ISSN 1725-521X |
||
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 122 |
|
![]() |
||
Leidimas lietuvių kalba |
Informacija ir prane_imai |
50 tomas |
Prane_imo Nr. |
Turinys |
Puslapis |
|
IV Pranešimai |
|
|
EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI |
|
|
Taryba |
|
2007/C 122/01 |
||
|
Komisija |
|
2007/C 122/02 |
||
2007/C 122/03 |
||
|
|
|
(1) Tekstas svarbus EEE |
LT |
|
IV Pranešimai
EUROPOS SĄJUNGOS INSTITUCIJŲ IR ORGANŲ PRANEŠIMAI
Taryba
2.6.2007 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 122/1 |
TARYBOS SPRENDIMAS
2007 m. gegužės 25 d.
dėl Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto dviejų narių, atstovaujančių Nyderlandams, skyrimo
(2007/C 122/01)
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 259 straipsnį,
atsižvelgdama į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 167 straipsnį,
atsižvelgdama į 2006 m. rugsėjo 15 d. Tarybos sprendimą 2006/651/EB, Euratomas dėl Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto Belgijai, Graikijai, Airijai, Kiprui, Nyderlandams, Lenkijai, Portugalijai, Suomijai, Švedijai ir Jungtinei Karalystei, taip pat dviejų Italijai atstovaujančių narių skyrimo laikotarpiui nuo 2006 m. rugsėjo 21 d. iki 2010 m. rugsėjo 20 d., (1)
atsižvelgdama į Nyderlandų Vyriausybės pasiūlytas kandidatūras,
atsižvelgdama į Komisijos nuomonę,
kadangi atsistatydinus E. J. SLOOTWEG ir T. ETTY Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitete tapo laisvos dvi Nyderlandams atstovaujančių narių vietos,
NUSPRENDĖ:
1 straipsnis
E. MEIJER ir M. VAN WEZEL skiriami Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nariais vietoj E. J. SLOOTWEG ir T. ETTY likusiam jų kadencijos laikui iki 2010 m. rugsėjo 20 d.
2 straipsnis
Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis įsigalioja nuo jo priėmimo dienos.
Priimta Briuselyje, 2007 m. gegužės 25 d.
Tarybos vardu
Pirmininkas
A. SCHAVAN
(1) OL L 269, 2006 9 28, p. 13.
Komisija
2.6.2007 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 122/2 |
Palūkanų norma taikoma Europos centrinio banko pagrindinėms pakartotinio finansavimo operacijoms (1):
3,82 % 2007 m. birželio 1 d.
Euro kursas (2)
2007 m. birželio 1 d.
(2007/C 122/02)
1 euro=
|
Valiuta |
Valiutos kursas |
USD |
JAV doleris |
1,3436 |
JPY |
Japonijos jena |
163,81 |
DKK |
Danijos krona |
7,449 |
GBP |
Svaras sterlingas |
0,67925 |
SEK |
Švedijos krona |
9,316 |
CHF |
Šveicarijos frankas |
1,6514 |
ISK |
Islandijos krona |
82,5 |
NOK |
Norvegijos krona |
8,111 |
BGN |
Bulgarijos levas |
1,9558 |
CYP |
Kipro svaras |
0,5832 |
CZK |
Čekijos krona |
28,285 |
EEK |
Estijos kronos |
15,6466 |
HUF |
Vengrijos forintas |
250,32 |
LTL |
Lietuvos litas |
3,4528 |
LVL |
Latvijos latas |
0,6961 |
MTL |
Maltos lira |
0,4293 |
PLN |
Lenkijos zlotas |
3,815 |
RON |
Rumunijos lėja |
3,2646 |
SKK |
Slovakijos krona |
33,863 |
TRY |
Turkijos lira |
1,7638 |
AUD |
Australijos doleris |
1,6214 |
CAD |
Kanados doleris |
1,4335 |
HKD |
Honkongo doleris |
10,4926 |
NZD |
Naujosios Zelandijos doleris |
1,8163 |
SGD |
Singapūro doleris |
2,0548 |
KRW |
Pietų Korėjos vonas |
1 247,4 |
ZAR |
Pietų Afrikos randas |
9,5686 |
CNY |
Kinijos ženminbi juanis |
10,2749 |
HRK |
Kroatijos kuna |
7,3119 |
IDR |
Indijos rupija |
11 859,96 |
MYR |
Malaizijos ringitas |
4,5669 |
PHP |
Filipinų pesas |
62,007 |
RUB |
Rusijos rublis |
34,807 |
THB |
Tailando batas |
44,213 |
Kursas taikomas pačioms paskutinėms operacijoms atliktoms prieš nurodytą dieną. Kintamosios įmokos už skolą atvejais palūkanų norma laikoma ribinė norma.
(2) Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.
2.6.2007 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 122/3 |
Komisijos ataskaita maisto produktų švitinimas 2005 m.
(2007/C 122/03)
SANTRAUKA
Pagal 1999 m. vasario 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 1999/2/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su jonizuojančiąja spinduliuote apdorotais maisto produktais ir jų ingredientais, suderinimo (1) 7 straipsnio 3 dalį kasmet valstybės narės turi pateikti Komisijai:
— |
švitinimo įmonių atliktų patikrinimų duomenis, ypač susijusius su apdorotų produktų kategorijomis ir kiekiais bei paskirtomis dozėmis; ir |
— |
patikrinimų, atliktų produktų realizavimo etape, rezultatus bei informaciją apie švitintų maisto produktų nustatymo metodus. |
2005 m. 10 valstybių narių buvo patvirtintos švitinimo įmonės. Tik 8 valstybės narės pateikė reikalaujamą informaciją apie apdoroto maisto kategorijas, kiekius ar dozes. Dėl to tikslus 2005 m. ES švitintų maisto produktų kiekis nežinomas.
17 valstybių narių pranešė apie į rinką pateiktų produktų patikrinimus. Iš viso 2005 m. patikrinta 7011 maisto mėginių. Nustatyta, kad apie 4 % į rinką pateiktų produktų buvo švitinami neleistinai ir (arba) tai nebuvo nurodyta etiketėse. Dažniausiai reikalavimų neatitiko produktų iš Azijos mėginiai. Reglamentu nustatytus reikalavimus atitiko tiktai šeši iš 287 švitintų mėginių.
Skirtingus valstybių narių patikrinimų rezultatus iš dalies galima paaiškinti pasirinktais mėginiais ir taikytų analizės metodų veiksmingumu.
1. TEISINIS PAGRINDAS IR AIŠKINAMOJI INFORMACIJA
Pagal Direktyvos 1999/2/EB 7 straipsnio 3 dalį valstybių narių reikalaujama kasmet Komisijai pateikti:
— |
švitinimo įmonių atliktų patikrinimų duomenis, ypač susijusius su apdorotų produktų kategorijomis, kiekiais ir skirtomis dozėmis; ir |
— |
patikrinimų, atliktų produktų realizavimo etape, rezultatus ir informaciją apie švitintų maisto produktų nustatymo metodus. |
Komisija rezultatus skelbia metinėse ataskaitose Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šioje ataskaitoje nagrinėjamas laikotarpis nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d.
Informacija apie bendruosius maisto produktų švitinimo aspektus pateikiama Europos Komisijos Sveikatos ir vartotojų apsaugos generalinio direktorato tinklavietėje (2).
1.1. Švitinimo įmonės
Pagal Direktyvos 1999/2/EB [3] straipsnio 2 dalį maisto produktus švitinti galima tik patvirtintose švitinimo įmonėse. ES esančias įmones tvirtina kompetentingos valstybių narių institucijos (2). Valstybės narės turi pranešti Komisijai apie patvirtintas švitinimo įmones (7 straipsnio 1 dalis).
Komisija paskelbė patvirtintų įmonių valstybėse narėse sąrašą (3).
1.2. Švitinti maisto produktai
ES leidžiama švitinti džiovintas aromatines žoles, prieskonius ir augalinius pagardus (1999 m. vasario 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/3/EB dėl jonizuojančiąja spinduliuote apdorotų maisto produktų ir maisto komponentų Bendrijos sąrašo patvirtinimo (4)). Be to, 6 valstybės narės pranešė, kad jos išlaikys nacionalinius leidimus, taikomus tam tikriems maisto produktams, pagal Direktyvos 1999/2/EB 4 straipsnio 4 dalį. Komisija paskelbė nacionalinių leidimų sąrašą (5).
Pagal Direktyvos 1999/2/EB 6 straipsnį ant bet kurio švitinto maisto produkto arba maisto produktų ingrediento etiketės turi būti rašomi žodžiai „Apšvitintas “arba „Apdorotas jonizuojančiąja spinduliuote“.
Siekdamas užtikrinti tinkamą ženklinimą arba nustatyti neleistinus produktus Europos standartizacijos komitetas (ESK), remdamasis Europos Komisijos suteiktais įgaliojimais, standartizavo kelis analizės metodus.
2. ŠVITINIMO ĮMONĖSE ATLIKTŲ PATIKRINIMŲ REZULTATAI
Informacijos apie valstybėse narėse esančias įmones galima rasti Komisijos tinklavietėje:
http://europa.eu.int/comm/food/food/biosafety/irradiation/approved_facilities_en.pdf
Valstybės narės pateikė tokią informaciją:
2.1. Belgija
Patikrinimai, kuriuos 2005 m. atliko kompetentingos institucijos, patvirtino, kad švitinimo įmonė „IBA Mediris S.A. “atitinka Direktyvos 1999/2/EB reikalavimus. Tačiau pareikalauta, kad bendrovė nustatytų tvarką, kuri leistų garantuoti ir įrodyti, kad maisto produktai, kurių neleista švitinti Belgijoje, eksportuojami.
Lentelėje nurodytos šioje įmonėje 2005 m. švitintų maisto produktų kategorijos ir kiekiai.
Maisto produktas |
Kiekis (t) (6) |
Vidutinė sugertoji dozė (kGy) |
Krevetės |
541,4 |
5 |
Varlių kojelės |
3 225,7 |
5 |
Prieskoninės žolės, prieskoniai ir augaliniai pagardai |
217,8 |
6-9 |
Šaldytos daržovės |
56,1 |
3 |
Kiaušiniai |
665,1 |
2-3 |
Naminių ir medžiojamųjų paukščių mėsa |
883,9 |
3-5 |
Mėsa |
213,7 |
3-5 |
Žuvys |
118,2 |
3-7 |
Džiovinti vaisiai |
0,5 |
6-9 |
Krakmolas |
93,0 |
3 |
Plazma |
46,4 |
6-9 |
Paruošti patiekalai |
75,3 |
3 |
Džiovintos daržovės |
112,8 |
6-9 |
Gumiarabikas |
0,5 |
5 |
Kiti |
931,2 |
2-25 |
Iš viso |
7 279,2 |
|
2.2. Čekija
2005 m. kompetentingų institucijų atlikti patikrinimai patvirtino, kad švitinimo įmonė „Artim spol.s.r.o. “atitinka Direktyvos 1999/2/EB reikalavimus.
Toliau lentelėje nurodytos šioje įmonėje 2005 m. švitintų maisto produktų kategorijos ir kiekiai.
Maisto produktas |
Kiekis (t) |
Vidutinė sugertoji švitinimo dozė (kGy) |
Džiovintos aromatinės žolės, prieskoniai ir augaliniai pagardai |
85,3 |
4-7 |
Iš viso |
85,3 |
|
2.3. Vokietija
Per ataskaitinį laikotarpį Vokietijoje veikė keturios patvirtintos švitinimo įmonės:
a) „Gamma Service Produktbestrahlung GmbH“, Radebergas
2005 m. kompetentingų institucijų atlikti patikrinimai patvirtino, kad švitinimo įmonė atitinka Direktyvos 1999/2/EB reikalavimus.
Lentelėje nurodytos šioje įmonėje 2005 m. švitintų maisto produktų kategorijos ir kiekiai.
Maisto produktas |
Kiekis (t) |
Vidutinė sugertoji švitinimo dozė (kGy) |
Džiovintos daržovės |
50,9 |
< 10 |
Prieskoninės žolės ir pagardai |
169,0 |
< 10 |
Kiti maisto produktai (gvaraninių paulinijų sėklos) |
0,1 |
< 0 |
Iš viso |
220,0 |
|
101,5 t švitintų maisto produktų eksportuota į trečiąsias šalis.
b) „Beta-Gamma Service GmbH&Co. KG“, Vylis
2005 m. kompetentingų institucijų atlikti patikrinimai patvirtino, kad švitinimo įmonė atitinka Direktyvos 1999/2/EB reikalavimus.
Lentelėje nurodytos šioje įmonėje 2005 m. švitintų maisto produktų kategorijos ir kiekiai.
Maisto produktas |
Kiekis [t] |
Vidutinė sugertoji dozė [kGy] |
Augalinė žaliava (krapai, salierai, paprika) |
6,46 |
4-10 |
Džiovintos daržovės |
27,83 |
6-8 |
Iš viso |
34,29 |
|
Visi švitinti maisto produktai buvo eksportuoti į trečiąsias šalis.
c) „Isotron Deutschland GmbH“, Alershauzenas
2005 m. kompetentingų institucijų atlikti patikrinimai patvirtino, kad švitinimo įmonė atitinka Direktyvos 1999/2/EB reikalavimus.
Lentelėje nurodytos šioje įmonėje 2005 m. apšvitintų maisto produktų kategorijos ir kiekiai.
Maisto produktas |
Kiekis [t] |
Vidutinė sugertoji dozė [kGy] |
Prieskoniniai augalai |
180,4 |
7-9 |
Prieskoniai |
37,07 |
7-9 |
Iš viso |
217,47 |
|
Visi apšvitinti maisto produktai buvo eksportuoti į trečiąsias šalis.
d) „Gamma-Service GmbH&Co KG“, Bruchzalis
2005 m. šioje įmonėje maisto produktai nebuvo švitinami.
2.4. Ispanija
Ispanijoje veikia dvi patvirtintos maisto produktų švitinimo įmonės.
Ši valstybė narė nepateikė jokios informacijos apie įmonėse atliktų patikrinimų rezultatus.
2.5. Prancūzija
Prancūzijoje veikia šešios patvirtintos maisto produktų švitinimo įmonės. 2005 m. kompetentingų institucijų atlikti patikrinimai patvirtino, kad švitinimo įmonės atitinka Direktyvos 1999/2/EB reikalavimus.
Lentelėje nurodytos įmonėse 2005 m. švitintų maisto produktų kategorijos ir kiekiai.
Maisto produktas |
Kiekis [t] |
Vidutinė sugertoji dozė [kGy] |
Prieskoninės žolės, prieskoniai ir džiovintos daržovės |
134,3 |
10 |
Gumiarabikas |
133,7 |
3 |
Kazeinas |
43,5 |
6 |
Paukštiena |
1 849,2 |
5 |
Šaldytos varlių kojelės |
939,8 |
5 |
Krevetės |
10,5 |
5 |
Iš viso |
3 111 |
|
2.6. Vengrija
Vengrijoje veikia viena patvirtinta maisto produktų švitinimo įmonė. 2005 m. kompetentingų institucijų atlikti patikrinimai patvirtino atitiktį Direktyvos 1999/2/EB reikalavimams.
Lentelėje nurodytos 2005 m. šioje įmonėje švitintų maisto produktų kategorijos ir kiekiai.
Maisto produktas |
Kiekis [t] |
Vidutinė sugertoji dozė [kGy] |
Prieskoniai |
34,6 |
4-8 |
Džiovintos daržovės ir vaisiai |
11,3 |
3-6 |
Prieskoniniai augalai |
64,9 |
3-8 |
Iš viso |
110,8 |
|
2.7. Italija
Italijoje veikia viena patvirtinta maisto produktų švitinimo įmonė.
Ši valstybė narė nepateikė jokios informacijos apie įmonėje atliktų patikrinimų rezultatus.
2.8. Nyderlandai
2005 m. Nyderlanduose veikiančios dvi švitinimo įmonės nebuvo tikrinamos. Lentelėje nurodytos tose įmonėse 2005 m. švitintų maisto produktų kategorijos ir kiekiai.
2005 m. švitinti produktai |
Kiekis [t] (7) |
Prieskoniai ir prieskoninės žolės |
1 141,1 |
Dehidruotos daržovės |
880,8 |
Paukštiena (šaldyta) |
52,8 |
Krevetės (atvėsintos) |
36 |
Krevetės (šaldytos) |
32,8 |
Varlių dalys |
124 |
Kiaušinio baltymai (atvėsinti) |
0,8 |
Maisto produktai (8) |
698,4 |
Maisto produktų mėginiai |
32 |
Iš viso |
3 299,2 |
2.9. Lenkija
Lenkijoje veikia dvi patvirtintos maisto produktų švitinimo įmonės:
Lentelėse nurodytos šiose įmonėse 2005 m. švitintų maisto produktų kategorijos ir kiekiai.
a) Branduolinės chemijos ir technologijos institutas, Varšuva
Maisto produktas |
Kiekis [t] |
Vidutinė sugertoji dozė [kGy] |
Prieskoniai, džiovintos daržovės |
584,0 |
7-10 |
Džiovinti grybai |
79,6 |
5-10 |
Iš viso |
663,6 |
|
b) Lodzės technikos universiteto taikomosios radiacinės chemijos institutas
Maisto produktas |
Kiekis [t] |
Vidutinė sugertoji dozė [kGy] |
Prieskoniniai augalai |
23,4 |
7 |
Iš viso |
23,4 |
|
2.10. Jungtinė Karalystė
Jungtinėje Karalystėje veikia viena patvirtinta maisto produktų švitinimo įmonė.
2005 m. pagal licencijos sąlygas įmonėje nebuvo švitinami maisto produktai ir ji nebuvo tikrinama.
2.11. ES santrauka
Pagal Direktyvos 1999/2/EB 7 straipsnio 2 dalį patvirtintos įmonės veikia dešimtyje valstybių narių.
Švitinimo įmonėse atliktų patikrinimų rezultatus Komisijai pateikė 8 valstybės narės.
Todėl neįmanoma nustatyti tikslaus Europos Sąjungoje švitintų maisto produktų kiekio.
3. PATIKRINIMŲ, ATLIKTŲ PRODUKTŲ REALIZAVIMO ETAPE, REZULTATAI IR METODAI, NAUDOJAMI NUSTATANT ŠVITINTUS MAISTO PRODUKTUS
Valstybės narės pateikė tokią informaciją:
3.1. Austrija
Patikrinta 115 mėginių siekiant nustatyti, ar jie apdoroti jonizuojančiąja spinduliuote. Nė vienas tirtas maisto produktas nebuvo švitinamas.
Tirti maisto produktai |
Tirtų mėginių skaičius: 115 |
Taikytas CEN metodas |
|
Rezultatas: nešvitinta |
Rezultatas: švitinta, netinkamai paženklinta |
||
Bazilikai |
3 |
0 |
EN 1788 EN 13751 |
Aitriosios paprikos |
1 |
0 |
EN 1788 EN 13751 |
Karis |
1 |
0 |
EN 1788 EN 13751 |
Ciberžolės |
1 |
0 |
EN 1788 EN 13751 |
Mairūnai |
2 |
0 |
EN 1788 EN 13751 |
Raudonėliai |
3 |
0 |
EN 1788 EN 13751 |
Paprikos |
7 |
0 |
EN 1788 EN 13751 |
Pipirai |
6 |
0 |
EN 1788 EN 13751 |
Kvapieji rozmarinai |
2 |
0 |
EN 1788 EN 13751 |
Kmynai |
4 |
0 |
EN 1788 EN 13751 |
Cinamonas |
1 |
0 |
EN 1788 EN 13751 |
Žolelių arbata |
47 |
0 |
EN 1788 EN 13751 |
Vištiena |
13 |
0 |
EN 1786 |
Antiena |
15 |
0 |
EN 1786 |
Žąsiena |
9 |
0 |
EN 1786 |
IŠ VISO |
115 |
0 |
|
Iš viso tirtų mėginių (%) |
100 |
0 |
|
3.2. Belgija
Iš viso tirti 148 mėginiai. Nustatyta, kad nė vienas maisto produktas nebuvo švitinamas.
Tirti maisto produktai |
Tirtų mėginių skaičius: 148 |
Taikytas CEN metodas |
|
Rezultatas: nešvitinta |
Rezultatas: švitinta, netinkamai paženklinta (kilmė) | |
||
Šaldytos krevetės, nuluptos, be galvų |
15 |
0 |
EN 1785 arba EN 1788 |
Džiovinti prieskoniai ir prieskoninės žolės |
5 |
0 |
EN 1785 arba EN 1788 |
Varlių kojelės |
14 |
0 |
EN 1785 arba EN 1788 |
Šviežios braškės |
14 |
0 |
EN 1785 arba EN 1788 |
Tarkuotas sūris |
100 |
0 |
EN 1785 arba EN 1788 |
Iš viso |
148 |
0 |
|
Iš viso tirtų mėginių (%) |
100 |
0 |
|
3.3. Kipras
2005 m. neatlikta jokių analitinių patikrinimų.
3.4. Čekija
Iš viso tirti 78 mėginiai. Nustatyta, kad 8 mėginiai buvo švitinti ir netinkamai paženklinti.
Tirti maisto produktai |
Tirtų mėginių skaičius: 78 |
Taikytas CEN metodas |
|
Rezultatas: nešvitinta |
Rezultatas: švitinta, netinkamai paženklinta |
||
Prieskoniai |
28 |
2 |
EN 1788 |
Žolelių arbatos produktai |
20 |
3 |
EN 1788 |
Maisto papildai |
7 |
3 |
EN 1788 |
Greitai paruošiami makaronai |
2 |
0 |
EN 1788 |
Švieži vaisiai |
9 |
0 |
EN 1788 |
Paukštiena |
2 |
0 |
EN 1788 |
Kakavos milteliai |
2 |
0 |
EN 1788 |
Iš viso |
70 |
8 |
|
Iš viso tirtų mėginių (%) |
90 |
10 |
|
3.5. Vokietija
Tirti 3945 maisto produktų mėginiai. 141 iš jų, t. y. 3,6 %, neatitiko reikalavimų: 93 mėginiai buvo netinkamai paženklinti, o 48 mėginių atveju nustatyta, kad produktai buvo neleistinai švitinami.
Du mėginiai buvo švitinti leistinai ir tinkamai paženklinti.
Pažeidimai pagal produktų kategorijose pasiskirstė labai nevienodai. Grupėje „Azijietiški makaronų patiekalai, šalti užkandžiai, picos, lengvi užkandžiai“, 42 iš 113 mėginių (37 %) buvo švitinti ir netinkamai paženklinti, taip pat 32 % sriubų ir padažų.
Reikia pažymėti, kad daugiausia reikalavimų neatitikusių mėginių buvo Azijos kilmės produktai.
Tirti maisto produktai |
Tirtų mėginių skaičius: 3945 |
Taikytas CEN metodas |
|
Rezultatas: nešvitinta |
Rezultatas: neleistinai švitinti ir (arba) netinkamai paženklinti |
||
Pienas ir pieno produktai |
52 |
0 |
EN 1788 EN 1787 |
Sūris su prieskoninėmis žolėmis |
56 |
0 |
EN 1788 EN 1784 EN 1787 EN 13751 |
Sviestas su prieskoninėmis žolėmis |
32 |
0 |
EN 1787 EN 1788 EN 1788 mod. |
Kiaušiniai, kiaušinių produktai |
5 |
0 |
EN 1784 mod. |
Mėsa (įskaitant šaldytą mėsą, išskyrus naminių paukščių, laukinių medžiojamųjų paukščių mėsą) |
23 |
0 |
EN 1784 mod. EN 1786 |
Mėsos produktai (išskyrus dešras) |
39 |
0 |
EN 1784 EN 1784 mod.; EN 1786 |
Dešros |
65 |
0 |
EN 1786 EN 1788 EN 1787 |
Paukštiena |
151 |
0 |
EN 1786 |
Žvėriena |
6 |
0 |
EN 1786 EN 1784 |
Žuvys ir žuvų produktai |
133 |
9 |
EN 1786 EN 1788 |
Vėžiagyviai, kiautuotieji vėžiagyviai, midijos ir kiti vandens gyvūnai, įskaitant jų produktus |
225 |
6 |
EN 1786 EN 1788.L 12.01-1 |
Ankštiniai |
27 |
0 |
EN 1788 |
Sriubos, padažai |
96 |
47 |
EN 1375 EN 1787 EN 1788 EN 13751 |
Grūdai ir grūdų produktai |
54 |
|
EN 1787 EN 1788 |
Aliejinių augalų sėklos |
103 |
0 |
EN 1787 EN 1788 |
Riešutai |
148 |
0 |
EN 1375 EN 1784 EN 1787 EN 1788 |
Bulvės, augalų, kuriuose daug krakmolo, dalys |
19 |
0 |
EN 1787 EN 1788 |
Šviežios daržovės, salotos |
53 |
0 |
EN 1787 EN 1788 EN 13751 |
Džiovintos daržovės, daržovių produktai |
70 |
0 |
EN 1375 EN 1787 EN 1788 EN 13751 (tikrinimas) L 00.00-42 ESR |
Švieži grybai |
20 |
0 |
EN 1788 EN 1375 |
Džiovinti grybai arba grybų produktai |
173 |
2 |
EN 1375 EN 1787 EN 1788 EN 13751 (tikrinimas) |
Švieži vaisiai |
169 |
0 |
EN 1787 EN 1788 PSL |
Džiovinti vaisiai arba vaisių produktai |
101 |
0 |
EN 1787 EN 13708 |
Kakavos milteliai |
24 |
0 |
|
Arbatžolės, arbatžolių produktai |
161 |
8 |
EN 1788 EN 1787 EN 13751 EN 13751 (tikrinimas) |
Paruošti maisto produktai |
35 |
4 |
EN 1786 EN 1787 EN 1788 EN 13751 (tikrinimas) |
Prieskoniai, įskaitant produktus, skirtus patiekalams ruošti ir prieskoninę druską |
1 385 |
8 |
EN 1784 EN 1787 EN 1788 EN 1375 EN 13751 (tikrinimas) EN 13788 |
Prieskoninės žolės |
133 |
0 |
EN 1787 EN 1788 |
Sausi paruošti maisto produktai |
52 |
3 |
EN 1787 EN 1788 |
Azijietiški makaronų patiekalai, šalti užkandžiai, picos, lengvi užkandžiai |
71 |
42 |
EN 1787 EN 1788 |
Maisto papildai |
99 |
9 |
EN 1375 EN 1787 EN 1788 EN 13751 EN 13751 + EN 1788 |
Kiti |
18 |
3 |
EN 1787 EN 1788 |
Iš viso |
3 798 |
141 |
|
Iš viso tirtų mėginių (%) |
96,4 |
3,6 |
|
3.6. Danija
2005 m. neatlikta jokių analitinių patikrinimų.
3.7. Estija
2005 m. neatlikta jokių analitinių patikrinimų.
3.8. Graikija
Iš viso tirti 54 mėginiai. Nustatyta, kad nė vienas maisto produktas nebuvo švitinamas.
Tirti maisto produktai |
Tirtų mėginių skaičius: 54 |
Taikytas CEN metodas |
|
Rezultatas: nešvitinta |
Rezultatas: švitinta |
||
Prieskoniniai augalai ir prieskoniai |
32 |
0 |
|
Arbata |
12 |
0 |
|
Žuvys ir moliuskai |
10 |
0 |
|
Iš viso: |
54 |
0 |
|
Iš viso tirtų mėginių (%) |
100 |
0 |
|
3.9. Ispanija
Ši valstybė narė nepateikė jokios informacijos apie rinkoje atliktų patikrinimų rezultatus.
3.10. Suomija
Iš viso tirti 274 mėginiai. Ištirti 246 džiovintų prieskonių ir prieskoninių žolių mėginiai ir nustatyta, kad 6 mėginiuose yra švitintų medžiagų. Ištirtas 21 maisto papildas, nustatyta, kad 7 iš jų buvo švitinti.
Nė vienas iš apšvitintų mėginių nebuvo tinkamai paženklintas, o švitinimo įmonės nebuvo patvirtintos ES.
Tirti maisto produktai |
Tirtų mėginių skaičius: 274 |
Taikytas CEN metodas |
|
Rezultatas: nešvitinta |
Rezultatas: švitinta, netinkamai paženklinta |
||
Džiovinti prieskoniai ir prieskoninės žolės |
240 |
6 |
EN 13751 EN 1788 |
Maisto papildai |
14 |
7 |
EN 13751 EN 1788 |
Vaisiai ir uogos |
7 |
0 |
|
Iš viso |
261 |
13 |
|
Iš viso tirtų mėginių (%) |
95 |
5 |
|
3.11. Prancūzija
Iš viso tirti 86 mėginiai. Nustatyta, kad 6 mėginiai buvo švitinti ir netinkamai paženklinti.
Tirti maisto produktai |
Tirtų mėginių skaičius: 86 |
Taikytas CEN metodas |
|
Rezultatas: nešvitinta |
Rezultatas: švitinta |
||
Prieskoniai ir prieskoninės žolės |
22 |
0 |
|
Maisto papildai |
21 |
0 |
|
Arbata ir antpilai |
11 |
0 |
|
Džiovinti grybai |
9 |
1 |
|
Krevetės |
10 |
0 |
|
Vaisiai ir daržovės |
7 |
0 |
|
Varlių kojelės |
5 |
5 |
|
Iš viso |
80 |
6 |
|
Iš viso tirtų mėginių (%) |
93 |
7 |
|
Mėginiai buvo tikrinami dėl nenormaliai mažos mikrobiologinės taršos ir gavus teigiamą rezultatą tiriami taikant CEN metodą 1788.
3.12. Vengrija
Iš viso tirti 141 mėginiai. Nustatyta, kad 7 prieskoninių žolių mėginiai švitinti, o 4 iš jų buvo tinkamai paženklinti.
Tirti maisto produktai |
Tirtų mėginių skaičius: 141 |
Taikytas CEN metodas |
|
Rezultatas: nešvitinta |
Rezultatas: švitinta, netinkamai paženklinta |
||
Prieskoniniai augalai |
38 |
0 |
EN 1788 |
Arbata |
96 |
3 |
EN 1788 |
Iš viso |
134 |
3 |
|
Iš viso tirtų mėginių (%) |
95 |
2 |
|
3.13. Airija
Iš viso 2005 m. tirti 459 mėginiai. Nustatyta, kad 20 mėginiai buvo švitinti ir netinkamai paženklinti.
Tirti maisto produktai |
Tirtų mėginių skaičius: 459 |
Taikytas CEN metodas |
|
Rezultatas: nešvitinta |
Rezultatas: švitinta, netinkamai paženklinta |
||
Vermišeliai |
61 |
14 |
patikrinimui — EN13751, patvirtinimui — EN1788 |
Langustai |
4 |
0 |
|
Padažai, garstyčios ir sriubos |
28 |
3 |
|
Pagardai, stiprūs sultiniai |
22 |
1 |
|
Švieži vaisiai |
13 |
0 |
|
Prieskoniai ir prieskoninės žolės |
169 |
2 |
|
Kava ir arbata (įskaitant žolelių arbatas) |
41 |
0 |
|
Sėklos |
29 |
0 |
|
Džiovinti vaisiai ir daržovės |
6 |
0 |
|
Kvapiosios medžiagos |
9 |
0 |
|
Maisto papildai |
44 |
0 |
|
Įvairūs |
13 |
0 |
|
Iš viso |
439 |
20 |
|
Visų tirtų mėginių % |
96 |
4 |
|
3.14. Italija
Iš viso tirti 112 mėginiai. Nustatyta, kad 5 prieskoninių žolių mėginiai buvo švitinti ir netinkamai paženklinti.
Tirti maisto produktai |
Tirtų mėginių skaičius: 112 |
Taikytas CEN metodas |
|
Rezultatas: nešvitinta |
Rezultatas: švitinta, netinkamai paženklinta |
||
Prieskoniai, prieskoninės žolės ir daržovių ekstraktai |
107 |
5 |
EN 13784/2002 EN 13751 EN 1788 |
Iš viso |
107 |
5 |
|
Iš viso tirtų mėginių (%) |
100 |
5 |
|
3.15. Latvija
2005 m. neatlikta jokių analitinių patikrinimų.
3.16. Lietuva
Iš viso tirta 12 mėginių, nustatyta, kad nė vienas mėginys nebuvo švitintas.
Tirti maisto produktai |
Tirtų mėginių skaičius: 40 |
Taikytas metodas |
|
Rezultatas: nešvitinta |
Rezultatas: švitinta |
||
Prieskoniai ir prieskoninės žolės |
5 |
0 |
LST EN 13783:2004 |
Arbata |
7 |
0 |
LST EN 13783:2004 |
Iš viso |
12 |
0 |
|
Iš viso tirtų mėginių (%) |
100 |
0 |
|
3.17. Liuksemburgas
Iš viso tirtu 40 mėginių, nustatyta, kad nė vienas nebuvo švitintas.
Tirti maisto produktai |
Tirtų mėginių skaičius: 40 |
Taikytas CEN metodas |
|
Rezultatas: nešvitinta |
Rezultatas: švitinta |
||
Prieskoniai |
10 |
0 |
EN 1788 |
Bulvės |
10 |
0 |
EN 1788 |
Arbata |
10 |
0 |
EN 1788 |
Svogūnai |
10 |
0 |
EN 1788 |
Iš viso |
40 |
0 |
|
Iš viso tirtų mėginių (%) |
100 |
0 |
|
3.18. Malta
2005 m. neatlikta jokių analitinių patikrinimų.
3.19. Nyderlandai
Iš viso tirti 792 mėginiai, iš jų 31 mėginys buvo švitintas. Nė vienas iš švitintų mėginių nebuvo tinkamai paženklintas.
Tirti maisto produktai |
Tirtų mėginių skaičius: 792 |
Taikytas CEN metodas |
|
Rezultatas: nešvitinta |
Rezultatas: švitinta |
||
Grūdų produktai |
72 |
0 |
EN 13751 EN 1788 |
Džiovintos daržovės |
53 |
0 |
EN 13751 EN 1788 |
Džiovinti ankštiniai augalai |
43 |
0 |
EN 13751 EN 1788 |
Džiovinti vaisiai |
215 |
0 |
EN 13751 EN 1788 |
Sėklos |
5 |
0 |
EN 13751 EN 1788 |
Krevetės |
54 |
0 |
EN 13751 EN 1788 |
Prieskoninių žolių mišiniai |
20 |
2 |
EN 13751 EN 1788 |
Prieskoniai ir prieskoninės žolės |
199 |
3 |
EN 13751 EN 1788 |
Dietiniai maisto papildai |
100 |
26 |
EN 13751 EN 1788 |
Iš viso |
761 |
31 |
|
Iš viso tirtų mėginių (%) |
96 |
4 |
|
3.20. Lenkija
Iš viso tirta 120 mėginių. Nustatyta, kad 4 mėginiai buvo švitinti, nė vienas iš jų nebuvo tinkamai paženklintas.
Tirti maisto produktai |
Tirtų mėginių skaičius: 120 |
Taikytas CEN metodas |
|
Rezultatas: nešvitinta |
Rezultatas: švitinta, netinkamai paženklinta |
||
Džiovintos prieskoninės žolės, prieskoniai ir augaliniai pagardai |
48 |
4 |
EN 1788 |
Bulvės |
10 |
0 |
EN 1788 |
Svogūnai ir česnakas |
16 |
0 |
EN 1788 |
Paukštiena |
4 |
0 |
EN 1788 |
Negliaudyti riešutai |
25 |
0 |
EN 1788 |
Langustai, žuvys |
13 |
0 |
EN 1788 |
Iš viso |
116 |
4 |
|
Iš viso tirtų mėginių (%) |
97 |
3 |
|
3.21. Portugalija
2005 m. neatlikta jokių analitinių patikrinimų.
3.22. Švedija
2005 m. buvo paimti šeši mėginiai, daugiausia — paukštienos. Švitinti maisto produktai tirti metodu EN 1784.
Šeši tirti mėginiai nebuvo švitinti.
3.23. Slovakija
Iš viso tirti 56 mėginiai, nustatyta, kad nė vienas mėginys nebuvo švitintas.
Tirti maisto produktai |
Tirtų mėginių skaičius: 40 |
Taikytas metodas |
|
Rezultatas: nešvitinta |
Rezultatas: švitinta |
||
Pistacijos, įvairių rūšių riešutai |
43 |
0 |
GC |
Sūris |
9 |
0 |
GC |
Antiena |
4 |
0 |
GC |
Iš viso |
56 |
0 |
|
Iš viso tirtų mėginių (%) |
100 |
0 |
|
3.24. Slovėnija
2005 m. ištirta 10 mėginių (prieskoninių žolių ir prieskonių). Nustatyta, kad nė vienas jų nebuvo švitintas.
3.25. Jungtinė Karalystė
Maisto standartų agentūros duomenimis JK vietos tikrinimo institucijos 2005 m. paėmė 657 produktų mėginius ir ištyrė juos taikydamos standartinius švitintų maisto produktų nustatymo testus. Nustatyta, kad iš tų 657 mėginių 42 (6 %) buvo švitinti. 101 mėginys (šie mėginiai apibūdinti kaip „neįtikinami“) CEN metodu EN13751:2002 priskirtas tarpiniams mėginiams ir toliau netirtas arba priskirtas „mažo jautrumo “mėginiams, kurių mineralų granulių dalies nepakako tiksliam tyrimui atlikti.
Tirti maisto produktai |
Tirtų mėginių skaičius: 657 |
Taikytas CEN metodas |
||
Rezultatas: nešvitinta |
Rezultatas: neįtikinama |
Rezultatas: švitinta |
||
Džiovintos prieskoninės žolės, prieskoniai ir augaliniai pagardai |
267 |
36 |
20 |
EN 13751:2002; EN 1778:2001 |
Kuskusas ir džiovinti pagardai |
3 |
0 |
0 |
EN 13751:2002; EN 1778:2001 |
Sausi sriubų mišiniai |
23 |
2 |
0 |
EN 13751:2002 |
Makaronai ir džiovinti pagardaiA |
84 |
9 |
10 |
EN 13751:2002; EN 1778:2001 |
Ryžiai ir džiovinti pagardai |
2 |
0 |
0 |
EN 13751:2002 |
Makaronų produktai ir džiovinti pagardai |
2 |
0 |
0 |
EN 13751:2002; EN 1778:2001 |
Įprasti valgomieji ir kiti valgomieji grybai (džiovinti ir švieži) |
4 |
0 |
0 |
EN 13751:2002; EN 1778:2001 |
Džiovinti vaisiai |
16 |
0 |
0 |
EN 13751:2002 |
Švieži vaisiai |
22 |
1 |
0 |
EN 13751:2002 |
Daržovės, įskaitant svogūnus |
19 |
3 |
1 |
EN 13751:2002 |
Žolelių arbatos |
5 |
0 |
2 |
EN 13751:2002; EN 1778:2001 |
Jūros produktai, t. y. kiautuotieji vėžiagyviai, langustai, krevetės ir žuvys |
16 |
11 |
3 |
EN 13751:2002; EN 1778:2001 |
Džiovinti maisto produktų ingredientai |
28 |
12 |
1 |
EN 13751:2002 |
Riešutai |
1 |
0 |
0 |
EN 13751:2002 |
Maisto papildai |
18 |
27 |
5 |
EN 13751:2002; EN 1778:2001 |
Įvairūs B |
4 |
0 |
0 |
EN 13751:2002; EN 1778:2001 |
Iš viso |
514 |
101 |
42 |
|
Iš viso tirtų mėginių (%) |
78 |
16 |
6 |
|
3.26. ES santrauka
Šioje lentelėje apibendrinami tirti mėginiai ir visoje ES gauti rezultatai:
Valstybė narė |
Nešvitintų mėginių skaičius |
Švitintų mėginių skaičius |
Švitinti netinkamai paženklinti mėginiai (%) |
||||||
AT |
115 |
0 |
0 |
||||||
BE |
148 |
0 |
0 |
||||||
CY |
NAC |
NAC |
NAC |
||||||
CZ |
70 |
8 |
10 |
||||||
DE |
3 798 |
143 (9) |
3,6 |
||||||
DK |
NAC |
NAC |
NAC |
||||||
EE |
NAC |
NAC |
NAC |
||||||
EL |
54 |
0 |
0 |
||||||
ES |
NI |
NI |
NI |
||||||
FI |
264 |
13 |
5 |
||||||
FR |
80 |
6 |
7 |
||||||
HU |
134 |
7 (*) |
2 |
||||||
IE |
439 |
20 |
4 |
||||||
IT |
107 |
5 |
5 |
||||||
LV |
NAC |
NAC |
NAC |
||||||
LT |
12 |
0 |
0 |
||||||
LU |
40 |
0 |
0 |
||||||
MT |
NAC |
NAC |
NAC |
||||||
NL |
761 |
31 |
4 |
||||||
PL |
116 |
6 |
4 |
||||||
PT |
NAC |
NAC |
NAC |
||||||
SE |
6 |
0 |
0 |
||||||
SK |
56 |
0 |
0 |
||||||
SI |
10 |
0 |
0 |
||||||
UK |
514 (10) |
42 |
6 |
||||||
Iš viso |
6 724 |
281 |
4,0 |
||||||
|
4. IŠVADOS
4.1. Švitinimo įmonėse atliktų patikrinimų rezultatai
Direktyvoje 1999/2/EB reikalaujama, kad valstybės narės informuotų Komisiją apie švitinimo įmonėse atliktų patikrinimų rezultatus, švitintų maisto produktų kategorijas, kiekius ir taikomas vidutines apšvitos dozes.
Patvirtintos švitinimo įmonės 2005 m. veikė 10 valstybių narių.
Prašomą informaciją apie apdorojamų maisto produktų kategorijas pateikė 8 iš 10 valstybių narių.
Dėl neišsamių ataskaitų tikslus 2005 m. ES švitintų maisto produktų kiekis nežinomas.
4.2. Patikrinimų, atliktų produktų realizavimo etape, rezultatai
2005 m. 16 valstybių narių atliko analitinius patikrinimus ir pateikė prašomą informaciją. 4 valstybės narės pranešė Komisijai, kad per ataskaitinį laikotarpį analizės patikrinimų neatliko.
Iš pateiktos informacijos matyti, kad 2005 m. 4 % mėginių buvo neleistinai švitinti ir (arba) netinkamai paženklinti. Iš 287 švitintų mėginių tik 6 buvo švitinti leistinai ir tinkamai paženklinti.
Pagal produktų kategorijas pažeidimai pasiskirstė nevienodai. Didžiausią rūpestį kelia iš Azijos importuoti produktai, ypač — azijietiški makaronai ir maisto papildai. Be to, reikėtų pažymėti, kad 2005 m. Azijoje nebuvo Europos bendrijos patvirtintų įmonių.
Komisija tikisi, kad valstybės narės ir toliau ypač kruopščiai tikrins tuos produktus ir imsis reikiamų priemonių.
Skirtingus valstybių narių patikrinimų rezultatus galima iš dalies paaiškinti pasirinktais mėginiais ir taikytų analizės metodų veiksmingumu.
4.3. Patikrinimų rezultatų pateikimo terminas 2006 m. ataskaitai
Pagal Direktyvos 1999/2/EB 7 straipsnio 3 dalį 2006 m. atliktų patikrinimų rezultatų pateikimo terminas yra 2007 m. balandžio 30 d.
(1) OL L 66, 1999 3 13, p. 16. Su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (L 284, 2003 10 31, p. 1).
(2) http://europa.eu.int/comm/food/food/biosafety/irradiation/index_en.htm.
(3) OL C 187, 2003 8 7, p. 13.
(4) OL L 66, 1999 3 13, p. 24.
(5) OL C 112, 2006 5 12, p. 6.
(6) Kiekis nurodomas kilogramais.
(7) Kiekis nurodytas „dėžėmis“, vidutinis vienos dėžės svoris — 800 kg.
(8) Produktai, skirti eksportui į trečiąsias šalis.
(9) Vokietijos ir Vengrijos institucijos rado atitinkamai 2 ir 4 mėginius, kurie buvo leistinai švitinti ir tinkamai paženklinti.
(10) JK 101 mėginį priskyrė „neįtikinamiems“.
V Skelbimai
PROCEDŪROS, SUSIJUSIOS SU KONKURENCIJOS POLITIKOS ĮGYVENDINIMU
Komisija
2.6.2007 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 122/22 |
VALSTYBĖS PAGALBA — ITALIJA
Valstybės pagalba Nr. C 11/07 (ex N 476/06 ir NN 14/06) — Netinkamas sanavimo pagalbos panaudojimas ir restruktūrizavimo pagalbos „Ottana “suderinamumas — Italija
Kvietimas teikti pastabas pagal EB sutarties 88 straipsnio 2 dalį
(Tekstas svarbus EEE)
(2007/C 122/04)
2007 m. balandžio 4 d. raštu, pateiktu originalo kalba po šios santraukos, Komisija praneša Italijai apie savo sprendimą pradėti EB sutarties 88 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą dėl pirmiau minėtos priemonės.
Per vieną mėnesį nuo šios santraukos ir prie jos pridėto rašto paskelbimo dienos suinteresuotosios šalys gali pateikti pastabas apie priemonę, dėl kurios Komisija pradeda procedūrą, šiuo adresu:
Commission européenne |
Direction générale de la Concurrence |
Greffe des Aides d'Etat |
Bureau SPA3, 6/5 |
B-1049 Bruxelles |
Faksas (32-2) 296 12 42 |
Šios pastabos bus perduotos Italijai. Pastabas teikianti suinteresuotoji šalis gali pateikti pagrįstą raštišką prašymą neatskleisti jos tapatybės.
SANTRAUKA
I. PROCEDŪRA
1. |
2006 m. vasario 23 d. Italijos valdžios institucijos pranešė Komisijai apie sanavimo pagalbą įmonei „Ottana Energia Srl “(toliau — „Ottana“), kuri buvo suteikta 2005 m. 2006 m. liepos mėn. Italijos valdžios institucijos pateikė Komisijai papildomos informacijos apie įmonės restruktūrizavimo projektą. Į Komisijos klausimus dėl restruktūrizavimo pagalbos iki šiol atsakyta tik iš dalies. |
2. |
2006 m. gruodžio 6 d. Komisija sprendimu C(2006)5829 nurodė neturinti prieštaravimų dėl sanavimo pagalbos, bet sanavimo pagalbos pratęsimui iki ilgiau nei šešių mėnesių negali pritarti dėl prastos kokybės restruktūrizavimo plano. Buvo numatyta, kad garantijos galiojimas baigiasi 2007 m. sausio mėn. Vis dėlto Italija sanavimo pagalbos nenutraukė. |
II. FAKTAI
3. |
„Ottana Energia Srl “yra vietinė energijos tiekėja Sardinijoje. 2005 m. pabaigoje jai suteikta garantija 5 mln. EUR paskolai, kuri yra sanavimo pagalba (1). |
4. |
Bendrovės restruktūrizavimo projekte numatytas techninis ir užimtumo restruktūrizavimas. Atliekant techninį restruktūrizavimą pirmiausia numatoma pradėti naudoti biodegalus vietoj BTZ degalų. Numatytos apie 50 mln. EUR išlaidos, kadangi papildoma valstybės pagalba neteikiama, išskyrus sanavimo pagalbos grąžinimo pratęsimą 12 metų laikotarpiui. |
III. VERTINIMAS
5. |
Komisija pažymi, kad sanavimo pagalba nebuvo nutraukta kaip buvo nurodyta sprendime C(2006)5829. Todėl Komisija yra įpareigota pradėti procedūrą pagal Bendrijos gairių dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (2) 27 punktą. |
6. |
Komisija taip pat nesupranta, kaip neteisėtas sanavimo pagalbos pratęsimas galėtų būti suderinamas su restruktūrizavimo pagalba, kadangi restruktūrizavimo plane šiuo metu nėra pagrindinių elementų, nurodančių, kaip bendrovė atkurtų ilgalaikį gyvybingumą. Be to, abejotina, ar būtina pratęsti sanavimo pagalbos teikimą 12 metų. |
7. |
Galiausiai nebuvo pateikta tikslios informacijos, kurioje būtų paaiškinta restruktūrizavimo strategija, nurodytos bendrovės būsimos veiklos patikimos prognozės ir pagrįstas reikšmingo nuosavo įnašo bei kompensacinių priemonių buvimas. Todėl Komisija reikalauja, kad Italija atsakytų į pirmiau kilusius klausimus. |
RAŠTO TEKSTAS
„La Commissione intende informare l'Italia che, dopo aver esaminato le informazioni fornite dalle autorità italiane in merito all'aiuto in oggetto, ha deciso di avviare il procedimento di cui all'articolo 88, paragrafo 2, del trattato CE.
I. PROCEDIMENTO
(1) |
Il 23 febbraio 2006 le autorità italiane hanno notificato alla Commissione un aiuto al salvataggio a favore di Ottana Energia Srl (Ottana) registrato con il numero NN 14/06, cui era stata data esecuzione il 29 dicembre 2005, ossia prima della notifica. |
(2) |
Con notificazione del 14 luglio 2006, registrata il 17 luglio con il numero N 476/06, le autorità italiane hanno notificato alla Commissione ulteriori informazioni sulla misura, incluso un piano di ristrutturazione. |
(3) |
Con lettera del 31 agosto 2006 la Commissione ha chiesto all'Italia ulteriori informazioni sul piano di ristrutturazione del caso N 476/06, senza tuttavia ricevere alcuna risposta entro il termine prestabilito. |
(4) |
Il 6 dicembre 2006 la Commissione, nella sua decisione C(2006) 5829 (in prosieguo “la decisione di salvataggio”) ha indicato che non formulava obiezioni all'aiuto al salvataggio. Nella decisione si legge: “la Commissione conclude che l'aiuto in esame soddisfa i criteri ai fini della compatibilità con il trattato CE e pertanto non solleva alcuna obiezione nei confronti dell'aiuto stesso. La Commissione non può tuttavia concedere una proroga dell'aiuto per il salvataggio oltre ai sei mesi previsti a seguito della presentazione di un piano di ristrutturazione, in quanto tale piano non giustifica la suddetta proroga. La Commissione chiede quindi alle autorità italiane di revocare la garanzia a beneficio di Ottana Energia Srl entro 15 giorni dalla data di ricevimento della presente lettera”. |
(5) |
In una riunione svoltasi il 18 dicembre 2006 la Commissione ha posto ulteriori domande alle quali le autorità italiane finora non hanno risposto. Tuttavia l'Italia, con posta elettronica del 20 dicembre 2006 ha risposto alle domande formulate il 31 agosto 2006. Il 19 gennaio la Commissione ha ricevuto i verbali di un accordo concluso il 9 gennaio tra Ottana e le autorità italiane concernente la futura ristrutturazione dell'impresa. |
(6) |
Con lettera del 20 febbraio 2006 le autorità italiane sono state invitate a confermare la mancata revoca della garanzia che avevano indicato nella riunione del 18 dicembre. Nella lettera si sottolineava che, in tal caso, la Commissione sarebbe stata costretta ad avviare il procedimento di cui all'articolo 88, paragrafo 2, del trattato. Con lettera dell'8 marzo 2006 l'Italia ha confermato che la garanzia per il prestito non era stata revocata. |
II. DESCRIZIONE DETTAGLIATA DELL'AIUTO
1. Il beneficiario
(7) |
Ottana è una società di servizi pubblici locali situata nella provincia di Nuoro in Sardegna. L'impresa produce energia elettrica e fornisce pressione di vapore d'acqua, acqua, nitrogeno e aria compressa. Ottana detiene il 2 % del mercato sardo dell'elettricità. |
(8) |
Ottana conta circa 115 dipendenti e nella decisione di salvataggio si era stabilito che può essere considerata una PMI (3). Tuttavia, dato che ha più di 50 dipendenti, Ottana non può essere considerata una piccola impresa. |
(9) |
La centrale elettrica di Ottana, che è stata costruita nel 1970, è stata rilevata da una controllata della società energetica internazionale AES Inc. nel 2001, ma nonostante un vasto programma d'investimento, non ha ottenuto i risultati previsti, in quanto un suo cliente fondamentale, Montefibre Spa, ha chiuso nel 2003. Nel 2005 la società è stata ceduta da AES alla holding SAE srl che ne ha acquistato le azioni. |
(10) |
La centrale, dal 1970, non è stata sottoposta a nessun importante processo di ammodernamento. La centrale comprende essenzialmente due caldaie identiche per la produzione di pressione di vapore d'acqua e due turbine per la produzione di energia elettrica e vapore a due diversi livelli di pressione. |
(11) |
La società sostiene che il sistema di controllo della centrale è in buone condizioni, ma è alquanto arcaico per cui necessita di un numero molto elevato di addetti onde assicurarne il funzionamento e la manutenzione in maniera adeguata. Inoltre è stato affermato che varie iniziative di manutenzione sono state rinviate per mancanza di fondi. |
(12) |
Attualmente la centrale è alimentata ad olio combustibile a basso tenore di zolfo (indicato come BTZ) che rappresenta l'85 % dei costi della società. Pertanto Ottana si trova esposta a cambiamenti del prezzo del petrolio. Infatti, a causa dell'aumento di detti prezzi nel 2005 e nel 2006, la società non è più in grado di recuperare i costi. Dato che il sito è abbastanza remoto, il combustibile è trasportato per autocisterne. |
(13) |
Le autorità italiane sostengono che la liquidazione della società avrebbe gravi ricadute sul funzionamento di altre imprese localizzate nella zona industriale di Ottana, in quanto cesserebbero di essere erogati loro elettricità e vapore. Il fallimento della società comporterebbe il collasso dell'intero sito industriale di Ottana. Ciò equivarrebbe alla perdita di circa 800 posti di lavoro esistenti nel sito e di circa 200 nell'indotto. |
2. L'aiuto al salvataggio
(14) |
La misura di salvataggio prevedeva la concessione, da parte del ministero per lo Sviluppo economico, di una garanzia su un prestito di 5 milioni di EUR (4). La garanzia doveva cessare 15 giorni lavorativi dopo la notifica della decisione di salvataggio, ossia al più tardi l'8 gennaio 2007. |
3. Il piano di ristrutturazione
(15) |
Il piano di ristrutturazione dell'impresa si prefigge di mantenere le attuali risorse umane e le infrastrutture esistenti. Esso individua come principale motivo del fallimento la dipendenza della società dall'olio combustibile e la sua incapacità di trasferire gli incrementi di prezzo dell'olio combustibile sul prezzo dell'elettricità. La riserva sarda di energia elettrica è infatti costituita da centrali a carbone che registrano costi minori. Pertanto Ottana mira a ridurre i costi diretti, in particolare quelli connessi con il combustibile e con il trasporto. La società ha preparato un piano di conversione per la centrale elettrica. |
(16) |
Le autorità italiane hanno infatti trasmesso alla Commissione un quadro dello sviluppo futuro dell'impresa che indica tre potenziali fasi di ristrutturazione. La fase uno consisterebbe nel ripotenziamento di una caldaia della centrale in modo che possa utilizzare carbone fluido, mentre l'altra continua a funzionare con olio combustibile. Tuttavia, questo progetto, nel frattempo, sarebbe stato abbandonato in quanto nell'ultimo piano non figurano altri fondi all'uopo destinati. |
(17) |
La fase due consisterebbe nella conversione del secondo generatore dall'olio combustibile all'olio vegetale. In tal modo si prevede una riduzione delle emissioni che può essere utilizzata per acquistare e vendere “certificati verdi”. Ciò sembra indispensabile per garantire il successo del piano in modo da compensare i prezzi più elevati dei biocombustibili rispetto a quelli dei combustibili fossili che, almeno per il momento, non possono essere portati allo stesso livello mediante una riduzione dell'accisa, in quanto a questo proposito non è stata ottenuta alcuna autorizzazione. La ristrutturazione tecnica prevede l'installazione di un nuovo impianto nella centrale elettrica in modo da consentire la produzione di energia elettrica mediante l'impiego di oli vegetali. I costi d'investimento sono stimati pari a 49 milioni di EUR. |
(18) |
La fase tre consisterebbe nell'utilizzazione, in futuro, del gas naturale mediante il cosiddetto gasdotto GALSI che collegherà l'Algeria all'Italia attraverso la Sardegna (il cui completamento non è previsto prima del 2009). Dato che non sono stati decisi i tempi della costruzione, questa fase è ipotetica e in ogni caso sarà attuata soltanto dopo che la realizzazione della fase due dovesse non risultare economicamente redditizia. |
(19) |
In seguito alla presentazione, per approvazione, del suo piano alla Regione Sardegna e ai sindacati, la società ha concluso un accordo con la Regione, il quale prevede il rilascio imminente da parte della Regione delle necessarie autorizzazioni per “la fase due”. |
(20) |
Inoltre, il piano prevede una diminuzione dei costi fissi attraverso una ristrutturazione dell'organico, destinata a ridurre 45 posti di lavoro. Si prevede di ricorrere ad un piano di prepensionamento. Tuttavia non sono stati forniti chiarimenti al riguardo. |
(21) |
Il piano di ristrutturazione individua un fabbisogno finanziario di 44,6 milioni di EUR che sarà probabilmente finanziato mediante prestiti post-financing a lungo termine (32 milioni di EUR) nonché prestiti a breve (6 milioni) ed equity (6,6 milioni di EUR). Il capitale proprio, apparentemente, sarà finanziato da contributi del socio di maggioranza e dell'ingresso di nuovi soci. La struttura finanziaria avrà un rapporto debito/capitale proprio pari a 85/15. Il piano non fornisce altri chiarimenti al riguardo. |
(22) |
Inoltre, il piano indica che l'unico aiuto accordato dovrebbe consistere in una proroga dell'aiuto al salvataggio di 5 milioni di EUR, il cui rimborso sarà effettuato mediante i flussi di cassa generati dalla nuova iniziativa nell'arco di 12 anni dall'avviamento del nuovo impianto. Non è stato fornito alcun ragguaglio su altre misure di aiuto fornite dallo Stato. Come si è già detto, l'accordo con la Regione prevede unicamente che quest'ultima rilasci le necessarie autorizzazioni. |
(23) |
Non sono state fornite informazioni sullo sviluppo futuro dei mercati in cui opererà l'impresa. Le proiezioni finanziarie non forniscono nessun quadro di ipotesi ottimistiche/pessimistiche. Tuttavia, secondo le proiezioni finanziarie, la società registrerà un utile al netto delle tasse di circa 5 milioni di EUR a partire dal 2008 (fino al 2020) e le vendite dovrebbero ammontare a quasi 15 milioni di EUR per l'elettricità e a 27,5 milioni di EUR per i certificati verdi. Non sono state fornite informazioni dettagliate sulle vendite di certificati verdi, eccetto che si baseranno su 176 000 tonnellate di emissioni di CO2 evitate all'anno. |
(24) |
Non sono state fornite informazioni sulle misure compensative. |
(25) |
Non vi sono indicazioni che l'Italia abbia approvato il piano di ristrutturazione di Ottana. |
III. VALUTAZIONE
1. Attuazione abusiva dell'aiuto
(26) |
La valutazione deve essere effettuata in base ai punti 25-27 degli orientamenti comunitari sugli aiuti di Stato per il salvataggio e la ristrutturazione di imprese in difficoltà (5) (in prosieguo “gli orientamenti”) per le seguenti ragioni. |
(27) |
Secondo la decisione di salvataggio, il periodo di sei mesi stabilito al punto 25, lettera a), degli orientamenti per l'aiuto al salvataggio è scaduto. Benché l'Italia abbia effettivamente presentato un piano di ristrutturazione, che potenzialmente avrebbe potuto consentire di prorogare l'aiuto al salvataggio conformemente al punto 26 degli orientamenti, la Commissione ha posto fine alla potenziale proroga mediante la succitata decisione di salvataggio del 6 dicembre 2006 (6). |
(28) |
Malgrado la decisione suddetta, l'Italia non vi si è conformata né ha revocato la garanzia nonostante dovesse cessare 15 giorni lavorativi dopo la notifica, ossia entro l'8 gennaio 2007. |
(29) |
Di conseguenza si deve avviare il procedimento di cui al punto 27 degli orientamenti. Il punto 27 prevede l'avvio di un procedimento formale in quanto stabilisce che la Commissione “avvia il procedimento ”se all'aiuto al salvataggio non è posta fine entro il termine stabilito. |
2. Compatibilità a titolo di aiuto alla ristrutturazione
(30) |
In caso di attuazione in modo abusivo dell'aiuto, la Commissione deve anche valutarne la compatibilità in base a tutti gli altri eventuali criteri. Il punto 20 degli orientamenti limita i criteri a quelli stabiliti negli orientamenti sugli aiuti di Stato per il salvataggio e la ristrutturazione. L'aiuto al salvataggio potrebbe quindi essere autorizzato a titolo di aiuto alla ristrutturazione. |
(31) |
La Commissione riconosce, nella decisione di salvataggio, che Ottana può essere ammessa a beneficiare di aiuti alla ristrutturazione. Ciò implica che l'impresa, conformemente al punto 33 degli orientamenti, sia un'impresa in difficoltà. Tale caso si verifica quando un'impresa “non è in grado, con le proprie risorse o con le risorse che può ottenere dai proprietari/azionisti o dai creditori, di contenere perdite che, in assenza di un intervento esterno delle autorità pubbliche, la condurrebbero certamente al collasso economico, nel breve o nel medio periodo ”(punto 9 degli orientamenti). Considerato il fatto affermato al punto 22 indicante che l'impresa apparentemente ora è in grado di ottenere prestiti per finanziare la sua ristrutturazione, la Commissione si chiede se Ottana continui ad essere un'impresa in difficoltà ai sensi degli orientamenti. |
(32) |
Inoltre, la Commissione dubita che il piano di ristrutturazione sia compatibile con gli orientamenti, ossia che il piano permetta di ripristinare la redditività a lungo termine dell'impresa (punti 34-37), che l'aiuto di Stato sia limitato al minimo, incluso un contributo reale e significativo dell'impresa beneficiaria (punti 43-45), nonché della prevenzione di indebita distorsione della concorrenza indotta dall'aiuto (punti 38-42). |
(33) |
In particolare, non è chiaro in che modo il piano di ristrutturazione permetterà alla società di ripristinare la redditività nel lungo periodo, dato che non contiene una strategia coerente per il futuro. Invece di compiere un'analisi economica dei mercati e delle opportunità future, il piano si limita ad elencare una serie di soluzioni alternative, alcune delle quali sembrano mettere già in discussione le misure previste nel piano. Un piano così vago rende estremamente difficile qualsiasi valutazione del ripristino della redditività nel lungo periodo. |
(34) |
In secondo luogo, il piano non individua misure interne precise atte a riorientare l'attività dell'impresa. Ad esempio, non è chiaro se interverrà una ristrutturazione dell'organico. Benché prevista nel piano originario, l'accordo tra l'impresa e le autorità italiane del 9 gennaio 2007 sembra ora indicare che Ottana nel frattempo ha abbandonato la ristrutturazione dell'organico. Infatti, fintantoché il sistema arcaico di controllo della centrale continuerà ad operare sembra effettivamente che richieda un numero alquanto elevato di addetti. D'altro canto ciò conferma il fatto che i miglioramenti qualitativi della produzione possono difficilmente essere conseguiti senza ammodernamento del sistema di controllo della centrale che, apparentemente, non è previsto. Quantomeno non sono state comunicate alla Commissione informazioni in proposito. |
(35) |
In terzo luogo, non sono state fornite proiezioni attendibili indicanti il ripristino della redditività. Ad esempio, non sono stati forniti altri chiarimenti a sostegno dell'aspettativa che la vendita di certificati verdi per 27,5 milioni di EUR nel 2008, quale indicata nel piano, sia realistica. Inoltre, non è chiaro in che modo Ottana sarà già redditizia nel 2008. Secondo la Commissione, questi dati di solito sono corroborati da una serie esauriente di ipotesi ottimistiche/pessimistiche. Del pari, la struttura finanziaria del progetto non sembra sostenibile con un rapporto debito/capitale proprio di 85/15. |
(36) |
Infine, non è chiaro se l'Italia abbia approvato il piano di ristrutturazione, conformemente al punto 59 degli orientamenti. |
(37) |
In aggiunta, il piano mette in discussione il fatto che l'aiuto si limiti al minimo necessario. Se la società, secondo le sue proprie previsioni, a prescindere dal fatto che possano essere piuttosto ottimistiche, sarà redditizia nel 2008, la Commissione non vede per quale motivo la garanzia dovrebbe essere rimborsata nell'arco di 12 anni. |
(38) |
Inoltre, la Commissione dubita che il beneficiario abbia effettivamente apportato un suo proprio contributo significativo. Il piano e le spiegazioni fornite dall'Italia indicano semplicemente che la società contribuirà alla ristrutturazione con i suoi mezzi propri, senza specificare dettagliatamente in che modo tali fondi siano generati. Quanto al conferimento di capitale da parte dell'azionista di maggioranza, non vi è indicato alcun impegno né in termini di tempo né di importo. Altrettanto dicasi per eventuali contributi di nuovi azionisti o per altri finanziamenti esterni. In altri termini, la Commissione ai fini della sua valutazione del contributo proprio in generale e per rispettare in particolare la soglia indicata al punto 44 degli orientamenti, richiede informazioni più concrete su finanziamenti esterni, di qualsiasi tipo, al piano ristrutturazione. |
(39) |
Alla Commissione non è neppure chiaro in che modo il piano fornisca adeguate misure compensative, conformemente al punto 38 in combinato disposto con il punto 41 degli orientamenti, dato che nel piano non sono indicate misure a tal fine. |
(40) |
Concludendo, la Commissione continua a dubitare della compatibilità del piano di ristrutturazione con gli orientamenti (7). |
3. Altri motivi di compatibilità
(41) |
Se una misura non può essere autorizzata in virtù delle deroghe di cui all'articolo 87, paragrafo 2, e dell'articolo 87, paragrafo 3, del trattato CE, può comunque essere compatibile con il trattato CE ai sensi dell'articolo 86, paragrafo 2, del trattato CE qualora sia necessaria per l'adempimento di un servizio d'interesse economico generale. Apparentemente Ottana svolge una funzione essenziale giacché fornisce vapore ad altre società situate nel sito industriale di Ottana. Tuttavia la Commissione attualmente non dispone di informazioni che le consentano di affermare che i criteri stabiliti nella giurisprudenza e Altmark siano soddisfatti (8). |
IV. CONCLUSIONE
(42) |
La presente decisione è da considerarsi come una decisione di avvio del procedimento formale di indagine ai sensi dell'articolo 88, paragrafo 2, del trattato CE e del regolamento (CE) n. 59/1999 del Consiglio. La Commissione, nell'ambito del procedimento di cui all'articolo 88, paragrafo 2, del trattato CE, invita l'Italia a inviare le sue osservazioni e a fornire qualsiasi informazione utile ai fini della valutazione dell'aiuto, entro il termine di un mese dalla data di ricezione della presente. Considerate le scarse risposte fornite alle precedenti richieste di informazioni della Commissione, la Commissione ingiunge l'Italia di fornire le seguenti informazioni: |
Per il ripristino della redditività a lungo termine
(a) |
un'analisi dettagliata dei mercati potenziali; |
(b) |
una decisione chiara su una strategia di ristrutturazione che discuta i vantaggi e gli svantaggi della soluzione prevista; |
(c) |
una descrizione più dettagliata della ristrutturazione (ad esempio: sono rinnovati anche i sistemi di controllo della centrale?); |
(d) |
la conferma che il gasdotto GALSI sarà costruito nonché informazioni sulla tempistica della costruzione; |
(e) |
una descrizione più dettagliata dei costi di ristrutturazione (i costi di ristrutturazione non corrispondono al finanziamento indicato); |
(f) |
previsioni esatte dei costi di produzione dell'energia elettrica qualora sia attuata la fase due (i calcoli dovrebbero precisare le misure di aiuto di Stato applicabili in Italia per i combustibili alternativi); |
(g) |
una spiegazione più approfondita dei ricavi generati dai certificati verdi e in particolare qualsiasi elemento di prova a sostegno delle ipotesi formulate; |
(h) |
dati finanziari concreti che comprendano le differenti ipotesi di situazione futura dell'impresa in modo da comprovare il ripristino della redditività nel lungo periodo; in assenza di siffatte previsioni concrete, comprendenti informazioni dettagliate sul calcolo dei ricavi delle vendite (indicazione del prezzo dell'elettricità e dei certificati verdi), la Commissione deve supporre che il piano non consenta all'impresa di ripristinare la propria redditività; |
(i) |
una spiegazione della ristrutturazione dell'organico nonché del relativo finanziamento. |
Per l'aiuto limitato al minimo
(j) |
l'indicazione precisa e concreta delle fonti di finanziamento e di qualsiasi misura di aiuto prevista; in assenza di siffatte spiegazioni, alla Commissione non è chiaro che il beneficiario abbia fornito un contributo proprio significativo; |
(k) |
la spiegazione tanto dei motivi per i quali sia necessaria la proroga di 12 anni dell'aiuto al salvataggio quanto dei motivi per cui l'aiuto non possa essere rimborsato prima, tenuto conto degli utili previsti; in mancanza di un'informazione plausibile, la Commissione deve supporre che l'aiuto alla ristrutturazione vada oltre il minimo necessario. |
Per ridurre al minimo gli effetti distorsivi della concorrenza
(l) |
informazioni sull'esistenza di misure compensative. |
Per l'esistenza di un servizio di interesse economico generale
(m) |
altre informazioni ed elementi di prova a sostegno della tesi secondo cui Ottana fornisce un servizio di interesse economico generale conformemente alla normativa esistente; in assenza di siffatta informazione la Commissione deve supporre che tale non sia il caso. |
(43) |
La Commissione invita l'Italia a trasmettere immediatamente copia della presente a Ottana Energia. |
(44) |
La Commissione fa presente all'Italia che l'articolo 88, paragrafo 3, del trattato CE ha effetto sospensivo e richiama l'attenzione del governo italiano sull'articolo 14 del regolamento (CE) n. 659/1999 del Consiglio il quale dispone il recupero di qualsiasi aiuto illegale presso il beneficiario. |
(45) |
La Commissione avverte l'Italia che informerà gli interessati mediante pubblicazione della presente lettera e di una sintesi della medesima nella Gazzetta ufficiale dell'Unione europea. Inoltre informerà gli interessati nei paesi EFTA firmatari dell'accordo SEE mediante pubblicazione di una comunicazione nel supplemento SEE della Gazzetta ufficiale dell'Unione europea nonché l'autorità di vigilanza EFTA mediante invio di copia della presente. Tutti gli interessati suddetti saranno invitati a presentare osservazioni entro un mese dalla data di siffatta pubblicazione.“ |
(1) Išsamesnę informaciją rasite sprendime C(2006)5829, paskelbtame Komisijos tinklalapyje
http://ec.europa.eu/comm/competition/state_aid/register/ii/by_case_nr_nn2006_000.html#14
(2) OL C 244, 2004 10 1, p. 2.
(3) Alla luce dell'articolo 2, paragrafo 1, in coordinato disposto con l'articolo 4, paragrafo 3, dell'allegato alla raccomandazione 2003/361/CE della Commissione, del 6 maggio 2003, relativa alla definizione di microimprese, piccole e medie imprese (GU L 124 del 20.5.2003, pag. 36).
(4) Per maggiori chiarimenti cfr. la decisione C(2006) 5829, pubblicata sul sito della Commissione al seguente indirizzo:
http://ec.europa.eu/comm/competition/state_aid/register/ii/by_case_nr_nn2006_000.html#14.
(5) GU C 244 dell'1.10.2004, pag. 2.
(6) Nella decisione di salvataggio, la Commissione ha dichiarato che il piano non può essere tuttavia qualificato come piano di ristrutturazione in quanto mancano vari elementi essenziali, tra cui un'analisi dettagliata del mercato, una descrizione particolareggiata dei costi di ristrutturazione, delle fonti di finanziamento e delle misure d'aiuto previste, nonché dati finanziari concreti, tra cui varie proiezioni della futura situazione della società al fine di dimostrare il ripristino della sua redditività nel lungo termine.
(7) Nella decisione di salvataggio la Commissione aveva già dichiarato che il piano non poteva essere qualificato come piano di ristrutturazione (cfr. nota 4 a piè di pagina).
(8) Sentenza del 24.7.2003 nella causa C-280/00, Altmark trans Gmbh, Regierungsprasidium Magdeburg and Nahverkehrsgesellschaft Altmark Gmbh, Raccolta 2003, pag. I-7747.
2.6.2007 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 122/28 |
Išankstinis pranešimas apie koncentraciją
(Byla Nr. COMP/M.4657 — Salzgitter/KW/RSE)
Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka
(Tekstas svarbus EEE)
(2007/C 122/05)
1. |
2007 m. gegužės 21 d. pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją, kai įmonė „Salzgitter AG “(toliau — „Salzgitter“, Vokietija), pirkdama akcijas, įgyja, kaip apibrėžta Tarybos reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, visos įmonės „Klöckner–Werke AG “(toliau — KW, Vokietija) ir visos įmonės „RSE Grundbesitz und Beteiligungs AG “(toliau — RSE, Vokietija) kontrolę. |
2. |
Atitinkamų įmonių verslo veikla yra ši:
|
3. |
Remdamasi pradiniu pranešimo nagrinėjimu, Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį buvo pranešta, galėtų būti taikomas Reglamentas (EB) Nr. 139/2004. Komisijai paliekama teisė priimti galutinį sprendimą šiuo klausimu. Remiantis Komisijos komunikatu dėl supaprastintos procedūros, taikomos tam tikroms koncentracijoms pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 (2), reikėtų pažymėti, kad šią bylą numatoma nagrinėti pranešime nurodyta tvarka. |
4. |
Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis pateikti savo pastabas dėl pasiūlyto veiksmo. Pastabos Komisijai turi būti pateiktos ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Jas Komisijai galima siųsti faksu (32-2) 296 43 01 arba 296 72 44 arba paštu su nuoroda COMP/M.4657 — Salzgitter/KW/RSE šiuo adresu:
|
2.6.2007 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 122/29 |
Išankstinis pranešimas apie koncentraciją
(Byla Nr. COMP/M.4693 — Veolia/Sulo)
Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka
(Tekstas svarbus EEE)
(2007/C 122/06)
1. |
2007 m. gegužės 22 d. pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją, kai įmonė „Veolia Propreté“, kontroliuojama „Veolia Environnement S.A. “(toliau — „Veolia“, Prancūzija), pirkdama akcijas, įgyja, kaip apibrėžta Tarybos reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, visos įmonės „SULO Verwaltungsgesellschaft mbH “(toliau — „Sulo“, Vokietija) kontrolę. |
2. |
Atitinkamų įmonių verslo veikla yra ši:
|
3. |
Remdamasi pradiniu pranešimo nagrinėjimu, Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį buvo pranešta, galėtų būti taikomas Reglamentas (EB) Nr. 139/2004. Komisijai paliekama teisė priimti galutinį sprendimą šiuo klausimu. Remiantis Komisijos komunikatu dėl supaprastintos procedūros, taikomos tam tikroms koncentracijoms pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 (2), reikėtų pažymėti, kad šią bylą numatoma nagrinėti pranešime nurodyta tvarka. |
4. |
Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis pateikti savo pastabas dėl pasiūlyto veiksmo. Pastabos Komisijai turi būti pateiktos ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Jas Komisijai galima siųsti faksu (32-2) 296 43 01 arba 296 72 44 arba paštu su nuoroda COMP/M.4693 — Veolia/Sulo šiuo adresu:
|
2.6.2007 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 122/30 |
Prancūzijos vyriausybės pranešimas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB dėl leidimų žvalgyti, tirti ir išgauti angliavandenilius išdavimo ir naudojimosi jais sąlygų (1)
(Pranešimas apie prašymą išduoti išskirtinį leidimą, vadinamą „Permis de Sancerre “, skystų arba dujinių angliavandenilių žvalgymui)
(Tekstas svarbus EEE)
(2007/C 122/07)
2006 m. spalio 31 d. įmonė „Thermopyles SAS“, kurios pagrindinė buveinė yra 190, rue de Fontenay, F-94300 Vincennes, pateikė prašymą penkeriems metams gauti išskirtinį leidimą, vadinamą „Permis de Sancerre“, žvalgyti skystus arba dujinius angliavandenilius 545 kv. kilometrų teritorijoje, užimančioje dalį Cher ir Nièvre departamentų.
Šiame leidime nurodytas perimetras sudarytas iš dienovidinių ir lygiagrečių, siekiančių toliau geografinėmis koordinatėmis apibūdintas viršukalnes, pradiniu dienovidiniu laikant Paryžiaus dienovidinį.
Viršukalnės |
Ilguma |
Platuma |
A |
0,70 gr R |
52,70 gr Š |
B |
0,50 gr R |
52,70 gr Š |
C |
0,50 gr R |
52,40 gr Š |
D |
0,80 gr R |
52,40 gr Š |
E |
0,80 gr R |
52,60 gr Š |
F |
0,70 gr R |
52,60 gr Š |
Prašymų pateikimas.
Pirminio prašymo ir konkurencinių prašymų pateikėjai turi pagrįsti leidimui išduoti reikalingas sąlygas, nustatytas 2006 m. birželio 2 d. Nutarimo Nr. 2006-648 dėl kalnakasybos leidimų ir požeminio saugojimo leidimų 4, 5 ir 6 straipsniuose (1995 m. balandžio 22 d.Prancūzijos Respublikos oficialusis leidinys).
Susidomėjusios įmonės gali per 90 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo dienos pateikti konkurencinį prašymą, remdamosi taisyklėmis, aprašytomis „Pranešime apie kalnakasybos leidimų išdavimą Prancūzijoje“, skelbtame 1994 12 30 Europos Bendrijų oficialiojo leidinio C 374, p. 11 puslapyje, ir nustatytomis Nutarimu 2006-648 dėl kalnakasybos ir požeminio saugojimo leidimų. Konkurenciniai prašymai siunčiami už kalnakasybą atsakingam ministrui toliau nurodytu adresu. Sprendimus dėl pirminių ir konkurencinių prašymų Prancūzijos valdžios institucijos priims per dvejus metus nuo pirminio prašymo gavimo datos, t. y. ne vėliau kaip iki 2008 m. lapkričio 7 d.
Veiklai vykdyti ir sustabdyti taikomos sąlygos ir reikalavimai.
Pareiškėjų prašoma remtis Kalnakasybos kodekso 79 ir 79.1 straipsniais ir 2006 m. birželio 2 d. Nutarimu Nr. 2006-649 dėl kalnakasybos, požeminio saugojimo darbų ir kasyklų bei požeminio saugojimo tvarkos (2006 m. birželio 3 d.Prancūzijos Respublikos oficialusis leidinys).
Papildomos informacijos galima gauti Ekonomikos, finansų ir pramonės ministerijoje (Energetikos ir žaliavų generalinis direktoratas, Energetikos ir mineralinių išteklių direktoratas, Kalnakasybos teisės aktų biuras), 61, boulevard Vincent-Auriol, Télédoc 133, F-75703 Paris Cedex 13 [telefonas (33) 1 44 97 23 02, faksas: (33) 1 44 97 05 70].
Pirmiau minėtas įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas galima rasti tinklalapyje
„Légifrance “http://www.legifrance.gouv.fr
(1) OL Nr. L 164, 1994 6 30, p. 3.
2.6.2007 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 122/31 |
Išankstinis pranešimas apie koncentraciją
(Byla Nr. COMP/M.4700 — Deutsche Bank/AIG/Pushkino Logistics Park JV)
Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka
(Tekstas svarbus EEE)
(2007/C 122/08)
1. |
2007 m. gegužės 25 d. pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją, kai įmonės „Deutsche Bank AG “(toliau — „Deutsche Bank“, Vokietija) ir „American International Group Inc. “(toliau — AIG, JAV), pirkdamos naujai įsteigtos bendros įmonės akcijas, įgyja, kaip apibrėžta Tarybos reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, bendrą logistikos patalpų ir žemės Maskvoje, vadinamų „Pushkino Logistics Park 1 “(toliau — PLP 1), „Pushkino Logistics Park 2 “(toliau — PLP 2) ir „Domodedovo Logistics Park “(toliau — DLP), kontrolę. |
2. |
Atitinkamų įmonių verslo veikla yra ši:
|
3. |
Remdamasi pradiniu pranešimo nagrinėjimu, Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį buvo pranešta, galėtų būti taikomas Reglamentas (EB) Nr. 139/2004. Komisijai paliekama teisė priimti galutinį sprendimą šiuo klausimu. Remiantis Komisijos komunikatu dėl supaprastintos procedūros, taikomos tam tikroms koncentracijoms pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 (2), reikėtų pažymėti, kad šią bylą numatoma nagrinėti pranešime nurodyta tvarka. |
4. |
Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis pateikti savo pastabas dėl pasiūlyto veiksmo. Pastabos Komisijai turi būti pateiktos ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Jas Komisijai galima siųsti faksu (32-2) 296 43 01 arba 296 72 44 arba paštu su nuoroda COMP/M.4700 — Deutsche Bank/AIG/Pushkino Logistics Park JV šiuo adresu:
|
2.6.2007 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 122/32 |
Išankstinis pranešimas apie koncentraciją
(Byla Nr. COMP/M.4699 — Allianz/Selecta)
Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka
(Tekstas svarbus EEE)
(2007/C 122/09)
1. |
2007 m. gegužės 16 d. pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją, kai įmonė „Allianz SE “(toliau — „Allianz“, Vokietija) per „ACP Vermögensverwaltung GmbH & Co. KG Nr. 4 d, “(toliau — ACP, Vokietija), pirkdama akcijas, įgyja, kaip apibrėžta Tarybos reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, visos įmonės „Selecta AG “ir jos filialų (toliau — „Selecta“, Šveicarija) kontrolę. |
2. |
Atitinkamų įmonių verslo veikla yra ši:
|
3. |
Remdamasi pradiniu pranešimo nagrinėjimu, Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį buvo pranešta, galėtų būti taikomas Reglamentas (EB) Nr. 139/2004. Komisijai paliekama teisė priimti galutinį sprendimą šiuo klausimu. Remiantis Komisijos komunikatu dėl supaprastintos procedūros, taikomos tam tikroms koncentracijoms pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 (2), reikėtų pažymėti, kad šią bylą numatoma nagrinėti pranešime nurodyta tvarka. |
4. |
Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis pateikti savo pastabas dėl pasiūlyto veiksmo. Pastabos Komisijai turi būti pateiktos ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Jas Komisijai galima siųsti faksu ((32-2) 296 43 01 arba 296 72 44 arba paštu su nuoroda COMP/M.4699 — Allianz/Selecta šiuo adresu:
|