29.3.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 72/1

1)

2007 m. vasario 27 d. Taryba išnagrinėjo atnaujintą Slovakijos konvergencijos programą, kuri apima 2006–2009 m. laikotarpį.

2)

Makroekonominiame scenarijuje, kuriuo pagrįsta programa, numatoma, kad realusis BVP išaugs nuo 6,6 % 2006 m. iki 7,1 % 2007 m., o vėliau sumažės atitinkamai iki 5,5 % 2008 m. ir 5,1 % 2009 m. Remiantis šiuo metu turima informacija, šis scenarijus pagrįstas atsargiomis augimo 2006 m. prielaidomis, o augimo likusiu programos laikotarpiu prielaidos yra patikimos. Programoje pateiktos infliacijos projekcijos taip pat atrodo realistiškos.

3)

Komisijos tarnybų 2006 m. rudens prognozėje numatyta, kad 2006 m. valdžios sektoriaus deficitas bus 3,4 % BVP, palyginti su ankstesnėje atnaujintoje konvergencijos programoje nustatytu siektinu 4,2 % BVP deficitu. Geresnius rezultatus lėmė daug spartesnis BVP ir užimtumo augimas bei mažesnės nei tikėtasi palūkanų išlaidos ir pensijų reformos sąnaudos. Tačiau buvo išleista dalis papildomų pajamų, gautų dėl netikėto augimo, užuot jas paskyrus spartesniam deficito sumažinimui.

4)

5)

6)

Su biudžeto projekcijomis susijusi rizika programoje yra iš esmės subalansuota. Su makroekonominiu scenarijumi susijusi rizika yra iš esmės neutrali, o mokesčių projekcijos apskritai atrodo pagrįstos atsargiomis prielaidomis. Programoje numatytas fiskalinis konsolidavimas daugiausia priklauso nuo išlaidų apribojimo, bet programoje nepateikiama pakankamai informacijos nei apie tą ribojimą skatinančias priemones (po 2007 m.), nei apie privalomą išlaidų ribojimo vidutinės trukmės laikotarpiu planą. Kita vertus, pastaraisiais metais Slovakija pasiekė gerų rezultatų, nors biudžeto tikslų įvykdymą palengvino didesnis nei tikėtasi augimas ir mažesnis nei tikėtasi ES lėšų įsisavinimas.

7)

8)

Apskaičiuota, kad valdžios sektoriaus bendroji skola 2006 m. pasiekė 33,1 % BVP ir buvo daug mažesnė už Sutartyje nustatytą 60 % BVP pamatinę vertę. Programoje numatoma, kad programos laikotarpiu skolos santykis sumažės 3,4 procentiniais punktais.

9)

Palyginti su ES vidurkiu, ilgalaikis visuomenės senėjimo poveikis Slovakijos biudžetui yra mažesnis; dėl neseniai įgyvendintos pensijų reformos su pensijomis susijusios išlaidos didėja kiek lėčiau nei daugelyje kitų valstybių. Net neįvertinus ilgalaikio visuomenės senėjimo poveikio biudžetui, pradinė biudžeto būklė yra susijusi su rizika viešųjų finansų tvarumui. Todėl konsoliduojant viešuosius finansus būtų mažinama rizika viešųjų finansų tvarumui. Apskritai Slovakija susiduria su vidutine rizika viešųjų finansų tvarumui.

10)

Konvergencijos programoje nepateikiamas 2006 m. spalio mėn. pateiktos nacionalinės reformų programos, susijusios su fiskalinės politikos strategija vidutinės trukmės laikotarpiu, įgyvendinimo ataskaitos bendro poveikio kokybinis įvertinimas. Tačiau joje pateikta informacijos apie tiesiogines biudžeto išlaidas arba lėšas, sutaupytas dėl nacionalinėje reformų programoje numatytų pagrindinių reformų, ir atrodo, kad biudžeto projekcijose atsižvelgiama į nacionalinėje reformų programoje nurodytų veiksmų poveikį viešiesiems finansams. Konvergencijos programoje numatytos priemonės viešųjų finansų srityje neatrodo visiškai suderintos su nacionalinėje reformų programoje numatytomis priemonėmis. Visų pirma programoje išvardytų išlaidų prioritetai (išskyrus išlaidas švietimui) skiriasi nuo nacionalinėje reformų programoje nurodytų pagrindinių uždavinių. Be to, nei 2007 m. biudžete, nei konvergencijos programoje nėra aiškiai paminėta nacionalinėje reformų programoje nurodyta svarbi parama švietimui.

11)

Programoje pateikta biudžeto strategija iš esmės atitinka ekonominės politikos bendrąsias gaires, įtrauktas į 2005–2008 m. jungtines gaires.

12)

Atsižvelgiant į duomenų pateikimo reikalavimus, nustatytus elgesio kodekse dėl stabilumo ir konvergencijos programų, programoje pateikiami visi privalomi ir daugelis neprivalomų duomenų (2).

i)

išnaudoti didelio augimo perspektyvas siekiant geriau atlikti struktūrinį koregavimą, kad 2007 m. būtų labiau sumažintas perviršinis deficitas ir greičiau pasiektas vidutinės trukmės tikslas; ir

ii)

patvirtinti valdžios sektoriui privalomas didžiausias vidutinės trukmės laikotarpio išlaidų ribas.

29.3.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 72/5

1)

2007 m. vasario 27 d. Taryba išnagrinėjo atnaujintą Estijos konvergencijos programą, kuri apima 2006–2010 m. laikotarpį.

2)

3)

Komisijos tarnybų 2006 m. rudens prognozėje 2006 m. yra numatytas 2,5 % BVP valdžios sektoriaus perteklius, palyginti su ankstesnėje atnaujintoje konvergencijos programoje nustatytu siektinu 0,3 % BVP pertekliumi. Daug geresnius rezultatus, kurių tikėtasi naujoje atnaujintoje programoje, lemia geresnių nei tikėtasi rezultatų 2005 m. poveikis ir netikėtas augimas 2006 m. Išlaidos buvo mažesnės, nei planuota biudžete.

4)

5)

6)

Programoje numatyta su biudžeto projekcijoms susijusi rizika atrodo iš esmės subalansuota. Programoje pateiktas makroekonomines prielaidas galima laikyti atsargiomis visu programos laikotarpiu. Mokestinių pajamų projekcijos yra iš esmės patikimos. Tačiau jeigu vidutinės trukmės fiskalinio planavimo sistema būtų labiau įpareigojanti, tai turėtų teigiamos įtakos sumažinant, kaip numatyta, išlaidų augimo tempą.

7)

Atsižvelgiant į šį rizikos įvertinimą, atrodo, kad programoje nustatytos biudžeto kryptys yra pakankamos siekiant užtikrinti, kad programoje numatyto vidutinės trukmės tikslo būtų visiškai laikomasi visą programos laikotarpį. A fortiori jomis užtikrinama pakankamai saugi riba, kad esant įprastiems makroekonominiams svyravimams per visą programos laikotarpį nebūtų viršyta 3 % BVP deficito riba. Programoje numatytos fiskalinės politikos kryptys ne visiškai atitinka Stabilumo ir augimo paktą, nes jos yra prociklinės ekonomikos pakilimo laikotarpiu 2007 m., kuriais struktūrinis balansas sumažės maždaug 1 % BVP.

8)

Apskaičiuota, kad 2006 m. valdžios sektoriaus bendroji skola sumažėjo iki 3,7 % BVP ir buvo daug mažesnė už Sutartyje nustatytą 60 % BVP pamatinę vertę. Programoje numatoma, kad programos laikotarpiu skolos santykis sumažės dar 2 procentiniais punktais.

9)

Ilgalaikis visuomenės senėjimo poveikis Estijos biudžetui yra vienas iš mažiausių ES ir prognozuojama, kad BVP dalimi išreikštos su visuomenės senėjimu susijusios išlaidos per ateinančius dešimtmečius mažės dėl pensijų sistemos reformos žymiai mažinant išlaidas. Dabartinis bendrasis Estijos įsiskolinimo lygis yra labai nedidelis ir išlaikomi patikimi valdžios sektoriaus finansai, atitinkantys biudžeto planus programos laikotarpiu; tai padės sumažinti riziką ilgalaikiam viešųjų finansų tvarumui. Apskritai atrodo, kad Estijoje rizika viešųjų finansų tvarumui yra nedidelė.

10)

Konvergencijos programoje pateikiamas 2006 m. spalio mėn. nacionalinės reformų programos, susijusios su fiskalinės politikos strategija vidutinės trukmės laikotarpiu, įgyvendinimo ataskaitos bendro poveikio kokybinis įvertinimas. Be to, joje pateikiama informacijos apie tiesiogines biudžeto išlaidas arba lėšas, sutaupytas dėl nacionalinėje reformų programoje numatytų pagrindinių reformų, o biudžeto projekcijose aiškiai atsižvelgiama į nacionalinėje reformų programoje nurodytų veiksmų poveikį viešiesiems finansams. Konvergencijos programoje numatytos priemonės viešųjų finansų srityje, atrodo, yra suderintos su nacionalinėje reformų programoje numatytomis priemonėmis. Visų pirma abiejose programose akcentuojama atsargi fiskalinė politika kaip esminis makroekonomikos stabilizavimo elementas.

11)

Programoje pateikta biudžeto strategija iš esmės atitinka ekonominės politikos bendrąsias gaires, įtrauktas į 2005–2008 m. jungtines gaires.

12)

Atsižvelgiant į duomenų pateikimo reikalavimus, nustatytus elgesio kodekse dėl stabilumo ir konvergencijos programų, programoje pateikiami visi privalomi ir dauguma neprivalomų duomenų (2).

29.3.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 72/9

1)

2007 m. vasario 27 d. Taryba išnagrinėjo atnaujintą Maltos konvergencijos programą, kuri apima 2006–2009 m. laikotarpį.

2)

Makroekonominiame scenarijuje, kuriuo pagrįsta programa, numatoma, kad visą programos laikotarpį realusis BVP augs apie 3 %. Remiantis šiuo metu turima informacija atrodo, kad šis scenarijus pagrįstas palankiomis 2007 m. augimo prielaidomis ir labai palankiomis vėlesnių metų prielaidomis, ypač dėl optimistinės išorės sektoriaus raidos vidutinės trukmės laikotarpiu. Mažiau palankus, nei buvo numatyta programoje, grynasis eksportas vidutinės trukmės laikotarpiu galėtų padidinti pastaraisiais metais užregistruotą prekybos disbalansą. Infliacijos projekcijos atrodo patikimos.

3)

Komisijos tarnybų 2006 m. rudens prognozėje 2006 m. numatomas 2,9 % BVP valdžios sektoriaus deficitas, palyginti su ankstesnėje atnaujintoje konvergencijos programoje nustatytu siektinu 2,7 % BVP tikslu. Naujoje atnaujintoje programoje numatytas mažesnis, nei buvo numatyta Komisijos tarnybų 2006 m. rudens prognozėje, 2006 m. rezultatas (2,6 % BVP), kuris atrodo patikimas, atsižvelgiant į naujausią informaciją apie BVP augimą ir valdžios sektoriaus finansų duomenis, susijusius su grynaisiais pinigais.

4)

5)

6)

Programoje išdėstyta 2007 m. su biudžeto projekcijomis susijusi rizika atrodo iš esmės subalansuota, bet vėlesnių metų biudžeto rezultatai gali būti prastesni, nei prognozuojama. Taip yra dėl palankių 2007 m. BVP augimo prognozių ir labai palankaus 2008–2009 m. makroekonominio scenarijaus, kuriais grindžiamos atnaujintos programos projekcijos (nors tų metų mokesčių projekcijos atrodo atsargios). Be to, nepateikiama išsamios informacijos apie koregavimo strategiją po 2007 m., todėl didėja rizika, susijusi su planuojamu fiskaliniu konsolidavimu.

7)

Atsižvelgiant į šį rizikos įvertinimą atrodo, kad programoje nustatytos biudžeto kryptys atitinka perviršinio deficito ištaisymo iki 2006 m. tikslą remiantis Tarybos rekomendacija. Taip pat panašu, jog šios kryptys užtikrins pakankamai saugią ribą, kad esant įprastiniams makroekonominiams svyravimams nuo 2008 m. nebūtų viršijama 3 % BVP deficito riba. Vėlesniais metais po perviršinio deficito ištaisymo programoje numatytas koregavimo tempas siekiant vidutinės trukmės tikslo iš esmės atitinka Stabilumo ir augimo paktą, kuriame nurodyta, kad metinis struktūrinio balanso pagerėjimas euro zonos ir VKM II valstybėse narėse turėtų atitikti 0,5 % BVP vertę ir šis koregavimas ekonomikos pakilimo laikotarpiais turėtų būti didesnis ir nuosmukio laikotarpiais galėtų būti mažesnis.

8)

9)

10)

Konvergencijos programoje nenurodytas 2006 m. spalio mėn. pateiktos nacionalinės reformų programos, susijusios su fiskalinės politikos strategija vidutinės trukmės laikotarpiu, įgyvendinimo ataskaitos bendro poveikio kokybinis įvertinimas. Tačiau joje pateikiama susisteminta informacija apie tiesiogines biudžeto išlaidas arba lėšas, sutaupytas dėl nacionalinėje reformų programoje numatytų pagrindinių reformų, o biudžeto projekcijose aiškiai atsižvelgiama į nacionalinėje reformų programoje nurodytų veiksmų poveikį viešiesiems finansams. Konvergencijos programoje numatytos priemonės viešųjų finansų srityje, atrodo, yra suderintos su nacionalinėje reformų programoje numatytomis priemonėmis. Visų pirma abiejose programose numatyta įgyvendinti pensijų reformą, o konvergencijos programoje išsamiai išdėstyta nacionalinėje reformų programoje paskelbta mokesčių reforma.

11)

Programoje pateikta biudžeto strategija iš esmės atitinka ekonominės politikos bendrąsias gaires, įtrauktas į 2005–2008 m. jungtines gaires.

12)

Atsižvelgiant į duomenų pateikimo reikalavimus, nustatytus elgesio kodekse dėl stabilumo ir konvergencijos programų, programoje pateikiami ne visi privalomi ir neprivalomi duomenys (2).

i)

daryti tinkamą pažangą siekiant programoje nustatyto vidutinės trukmės tikslo ir užtikrinti, kad atitinkamai mažėtų skolos ir BVP santykis, tuo pačiu metu išsamiai išdėstant biudžeto strategiją (ypač išlaidų srityje) ilgalaikės perspektyvos požiūriu;

ii)

atsižvelgiant į skolos dydį ir numatomą su visuomenės senėjimu susijusių išlaidų padidėjimą, gerinti ilgalaikį viešųjų finansų tvarumą pasiekiant vidutinės trukmės tikslą ir toliau darant pažangą kuriant ir įgyvendinant sveikatos priežiūros reformą.

29.3.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 72/13

1)

2007 m. vasario 27 d. Taryba išnagrinėjo atnaujintą Lenkijos konvergencijos programą, kuri apima 2006–2009 m. laikotarpį.

2)

3)

2006 m. sausio mėn. konvergencijos programoje nustatytas 2006 m. valdžios sektoriaus balanso tikslas -2,6 % BNP, Komisijos tarnybų rudens prognozėje — -2,2 % BVP, o 2006 m. lapkričio mėn. 2006 m. atnaujintoje konvergencijos programoje — -1,9 % BVP. Geresnius nei tikėtasi rezultatus daugiausia nulėmė tai, kad išlaidų planai nebuvo įvykdyti iki galo (ypač socialinių išmokų ir valstybės investicijų srityje), o pajamų didėjimą daugiausia lėmė didesnis nei tikėtasi augimas. Į pirmiau minėtas deficito vertes neįtrauktos pensijų reformos išlaidos, kurios 2006 m. apytiksliais apskaičiavimais sudarė apie 2 % BVP, laikantis pereinamojo laikotarpio, skirto 2004 m. kovo 2 d. Eurostato sprendimui dėl pensijų kaupimo sistemų klasifikavimo (2) įgyvendinti ir kuris baigiasi 2007 m. pavasarį, taisyklių. Pagrindinis 2006 m. lapkričio mėn. atnaujintoje programoje pateiktos biudžeto strategijos tikslas — iki 2007 m. ištaisyti perviršinį deficitą atitinkant pertvarkyto Pakto nuostatas, leidžiančias išskaityti dalį pensijų reformos išlaidų. Vėlesniais metais programoje planuojama laipsniškai mažinti deficitą, kad 2009 m. būtų pasiekta 3 % BVP pamatinė vertė.

4)

Planuojama deficitą kasmet sumažinti 0,4 procentinio punkto BVP (0,3 procentinio punkto, jei įtraukiamos pensijų reformos išlaidos) nuo 1,9 % BVP 2006 m. iki 0,6 % BVP 2009 m. Planuojama, kad pirminis perteklius padidės nuo 0,5 % BVP 2006 m. iki 1,7 % BVP 2009 m. Atsižvelgiant į pirmiau minėto Eurostato sprendimo poveikį, atnaujintoje programoje nurodytas deficitas pagerėtų nuo 3,9 % BVP 2006 m. iki 2,9 % 2009 m. Planuojama, kad 2007 m. koregavimas bus susijęs su pajamomis (pajamų santykis padidėtų 0,6 procentinio punkto BVP, o išlaidų santykis būtų beveik pastovus), o 2008–2009 m. — žymiai susijęs su išlaidomis, siekiant daugiau nei kompensuoti didelį pajamų santykio sumažėjimą (vidutiniškai metinis išlaidų santykis sumažėja 1,6 procentiniais punktais, ypač vartojimas ir socialinės išmokos, o pajamų santykis sumažėja vidutiniškai 1,2 procentiniais punktais daugiausia dėl socialinių įmokų sumažinimo, fizinių asmenų pajamų mokesčio sistemos pakeitimų ir kitų mokesčių sistemos pakeitimų, kurie ne visuomet išsamiai apibūdinami). Palyginti su ankstesne programa, siekiamas deficitas sumažintas atsižvelgiant į kur kas didesnį augimą ir geresnius nei tikėtasi rezultatus 2006 m.

5)

6)

Biudžeto rezultatai galėtų būti prastesni nei numatoma programoje, visų pirma vėlesniais programos metais. Daugiausia abejonių kyla dėl veiksmingo suplanuotų reformų įgyvendinimo, kadangi jos nepagrįstos tiksliomis numatomo išlaidų ribojimo priemonėmis. Be to, dėl gana palankaus makroekonominio scenarijaus kyla rizika vėlesniais programos metais. Todėl veiksmų, kurių imtasi iki šiol, nepakanka, o suplanuotas priemones reikėtų sustiprinti, kad būtų pasiekta rezultatų.

7)

Atsižvelgiant į šį rizikos įvertinimą atrodo, kad programoje nustatytos biudžeto kryptys neatitinka perviršinio deficito ištaisymo iki 2007 m. tikslo, kaip rekomendavo Taryba. Biudžeto tikslai neužtikrina pakankamai saugios ribos, kad esant įprastiniams makroekonominiams svyravimams per visą programos laikotarpį nebūtų viršyta 3 % BVP deficito riba. Vėlesniais metais po perviršinio deficito ištaisymo programoje numatytas struktūrinio koregavimo tempas siekiant vidutinės trukmės tikslo turėtų būti didinamas pasinaudojant ekonomikos pakilimo laikotarpiais ir turėtų būti pagrįstas priemonėmis.

8)

Apskaičiuota, kad valdžios sektoriaus bendroji skola 2006 m. pasiekė 42,0 % BVP ir buvo daug mažesnė už Sutartyje nustatytą 60 % BVP pamatinę vertę. Programoje numatoma, kad skolos santykis programos laikotarpiu sumažės 1,4 procentiniais punktais. Atsižvelgiant į pirmiau minėto Eurostato sprendimo poveikį, valdžios sektoriaus bendroji skola padidėtų nuo 48,9 % 2006 m. iki 50,2 % 2009 m.

9)

Ilgalaikis visuomenės senėjimo poveikis Lenkijos biudžetui yra mažiausias ES — prognozuojama, kad su visuomenės senėjimu susijusios išlaidos mažės iš dalies dėl didelio išlaidas mažinančio pensijų sistemos reformos poveikio, darant prielaidą, kad pensijų reformos bus iki galo įgyvendintos. Pradinė biudžeto būklė, nors ir pagerėjusi palyginti su 2005 m., vis dar kelia riziką viešųjų finansų tvarumui, net dar neįvertinus ilgalaikio visuomenės senėjimo poveikio biudžetui, o siekiant sumažinti riziką viešųjų finansų tvarumui galima ir toliau vykdyti programoje numatytą biudžeto konsolidavimą. Apskritai Lenkijoje rizika viešųjų finansų tvarumui yra nedidelė.

10)

Konvergencijos programoje pateikiamas 2006 m. spalio mėn. pateiktos nacionalinės reformų programos, susijusios su fiskalinės politikos strategija vidutinės trukmės laikotarpiu, įgyvendinimo ataskaitos bendro joje išvardytų reformų poveikio kokybinis įvertinimas. Be to, joje pateikti kai kurie duomenys apie tiesiogines biudžeto išlaidas arba lėšas, sutaupytas dėl nacionalinėje reformų programoje numatytų pagrindinių reformų, ir atrodo, kad biudžeto projekcijose atsižvelgiama į nacionalinėje reformų programoje nurodytų veiksmų poveikį viešiesiems finansams. Konvergencijos programoje numatytos priemonės viešųjų finansų srityje, atrodo, yra suderintos su nacionalinėje reformų programoje numatytomis priemonėmis. Visų pirma abiejose programose numatomas tam tikras ūkininkų socialinės apsaugos sistemos suderinimas su bendrąja nacionaline sistema, laipsniškas invalidumo pašalpų suderinimas su reformuota pensijų sistema ir garantuojamų medicinos paslaugų krepšelio įgyvendinimas.

11)

Programoje pateikta biudžeto strategija iš dalies atitinka ekonominės politikos bendrąsias gaires, įtrauktas į 2005–2008 m. jungtines gaires. Visų pirma atrodo, kad veiksmai, kurių imtasi perviršiniam deficitui ištaisyti, nėra tinkami.

12)

Atsižvelgiant į duomenų pateikimo reikalavimus, nustatytus elgesio kodekse dėl stabilumo ir konvergencijos programų, programoje pateikiami visi privalomi ir daugelis neprivalomų duomenų (3).

i)

užtikrinti, kad perviršinis deficitas būtų ištaisytas iki 2007 m. vadovaujantis naująja rekomendacija pagal 104 straipsnio 7 dalį;

ii)

pasinaudojant ekonomikos pakilimu ir naudojant daugiau pajamų deficitui sumažinti, pagal planą ištaisius perviršinį deficitą padidinti koregavimo tempą siekiant vidutinės trukmės tikslo, apibūdinant ir įgyvendinant papildomas priemones, visų pirma susijusias su išlaidomis, kurios būtinos numatomam koregavimui įgyvendinti;

iii)

užtikrinti pensijų reformos rezultatus.

29.3.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 72/17

1)

2007 m. vasario 27 d. Taryba išnagrinėjo atnaujintą Švedijos konvergencijos programą, kuri apima 2006–2009 m. laikotarpį.

2)

Makroekonominiame scenarijuje, kuriuo pagrįsta programa, numatoma, kad realus BVP augimas, nors išliks artimas potencialiam, lėtės nuo 4,0 % 2006 m. iki vidutiniškai 3,0 % per likusį programos laikotarpį. Remiantis šiuo metu turima informacija atrodo, kad šis scenarijus pagrįstas patikimomis augimo prielaidomis, o 2006 m. ekonomikos augimo rodikliai galbūt buvo net geresni. Programoje pateiktos infliacijos projekcijos taip pat atrodo realistiškos.

3)

Komisijos tarnybų 2006 m. rudens prognozėje numatyta, kad 2006 m. valdžios sektoriaus perteklius bus 2,8 % BVP, palyginti su ankstesnėje atnaujintoje konvergencijos programoje prognozuojamu 0,9 % BVP pertekliumi. Šis skirtumas iš esmės atspindi bazės efektą, atsiradusį dėl daug didesnio nei prognozuota 2005 m. pertekliaus. Remiantis turimais su grynaisiais pinigais susijusiais duomenimis, atrodo, kad 2006 m. perteklius dėl mažesnių pirminių išlaidų ir dėl didesnių mokestinių pajamų galėjo būti didesnis nei numatyta Komisijos tarnybų prognozėje.

4)

Atnaujintoje programoje patvirtinama, kad vidutiniškai 2 % BVP biudžeto perteklius per ciklą išlieka pagrindinė orientacinė fiskalinė taisyklė, kurią papildo daugiametės viršutinės išlaidų ribos. 2007 m. pavasario Fiskalinės politikos įstatymo projekte vyriausybė iš naujo įvertins dabartinį valdžios sektoriaus pertekliaus tikslą, siekdama atsižvelgti į Eurostato sprendimą dėl antrosios pakopos pensijų kaupimo sistemų klasifikavimo (2). Pasibaigus šio sprendimo įgyvendinimo pereinamajam laikotarpiui (2007 m. pavasarį), kiekvienais metais perteklius sumažės apytiksliai 1 % BVP, o bendrosios skolos ir BVP santykis padidės maždaug 0,5 % BVP. Atnaujintos programos biudžeto strategijoje numatoma, kad 2007 m. perteklius sumažės (nuo 3,0 % BVP 2006 m. iki 2,4 % BVP), o vėliau laipsniškai didės (iki 3,1 % BVP 2009 m.). Pirminio pertekliaus pokyčiai bus panašūs. Išlaidų ir BVP bei pajamų ir BVP santykis per programos laikotarpį laipsniškai mažės. Įgyvendinant strategiją priemonių bus imamasi programos laikotarpio pabaigoje, tik iš dalies finansuojant 2007 m. mokesčių sumažinimą. Palyginti su ankstesne atnaujinta programa, prognozuojamos panašios pertekliaus kitimo tendencijos (iš pradžių prognozuojamas sumažėjimas, vėliau — laipsniškas didėjimas), tačiau grynasis skolinimas išlieka didesnis per visą programos laikotarpį.

5)

Atsižvelgiant į poreikį užtikrinti ilgalaikį viešųjų finansų tvarumą, prognozuojama, kad per visą programos laikotarpį pagal bendrai sutartą metodiką apskaičiuotas struktūrinis perteklius (t. y. pagal ciklą pakoreguotas perteklius, neįskaitant vienkartinių ir kitų laikinųjų priemonių) išliks didesnis nei 2 % BVP. Kaip ir ankstesnėje atnaujintoje konvergencijos programoje, šioje programoje pateiktas biudžeto būklės vidutinės trukmės tikslas atitinka pirmiau minėtą tikslą, kad per verslo ciklą (t. y. struktūriniu požiūriu) biudžeto perteklius vidutiniškai siektų 2 % BVP; šį perteklių planuojama išlaikyti per visą programos laikotarpį. Kadangi vidutinės trukmės tikslas yra didesnis už mažiausią vertę (maždaug 1 % BVP deficitas), pasiekus šį tikslą turėtų atsirasti pakankamai saugi riba, neleidžianti susidaryti perviršiniam deficitui. Vidutinės trukmės tikslas taip pat yra daug ambicingesnis nei galėtų būti atsižvelgiant į skolos santykį ir ilgalaikį vidutinį potencialų gamybos apimties augimą.

6)

Nuo 2007 m. biudžeto projekcijų rizika programoje atrodo iš esmės subalansuota. Makroekonominė perspektyva ir mokestinių pajamų projekcijos, atrodo, atspindi patikimas prielaidas, nepaisant tam tikro neaiškumo dėl kapitalo prieaugio apmokestinimo rezultatų ateityje. Švedijos rezultatai laikantis pirmiau minėtų viršutinių išlaidų ribų yra geri, todėl bus lengviau įgyvendinti su išlaidomis susijusius tikslus.

7)

Atsižvelgiant į šį rizikos įvertinimą, programoje apibrėžtos biudžeto kryptys atrodo pakankamos, siekiant užtikrinti, kad programoje numatyto vidutinės trukmės tikslo būtų laikomasi visą programos laikotarpį. Jomis taip pat užtikrinama pakankamai saugi riba, kad esant įprastiniams makroekonominiams svyravimams per visą programos laikotarpį nebūtų viršyta 3 % BVP deficito riba. Tačiau esama rizikos, kad programoje numatyta fiskalinė politika 2007 m., kai tikimasi tolesnio ekonomikos pakilimo, gali tapti procikline. Tai prieštarautų Stabilumo ir augimo pakto reikalavimams.

8)

Apskaičiuota, kad 2006 m. valdžios sektoriaus bendroji skola sumažėjo iki 46,5 % BVP ir buvo daug mažesnė už Sutartyje nustatytą 60 % BVP pamatinę vertę. Programoje numatoma, kad skolos santykis toliau mažės (programos laikotarpiu sumažės 13,5 procentinio punkto).

9)

Ilgalaikis visuomenės senėjimo poveikis biudžetui Švedijoje yra mažesnis už ES vidurkį — prognozuojama, kad dėl didelio išlaidas mažinančio pensijų sistemos reformos poveikio išlaidos pensijoms, išreikštos BVP dalimi, ilgą laiką išliks gana stabilios. Atsižvelgiant į pradinę biudžeto būklę ir didelį pirminį perteklių bus lengviau sumažinti bendrąją skolą ir sparčiau kaupti lėšas. Užtikrinant patikimus valdžios sektoriaus finansus, kuriems būdingas planuojamas nuolatinis perteklius, galima būtų sumažinti riziką viešųjų finansų tvarumui. Apskritai Švedijoje rizika viešųjų finansų tvarumui yra nedidelė.

10)

Konvergencijos programoje pateiktas 2006 m. lapkričio mėn. nacionalinės reformų programos, susijusios su fiskalinės politikos strategija vidutinės trukmės laikotarpiu, įgyvendinimo ataskaitos bendro poveikio kokybinis įvertinimas. Be to, joje pateikiama susisteminta informacija apie tiesiogines biudžeto išlaidas arba lėšas, sutaupytas dėl nacionalinėje reformų programoje numatytų pagrindinių reformų, o biudžeto projekcijose atsižvelgiama į nacionalinėje reformų programoje nurodytų veiksmų poveikį viešiesiems finansams. Konvergencijos programoje numatytos priemonės viešųjų finansų srityje, atrodo, atitinka nacionalinėje reformų programoje numatytas priemones. Visų pirma abiejose programose numatoma įgyvendinti priemones darbo jėgos pasiūlai padidinti.

11)

Programoje pateikta biudžeto strategija iš esmės atitinka ekonominės politikos bendrąsias gaires, įtrauktas į 2005–2008 m. jungtines gaires.

12)

Atsižvelgiant į duomenų pateikimo reikalavimus, nustatytus elgesio kodekse dėl stabilumo ir konvergencijos programų, programoje pateikiami ne visi privalomi ir neprivalomi duomenys (3).

29.3.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 72/20

1)

2007 m. vasario 27 d. Taryba išnagrinėjo atnaujintą Jungtinės Karalystės konvergencijos programą, kuri apima 2006/2007–2011/2012 finansinių metų laikotarpį (2).

2)

3)

Komisijos tarnybų 2006 m. rudens prognozėje numatyta, kad 2006–2007 m. valdžios sektoriaus deficitas bus 3,0 % BVP. Dabartinėje atnaujintoje konvergencijos programoje tais pačiais metais numatomas 2,8 % BVP deficitas, taip atsižvelgiant į pastarąsias tendencijas, rodančias spartų pajamų augimą ir lėtesnį išlaidų didėjimą — ši tendencija išlieka ir per likusius finansinių metų mėnesius.

4)

5)

6)

Programoje išdėstyta iki 2007–2008 m. su biudžeto projekcijomis susijusi rizika atrodo iš esmės subalansuota, bet vėlesnių metų biudžeto rezultatai gali būti prastesni nei prognozuojama programoje dėl išlaidų kontrolės įgyvendinimo. Prognozuojamas mokesčių ir BVP santykio didėjimas iš dalies priklauso nuo palyginti nepastovių veiksnių, pvz., pelno finansų ir naftos gamybos sektoriuose. Vis dėlto atrodo, kad naujausi ekonomikos pokyčiai, įskaitant didelį pelningumą, pagrindžia palyginti geras su pajamomis susijusias perspektyvas. Tačiau 2008–2009 m. programoje numatyto deficito pokyčių scenarijaus sėkmė priklausys nuo to, ar iš tikrųjų, kaip prognozuojama, bus mažinamas išlaidų didėjimas ir aktyviai vykdoma stebėsena užtikrinant išlaidų apribojimo vykdymą. Siekiant programos tikslų svarbiausia bus visiškai įvykdyti Išsamioje išlaidų apžvalgoje numatytą išlaidų didėjimo mažinimą. Jungtinės Karalystės valdžios institucijos pranešė apie planuojamą biudžeto asignavimų sumažinimą keliems nedideliems departamentams ir įsipareigojo kasmet 5 % realiai sumažinti vyriausybės administracijai skiriamą biudžetą ir taupyti lėšas geriau jas panaudojant. Tačiau didžiausia išlaidų sumažinimo nuo 2008–2009 m. dalis dar nepagrįsta konkrečiais biudžeto asignavimais; juos valdžios institucijos turės patvirtinti 2007 m. vasarą planuojamoje paskelbti Išsamioje išlaidų apžvalgoje, kurioje bus pranešta apie griežtus išlaidų apribojimo planus iki 2010–2011 m. Aktyvios stebėsenos užtikrinant išlaidų apribojimo vykdymą patirtis yra teigiama.

7)

Atsižvelgiant į šį rizikos įvertinimą atrodo, kad programoje nustatytos biudžeto kryptys iš esmės atitinka tikslą ištaisyti perviršinį deficitą iki 2006–2007 m., kaip rekomendavo Taryba. Jomis tik apie 2009–2010 m. užtikrinama pakankamai saugi riba, kad esant įprastiems makroekonominiams svyravimams nebūtų viršyta 3 % BVP deficito riba, t. y. tik tuo laikotarpiu, kurio projekcijos priklausys nuo Išsamios išlaidų apžvalgos rezultatų. Ištaisius perviršinį deficitą vėlesniais metais fiskalinio konsolidavimo tempas turėtų būti didinamas.

8)

Planuojama, kad bendrosios skolos santykis, kuris 2005–2006 m. buvo 42,1 % BVP, nors ir gerokai mažesnis už Sutartyje numatytą 60 % BVP pamatinę vertę, per programos laikotarpį lėtai didės ir aukščiausią vertę (šiek tiek daugiau kaip 44 % BVP) pasieks 2008–2009 m. Tikimasi, kad vėliau jis stabilizuosis ir programos laikotarpio pabaigoje pradės mažėti.

9)

Visuomenės senėjimo ilgalaikis poveikis Jungtinės Karalystės biudžetui yra panašus į ES vidurkį, o išlaidos pensijoms didėja šiek tiek mažiau nei vidutiniškai ES; iš dalies taip yra dėl to, kad istoriškai Jungtinėje Karalystėje labiau pasitikima privačiomis pensijų kaupimo priemonėmis nei kitose ES šalyse. Nepakankamo aprūpinimo problema, kuri gali iškilti ateityje, sprendžiama siūlomomis pensinio aprūpinimo reformomis didinant paskatas kaupti privačias santaupas prieš išeinant į pensiją ir gerinant valstybinį pensinį aprūpinimą — dėl to šiek tiek daugiau nei anksčiau prognozuota padidėja viešosios išlaidos pensijoms; į reformą taip pat įtrauktas suplanuotas laipsniškas įstatymais nustatyto pensinio amžiaus didinimas. Net neįvertinus ilgalaikio visuomenės senėjimo poveikio biudžetui, pradinė biudžeto būklė, nors ir pagerėjusi palyginti su 2005 m., vis dar keltų riziką viešųjų finansų tvarumui, jei nebus žymiai sumažintas deficitas. Todėl mažinti šią riziką ilgalaikiam viešųjų finansų tvarumui padėtų viešųjų finansų konsolidavimas stiprinant biudžeto būklę labiau nei planuojama konvergencijos programoje. Apskritai rizika viešųjų finansų tvarumui Jungtinėje Karalystėje yra vidutinė.

10)

Konvergencijos programoje pateikiamas 2006 m. spalio mėn. nacionalinės reformų programos, susijusios su fiskalinės politikos strategija vidutinės trukmės laikotarpiu, įgyvendinimo ataskaitos bendro poveikio kokybinis įvertinimas. Be to, joje pateikiama susisteminta informacija apie tiesiogines biudžeto išlaidas arba lėšas, sutaupytas dėl nacionalinėje reformų programoje numatytų pagrindinių reformų, o biudžeto projekcijose aiškiai atsižvelgiama į nacionalinėje reformų programoje nurodytų veiksmų poveikį viešiesiems finansams. Konvergencijos programoje numatytos priemonės viešųjų finansų srityje, atrodo, yra suderintos su nacionalinėje reformų programoje numatytomis priemonėmis. Visų pirma abiejose programose numatoma laipsniškai įgyvendinti vyriausybės tikslus didinti viešųjų paslaugų efektyvumą ir gerinti kainos bei kokybės santykį, o sudarant ilgalaikes viešųjų finansų projekcijas atsižvelgta į numatomas siūlomos pensijų reformos išlaidas.

11)

Programoje pateikta biudžeto strategija iš esmės atitinka bendrąsias ekonominės politikos gaires, įtrauktas į 2005–2008 m. jungtines gaires.

12)

Atsižvelgiant į duomenų pateikimo reikalavimus, nustatytus elgesio kodekse dėl stabilumo ir konvergencijos programų, programoje pateikiami ne visi privalomi ir neprivalomi duomenys (4).

29.3.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 72/24

29.3.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 72/27

—

Europa interneto svetainės konkurencijos skiltyje (http://ec.europa.eu/comm/competition/mergers/cases/). Ši svetainė suteikia galimybę rasti atskirus sprendimus dėl koncentracijos, įskaitant tokių sprendimų indeksus pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, priėmimo datą ir sektorių.

—

elektroniniu formatu EUR-Lex interneto svetainėje 32007M4585 dokumento numeriu. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairius Europos teisės dokumentus. (http://eur-lex.europa.eu)

29.3.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 72/27

—

Europa interneto svetainės konkurencijos skiltyje (http://ec.europa.eu/comm/competition/mergers/cases/). Ši svetainė suteikia galimybę rasti atskirus sprendimus dėl koncentracijos, įskaitant tokių sprendimų indeksus pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, priėmimo datą ir sektorių.

—

elektroniniu formatu EUR-Lex interneto svetainėje 32007M4554 dokumento numeriu. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairius Europos teisės dokumentus. (http://eur-lex.europa.eu)

29.3.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 72/28

—

Europa interneto svetainės konkurencijos skiltyje (http://ec.europa.eu/comm/competition/mergers/cases/). Ši svetainė suteikia galimybę rasti atskirus sprendimus dėl koncentracijos, įskaitant tokių sprendimų indeksus pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, priėmimo datą ir sektorių.

—

elektroniniu formatu EUR-Lex interneto svetainėje 32007M4503 dokumento numeriu. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairius Europos teisės dokumentus. (http://eur-lex.europa.eu)

29.3.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 72/28

—

Europa interneto svetainės konkurencijos skiltyje (http://ec.europa.eu/comm/competition/mergers/cases/). Ši svetainė suteikia galimybę rasti atskirus sprendimus dėl koncentracijos, įskaitant tokių sprendimų indeksus pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, priėmimo datą ir sektorių.

—

elektroniniu formatu EUR-Lex interneto svetainėje 32007M4502 dokumento numeriu. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairius Europos teisės dokumentus. (http://eur-lex.europa.eu)

29.3.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 72/29

—

Europa interneto svetainės konkurencijos skiltyje (http://ec.europa.eu/comm/competition/mergers/cases/). Ši svetainė suteikia galimybę rasti atskirus sprendimus dėl koncentracijos, įskaitant tokių sprendimų indeksus pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, priėmimo datą ir sektorių.

—

elektroniniu formatu EUR-Lex interneto svetainėje 32007M4547 dokumento numeriu. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairius Europos teisės dokumentus. (http://eur-lex.europa.eu)

29.3.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 72/29

—

Europa interneto svetainės konkurencijos skiltyje (http://ec.europa.eu/comm/competition/mergers/cases/). Ši svetainė suteikia galimybę rasti atskirus sprendimus dėl koncentracijos, įskaitant tokių sprendimų indeksus pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, priėmimo datą ir sektorių.

—

elektroniniu formatu EUR-Lex interneto svetainėje 32007M4571 dokumento numeriu. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairius Europos teisės dokumentus. (http://eur-lex.europa.eu)

29.3.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 72/30

(1)

Europolo konvencijos 16 straipsnis pakeičiamas protokolo 1 straipsnio 8 dalimi, kuriame nurodyta, kad Europolas nustato atitinkamus kontrolės mechanizmus, leidžiančius patikrinti paieškų iš surinktos informacijos kompiuterizuotos sistemos, nurodytos Europolo konvencijos, kurią iš dalies keičia protokolas, 6 ir 6a straipsniuose, teisėtumą;

(2)

valstybių narių ir trečiųjų šalių pateikiamiems duomenims, kuriuos numatoma įtraukti į analizei skirtas darbo bylas ir į informacinę sistemą, ir kurie tvarkomi pagal 1998 m. lapkričio 3 d. Tarybos akto, nustatančio analizei skirtoms Europolo duomenų byloms taikomas taisykles (4), 3 straipsnį, ir remiantis Europolo konvencijos 6a straipsniu, kuriuo protokole buvo papildyta konvencija, taip pat turi būti taikomas kontrolės mechanizmas, kurį nustato iš dalies pakeistas Europolo konvencijos 16 straipsnis,

1)

specialų paieškos arba paieškos bandymo numerį;

2)

kokie surinktos informacijos kompiuterizuotos sistemos, nurodytos Europolo konvencijos 6 ir 6a straipsniuose, duomenys buvo surasti arba peržiūrėti;

3)

vartotojo asmens duomenis;

4)

paieškos arba informacijos peržiūros, įskaitant paieškos bandymus, datą ir laiką;

5)

prireikus, susijusią (-ias) analizei skirtą (-as) darbo bylą (-as);

6)

asmens arba asmenų, kurių duomenų buvo ieškota ar surasta ir pateikta, asmens duomenis arba duomenis apie ieškotą informaciją.

29.3.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 72/32

a)

„analizės grupė “— tai grupė, kurios nariai dalyvauja analizės projekte, kaip nurodyta Europolo konvencijos 10 straipsnio 2 dalyje;

b)

„susitarimas “— tai susitarimas, kurį sudaro Europolas ir trečioji šalis, reglamentuojantis pastarosios prisijungimą prie analizės grupės veiklos;

c)

trečiosios šalies ekspertų „prisijungimas “prie analizės grupės veiklos reiškia, kad minėti ekspertai turi teisę dalyvauti analizės grupių posėdžiuose, pateikę prašymą gauti iš Europolo informaciją apie susijusios analizei skirtos darbo bylos eigą ir gauti bei skleisti, remiantis taikomais teisiniais reikalavimais, su trečiąja šalimi, kuriai jie atstovauja, susijusius analizės rezultatus;

d)

„trečioji šalis “— tai trečioji valstybė ar įstaiga, kaip nurodyta Europolo konvencijos 10 straipsnio 4 dalyje.

a)

dalyvauti analizės grupių posėdžiuose ir

b)

pateikę prašymą, gauti iš Europolo informaciją apie susijusios analizei skirtos darbo bylos eigą ir

c)

gauti su trečiąja šalimi, kuriai jie atstovauja, susijusius analizės rezultatus; tokia informacija platinama, remiantis Europolo konvencijos 17 straipsnio 2 dalimi ir 18 straipsnio 4 dalimi, atitinkamomis bendradarbiavimo susitarimų ir susitarimų dėl konfidencialumo nuostatomis, 1999 m. kovo 12 d. Tarybos akto, patvirtinančio taisykles dėl asmenų duomenų perdavimo iš Europolo trečiosioms valstybėms ir trečiosioms institucijoms, 5 straipsnio 5 dalimi (2), ir gavus išankstinį valstybės narės, kuri perdavė tuos duomenis, sutikimą ir

d)

skleisti analizės rezultatus tik gavę išankstinį susijusių šalių pritarimą ir vadovaudamiesi atitinkamomis bendradarbiavimo susitarimų ir susitarimų dėl konfidencialumo nuostatomis.

29.3.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 72/35

a)

„jungtinės tyrimo grupės “— jungtinė tyrimo grupė, nurodyta Europolo konvencijos 3a straipsnyje;

b)

„nacionalinis padalinys “— vienintelė ryšių tarp kompetentingų nacionalinių institucijų ir Europolo palaikymo įstaiga, nurodyta Europolo konvencijos 4 straipsnyje;

c)

„kompetentingos institucijos“, remiantis Europolo konvencijos 2 straipsnio 4 dalimi, yra visos valstybėse narėse esančios viešosios valdžios institucijos, pagal nacionalinę teisę atsakingos už nusikaltimų prevenciją ir kovą su jais.

29.3.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 72/37

1)

valdyba, vadovaudamasi Europolo konvencijos 32a straipsniu, remdamasi Europolo direktoriaus pasiūlymu dviejų trečdalių savo narių balsų dauguma priima taisykles, reglamentuojančias Europolo dokumentų prieigą kiekvienam Europos Sąjungos piliečiui ir kiekvienam fiziniam ar juridiniam asmeniui, gyvenančiam ar turinčiam registruotą būstinę valstybėje narėje, atsižvelgdama į principus ir apribojimus, išdėstytus Europos Parlamento ir Tarybos reglamente dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais, priimtame remiantis Europos bendrijos steigimo sutarties 255 straipsniu;

2)

Europos Sąjungos sutarties (toliau — „ES sutartis“) 1 straipsnio antroje pastraipoje įtvirtinta atvirumo sąvoka, nurodant, kad Sutartis ženklina naują glaudesnės Europos tautų sąjungos kūrimo etapą, kai sprendimai priimami kuo atviriau ir kuo labiau priartinant juos prie piliečio;

3)

atvirumas demokratinėje sistemoje užtikrina didesnį administravimo teisėtumą ir veiksmingumą bei griežtesnę atskaitomybę piliečiams. Atvirumas padeda stiprinti demokratijos principus ir pagarbą pagrindinėms teisėms, kaip numatyta ES sutarties 6 straipsnyje, Europos Bendrijos steigimo sutarties (toliau — „EB sutartis“) 255 straipsnyje bei Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 42 straipsnyje;

4)

pagal ES sutarties 41 straipsnio 1 dalį teisė susipažinti su dokumentais taip pat taikoma dokumentams, susijusiems su policijos ir teismų bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose;

5)

2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1049/2001 (1) dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (toliau — „Reglamentas 1049/2001“) nustatyti bendrieji principai ir apribojimai, reglamentuojantys teisę susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais. Europolo konvencijos 32a straipsnis remiasi šiame reglamente nustatytais principais ir apribojimais;

6)

iš esmės visi dokumentai turi būti prieinami visuomenei. Tačiau viešuosius ir privačius interesus reikia apsaugoti išimtimis. Europolas turi turėti teisę, prireikus, apsaugoti galimybę vykdyti savo užduotis;

7)

siekiant užtikrinti visišką teisės susipažinti su dokumentais įgyvendinimą, turi būti taikoma dviejų etapų administracinė procedūra ir suteikta papildoma galimybė teikti skundus ombudsmenui;

8)

šios taisyklės nepažeidžia Europolo konvencijos 19 straipsnio dėl teisės susipažinti su dokumentais.

a)

„Europolo dokumentas “arba „dokumentas “— tai bet kuria forma pateiktas turinys (rašytas popieriuje ar saugomas elektronine forma arba garso, vaizdo ar garso ir vaizdo įrašas), susijęs su Europolo veikla, politika ir sprendimais;

b)

„trečioji šalis “— bet kuris fizinis ar juridinis asmuo ar subjektas, nepriklausantis Europolui, įskaitant Europos Sąjungos valstybes nares, kitas institucijas, įstaigas ir agentūras, tarptautines organizacijas ir trečiąsias šalis;

c)

„Europolo slapti dokumentai “— dokumentai, kuriuose yra informacijos, reikalaujančios papildomų saugumo priemonių, ir kurie yra pažymėti, vadovaujantis Europolo informacijos konfidencialumo taisyklėmis, viena iš slaptumo žymų: „Europolas RIBOTO NAUDOJIMO“, „Europolas KONFIDENCIALIAI“, „Europolas SLAPTAI “arba „Europolas VISIŠKAI SLAPTAI“.

a)

atsižvelgiant į viešąjį ir privatųjį interesą, apibrėžti principus, sąlygas bei apribojimus, reglamentuojančius teisę susipažinti su Europolo dokumentais, taip, kad būtų užtikrinta kaip galima platesnė susipažinimo su dokumentais galimybė;

b)

nustatyti taisykles, kurios užtikrintų, kad šia teise būtų galima kuo lengviau naudotis; ir

c)

skatinti teisės susipažinti su dokumentais gero administravimo praktiką.

a)

viešąjį interesą, susijusį su:

b)

asmens privatumą ir neliečiamumą.

—

fizinio ar juridinio asmens komercinius interesus, įskaitant intelektinę nuosavybę,

—

teismo procesus ir teisines konsultacijas,

—

patikrinimų, tyrimų ir auditų tikslus, išskyrus tai, kas nurodyta šio straipsnio 1 dalies a punkte,

29.3.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 72/41

29.3.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 72/42

1.

Patariamasis komitetas sutinka su Komisija, kad veikla, apie kurią yra pranešta, yra koncentracija, kaip apibrėžta EB Susijungimų Tarybos reglamentas Nr. 132/2004 (1) 3 straipsnio 1 dalies a punkte.

2.

Patariamasis komitetas pritaria Komisijai, kad siekiant įvertinti šią veiklą, atitinkamos produktų rinkos, susijusios su dujomis Belgijoje, yra šios:

3.

Patariamasis komitetas pritaria Komisijai, kad siekiant įvertinti šią veiklą, atitinkamos geografinės rinkos, susijusios su dujomis Belgijoje, yra šios:

Dauguma valstybių narių pritaria, mažuma nepritaria dėl f punkto.

4.

Patariamasis komitetas pritaria Komisijai, kad siekiant įvertinti šią veiklą, atitinkamos produktų rinkos, susijusios su dujomis Prancūzijoje, yra šios:

5.

Patariamasis komitetas pritaria Komisijai, kad siekiant įvertinti šią veiklą, susijusią su dujomis Prancūzijoje, atitinkamų geografinių rinkų apibrėžimas yra grindžiamas regioniniais balanso rajonais, kurių kiekvienas sudaro atitinkamą geografinę rinką visoms produktų rinkoms, kaip nurodyta 4 punkte.

6.

Patariamasis komitetas pritaria Komisijai, kad siekiant įvertinti šią veiklą, atitinkamos produktų rinkos, susijusios su elektros energija Belgijoje, yra šios:

7.

Patariamasis komitetas pritaria Komisijai, kad siekiant įvertinti šią veiklą, atitinkamos geografinės rinkos, susijusios su elektros energija Belgijoje, yra šios:

8.

Patariamasis komitetas pritaria Komisijai, kad siekiant įvertinti šią veiklą, atitinkamos produktų rinkos, susijusios su miestų šildymu Prancūzijoje, yra šios:

9.

10.

Patariamasis komitetas sutinka su Komisija, kad siūloma koncentracija gali labai trukdyti veiksmingai konkuruoti bendrojoje rinkoje arba didžiojoje jos dalyje ir EEE šiose rinkose:

Belgija:

Prancūzija:

11.

Patariamasis komitetas sutinka su Komisija, kad įsipareigojimai yra pakankami didelėms konkurencijos kliūtims pašalinti rinkose, nurodytose 10 punkte. Dauguma valstybių narių pritaria, mažuma nepritaria.

12.

Patariamasis komitetas sutinka su Komisija, kad jei bus visiškai įgyvendinti šalių siūlomi įsipareigojimai ir atsižvelgiant į visus siūlomus įsipareigojimus kartu, siūloma koncentracija labai netrukdo veiksmingai konkuruoti bendrojoje rinkoje arba didžiojoje jos dalyje, ypač dėl dominuojančios padėties sukūrimo arba sustiprinimo, kaip apibrėžta Susijungimų reglamento 2 straipsnio 2 dalyje bei 8 straipsnio 2 dalyje ir EEE susitarimo 57 straipsnyje. Dauguma valstybių narių pritaria, mažuma nepritaria.

13.

Patariamasis komitetas prašo Komisijos atsižvelgti į visus kitus diskusijų metu iškilusius klausimus.

29.3.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 72/45

29.3.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 72/46

1.

Patariamasis komitetas pritaria Komisijos nuomonei, kad veikla, apie kurią pranešta, yra laikoma koncentracija pagal Tarybos reglamento Nr. 139/2004 (1) 3 straipsnio 1 dalies b punktą ir yra Bendrijos masto.

2.

Patariamojo komiteto dauguma pritaria Komisijai, kad, siekiant įvertinti šią veiklą, susijusios produkto rinkos yra šios:

Mažuma nepritaria a punktui ir mažuma susilaiko dėl c punkto.

3.

Patariamojo komiteto dauguma pritaria Komisijai, kad, siekiant įvertinti šią veiklą, susijusios geografinės produkto rinkos yra nacionalinės rinkos.

4.

Patariamojo komiteto dauguma pritaria Komisijai, kad veikla, apie kurią pranešta, sukeltų nekontroliuojamą poveikį Austrijos mobilaus ryšio paslaugų galutiniams vartotojams rinkoje ir todėl sutrukdytų veiksmingai konkuruoti toje rinkoje. Mažuma susilaiko.

5.

Patariamasis komitetas pritaria Komisijai, kad T-Mobile pateikti veiksmingumo tvirtinimai mažai tikėtini įvykus koncentracijai.

6.

Patariamojo komiteto dauguma pritaria Komisijai, kad šalių pateikti įsipareigojimai yra pakankami konkurencijos problemoms spręsti ir dėl to koncentracija turėtų būti paskelbta suderinama su bendrąja rinka. Mažuma nesutinka.

2.

Patariamasis komitetas prašo Komisijos atsižvelgti į visus kitus diskusijos metu iškeltus klausimus.

29.3.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 72/47

29.3.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 72/48

1.

paskelbtų, kad Lichtenšteino Kunigaikštystė, taikydama reikalavimą, kad asmenys, siekiantys gauti bejėgiškumo pašalpą, turi gyventi Lichtenšteino Kunigaikštystėje, neįvykdė įsipareigojimų pagal EEE susitarimo VI priedo 1 punkte minimo akto, suderinto su EEE susitarimu 1 protokolu, 19 straipsnio 1 ir 2 dalis, 25 straipsnio 1 dalį ir 28 straipsnio 1 dalį (1971 m. birželio 14 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje); ir

2.

nurodytų Lichtenšteino Kunigaikštystei padengti bylinėjimosi išlaidas.

—

Ši byla susijusi su Lichtenšteine mokama bejėgiškumo pašalpa (vok. „Hilflosenentschädigung“) asmenims, kuriems nuolat reikia didelės trečiojo asmens pagalbos arba asmeninės priežiūros, kad galėtų atlikti kasdienes užduotis. Pašalpa nepapildo jokios kitos socialinės išmokos ir yra mokama neatsižvelgiant į pajamas. Pašalpa nėra susijusi su įmokomis valstybei, taip pat nėra reikalavimo, kad ją gali gauti tik sergantis asmuo.

—

Pagal Lichtenšteino įstatymus pašalpos gavėjas turi gyventi Lichtenšteine.

—

Lichtenšteine mokama bejėgiškumo pašalpa nurodyta Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 IIa priede (plg. reglamento 4 straipsnio 2a dalies c punktą ir 10a straipsnį) kaip speciali su įmokomis nesusijusi piniginė išmoka, kuri pagal reglamentą negalėtų būti mokama į užsienį.

—

Tačiau ELPA priežiūros institucija teigia, kad bejėgiškumo pašalpą teisinga būtų priskirti piniginėms išmokoms dėl ligos (plg. reglamento 4 straipsnio 1 dalį), kurios gali būti mokamos į užsienį pagal reglamento 19 straipsnio 1 ir 2 dalis, 25 straipsnio 1 dalį ir 28 straipsnio 1 dalį.

—

Teisingas pašalpos klasifikavimas yra svarbus siekiant nustatyti, ar Lichtenšteino Kunigaikštystė privalo suteikti pašalpą jos siekiantiems asmenims, negyvenantiems Lichtenšteine, bet atitinkantiems reglamente nustatytus reikiamus kriterijus.

29.3.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 72/49

1.

paskelbtų, kad per nustatytą laikotarpį nepriėmusi priemonių, būtinų Europos ekonominės erdvės susitarimo XX priedo 32g punkte minimam aktui (2002 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Komisijos direktyva 2002/49/EB dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo), suderintam su EEE susitarimu 1 protokolu, įgyvendinti arba apie jas nepranešusi Institucijai, Lichtenšteino Kunigaikštystė neįvykdė savo įsipareigojimų pagal minėto akto 14 straipsnį ir EEE susitarimo 7 straipsnį; ir

2.

nurodytų Lichtenšteino Kunigaikštystei padengti bylinėjimosi išlaidas.

—

Byla susijusi su Aplinkos triukšmo direktyvos neįgyvendinimu.

—

Ikiteisminio nagrinėjimo metu Lichtenšteinas neneigė, kad iki nustatyto laikotarpio pabaigos nesiėmė priemonių, būtinų siekiant užtikrinti direktyvos įgyvendinimą.

29.3.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 72/50

1.

2007 m. kovo 19 d. pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją, kai įmonė „China Shipbuilding Industry Corporation group “(toliau — „China Shipbuilding“, Kinija), veikdama per „Quingdao Qiyao Linshan Power Development Company Ltd “(toliau — „Quingdao Qiyao Linshan“, Kinija), „Wärtsilä Corporation “(toliau — „Wärtsilä“, Suomija) ir „Mitsubishi Heavy Industries Ltd “(toliau — „Mitsubishi“, Japonija), pirkdama akcijas įgyja, kaip apibrėžta Tarybos reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, bendrą naujai įsteigtos bendros įmonės „Quingdao Qiyao Wärtsilä MHI Linshan Marine Diesel Company “(toliau — JV, Kinija) kontrolę.

2.

Atitinkamų įmonių verslo veikla yra ši: