dėl laisvo Rumunijos piliečių judėjimo užsienyje 38 ir 39 straipsniai) sudarytų kliūtis laisvam asmenų judėjimui?

a)	Ar nacionalinio įstatymo Nr. 248/2005 38 ir 39 straipsniai, kurie draudžia asmeniui (Rumunijos, o dabar jau ir Europos Sąjungos piliečiui) laisvai judėti kitoje valstybėje (šioje byloje — Europos Sąjungos valstybėje narėje), sudaro EB 18 straipsnyje draudžiamas kliūtis laisvam asmenų judėjimui?

b)	Ar viena Europos Sąjungos valstybė narė (šiuo atveju Rumunija) gali apriboti laisvą savo piliečių judėjimą kitos valstybės narės teritorijoje?

Ar „nelegalus gyvenimas“ pagal nacionalinę nuostatą –Vyriausybės dekretą Nr. 825/2005 dėl Rumunijos vyriausybės ir Belgijos Karalystės, Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės ir Nyderlandų Karalystės vyriausybių susitarimo dėl nelegaliai esančių asmenų priėmimo atgal (readmisijos) patvirtinimo (teisės aktas, kuriuo buvo paremta (Belgijoje) „nelegaliai gyvenusio“ atsakovo readmisija), patenka į Direktyvos 2004/38/EB 27 straipsnyje numatytas „viešosios tvarkos“ ar „visuomenės saugumo“ priežastis ir dėl to galima apriboti tokio asmens judėjimo laisvę?

Jeigu į prieš tai buvusį klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar Direktyvos 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje (1) 27 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad valstybės narės gali automatiškai numatyti Europos Sąjungos piliečio teisės laisvai judėti ir gyventi apribojimus dėl „viešosios tvarkos“ ir „visuomenės saugumo“ priežasčių, nepatikrinus „atitinkamo asmens elgesio“?

(1) OL L 158,p. 77.

23.6.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 140/6

2007 m. kovo 8 d. Europos Bendrijų Komisijos pateiktas apeliacinis skundas dėl 2006 m. gruodžio 14 d. Pirmosios instancijos teismo (penktoji kolegija) sprendimo byloje T-237/02 Technische Glaswerke Ilmenau GmbH prieš Europos Bendrijų Komisiją

(Byla C-139/07 P)

(2007/C 140/11)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Apeliantė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama V. Kreuschitz ir P. Aalto

Kitos proceso šalys: Technische Glaswerke Ilmenau GmbH, Schott Glas, Švedijos Karalystė, Suomijos Respublika

Apeliantės reikalavimai

—

Panaikinti 2006 m. gruodžio 14 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimą (1) byloje T-237/02 Technische Glaswerke Ilmenau GmbH tiek, kiek juo pripažįstamas negaliojančiu 2002 m. gegužės 28 d. Komisijos sprendimas, kuriuo atsisakoma leisti susipažinti su dokumentais, susijusiais su įmonei Technische Glaswerke Ilmenau GmbH suteiktos valstybės pagalbos kontrolės procedūromis.

—	Priteisti iš Technische Glaswerke Ilmenau GmbH bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Europos Bendrijų Komisija prašo panaikinti 2006 m. gruodžio 14 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimą byloje T-237/02, pripažįstantį negaliojančiu 2002 m. gegužės 28 d. Komisijos sprendimą, kuriuo atsisakoma leisti susipažinti su dokumentais, susijusiais su įmonei Technische Glaswerke Ilmenau GmbH suteiktos valstybės pagalbos kontrolės procedūra.

Pagal nusistovėjusią Pirmosios instancijos teismo ir Teisingumo Teismo praktiką suinteresuotieji asmenys, taigi ir valstybės pagalbos gavėjas, valstybės pagalbos kontrolės procedūrose neturi teisės susipažinti su dokumentais. Todėl skundžiamo sprendimo 87–89 punktuose Pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nėra ypatingų aplinkybių, iš kurių būtų akivaizdžiai matyti, jog turi būti atsisakyta suteikti prašomą galimybę susipažinti su dokumentais, teisiniu požiūriu yra klaidinga. Priešingai, remiantis teismų praktika yra akivaizdu, kad visiems susijusiems dokumentams buvo taikoma teisės susipažinti su dokumentais išimtis ir todėl kiekvienas dokumentas neturi būti tikrinamas atskirai.

Be to, valstybės pagalbos kontrolės procedūra yra procedūra valstybės, kuri suteikia pagalbą neturintiems teisės gauti valstybės pagalbos asmenims, atžvilgiu. Todėl kalbant apie galimybę susipažinti su dokumentais turi būti laikomasi taisyklės, kurią pats Pirmosios instancijos teismas yra pripažinęs teisinga bylose dėl valstybės įsipareigojimų neįvykdymo pagal EB 226 straipsnį, būtent kad tokiose bylose visuomenė neturi teisės susipažinti su dokumentais.

Be to, remiantis skundžiamu sprendimu darytina absurdiška išvada, kad visuomenė, remdamasi skaidrumui užtikrinti skirta norma, būtent Reglamentu Nr. 1049/2001 (2), naudojasi platesnėmis teisėmis, kiek tai susiję su galimybe susipažinti su dokumentais, nei su procedūra tiesiogiai susijęs pagalbos gavėjas, kuris, be to, turi teisę pareikšti ieškinį dėl procedūrą užbaigiančio sprendimo — būtent dėl to, kad šis sprendimas yra tiesiogiai ir konkrečiai su juo susijęs EB 230 straipsnio 4 dalies prasme. Tačiau dar sunkiau paaiškinama yra kita pasekmė — kad būtent pagalbos gavėjo paraiška gali būti atmesta nurodant atitinkamą teismų praktiką, tačiau toks atsakymas į paraišką nebūtų galimas tuo atveju, jeigu paraišką pateiktų pagalbos gavėjas arba nesuinteresuotas tretysis asmuo, remdamiesi skaidrumą siekiančiu užtikrinti reglamentu.

Trečiu apeliacinio skundo pagrindu Komisija priekaištauja, kad skundžiamame sprendime tai pačiai sąvokai, būtent vienaskaita pavartotam žodžiui „dokumentas“ Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalyje ir 6 straipsnyje suteikiama skirtinga reikšmė. 4 straipsnio 2 dalyje šis žodis reiškia, kad gavus paraišką turi būti nagrinėjamas kiekvienas dokumentas, tačiau Pirmosios instancijos teismas 6 straipsnį aiškino taip, kad juo remiantis gali būti prašoma leisti susipažinti ir su administraciniu aktu pavadintu dokumentų rinkiniu.

Ketvirtu apeliacinio skundo pagrindu Komisija teigia, kad pagrįsdamas savo sprendimą ne norminiu tekstu, o paties neatsižvelgiant į norminį tekstą išgalvotais postulatais, Pirmosios instancijos teismas pažeidžia EB 255 straipsnį.

Galiausiai Komisija teigia, kad Pirmosios instancijos teismas klaidingai konstatavo, jog sprendimo dėl paraiškos dėl galimybės susipažinti su administraciniu aktu priėmimo momentu abi įmonei Technische Glaswerke Ilmenau GmbH suteiktos valstybės pagalbos kontrolės procedūros jau buvo užbaigtos, todėl institucija neturėjo intereso laikyti šių dokumentų paslaptyje, o tai, būtent dėl teisme nagrinėjamos bylos, iš dalies yra netiesa. Atrodo, Pirmosios instancijos teismas taip pat klaidingai remiasi tuo, kad Reglamentas Nr. 1049/2001 ankstesnę teismų praktiką ir atitinkamas procesines nuostatas valstybės pagalbos kontrolės srityje daro netaikytinas.

(1) OL C 331, p. 29.

(2) OL L 145, p. 43.

23.6.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 140/7

2007 m. kovo 20 d.Bundesverwaltungsgericht (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Arcor AG & Co. KG prieš Vokietijos Federacinę Respubliką

(Byla C-152/07)

(2007/C 140/12)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Bundesverwaltungsgericht

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Arcor AG & Co. KG

Atsakovė: Vokietijos Federacinė Respublika

Tretysis asmuo: Deutsche Telekom AG

Prejudiciniai klausimai

Ar 1990 m. birželio 28 d. Komisijos direktyvą 90/388/EEB dėl konkurencijos telekomunikacijų paslaugų rinkose (Konkurencijos direktyva (1)) ir 1997 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 97/33/EB dėl telekomunikacijų tinklų sujungimo siekiant užtikrinti universaliąsias paslaugas ir sąveiką vadovaujantis atvirojo tinklo teikimo (ATT) principais (Tinklų sujungimo direktyva (2)) reikia suprasti taip, kad nacionalinė reguliavimo institucija negali 2003 m. įpareigoti su viešuoju vietiniu telekomunikacijų tinklu sujungto jungiamojo tinklo operatoriaus mokėti dominuojančią padėtį rinkoje užimančiam vietinio tinklo operatoriui mokestį, skirtą padengti deficitą, kuris vietinio tinklo operatoriui susidaro teikiant prieigą prie vietinės linijos?

Jeigu į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai:

Ar į tokio įsipareigojimo pagal vidaus teisės nuostatą prieštaravimą Bendrijos teisei turi atsižvelgti nacionalinis teismas, nagrinėdamas bylą dėl jungiamojo tinklo operatoriaus reikalavimo patenkinimo?

(1) OL L 192, p. 10.

(2) OL L 199, p. 32.

23.6.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 140/8

2007 m. kovo 20 d.Bundesverwaltungsgericht (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Communication Services TELE2 GmbH prieš Vokietijos Federacinę Respubliką

(Byla C-153/07)

(2007/C 140/13)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Bundesverwaltungsgericht

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Communication Services TELE2 GmbH

Atsakovė: Vokietijos Federacinė Respublika

Tretysis asmuo: Deutsche Telekom AG

Prejudiciniai klausimai

Jeigu į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai:

(1) OL L 192, p. 10.

(2) OL L 199, p. 32.

23.6.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 140/8

2007 m. kovo 20 d.Bundesverwaltungsgericht (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Firma 01051 Telekom GmbH prieš Vokietijos Federacinę Respubliką

(Byla C-154/07)

(2007/C 140/14)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Bundesverwaltungsgericht

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Firma 01051 Telekom GmbH

Atsakovė: Vokietijos Federacinė Respublika

Tretysis asmuo: Deutsche Telekom AG

Prejudiciniai klausimai

Jeigu į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai:

(1) OL L 192, p. 10.

(2) OL L 199, p. 32.

23.6.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 140/9

2007 m. kovo 21 d.Consiglio di Stato (Italija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Salvatore Aiello ir kt. prieš Comune di Milano, Sindaco di Milano,Comitato tecnico — scientifico per l'emergenza del traffico e della mobilità nella città di Milano, Provincia di Milano, Regione Lombardia, Ministero delle Infrastrutture e dei Trasporti, Ministero dell'Interno, Presidenza del Consiglio dei Ministri, Euromilano SpA, Metropolitana milanese SpA

(Byla C-156/07)

(2007/C 140/15)

Proceso kalba: italų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Consiglio di Stato

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Salvatore Aiello ir kt.

Atsakovai: Comune di Milano, Sindaco di Milano, Comitato tecnico — scientifico per l'emergenza del traffico e della mobilità nella città di Milano, Provincia di Milano, Regione Lombardia, Ministero delle Infrastrutture e dei Trasporti, Ministero dell'Interno, Presidenza del Consiglio dei Ministri, Euromilano SpA, Metropolitana milanese SpA

Prejudiciniai klausimai

Ar Direktyvos 337/1985 (1) 2 straipsnis, nurodydamas, jog projektų, galinčių daryti reikšmingą poveikį aplinkai, atžvilgiu turi būti atliekamas poveikio aplinkai vertinimas, ir kad minėti projektai yra numatyti 4 straipsnyje, turi būti aiškinamas ta prasme, kad: bet kokio projekto, galinčio daryti reikšmingą poveikį aplinkai, atžvilgiu turi būti atliekamas poveikio aplinkai vertinimas, net jeigu jis nenumatytas direktyvos I arba II prieduose; ar atvirkščiai, poveikio aplinkai vertinimas turi būti atliekamas tik direktyvos I ir II prieduose numatytų projektų atžvilgiu?

Ar Direktyvos 337/1985 4 straipsnis, valstybėms narėms palikdamas galimybę II priede numatytų projektų atžvilgiu atlikti poveikio aplinkai vertinimą kiekvienu atveju ar pagal nustatytus kriterijus, atsižvelgiant į direktyvos III priede nustatytus kriterijus, joms įtvirtina pareigą, ar tik teisę atsižvelgti į visus III priede numatytus kriterijus?

Ar 1996 m. balandžio 12 d. Respublikos Prezidento dekreto 1 straipsniu Italijos teisės aktų leidėjas tinkamai perkėlė Direktyvos 337/1985 4 straipsnį ir jos III priedą, nenumatydamas direktyvos III priede nurodyto sąveikos su kitais projektais kriterijaus, kaip direktyvos II priede nurodytų projektų poveikio aplinkai vertinimo kriterijaus?

(1) OL L 175, p. 40.

23.6.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 140/9

2007 m. kovo 23 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Bendrijų Komisija prieš Austrijos Respubliką

(Byla C-161/07)

(2007/C 140/16)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama E. Traversa ir G. Braun

Atsakovė: Austrijos Respublika

Ieškovės reikalavimai

—

Pripažinti, jog Austrijos Respublika pažeidė EB 43 straipsnį reikalaudama, kad bendrovių registracijai prekybos registre naujųjų ES valstybių narių — išskyrus Maltą ir Kiprą — piliečių prašymu Darbo rinkos tarnyba turi pripažinti jų savarankiškumą arba jie turi pateikti atitinkamą nuo tokios pareigos atleidžiantį pažymėjimą, o ūkinės bendrijos narių ir nekontrolinį uždarosios akcinės bendrovės akcijų paketą turinčių akcininkų, vykdančių bendrovės naudai darbines funkcijas, paprastai atliekamas esant darbo santykiuose, savarankiškumui pripažinti turi būti vykdoma pripažinimo procedūra, kurios metu — daugiausiai tris mėnesius — savarankiška veikla negali būti vykdoma.

—	Priteisti iš Austrijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

EB 43 straipsnio 1 dalis garantuoja kiekvienam valstybės narės piliečiui teisę įsisteigti kitoje valstybėje narėje siekiant joje imtis savarankiškai dirbančių asmenų veiklos bei ja verstis, taip pat kitoje valstybėje narėje steigti bendroves ir valdyti įmones. EB 43 straipsnis kaip bendrojo EB 12 straipsnyje įtvirtinto diskriminacijos draudimo išraiška draudžia diskriminaciją dėl pilietybės savarankiškai dirbančių asmenų veiklos srityje. Vienodo požiūrio palyginti su savo piliečiais reikalavimas įtvirtintas EB 43 straipsnio 2 dalyje. Ja remiantis, įsisteigimo laisvė apima teisę imtis bet kokio pobūdžio savarankiškai dirbančių asmenų veiklos bei ja verstis, taip pat steigti ir valdyti įmones, visų pirma bendroves bet kurios kitos valstybės narės teritorijoje, tomis pačiomis sąlygomis, kurios galioja jos pačios piliečiams.

Tam, kad pagal Austrijos teisę įsteigta bendrovė būtų įregistruota naujųjų Europos Sąjungos valstybių narių, įstojusių 2004 m. gegužės 1 d., — išskyrus Maltą ir Kiprą — piliečio prašymu, Austrijos teismai, atsakingi už įmonių registrą, reikalavo jo savarankiškumo pripažinimo. Atskiriant savarankiškai ir nesavarankiškai dirbančiuosius reikšmingas „tikrasis ekonominis veiklos turinys“. Pagal Austrijos teisės aktus nesavarankiškai dirbančiais visų pirma laikomi ūkinės bendrijos nariai ir mažesnę nei 25 % kapitalo dalį turintys uždarosios akcinės bendrovės akcininkai, vykdantys paprastai esant darbo santykiuose atliekamas darbines funkcijas. Ši prezumpcija galioja tol, kol regioninis Darbo rinkos tarnybos padalinys nario prašymu pripažįsta, kad šis daro esminę įtaką įmonės valdymui. Savarankiškumo įrodymą turi pateikti pareiškėjas. Iki savarankiškumo pripažinimo priimant sprendimą, bet ne ilgiau kaip tris mėnesius, suinteresuotieji asmenys negali imtis savo veiklos.

Komisijos teigimu, ši nuostata nesuderinama su įsisteigimo laisve pagal EB 43 straipsnį. Žymiai apsunkindama bendrovės įsteigimą nesant tam pateisinimo, ji apriboja savarankiškai dirbančiųjų iš aštuonių naujųjų valstybių narių laisvę įsisteigti Austrijoje. Net jei būtų teisinga, kad nagrinėjama nuostata taikoma tik ribotai, diskriminuojantis šios normos pobūdis dėl to neišnyksta. Nors atitinkamų aštuonių valstybių narių piliečiai ne visuomet turi pateikti paraišką ir yra tam tikrų išimčių, lemiama yra tai, kad Austrijos piliečiai ir kitų valstybių narių subjektai niekada neprivalo pateikti tokios paraiškos. Be to, stojimo sutarčių pereinamojo laikotarpio nuostatos numato tik laisvo darbuotojų judėjimo apribojimus. Įsisteigimo laisvės atžvilgiu tokių apribojimo galimybių nėra. Tai, kad atitinkama nuostata pagal jos ratio legis siekiama užkirsti kelią apeiti pereinamojo laikotarpio nuostatas dėl laisvo darbuotojų judėjimo ir nenorima apriboti įsisteigimo laivės, neturi įtakos tam, kad galiausiai ji apsunkina įsisteigimo laisvę.

Remiantis EB 46 straipsniu, įsisteigimo laisvės apribojimai gali būti pateisinami tik viešosios tvarkos, visuomenės saugumo arba jos sveikatos bei, kai tai nėra aiškiai diskriminuojanti priemonė, kitais svarbiais bendrojo intereso sumetimais. Kaip pagrindinės laisvės apribojimas tokios priemonės bet kuriuo atveju turi būti tinkamos užsibrėžtam tikslui pasiekti ir negali viršyti to, kas tam yra reikalinga. Nagrinėjamos Austrijos teisės aktų nuostatos neatitinka šių pateisinimo reikalavimų.

Nėra jokio pagrindo manyti, kad pereinamojo laikotarpio nuostatų apėjimas, kurio baiminasi Austrijos vyriausybė, kiek tai susiję su aštuonių naujųjų valstybių narių piliečiais, galėtų pasiekti tokį mastą, kad Austrijos darbo rinkos funkcionavimui iš tiesų kiltų esminis pavojus. Be to, abu darbinės veiklos pobūdžio vertinimo kriterijai — darbinės veiklos pobūdis ir daroma įtaka bendrovės valdymui — yra netinkami siekiant atskirti pagal darbo sutartį dirbančių asmenų ir savarankiškai dirbančių asmenų veiklą. Kalbant apie apribojimo reikalingumą, iš Austrijos vyriausybės argumentų nėra aišku, kodėl norimo tikslo nebūtų galima pasiekti vėlesne kontrole jau įregistravus bendrovę, kas būtų švelnesnė priemonė.

23.6.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 140/10

2007 m. kovo 26 d.Corte suprema di cassazione (Italija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Ampliscientifica Srl, Amplifin SpA prieš Ministero dell'Economia e delle Finanze, Agenzia delle Entrate

(Byla C-162/07)

(2007/C 140/17)

Proceso kalba: italų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Corte suprema di cassazione

Šalys pagrindinėje byloje

Kasatorės: Ampliscientifica Srl, Amplifin SpA

Atsakovės: Ministero dell'Economia e delle Finanze, Agenzia delle Entrate

Prejudiciniai klausimai

Ar 1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB (1) 4 straipsnio 4 dalies paskutinioji pastraipa turi būti laikoma nepakankamai aiškia nuostata, leidžiančia valstybėms narėms taikyti šioje nuostatoje įtvirtintą PVM schemą tik ypatingais atvejais, kai tarp skirtingų mokesčio mokėtojų egzistuoja ekonominis, finansinis arba teisinis ryšys, ar ji turi būti laikoma pakankamai aiškia nuostata, kurioje vis dėlto nurodoma, kad jeigu valstybė narė nusprendžia įtvirtinti tokią schemą, turi būti nurodoma taikyti ją visais atvejais, kai egzistuoja šioje nuostatoje apibūdintas ryšys?

Neatsižvelgiant į atsakymą į ankstesnį klausimą, ar apribojimas laiko atžvilgiu, kuris reiškia, kad ryšys kaip sąlyga schemai taikyti turi egzistuoti ilgą laikotarpį, neleidžiant suinteresuotajam apmokestinamajam asmeniui įrodyti, kad ryšys atsirado dėl teisėtos ekonominės priežasties, yra direktyvoje nurodytų tikslų ir piktnaudžiavimo teisėmis draudimo principo atžvilgiu neproporcinga priemonė? Ar toks reglamentavimas bet kuriuo atveju pažeidžia PVM neutralumo principą?

(1) OL L 145, p. 1.

23.6.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 140/11

2007 m. kovo 30 d.Verwaltungsgericht des Saarlandes (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Apothekerkammer des Saarlandes, Marion Schneider, Michael Holzapfel, Dr. Fritz Trennheuser ir Deutscher Apothekerverband e. V. prieš Saro kraštą ir Ministerium für Justiz, Gesundheit und Sociales, tretysis asmuo: DocMorris N. V.

(Byla C-171/07)

(2007/C 140/18)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Verwaltungsgericht des Saarlandes (Vokietija)

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovai: Apothekerkammer des Saarlandes, Marion Schneider, Michael Holzapfel, Dr. Fritz Trennheuser ir Deutscher Apothekerverband e. V.

Atsakovai: Saro kraštas, Ministerium für Justiz, Gesundheit und Soziales

Tretysis asmuo: DocMorris N. V.

Prejudiciniai klausimai

Ar nuostatos, susijusios su kapitalo bendrovių įsisteigimo laisve (EB 43 ir 48 straipsniai), turi būti aiškinamos taip, kad jos prieštarauja reikalavimui, jog vaistinė priklausytų tik vaistininkui („Fremdbesitzverbot“), kaip tai reglamentuota Gesetz über das Apothekenwesen (Vaistinių veiklos įstatymas) su pakeitimais, padarytais 1980 m. spalio 15 d. (BGBl. I, p. 1993), pastarąjį kartą pakeistas 2006 m. spalio 31 d. Nutarimo (BGBl. I, p. 2407) 34 straipsniu, 2 straipsnio 1 dalies 1–4 ir 7 punktuose, 7 straipsnio pirmame sakinyje ir 8 straipsnio pirmame sakinyje?

Jeigu į pirmą klausimą būtų atsakyta teigiamai:

Ar nacionalinė institucija, remdamasi Bendrijos teise, visų pirma atsižvelgiant į EB 10 straipsnį ir Bendrijos teisės praktinio veiksmingumo principą, turi teisę ir pareigą netaikyti, jos manymu, Bendrijos teisei prieštaraujančių nacionalinės teisės nuostatų, net jei tai nėra akivaizdus Bendrijos teisės pažeidimas ir jei Europos Bendrijų Teisingumo Teismas nėra pripažinęs atitinkamų nuostatų neatitikimo Bendrijos teisei?

23.6.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 140/11

2007 m. kovo 30 m. Verwaltungsgericht des Saarlandes (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Vaistininkė Helga Neumann-Seiwert prieš Saarland ir Ministerium für Justiz, Gesundheid und Soziales, tretysis asmuo: DocMorris N. V.

(Byla C-172/07)

(2007/C 140/19)

Proceso kalba: vokiečių

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Verwaltungsgericht des Saarlandes

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Vaistininkė Helga Neumann-Seiwert

Atsakovai: Saro kraštas, Ministerium für Justiz, Gesundheid und Soziales

Tretysis asmuo: DocMorris N. V.

Prejudiciniai klausimai

Ar nuostatos, susijusios su kapitalo bendrovių įsisteigimo laisve (EB 43 ir 48 straipsniai), turi būti aiškinamos taip, kad jos prieštarauja reikalavimui, kad vaistinė priklausytų tik vaistininkui („Fremdbesitzverbot“), kaip tai reglamentuota Gesetz über das Apothekenwesen (Vaistinių veiklos įstatymas) su pakeitimais, padarytais 1980 m. spalio 15 d. (BGBl. I, p. 1993), pastarąjį kartą pakeistas 2006 m. spalio 31 d. Nutarimo (BGBl. I, p. 2407) 34 straipsniu, 2 straipsnio 1 dalies 1–4 ir 7 punktuose, 7 straipsnio pirmame sakinyje ir 8 straipsnio pirmame sakinyje?

Jeigu į pirmą klausimą būtų atsakyta teigiamai:

23.6.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 140/12

2007 m. kovo 30 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Bendrijų Komisija prieš Italijos Respubliką

(Byla C-174/07)

(2007/C 140/20)

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama E. Traversa ir M. Alfonso

Atsakovė: Italijos Respublika

Ieškovės reikalavimai

—

Pripažinti, kad 2003 m. gruodžio 24 d. Įstatymo Nr. 350 (2004 m. mokesčių įstatymas) 2 straipsnio 44 dalimi 2002 m. gruodžio 27 d. Įstatymo Nr. 289 (2003 m. mokesčių įstatymas) 8 ir 9 straipsniuose numatytą „mokesčių amnestiją“ pritaikiusi ir 2002 metais bei aiškiai ir bendrai numačiusi atsisakymą apmokestinti per 2002 mokestinius metus įvykdytus apmokestinamuosius sandorius, Italijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB (1) dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 2 straipsnio 1 dalies a, c ir d punktus ir XI antraštinės dalies 193 — 273 straipsnius, kurie panaikino ir pakeitė 1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB (2) dėl valstybių narių apyvartos mokesčių derinimo (Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas) 2 ir 22 straipsnius, bei pagal EB sutarties 10 straipsnį.

—	Priteisti iš Italijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Komisija pažymi, kad Bendrijos teisės aktų leidėjas valstybėms narėms nustatė dvigubą pareigą, t. y. ne tik priimti visus Šeštąją PVM direktyvą įgyvendinančius nacionalinės teisės aktus, bet taip pat imtis visų administracinio pobūdžio priemonių, būtinų užtikrinti, kad PVM apmokestinamieji asmenys vykdytų pagal šią Šeštąją direktyvą tenkančias pareigas, visų pirma, pareigą mokėti nustatytą mokestį už per tam tikrą laiko tarpą įvykdytus apmokestinamuosius sandorius. Bendrijos teisės aktų leidėjo atliktas PVM derinimas netektų prasmės bei bet kokios praktinės naudos, jei iš nacionalinių mokesčių administravimo institucijų nebūtų reikalaujama įdiegti veiksmingos apmokestinimo ir mokesčių kontrolės sistemos, skirtos užtikrinti, kad „mokestis būtų renkamas vienodai visose valstybėse narėse“, kaip nurodyta Šeštosios direktyvos keturioliktoje „konstatuojamoje dalyje“.

Italijos Įstatymo Nr. 289/2002 8 ir 9 straipsniuose įtvirtintos nuostatos labai viršija Bendrijos teisės aktų leidėjo valstybėms narėms suteiktos administracinės diskrecijos ribas. Iš tiesų, užuot šią diskreciją naudojusi veiksmingesnei mokesčių kontrolei pasiekti, Italijos valstybė šiuo įstatymu realiai įtvirtino bendrą, nediskriminacinio pobūdžio bei tariamą atsisakymą atlikti bet kokią apmokestinimo ir priežiūros veiklą PVM srityje, taip tiesiogiai pažeisdama Šeštosios direktyvos 22 straipsnio reikalavimus, ir todėl neįvykdė bendros 2 straipsnyje nustatytos pareigos PVM apmokestinti visus apmokestinamuosius sandorius. Italijos teisės aktų leidėjas visiems jos kompetencijoje mokesčių srityje esantiems PVM apmokestinamiems asmenims suteikė galimybę per kelis mokestinius laikotarpius visiškai išvengti bet kokios galimos mokesčių kontrolės. Apmokestinamasis asmuo tokią reikšmingą lengvatą gali gauti sumokėjęs pagal visiškai su PVM, kurį būtų reikėję sumokėti nuo per atitinkamus mokestinius metus apmokestinamojo asmens parduotų prekių ar suteiktų paslaugų kainos, nesusijusį standartinį metodą apskaičiuotą sumą.

Toks radikalus „atskyrimas“ tarp pagal įprastas PVM taisykles apskaičiuotos mokesčio sumos ir „quantum“, kuris turi būti sumokėtas, kad būtų taikoma „automatiška amnestija“ (condono tombale), yra ypač akivaizdus tuo atveju, kai apmokestinamasis asmuo nepristato mokesčių deklaracijos. Tuo atveju, jei mokesčių mokėtojas yra fizinis asmuo, kiekvienais mokestiniais metais jis gali ištaisyti savo padėtį, sumokėjęs 1 500 eurų, o jei bendrovė — 3 000 eurų. Jokio ryšio tarp apmokestinamo įvykdytų (bet nedeklaruotų) sandorių pagrindo nebuvimą taip pat parodo „automatišką“ amnestiją, kuri suteikiama pateikus papildomus paaiškinimus, reglamentuojanti tvarka. Suma, kurią mokesčių mokėtojas turi sumokėti tam, kad jam būtų pritaikyta amnestija, apskaičiuojama procentais (2 %) nuo PVM, mokėtinam kiekvienais mokestiniais metais pardavus prekes ar suteikus paslaugas (arba nuo netinkamai atskaityto perkant pirkimo PVM per tą patį mokestinį laikotarpį).

Šis bendras ir galimas atsisakymas atlikti bet kokią priežiūros veiklą gali lemti didelius tinkamo bendros PVM sistemos veikimo iškraipymus. Konkrečiai kalbant juo pažeidžiamas mokesčių neutralumo principas, kuris draudžia tuos pačius sandorius vykdančius ūkio subjektus PVM surinkimo srityje traktuoti skirtingai. Iš tiesų bet kokia išimtis iš veiksmingo PVM taikymo ir surinkimo taisyklės, pirma, sukeltų didelę žalą tiek Italijos, tiek kitų valstybių narių įmonėms, apmokestintoms pagal įprastą pridėtinės vertės mokesčio sistemą, antra, pažeistų Šeštosios direktyvos ketvirtojoje „konstatuojamoje dalyje“ įtvirtintą „sąžiningos konkurencijos“ bendroje rinkoje principą.

(1) OL L 347, p. 1.

(2) OL L 145, p. 1.

23.6.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 140/13

2007 m. balandžio 4 d.Consiglio di Stato (Italija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje SAVA e C. Srl, SIEME Srl., GRADED SpA prieš Mostra d'Oltremare SpA ir kt.

(Byla C-194/07)

(2007/C 140/21)

Proceso kalba: italų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Consiglio di Stato

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovas: SAVA e C. Srl., SIEME Srl., GRADED SpA

Atsakovė: Mostra d'Oltremare SpA ir kt.

Prejudiciniai klausimai

„Ar 1989 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyvos 89/665/EEB (1) dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su peržiūros procedūrų taikymu sudarant viešojo prekių pirkimo ir viešojo darbų pirkimo sutartis, derinimo, iš dalies pakeistos 1992 m. birželio 18 d. Tarybos direktyva 92/50/EEB (2) dėl viešojo paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo, 1 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad jis neprieštarauja tam, jog pagal nacionalinę teisę atskirą ieškinį dėl sprendimo sudaryti sutartį gali pareikšti tik vienas iš juridinio asmens statuso neturinčio konsorciumo, kuris dalyvavo procedūroje dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo, tačiau su kuriuo nuspręsta šios sutarties nesudaryti, narių?“

(1) OL L 395, p. 33.

(2) OL L 209, p. 1.

23.6.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 140/13

2007 m. balandžio 16 d. Pirmosios instancijos teismui (penktoji kolegija) C.A.S. SpA pateiktas apeliacinis skundas dėl 2007 m. vasario 6 d. priimto sprendimo byloje T-23/03 C.A.S. SpA prieš Europos Bendrijų Komisiją

(Byla C-204/07)

(2007/C 140/22)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Apeliantė: C.A.S. SpA, atstovaujama advokato D. Ehle

Kita proceso šalis: Europos Bendrijų Komisija

Apeliantės reikalavimai

—	Panaikinti 2007 m. vasario 6 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimą byloje T-23/03 (1).

—	Patenkinti pirmoje instancijoje pateiktus reikalavimus; nepatenkinus šio reikalavimo, gražinti bylą Pirmosios instancijos teismui priimti sprendimą iš esmės.

—	Patenkinti prašymą pritaikyti proceso organizavimo priemones, kurių apeliantė prašė 2003 m. sausio 28 d., 2003 m. rugpjūčio 4 d. ir 2003 m. rugpjūčio 11 d. prašymais.

—	Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas Pirmosios instancijos teisme.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliantė apeliacinį skundą grindžia šiais devyniais pagrindais, kuriais remdamasi ji mano, jog skundžiamas sprendimas yra neteisingas:

Pirmasis apeliacinio skundo pagrindas yra susijęs su išimtine kompetencija, kurią, Pirmosios instancijos teismo manymu, turi Turkijos institucijos, spręsdamos, ar jų išduoti ir patikrinimui importuojant pateikti prekių kilmės sertifikatai ATR1 yra „tikri“ ar „netikri“ arba „teisingi“ ar „neteisingi“. Apeliantės nuomone, tais atvejais, kai pakanka išsamių ir objektyvių įrodymų, jog eksportuojančios šalies kompetentingos muitinės institucijos dalyvavo darant prekių kilmės sertifikatų išleidimo (formų, antspaudų ir parašų išdavimas) pažeidimus ir prekių eksporto patikrinimuose, remiantis tais sertifikatais, eksportuojančios šalies kompetentingų muitinės institucijų išimtinė kompetencija baigiasi. Turkijos institucijų vėliau pateikti paaiškinimai dėl prekių kilmės sertifikatų išleidimo negali būti vertinami kaip patikimi ir vieninteliai reikšmingi.

Antruoju apeliacinio skundo pagrindu apeliantė kritikuoja skundžiamame sprendime pateiktą požiūrį dėl teisės susipažinti su dokumentais apimties ir pareiškėjo teisės į gynybą. Teisė susipažinti su dokumentais negali būti susijusi tik su dokumentais, kuriais Komisija, pagal savo vidinį sprendimą ir teiginius, grindžia savo skundžiamą sprendimą. Teisė susipažinti su dokumentais apima ir visus kitus konfidencialius ir nekonfidencialius dokumentus, kurie gali būti svarbūs apeliantės faktiniams ir teisiniams teiginiams, susijusiems su aplinkybių nustatymu.

Trečiuoju apeliacinio skundo pagrindu apeliantė teigia, kad Pirmosios instancijos teismas jai perkėlė visą įrodinėjimo naštą, susijusią su faktinėmis aplinkybėmis, pateisinančiomis „ypatingą padėtį“ MK 239 straipsnio ir MK įgyvendinimo reglamento 905 straipsnio prasme. Apeliantė teigia, kad tam tikrais atvejais įrodinėjimo našta yra atvirkščia arba pareigia pateikti įrodymus yra mažesnė. Apeliantei niekada negali tekti įrodinėti tam tikrus jos pateiktus faktus trečiosiose valstybėse (šiuo atveju Turkijoje), kuriuos gali geriausiai įvertinti ir turi įvertinti Komisija arba OLAF pagal į šių institucijų turimas galimybes. Tas pats taikoma faktams, kurie priklauso Komisijos veiklos ir įtakos sferai.

Ketvirtuoju apeliacinio skundo pagrindu apeliantė tvirtina, kad Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į sprendime jai paskirtą visą įrodinėjimo naštą, neteisingai nepritaikė jos prašytų proceso organizavimo priemonių, būtent įrodymų tyrimo. Vietoj to pateikti įrodymai buvo atmesti kaip nesvarbūs.

Penktuoju apeliacinio skundo pagrindu apeliantė teigia, kad Pirmosios instancijos teismas teisės prasme neteisingai interpretavo ir kvalifikavo visus apeliantės pateiktus dokumentus ir nurodytus faktus bei įrodymus, kurie rodė Turkijos institucijų dalyvavimą išleidžiant (tariamai) „netikrus“ (iš tikrųjų „neteisingus“) ATR1 prekių kilmės sertifikatus. Todėl jis padarė neteisingas teisines išvadas. Tuo pačiu Pirmosios instancijos teismas visiškai ignoravo apeliantės aiškiai pateiktus esminius faktus.

Šeštuoju apeliacinio skundo pagrindu teigiama, kad Pirmosios instancijos teismas nekvalifikavo Komisijos nepaskambinimo Muitinės komitetui arba Asociacijos tarybai kaip Komisijos klaidos.

Septintasis apeliacinio skundo pagrindas yra tas, kad Pirmosios instancijos teismas nepripažino apeliantės teisėto intereso panaikinti iš dalies skundžiamo Komisijos sprendimo, atsižvelgiant į konkretų prekių kilmės sertifikatą ATR1.

Aštuntuoju apeliacinio skundo pagrindu tvirtinama, kad Pirmosios instancijos teismas padarė teisės klaidą neįvertinęs šioje byloje teisingumo ir rizikos pusiausvyros. Pirmosios instancijos teismas nepripažino, kad net teigiant, jog netikri prekių kilmės sertifikatai ATR1 egzistavo, atsižvelgiant į grubias Turkijos institucijų ir Komisijos klaidas būtų buvę nesąžininga, kalbant apie ūkio subjektų ir valdžios institucijų santykius, leisti apeliantei kaip ūkio subjektui patirti nuostolių, kurių ji nebūtų patyrusi, jei viskas būtų atlikta teisingai.

Devintuoju apeliacinio skundo pagrindu apeliantė kritikuoja tai, kad skundžiamame sprendime pagal MK 220 straipsnio 2 dalies b punktą, remiantis pateiktais ir patvirtintais faktais, buvo paneigta, jog Turkijos muitinės institucijos aktyviai dalyvavo išleidžiant ir panaudojant šioje byloje nagrinėjamus trisdešimt du sertifikatus ATR1.

(1) OL C 82, p. 30.

23.6.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 140/14

2007 m. balandžio 19 d.Hof van Beroep te Gent (Belgija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą baudžiamojoje byloje prieš Lodewijk Gysbrechts ir Santurel Inter BVBA

(Byla C-205/07)

(2007/C 140/23)

Proceso kalba: olandų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Hof van Beroep te Gent (Belgija)

Pagrindinės bylos šalys:

Lodewijk Gysbrechts ir Santurel Inter BVBA

Prejudicinis klausimas

Ar 1991 m. liepos 14 d. Belgijos įstatyme dėl komercinės veiklos bei vartotojų informavimo ir apsaugos yra nustatyta Europos Bendrijos steigimo sutarties 28 ir 30 straipsniais draudžiama lygiaverčio poveikio priemonė, nes šio nacionalinio įstatymo 80 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas per privalomą sutarties atšaukimo terminą reikalauti, kad vartotojas sumokėtų avansą arba atliktų visą mokėjimą, ir todėl reali 1991 m. liepos 14 d. Įstatymo dėl komercinės veiklos bei vartotojų informavimo ir apsaugos įtaka pardavimams savo šalyje, palyginti su prekyba su kitos valstybės narės piliečiais, nėra tokia pati, ir dėl to atsiranda faktinė kliūtis laisvam prekių judėjimui, kuriam suteikiama apsauga Europos Bendrijos steigimo sutarties 23 straipsniu?

23.6.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 140/15

2007 m. balandžio 19 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Bendrijų Komisija prieš Ispanijos Respubliką

(Byla C-207/07)

(2007/C 140/24)

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Ieškovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama H. Støvlbæk ir R. Vidal Puig

Atsakovė: Ispanijos Karalystė

Ieškovės reikalavimai

—

Pripažinti, kad priėmusi 2006 m. vasario 24 d. Karališkojo įstatyminio dekreto 4/2006 vienintelio straipsnio 1 dalies antrąją pastraipą, kuria pakeičiama Nacionalinės energetikos komisijos keturioliktoji funkcija, numatyta 1998 m. spalio 7 d. Įstatymo 34/1998 dėl angliavandenilių sektoriaus papildomos vienuoliktosios nuostatos trečios dalies 1 punkte, siekiant, kad įsigyjant tam tikras įmonių, vykdančių konkrečią reglamentuojamą veiklą energijos sektoriuje, akcijas, o taip pat įsigyjant konkretų turtą tokiai veiklai vykdyti būtų gautas išankstinis Nacionalinės energetikos komisijos leidimas, Ispanijos Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal EB 56 ir 43 straipsnius.

—	Priteisti iš Ispanijos Karalystės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ginčijama Ispanijos nuostata nustato, kad būtinas išankstinis Nacionalinės energetikos komisijos (Comisión Nacional de la Energía, toliau — NEK) leidimas šioms operacijoms:

—	teisėtai įsigyjant daugiau nei 10 % viso įmonės, kuri pati ar tarpininkaujant kitoms tos pačios grupės bendrovėms vykdo veiklą energetikos sektoriuje, kapitalo akcijų arba bet kokias kitas akcijas, kurios atitinkamam subjektui leidžia įgyti didelę įtaką šios bendrovės atžvilgiu;

—	įsigyjant konkrečius aktyvus tokiai veiklai vykdyti.

Komisija mano, kad ginčijama nuostata yra nesuderinama su EB 56 straipsniu dėl šių priežasčių:

—	bendrovių, kurios vykdo veiklą energetikos sektoriuje akcijas, arba būtinų aktyvų tokiai veiklai vykdyti įgijimas yra „kapitalo judėjimas“ EB 56 straipsnio prasme;

—	išankstinio NEK leidimo reikalavimas yra EB 56 straipsnio iš esmės draudžiamas laisvo kapitalo judėjimo „apribojimas“; ir

—	nurodytas apribojimas remiantis Sutartimi nėra pateisinamas.

Konkrečiai tariant, Komisija mano, kad ginčijama nuostata nėra pateisinama siekiant užtikrinti energijos tiekimo apsaugą dėl šių priežasčių:

—	ginčijama priemonė nėra tinkama užtikrinant energijos tiekimo apsaugą, nes tam pasiekti egzistuoja kitos, tinkamesnės priemonės;

—	bet kuriuo atveju, ginčijama priemonė yra neproporcinga, nes išankstinis leidimas neapsiriboja tam tikrais konkrečiais įmonės, kurios akcijos įsigyjamos, ar aktyvų valdymo veiksmais;

—	NEK galimybė nesuteikti leidimo arba nustatyti sąlygas jam gauti nėra pagrįsta objektyviais ir pakankamai tiksliais kriterijais, kurių atžvilgiu galima veiksminga teismo kontrolė.

Komisija mano, kad ginčijama norma taip pat yra EB 43 straipsniui prieštaraujantis įsisteigimo laisvės apribojimas, kuris dėl pirmiau nurodytų priežasčių EB 56 straipsnio atžvilgiu, taip pat nėra pateisinamas siekiant užtikrinti energijos tiekimo apsaugą.

23.6.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 140/15

2007 m. balandžio 20 d.Supreme Court (Airija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Competition Authority prieš Beef Industry Development Society Ltd, Barry Brothers (Carrigmore) Meats Ltd

(Byla C-209/07)

(2007/C 140/25)

Proceso kalba: anglų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Supreme Court (Airija)

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Competition Authority

Atsakovės: Beef Industry Development Society Ltd, Barry Brothers (Carrigmore) Meats Ltd

Prejudiciniai klausimai

„Kai teismas mano, jog buvo pakankamai nustatyta, kad:

a)	jautienos perdirbimo pramonėje yra perprodukcija, kuri, apskaičiuota per intensyviausią gamybos periodą, sudaro apie 32 %,

b)	dėl šio pajėgumo pertekliaus vidutinės trukmės laikotarpiu kils labai žalingos pasekmės visam pramonės sektoriaus rentabilumui,

nors, kaip buvo pranešta, šio paklausos viršijimo poveikis ženkliai dar nepasireiškė, nepriklausomi konsultantai nurodė, jog greitu laiku perprodukcija tikriausiai nebus panaikinta įprastomis rinkos priemonėmis, tačiau su laiku dėl perprodukcijos gali būti patirta didelių nuostolių ir galiausiai perdirbėjai ir ūkiai pasitrauks iš šio pramonės sektoriaus,

d)	jautienos perdirbėjai, sudarantys apie 93 % šio pramonės sektoriaus jautienos tiekimo rinkos, susitarė imtis veiksmų, kad būtų panaikinta perprodukcija, ir sutinka mokėti mokestį, kuriuo būtų finansuojamos išmokos norintiems nutraukti gamybą perdirbėjams, ir

minėti perdirbėjai, apimantys dešimt bendrovių, sudaro juridinį asmenį (bendrovę), kurios tikslas — įgyvendinti susitarimą pagal šias sąlygas:

ūkiai (vadinami „pasitraukiančiais perdirbėjais“), paskerdžiantys ir perdirbantys 420 000 galvijų per metus, kurie sudaro apie 25 % aktyvaus pajėgumo, sudarys susitarimą su liekančiomis bendrovėmis (vadinamomis „liekantys perdirbėjai“), jog pasitrauks iš šio pramonės sektoriaus ir sutiks su vėliau nurodytomis sąlygomis;

2.	pasitraukiantys perdirbėjai pasirašys dvejų metų nekonkuravimo sąlygą, susijusią su galvijienos perdirbimu visoje Airijos saloje;

3.	pasitraukiančių perdirbėjų ūkiai bus uždaryti;

4.	uždarytų ūkių žemė nebus naudojama jautienos perdirbimui penkerių metų laikotarpiu;

5.	pasitraukiantys perdirbėjai gaus dalimis mokamą kompensaciją pagal paskolos susitarimus, kuriuos liekantys perdirbėjai sudarys su bendrove;

6.	liekantys perdirbėjai mokės savanoriškus įnašus bendrovei, kurių dydis bus 2 eurai už kiekvieną įprasto procentais išreikšto skaičiaus neviršijantį paskerstą galviją ir 11 eurų už kiekvieną galviją, kuris viršys nurodytą įprastą skaičių;

7.	mokesčiai bus naudojami liekančių perdirbėjų paskoloms padengti; mokesčių rinkimas bus nutrauktas, kai paskolos bus grąžintos;

8.	pasitraukiančių perdirbėjų pirminiam jautienos apdorojimui naudojama įranga bus parduota tik liekantiems perdirbėjams tam, kad būtų panaudota kaip atsarginė įranga arba atskiroms dalims pakeisti, arba bus išparduota ne Airijos saloje;

9.	nebus paveikta liekančių perdirbėjų pasirinkimo laisvė, susijusi su gamyba, kainų nustatymu, pardavimo sąlygomis, importu ir eksportu ir kitais aspektais,

ir kai sutinkama, kad toks susitarimas pagal EB 81 straipsnio 1 dalį gali itin paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą, ar toks susitarimas turi būti suprantamas kaip turintis tikslą, skirtingai nuo poveikio, trukdyti, riboti ar iškraipyti konkurenciją bendrojoje rinkoje ir todėl laikomas nesuderinamu su Europos bendrijos steigimo sutarties 81 straipsnio 1 dalimi?“

23.6.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 140/16

2007 m. balandžio 23 d.Simvuolio tis Epikrateias (Graikija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Michaniki A.E. prieš Ethniko Simvoulio Radiotileorasis, Ypourgos Epikrateias, Pantechniki Α.Ε ir Syndesmos Epicheiriseon Periodikou Tipou

(Byla C-213/07)

(2007/C 140/26)

Proceso kalba: graikų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Simvuolio tis Epikrateias (Valstybės Taryba)

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: Michaniki A.E.

Atsakovai: Ethniko Simvoulio Radiotileorasis (Nacionalinė radijo ir televizijos taryba), Ypourgos Epikrateias (Valstybės ministras), Pantechniki Α.Ε ir Syndesmos Epicheiriseon Periodikou Tipou (Periodinės spaudos asociacija)

Prejudiciniai klausimai

1.	Ar 1993 m. birželio 14 d. Tarybos direktyvos 97/37/EEB dėl viešojo darbų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (OL L 199) 24 straipsnyje numatytas priežasčių, dėl kurių rangovams neleidžiama dalyvauti viešojo darbų pirkimo konkurse, sąrašas yra galutinis?

Tuo atveju, jeigu šis sąrašas nėra galutinis, ar pagrįsta valstybės ekonominės veiklos srities skaidrumo užtikrinimu nuostata, numatanti, kad žiniasklaidos įmonės savininko, dalininko, pagrindinio akcininko ar vadovo statusas yra nesuderinamas su įmonės, su kuria valstybė ar viešajame sektoriuje plačiąja prasme veikiantis juridinis asmuo sudaro viešojo darbų, prekių ar paslaugų pirkimo sutartį, savininko, dalininko, pagrindinio akcininko ar vadovo statusu, siekia bendruosius Bendrijos teisės principus atitinkančių tikslų, ir ar absoliutus draudimas sudaryti su tokiomis įmonėmis viešojo pirkimo sutartis atitinka Bendrijos proporcingumo principą?

Tuo atveju, jei Direktyvos 93/37/EEB 24 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad jame numatytas galutinis priežasčių, dėl kurių rangovams neleidžiama dalyvauti viešojo darbų pirkimo konkurse, sąrašas, arba jei nagrinėjama nacionalinė nuostata negali būti aiškinama kaip siekianti bendruosius Bendrijos teisės principus atitinkančių tikslų ar galiausiai jei šioje nuostatoje įtvirtintas draudimas nėra suderinamas su Bendrijos proporcingumo principu, ar ši direktyva pažeidžia bendruosius konkurencijos ir skaidrumo užtikrinimo principus bei EB sutarties 5 straipsnio 2 dalį, nustatančią subsidiarumo principą, nes direktyva uždraudžia tarp priežasčių, dėl kurių rangovui neleidžiama dalyvauti viešojo darbų pirkimo konkurse, numatyti atvejį, kuomet pats rangovas ar įmonės personalo administracijos narys (nagrinėjamos įmonės savininkas, jos pagrindinis akcininkas, dalininkas ar vadovas) ar tokių administracijos narių tarpininkai dirba žiniasklaidos įmonėse, kurios gali neteisėtai paveikti viešojo darbų pirkimo procedūrą dėl įtakos galios?

23.6.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 140/17

2007 m. gegužės 3 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Bendrijų Komisija prieš Švedijos Karalystę

(Byla C-223/07)

(2007/C 140/27)

Proceso kalba: švedų

Šalys

Ieškovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama N. Yerrell ir P. Dejmek

Atsakovė: Švedijos Karalystė

Ieškovės reikalavimai

—

Pripažinti, kad nepriėmusi 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/49/EB dėl saugos Bendrijos geležinkeliuose ir iš dalies pakeičiančią Tarybos direktyvą 95/18/EB dėl geležinkelio įmonių licencijavimo bei Direktyvą 2001/14/EB dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo, mokesčių už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra ėmimo ir saugos sertifikavimo (Saugos geležinkeliuose direktyva) (1) ir 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/50/EB, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 96/48/EB dėl transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos sąveikos ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/16/EB dėl transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos sąveikos (2), įgyvendinančių įstatymų ir kitų teisės aktų ir bet kuriuo atveju nepateikusi jų Komisijai, Švedijos Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal šią direktyvą.

—	Priteisti iš Švedijos Karalystės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Nustatytas terminas perkelti direktyvą į vidaus teisę baigėsi 2006 m. balandžio 30 dieną.

(1) OL 2004, L 164, p. 44.

(2) OL 2004, L 164, p. 114.

23.6.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 140/17

2007 m. gegužės 10 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Bendrijų Komisija prieš Vokietijos Federacinę Respubliką

(Byla C-235/07)

(2007/C 140/28)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama G. Braun ir P. Dejmek

Atsakovė: Vokietijos Federacinė Respublika

Ieškovės reikalavimai

—

Pripažinti, kad nepriėmusi 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/49/EB (1) dėl saugos Bendrijos geležinkeliuose ir iš dalies pakeičiančią Tarybos direktyvą 95/18/EB (2) dėl geležinkelio įmonių licencijavimo bei Direktyvą 2001/14/EB (3) dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo, mokesčių už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra ėmimo ir saugos sertifikavimo (Saugos geležinkeliuose direktyva) įgyvendinančių įstatymų ir kitų teisės aktų arba bet kuriuo atveju nepranešusi apie juos Komisijai, Vokietijos Federacinė Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal EB sutartį ir šią direktyvą.

—	Priteisti iš Vokietijos Federacinės Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Terminas perkelti direktyvą į vidaus teisę baigėsi 2006 m. balandžio 30 dieną.

(1) OL L 164, p. 44.

(2) OL L 143, p. 70.

(3) OL L 75, p. 29.

23.6.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 140/19

2007 m. gegužės 3 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas Freistaat Sechsen prieš Komisiją

(Byla T-357/02) (1)

(Valstybės pagalba - Saksonijos Federacinės žemės valdžios institucijų suteikta valstybės pagalba - Pagalbos mažosioms ir vidutinėms įmonėms schema - Pagreitinta leidimų suteikimo procedūra - Bendrijos gairių ir reglamento dėl išimties taikymo valstybės pagalbai mažosioms ir vidutinėms įmonėms taikymas laike - Pagalbos projektas, apie kurį buvo pranešta prieš išimties taikymo reglamento įsigaliojimą - Teisėti lūkesčiai - Teisinis saugumas - Išsamus pranešimas)

(2007/C 140/29)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Freistaat Sechsen (Vokietija), atstovaujama advokato T. Lubbig

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama V. Kreuschitz ir J. Flett

Bylos dalykas

Prašymas panaikinti 2002 m. rugsėjo 24 d. Komisijos sprendimo 2003/226/EB dėl Vokietijos numatomos pagalbos schemos — „Pagalbos programa mažoms ir vidutinėms įmonėms — Saksonijos įmonių pajėgumo gerinimas“ — Subprogramos 1 (Coaching), 4 (dalyvavimas parodose), 5 (bendradarbiavimas) ir 7 (Dizaino skatinimas) (OL L 91, 2003, p. 13), 2 straipsnio antrąją pastraipą ir 3 bei 4 straipsnius.

Sprendimo rezoliucinė dalis

Panaikinti 2002 m. Komisijos sprendimo 2003/226/EB dėl Vokietijos numatomos pagalbos schemos — „Pagalbos programa mažoms ir vidutinėms įmonėms — Saksonijos įmonių pajėgumo gerinimas“ — Subprogramos 1 (Coaching), 4 (dalyvavimas parodose), 5 (bendradarbiavimas) ir 7 (dizaino skatinimas) 2 straipsnio antrąją pastraipą ir 3 bei 4 straipsnius.

2.	Priteisti iš Europos Bendrijų Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 31, 2003 2 8.

23.6.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 140/19

2007 m. gegužės 3 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas Ispanija prieš Komisiją

(Byla T-219/04) (1)

(Žuvininkystė - Valstybių narių žvejybos laivynų pajėgumo kaita - Įtraukimų ir pasitraukimų sistema - Žuvininkystės ir akvakultūros komitetas - Kalbinės nuostatos)

(2007/C 140/30)

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Ieškovė: Ispanijos Karalystė, atstovaujama N. Díaz Abad

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama T. van Rijn ir S. Pardo Quintillán

Bylos dalykas

2003 m. rugpjūčio 12 d. Komsijos reglamento (EB) Nr. 1438/2003, nustatančio Tarybos reglamento (EB) Nr. 2371/2002 III skyriuje išdėstytos Bendrijos laivyno politikos įgyvendinimo taisykles (OL L 204, p. 21), pripažinimas negaliojančiu

Sprendimo rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš Ispanijos Karalystės bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 7, 2004 1 10, (anksčiau — C-464/03)

23.6.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 140/19

2007 m. gegužės 10 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas Negenman prieš Komisiją

(Byla T-255/04) (1)

(Viešoji tarnyba - Pareigūnai - Motinystės atostogos - Laikinojo nedarbingumo atostogos - Tikėtina gimdymo data - Motinystės atostogų pradžia)

(2007/C 140/31)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Monique Negenman (Roosendaal, Nyderlandai), atstovaujama advokato L. Vogel

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija, iš pradžių atstovaujama D. Waelbroeck, vėliau H. Tserepa-Lacombe, padedamo advokato N. Rampal

Bylos dalykas

Pirma, prašymas panaikinti Komisijos sprendimą, nustatantį, remiantis Europos bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatų 58 straipsniu, motinystės atostogų pradžią ir pabaigą, ir antra, prašymas atlyginti nuostolius su palūkanomis.

Sprendimo rezoliucinė dalis

1.	Panaikinti 2003 m. spalio 23 d. Komisijos sprendimą, nustatantį ieškovės motinystės atostogų pradžią ir pabaigą.

2.	Atmesti likusią ieškinio dalį.

3.	Komisija padengia bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 228, 2004 9 11.

23.6.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 140/20

2007 m. gegužės 3 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas Crespinet prieš Komisiją

(Byla T-261/04) (1)

(„Pareigūnai - Pareigų paaukštinimas - 2003 m. Pareigų paaukštinimo procedūra - Pirmenybės balų suteikimas“)

(2007/C 140/32)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovas: Alain Crespinet (Rosières, Belgija), atstovaujamas advokatų S. Orlandi, A. Coolen, J.-N. Louis ir É. Marchal

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama H. Tserepa-Lacombe ir C. Berardis-Kayser

Bylos dalykas

Prašymas panaikinti Komisijos sprendimą, kuriuo pirmenybės balai ieškovui buvo suteikti atlikus 2003 m. pareigų paaukštinimo procedūrą, ir sprendimą neįrašyti ieškovo pavardės į pareigūnų, kurių pareigos buvo paaukštintos paskiriant į A5 lygį atlikus tą pačią pareigų paaukštinimo procedūrą, sąrašą.

Sprendimo rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 273, 2004 11 6.

23.6.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 140/20

2007 m. gegužės 8 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas Citymo prieš Komisiją

(Byla T-271/04) (1)

(Sutartinė atsakomybė - Arbitražinė išlyga - Nuomos sutartis - Nepriimtinumas - Deliktinė atsakomybė - Derybos iki sutarties sudarymo - Prieštaravimas dėl teisėtumo - Teisėti lūkesčiai - Gera valia - Piktnaudžiavimas teise - Materialinė žala - Galimybės praradimas)

(2007/C 140/33)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Citymo SA (Briuselis, Belgija), atstovaujama advokatų P. Van Ommeslaghe, I. Heenen ir P.-M. Louis

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama L. Parpala ir E. Manhaeve, padedamų advokatų D. Philippe ir M. Gouden

Bylos dalykas

Pirma, ieškinys dėl sutartinės atsakomybės, kuriuo siekiama, kad butų priteista iš Komisijos ieškovei atlyginti nuostolius su palūkanomis dėl nuomos sutarties, kurią su ja tariamai sudarė Europos Bendrija, atstovaujama Komisijos, nutraukimo ir, papildomai, ieškinys dėl deliktinės atsakomybės, siekiant, kad būtų atlyginta ieškovės tariamai patirta žala po Komisijos sprendimo nutraukti derybas dėl minėtos nuomos sutarties sudarymo.

Sprendimo rezoliucinė dalis

Komisija turi sumokėti ieškovei 20 000 eurų sumą su palūkanomis, skaičiuojamomis nuo sprendimo priėmimo dienos iki realaus sumokėjimo, kurios prilygsta Europos centrinio banko nustatytai palūkanų normai, taikomai atitinkamo laikotarpio pagrindinėms refinansavimo operacijoms, ją padidinus dviem procentais, su sąlyga, kad nebus viršyta 6 % riba.

2.	Likusi ieškinio dalis atmetama.

3.	Kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 262, 2004 10 23.

23.6.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 140/21

2007 m. gegužės 3 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas Tsarnavas prieš Komisiją

(Byla T-343/04) (1)

(Pareigūnai - Tarnybinės veiklos vertinimo ataskaita - Negaliojimas - Ieškinys dėl panaikinimo - Suinteresuotumas pareikšti ieškinį - Ieškinys dėl žalos atlyginimo - Nepriimtinumas)

(2007/C 140/34)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovas: Vassilios Tsarnavas (Volos, Graikija), atstovaujamas advokatų N. Lhoëst ir B. d'Orléans,

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama C. Berardis-Kayser ir D. Martin

Bylos dalykas

Pirma, prašymas panaikinti 2003 m. rugpjūčio 4 d. apeliacine tvarka vertinusio vertintojo sprendimą, patvirtinantį ieškovo tarnybinės veiklos nuo 1997 m. liepos 1 d. iki 1999 m. birželio 30 d. galutinę vertinimo ataskaitą ir, antra, prašymas atlyginti moralinę žalą, kurią ieškovas patyrė dėl pavėluoto vertinimo ataskaitos pateikimo ir dėl psichologinio priekabiavimo jo atžvilgiu.

Sprendimo rezoliucinė dalis

1.	Panaikinti 2003 m. rugpjūčio 4 d. apeliacine tvarka vertinusio vertintojo sprendimą, patvirtinantį ieškovo tarnybinės veiklos nuo 1997 m. liepos 1 d. iki 1999 m. birželio 30 d. galutinę vertinimo ataskaitą.

2.	Atmesti likusią ieškinio dalį.

3.	Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir pusę ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

(1) OL C 262, 2004 10 23.

23.6.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 140/21

2007 m. gegužės 10 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas Ispanija prieš Komisiją

(Byla T-99/05) (1)

(„Žuvininkystė - Reglamentas (EB) Nr. 494/2002 - Jūros išteklių apsauga - Teisinis pagrindas - Nediskriminavimo principas - Pareiga motyvuoti“)

(2007/C 140/35)

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Ieškovė: Ispanijos Karalystė, atstovaujama N. Díaz Abad

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama T. van Rijn, F. Jimeno Fernández ir S. Pardo Quintillán

Bylos dalykas

Prašymas panaikinti 2002 m. kovo 19 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 494/2002, nustatančio papildomas technines priemones, skirtas merlūzų išteklių atkūrimui ICES III, IV, V, VI ir VII parajonių ir ICES VIII parajonio a, b, d ir e sektoriuose (OL L 77, p. 8)

Sprendimo rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Ispanijos Karalystė padengia savo ir Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 144, 2002 6 15 (ankstesnė byla — C-165/02).

23.6.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 140/21

2007 m. gegužės 15 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas Black & Decker prieš VRDT — Atlas Copco (Erdvinis juodos ir geltonos spalvų elektrinio prietaiso vaizdas)

(Sujungtos bylos T-239/05, T-240/05, T-245/05-T-247/05, T-255/05, T-274/05-T-280/05) (1)

(„Bendrijos prekių ženklas - Protesto procedūra - Protesto procedūros terminas - Perdavimas telefaksu - Priimtinumas - Aiškus ankstesnio prekių ženklo nurodymas - Reglamento (EB) Nr. 2868/95 18 taisyklės 1 dalis“)

(2007/C 140/36)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: The Black & Decker Corporation (Towson, Merilendas, Jungtinės Valstijos), atstovaujama QC H. Carr ir solicitor P. Harris

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), atstovaujama A. Folliard-Monguiral

Kita procedūros VRDT apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Pirmosios instancijos teisme: Atlas Copco AB (Stokholmas, Švedija), atstovaujama barrister R. Meade ir solicitor M. Gilbert

Dalykas

Trylika ieškinių, atitinkamai pareikštų dėl VRDT pirmosios apeliacinės tarybos sprendimų, priimtų 2005 m. balandžio 19 d. (R 727/2004-1, R 729/2004-1, R 723/2004-1, R 730/2004-1 ir R 724/2004-1), balandžio 27 d. (R 722/2004-1) ir gegužės 3 d. (R 788/2004-1, R 789/2004-01, R 790/2004-1, R 791/2004-1, R 792/2004-1, R 793/2004-01, R 794/2004-1), kurie susiję su protesto procedūra tarp Atlas Copco AB ir The Black & Decker Corporation.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinius.

2.	Priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 205, 2005 8 20.

23.6.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 140/22

2007 m. gegužės 10 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas Antartica prieš VRDT — Nasdaq Stock Market (nasdaq)

(Byla T-47/06) (1)

(Bendrijos prekių ženklas - Protesto procedūra - Vaizdinio Bendrijos prekių ženklo „nasdaq“ paraiška - Ankstesnis žodinis Bendrijos prekių ženklas NASDAQ - Santykinis atmetimo pagrindas - Geras vardas - Reglamento (EB) Nr. 40/94 8 straipsnio 5 dalis)

(2007/C 140/37)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Antartica Srl (Roma, Italija), atstovaujama advokato E. Racca

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), atstovaujama A. Folliard-Monguiral

Kita proceso Apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Pirmosios instancijos teisme: The Nasdaq Stock Market, Inc. (Vašingtonas, DC, Jungtinės Valstijos), atstovaujama advokatų J. van Manen ir J. Hofhuis

Dalykas

Prašymas panaikinti 2005 m. gruodžio 7 d. VRDT antrosios apeliacinės tarybos sprendimą (byla R 752/2004-2) dėl protesto procedūros tarp Nasdaq Stock Market, Inc. ir Antartica Srl.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš Antartica Srl bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 74, 2006 3 25.

23.6.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 140/22

2007 m. balandžio 23 d. Pirmosios instancijos teismo nutartis byloje SID prieš Komisiją

(Byla T-30/03) (1)

(„Valstybės pagalba - Sprendimas neprieštarauti - Ieškinys dėl panaikinimo - Priimtinumas - Suinteresuotosios šalies sąvoka - Darbuotojų profesinė sąjunga“)

(2007/C 140/38)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Specialarbejderforbundet i Danmark (SID) (Kopenhaga, Danija), atstovaujama QC P. Bentley, advokatų A. Worsøe ir F. Ragolle

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama iš pradžių H. van Vliet, vėliau N. Khan

Atsakovės pusėje į bylą įstojusios šalys: Danijos Karalystė, atstovaujama J. Molde, ir Norvegijos Karalystė, atstovaujama I. Høyland

Dalykas

Prašymas panaikinti 2002 m. lapkričio 13 d. Komisijos sprendimą C(2002) 4370 galutinis neprieštarauti dėl Danijos mokestinių nuostatų, taikomų Danijos tarptautiniame laivų registre užregistruotuose laivuose dirbantiems jūrininkams.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį kaip nepriimtiną.

2.	Ieškovė padengia savo ir Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

3.	Kiekviena šalis padengia savo išlaidas, susijusias su įstojimu į bylą.

(1) OL C 70, 2003 3 22.

23.6.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 140/23

2007 m. balandžio 30 d. Pirmosios instancijos teismo nutartis byloje EnBW Energie Baden-Württemberg prieš Komisiją

(Byla T-387/04) (1)

(Ieškinys dėl panaikinimo - Direktyva 2003/87/EB - Prekybos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimais sistema - Nacionalinis emisijos kvotų paskyrimo Vokietijai planas - Valstybės pagalba - Suinteresuotumas pareikšti ieškinį teisme - Nepriimtinumas)

(2007/C 140/39)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: EnBW Energie Baden-Württemberg (Karlsrujė, Vokietija), atstovaujama advokatų C.-D. Ehlermann, M. Seyfarth, A. Gutermuth ir M. Wissmann

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama U. Wölker, M. Niejahr ir T. Scharf

Atsakovės pusėje į bylą įstojusi šalis: Vokietijos Federacinė Respublika, atstovaujama W.-D. Plessing ir U. Forsthoff, padedamų advokatų D. Sellner ir U. Karpenstein

Dalykas

Prašymas panaikinti 2004 m. liepos 7 d. Komisijos sprendimą C (2004) 2515/2, galutinis, dėl nacionalinio šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos kvotų paskirstymo plano, kurį Vokietijos Federacinė Respublika pateikė pagal 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB, nustatančią prekybos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimais sistemą Bendrijoje ir iš dalies pakeičiančią Tarybos direktyvą Nr. 96/61/EB (OL L 275, p. 32).

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį kaip nepriimtiną.

2.	Ieškovė padengia savo ir atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.	Įstojusi į bylą šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 6, 2005 1 8.

23.6.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 140/23

2007 m. balandžio 26 d. Pirmosios instancijos teismo nutartis byloje Tebaldi ir kt. prieš Komisiją

(Byla T-415/04) (1)

(„Viešoji tarnyba - Pareigūnai - Pareigų paaukštinimas - 2003 m. pareigų paaukštinimas - Atsisakymas paaukštinti pareigas - Paaukštinimo balų skyrimas - Akivaizdžiai nepriimtinas ieškinys“)

(2007/C 140/40)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovai: Vittoria Tebaldi (Briuselis, Belgija); Vicente Tejero Gazo (Tervuren, Belgija); Victor Gonzalez Martinez (Briuselis); ir Alessandro Giovannetti (Ernster, Liuksemburgas) atstovaujami advokatų, iš pradžių — G. Bounéou ir F. Frabetti, vėliau — F. Frabetti

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama G. Berscheid ir H. Kramer

Dalykas

Pagrindinis reikalavimas — panaikinti pareigūnų, paskirtų į aukštesnį lygį vykdant 2003 m. pareigų paaukštinimo procedūrą, sąrašą tiek, kiek į šį sąrašą neįtrauktos ieškovų pavardės ir šio sprendimo parengiamuosius dokumentus, arba, nepatenkinus šio reikalavimo — panaikinti sprendimą paskirti paaukštinimo balus vykdant vertinimą 2003 metais.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti ieškinį kaip akivaizdžiai nepriimtiną.

2.	Kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 300, 2004 12 4.

23.6.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 140/24

2007 m. gegužės 2 d. Pirmosios instancijos teismo pirmininko nutartis byloje IPK International World Tourism Marketing Consultants prieš Komisiją

(Byla T-297/05 R)

(„Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas - EB 256 straipsnis - Prašymo dalykas - Priimtinumas - Skubos nebuvimas“)

(2007/C 140/41)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: IPK International — World Tourism Marketing Consultants GmbH (Miunchenas, Vokietija), atstovaujama advokato C. Pitschas

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama B. Schima, padedamo advokato C. Arhold

Dalykas

Prašymas sustabdyti priverstinį 2006 m. gruodžio 4 d. Komisijos sprendimo C(2006) 6452 dėl 318 000 eurų sumos, kurią ieškovė kaip avansą gavo projektui Ecodata, išieškojimo vykdymą.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

2.	Atidėti klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų nagrinėjimą.

23.6.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 140/24

2007 m. gegužės 3 d. Pirmosios instancijos teismo pirmininko nutartis byloje Polimeri Europa prieš Komisiją

(Byla T-12/07 R)

(Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas - Konkurencija - Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių - Nurodymas tretiesiems asmenims - Nepriimtinumas)

(2007/C 140/42)

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovė: Polimeri Europa SpA (Brindisi, Italija), atstovaujama advokatų M. Siragusa, F. Moretti ir L. Nascimbene

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama V. Di Bucci, F. Amato ir V. Bottka

Dalykas

Prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių prašoma, pirma, nurodyti Komisijai įpareigoti Prancūzijos padangų gamintoją Michelin jokiu būdu ir jokiu tikslu nenaudoti, nes priešingu atveju bus nubausta, informacijos, pateikiamos nekonfidencialioje 2006 m. balandžio 6 d. pranešimo apie kaltinimus, priimto vykdant procedūrą pagal EB 81 straipsnį ir EEE susitarimo 53 straipsnį (byloje COMP/F/38.638 — Butadieninis kaučiukas ir stireno emulsijos butadieninis kaučiukas), šiai bendrovei perduoto priėmus 2006 m. lapkričio 6 d. Komisijos sprendimą COMP/F2/D (2006) 1095, versijoje ir, antra, įpareigoti Komisiją perduoti Prancūzijos padangų gamintojai Michelin priimtos nutarties kopiją ir, galiausia, imtis bet kokių kitų Pirmosios instancijos teismo nuomone reikalingų priemonių.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

2.	Atidėti klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų nagrinėjimą.

23.6.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 140/24

2007 m. gegužės 4 d. Pirmosios instancijos teismo pirmininko nutartis byloje Icuna.Com prieš Parlamentą

(Byla T-71/07 R)

(„Viešieji pirkimai - Bendrijos pirkimų procedūra - Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūra - Skubos nebuvimas“)

(2007/C 140/43)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Icuna.Com SCRL (Braine-le-Château, Belgija), atstovaujama advokatų J. Windey ir P. de Bandt

Atsakovas: Europos Parlamentas, atstovaujamas O. Caisou-Rousseau ir M. Ecker

Dalykas

Prašymas sustabdyti 2007 m. sausio 31 d. Europos Parlamento sprendimo, kuriuo jis panaikino pirkimo EP/DGINFO/WEBTV/2006/0003 2 dalį, vykdymą iki tol, kol Pirmosios instancijos teismas priims sprendimą dėl pagrindinio ieškinio.

Rezoliucinė dalis

1.	Atmesti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

2.	Atidėti klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų nagrinėjimą.

23.6.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 140/25

2007 m. balandžio 2 d. pareikštas ieškinys byloje Fratex Indústria e Comércio prieš VRDT — USA Track & Field (TRACK & FIELD USA)

(Byla T-103/07)

(2007/C 140/44)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: portugalų

Šalys

Ieškovė: Fratex Indústria e Comércio, Lda. (San Paulas, Brazilija), atstovaujama advokato B. Braga da Cruz

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT).

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: USA Track & Field, Inc.

Ieškovės reikalavimai

—	Panaikinti 2007 m. sausio 17 d. VRDT ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimą (ieškinys Nr. R 1061/2005-4).

—	Įpareigoti VRDT atsisakyti įregistruoti Bendrijos prekių ženklą Nr. 168088, skirtą 25 klasės prekėms.

—	Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Bendrijos prekių ženklo paraišką pateikęs asmuo: Fratex Indústria e Comércio, Lda.

Prašomas įregistruoti Bendrijos prekių ženklas: mišrus prekių ženklas USA TRACK & FIELD

Ženklo ar žymens, kuriuo remiamasi protesto procese, savininkas: ieškovė

Ženklas ar žymuo, kuriuo remiamasi protesto procese: TRACK & FIELD

Protestų skyriaus sprendimas: patenkinti protestą

Apeliacinės tarybos sprendimas: patenkinti USA Track & Field, Inc. pateiktą apeliacinį skundą

Ieškinio pagrindai: ieškovė mano, kad ginčijamas sprendimas pažeidžia Reglamento Nr. 40/94 (1) 8 straipsnio 1 dalies b punkto nuostatas, nes atsižvelgus į tai, kad rinkoje kartu egzistuotų nagrinėjami žymenys, abu turintys užrašą TRACK & FIELD, būtų vartotojų suklaidinimo galimybė. Iš tikrųjų nagrinėjamais prekių ženklais žymimos prekės yra tapačios, todėl net jeigu griežtąja prasme nebūtų suklaidinimo galimybės, ji išliktų esant susiejimo su ankstesniuoju prekių ženklu galimybei pagal minėto reglamento 8 straipsnio 1 dalies b punktą in fine.

(1) 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, 1994, p. 1)

23.6.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 140/25

2007 m. balandžio 11 d. pareikštas ieškinys byloje L'Oréal prieš VRDT — Spa Monopole (SPA THERAPY)

(Byla T-109/07)

(2007/C 140/45)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: prancūzų

Šalys

Apeliantė: L'Oréal SA (Paryžius, Prancūzija), atstovaujama advokato E. Baud

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: SA Spa Monopole, Compagnie fermière de Spa, sutrumpintai — SA Spa Monopole NV (Spa, Belgija)

Apeliantės reikalavimai

—	Panaikinti 2007 m. sausio 24 d. VRDT ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimą (byla R 468/2005-4).

—	Priteisti iš atsakovės, o prireikus iš įstojusios į bylą šalies, bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacijos pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Bendrijos prekių ženklo paraišką pateikęs asmuo: L'Oréal

Prašomas įregistruoti Bendrijos prekių ženklas: žodinis prekių ženklas SPA THERAPY, skirtas 3klasės prekėms — paraiška Nr. 1 975 283

Prekių ženklo ar žymens, kuriuo remiamasi protesto procedūroje, savininkas: SA Spa Monopole, Compagnie fermière de Spa, sutrumpintai — SA Spa Monopole NV

Prekių ženklas arba žymuo, kuriuo grindžiamas protestas: žodinis Beniliukso prekių ženklas SPA 3 klasės prekėms.

Protestų skyriaus sprendimas: atsisakyti registruoti visų ginčijamų prekių atžvilgiu

Apeliacinės tarybos sprendimas: atmesti ieškovės apeliaciją

Apeliacijos pagrindai: Reglamento (EB) Nr. 40/94 (1) 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas, nes Apeliacinė taryba suklydo konstatuodama, kad nagrinėjami žymenys yra panašūs, ir todėl, kad, apeliantės nuomone, šiuo atveju nėra galimybės supainioti.

(1) 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, 1994, p. 1)

23.6.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 140/26

2007 m. balandžio 16 d. pareikštas ieškinys byloje Siemens prieš Komisiją

(Byla T-110/07)

(2007/C 140/46)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Siemens AG (Berlynas ir Miunchenas, Vokietija), atstovaujama advokatų I. Brinker, T. Loest ir C. Steinle

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija

Ieškovės reikalavimai

—	Panaikinti pagal EB 231 straipsnio 1 dalį 2007 m. sausio 24 d. Komisijos sprendimą (byla COMP/F/38.899 — Dujų izoliacijos skirstomieji įrenginiai) tiek, kiek jis susijęs su ieškove;

—	arba sumažinti ieškovei sprendimo 2 straipsnio m punkte paskirtą baudą;

—	pagal Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalį priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškovė skundžia 2007 m. sausio 24 d. Komisijos sprendimą K(2006) 6762 galutinis byloje COMP/F/38.899 — Dujų izoliacijos skirstomieji įrenginiai. Skundžiamu sprendimu ieškovei ir kitoms įmonėms buvo paskirtos baudos už EB 81 straipsnio ir EEE susitarimo 53 straipsnio pažeidimą. Komisijos teigimu, ieškovė dalyvavo susitarimuose ir suderintuose veiksmuose dujų izoliacijos skirstomųjų įrenginių sektoriuje.

Pagrįsdama savo ieškinį, ieškovė pateikia tris pagrindus.

Pirmiausia atsakovė kritikuojama, kad ji konkrečiai ir detaliai neparodė ir neįrodė tariamų pažeidimų. Konkrečiai kalbant, Komisija neparodė ir neįrodė tariamų pažeidimų poveikio bendrajai rinkai ir EEE per pirmąjį tariamo pažeidimo etapą iki 1999 metų.

Antra, ieškovė tvirtina, kad Komisija neteisingai nusprendė, jog tai vienas ilgai trunkantis pažeidimas ir neteisingai nustatė jo trukmę. Ieškovės teigimu, atsakovė negalėjo įrodyti, kad ieškovė tęsė tariamą pažeidimą po 1999 m. balandžio 22 dienos. Be to, ieškovės nuomone, buvo pažeistas Reglamento Nr. 1/2003 (1) 25 straipsnis, nes pasibaigė jos dalyvavimui tariamo pažeidimo pirmame etape iki 1999 metų taikomi senaties terminai.

Galiausiai ieškovė nurodo Komisijos rimtas teisines klaidas, padarytas nustatant baudą. Pavyzdžiui, teigiama, kad Komisija neteisingai įvertino pažeidimo rimtumą ir trukmę, bei ieškovei pritaikė akivaizdžiai per didelį „atgrasinimo daugiklį“. Be to, atsakovė neteisingai nusprendė, jog ieškovės vaidmuo buvo pagrindinis ir neteisingai neįvertino jos bendradarbiavimo su Komisija.

(1) 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, p. 1)

23.6.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 140/26

2007 m. balandžio 18 d. pareikštas ieškinys byloje Toshiba prieš Komisiją

(Byla T-113/07)

(2007/C 140/47)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Toshiba Corp. (Tokijas, Japonija), atstovaujama solicitor J. MacLennan, advokatų A. Schulz ir J. Borum

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija

Ieškovės reikalavimai

—	Panaikinti 2007 m. sausio 24 d. Komisijos sprendimą byloje COMP/F/38.899 — Dujų izoliacijos skirstomieji įrenginiai; arba

—	panaikinti Komisijos sprendimą tiek, kiek jis susijęs su Toshiba; arba

—	pakeisti sprendimo 1 ir 2 straipsnius panaikinant arba žymiai sumažinant Toshiba paskirtą baudą; ir

—	priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas, įskaitant su banko garantija susijusias išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškovė pateikė ieškinį dėl 2007 m. sausio 24 d. Komisijos sprendimo (byla COMP/F/38.899 — Dujų izoliacijos skirstomieji įrenginiai — C(2006) 6762 galutinis) panaikinimo pagal EB 230 straipsnį. Šiuo sprendimu Komisija pripažino ieškovę ir kitas įmones atsakingas už EB 81 straipsnio, o nuo 1994 m. sausio 1 d. — ir EEE susitarimo 53 straipsnio — pažeidimą dujų izoliacijos skirstomųjų įrenginių (toliau — DISĮ) sektoriuje dėl susitarimų ir suderintų veiksmų, kuriais: a) pasidalinama rinka; b) paskirstomos kvotos ir sutariama dėl atitinkamų rinkos dalių išlaikymo; c) nustatytiems gamintojams paskirstomi atskiri DISĮ projektai (antikonkurencinis veiksmų suderinimas konkursuose) ir sutariama dėl su šiais projektais susijusių konkursų procedūros valdymo; d) nustatoma kaina; e) susitariama nutraukti licencijų sutartis su karteliui nepriklausančiais subjektais ir f) pasikeičiama slapta rinkos informacija. Nepatenkinus šio reikalavimo, ieškovė prašo panaikinti arba sumažinti paskirtą baudą.

Ieškovės teigimu, Komisija savo išvadas grindė trimis susitarimais, kuriais remiantis ji nusprendė dėl pasaulinio masto kartelio egzistavimo. Net jei taip ir būtų, ieškovė tvirtina, kad Komisija neturi jurisdikcijos dėl už EEE ribų padarytų konkurenciją ribojančių veiksmų.

Ji tvirtina, kad Komisija taikomų kriterijų atžvilgiu nepakankamai įrodė, kad ieškovė dalyvavo kokiame nors susitarime ar suderintuose veiksmuose, kurių tikslas buvo riboti prekybą Europoje, arba kad DISĮ Europos tiekėjai atlygino Japonijos bendrovėms už tai, kad jos netiektų Europai DISĮ, Europos projektus „priskirdami“ Europos „ĮK“ (1). Ieškovė toliau tvirtina, kad Komisija, patvirtindama informaciją, rėmėsi netiesioginiais, neaiškiais, nepatvirtintais įrodymais, kuriuos iš esmės sudaro žodiniai prašančio atleisti nuo baudos asmens paaiškinimai. Be to, ji kaltina Komisiją neatsižvelgus į inkriminuojamą pažeidimą paneigiančius įrodymus.

Be to, nors ieškovė neneigė, kad ji buvo „ĮK susitarimo“ šalis, ji tvirtina, kad aptariamas susitarimas buvo Europos neapimantis pasaulinio masto susitarimas, kurio atžvilgiu Komisija neturi jurisdikcijos. Ieškovė tvirtina, kad Komisija, siekdama ieškovei taikyti savo jurisdikciją, savo teisinį vertinimą iš esmės grindė tuo, ar buvo „bendra pozicija“ (kad japonai neis į Europos rinką, o Europos bendrovės savo ruožtu nekonkuruos Japonijoje) ir ar apie tam tikrus Europos projektus buvo sistemingai pranešama Japonijos bendrovėms bei ar jie buvo „priskiriami“ Europos „ĮK“ kaip „bendros pozicijos“ pasekmė. Taigi ieškovė tvirtina, kad Komisija nenustatė, jog ieškovė yra atsakinga už keletą pažeidimų Europoje ir kad ji padarė akivaizdžią vertinimo klaidą.

Ieškovė taip pat tvirtina, kad skundžiamas sprendimas yra neteisėtas dėl procedūros pažeidimų. Šiuo požiūriu ji mano, kad buvo pažeistos jos teisės į gynybą, nes Komisija nepateikė atitinkamų motyvų, neleido susipažinti su tam tikrais įrodymais ir iškreipė kitus įrodymus.

Papildomai ieškovė tvirtina, kad skundžiamo sprendimo adresatams taikytas baudų nustatymo metodas buvo neteisėtas dėl to, kad Komisija netinkamai paskirstė atsakomybę tarp Europos ir Japonijos bendrovių. Šiuo požiūriu ieškovė mano, kad Komisija netinkamai įvertino pažeidimo sunkumą ir trukmę ir, todėl, neteisingai diskriminavo ieškovę.

(1) „Į“ reiškia „įrenginį“, o „K“ — kvotą.

23.6.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 140/27

2007 m. balandžio 17 d. pareikštas ieškinys byloje Prancūzija prieš Komisiją

(Byla T-116/07)

(2007/C 140/48)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Prancūzijos Respublika, atstovaujama G. de Bergues ir S. Ramet

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija

Ieškovės reikalavimai

—	Panaikinti visą ginčijamą sprendimą;

—	priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

1997 m. birželio 30 d. Sprendimu, priimtu pagal Komisijos pasiūlymą ir vadovaujantis Direktyvoje 92/81/EEB (1) nustatyta procedūra, Taryba suteikė leidimą valstybėms narėms tam tikroms konkrečiais tikslais naudojamoms mineralinėms alyvoms pradėti taikyti arba ir toliau taikyti sumažintus galiojančius akcizo tarifus arba iš viso neapmokestinti akcizo tarifais. Keturiais paeiliui priimtais sprendimais Taryba pratęsė šį leidimą: paskutinis laikotarpis, kuriam toks buvo leidimas taikomas, pasibaigė 2006 m. gruodžio 31 dieną. Prancūzijai buvo leista taikyti sumažintus akcizo tarifus arba iš viso nepamokestinti akcizo tarifais mineralinės alyvos, naudojamos kaip kuras aliuminio oksido gamyboje Gardanne.

2001 m. gruodžio 30 d. raštu Komisija pranešė Prancūzijai apie savo sprendimą pradėti procedūrą pagal EB sutarties 88 straipsnio 2 dalį dėl mineralinės alyvos, naudojamos kaip kuras aliuminio oksido gamyboje Gardanne neapmokestinimo akcizo tarifu (2). Pasibaigus šiai procedūrai Komisija 2005 m. gruodžio 7 d. priėmė Sprendimą 2006/323/EB, kuriame nustatė, kad mineralinės alyvos, naudojamos kaip kuras aliuminio oksido gamyboje Gardanne, Shannon regione ir Sardinijoje, neapmokestinimas akcizo tarifais Prancūzijoje, Airijoje ir Italijoje, yra valstybės pagalba EB sutarties 87 straipsnio 1 dalies prasme ir iš dalies prieštarauja Bendrajai rinkai, bei suinteresuotosioms valstybėms narėms nurodė susigrąžinti suteiktą valstybės pagalbą (3). 2006 m. vasario 17 d. ieškiniu Prancūzija paprašė panaikinti tą šio sprendimo dalį, kuria juo Prancūzija neapmokestina akcizo tarifais Gardanne regione (4).

Komisija nusprendė pratęsti formalią tyrimo procedūrą dėl mineralinės alyvos, naudojamos kaip kuras aliuminio oksido gamyboje, neapmokestinimo akcizo tarifais nuo 2004 m. sausio 1 dienos. Suteikusi galimybę valstybėms narėms ir suinteresuotosioms trečiosioms šalims pateikti su tuo susijusias savo pastabas, ji 2007 m. vasario 7 d. priėmė Sprendimą C (2007) 286 galutinis, dėl mineralinės alyvos, naudojamos kaip kuras aliuminio oksido gamyboje Gardanne regione, Shannon regione ir Sardinijoje, neapmokestinimo akcizo tarifais Prancūzijoje, Airijoje ir Italijoje (Valstybės pagalba Nr. C 78-79-80/2001). Šiame ieškinyje ginčijamas šis sprendimas.

Grįsdama savo ieškinį ieškovė nurodo du ieškinio pagrindus: pirmasis yra susijęs su valstybės pagalbos sąvokos pažeidimu EB 87 straipsnio 1 dalies prasme. Ji teigia, kad Komisija padarė teisės klaidą padariusi išvadą dėl valstybės pagalbos buvimo, nors nebuvo tenkinamos būtinos valstybės pagalbos kvalifikacinės sąlygos, kaip antai, nustatytos Atmark sprendime (5). Be to, ji teigia, kad sprendimą leisti nepamokestinti iki 2006 m. gruodžio 31 dienos Taryba priėmė pagal Komisijos pasiūlymą, tačiau, ieškovės manymu, Komisija, prieš pateikdama tokį pasiūlymą, turėjo įsitikrinti, kad toks leidimas neiškreips konkurencijos sąlygų. Todėl ieškovė teigia, kad Komisija negalėjo, pirma, siūlyti Tarybai priimti sprendimą dėl leidimo nepamokestinti akcizo tarifais ir neprieštarauti pratęsti šio leidimo taikymą iki 2006 m. gruodžio 31 dienos ir, antra, pripažinti, kad toks neapmokestinimas yra valstybės pagalba, kuri nuo 2004 m. sausio 1 d. neatitinka bendrosios rinkos.

Antrasis ieškovės nurodomas ieškinio pagrindas yra susijęs su motyvavimo trūkumu tiek, kiek ginčijamajame sprendime neatsižvelgiama į nagrinėjamos rinkos raidą arba į įvairių įmonių padėtį rinkoje arba tiek, kiek tai susiję su neigiamu poveikio konkurencijai arba nagrinėjamai prekybai pobūdžiu.

(1) 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyva 92/82/EEB dėl mineralinėms alyvoms taikomų akcizo tarifų suderinimo

(2) Paskelbtas OL C 30, 2002 2 2.

(3) Sprendimas C (2005) 4436 galutinis, Valstybės pagalba Nr. C 78-79-80/2001, OL L 119, 2006, p. 12.

(4) Byla T-56/06, Prancūzija prieš Komisiją, 2006 m. balandžio 22 d. Oficialiajame leidinyje paskelbtas pranešimas, C 96, p. 21.

(5) 2004 m. liepos 24 d. Teisingumo Teismo sprendimas Altmark Trans, C-280/00, Rink. p. I-7747.

23.6.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 140/28

2007 m. balandžio 18 d. pareikštas ieškinys byloje Areva ir kt. prieš Komisiją

(Byla T-117/07)

(2007/C 140/49)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovės: AREVA SA, AREVA T&D HOLDING SA, AREVA T&D SA (Paryžius, Prancūzija) ir AREVA T&D AG (Oberentfelden, Šveicarija), atstovaujamos advokatės A. Schild ir advokato J.–M. Cot

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija

Ieškovės reikalavimai

—

Panaikinti 2007 m. sausio 24 d. Komisijos sprendimo 1 straipsnį tiek, kiek juo nustatoma solidari AREVA T&D SA ir ALSTOM SA atsakomybė už antikonkurencinius veiksmus, padarytus nuo 1992 m. gruodžio 7 d. iki 2004 m. sausio 8 d. ir nustatoma solidari AREVA T&D SA, AREVA T&D AG, AREVA T&D HOLDING SA bei AREVA SA atsakomybė už antikonkurencinius veiksmus, padarytus nuo 2004 m. sausio 9 d. iki 2004 m. gegužės 11 d.

—	Nepatenkinus šio reikalavimo, panaikinti arba žymiai sumažinti AREVA T&D SA, AREVA T&D AG, AREVA T&D HOLDING SA ir AREVA SA paskirtą baudą.

—	Priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šiuo ieškiniu ieškovės prašo iš dalies panaikinti 2007 m. sausio 24 d. Komisijos sprendimą C(2006) 6762 galutinis (byla COMP/F/38.899 — Dujų izoliacijos skirstomieji įrenginiai) dėl EB 81 straipsnio ir EEE 53 straipsnio taikymo procedūros, susijusį su karteliu dujų izoliacijos skirstomųjų įrenginių projektų sektoriuje dėl su šiais projektais susijusių konkursų procedūros valdymo, minimalios pasiūlymų kainos nustatymo, kvotų ir projektų paskirstymo bei pasikeitimo informacija. Nepatenkinus šio reikalavimo, ieškovės prašo sumažinti joms skundžiamu sprendimu paskirtą baudą.

Pagrįsdamos savo teiginius ieškovės nurodo septynis pagrindus.

Pirmasis pagrindas susijęs su EB 253 straipsnyje numatytos Komijos pareigos motyvuoti pažeidimu, nes motyvai prieštarauja vienas kitam ir yra nepakankami kaltinant dėl antikonkurencinių veiksmų, nustatant solidarią atsakomybę su ALSTOM SA ir padidinant paskirtos baudos pradinį dydį dėl AREVA T&D SA, kaip pažeidimo organizatorės, vaidmens.

Antruoju pagrindu ieškovės kaltina Komisiją pažeidus EB 81 straipsnį, o tiksliau, taisykles, susijusias su atsakomybės už pažeidimą nustatymu, pripažįstant AREVA T&D SA ir AREVA T&D AG atsakingas už antikonkurencinius veiksmus, padarytus prieš jų perleidimą ALSTOM SA, nes Komisija nusprendė, kad šios bendrovės nebuvo nepriklausomos nuo ALSTOM SA prieš jų perleidimą.

Trečiasis ieškovių nurodytas pagrindas susijęs su EB 81 straipsnio pažeidimu, nes Komisija apkaltino AREVA SA ir AREVA T&D HOLDING SA padarius antikonkurencinius veiksmus, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai priskiriami jų dukterinėms bendrovėms AREVA T&D SA ir AREVA T&D AG, nors, ieškovių teigimu, ji neįrodė, kad AREVA SA ir AREVA T&D HOLDING SA realiai kontroliavo šias dukterines bendroves pažeidimo darymo metu.

Ketvirtasis ir penktasis pagrindas yra susijęs su EB 7 ir 81 straipsnių pažeidimu, o būtent su solidarios atsakomybės už pažeidimą taisyklėmis. Ieškovės tvirtina, kad Komisija negalėjo AREVA T&D SA ir ALSTOM SA pripažinti solidariai atsakingas, nes jos ekonominiu požiūriu nesudaro visumos ir kad toks solidarios atsakomybės nustatymas yra neteisėtas Komisijai skiriant baudas bei pažeidžia vienodo požiūrio, teisinio saugumo ir efektyvios teisinės gynybos principus.

Šeštuoju pagrindu ieškovės teigia, kad skundžiamu sprendimu buvo klaidingai taikoma organizatoriaus sąvoka ir tokiu būdu buvo pažeistas EB 81 straipsnis, baudų nustatymo metodo gairės (1) ir kiti bendrieji teisės principai.

Paskutiniu pagrindu ieškovės tvirtina, kad Komisija padarė vertinimo klaidą dėl ieškovių bendradarbiavimo apimties vykdant EB 81 straipsnio ir gairių, susijusių su bendradarbiavimu, nurodytu pranešime dėl baudų neskyrimo ar sumažinimo kartelių atvejais (2), pažeidimo tyrimo procedūrą.

(1) OL C 9, 1998.1.14, p. 3.

(2) OL C 45, 2002.2.19, p. 3.

23.6.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 140/29

2007 m. balandžio 16 d. pareikštas ieškinys byloje MB Immobilien ir MB System prieš Komisiją

(Byla T-120/07)

(2007/C 140/50)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovės: MB Immobilien Verwaltungs GmbH (Neukirch/Lausitz, Vokietija) ir MB System GmbH & Co. KG (Nordhausen, Vokietija), atstovaujamos advokato G. Brüggen

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija

Ieškovių reikalavimai

—	Panaikinti 2007 m. sausio 24 d. Komisijos sprendimą C(2007) 130 galutinis dėl valstybės pagalbos Nr. C 38/2005 (ex NN 52/2004), kurią Vokietija suteikė Biria grupei.

—	Priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškovės ginčija 2007 m. sausio 24 d. Komisijos sprendimą C(2007) 130 galutinis, kuriame Komisija nusprendė, kad Vokietijos suteikta valstybės pagalba Bike Systems GmbH & Co Thüringer Zweiradwerk KG, Sachsen Zweirad GmbH ir Biria GmbH (toliau — Biria AG), apimanti tris priemones, yra nesuderinama su bendrąja rinka.

Pirmoji ieškovė yra Biria AG, antroji — Bike Systems GmbH & Co Thüringer Zweiradwerk KG teisių perėmėja. Ieškovės teigia, kad jos yra tiesiogiai ir konkrečiai susijusios su ginčijamu Komisijos sprendimu.

Grįsdamos savo ieškinį, ieškovės visų pirma teigia, kad neteisingai aiškinant patvirtintą pagalbos schemą buvo pažeista Bendrijos teisė. Šiomis aplinkybėmis jos teigia, kad Komisija savo sprendime nesirėmė įmonių, turinčių sunkumų, apibrėžimu, kuris pateikiamas jos patvirtintoje pagalbos schemoje.

Be to, Komisija pažeidė Bendrijos teisę neteisingai įvertindama faktines aplinkybes. Ieškovės šiuo klausimu teigia, kad, priešingai nei teigia Komisija, pagalbos skyrimo metu ginčijamuoju sprendimu suinteresuotos įmonės nebuvo įmonėmis, turinčiomis sunkumų.

Galiausiai ieškovės nurodo, kad Bendrijos teisė buvo pažeista dėl rimtų motyvavimo klaidų.

23.6.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 140/30

2007 m. balandžio 18 d. pareikštas ieškinys byloje Alstom prieš Komisiją

(Byla T-121/07)

(2007/C 140/51)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Alstom (Levallois Perret, Prancūzija), atstovaujama advokato J. Derenne, solicitor W. Broere, ir advokačių A. Müller-Rappard ir C. Guirado

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija

Ieškovės reikalavimai

—	Panaikinti ginčijamo sprendimo 1 (b), 2 (b) ir 2(c) straipsnius.

—	Nepatenkinus šio reikalavimo, iš esmės sumažinti Alstom skirtas baudas.

—	Priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šiuo ieškiniu ieškovė prašo iš dalies panaikinti 2007 m. sausio 24 d. Komisijos sprendimą C(2006) 6762 galutinis, susijusį su EB 81 straipsnio ir EEE 53 straipsnio taikymo procedūra (Byla COMP/F/38.899 — Perjungimo įrenginiai su dujų izoliacija), dėl kartelio perjungimo įrenginių su dujų izoliacija projektų srityje, susijusio su manipuliavimu su šiais projektais susijusiais konkursais, minimalių pasiūlymų kainų nustatymu, kvotų ir projektų paskirstymu ir keitimusi informacija. Nepatenkinus šio reikalavimo, ieškovė prašo panaikinti arba sumažinti ginčijamu sprendimu jai paskirtą baudą.

Savo reikalavimams pagrįsti ieškovė nurodo aštuonis ieškinio pagrindus.

Pirmąjį pagrindą sudaro normų dėl teisminės apsaugos ir bendro „teisės į veiksmingą gynybą“ principo pažeidimas tiek, kiek paskirdama bendrą baudą dviems teisiškai ir ekonomiškai savarankiškoms įmonėms Komisija sukūrė padėtį, kurioje galimybė, kad ieškovės ieškinys dėl ginčijamo sprendimo bus patenkintas priklauso tik nuo nepriklausomo trečiojo asmens ieškinio.

Antrasis pagrindas susijęs su teisės normų, taikomų solidariai atsakomybei, pažeidimu, nes dėl Komisijos sprendimo dvi tarpusavio teisinio ryšio neturinčios įmonės tapo solidariai atsakingos už tą patį pažeidimą, taip pažeidžiant teisinio saugumo ir bausmių individualumo principus.

Trečiuoju pagrindu ieškovė kaltina Komisiją pažeidus EB 253 straipsnį, nes pastaroji nepaaiškino kodėl ieškovės pateikti įrodymai apie tai, kad ji neturėjo lemiamos įtakos savo dukterinėms bendrovėms, kurias ji valdo 100 %, nebuvo pakankami paneigti prezumpciją šiuo klausimu.

Ketvirtasis ieškovės nurodytas pagrindas susijęs su EB 81 straipsnio, t. y. normų dėl pažeidimų, padarytų dukterinių bendrovių, priskyrimo patronuojančioms bendrovėms bei normų dėl atsakomybės už pažeidimus perkėlimo, pažeidimu.

Penktuoju pagrindu ieškovė tvirtina, kad ginčijamas sprendimas pažeidžia normas dėl sunkinančių aplinkybių už „kartelio vykdytojo“ veiklą pripažinimo, o kartu ir vienodo požiūrio principą. Ieškovė teigia, kad Komisija suklydo jai priskirdama vykdytojos vaidmenį, ir kad būdama „europiniu (kartelio) sekretoriumi“ ji vykdė tik administracines funkcijas, todėl negalima jai priskirti svarbesnio vaidmens nei kitiems kartelio nariams. Dėl to ieškovė tvirtina, kad Komisija padarė vertinimo klaidą, pažeidė taikytinas normas ir nepakankamai motyvavo sprendimą šiuo klausimu.

Ieškovė taip pat pažymi, kad Komisija pažeidė normas dėl pažeidimo tęstinumo įrodymo, nes ji nepateikė įrodymų, kurie pagrįsti pakankamai susijusiomis laiko atžvilgiu aplinkybėmis, patvirtinančiomis pažeidimo tęstinumą.

Septintasis ieškovės nurodytas pagrindas susijęs su teisės į gynybą pažeidimu nes, jos nuomone, ginčijamas sprendimas pagrįstas tam tikra informacija, kuri nebuvo pateikta Komisijos pranešime apie kaltinimus, ir kurios atžvilgiu Komisija jai nepranešė, kokias išvadas, remdamasi šia informacija, ji padarys savo sprendime.

Galiausiai savo aštuntuoju pagrindu ieškovė teigia, kad Komisija pažeidė baudų bazinio dydžio apskaičiavimo taisykles, nes ginčijamame sprendime visam laikotarpiui, kuriuo tęsėsi pažeidimas, baudos dydis nustatytas remiantis apyvarta Europos ekonominėje erdvėje, nors EEE susitarimas įsigaliojo tik 1994 m. sausio 1 dieną.

23.6.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 140/31

2007 m. balandžio 17 d. pareikštas ieškinys byloje Siemens ir VA TECH Transmission & Distribution prieš Komisiją

(Byla T-122/07)

(2007/C 140/52)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovės: Siemens Aktiengesellschaft Österreich (Viena, Austrija) ir VA TECH Transmission & Distribution GmbH & Co. KEG (Viena, Austrija), atstovaujamos advokatų H. Wollmann ir F. Urlesberger

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija

Ieškovių reikalavimai

—

Panaikinti skundžiamo sprendimo 1 straipsnį tiek, kiek jame nuspręsta, kad ieškovės per laikotarpius nuo 1998 m. rugsėjo 20 d. iki 2000 m. gruodžio 13 d., nuo 2002 m. balandžio 1 d. iki spalio 9 d. ir nuo 2004 m. sausio 21 d. iki gegužės 11 d. pažeidė EB 81 straipsnį ir (arba) EEE susitarimo 53 straipsnį;

—	panaikinti skundžiamo sprendimo 2 straipsnį tiek, kiek jis susijęs su ieškovėmis;

—	arba sumažinti ieškovėms sprendimo 2 straipsnio l punkte paskirtą baudą taip, kad ji neviršytų 1 980 000 eurų ir

—	priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškovės skundžia 2007 m. sausio 24 d. Komisijos sprendimą K(2006) 6762 galutinis byloje COMP/F/38.899 — Dujų izoliacijos skirstomieji įrenginiai. Skundžiamu sprendimu ieškovėms ir kitoms įmonėms buvo paskirtos baudos už EB 81 straipsnio ir EEE susitarimo 53 straipsnio pažeidimą. Komisijos teigimu, ieškovės dalyvavo susitarimuose ir suderintuose veiksmuose dujų izoliacijos skirstomųjų įrenginių sektoriuje.

Pagrįsdamos savo ieškinį, ieškovės pirmiausia remiasi EB 81 straipsnio 1 dalies ir Reglamento Nr. 1/2003 (1) 23 straipsnio pažeidimais. Šiuo atveju jos tvirtina, kad VA TECH Transmission & Distribution GmbH & Co KEG paskirta bauda yra neproporcingai didelė, palyginti su kitoms įmonėms paskirtomis baudomis. Be to, būdas, kuriuo Komisija bandė padalinti visą baudos sumą įvairioms įmonėms pažeidė ne bis in idem principą. Taip pat ieškovės tvirtina, kad Komisija neteisingai nustatė pažeidimo trukmę. Be to, Komisija, neturėdama rimtų įrodymų, nusprendė, kad iki 2000 m. gruodžio 13 d. tariamo pažeidimo tikslas ar poveikis buvo konkurencijos Bendrijoje ribojimas. Galiausiai pirmajame ieškinio pagrinde jos teigia, kad nustatant baudos sumą nebuvo atsižvelgta į švelninančias aplinkybes ir Pranešimą dėl atleidimo nuo baudų ir baudų sumažinimo kartelių bylose.

Antra, ieškovės tvirtina, kad Komisija pažeidė esminius procedūros reikalavimus. Taip pat, kad buvo pažeista teisė būti išklausytu.

(1) 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, p. 1)

23.6.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 140/31

2007 m. balandžio 17 d. pareikštas ieškinys byloje Siemens Transmission & Distribution prieš Komisiją

(Byla T-123/07)

(2007/C 140/53)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Siemens Transmission & Distribution Ltd (Mančesteris, Jungtinė Karalystė), atstovaujama advokatų H. Wollmann ir F. Urlesberger

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija

Ieškovės reikalavimai

—

Panaikinti skundžiamo sprendimo 1 straipsnį tiek, kiek jame nuspręsta, kad ieškovė per laikotarpius nuo 1988 m. balandžio 15 d. iki 2000 m. gruodžio 13 d., nuo 2002 m. balandžio 1 d. iki spalio 9 d. ir nuo 2004 m. sausio 21 d. iki gegužės 11 d. pažeidė EB 81 straipsnį ir (arba) EEE susitarimo 53 straipsnį;

—	panaikinti skundžiamo sprendimo 2 straipsnį tiek, kiek jis susijęs su ieškove;

—	arba sumažinti ieškovei sprendimo 2 straipsnio l punkte paskirtą baudą taip, kad ji neviršytų 1 100 000 eurų;

—	priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškovė skundžia 2007 m. sausio 24 d. Komisijos sprendimą K(2006) 6762 galutinis byloje COMP/F/38.899 — Dujų izoliacijos skirstomieji įrenginiai. Skundžiamu sprendimu ieškovei ir kitoms įmonėms buvo paskirtos baudos už EB 81 straipsnio ir EEE susitarimo 53 straipsnio pažeidimą. Komisijos teigimu ieškovė dalyvavo susitarimuose ir suderintuose veiksmuose dujų izoliacijos skirstomųjų įrenginių sektoriuje.

Pagrįsdama savo ieškinį ieškovė pirmiausia remiasi EB 81 straipsnio 1 dalies ir Reglamento Nr. 1/2003 (1) 23 straipsnio 2 ir 3 dalių ir 25 straipsnio pažeidimais. Šiuo atžvilgiu ji tvirtina, kad jai paskirta bauda viršija 10 % jos apyvartos paskutiniais prekybos metais, buvusiais iki sprendimo priėmimo. Be to, Komisija, paskirdama baudą, neatsižvelgė į individualias ieškovės aplinkybes. Taip pat ieškovė tvirtina, kad Komisija neteisingai įvertino ieškovės padaryto pažeidimo trukmę. Persėkiojimas už laikotarpį iki 1998 m. liepos 16 d. yra pavėluotas. Be to, Komisija, neturėdama rimtų įrodymų, nusprendė, kad iki 2000 m. gruodžio 13 d. tariamo pažeidimo tikslas ar poveikis buvo konkurencijos Bendrijoje ribojimas. Galiausiai pirmame ieškinio pagrinde tvirtinama, kad ieškovė buvo neteisingai apkaltinta dalyvavusi susitarimuose po 2002 metų.

Antra, ieškovė tvirtina, kad Komisija pažeidė esminius procedūros reikalavimus. Taip pat, kad buvo pažeista teisė būti išklausytu.

(1) 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, p. 1)

23.6.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 140/32

2007 m. balandžio 17 d. pareikštas ieškinys byloje Siemens Transmission & Distribution ir Nuova Magrini Galileo prieš Komisiją

(Byla T-124/07)

(2007/C 140/54)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovės: Siemens Transmission & Distribution SA (Grenoblis, Prancūzija) ir Nuova Magrini Galileo SpA (Bergamo, Italija), atstovaujamos advokatų H. Wollmann ir F. Urlesberger

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija

Apeliančių reikalavimai

—

Panaikinti skundžiamo sprendimo 1 straipsnį tiek, kiek jame nuspręsta, kad ieškovės per laikotarpius nuo 1988 m. balandžio 15 d. iki 2000 m. gruodžio 13 d., nuo 2002 m. balandžio 1 d. iki spalio 9 d. ir nuo 2004 m. sausio 21 d. iki gegužės 11 d. pažeidė EB 81 straipsnį ir (arba) EEE susitarimo 53 straipsnį;

—	panaikinti skundžiamo sprendimo 2 straipsnį tiek, kiek jis susijęs su ieškovėmis;

—	arba sumažinti ieškovėms sprendimo 2 straipsnio l punkte paskirtą baudą taip, kad ji neviršytų 2 750 000 eurų pirmajai ieškovei ir 1 100 000 eurų antrajai ir

—	priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Pagrįsdamos savo ieškinį ieškovės pirmiausia remiasi EB 81 straipsnio 1 dalies ir Reglamento Nr. 1/2003 (1) 23 straipsnio 2 ir 3 dalių ir 25 straipsnio pažeidimais. Šiuo atžvilgiu jos tvirtina, kad joms paskirta bauda viršija 10 % jų apyvartos paskutiniais prekybos metais, buvusiais iki sprendimo priėmimo. Be to, Komisija, paskirdama baudą, neatsižvelgė į individualias ieškovių aplinkybes. Taip pat ieškovės tvirtina, kad įmonių, su kuriomis jos yra solidariai atsakingos, ir baudų, paskirtų atskiriems bendraskoliams, nustatymas yra nesuprantamas ir klaidingas. Tai pat atsakovė pervertino tariamo pažeidimo trukmę ir nepripažino, kad dėl didžiosios jo dalies jau buvo pasibaigę senaties terminai. Galiausiai pirmame pagrinde tvirtinama, kad Komisija, neturėdama rimtų įrodymų, nusprendė, kad iki 2000 m. gruodžio 13 d. tariamo pažeidimo tikslas ar poveikis buvo konkurencijos Bendrijoje ribojimas.

Antra, ieškovės tvirtina, kad Komisija pažeidė esminius procedūros reikalavimus. Taip pat, kad buvo pažeista teisė būti išklausytu.

(1) 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, p. 1)

23.6.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 140/33

2007 m. balandžio 16 d. pareikštas ieškinys byloje Scientific and Technological Committee ir kt. prieš Komisijos narius J. Potocnik ir kt.

(Byla T-125/07)

(2007/C 140/55)

Proceso kalba: lenkų

Šalys

Ieškovas: Scientific and Technological Committee of AGH University of Science and Technology ir kt. (Krokuva, Lenkijos Respublika), atstovaujamas advokato A. Żuraniewski

Atsakovai: Europos Bendrijų Komisijos nariai J. Potocnik, S. Dimas ir A. Piebalgs

Ieškovo reikalavimai

—

Pripažinti, kad dėl to, jog nedelsiant nesiėmė veiksmų apsaugoti ES gyventojų gyvybę po to, kai gavo tris raštus, kuriais informuojama apie CO2 saugojimo geologiniuose sluoksniuose technologijos keliamą pavojų, Europos Bendrijų Komisijos nariai J. Potocnik, S. Dimas ir A. Piebalgs yra kalti dėl baudžiamojo neveikimo ir taip sukėlė tęstinį pavojų ES gyventojų gyvybei ir ekologinės katastrofos riziką.

—	Nurodyti, kad būtina atlikti pasiūlytus tyrimus.

—	Nurodyti, kad būtina visiškai finansuoti tyrimus, kurie nėra komercinio pobūdžio ir kuriais siekiama apsaugoti ES gyventojų gyvybę.

—	Nurodyti, kad būtina sustabdyti tolesnį CO2 talpinimą į geologinius sluoksnius ES teritorijoje, kol bus atlikti pasiūlyti tyrimai.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškovai prašo pripažinti Europos komisijos narių neveikimą, kurie, informuoti apie pavojų žmogaus sveikatai ir natūraliai aplinkai, kylantį dėl į konteinerius neuždaryto anglies dvideginio talpinimo į geologinį sluoksnį, nesiėmė būtinų priemonių tam, kad būtų išvengta neigiamų tokios technologijos taikymo padarinių. Ieškovai tvirtina, kad paraginti imtis veiksmų ir atlikti ieškovų pasiūlytus tyrimus dėl anglies dvideginio saugojimo paviršiniuose žemės sluoksniuose, atsakovais patraukti Komisijos nariai neišdėstė jokios nuomonės dėl problemų, nurodytų jiems išsiųstuose skunduose. Ieškovai teigia, kad toks neveikimas pažeidžia Europos Sąjungos teisinę sistemą ir yra nesuderinamas su Komisijos nario pareigomis.

23.6.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 140/33

2007 m. balandžio 20 d. pareikštas ieškinys byloje Allos Walter Lang prieš VRDT — Kokoriko (Coco Rico)

(Byla T-126/07)

(2007/C 140/56)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Allos Walter Lang GmbH (Mariendrebber, Vokietijos Federacinė Respublika), atstovaujama advokato H. Heldt

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: KOKORIKO, Ltda

Ieškovės reikalavimai

—	Sustabdyti bylos nagrinėjimą, kol Vidaus rinkos derinimo tarnyba priims galutinį sprendimą dėl prašymų panaikinti registraciją bylose 2069 C ir 2070 C.

—	Panaikinti 2006 m. gegužės 31 d. Protestų skyriaus sprendimą B 696684 ir 2007 m. vasario 16 d. Antrosios apeliacinės tarybos sprendimą R 1047/2006-2 bei grąžinti bylą Apeliacinei tarybai išnagrinėti iš naujo.

—	Priteisti iš Vidaus rinkos derinimo tarnybos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Bendrijos prekių ženklo paraišką pateikęs asmuo: ieškovė

Prašomas įregistruoti Bendrijos prekių ženklas: žodinis prekių ženklas „Coco Rico“ 30 klasės prekėms — paraiška Nr. 2 949 899

Ženklo ar žymens, kuriuo remiamasi protesto procedūroje, savininkas: KOKORIKO, Ltda

Ženklas ar žymuo, kuriuo remiamasi protesto procedūroje: Žodinis prekių ženklas „KOKORIKO“ (Bendrijos prekių ženklas Nr. 101 386) 29, 30 ir 42 klasės prekėms ir paslaugoms bei vaizdinis prekių ženklas „KOKORIKO“ (Bendrijos prekių ženklas Nr. 101 626) 29, 30 ir 42 klasės prekėms ir paslaugoms)

Protestų skyriaus sprendimas: patenkinti protestą ir atsisakyti įregistruoti

Apeliacinės tarybos sprendimas: atmesti apeliaciją

Ieškinio pagrindai: Priimdama sprendimą Apeliacinė taryba neatsižvelgė į ieškovės prašymą panaikinti prekių ženklų, kuriais remiamasi protesto procedūroje, registraciją. Ieškovės teigimu, panaikinus prekių ženklų, kuriais remiamasi protesto procedūroje, registraciją, daugiau nebebus kliūčių pagal Reglamento (EB) Nr. 40/94 (1) 8 straipsnio 1 dalies b punktą jai siekti įregistruoti prekių ženklą.

(1) 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, 1994, p. 1)

23.6.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 140/34

2007 m. balandžio 20 d. F. Bligny pateiktas apeliacinis skundas dėl 2007 m. vasario 15 d. Tarnautojų teismo sprendimo byloje F-142/06 Bligny prieš Komisiją

(Byla T-127/07 P)

(2007/C 140/57)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Apeliantas: Francesco Bligny (Tassin La Demi Lune, Prancūzija), atstovaujamas advokato P. Lebel-Nourissat

Kita proceso šalis: Europos Bendrijų Komisija

Apelianto reikalavimai

—	Pripažinti, kad Tarnautojų teismas vertindamas kandidatavimo dokumentus padarė vertinimo klaidą, susijusią su kandidato pareiga pateikti pilietybę įrodantį dokumentą;

—	Pripažinti, kad Tarnautojų teismas neatsakė į ieškovo pateiktus pagrindus grindžiamus teisėtų lūkesčių apsaugos bei gero administravimo principais, kurių privalėjo laikytis EPSO/AD/06/05 konkurso komisija;

—	Dėl šių pagrindų panaikinti 2007 m. vasario 15 d. Tarnautojų teismo sprendimą byloje F-142/06;

—

Priimti naują sprendimą panaikinti 2006 m. gruodžio 7 d. ir 2006 m. lapkričio 23 d. EPSO/AD/06/05 konkurso komisijos sprendimus, kuriais ieškovui atsisakyta leisti dalyvauti konkurse ir dėl to tikrinti jo rašto darbą bei pripažinti neteisėta konkurso dalyviams skirtą paraiškos formą, paskelbtą EPSO tinklalapyje 2006 m. gegužės 15 dieną;

—	Nepatenkinus šio reikalavimo, sugrąžinti bylą Tarnautojų teismui sprendimui priimti ir priteisti iš Komisijos visas bylinėjimosi šioje instancijoje išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Savo apeliaciniame skunde ieškovas reikalauja panaikinti Tarnautojų teismo nutartį, kuria jo ieškinys, kuriuo jis prašė panaikinti konkurso komisijos sprendimą atsisakyti tikrinti jo rašto darbą dėl to, kad jo kandidatavimo dokumentuose nebuvo pilietybę įrodančio dokumento, pripažintas akivaizdžiai nepagrįstu.

Grįsdamas savo reikalavimą ieškovas teigia, kad Tarnautojų teismas iškraipė jam pateiktus faktus, klaidingai aiškindamas pranešimo apie kandidatavimo formą, kurią turi užpildyti pats dalyvis, ir dėl to padarė su tuo susijusią vertinimo klaidą. Be to jis nurodo apeliacinio skundo pagrindą grindžiamą nepakankamu skundžiamos nutarties motyvavimu, nes Tarnautojų teismas neatsakė į visus apelianto pirmojoje instancijoje pateiktus pagrindus ir reikalavimus.

23.6.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 140/34

2007 m. balandžio 23 d. pareikštas ieškinys byloje Suez prieš VRDT (Delivering the essentials of life)

(Byla T-128/07)

(2007/C 140/58)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Suez SA (Paryžius, Prancūzija), atstovaujama advokato P. Combeau

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT)

Ieškovės reikalavimai

—	Panaikinti ginčijamą sprendimą.

—	Priteisti iš Tarnybos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Prašomas įregistruoti Bendrijos prekių ženklas: žodinis prekių ženklas „Delivering the essentials of life“ 1, 9, 11, 16, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41 ir 42 klasių prekėms ir paslaugoms (paraiška Nr. 4 102 497)

Eksperto sprendimas: atsisakyti įregistruoti

Apeliacinės tarybos sprendimas: atmesti apeliaciją

Ieškinio pagrindai: Tarybos reglamento (EB) Nr. 40/94 (1) 7 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas tiek, kiek, priešingai nei VRDT apeliacinė taryba nusprendė ginčijamame sprendime, prašomas įregistruoti prekių ženklas nėra vien tik reklaminės reikšmės ir neapibūdina prekių ir paslaugų, kurias žymėti jis skirtas, savybių ar kokybės.

(1) 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, 1994, p. 1).

23.6.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 140/35

2007 m. balandžio 17 d. pareikštas ieškinys byloje Airija prieš Komisiją

(Byla T-129/07)

(2007/C 140/59)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Airija, atstovaujama D. O'Hagan, E. Alkin ir barrister P. McGarry

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija

Ieškovės reikalavimai

—

Pagal EB 230 straipsnį visiškai arba iš dalies panaikinti 2007 m. vasario 7 d. Komisijos sprendimą C(2007)286 galutinis dėl mineralinės alyvos, naudojamos kaip kuras aliuminio oksido gamyboje Gardanne, Shannon regione ir Sardinijoje, neapmokestinimo akcizo mokesčiu Prancūzijoje, Airijoje ir Italijoje, tiek, kiek jis susijęs su mineralinės alyvos, naudojamos kaip kuras aliuminio oksido gamyboje Shannon regione, neapmokestinimo akcizo mokesčiu.

—	Priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškovė prašo panaikinti 2007 m. vasario 7 d. Komisijos sprendimą C(2007)286 galutinis, kuriuo Komisija nustatė, kad mineralinės alyvos, naudojamos kaip kuras aliuminio oksido gamyboje, neapmokestinimas akcizo mokesčiu Prancūzijoje, Airijoje ir Italijoje nuo 2004 m. sausio 1 d. yra valstybės pagalba EB 87 straipsnio 1 dalies prasme ir kad tam tikra šios pagalbos dalis buvo nesuderinama su bendrąja rinka.

Pagrįsdama savo ieškinį ieškovė nurodo keturis teisinius pagrindus.

Pirma, ieškovė teigia, kad Komisija klaidingai nusprendė, jog Airija neįrodė, kad neapmokestinimas atitinka nacionalinės mokesčių sistemos pobūdį ir tvarką.

Antra, ieškovė tvirtina, kad Komisija neatliko tinkamo konkurencijos tyrimo, kad pagrįstų savo išvadą, jog Airijos priemonę galima laikyti darančią įtaką Bendrijos vidaus prekybai arba iškreipti konkurenciją, arba kelti tokią grėsmę.

Trečia, ieškovė mano, kad ginčijamas sprendimas pažeidžia teisinio saugumo principą, nes Taryba jau patvirtino specialią išimtį iki 2006 m. pabaigos.

Galiausiai, ieškovė nurodo, kad Komisija padarė teisės klaidą, nuspręsdama, jog nagrinėjama valstybės pagalba yra nauja pagalba, o ne esama pagalba.

23.6.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 140/35

2007 m. balandžio 19 d. pareikštas ieškinys byloje Aughinish Alumina prieš Komisiją

(Byla T-130/07)

(2007/C 140/60)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Aughinish Alumina Ltd (Askeaton, Airija), atstovaujama Solicitors J. Handoll, C. Waterson

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija

Ieškovės reikalavimai

Aughinish Alumina Ltd (toliau — AAL), remdamasi savo argumentais, Teisingumo Teismo prašo:

—	Panaikinti 2007 m. vasario mėn. Komisijos sprendimą dėl mineralinių alyvų, naudojamų aliuminio gamyboje Gardanne regione, Shannon regione ir Sardinijoje, atleidimo nuo akcizo tiek, kiek jis susijęs su AAL.

—	Priteisti iš Komisijos sumokėti AAL šiame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Savo ieškiniu ieškovė prašo iš dalies panaikinti 2007 m. vasario 7 d. Komisijos sprendimą C(2007)286 galutinis dėl mineralinių alyvų, naudojamų aliuminio gamyboje Gardanne regione, Shannon regione ir Sardinijoje, atleidimo nuo akcizo, kurį įgyvendino atitinkamai Prancūzija, Airija ir Italija, tiek, kiek jis susijęs su AAL.

AAL savo reikalavimus pagrindžia aštuoniais pagrindais.

Pirma, ieškovės manymu, Komisija neįvertino to, kad atleidimui nuo akcizo taikoma Airijos mokesčių sistema pagal jos pobūdį ir logiką, todėl tai nėra pagalba.

Antra, ieškovė tvirtina, kad Komisija tinkamai neišnagrinėjo atitinkamų rinkų ir jų konkurencinės struktūros. Tomis aplinkybėmis, kuriomis Komisija anksčiau sutiko, kad konkurencija nėra iškraipoma ir atsižvelgiant į tai, kad Taryba leido taikyti atleidimą nuo akcizo iki 2006 m. gruodžio 31 d., ieškovė tvirtina, kad Komisija turėjo įrodyti, jog atliko išsamią ekonominę analizę, patvirtinančią esantį ar gresiantį konkurencijos iškraipymą. Be to, ieškovė teigia, kad Komisija neįrodė, jog atleidimas nuo akcizo yra pagalba.

Trečia, ieškovė nurodo, kad net jei atleidimas nuo akcizo būtų laikomas pagalba, Komisija nagrinėjamos pagalbos nepripažino esama pagalba, patenkančia į EB 88 straipsnio 1 dalies taikymo sritį. Pagalba buvo teikiama kaip įsipareigojimas, prisiimtas iki Airijos stojimo į Europos Bendrijas, apie kurią pranešta 1983 m. sausio mėnesį. Kadangi Komisija iki 2000 m. liepos 17 d. nesiėmė veiksmų, pasibaigė dešimties metų senaties terminas ir jos nebuvo galima išieškoti.

Ketvirta, ieškovė teigia, kad Komisija, siekdama nustatyti, ar ir kaip vykdyti savo įgaliojimus pagal EB sutarties nuostatas valstybės pagalbos srityje, turėjo atsižvelgti į visą acquis dėl akcizų suderinimo. Ginčijamas sprendimas yra rimtas teisinio saugumo principo pažeidimas, nes jis tariamai pažeidė EB 93 straipsnio pagrindu remiantis Komisijos pasiūlymu Tarybai suteiktus įgaliojimus. Be to, Komisija tariamai neįvertino, kad EB 93 straipsnio pagrindu priimtos Tarybos priemonės yra lex specialis, kuriomis reikia vadovautis bet kokio nevienodo valstybės pagalbos taisyklių taikymo atveju. Papildomai, Komisija, ieškovės manymu, spręsdama valstybės pagalbos ir kitus klausimus ir siekdama panaikinti atitinkamus Tarybos sprendimus nepasinaudojo procedūromis, kuriomis ji gali naudotis pagal Direktyvos 92/81/EEB 8 straipsnį, ir todėl pakenkė Tarybos priemonių veiksmingumui.

Penkta, ieškovė tvirtina, kad priimdama ginčijamą sprendimą Komisija neatsižvelgė į esminius EB 3 straipsnio ir EB 157 straipsnio reikalavimus skatinti Bendrijos pramonės konkurencingumą ir užtikrinti, kad būtų sudarytos Bendrijos pramonės konkurencingumui reikalingos sąlygos.

Šešta, Komisija, nustatydama, kad 20 % atleidimo nuo akcizo yra pagalba, tariamai neįvertino, kad ieškovė turėjo laikytis įsipareigojimų aplinkos srityje ir apsvarstyti priemones, kurios turėtų tą patį pirminį poveikį, kaip ir reikalavimas sumokti didelę nacionalinio mokesčio dalį.

Septinta, ieškovė nurodo, kad ginčijamas sprendimas pažeidžia teisėtų lūkesčių ir teisinio saugumo principus.

Aštunta, pernelyg ilga procedūra pagal EB 88 straipsnio 2 dalį pažeidžia gero administravimo ir teisinio saugumo principus ir, ieškovės manymu, šis pažeidimas yra dar rimtesnis, nes Komisija dar prieš inicijuodama procedūrą nesiėmė veiksmų dėl 1983 m. pranešimo.

23.6.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 140/36

2007 m. balandžio 19 d. pareikštas ieškinys byloje Fuji Electric Holdings ir Fuji Electric Systems prieš Komisiją

(Byla T-132/07)

(2007/C 140/61)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovės: Fuji Electric Holdings Co., Ltd (Kawasaki, Japonija) ir Fuji Electric Systems Co., Ltd. (Tokijas, Japonija), atstovaujamos solicitors P. Chapatte, P. Walter

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija

Ieškovės reikalavimai

Ieškovės Teisingumo Teismo atitinkamai prašo:

—	panaikinti sprendimo 1 straipsnio g punktą tiek, kiek juo nustatoma, kad šia nuostata FEH inkriminuojamas pažeidimas buvo toliau daromas po 2000 m. rugsėjo mėn.;

—	panaikinti visą sprendimo 1 straipsnio h punktą;

—	panaikinti sprendimo 2 straipsnio d punktą tiek, kiek juo FEH nustatoma solidarioji atsakomybė už šia nuostata paskirtą baudą;

—	panaikinti sprendimo 2 straipsnio f punktą tiek, kiek juo FEH nustatoma solidarioji atsakomybė už šia nuostata paskirtą baudą;

—	sumažinti Fuji paskirtą baudą; ir

—	įpareigoti Komisiją padengti savo ir Fuji patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškovės pateikė ieškinį dėl 2007 m. sausio 24 d. Komisijos sprendimo (byla COMP/F/38.899 — Dujų izoliacijos skirstomieji įrenginiai — C(2006) 6762 galutinis) panaikinimo pagal EB 230 straipsnį. Šiuo sprendimu Komisija pripažino ieškoves ir kitas įmones atsakingas už EB 81 straipsnio, o nuo 1994 m. sausio 1 d. — ir už EEE susitarimo 53 straipsnio — pažeidimą dujų izoliacijos skirstomųjų įrenginių (toliau — DISĮ) sektoriuje dėl susitarimų ir suderintų veiksmų, kuriais: a) pasidalinama rinka; b) paskirstomos kvotos ir sutariama dėl atitinkamų rinkos dalių išlaikymo; c) nustatytiems gamintojams paskirstomi atskiri DISĮ projektai (antikonkurencinis veiksmų suderinimas konkursuose) ir sutariama dėl su šiais projektais susijusių konkursų procedūros valdymo; d) nustatoma kaina; e) susitariama nutraukti licencijų sutartis su karteliui nepriklausančiais subjektais ir f) pasikeičiama slapta rinkos informacija. Nepatenkinus šio reikalavimo, ieškovės prašo žymiai sumažinti kiekvienai iš jų paskirtas baudas.

Sprendimu Fuji Electric Systems (toliau — FES) buvo pripažinta dalyvavusi darant pažeidimą nuo 1998 m. balandžio 15 d. iki 2002 m. rugsėjo 30 d. Tačiau, FES nesutinka, kad ji dalyvavo GQ susitarime ir tvirtina, kad ji nebuvo susijusi su DISĮ prekyba iki 2001 m. liepos 1 d., apytiksliai devynis mėnesius po to kai Fuji Electric Holdings (toliau — FEH) pasitraukė iš kartelio. Ieškovės tvirtina, kad Komisija, nustatydama, jog FEH toliau dalyvavo GQ susitarime po kartelio Japonijos narių susitikimo, kuris įvyko apytiksliai 2000 m. rugsėjo mėn., padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, teisės klaidą dėl įrodinėjimo pareigos, o taip pat teisės klaidą dėl vienodo požiūrio.

Be to, Fuji tvirtina, kad ji neturėtų solidariai atsakyti už Japan AE Power Systems Corporation (toliau — JAEPS) dalyvavimą kartelyje, nes ji neturėjo galimybės daryti lemiamos įtakos JAEPS priimamiems sprendimams ir neturėjo jokių žinių apie jos tariamą dalyvavimą kartelyje. Todėl ieškovė tvirtina, kad Komisija padarė akivaizdžią FES padaryto pažeidimo vertinimo klaidą.

Galiausiai Fuji tvirtina, kad sprendimas yra neteisėtas dėl akivaizdžių vertinimo klaidų, susijusių su pažeidimo trukme ir atsakomybe dėl tariamo JAEPS padaryto pažeidimo. Be to, Komisija neteisingai nustatė ieškovių pateiktos informacijos vertę, nuspręsdama, kad ji neužtikrina ieškovėms paskirtos baudos sumažinimo pagal pranešimą dėl bendradarbiavimo. Šiuo požiūriu Fuji tvirtina, kad paskirtos baudos turi būti žymiai sumažintos.

23.6.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 140/37

2007 m. balandžio 18 d. pareikštas ieškinys byloje Mitsubishi Electric prieš Komisiją

(Byla T-133/07)

(2007/C 140/62)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Mitsubishi Electric Corp. (Tokijas, Japonija), atstovaujama solicitor R. Denton ir advokato K. Haegeman

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija

Ieškovės reikalavimai

—	Panaikinti sprendimą, ypač jo 1—4 straipsnius, tiek, kiek jis taikomas Melco ir TMT&D laikotarpiu, už kurį Melco su TOSHIBA solidariai atsako dėl TMT&D veiklos; arba

—	panaikinti sprendimo 2 straipsnio g ir h punktus tiek, kiek jie susiję su Melco; arba

—	pakeisti sprendimo 2 straipsnį tiek, kiek jis susijęs su Melco, kad būtų panaikinta arba žymiai sumažinta Melco paskirta bauda; ir, bet kuriuo atveju,

—	priteisti iš Komisijos savo ir Melco su šiuo procesu susijusias bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškovė, Mitsubishi Electric Corporation (toliau — Melco), pateikė ieškinį dėl 2007 m. sausio 24 d. Komisijos sprendimo (byla COMP/F/38.899 — Dujų izoliacijos skirstomieji įrenginiai — C(2006) 6762 galutinis) panaikinimo pagal EB 230 ir 229 straipsnius. Šiuo sprendimu Komisija pripažino ieškoves ir kitas įmones atsakingas už EB 81 straipsnio 1 dalies ir, nuo 1994 m. sausio 1 d., EEE susitarimo 53 straipsnio pažeidimą dujų izoliacijos skirstomųjų įrenginių(toliau — DISĮ) sektoriuje dėl susitarimų ir suderintų veiksmų, kuriais: a) pasidalinama rinka; b) paskirstomos kvotos ir sutariama dėl atitinkamų rinkos dalių išlaikymo; c) nustatytiems gamintojams paskirstomi atskiri DISĮ projektai (antikonkurencinis veiksmų suderinimas konkursuose) ir sutariama dėl su šiais projektais susijusių konkursų procedūros valdymo; d) nustatoma kaina; e) susitariama nutraukti licencijų sutartis su karteliui nepriklausančiais subjektais ir f) pasikeičiama slapta rinkos informacija. Nepatenkinus šio reikalavimo, ieškovė prašo panaikinti arba sumažinti jai paskirtą baudą.

Pagrindai, kuriais Melco rėmėsi savo ieškinyje, yra tokie.

Komisija nepakankamai įrodė, kad ieškovė, dalyvaudama kartelyje, kurio tikslas ar poveikis — konkurencijos ribojimas EEE, pažeidė EB 81 straipsnį.

Ieškovė tvirtina, kad Komisija neįrodė, kad buvo sudarytas EB 81 straipsnį pažeidžiantis susitarimas, kurio šalis buvo Melco.

Ieškovė toliau tvirtina, kad Komisija, neatsižvelgdama į techninius ir ekonominius įrodymus, paaiškinančius Melco nedalyvavimą Europos rinkoje ir įrodančius sudėtingą patekimą į ją, padarė vertinimo klaidą.

Ieškovė teigia, kad Komisija, be pagrindo perkeldama įrodinėjimo naštą, pažeidė įrodinėjimo taisykles ir nekaltumo prezumpcijos principą.

Be to, Komisija, ieškovės nuomone, pažeidė vienodo požiūrio ir proporcingumo principus dėl įvairių aspektų: apskaičiuojant pagrindinę Melco skirtiną baudą remiantis jos 2001 m., o ne 2003 m. apyvarta; apskaičiuojant daugiklį, taikytiną Melco, ir klaidingai apibrėžiant pasaulinę DISĮ rinką ir Melco užimamą jos dalį. Be to, ieškovės nuomone, Komisija, nustatydama baudą Melco atsižvelgiant į jos dalyvavimą GQ (1) susitarime tokiu pačiu būdu, kaip ir Europos tiekėjams, dalyvaujantiems GQ ir EQ (2) susitarimuose, pažeidė proporcingumo principą.

Ieškovė tvirtina, kad Komisija, nuspręsdama, kad Melco bauda turėtų būti apskaičiuota remiantis 2001 m. apyvarta ir kad Melco apyvarta sudarė 15—20 % pasaulinės DISĮ apyvartos, pažeidė pareigą motyvuoti.

Be to, Komisija, vertindama bendrą DISĮ rinką, pažeidė gero administravimo principą.

Ieškovė teigia, kad Komisija, vertindama Melco veiksmų įtaką ir apskaičiuodama Melco skirtiną baudą, padarė klaidą neatsižvelgdama į techninius ir ekonominius įrodymus. Komisija, ieškovės nuomone, taip pat padarė klaidą dėl tariamo kartelio trukmės.

Be to, ieškovė teigia, kad Komisija, neleisdama Melco susipažinti su svarbiais apkaltinamaisiais ir išteisinamaisiais su bauda susijusiais įrodymais, pažeidė ieškovės teisę į gynybą ir teisę į teisingą bylos nagrinėjimą. Galiausiai, Komisija nepagrįstai administracinėje procedūroje nepateikė Melco savo išvadų dėl kompensavimo teorijos, tuo pažeisdama jos teisę į gynybą.

(1) „G“ reiškia „gear“ (įrenginys), o „Q“ reiškia „quota“ (kvota).

(2) „E“ reiškia „European“ (Europos), o „Q“ reiškia „quota“ (kvota). EQ susitarimas dar kitaip skundžiamame sprendime nurodomas kaip „E-Group Operation Agreement for GQ-Agreement“ (E-grupės įgyvendinimo susitarimas dėl GQ susitarimo).

23.6.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 140/38

2007 m. balandžio 19 d. pareikštas ieškinys byloje Italijos Respublika prieš Europos Bendrijų Komisiją

(Byla T-135/07)

(2007/C 140/63)

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovė: Italijos Respublika, atstovaujama advokato G. Aiello

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija

Ieškovės reikalavimai

—	Panaikinti pagal EB 230 straipsnį 2007 m. vasario 7 d. laiške, įregistruotame Nr. 3585, pateiktą Komisijos žemės ūkio generalinio direktoriaus sprendimą;

—	Priteisti iš Europos Bendrijų Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Italijos Respublikos vyriausybė pareiškė Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teisme ieškinį, kuriuo pagal EB 230 straipsnį prašo panaikinti 2007 m. vasario 7 d. laiške, įregistruotame Nr. 3585, pateiktą Komisijos žemės ūkio generalinio direktoriaus sprendimą atmesti Italijos valdžios institucijų prašymą pagal 1975 m. spalio 29 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2777/75 dėl bendro paukštienos rinkos organizavimo (1) 14 straipsnį imtis išskirtinių priemonių Italijos rinkai paremti, susijusių su sunaikintais viščiukais paukščių gripo paveiktose vietovėse, kurioms nuo 1999 m. gruodžio mėn. iki 2003 m. rugsėjo mėn. buvo taikytos veterinarinio pobūdžio apyvartos apribojimo priemonės.

Italijos vyriausybė nurodo šiuos pagrindus:

—

Bendrijos gamintojų nediskriminavimo principo, numatyto EB 34 straipsnio 2 dalies antrojoje pastraipoje, pažeidimą, nes atsakovė sutiko taikyti išskirtines priemones rinkai paremti tik perinti skirtų kiaušinių sektoriuje ir ginčijamu sprendimu atsisakė tokias priemones taikyti paukštienos sektoriuje.

—

Komisijos piktnaudžiavimą įgaliojimais ir akivaizdi vertinimo klaida.

Ieškovė pastebi šiuo aspektu, kad siekdama Reglamento Nr. 2777/75 tikslo, Komisija turėjo imtis išskirtinių priemonių Italijos paukštienos rinkai paremti, nes paukštienos sektorius labiausiai paveiktas Italijoje. Tačiau ji atsisakė tai daryti, nepaisydama pakartotinų ieškovės prašymų, sutikdama paramos priemonių imtis tik perinti skirtų kiaušinių sektoriaus atžvilgiu, kuris apribojančių priemonių mažiausiai paveiktas Italijoje ir yra iš esmės paveiktas tik Nyderlanduose. Taigi Komisija aiškiai siekė didžiąją dalį turimų lėšų skirti Nyderlandų gamintojams ir iki minimumo sumažinti Italijos gamintojams skiriamą žalos atlyginimą.

—

Klaidingą Reglamento Nr. 2777/75 14 straipsnio išaiškinimą ir pažeidimą bei akivaizdžią vertinimo klaidą.

Ieškovė mano, kad, priešingai nei tvirtina atsakovė, nagrinėjamo reglamento 14 straipsnis taikomas ne tik išsiderinus rinkai dėl to, kad gamintojai, esantys vietovėje, kuriai taikomos stebėjimo ir apsaugos priemonės, negali patekti į rinką už savo vietovės ribų. Iš tiesų, Komisija galėjo imtis išskirtinių paramos priemonių, kad sugrąžintų pusiausvyrą rinkai, paveiktai laisvos apyvartos apribojimų, kuriuos lemia priemonių, skirtų užkirsti kelią gyvulių ligų plitimui, taikymas, nesvarbu, ar šie apribojimai skirti į apibrėžtą vietovę patenkantiems, ar ją paliekantiems produktams.

—	Galiausiai, gero administravimo, nešališkumo, teisingumo ir skaidrumo principų pažeidimą.

(1) OL L 282, 1975 11 1, p. 77.

23.6.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 140/39

2007 m. balandžio 30 d. pareikštas ieškinys byloje Colgate-Palmolive prieš VRDT — CMS Hasche Sigle (VISIBLE WHITE)

(Byla T-136/07)

(2007/C 140/64)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: anglų

Šalys

Ieškovė: Colgate-Palmolive Co. (Niujorkas, Jungtinės Valstijos), atstovaujama advokatų M. Zintler, H. Harmeling ir K.-U. Plath

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: CMS Hasche Sigle (Kelnas, Vokietija)

Ieškovės reikalavimai

—	Panaikinti 2007 m. vasario 15 d. Ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimą.

—	Patvirtinti Anuliavimo skyriaus sprendimą ir pripažinti, kad Bendrijos prekių ženklo Nr. 802 793 VISIBLE WHITE registracija lieka galioti.

—

Priteisti ieškovės naudai išlaidas, susijusias su prašymu pripažinti registraciją negaliojančia; pakeisti Apeliacinės tarybos sprendimą dėl su apeliacijos nagrinėjimu susijusių išlaidų priteisimo priteisiant jas ieškovės naudai bei priteisti ieškovės naudai su šiuo ieškiniu susijusias bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Įregistruotas Bendrijos prekių ženklas, dėl kurio pateiktas prašymas pripažinti jo registraciją negaliojančia: Žodinis prekių ženklas VISIBLE WHITE 3 klasės prekėms — Bendrijos prekių ženklas Nr. 802 793.

Bendrijos prekių ženklo savininkas: Ieškovė.

Šalis, prašanti pripažinti Bendrijos prekių ženklo registraciją negaliojančia: CMS Hasche Sigle.

Anuliavimo skyriaus sprendimas: atmesti prašymą pripažinti prekių ženklo registraciją negaliojančia.

Apeliacinės tarybos sprendimas: Panaikinti Anuliavimo skyriaus sprendimą ir pripažinti Bendrijos prekių ženklo registraciją negaliojančia.

Ieškinio pagrindai: Tarybos reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktų pažeidimas, nes Apeliacinė taryba klaidingai nusprendė, jog abu elementai VISIBLE bei WHITE apibūdina „dantų pastą“ bei „skystį burnai skalauti“ ir jų junginį traktavo kaip apibūdinamąjį ir todėl neturintį skiriamųjų požymių.

23.6.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 140/39

2007 m. gegužės 4 d. pareikštas ieškinys byloje General Technic–Otis prieš Komisiją

(Byla T-141/07)

(2007/C 140/65)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: General Technic–Otis Sàrl (Howald, Liuksemburgo Didžioji Hercogystė), atstovaujama advokato M. Nosbusch

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija

Ieškovės reikalavimai

—	Panaikinti pagal EB 230 straipsnį 2007 m. vasario 21 d. Komisijos sprendimą dėl EB 81 straipsnio ir EEE 53 straipsnio taikymo procedūros byloje COMP/E-1/38.823 — Elevators and Escalators tiek, kiek jis susijęs su GTO;

—	Nepatenkinus pirmojo reikalavimo, panaikinti arba sumažinti pagal EB 229 straipsnį šiuo sprendimu paskirtą baudą;

—	Priteisti iš Komisijos visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Savo ieškiniu ieškovė siekia dalinio 2007 m. vasario 21 d. Komisijos sprendimo C(2007) 512 galutinis dėl EB 81 straipsnio ir EEE 53 straipsnio taikymo procedūros (byla COMP/E-1/38.823 — PO/Elevators and Escalators), susijusio su karteliu liftų ir mechaninių eskalatorių montavimo bei priežiūros Belgijoje, Vokietijoje, Liuksemburge ir Nyderlanduose rinkoje dėl manipuliavimo konkursais, rinkų pasidalijimo, kainų nustatymo, projektų ir pardavimo, įrengimų montavimo, priežiūros bei modernizavimo sutarčių skyrimo ir pasikeitimo informacija, panaikinimo tiek, kiek šis sprendimas susijęs su ieškove. Nepatenkinus pirmojo reikalavimo, ieškovė prašo panaikinti arba sumažinti ginčijamu sprendimu jai paskirtą baudą.

Pagrįsdama savo ieškinį, ieškovė pateikia septynis pagrindus.

Pirma, ieškovė teigia, kad Komisija padarė teisės ir fakto klaidų taikydama baudų apskaičiavimo taisykles, nustatydama, kad priskiriami veiksmai yra „labai rimtas“ pažeidimas. Ieškovė mano, kad pradinė bauda turėjo būti sumažinta atsižvelgiant į nagrinėjamos rinkos geografinį ribotumą ir nedidelį priskiriamų veiksmų poveikį nagrinėjamai rinkai.

Antra, ieškovė teigia, kad Komisija padarė teisės ir fakto klaidų, neatsižvelgdama į realų ieškovės ekonominį pajėgumą padaryti žalą. Ji dar tvirtina, kad Komisija nustatydama baudą turėjo atsižvelgti į tai, kad ji yra visiškai savarankiškai administruojama maža arba vidutinė įmonė, kuri atitinkamai negali padaryti didelės žalos rinkai.

Trečia, ieškovė tvirtina, kad Komisija padarė teisės ir fakto klaidų, nes neapribojo baudos sumos 10 % jos apyvartos ir kad ji, apskaičiuodama maksimalią ieškovei skirtinos baudą, turėjo neatsižvelgti į motininių įmonių apyvartą.

Ketvirta, Komisija pažeidė vienodos traktuotės principą, nes atsakomybės principus taikė visiems nagrinėjamo susitarimo dalyviams nenuosekliai. Ieškovė teigia, kad Komisija ją apkaltino motininėms įmonėms priskiriamais veiksmais, tačiau ji to nedarė kitos tuo pačiu sprendimu apkaltintos bendrovės atžvilgiu, nors pastaroji motininių įmonių kontrolės vykdymo požiūriu buvo panašioje situacijoje kaip ieškovė.

Penkta, ieškovė nurodo, kad Komisija padarė fakto klaidą, nes jai skirtos baudos nesumažino 50 %, kaip tai numatyta pranešime apie atleidimą nuo baudų (1). Ieškovė tvirtina, kad ji glaudžiai, nuolat ir itin plačiai bendradarbiavo su Komisijos tarnybomis ir kad toks bendradarbiavimas pagrindžia pranešime apie atleidimą nuo baudų numatytą baudos sumažinimą 50 %.

Šešta, ieškovė tvirtina, kad Komisija pažeidė teisėtų lūkesčių apsaugos principą, nes papildomai nesumažino jai skirtos baudos 10 % už aplinkybių neginčijimą. Ieškovė mano, kad kaltinimų pranešimas ir Komisijos sprendimų priėmimo praktika lėmė pagrįstus lūkesčius, kad šiuo pagrindu bauda bus sumažinta 10 %, o ne vos 1 % kaip padaryta ginčijamu sprendimu.

Septinta, pažeistas baudų proporcingumo principas, nes ieškovei paskirta bauda nepagrįsta nagrinėjamo pažeidimo atžvilgiu, o ypač atsižvelgiant į jo tariamai mažą poveikį rinkai ir tai, kad jį įvykdė maža bendrovė.

(1) Komisijos pranešimas apie atleidimą nuo baudų ir baudų sumažinimą kartelių atveju, OL C 45, 2002, p. 3.

23.6.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 140/40

2007 m. gegužės 4 d. pareikštas ieškinys byloje General Technic prieš Komisiją

(Byla T-142/07)

(2007/C 140/66)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: General Technic Sàrl (Liuksemburgas, Liuksemburgo Didžioji Hercogystė), atstovaujama advokato M. Nosbusch

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija

Ieškovės reikalavimai

—	Panaikinti pagal EB 230 straipsnį 2007 m. vasario 21 d. Komisijos sprendimą dėl EB 81 straipsnio ir EEE 53 straipsnio taikymo procedūros byloje COMP/E-1/38.823 — Elevators and Escalators tiek, kiek jis susijęs su GT;

—	Nepatenkinus pirmojo reikalavimo, panaikinti arba sumažinti pagal EB 229 straipsnį šiuo sprendimu paskirtą baudą;

—	Priteisti iš Komisijos visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Savo ieškiniu ieškovė siekia dalinio 2007 m. vasario 21 d. Komisijos sprendimo C(2007) 512 galutinis dėl EB 81 straipsnio ir EEE 53 straipsnio taikymo procedūros (byla COMP/E-1/38.823 — PO/Elevators and Escalators), susijusio su karteliu liftų ir mechaninių eskalatorių montavimo bei priežiūros Belgijoje, Vokietijoje, Liuksemburge ir Nyderlanduose rinkoje dėl manipuliavimo konkursais, rinkų pasidalijimo, kainų nustatymo, projektų ir pardavimo, įrengimų montavimo, priežiūros bei modernizavimo sutarčių skyrimo ir pasikeitimo informacija, panaikinimo tiek, kiek šis sprendimas susijęs su ieškove. Papildomai ieškovė prašo panaikinti arba sumažinti ginčijamu sprendimu jai paskirtą baudą.

Grįsdama savo ieškinį ieškovė teigia, kad Komisija klaidingai nurodė jai bendrai ir solidariai sumokėti jos dukterinei įmonei, kartelio dalyvei, paskirtą baudą. Ieškovė mano, kad Komisija suklydo dėl jos dalyvavimo dukterinės įmonės kapitale, nes ji yra tik finansinio pobūdžio bendrovė, pati nevykdanti jokios komercinės veiklos, ir jos dalyvavimas dukterinės įmonės kapitale yra minimalus, neviršijanti to, kas būtina užtikrinti jos finansinių interesų apsaugą. Ieškovė taip pat teigia, kad Komisija nepateikė pakankamai jos dalyvavimo nagrinėjamame kartelyje įrodymų, priešingai nei jos akcininko, dukterinės įmonės valdančio dalininko, vaidmens atveju.

23.6.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 140/41

2007 m. balandžio 30 d. pareikštas ieškinys byloje UMG Recordings prieš VRDT — Osman (MOTOWN)

(Byla T-143/07)

(2007/C 140/67)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: anglų

Šalys

Ieškovė: UMG Recordings, Inc. (Santa Monica, JAV), atstovaujama advokatų E. Armijo Chávarri, A. Castán Pérez-Gómez

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: Jimmy Osman (Londonas, Jungtinė Karalystė)

Ieškovės reikalavimai

Ieškovė Teisingumo Teismo prašo:

—

Priimti jos ieškinį bei prie jo pridėtus dokumentus ir pripažinti, kad ieškinys dėl 2007 m. vasario 15 d. VRDT antrosios apeliacinės tarybos sprendimo byloje R-523/2006-2 pateiktas laiku ir tinkamai bei po reikiamų proceso etapų priimti sprendimą, panaikinantį minėtą sprendimą ir aiškiai nurodantį, kad VRDT turi padengti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Įregistruotas Bendrijos prekių ženklas, dėl kurio pateiktas prašymas pripažinti jo registraciją negaliojančia: žodinis Bendrijos prekių ženklas „MOTOWN“ 9, 25, 41 ir 42 klasių prekėms ir paslaugoms — paraiška Nr. 206 243

Bendrijos prekių ženklo savininkas: UMG Recordings

Šalis, prašanti pripažinti Bendrijos prekių ženklo registraciją negaliojančia: Jimmy Osman

Anuliavimo skyriaus sprendimas: patenkinti prašymą pripažinti registraciją negaliojančia dėl visų ginčijamų 42 klasės paslaugų ir šį prašymą atmesti tiek, kiek jis susijęs su 41 klasės paslaugomis

Apeliacinės tarybos sprendimas: patenkinti Jimmy Osman apeliacinį skundą

Ieškinio pagrindai: Tarybos reglamento (EB) Nr. 40/94 15 straipsnio 1 dalies ir 50 straipsnio 1 dalies pažeidimas

Ieškovė teigia, kad Apeliacinė taryba tariamai suklydo vertindama įrodymus, pateiktus įrodyti jos prekių ženklo naudojimą ginčijamoms 41 klasės paslaugoms.

Ieškovė teigia, pirma, kad Apeliacinė taryba neatsižvelgė į tai, jog ginčijamą prekių ženklą ginčijamoms paslaugoms naudojo ir registruotas savininkas, ir jo sutikimą turintys tretieji asmenys.

Antra, ieškovės teigimu, Apeliacinė taryba „diskotekų paslaugas“ supainiojo su „muzikos renginių rengimu“, ir neatsižvelgė į tai, kad jos patenka į skirtingas paslaugų kategorijas.

Ieškovė tvirtina, trečia, kad, netgi darant prielaidą, kad ji tiesiogiai ar netiesiogiai neteikė „diskotekų paslaugų“ ir (arba) neužsiėmė „muzikos renginių rengimu“, turėjo būti pripažinta, kad ji teikė specifines, minėtoms kategorijoms priskirtinas paslaugas, ir kad šių „papildomų paslaugų“ teikimas leido jai įvykdyti pareigą naudoti savo ženklą taip vadinamoms bendroms paslaugų (būtent ginčijamų paslaugų) kategorijoms.

23.6.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 140/42

2007 m. gegužės 4 d. pareikštas ieškinys byloje Euro-Information prieš VRDT (CYBERBOURSE)

(Byla T-155/07)

(2007/C 140/68)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Européenne de traitement de l'Information (Euro-Information) (Strasbūras, Prancūzija), atstovaujama advokatų P. Greffe ir J. Schouman

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT).

Ieškovės reikalavimai

—	Panaikinti 2007 m. vasario 28 d. VRDT pirmosios apeliacinės tarybos sprendimą, apie kurį pranešta 2007 m. kovo 8 d., byloje R 1046/2006-1, tiek, kiek juo atmetama paraiška įregistruoti Bendrijos prekių ženklą CYBERBOURSE Nr. 4 114 682 daliai 9, 36 ir 38 klasių prekių ir paslaugų.

—	Įregistruoti Bendrijos prekių ženklą CYBERBOURSE Nr. 4 114 682 visoms prašomoms prekėms ir paslaugoms.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Prašomas įregistruoti Bendrijos prekių ženklas: žodinis prekių ženklas „CYBERBOURSE“ 9, 36 ir 38 klasių prekėms ir paslaugoms (paraiška Nr. 4 114 682)

Eksperto sprendimas: atsisakyti įregistruoti

Apeliacinės tarybos sprendimas: atmesti apeliaciją

Ieškinio pagrindai: ieškovė teigia, kad priešingai nei konstatavo VRDT apeliacinė taryba ginčijamame sprendime, jos prekių ženklas yra laisvai pasirinktas ir prašomų prekių ir paslaugų atžvilgiu turi pakankamą skiriamąjį požymį, reikalaujamą Tarybos reglamente (EB) Nr. 40/94 (1).

(1) 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, 1994, p. 1)

23.6.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 140/42

2007 m. gegužės 9 d. pareikštas ieškinys byloje Ispanija prieš Komisiją

(Byla T-156/07)

(2007/C 140/69)

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Ieškovė: Ispanijos Karalystė, atstovaujama F. Díez Moreno

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija

Ieškovės reikalavimai

—	Pripažinti negaliojančiu pranešimą apie atvirą konkursą EPSO/AD/94/07, kurį Europos personalo atrankos tarnyba (EPSO) paskelbė 2007 m. vasario 28 d. (ES OL C 45 A).

—	Įpareigoti Komisiją visus pranešimus Europos viešosios tarnybos vietoms užimti Oficialiajame leidinyje skelbti visomis kalbomis.

—	Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šis ieškinys pateiktas dėl skelbimo apie atvirą konkursą EPSO/AD/94/07, kurį paskelbė Europos personalo atrankos tarnyba (EPSO) 2007 m. vasario 28 d. (ES OL C 45 A) tiek, kiek šis skelbimas buvo paskelbtas tik anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis.

Ieškovė mano, kad taip veikdama atsakovė pažeidė 1958 m. balandžio 15 d. Tarybos reglamentą Nr. 1, nustatantį kalbas, kurios turi būti vartojamos Europos bendrijoje, ir 1968 m. vasario 29 d. Reglamentą 259/68, nustatantį Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatus. Taip pat buvo pažeisti Europos piliečių vienodo vertinimo ir nediskriminacijos, proporcingumo ir teisinio saugumo principai, kurie įtvirtinti EB sutartyje ir nusistovėjusioje Teisingumo Teismo praktikoje.

Konkrečiai dėl teisinio saugumo principo nurodoma, kad Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedas numato pranešimų apie bendrų dviems ar daugiau institucijoms konkursų skelbimą Europos Bendrijų Oficialiajame leidinyje. Pagal Tarybos reglamento Nr. 1 5 straipsnį šis Oficialusis leidinys turi būti skelbiamas dvidešimt trimis oficialiomis kalbomis. Tačiau pranešimas apie sprendimus buvo paskelbtas tik trimis oficialiomis kalbomis.

Galiausia taip pat reikia įvertinti Tarybos išimtinės kompetencijos vieningai nustatyti Bendrijos kalbines nuostatas pažeidimą.

23.6.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 140/43

2007 m. gegužės 9 d. pareikštas ieškinys byloje Irano liaudies Mujahidin organizacija prieš Tarybą

(Byla T-157/07)

(2007/C 140/70)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Irano liaudies Mujahidin organizacija (Auvers sur Oise, Prancūzija), atstovaujama advokato J. P. Spitzer ir QC D. Vaughan

Atsakovė: Europos Sąjungos Taryba

Ieškovės reikalavimai

—

Panaikinti dar tebegaliojančius Tarybos sprendimus:

—	Tiek, kiek susiję su ieškove, per šešis mėnesius ar vėliau neperžiūrėti Tarybos sprendimo 2006/379/EB;

—

Ieškovės pavadinimą įrašyti į 2006 m. gegužės 29 d. sprendimu 2006/379/EB, įsigaliojusiu tą pačią dieną, patvirtintų teroristinių organizacijų sąrašą ir jo iš ten neišbraukti iki šios dienos, nepaisant 2006 m. gruodžio 12 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo byloje T-228/02 ir Tarybos pareigų pagal EB 233 straipsnį.

—	Nurodyti atsakovei įvykdyti savo teisines pareigas taip, kaip bus reikalinga.

—	Priteisti iš atsakovės ieškovei 1 090 000 eurų žalos atlyginimą, patikslintą 18 priede (besitęsianti žala) ir palūkanas nuo šios sumos.

—	Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškovė siekia tam tikrų Tarybos laiškų panaikinimo ir žalos, kurią ji patyrė, atlyginimo, nes Taryba po šešių mėnesių neperžiūrėjo Tarybos sprendime 2006/379/EB (1) esančio asmenų, grupių ir subjektų sąrašo, kuriems taikomas Reglamentas (EB) Nr. 2580/2001 (2) dėl specialių ribojančių priemonių, taikomų tam tikriems asmenims ir subjektams siekiant kovoti su terorizmu, pavyzdžiui lėšų ir kitų finansinių resursų įšaldymo, atsižvelgiant į tai, kad Taryba neišbraukė ieškovės pavadinimo iš šio sąrašo.

Ieškovės teigimu Taryba privalėjo reguliariai ir bent jau kas šešis mėnesius peržiūrėti sąrašą asmenų, įtrauktų į bet kurį teroristinių organizacijų sąrašą. Ieškovė teigia, kad Taryba šios savos pareigos neįvykdė, kiek tai susiję su ieškovės pavadinimo įtraukimu į teroristinių organizacijų sąrašą.

Ieškovė taip pat teigia, kad po Pirmosios instancijos teismo sprendimo byloje Irano liaudies Mujahidin organizacija prieš Tarybą, T-228/02, Taryba buvo įpareigota išbraukti ieškovės pavadinimą iš šio sąrašo.

(1) 2006 m. gegužės 29 d. Tarybos sprendimas 2006/379/EB, įgyvendinantis Reglamento (EB) Nr. 2580/2001 dėl specialių ribojančių priemonių, taikomų tam tikriems asmenims ir subjektams siekiant kovoti su terorizmu, 2 straipsnio 3 dalį ir panaikinantis Sprendimą 2005/930/EB (OL L 144, p. 21).

(2) 2001 m. gruodžio 27 d. Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 2580/2001 dėl specialių ribojančių priemonių, taikomų tam tikriems asmenims ir subjektams siekiant kovoti su terorizmu (OL L 344, p. 70).

23.6.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 140/43

2007 m. gegužės 7 d. pareikštas ieškinys byloje Lancôme prieš VRDT — CMS Hasche Sigle (COLOR EDITION)

(Byla T-160/07)

(2007/C 140/71)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: prancūzų

Šalys

Ieškovė: Lancôme Parfums et Beauté & Cie (Paryžius, Prancūzija), atstovaujama advokato E. Baud

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Kita procedūros Apeliacinėje taryboje šalis: CMS Hasche Sigle (Kelnas, Vokietija)

Ieškovės reikalavimai

—	Panaikinti 2007 m. vasario 26 d. VRDT antrosios apeliacinės tarybos sprendimą byloje R 231/2006-2.

—	Priteisti iš atsakovės ir, jei reikia, iš į bylą įstojusios šalies, bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Įregistruotas Bendrijos prekių ženklas, dėl kurio pateiktas prašymas pripažinti jo registraciją negaliojančia: žodinis prekių ženklas COLOR EDITION 3 klasei priklausančioms prekėms — Bendrijos prekių ženklas Nr. 2 965 804

Bendrijos prekių ženklo savininkas: ieškovė

Šalis, prašanti pripažinti Bendrijos prekių ženklo registraciją negaliojančia: CMS Hasche Sigle

Anuliavimo skyriaus sprendimas: atmesti prašymą pripažinti registraciją negaliojančia

Apeliacinės tarybos sprendimas: panaikinti Anuliavimo skyriaus sprendimą

Ieškinio pagrindai: Tarybos reglamento Nr. 40/94 (1) 55 straipsnio 1 dalies a punkto pažeidimas, nes Apeliacinė taryba nurodė, jog CMS Hasche Sigle prašymas pripažinti registraciją negaliojančia yra priimtinas, bei šio reglamento 7 straipsnio 1 dalies c punkto pažeidimas, nes ginčijamu sprendimu buvo nuspręsta, jog ginčijamas prekių ženklas COLOR EDITION yra apibūdinamasis.

(1) 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos (EB) Reglamentas Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 1994, p. 1).

23.6.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 140/45

2007 m. balandžio 16 d. pareikštas ieškinys byloje Klug prieš Europäische Arzneimittelagentur

(Byla F-35/07)

(2007/C 140/72)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Bettina Klug (Londonas, Jungtinė Karalystė), atstovaujama advokato W. G. Grupp

Atsakovė: Europos vaistų agentūra

Ieškovės reikalavimai

—	Įpareigoti atsakovę pratęsti darbo sutartį su ieškove nuo 2002 m. vasario 7 d..

—	Įpareigoti atsakovę sumokėti ieškovei 200 000 EUR kompensaciją už patirtą neturtinę žalą.

—	Įpareigoti atsakovę panaikinti ieškovės vertinimo ataskaitą už laikotarpį nuo 2004 m. gruodžio 31 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. ir parengti naują, atsižvelgiant į teismo nuomonę.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškinys grindžiamas Pareigūnų tarnybos nuostatų II skirsnio 12a straipsniu (psichologinis priekabiavimas). Juo kaltinama, kad vertinant ieškovę buvo netinkamai naudojamasi diskreciją, buvo pažeistos agentūros patvirtintos procedūrinės vertinimo ataskaitos rengimo taisyklės ir todėl agentūra neteisėtai nepratęsė darbo sutarties su ieškove.

Ieškovė savo ieškinį grindžia tuo, kad dėl psichologinio priekabiavimo ir dėl objektyvumo trūkumo vertinant jos darbą ji buvo įvertinta labai blogai, ir todėl su ja penkeriems metams sudaryta sutartis nebuvo pratęsta.

23.6.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 140/45

2007 m. balandžio 20 d. pareikštas ieškinys byloje Caleprico prieš Komisiją

(Byla F-38/07)

(2007/C 140/73)

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovas: Francesco Caleprico (Briuselis, Belgija), atstovaujamas advokato V. Guagliulmi

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija

Ieškovo reikalavimai

—	Pripažinti, kad pagal EB 241 straipsnį Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 12 ir 13 straipsniai yra netaikytini, nes neteisėti.

—	Panaikinti sprendimą, kuriuo Paskyrimų tarnyba implicitiškai atmetė ieškovo pateiktą skundą dėl 2006 m. birželio 12 d. Sprendimo.

—	Panaikinti tą 2006 m. birželio 12 d. Komisijos sprendimo dalį, kurioje Paskyrimų tarnyba suteikė ieškovui AD6/2 lygį, vietoje AD8/3 lygio.

—	Nurodyti Komisijai pakeisti ginčijamą 2006 m. birželio 12 d. Sprendimo dalį ir atgaline data (nuo 2006 m. liepos 1 d.) suteikti ieškovui AD8/3 lygį.

—	Nurodyti Komisijai sumokėti ieškovui visą sumą, kurios jis negavo dėl ginčijamų sprendimų neteisėtumo, su palūkanomis.

—	Nurodyti Komisijai atlyginti visą kitą galimą ieškovo patirtą žalą, kurią šioje byloje nustatys Tarnautojų teismas.

—	priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškovas, įrašytas į konkurso EUR/A/155/2000 (1) asmenų, galinčių būti įdarbintais A7/A6 lygyje rezervo sąrašui sudaryti, rezervo sąrašą, buvo įdarbintas po 2004 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 723/2004, iš dalies keičiančio Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygas (2), įsigaliojimo, jam suteikiant AD6/2 lygį.

Savo ieškiniui pagrįsti ieškovas nurodo du pagrindus.

Kaip pirmąjį ieškinio pagrindą jis nurodo, kad 2006 m. birželio 12 d. Sprendime yra prieštaravimų tarp, pirma, preambulėje pateiktos nuorodos į Pareigūnų tarnybos nuostatų 31 straipsnį, pagal kurį kandidatams priskiriamas tas pareigų grupės lygis, kuris nurodytas pranešime apie konkursą, ir, antra, šio sprendimo rezoliucinės dalies, kurioje jam priskirtas AD6/2 lygis.

Kaip antrąjį ieškinio pagrindą jis nurodo, kad bet kuriuo atveju šis sprendimas yra neteisėtas, nes pagrįstas implicitiniu teisiniu pagrindu (Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 12 ir 13 straipsniai), kuris yra neteisėtas dėl šių priežasčių:

—	prieštarauja teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių principams;

—	pažeidžia nediskriminavimo ir vienodo požiūrio principus;

—	pažeidžia protingumo principą, nes naujosios tvarkos taikymas priklauso nuo absoliučiai atsitiktinės aplinkybės, t. y. būti įdarbintam prieš ar po konkrečios datos, be jokios kitos šią taisyklę pateisinančios priežasties;

—	pažeidžia gero administravimo principą;

—	prieštarauja EB 251 straipsnyje įtvirtintai pareigai motyvuoti Bendrijos aktus.

(1) OL L 147, 2000 5 25, p. 10.

(2) OL L 124, 2004 4 27, p.1.

23.6.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 140/46

2007 m. gegužės 2 d. pareikštas ieškinys byloje Fernandez García ir García Rato prieš Teisingumo Teismą

(Byla F-41/07)

(2007/C 140/74)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovės: Brígida Fernandez García (Liuksemburgas, Liuksemburgas) ir Carolina García Rato (Liuksemburgas, Liuksemburgas), atstovaujamos advokatų S. Orlandi, A. Coolen, J.-N. Louis ir E. Marchal

Atsakovas: Europos Bendrijų Teisingumo Teismas

Ieškovių reikalavimai

—	Panaikinti sprendimus paskirti ieškoves Europos Bendrijų pareigūnėmis tiek, kiek jos priskiriamos lygiui pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 13 straipsnį.

—	Priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškovės, konkurso CJ/LA/25 (1), apie kurį buvo pranešta iki 2004 m. gegužės 1 d., laimėtojos buvo įdarbintos įsigaliojus 2004 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentui (EB, Euratomas) Nr. 723/2004, iš dalies keičiančiam Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygas (2).

Ieškiniuose ieškovės pirmiausia nurodo, kad ginčijami sprendimai pažeidžia pranešimo apie konkursą nuostatas. Iš tikrųjų, taikant Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 13 straipsnį, jos buvo įdarbintos priskiriant žemesniam lygiui nei tas, kuris nurodytas pranešime apie konkursą.

Ieškovės taip pat mano, kad ginčijami sprendimai pažeidžia Pareigūnų tarnybos nuostatų 5, 29 ir 31 straipsnius bei vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principą, nes tą patį konkursą arba to paties lygio konkursą laimėjusieji asmenys buvo priskirti skirtingam lygiui atsižvelgiant į tai, ar jei buvo įdarbinti prieš įsigaliojant Reglamentui Nr. 723/2004, ar po.

Be to, ieškovės nurodo teisėtų lūkesčių principo pažeidimą, nes jos tikėjosi, kad bus įdarbintos priskiriant pranešime apie konkursą nurodytam lygiui, kad užimtų pareigas, į kurias jos pretendavo.

(1) OL C 182 A, 2002 7 31, p. 8.

(2) OL L 124, 2004 4 27, p. 1.

23.6.2007

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 140/47

2007 m. gegužės 10 d. pareikštas ieškinys byloje Prieto prieš Parlamentą

(Byla F-42/07)

(2007/C 140/75)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovas: Antonio Prieto (Bousval, Belgija), atstovaujamas advokato E. Boigelot

Atsakovas: Europos Parlamentas

Ieškovo reikalavimai

—	Panaikinti 2006 m. birželio 9 d. Parlamento sprendimą paskirti ieškovą išbandymo laikotarpiui priimtu pareigūnu suteikiant AST 2 lygio 3 pakopą.

—	Priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškovas, vidaus konkurso C/348 dėl kilimo tarnyboje C5–4 laimėtojas, iki jo paskyrimo išbandymo laikotarpiui priimtu pareigūnu suteikiant AST 2 lygį, buvo laikinas Komisijos AST 3 lygio (anksčiau — C 4 lygis) tarnautojas.

Grįsdamas savo ieškinį ieškovas pirmiausia tvirtina, kad sprendimas jį paskirti pareigūnu į žemesnį lygį, nei jis turėjo dirbdamas laikinu tarnautoju, pažeidžia Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatų (toliau — Pareigūnų tarnybos nuostatai) XIII priedo 5 straipsnio 4 dalį.

Be to, ieškovas remiasi vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principų pažeidimu, nes tik nagrinėjamo konkurso laimėtojai, kurie anksčiau kaip laikinieji tarnautojai dirbo D kategorijoje, paskiriant juos pareigūnais galėjo išlaikyti savo turėtą aukštesnį lygį.

Ieškovas galiausiai nurodo, kad ginčijamas sprendimas taip pat pažeidžia teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių, gero administravimo ir tinkamo valdymo principus.

		ISSN 1725-521X
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 140

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir prane_imai	50 tomas 2007m. birželio 23d.

Prane_imo Nr.	Turinys	Puslapis
	IV Pranešimai
	EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
	Teisingumo Teismas
2007/C 140/01	Paskutinis Teisingumo Teismo Europos Sąjungos Oficialiajame leidinyje skelbiamas leidinys OL C 129, 2007 6 9	1

	V Skelbimai
	TEISINĖS PROCEDŪROS
	Teisingumo Teismas
2007/C 140/02	Byla C-391/04 2007 m. gegužės 10 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas (Symvoulio tis Epikrateias (Graikija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Ypourgos Oikonomikon, Proïstamenos DOY Amfissas prieš Charilaos Georgakis (Direktyva 89/592/EEB — Prekyba vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija — Sąvokos viešai neatskleista informacija ir pasinaudojimas viešai neatskleista informacija — Asmenų, galinčių žinoti viešai neatskleistą informaciją, grupės viduje įvykdyti akcijų biržos sandoriai, dėl kurių susitarta iš anksto — Dirbtinis perleistų vertybinių popierių kainos padidinimas)	2

2007/C 140/03	Byla C-508/04 2007 m. gegužės 10 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas Europos Bendrijų Komisija prieš Austrijos Respubliką (Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas — Direktyva 92/43/EEB — Natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsauga — Perkėlimo priemonės)	2

2007/C 140/04	Byla C-252/05 2007 m. gegužės 10 d. Teisingumo Teismo (antroji kolegija) sprendimas (High Court of Justice (Anglija ir Velsas), Queen's Bench Division (Administracinis teismas) (Jungtinė Karalystė) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Thames Water Utilities Ltd, Regina prieš South East London Division, Bromley Magistrates' Court (Atliekos — Direktyvos 75/442/EEB, 91/156/EEB ir 91/271/EEB — Iš nuotekų surinkimo sistemos išbėgusios nuotekos — Priskyrimas — Direktyvų 75/442/EEB ir 91/271/EEB taikymo sritys)	3

2007/C 140/05	Byla C-303/05 2007 m. gegužės 3 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas (Arbitragehof (Belgija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Advocaten voor de Wereld VZW prieš Leden van de Ministerraad (Policijos ir teismų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose — ES 6 straipsnio 2 dalis ir 34 straipsnio 2 dalies b punktas — Pamatinis sprendimas 2002/584/TVR — Europos arešto orderis ir perdavimo tarp valstybių narių tvarka — Nacionalinės teisės aktų derinimas — Dvigubo baudžiamumo tikrinimo panaikinimas — Teisėtumas)	3

2007/C 140/06	Byla C-328/05 P 2007 m. gegužės 10 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas SGL Carbon AG prieš Europos Bendrijų Komisiją ((Apeliacinis skundas — Konkurencija — Kartelis — Baudų nustatymo metodo gairės — Pranešimas dėl bendradarbiavimo — Non bis in idem principas))	4

2007/C 140/07	Byla C-386/05 2007 m. gegužės 3 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas (Oberster Gerichtshof (Austrija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Color Drack GmbH prieš Lexx International Vertriebs GmbH (Jurisdikcija ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimas bei vykdymas — Reglamentas (EB) Nr. 44/2001 — Speciali jurisdikcija — 5 straipsnio 1 punkto b papunkčio pirma įtrauka — Nagrinėjamos sutartinės prievolės vykdymo vietos teismas — Prekių pardavimas — Į skirtingas tos pačios valstybės narės vietas pristatytos prekės)	4

2007/C 140/08	Byla C-391/06 2007 m. gegužės 3 d. Teisingumo Teismo (septintoji kolegija) sprendimas Europos Bendrijų Komisija prieš Airiją (Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas — Direktyva 2003/4/EB — Laisvas prieinamumas prie informacijos — Informacija apie aplinką — Neperkėlimas per nustatytą terminą)	5

2007/C 140/09	Byla C-407/06 2007 m. gegužės 10 d. Teisingumo Teismo (septintoji kolegija) sprendimas Europos Bendrijų Komisija prieš Belgijos Karalystę (Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas — Direktyva 2003/105/EB — Darbuotojų apsauga — Didelių, su pavojingomis medžiagomis susijusių avarijų pavojus — Neperkėlimas per nustatytą terminą)	5

2007/C 140/10	Byla C-33/07 2007 m. sauso 24 d.Tribunal Dâmboviţa (Rumunija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Ministerul Administraţiei şi Internelor prieš Gheorghe Jipa	6

2007/C 140/11	Byla C-139/07 P 2007 m. kovo 8 d. Europos Bendrijų Komisijos pateiktas apeliacinis skundas dėl 2006 m. gruodžio 14 d. Pirmosios instancijos teismo (penktoji kolegija) sprendimo byloje T-237/02 Technische Glaswerke Ilmenau GmbH prieš Europos Bendrijų Komisiją	6

2007/C 140/12	Byla C-152/07 2007 m. kovo 20 d.Bundesverwaltungsgericht (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Arcor AG & Co. KG prieš Vokietijos Federacinę Respubliką	7

2007/C 140/13	Byla C-153/07 2007 m. kovo 20 d.Bundesverwaltungsgericht (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Communication Services TELE2 GmbH prieš Vokietijos Federacinę Respubliką	8

2007/C 140/14	Byla C-154/07 2007 m. kovo 20 d.Bundesverwaltungsgericht (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Firma 01051 Telekom GmbH prieš Vokietijos Federacinę Respubliką	8

2007/C 140/15	Byla C-156/07 2007 m. kovo 21 d.Consiglio di Stato (Italija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Salvatore Aiello ir kt. prieš Comune di Milano, Sindaco di Milano,Comitato tecnico — scientifico per l'emergenza del traffico e della mobilità nella città di Milano, Provincia di Milano, Regione Lombardia, Ministero delle Infrastrutture e dei Trasporti, Ministero dell'Interno, Presidenza del Consiglio dei Ministri, Euromilano SpA, Metropolitana milanese SpA	9

2007/C 140/16	Byla C-161/07 2007 m. kovo 23 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Bendrijų Komisija prieš Austrijos Respubliką	9

2007/C 140/17	Byla C-162/07 2007 m. kovo 26 d.Corte suprema di cassazione (Italija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Ampliscientifica Srl, Amplifin SpA prieš Ministero dell'Economia e delle Finanze, Agenzia delle Entrate	10

2007/C 140/18	Byla C-171/07 2007 m. kovo 30 d.Verwaltungsgericht des Saarlandes (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Apothekerkammer des Saarlandes, Marion Schneider, Michael Holzapfel, Dr. Fritz Trennheuser ir Deutscher Apothekerverband e. V. prieš Saro kraštą ir Ministerium für Justiz, Gesundheit und Sociales, tretysis asmuo: DocMorris N. V.	11

2007/C 140/19	Byla C-172/07 2007 m. kovo 30 m. Verwaltungsgericht des Saarlandes (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Vaistininkė Helga Neumann-Seiwert prieš Saarland ir Ministerium für Justiz, Gesundheid und Soziales, tretysis asmuo: DocMorris N. V.	11

2007/C 140/20	Byla C-174/07 2007 m. kovo 30 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Bendrijų Komisija prieš Italijos Respubliką	12

2007/C 140/21	Byla C-194/07 2007 m. balandžio 4 d.Consiglio di Stato (Italija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje SAVA e C. Srl, SIEME Srl., GRADED SpA prieš Mostra d'Oltremare SpA ir kt.	13

2007/C 140/22	Byla C-204/07 2007 m. balandžio 16 d. Pirmosios instancijos teismui (penktoji kolegija) C.A.S. SpA pateiktas apeliacinis skundas dėl 2007 m. vasario 6 d. priimto sprendimo byloje T-23/03 C.A.S. SpA prieš Europos Bendrijų Komisiją	13

2007/C 140/23	Byla C-205/07 2007 m. balandžio 19 d.Hof van Beroep te Gent (Belgija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą baudžiamojoje byloje prieš Lodewijk Gysbrechts ir Santurel Inter BVBA	14

2007/C 140/24	Byla C-207/07 2007 m. balandžio 19 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Bendrijų Komisija prieš Ispanijos Respubliką	15

2007/C 140/25	Byla C-209/07 2007 m. balandžio 20 d.Supreme Court (Airija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Competition Authority prieš Beef Industry Development Society Ltd, Barry Brothers (Carrigmore) Meats Ltd	15

2007/C 140/26	Byla C-213/07 2007 m. balandžio 23 d.Simvuolio tis Epikrateias (Graikija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Michaniki A.E. prieš Ethniko Simvoulio Radiotileorasis, Ypourgos Epikrateias, Pantechniki Α.Ε ir Syndesmos Epicheiriseon Periodikou Tipou	16

2007/C 140/27	Byla C-223/07 2007 m. gegužės 3 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Bendrijų Komisija prieš Švedijos Karalystę	17

2007/C 140/28	Byla C-235/07 2007 m. gegužės 10 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Bendrijų Komisija prieš Vokietijos Federacinę Respubliką	17

	Pirmosios instancijos teismas
2007/C 140/29	Byla T-357/02 2007 m. gegužės 3 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas Freistaat Sechsen prieš Komisiją (Valstybės pagalba — Saksonijos Federacinės žemės valdžios institucijų suteikta valstybės pagalba — Pagalbos mažosioms ir vidutinėms įmonėms schema — Pagreitinta leidimų suteikimo procedūra — Bendrijos gairių ir reglamento dėl išimties taikymo valstybės pagalbai mažosioms ir vidutinėms įmonėms taikymas laike — Pagalbos projektas, apie kurį buvo pranešta prieš išimties taikymo reglamento įsigaliojimą — Teisėti lūkesčiai — Teisinis saugumas — Išsamus pranešimas)	19

2007/C 140/30	Byla T-219/04 2007 m. gegužės 3 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas Ispanija prieš Komisiją (Žuvininkystė — Valstybių narių žvejybos laivynų pajėgumo kaita — Įtraukimų ir pasitraukimų sistema — Žuvininkystės ir akvakultūros komitetas — Kalbinės nuostatos)	19

2007/C 140/31	Byla T-255/04 2007 m. gegužės 10 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas Negenman prieš Komisiją (Viešoji tarnyba — Pareigūnai — Motinystės atostogos — Laikinojo nedarbingumo atostogos — Tikėtina gimdymo data — Motinystės atostogų pradžia)	19

2007/C 140/32	Byla T-261/04 2007 m. gegužės 3 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas Crespinet prieš Komisiją (Pareigūnai — Pareigų paaukštinimas — 2003 m. Pareigų paaukštinimo procedūra — Pirmenybės balų suteikimas)	20

2007/C 140/33	Byla T-271/04 2007 m. gegužės 8 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas Citymo prieš Komisiją (Sutartinė atsakomybė — Arbitražinė išlyga — Nuomos sutartis — Nepriimtinumas — Deliktinė atsakomybė — Derybos iki sutarties sudarymo — Prieštaravimas dėl teisėtumo — Teisėti lūkesčiai — Gera valia — Piktnaudžiavimas teise — Materialinė žala — Galimybės praradimas)	20

2007/C 140/34	Byla T-343/04 2007 m. gegužės 3 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas Tsarnavas prieš Komisiją (Pareigūnai — Tarnybinės veiklos vertinimo ataskaita — Negaliojimas — Ieškinys dėl panaikinimo — Suinteresuotumas pareikšti ieškinį — Ieškinys dėl žalos atlyginimo — Nepriimtinumas)	21

2007/C 140/35	Byla T-99/05 2007 m. gegužės 10 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas Ispanija prieš Komisiją (Žuvininkystė — Reglamentas (EB) Nr. 494/2002 — Jūros išteklių apsauga — Teisinis pagrindas — Nediskriminavimo principas — Pareiga motyvuoti)	21

2007/C 140/36	Sujungtos bylos T-239/05 T-240/05 T-245/05-T-247/05 T-255/05 T-274/05-T-280/05 2007 m. gegužės 15 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas Black & Decker prieš VRDT — Atlas Copco (Erdvinis juodos ir geltonos spalvų elektrinio prietaiso vaizdas) (Bendrijos prekių ženklas — Protesto procedūra — Protesto procedūros terminas — Perdavimas telefaksu — Priimtinumas — Aiškus ankstesnio prekių ženklo nurodymas — Reglamento (EB) Nr. 2868/95 18 taisyklės 1 dalis)	21

2007/C 140/37	Byla T-47/06 2007 m. gegužės 10 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas Antartica prieš VRDT — Nasdaq Stock Market (nasdaq) (Bendrijos prekių ženklas — Protesto procedūra — Vaizdinio Bendrijos prekių ženklo nasdaq paraiška — Ankstesnis žodinis Bendrijos prekių ženklas NASDAQ — Santykinis atmetimo pagrindas — Geras vardas — Reglamento (EB) Nr. 40/94 8 straipsnio 5 dalis)	22

2007/C 140/38	Byla T-30/03 2007 m. balandžio 23 d. Pirmosios instancijos teismo nutartis byloje SID prieš Komisiją (Valstybės pagalba — Sprendimas neprieštarauti — Ieškinys dėl panaikinimo — Priimtinumas — Suinteresuotosios šalies sąvoka — Darbuotojų profesinė sąjunga)	22

2007/C 140/39	Byla T-387/04 2007 m. balandžio 30 d. Pirmosios instancijos teismo nutartis byloje EnBW Energie Baden-Württemberg prieš Komisiją (Ieškinys dėl panaikinimo — Direktyva 2003/87/EB — Prekybos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimais sistema — Nacionalinis emisijos kvotų paskyrimo Vokietijai planas — Valstybės pagalba — Suinteresuotumas pareikšti ieškinį teisme — Nepriimtinumas)	23

2007/C 140/40	Byla T-415/04 2007 m. balandžio 26 d. Pirmosios instancijos teismo nutartis byloje Tebaldi ir kt. prieš Komisiją (Viešoji tarnyba — Pareigūnai — Pareigų paaukštinimas — 2003 m. pareigų paaukštinimas — Atsisakymas paaukštinti pareigas — Paaukštinimo balų skyrimas — Akivaizdžiai nepriimtinas ieškinys)	23

2007/C 140/41	Byla T-297/05 R 2007 m. gegužės 2 d. Pirmosios instancijos teismo pirmininko nutartis byloje IPK International World Tourism Marketing Consultants prieš Komisiją (Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas — EB 256 straipsnis — Prašymo dalykas — Priimtinumas — Skubos nebuvimas)	24

2007/C 140/42	Byla T-12/07 R 2007 m. gegužės 3 d. Pirmosios instancijos teismo pirmininko nutartis byloje Polimeri Europa prieš Komisiją (Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas — Konkurencija — Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių — Nurodymas tretiesiems asmenims — Nepriimtinumas)	24

2007/C 140/43	Byla T-71/07 R 2007 m. gegužės 4 d. Pirmosios instancijos teismo pirmininko nutartis byloje Icuna.Com prieš Parlamentą (Viešieji pirkimai — Bendrijos pirkimų procedūra — Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūra — Skubos nebuvimas)	24

2007/C 140/44	Byla T-103/07 2007 m. balandžio 2 d. pareikštas ieškinys byloje Fratex Indústria e Comércio prieš VRDT — USA Track & Field (TRACK & FIELD USA)	25

2007/C 140/45	Byla T-109/07 2007 m. balandžio 11 d. pareikštas ieškinys byloje L'Oréal prieš VRDT — Spa Monopole (SPA THERAPY)	25

2007/C 140/46	Byla T-110/07 2007 m. balandžio 16 d. pareikštas ieškinys byloje Siemens prieš Komisiją	26

2007/C 140/47	Byla T-113/07 2007 m. balandžio 18 d. pareikštas ieškinys byloje Toshiba prieš Komisiją	26

2007/C 140/48	Byla T-116/07 2007 m. balandžio 17 d. pareikštas ieškinys byloje Prancūzija prieš Komisiją	27

2007/C 140/49	Byla T-117/07 2007 m. balandžio 18 d. pareikštas ieškinys byloje Areva ir kt. prieš Komisiją	28

2007/C 140/50	Byla T-120/07 2007 m. balandžio 16 d. pareikštas ieškinys byloje MB Immobilien ir MB System prieš Komisiją	29

2007/C 140/51	Byla T-121/07 2007 m. balandžio 18 d. pareikštas ieškinys byloje Alstom prieš Komisiją	30

2007/C 140/52	Byla T-122/07 2007 m. balandžio 17 d. pareikštas ieškinys byloje Siemens ir VA TECH Transmission & Distribution prieš Komisiją	31

2007/C 140/53	Byla T-123/07 2007 m. balandžio 17 d. pareikštas ieškinys byloje Siemens Transmission & Distribution prieš Komisiją	31

2007/C 140/54	Byla T-124/07 2007 m. balandžio 17 d. pareikštas ieškinys byloje Siemens Transmission & Distribution ir Nuova Magrini Galileo prieš Komisiją	32

2007/C 140/55	Byla T-125/07 2007 m. balandžio 16 d. pareikštas ieškinys byloje Scientific and Technological Committee ir kt. prieš Komisijos narius J. Potocnik ir kt.	33

2007/C 140/56	Byla T-126/07 2007 m. balandžio 20 d. pareikštas ieškinys byloje Allos Walter Lang prieš VRDT — Kokoriko (Coco Rico)	33

2007/C 140/57	Byla T-127/07 P 2007 m. balandžio 20 d. F. Bligny pateiktas apeliacinis skundas dėl 2007 m. vasario 15 d. Tarnautojų teismo sprendimo byloje F-142/06 Bligny prieš Komisiją	34

2007/C 140/58	Byla T-128/07 2007 m. balandžio 23 d. pareikštas ieškinys byloje Suez prieš VRDT (Delivering the essentials of life)	34

2007/C 140/59	Byla T-129/07 2007 m. balandžio 17 d. pareikštas ieškinys byloje Airija prieš Komisiją	35

2007/C 140/60	Byla T-130/07 2007 m. balandžio 19 d. pareikštas ieškinys byloje Aughinish Alumina prieš Komisiją	35

2007/C 140/61	Byla T-132/07 2007 m. balandžio 19 d. pareikštas ieškinys byloje Fuji Electric Holdings ir Fuji Electric Systems prieš Komisiją	36

2007/C 140/62	Byla T-133/07 2007 m. balandžio 18 d. pareikštas ieškinys byloje Mitsubishi Electric prieš Komisiją	37

2007/C 140/63	Byla T-135/07 2007 m. balandžio 19 d. pareikštas ieškinys byloje Italijos Respublika prieš Europos Bendrijų Komisiją	38

2007/C 140/64	Byla T-136/07 2007 m. balandžio 30 d. pareikštas ieškinys byloje Colgate-Palmolive prieš VRDT — CMS Hasche Sigle (VISIBLE WHITE)	39

2007/C 140/65	Byla T-141/07 2007 m. gegužės 4 d. pareikštas ieškinys byloje General Technic–Otis prieš Komisiją	39

2007/C 140/66	Byla T-142/07 2007 m. gegužės 4 d. pareikštas ieškinys byloje General Technic prieš Komisiją	40

2007/C 140/67	Byla T-143/07 2007 m. balandžio 30 d. pareikštas ieškinys byloje UMG Recordings prieš VRDT — Osman (MOTOWN)	41

2007/C 140/68	Byla T-155/07 2007 m. gegužės 4 d. pareikštas ieškinys byloje Euro-Information prieš VRDT (CYBERBOURSE)	42

2007/C 140/69	Byla T-156/07 2007 m. gegužės 9 d. pareikštas ieškinys byloje Ispanija prieš Komisiją	42

2007/C 140/70	Byla T-157/07 2007 m. gegužės 9 d. pareikštas ieškinys byloje Irano liaudies Mujahidin organizacija prieš Tarybą	43

2007/C 140/71	Byla T-160/07 2007 m. gegužės 7 d. pareikštas ieškinys byloje Lancôme prieš VRDT — CMS Hasche Sigle (COLOR EDITION)	43

	Europos Sąjungos tarnautojų teismas
2007/C 140/72	Byla F-35/07 2007 m. balandžio 16 d. pareikštas ieškinys byloje Klug prieš Europäische Arzneimittelagentur	45

2007/C 140/73	Byla F-38/07 2007 m. balandžio 20 d. pareikštas ieškinys byloje Caleprico prieš Komisiją	45

2007/C 140/74	Byla F-41/07 2007 m. gegužės 2 d. pareikštas ieškinys byloje Fernandez García ir García Rato prieš Teisingumo Teismą	46

2007/C 140/75	Byla F-42/07 2007 m. gegužės 10 d. pareikštas ieškinys byloje Prieto prieš Parlamentą	47