28.3.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 71/1

1)

2007 m. vasario 27 d. Taryba išnagrinėjo atnaujintą Suomijos stabilumo programą, kuri apima 2006–2010 m.

2)

3)

Komisijos tarnybų 2006 m. rudens prognozėje ir naujausioje atnaujintoje programoje numatyta, kad 2006 m. valdžios sektoriaus perteklius bus 2,9 % BVP, palyginti su ankstesnėje atnaujintoje stabilumo programoje nustatytu siektinu 1,6 % BVP tikslu. Tai galima paaiškinti geresnių nei tikėtasi 2005 m. rezultatų poveikiu ir netikėtu augimo tempu 2006 m., dėl kurio valstybės pajamos išaugo, o išlaidos išliko nepadidėjusios.

4)

5)

6)

Su biudžeto projekcijomis susijusi rizika programoje yra iš esmės subalansuota. Panašu, kad programoje pateiktos makroekonominės prielaidos ir mokestinių pajamų projekcijos yra patikimos. Minėtoms prognozėms keliamą riziką dėl augimą lemiančių veiksnių atsveria konservatyvios mokesčių elastingumo prielaidos. Nuokrypis nuo numatomo augimo scenarijaus galėtų turėti didelį poveikį fiskaliniams rezultatams. Be to, manoma, kad didelė rizika yra susijusi su vietos valdžios institucijų išlaidų pokyčiais.

7)

Atsižvelgiant į šį rizikos įvertinimą, programoje numatytos biudžeto kryptys atrodo pakankamos, kad būtų pasiektas programoje numatytas vidutinės trukmės tikslas visu programos laikotarpiu užtikrinant nemažą maržą. Jomis taip pat užtikrinama pakankamai saugi riba, kad esant įprastiems makroekonominiams svyravimams visą programos laikotarpiu nebūtų viršyta 3 % BVP deficito riba. Programoje numatytos fiskalinės politikos priemonės visiškai atitinka Stabilumo ir augimo paktą.

8)

9)

Ilgalaikis visuomenės senėjimo poveikis Suomijos biudžetui yra didesnis už ES vidurkį, nors įgyvendinant pensijų reformos priemones pavyko pažaboti BVP dalimi išreikštų išlaidų pensijoms augimo tempą, kad per ateinančius dešimtmečius jis būtų artimas ES vidurkiui. Pradinė biudžeto būklė, kuriai būdingas didelis struktūrinis perteklius, labai padeda sumažinti ilgalaikį visuomenės senėjimo poveikį biudžetui. Be to, didelėmis valstybės pensijų fonde sukauptomis lėšomis bus iš dalies finansuojamos didėjančios išlaidos pensijoms. Tačiau vidutinės trukmės laikotarpiu išlaikant didelį pirminį perteklių būtų sumažinta rizika viešųjų finansų tvarumui. Apskritai, Suomija susiduria su nedidele rizika viešųjų finansų tvarumui.

10)

Stabilumo programoje pateikiamas 2006 m. spalio mėn. nacionalinės reformų programos, susijusios su fiskalinės politikos strategija vidutinės trukmės laikotarpiu, įgyvendinimo ataskaitos bendro poveikio kokybinis įvertinimas. Be to, joje pateikiama susisteminta informacija apie tiesiogines biudžeto išlaidas arba lėšas, sutaupytas dėl nacionalinėje reformų programoje numatytų pagrindinių reformų, o biudžeto projekcijose aiškiai atsižvelgiama į nacionalinėje reformų programoje nurodytų veiksmų poveikį viešiesiems finansams. Atrodo, kad stabilumo programoje numatytos priemonės viešųjų finansų srityje atitinka nacionalinėje reformų programoje numatytas priemones. Be to, abiejose programose numatoma įgyvendinti priemones centrinės ir vietos valdžios institucijų veiksmingumui gerinti, bei patvirtinamas ketinimas ir toliau taikyti centrinės valdžios sektoriaus biudžeto išlaidų apribojimus pasibaigus galiojančiuose teisės aktuose numatytam laikotarpiui.

11)

Programoje pateikta biudžeto strategija iš esmės atitinka ekonominės politikos bendrąsias gaires, įtrauktas į 2005–2008 m. jungtines gaires.

12)

Atsižvelgiant į duomenų pateikimo reikalavimus, nustatytus elgesio kodekse dėl stabilumo ir konvergencijos programų, programoje pateikiami ne visi privalomi ir neprivalomi duomenys (2).

28.3.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 71/5

1)

2007 m. vasario 27 d. Taryba išnagrinėjo atnaujintą Portugalijos stabilumo programą, kuri apima 2006–2010 m. laikotarpį.

2)

Makroekonominiame scenarijuje, kuriuo pagrįsta programa, numatoma, kad realusis BVP išaugs nuo 1,4 % 2006 m. iki 1,8 % 2007 m. ir iki 2,4 % 2008 m., o per likusį programos laikotarpį augimas kasmet sieks 3 %. Remiantis šiuo metu turima informacija atrodo, kad šis scenarijus pagrįstas palankiomis 2008 m. ir vėlesnių metų, kai gamybos apimties atotrūkis turėtų sparčiai mažėti, augimo prielaidomis. Programoje pateiktos infliacijos projekcijos atrodo realistiškos.

3)

Komisijos tarnybų 2006 m. rudens prognozėje ir atnaujintoje programoje numatoma, kad 2006 m. valdžios sektoriaus deficitas sudarys 4,6 % BVP ir atitiks tikslą, nustatytą ankstesnėje atnaujintoje stabilumo programoje. Remiantis naujausioje atnaujintoje programoje pateikta informacija, su visų valdžios sektoriaus pajamų ir išlaidų dydžiu susiję tikslai iš esmės buvo pasiekti. Abu dydžiai kaip BVP dalis yra šiek tiek mažesni palyginti su Komisijos tarnybų 2006 m. rudens prognozėje nurodytais dydžiais.

4)

Pagrindinis programoje pateiktos vidutinės trukmės biudžeto strategijos tikslas — ilgalaikis didelio fiskalinio disbalanso ištaisymas, visų pirma valdžios sektoriaus deficito sumažinimas 2008 m. iki mažesnės nei 3 % BVP pamatinės vertės, o vėliau — tolesnis biudžeto konsolidavimas. Siekiant fiskalinio konsolidavimo programos laikotarpiu planuojama imtis esminių veiksmų: užsibrėžiamas tikslas valdžios sektoriaus deficitą laipsniškai sumažinti nuo 4,6 % BVP 2006 m. iki 0,4 % 2010 m.; pirminio balanso koregavimo scenarijus yra panašus, — 2006 m. 1,7 % BVP deficitą 2010 m. turėtų pakeisti 2,5 % perteklius. Norint kaip planuota sumažinti deficitą, pirmiausia reikia apriboti pirmines išlaidas, kurių bendras dydis programos laikotarpiu turi realiai sumažėti dėl struktūrinio pobūdžio korekcinių priemonių, skirtų valdžios sektoriaus, personalo bei viešųjų paslaugų pertvarkymui ir socialinės apsaugos bei sveikatos priežiūros išlaidų kontrolei. Pirmaisiais programos įgyvendinimo metais daugiausia dėl kai kurių tarifų padidinimo ir mažesnių mokesčių lengvatų padidėjusios mokestinės pajamos ir toliau dedamos pastangos kovojant su sukčiavimu bei tyčiniu vengimu mokėti mokesčius taip pat padeda užtikrinti fiskalinį konsolidavimą. Programoje patvirtinamas 2005 m. gruodžio mėn. atnaujintoje stabilumo programoje nurodytas planuojamas koregavimas atsižvelgiant į iš esmės nepasikeitusį makroekonominį scenarijų.

5)

Planuojama, kad pagal bendrai sutartą metodiką apskaičiuotas struktūrinis balansas (t. y. pagal ciklą pakoreguotas balansas, neįskaitant vienkartinių ir kitų laikinųjų priemonių) pagerės nuo maždaug 3,5 % BVP deficito 2006 m. iki 0,5 % 2010 m. Numatoma, kad per visą programos laikotarpį struktūrinis balansas kasmet bus vidutiniškai mažinamas beveik 0,75 % BVP. Šioje programoje nustatytas biudžeto būklės vidutinės trukmės tikslas — 0,5 % BVP struktūrinis deficitas, kurį programoje užsibrėžta pasiekti iki 2010 m., vieneriais metais anksčiau, nei buvo besąlygiškai užsibrėžta ankstesnėje programoje. Kadangi vidutinės trukmės tikslas yra didesnis už mažiausią vertę (nustatytą deficitui esant maždaug 1,5 % BVP), pasiekus šį tikslą turėtų atsirasti pakankama saugi riba, neleidžianti susidaryti perviršiniam deficitui. Vidutinės trukmės tikslas atitinka Stabilumo ir augimo pakte bei elgesio kodekse euro zonos ir VKM II valstybėms narėms nustatytas ribas ir tinkamai atspindi skolos santykį bei ilgalaikį vidutinį potencialų gamybos apimties augimą.

6)

Biudžeto rezultatai priklauso nuo rizikos, atsirandančios visų pirma dėl priemonių, kuriomis ribojamos valdžios sektoriaus išlaidos, poveikio. Atsižvelgdama į sunkias makroekonomikos sąlygas vyriausybė neseniai ėmėsi ryžtingų priemonių, kad sustabdytų išlaidų augimą, pirmiausia viešojo administravimo, sveikatos priežiūros ir socialinės gerovės srityse, šios priemonės papildo naują teisinę sistemą, skirtą regioninės ir vietos valdžios institucijų fiskalinei drausmei pagerinti. Kitos priemonės, iš dalies taip pat susijusios su valdžios sektoriumi, dar rengiamos. Tačiau neaišku, ar galima tikėtis, jog tos priemonės padės pagerinti biudžeto būklę, ypač 2008 m. ir vėliau. Kadangi fiskalinis konsolidavimas iš esmės priklauso nuo išlaidų sumažinimo, norint pasiekti biudžeto tikslus reikės toliau daryti pažangą tobulinant biudžeto struktūrą ir įgyvendinant biudžeto vykdymo įvertinimo ir kontrolės mechanizmus. Dėl makroekonominio scenarijaus didėja rizika, kad ekonominė veikla aktyvės ne taip sparčiai, todėl valdžios sektoriaus finansų būklė gerės vidutiniškai. Su 2007 m. ekonomine veikla susijusios mokestinių pajamų elastingumo prielaidos priklauso nuo numatyto tolesnio mokesčių rinkimo gerinimo.

7)

Atsižvelgiant į šį rizikos įvertinimą, programoje nustatytos biudžeto kryptys iš esmės atitinka perviršinio deficito ištaisymo iki 2008 m. tikslą, kaip rekomendavo Taryba, jei programoje nurodytos priemonės bus iki galo veiksmingai įgyvendintos ir sustiprintos esant mažesniam nei prognozuota ekonomikos augimui. Ištaisius perviršinį deficitą programoje užsibrėžiama atlikti koregavimą, kuris atitiktų Paktą. Tačiau atsižvelgiant į su biudžeto tikslais susijusią riziką programoje nustatytos biudžeto kryptys gali neužtikrinti pakankamai saugios ribos, kad esant įprastiniams makroekonominiams svyravimams iki programos laikotarpio pabaigos nebūtų viršyta 3 % BVP deficito riba. Todėl su biudžeto tikslais susijusi rizika gali sutrukdyti iki 2010 m. pasiekti vidutinės trukmės tikslą, kaip numatyta programoje. Taigi ištaisius perviršinį deficitą, siekiant programoje nustatyto vidutinės trukmės tikslo, gali prireikti imtis papildomų priemonių, kad koregavimas atitiktų Stabilumo ir augimo paktą, pagal kurį metinis struktūrinio balanso pagerėjimas euro zonos ir VKM II valstybėse narėse turėtų sudaryti 0,5 % BVP, o koregavimo pastangų ekonomikos pakilimo laikotarpiu turėtų būti dedama daugiau, o nuosmukio laikotarpiu galėtų būti dedama mažiau.

8)

Apskaičiuota, kad valdžios sektoriaus bendroji skola 2006 m. pasiekė 67,5 % BVP ir buvo didesnė už Sutartyje nustatytą 60 % BVP pamatinę vertę. Programoje numatoma, kad 2007 m. skolos santykis didės, o per likusį programos laikotarpį sumažės beveik 6 procentiniais punktais. Skolos santykio raida priklauso nuo pirmiau minėtos rizikos siekiant biudžeto tikslų ir užsitęsusių abejonių dėl atsargų ir srautų koregavimo, kuris buvo iš esmės didelio masto ir daugiausia praeityje lėmė skolos didėjimą. Galiausiai dėl viešųjų įmonių veiklos rezultatų atsiranda rizika vidutinės trukmės laikotarpiu. Programos laikotarpio pabaigoje dėl šios rizikos skolos santykis pradėtų mažėti iki pamatinės vertės.

9)

Portugalija neseniai pradėjo pensijų reformas, kuriomis siekiama sustiprinti viešųjų finansų tvarumą. Remiantis programoje pateiktais apskaičiavimais galima daryti išvadą, kad per artimiausius dešimtmečius bendros su visuomenės senėjimu susijusios išlaidos dėl reformos gerokai sumažės, bet jų augimas išliks pakankamai didelis. Net neįvertinus ilgalaikio visuomenės senėjimo poveikio biudžetui, pradinė biudžeto būklė, nors ir labai pagerėjusi palyginti su 2005 m., vis dar yra susijusi su rizika viešųjų finansų tvarumui. Be to, esamas bendrosios skolos dydis viršija Sutartyje nurodytą pamatinę vertę. Apskritai atrodo, kad Portugalijoje rizika viešųjų finansų tvarumui yra didelė. Planuojamas biudžeto konsolidavimas ir su visuomenės senėjimu susijusių išlaidų, didėjančių dėl vykdomų reformų, apribojimas labai padėtų sumažinti tokią riziką.

10)

Stabilumo programoje pateiktas 2006 m. spalio mėn. nacionalinės reformų programos, susijusios su fiskalinės politikos strategija vidutinės trukmės laikotarpiu, įgyvendinimo ataskaitos bendro poveikio kokybinis įvertinimas. Be to, joje pateikiama susisteminta informacija apie tiesiogines biudžeto išlaidas arba lėšas, sutaupytas dėl nacionalinėje reformų programoje numatytų pagrindinių reformų, o biudžeto projekcijose aiškiai atsižvelgiama į minėtoje programoje nurodytų veiksmų poveikį viešiesiems finansams. Stabilumo programoje numatytos priemonės viešųjų finansų srityje atrodo atitinka nacionalinėje reformų programoje numatytas priemones. Visų pirma abiejose programose atkreipiamas dėmesys į viešojo administravimo reformos ir fiskalinio konsolidavimo strategijos ryšius bei pateikiama papildoma informacija apie įvairias politikos priemones.

11)

Programoje pateikta biudžeto strategija iš esmės atitinka ekonominės politikos bendrąsias gaires, įtrauktas į 2005–2008 m. jungtines gaires.

12)

Atsižvelgiant į duomenų pateikimo reikalavimus, nustatytus elgesio kodekse dėl stabilumo ir konvergencijos programų, programoje pateikiami visi privalomi ir beveik visi neprivalomi duomenys (2). Be to, esama esminių nukrypimų nuo elgesio kodekse nustatytos pavyzdinės struktūros (3).

i)

griežtai įgyvendinti programoje numatytas struktūrines priemones, kad iki 2008 m. perviršinis deficitas būtų ištaisytas, ir būti pasirengusiai imtis papildomų priemonių siekiant sumažinti galimo mažesnio nei prognozuota ekonomikos augimo poveikį biudžetui;

ii)

ištaisius perviršinį deficitą atlikti numatytą koregavimą siekiant vidutinės trukmės tikslo ir prireikus tuo tikslu imtis papildomų priemonių; užtikrinti, kad būtų atitinkamai sumažintas skolos ir BVP santykis;

iii)

toliau vykdyti viešojo administravimo reformą; toliau tobulinti biudžeto struktūrą, įskaitant biudžeto vykdymo visais valdžios sektoriaus lygiais vertinimą ir kontrolę, visų pirma siekiant kaip planuota sumažinti išlaidas;

iv)

atsižvelgiant į skolos dydį ir numatomą su visuomenės senėjimu susijusių išlaidų padidėjimą, stiprinti ilgalaikį viešųjų finansų tvarumą pasiekiant vidutinės trukmės tikslą ir išsaugoti bei galbūt sustiprinti priimtų pensijų reformų teikiamus privalumus.

28.3.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 71/9

(1)

2007 m. vasario 27 d. Taryba išnagrinėjo pirmąją 2006–2009 m. Slovėnijos stabilumo programą.

(2)

Makroekonominiame scenarijuje, kuriuo grindžiama programa, numatoma, kad realusis BVP nuolat augs daugiau nei 4 % per visą programos laikotarpį. Remiantis šiuo metu turima informacija atrodo, kad šis scenarijus grindžiamas patikimomis augimo prielaidomis. Programoje pateiktos infliacijos projekcijos taip pat atrodo realistiškos.

(3)

Komisijos tarnybų 2006 m. rudens prognozėje numatyta, kad 2006 m. valdžios sektoriaus deficitas bus 1,6 % BVP palyginti su 2005 m. gruodžio mėn. atnaujintoje konvergencijos programoje nustatytu tikslu — 1,7 % BVP. 2006 m. rezultatas — 1,2 % BVP, apskaičiuotas remiantis naujesniais duomenimis, yra mažesnis palyginti su 2005 m.

(4)

Programoje numatytoje biudžeto strategijoje biudžeto būklės vidutinės trukmės tikslą pagal Stabilumo ir augimo paktą siekiama įgyvendinti iki 2009 m. vykdant konsolidavimą laikotarpio pabaigoje. Dėl šiuo metu vykdomos mokesčių reformos ir daugelio išlaidų mažinimo priemonių programos laikotarpiu smarkiai sumažėja BVP procentine dalimi išreikštos pajamos ir išlaidos. Iki 2008 m., kai iš esmės vienodu mastu sumažės atitinkami santykiai, planuojama, kad valdžios sektoriaus deficitas svyruos ties 1,5 % BVP riba. 2009 m., išlaidų sumažinimui viršijus pajamų praradimą, deficitas sumažės iki 1,0 %. Pirminis balansas iš pradžių pablogės — nuo 0,1 % BVP 2006 m. sumažės iki -0,3 % BVP 2008 m., o 2009 m. pagerės ir pasieks 0,3 % BVP. Palyginti su naujausia atnaujinta konvergencijos programa, šioje stabilumo programoje vieneriais metais nukeliamas tikslas pasiekti 1 % BVP nominalų deficitą esant palankesniam makroekonominiam scenarijui.

(5)

(6)

Programoje pateikiama su biudžeto projekcijomis susijusi rizika atrodo iš esmės subalansuota, bet 2009 m. biudžeto rezultatai gali būti prastesni nei numatoma. Viena vertus, ekonomikos augimo ir mokestinių pajamų prielaidos atrodo patikimos. Be to, pastaraisiais metais Slovėnijos biudžeto rezultatai buvo geresni nei numatyta — šių rezultatų pasiekta taip pat todėl, kad buvo taikomas veiksmingas biudžeto mechanizmas, skirtas riboti valdžios sektoriaus išlaidas netikėtai sumažėjus pajamoms. Kita vertus, nepaisant pastangų restruktūrizuoti valdžios sektoriaus išlaidas, privalomųjų išlaidų dalis tebėra labai didelė, tačiau mažėja. 2009 m. planuojamas priemones, kurias taikant siekiama gerokai sumažinti BVP procentine dalimi išreikštas pirmines išlaidas, dar reikia išsamiau apibūdinti.

(7)

Atsižvelgiant į šį rizikos įvertinimą, programoje nurodytos biudžeto kryptys gali būti nepakankamos siekiant užtikrinti, kad vidutinės trukmės tikslas būtų pasiektas 2009 m., kaip numatyta programoje. Tačiau jomis užtikrinama pakankamai saugi riba, kad esant įprastiems makroekonominiams svyravimams programos laikotarpiu nebūtų viršyta 3 % BVP deficito riba. Programoje numatytas koregavimo tempas siekiant vidutinės trukmės tikslo nėra pakankamas ir turėtų būti greitesnis, kad atitiktų Stabilumo ir augimo paktą, pagal kurį metinis struktūrinio balanso pagerėjimas euro zonos ir VKM II valstybėse narėse turėtų atitikti 0,5 % BVP vertę, o koregavimo pastangų turėtų būti daugiau ekonomikos pakilimo laikotarpiu ir galėtų būti mažiau nuosmukio laikotarpiu. Per visą programos laikotarpį numatomas ekonomikos pakilimas, bet neplanuojama, kad struktūrinis balansas pastebimai pagerėtų anksčiau nei paskutiniais programos metais.

(8)

Apskaičiuota, kad valdžios sektoriaus bendroji skola 2006 m. buvo 28,5 % BVP, t. y. daug mažiau, nei Sutartyje nustatyta 60 % BVP pamatinė vertė. Programoje numatoma, kad skolos santykis programos laikotarpiu sumažės 0,8 procentinio punkto.

(9)

Ilgalaikis visuomenės senėjimo poveikis biudžetui Slovėnijoje yra vienas didžiausių ES, pirmiausia gerokai padidėjus BVP dalimi išreikštoms išlaidoms pensijoms. Jau imtasi tam tikrų veiksmų, o aktyviau atliekant fiskalinį konsolidavimą bei įgyvendinant tolesnes reformos priemones, kuriomis siekiama sumažinti smarkiai padidėjusias su visuomenės senėjimu susijusias išlaidas, būtų prisidedama mažinant pavojų viešųjų finansų tvarumui. Dėl pradinės biudžeto būklės bus lengviau stabilizuoti skolos santykį vidutinės trukmės laikotarpiu, tačiau nedidelio struktūrinio pagerėjimo per visą programos laikotarpį nepakaks siekiant sumažinti numatomą ilgalaikį visuomenės senėjimo poveikį biudžetui. Apskritai Slovėnijoje pavojus viešųjų finansų tvarumui atrodo didelis.

(10)

Stabilumo programoje pateiktas 2006 m. spalio mėn. nacionalinės reformų programos, susijusios su fiskalinės politikos strategija vidutinės trukmės laikotarpiu, bendro poveikio kokybinis įvertinimas. Be to, joje pateikta informacijos apie tiesiogines biudžeto išlaidas arba sutaupytas lėšas, atsirandančias dėl nacionalinėje reformų programoje numatytų pagrindinių reformų, tačiau biudžeto projekcijose nėra aiškiai atsižvelgiama į visų nacionalinėje reformų programoje nurodytų veiksmų poveikį viešiesiems finansams. Atrodo, kad stabilumo programoje numatytos priemonės viešųjų finansų srityje atitinka nacionalinėje reformų programoje numatytas priemones. Stabilumo programoje pateikiama išsami informacija apie nacionalinėje reformų programoje paskelbtą mokesčių reformą, o su išlaidomis susijusios stabilumo programos priemonės papildo nacionalinėje reformų programoje numatytus veiksmus.

(11)

Programoje pateikta biudžeto strategija iš dalies atitinka ekonominės politikos bendrąsias gaires, įtrauktas į 2005–2008 m. jungtines gaires. Koregavimo scenarijus siekiant vidutinės trukmės tikslo yra nepakankamas.

(12)

Programoje pateikiami ne visi privalomi ir neprivalomi duomenys, susiję su duomenų pateikimo reikalavimais, nustatytais elgesio kodekse dėl stabilumo ir konvergencijos programų (2).

i)

pasinaudoti geromis ekonominėmis sąlygomis, įskaitant geresnius nei tikėtasi biudžeto rezultatus, ir sparčiau siekti vidutinės trukmės tikslo;

ii)

atsižvelgiant į prognozuojamą su visuomenės senėjimu susijusių išlaidų didėjimą, gerinti ilgalaikį viešųjų finansų tvarumą visų pirma stiprinant šiuo metu vykdomą pensijų reformą papildomomis priemonėmis, ypač skirtomis didinti vyresnio amžiaus žmonių dalyvavimą darbo rinkoje ir skatinti didesnį pasitikėjimą privačiomis pensijų kaupimo sistemomis.

28.3.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 71/12

1)

2007 m. vasario 27 d. Taryba išnagrinėjo atnaujintą Danijos konvergencijos programą, kuri apima 2006–2010 m. laikotarpį.

2)

Makroekonominiame scenarijuje, kuriuo pagrįsta programa, numatoma, kad realiojo BVP augimas sulėtės nuo 2,7 % 2006 m. iki vidutiniškai 1,0 % per likusį programos laikotarpį. Remiantis šiuo metu turima informacija atrodo, kad šis scenarijus pagrįstas labai atsargiomis augimo prielaidomis, ypač 2008–2010 m. laikotarpiu, nes atnaujintoje programoje daroma techninė prielaida, kad 2010 m. nebebus (teigiamo) gamybos apimties atotrūkio. Programoje pateiktos infliacijos projekcijos atrodo realistiškos.

3)

Komisijos tarnybų 2006 m. rudens prognozėje numatyta, kad 2006 m. valdžios sektoriaus perteklius bus 3,2 % BVP, palyginti su ankstesnėje atnaujintoje konvergencijos programoje nustatytu siektinu 2,1 % BVP pertekliumi. Tai rodo didesnį nei numatyta augimą bei, kaip ir anksčiau, dideles energijos kainas, atsižvelgiant į pajamų, susijusių su Danijos naftos ir dujų gamyba, reikšmę.

4)

5)

6)

Biudžeto rezultatai galėtų būti geresni nei numatoma programoje, ypač 2008–2010 m. laikotarpiu. Iš esmės taip yra dėl programoje pateikto labai atsargaus makroekonominio scenarijaus, kuriame rizika, kad realiosios viešojo vartojimo išlaidos galėtų didėti daugiau, nei numatyta, subalansuojama.

7)

Atsižvelgiant į šį rizikos įvertinimą atrodo, kad programoje nustatytos biudžeto kryptys yra pakankamos siekiant užtikrinti, kad programoje numatyto vidutinės trukmės tikslo būtų laikomasi visą programos laikotarpį. Be to, jomis užtikrinama pakankamai saugi riba, kad esant įprastiniams metiniams makroekonominiams svyravimams nebūtų viršyta 3 % BVP deficito riba. Programoje numatytos fiskalinės politikos priemonės visiškai atitinka Stabilumo ir augimo paktą.

8)

Apskaičiuota, kad bendroji valdžios sektoriaus skola 2006 m. buvo mažesnė už 30 % BVP ir buvo mažesnė už Sutartyje nustatytą 60 % BVP pamatinę vertę. Programoje numatoma, kad programos laikotarpiu skolos santykis sumažės dar apytiksliai 11 procentinių punktų.

9)

Planuojama, kad ilgalaikis visuomenės senėjimo poveikis Danijos biudžetui bus didesnis už ES vidurkį; tam didelę įtaką daro atitinkamai didelis BVP dalimi išreikštų išlaidų pensijoms augimas per artimiausius dešimtmečius. Tačiau 2006 m. birželio mėn. priimtas išsamus reformų paketas — Susitarimas dėl būsimo klestėjimo, gerovės ir ateities investicijų arba tiesiog Gerovės susitarimas — kurio tikslas yra atitolinti išėjimą į pensiją. Ir bendras pensinis amžius, ir ankstyvo išėjimo į pensiją amžius bus palaipsniui pailginti dvejais metais, o vėliau amžiaus ribos bus indeksuojamos atsižvelgiant į gyvenimo trukmės pokyčius. Todėl Gerovės susitarimas turėtų padėti apriboti ilgalaikes išlaidų tendencijas ir padidinti viešųjų finansų tvarumą. Be to, pradinė biudžeto, kuriam būdingas didelis struktūrinis perteklius, būklė žymiai padeda sumažinti ilgalaikį visuomenės senėjimo poveikį biudžetui. Mažinant riziką viešųjų finansų tvarumui taip pat bus svarbu išlaikyti didelį pirminį perteklių vidutinės trukmės laikotarpiu. Atsižvelgiant į šiuos veiksnius atrodo, kad rizika Danijos viešųjų finansų tvarumui yra nedidelė.

10)

Konvergencijos programoje pateikiamas 2006 m. spalio mėn. pateiktos nacionalinės reformų programos, susijusios su fiskalinės politikos strategija vidutinės trukmės laikotarpiu, įgyvendinimo ataskaitos bendro poveikio kokybinis įvertinimas. Be to, joje pateikiama susisteminta informacija apie tiesiogines biudžeto išlaidas arba lėšas, sutaupytas dėl nacionalinėje reformų programoje numatytų pagrindinių reformų, o biudžeto projekcijose aiškiai atsižvelgiama į nacionalinėje reformų programoje nurodytų veiksmų poveikį viešiesiems finansams. Konvergencijos programoje numatytos priemonės viešųjų finansų srityje, atrodo, yra suderintos su nacionalinėje reformų programoje numatytomis priemonėmis. Visų pirma abiejose programose numatoma įgyvendinti reformas, kurių tikslas — padidinti ilgalaikę darbo jėgos pasiūlą, pirmiausia įgyvendinti susitarimą padidinti įstatymais nustatytą pensinį amžių ir taip skatinti ilgiau užsiimti profesine veikla.

11)

Programoje pateikta biudžeto strategija iš esmės atitinka bendrąsias ekonominės politikos gaires, įtrauktas į 2005–2008 m. jungtines gaires.

12)

Atsižvelgiant į duomenų pateikimo reikalavimus, nustatytus elgesio kodekse dėl stabilumo ir konvergencijos programų, programoje pateikiami visi privalomi ir daugelis neprivalomų duomenų (3).

28.3.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 71/16

1)

2007 m. vasario 27 d. Taryba išnagrinėjo atnaujintą Kipro konvergencijos programą, kuri apima 2006–2010 m. laikotarpį.

2)

Makroekonominiame scenarijuje, kuriuo grindžiama programa, numatoma, kad realusis BVP išaugs nuo 3,7 % 2006 m. iki vidutiniškai 4,1 % per likusį programos laikotarpį. Remiantis šiuo metu turima informacija, atrodo, kad šis scenarijus pagrįstas patikimomis augimo prielaidomis. Programoje pateiktos infliacijos projekcijos taip pat atrodo realistiškos.

3)

Komisijos tarnybų 2006 m. rudens prognozėje numatyta, kad 2006 m. valdžios sektoriaus deficitas bus šiek tiek mažesnis nei 2 % BVP, kaip užsibrėžta ankstesnėje atnaujintoje konvergencijos programoje. Kadangi realiojo BVP augimas yra mažesnis nei prognozuotas ankstesnėje atnaujintoje programoje (3,7 %, vietoj 4,2 %), numatoma, kad bendros išlaidos bus didesnės nei planuota, bet tikimasi, jog jas kompensuos didesnės bendros pajamos.

4)

5)

6)

Programoje numatyta su biudžeto projekcijomis susijusi rizika iš esmės atrodo subalansuota. 2007 m. keliamas tikslas atrodo patikimas, palyginti su Komisijos tarnybų 2006 m. rudens prognoze, ir programoje pateikta gana išsami informacija apie koregavimą skatinančias priemones 2008 m., kuriais planuojamas pirminio pertekliaus didėjimas. Tačiau esama rizikos nukrypti nuo planuojamų išlaidų, atsižvelgiant į numatytą didelį išlaidų apribojimą ir į ribotą informaciją apie didžiausias išlaidų ribas ir jų taikymą. Kita vertus, rezultatai, pasiekti įgyvendinant biudžeto tikslus, iš esmės yra geri.

7)

Atsižvelgiant į šį rizikos įvertinimą, programoje nustatytos biudžeto kryptys atrodo pakankamos siekiant užtikrinti, kad vidutinės trukmės tikslas būtų pasiektas iki 2008 m., kaip numatyta programoje. Taip pat atrodo, kad per visą programos laikotarpį jomis bus užtikrinta pakankamai saugi riba, kad esant įprastiniams makroekonominiams svyravimams nebūtų viršyta 3 % BVP deficito riba. Programoje numatytas koregavimo tempas siekiant vidutinės trukmės tikslo atitinka Stabilumo ir augimo paktą, pagal kurį metinis struktūrinio balanso pagerėjimas euro zonos ir VKM II valstybėse narėse turėtų atitikti 0,5 % BVP vertę, šis koregavimas ekonomikos pakilimo laikotarpiu turėtų būti didesnis, o nuosmukio laikotarpiu galėtų būti mažesnis. Pasiekus vidutinės trukmės tikslą, programoje numatytos fiskalinės politikos kryptys taip pat atitiks Pakto nuostatas.

8)

9)

Ilgalaikis visuomenės senėjimo poveikis Kipro biudžetui yra vienas didžiausių ES, daugiausia tai nulemia labai padidėjusios BVP dalimi išreikštos išlaidos pensijoms. Pradinė biudžeto būklė padeda iš dalies sušvelninti šį ilgalaikį visuomenės senėjimo poveikį biudžetui (kuris, kaip planuojama, bus pakankamai didelis), bet jam kompensuoti to nepakaks. Be to, dabartinis bendrosios skolos dydis viršija Sutartyje nustatytą pamatinę vertę. Toliau konsoliduojant viešuosius finansus ir tuo pačiu metu patvirtinant pensijų reformos priemones, kurių tikslas — pažaboti didelį su visuomenės senėjimu susijusių išlaidų augimą, būtų prisidėta, kaip pripažino valdžios institucijos, prie rizikos viešųjų finansų tvarumui sumažinimo. Apskritai, atrodo, kad Kipras susiduria su didele rizika viešųjų finansų tvarumui.

10)

Konvergencijos programoje pateikiamas 2006 m. spalio mėn. nacionalinės reformų programos, susijusios su fiskalinės politikos strategija vidutinės trukmės laikotarpiu, įgyvendinimo ataskaitos bendro poveikio kokybinis įvertinimas. Be to, joje pateikiama susisteminta informacija apie tiesiogines biudžeto išlaidas arba lėšas, sutaupytas dėl nacionalinėje reformų programoje numatytų pagrindinių reformų, o biudžeto projekcijose, atrodo, atsižvelgiama į nacionalinėje reformų programoje nurodytų veiksmų poveikį viešiesiems finansams. Konvergencijos programoje numatytos priemonės viešųjų finansų srityje, atrodo, yra suderintos su nacionalinėje reformų programoje numatytomis priemonėmis. Pažymėtina, kad abiejose programose numatoma laipsniškai įgyvendinti pensijų ir sveikatos priežiūros reformas siekiant reaguoti į visuomenės senėjimo poveikį. Be to, reikia skatinti mokymąsi visą gyvenimą ir toliau didinti jaunimo užimtumo bei mokymo galimybes.

11)

Programoje pateikta biudžeto strategija iš esmės atitinka ekonominės politikos bendrąsias gaires, įtrauktas į 2005–2008 m. jungtines gaires.

12)

Atsižvelgiant į duomenų pateikimo reikalavimus, nustatytus elgesio kodekse dėl stabilumo ir konvergencijos programų, programoje pateikiami visi privalomi ir dauguma neprivalomų duomenų (2).

i)

kontroliuoti viešąsias išlaidas pensijoms ir įgyvendinti kitas pensijų ir sveikatos priežiūros sektorių reformas siekiant padidinti ilgalaikį viešųjų finansų tvarumą.

ii)

įgyvendinti programoje numatytą fiskalinio konsolidavimo scenarijų.

28.3.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 71/19

(1)

2007 m. vasario 27 d. Taryba išnagrinėjo atnaujintą Lietuvos konvergencijos programą, kuri apima 2006–2009 m. laikotarpį. Kadangi buvo pakeista programos patvirtinimo procedūra, kurioje dabar dalyvauja ir Seimas, atnaujinta programa pateikta praėjus beveik dviem savaitėms po elgesio kodekse nustatyto gruodžio 1 d. termino.

(2)

Makroekonominiame scenarijuje, kuriuo grindžiama programa, numatoma, kad realiojo BVP augimas palaipsniui mažės nuo 7,8 % 2006 m. iki 4,5 % 2009 m. Remiantis šiuo metu turima informacija atrodo, kad šis scenarijus pagrįstas atsargiomis 2007 m. augimo prielaidomis. Programoje pateikiamos infliacijos projekcijos atrodo sumažintos atsižvelgiant į pastarojo meto pokyčius.

(3)

Komisijos tarnybų 2006 m. rudens prognozėje numatyta, kad 2006 m. valdžios sektoriaus deficitas bus 1 % BVP, palyginti su ankstesnėje atnaujintoje konvergencijos programoje nustatytu siektinu 1,4 % BVP deficito dydžiu. Atnaujintoje programoje nurodomas 1,2 % BVP deficitas. Tačiau preliminarūs visų 2006 m. duomenys rodo, kad deficitas gali būti netgi mažesnis, t. y. artimas nuliui. Tai lemia daug geresni nei numatyta ekonominės veiklos rezultatai ir didesnis užimtumas, spartesnis darbo užmokesčio augimas ir geresnis mokesčių surinkimas; tai buvo pasiekta nepaisant 2006 m. liepos mėn. atlikto biudžeto pakeitimo, kuriuo išlaidos buvo padidintos maždaug 0,5 % BVP.

(4)

Pagrindinis programos tikslas — programos laikotarpiu palaipsniui mažinti valdžios sektoriaus deficitą, kad iki 2008 m. būtų pasiektas vidutinės trukmės tikslas (žr. toliau), o 2009 m. biudžetas būtų subalansuotas. Tikimasi, kad iki 2007 m. pirminis deficitas bus subalansuotas, o programos laikotarpio pabaigoje bus užregistruotas 0,8 % BVP perteklius. Planuojamas koregavimas yra platesnio užmojo palyginti su ankstesne atnaujinta programa, bet grindžiamas mažiau palankiu makroekonominiu scenarijumi programos laikotarpio pabaigoje. Numatomas fiskalinis konsolidavimas grindžiamas pajamų ir BVP santykio padidėjimu, kuris viršija išlaidų ir BVP santykio padidėjimą (2,6 procentinio punkto palyginti su 1,4 procentinio punkto). Tik 0,5 procentinio punkto pajamų grindžiama mokesčių normos padidėjimu, pirmiausia dėl to, kad tikimasi geresnio mokesčių surinkimo. Programoje nenurodytos kitos pajamų didėjimo priežastys, bet panašu, kad tai susiję su gaunamais ES lėšų srautais. Išlaidų pokyčiai siejami su viešosiomis investicijomis, socialinėmis išmokomis ir „kitomis “pirminėmis išlaidomis, kurių visiškai nekompensuoja didelis valdžios sektoriaus vartojimo sumažinimas, išreikštas BVP dalimi (daugiau kaip 2 procentiniais punktais).

(5)

(6)

Programoje numatyta su biudžeto projekcijomis susijusi rizika atrodo iš esmės subalansuota iki 2007 m., bet nuo 2008 m. biudžetas gali būti vykdomas prasčiau nei prognozuojama programoje. Biudžeto strategija grindžiama dideliu pajamų ir BVP santykio augimu ir dideliu valdžios sektoriaus vartojimo išlaidų ir BVP santykio sumažinimu; ši strategija galėtų būti dar labiau sukonkretinta atsižvelgiant į vidutinės trukmės viešųjų finansų planavimo ir kontrolės sistemą, kuri nėra pakankamai įpareigojanti. Nors galima manyti, kad dėl tikėtinai mažesnio nei planuota 2006 m. deficito bus galima pasiekti 2007 m. tikslą, dėl išsamios informacijos apie numatytas priemones trūkumo kyla nemažai abejonių, ar pavyks pasiekti biudžeto tikslus 2008 ir vėlesniais metais.

(7)

Atsižvelgiant į šį rizikos įvertinimą, programoje numatytos biudžeto kryptys gali būti nepakankamos siekiant užtikrinti, kad vidutinės trukmės tikslas būtų pasiektas iki 2008 m., kaip numatyta programoje. Tačiau atrodo, kad jomis užtikrinama pakankamai saugi riba, kad esant įprastiems makroekonominiams svyravimams visu programos laikotarpiu nebūtų viršyta 3 % BVP deficito riba. Kaip teigiama programoje, koregavimo tempas siekiant vidutinės trukmės tikslo atitinka Stabilumo ir augimo paktą, kuriame nurodyta, kad koregavimas turėtų būti didesnis ekonominio pakilimo laikotarpiais ir galėtų būti mažesnis nuosmukio laikotarpiais. Tačiau atsižvelgiant į pirmiau nurodytą riziką, planuojamą struktūrinį koregavimą reikėtų sustiprinti tam tikromis priemonėmis, užtikrinant, kad struktūrinis balansas kasmet gerėtų 0,5 % BVP, kaip rekomenduojama euro zonos ir VKM II valstybėms narėms.

(8)

(9)

Ilgalaikis visuomenės senėjimo poveikis biudžetui Lietuvoje yra mažesnis už ES vidurkį, o išlaidos pensijoms, patiriamos dėl pradėtos pensijų reformos, per ateinančius dešimtmečius didės nedaug. Dabartinė Lietuvos bendroji skola labai nedidelė, o gerinant biudžeto būklę, kaip planuojama atnaujintoje konvergencijos programoje, būtų prisidedama prie rizikos ilgalaikiam viešųjų finansų tvarumui sumažinimo. Apskritai, rizika viešųjų finansų tvarumui Lietuvoje nedidelė.

(10)

Konvergencijos programoje nepateikiamas 2006 m. spalio mėn. pateiktos nacionalinės reformų programos, susijusios su fiskalinės politikos strategija vidutinės trukmės laikotarpiu, įgyvendinimo ataskaitos bendro poveikio kokybinis įvertinimas. Tačiau joje pateikta susisteminta informacija apie tiesiogines biudžeto išlaidas, susidarančias dėl nacionalinėje reformų programoje numatytų pagrindinių reformų, ir atrodo, kad biudžeto projekcijose atsižvelgiama į nacionalinėje reformų programoje nurodytų veiksmų poveikį viešiesiems finansams. Panašu, kad konvergencijos programoje numatytos priemonės viešųjų finansų srityje atitinka nacionalinėje reformų programoje numatytas priemones. Abiejose programose atkreipiamas dėmesys į vykdomas pensijų, sveikatos priežiūros ir mokesčių reformas. Vis dėlto konvergencijos programoje pateikti siektini valdžios sektoriaus deficito dydžiai yra gerokai mažesni nei nacionalinėje reformų programoje pateikti dydžiai.

(11)

Programoje pateikta biudžeto strategija iš esmės atitinka ekonominės politikos bendrąsias gaires, įtrauktas į 2005–2008 m. jungtines gaires.

(12)

Atsižvelgiant į duomenų pateikimo reikalavimus, nustatytus elgesio kodekse dėl stabilumo ir konvergencijos programų, programoje pateikiami visi privalomi ir dauguma neprivalomų duomenų (2).

i)

pasinaudojant ekonominiu pakilimu užsibrėžti platesnio užmojo biudžeto tikslą 2007 m., atsižvelgiant į tikėtinai mažesnį 2006 m. deficitą, ir sustiprinti koregavimą siekiant vidutinės trukmės tikslo priemonėmis, kuriomis būtų užtikrinta, kad struktūrinis balansas kasmet gerėtų 0,5 % BVP, kaip nustatyta euro zonos bei VKM II valstybėms narėms, ir kad pasiekus vidutinės trukmės tikslą padėtis gerėtų;

ii)

toliau tobulinti vidutinės trukmės viešųjų finansų planavimo ir kontrolės sistemą.

28.3.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 71/23

1)

2007 m. vasario 27 d. Taryba išnagrinėjo atnaujintą Vengrijos konvergencijos programą, kuri apima 2006–2009 m. laikotarpį.

2)

Programos makroekonominiame scenarijuje numatyta, kad 2007 ir 2008 m. ekonominė veikla lėtės dėl fiskalinio konsolidavimo priemonių; iki konsolidavimo buvusį augimo tempą tikimasi vėl pasiekti iki 2009 m. Remiantis šiuo metu turima informacija atrodo, kad šis scenarijus laikotarpiu iki 2008 m. yra iš esmės patikimas ir gali būti net kiek atsargus, o vėlesniais metais jis atrodo pakankamai optimistiškas. Programoje prognozuojama, kad 2007 m. infliacija staigiai išaugs, o vėliau greitai sumažės, tačiau prognozuojamas infliacijos scenarijus per visą programos laikotarpį yra pakankamai palankus.

3)

4)

Atnaujintos programos pagrindinis tikslas — iki 2009 m. ištaisyti perviršinį deficitą (mažinant deficitą nuo 10,1 % BVP 2006 m. iki 3,2 % BVP 2009 m. (3)), kaip numatyta 2006 m. rugsėjo mėn. atnaujintoje programoje esant labai panašiam makroekonominiam scenarijui, ir toliau jį mažinti 2010 m. Teigiamas pirminio balanso poslinkis yra tokios pat apimties. Koregavimas planuojamas laikotarpio pradžioje — 2007 m. numatoma deficito santykį mažinti beveik per pusę. Programos laikotarpiu planuojamą nominalųjį koregavimą ketinama pasiekti didinant pajamų ir BVP santykį beveik 1 procentiniu punktu ir mažinant išlaidų ir BVP santykį 6,5 procentinio punkto. Pradinis mokesčių naštos padidinimas 1,6 BVP procentinio punkto 2007 m. palaipsniui keičiamas priemonėmis išlaidų srityje. Be išlaidų mažinimo ir biudžeto lėšų įšaldymo priemonių, kurios buvo priimtos nuo 2006 m. vasaros, valdžios institucijos pradėjo stiprinti išlaidų kontrolę ir viešųjų finansų institucinę sistemą. Be to, programoje numatoma plati struktūrinių reformų darbotvarkė, kurios tikslas — užtikrinti, kad būtų pasiektas siektinas deficito dydis, visų pirma vėlesniais programos metais.

5)

6)

Biudžetas gali būti vykdomas prasčiau, nei numatoma programoje, visų pirma nuo 2008 m. Deficito scenarijui kylanti rizika, susijusi su makroekonomine perspektyva, yra gerai subalansuota iki 2008 m., tačiau dėl mažesnio nei prognozuota BVP augimo vėlesniais metais galėtų susidaryti didesnis deficitas. Nors trumpalaikis išlaidų mažinimas ir laikinas biudžeto lėšų įšaldymas buvo, kaip planuota, įtraukti į 2007 m. biudžetą, vis dar yra neaiškumų dėl veiksmingo išlaidų įšaldymo vykdymo (be kita ko, dėl prastų panašios kontrolės rezultatų 2004–2006 m.). Reikės patikrinti naujų fiskalinių taisyklių ir pirmųjų veiksmų, kurių imamasi įgyvendinant daugiametę biudžeto struktūrą siekiant sustabdyti reguliarų išlaidų viršijimą, veiksmingumą. Vyriausybė priėmė sprendimus dėl priemonių, kuriomis siekiama reformuoti viešojo administravimo, sveikatos apsaugos, pensijų, kainų subsidijų ir švietimo sistemas. Dėl šių priemonių biudžeto rezultatai gali labiau atitikti 2007 ir 2008 m. siektinus deficito dydžius, nei buvo numatyta Komisijos tarnybų 2006 m. rudens prognozėje. Tačiau vis dar turi būti išsamiai apibūdintos ir visiškai įgyvendintos likusios struktūrinių reformų priemonės, būtinos siekiant pakeisti išlaidų ribojimo priemones, kurios neteks galios 2008 m. pabaigoje. Be to, remiantis patirtimi, vėlesniais programos metais kyla „biudžetinės drausmės mažėjimo “rizika. Galiausiai, jeigu įgyvendinus viešojo transporto bendrovių restruktūrizavimo planus nebus pasiekta numatytų rezultatų, susikaupę šių bendrovių nuostoliai gali laikinai padidinti deficitą.

7)

Atsižvelgiant į šį rizikos įvertinimą, atrodo, kad programoje nustatytos biudžeto kryptys iš esmės atitinka tikslą ištaisyti perviršinį deficitą iki 2009 m. pabaigos, kaip rekomendavo Taryba, su sąlyga, kad biudžeto strategija bus iki galo įgyvendinta. Tai visų pirma yra susiję su 2007 m. biudžete ir naujoje programoje numatytų konsolidavimo priemonių visišku įgyvendinimu, taip pat su tuo, kad paskelbtos papildomos struktūrinės reformos priemonės būtų išsamiau apibūdintos ir laiku priimtos. 2010 m. atlikus planuojamą perviršinio deficito koregavimą turėtų būti paspartintas programoje netiesiogiai numatytas koregavimo tempas siekiant vidutinės trukmės tikslo. Tai taip pat būtų pirmas žingsnis užtikrinant pakankamai saugią ribą, kad esant įprastiniams metiniams makroekonominiams svyravimams nebūtų viršyta 3 % BVP deficito riba, ko šiuo metu nėra.

8)

9)

Ilgalaikis visuomenės senėjimo poveikis biudžetui Vengrijoje yra gerokai didesnis už ES vidurkį, visų pirma dėl ilgalaikio didelio BVP dalimi išreikštų išlaidų pensijoms augimo. Nors buvo imtasi pirmų svarbių veiksmų visiškai įgyvendinant tolesnes reformų priemones, kuriomis siekiama sustabdyti didelį su senėjimu susijusių išlaidų augimą, kaip numatyta programoje, būtų padedama sumažinti valstybės finansų tvarumui kylančią riziką. Be to, svarbu tai, kad netgi dar neįvertinus ilgalaikio visuomenės senėjimo poveikio biudžetui, silpna pradinė biudžeto būklė, gerokai pablogėjusi palyginti su 2005 m., kelia grėsmę viešųjų finansų tvarumui. Be to, dabartinis bendrasis skolos dydis viršija Sutartyje nustatytą pamatinę vertę. Tęsiant biudžeto konsolidavimą būtų padedama mažinti viešųjų finansų tvarumui kylančią riziką. Apskritai panašu, kad Vengrija susiduria su didele rizika viešųjų finansų tvarumui.

10)

Konvergencijos programoje pateiktas 2006 m. spalio mėn. peržiūrėtos Vengrijos nacionalinės reformų programos, susijusios su bendra vidutinės trukmės laikotarpio strategija, bendro poveikio kokybinis įvertinimas. Be to, joje pateikiama informacija apie tiesiogines biudžeto išlaidas arba lėšas, sutaupytas dėl nacionalinėje reformų programoje numatytų pagrindinių reformų, tačiau biudžeto projekcijose nėra aiškiai atsižvelgiama į visą nacionalinėje reformų programoje nurodytų veiksmų poveikį viešiesiems finansams. Atrodo, kad konvergencijos programoje numatytos priemonės viešųjų finansų srityje atitinka nacionalinėje reformų programoje numatytas priemones. Visų pirma struktūrinių reformų planai ir neseniai priimtos priemonės, numatytos konvergencijos programoje, visiškai atitinka nacionalinėje reformų programoje pateiktą reformų darbotvarkę, ypač viešojo administravimo, sveikatos apsaugos, pensijų, švietimo ir įvairių subsidijų sistemų srityse priimtus reformų veiksmus.

11)

Programoje pateikta biudžeto strategija iš esmės atitinka ekonominės politikos bendrąsias gaires, įtrauktas į 2005–2008 m. jungtines gaires.

12)

Atsižvelgiant į duomenų pateikimo reikalavimus, nustatytus elgesio kodekse dėl stabilumo ir konvergencijos programų, programoje pateikiami visi privalomi ir dauguma neprivalomų duomenų (4).

i)

griežtai įgyvendinti 2007 m. biudžetą ir imtis tinkamų veiksmų siekiant užtikrinti, kad iki 2009 m. būtų ištaisytas perviršinis deficitas, prireikus pasitelkiant papildomas priemones; ir užtikrinti, pageidautina iki 2009 m., kad bendras skolos ir BVP santykis nuolat mažėtų, be kita ko deficito mažinimui naudojant bet kokias papildomas pajamas;

ii)

pagerinti biudžeto kontrolę stiprinant fiskalines taisykles ir viešųjų finansų institucinę sistemą, remiantis pirmomis priemonėmis, kurių buvo imtasi 2007 m. biudžete;

iii)

visam laikui apriboti išlaidas, priimant ir greitai įgyvendinant paskelbtą viešojo administravimo ir sveikatos apsaugos sistemų supaprastinimą ir numatytą švietimo sistemos reformą;

iv)

atsižvelgiant į skolos lygį ir į su senėjimu susijusių išlaidų augimą, pagerinti ilgalaikį viešųjų finansų tvarumą tinkamai siekiant vidutinės trukmės laikotarpio tikslo ir imantis paskelbtų papildomų pensijų reformų priemonių.

28.3.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 71/28

Commission of the European Communities

Competition DG

Merger Network

Rue Joseph II/Jozef II-straat 70

B-1000 Brussels

28.3.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 71/29

28.3.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 71/33

—

Europa interneto svetainės konkurencijos skiltyje (http://ec.europa.eu/comm/competition/mergers/cases/). Ši svetainė suteikia galimybę rasti atskirus sprendimus dėl koncentracijos, įskaitant tokių sprendimų indeksus pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, priėmimo datą ir sektorių.

—

elektroniniu formatu EUR-Lex interneto svetainėje 32007M4441 dokumento numeriu. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairius Europos teisės dokumentus. (http://eur-lex.europa.eu)

28.3.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 71/33

—

Europa interneto svetainės konkurencijos skiltyje (http://ec.europa.eu/comm/competition/mergers/cases/). Ši svetainė suteikia galimybę rasti atskirus sprendimus dėl koncentracijos, įskaitant tokių sprendimų indeksus pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, priėmimo datą ir sektorių.

—

elektroniniu formatu EUR-Lex interneto svetainėje 32007M4544 dokumento numeriu. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairius Europos teisės dokumentus. (http://eur-lex.europa.eu)

28.3.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 71/34

—

Europa interneto svetainės konkurencijos skiltyje (http://ec.europa.eu/comm/competition/mergers/cases/). Ši svetainė suteikia galimybę rasti atskirus sprendimus dėl koncentracijos, įskaitant tokių sprendimų indeksus pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, priėmimo datą ir sektorių.

—

elektroniniu formatu EUR-Lex interneto svetainėje 32007M4560 dokumento numeriu. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairius Europos teisės dokumentus. (http://eur-lex.europa.eu)

28.3.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 71/35

(1)

Europos Sąjungos Taryba didelę reikšmę teikia laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės, kuri yra labai svarbi į Sąjungą susivienijusioms tautoms, sukūrimui,

(2)

Europos Sąjunga kelia sau tikslą — plėtojant bendras valstybių narių procedūras policijos ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose srityse laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje suteikti piliečiams aukšto lygio saugumą.

(3)

1999 m. spalio mėn. Tamperėje įvykusios Europos Vadovų Tarybos išvadose buvo patvirtinta, kad būtina gerinti valstybių narių kompetentingų institucijų keitimąsi informacija nusikaltimų nustatymo ir tyrimo tikslais.

(4)

2004 m. lapkričio mėn. Hagos programoje dėl laisvės, saugumo ir teisingumo stiprinimo Europos Sąjungoje Europos Vadovų Taryba išreiškė savo įsitikinimą, kad laisvei, saugumui ir teisingumui stiprinti reikalingas naujoviškas požiūris į tarpvalstybinį keitimąsi teisėsaugos informacija.

(5)

Todėl Europos Vadovų Taryba pareiškė, kad toks keitimasis informacija turėtų atitikti sąlygas, kurios taikomos prieinamumo principui. Tai reiškia, kad vienos Sąjungos valstybės narės teisėsaugos pareigūnas, kuriam informacija reikalinga pareigoms vykdyti, gali gauti ją iš kitos valstybės narės, ir tai, jog kitos valstybės narės agetūros, turinčios tokią informaciją, sudarys galimybę ja pasinaudoti nurodytam tikslui, atsižvelgdamos į toje valstybėje narėje vykstančių tyrimų poreikį.

(6)

Europos Vadovų Taryba nustatė terminą — 2008 m. sausio 1 d. — pasiekti šiam Hagos programoje nurodytam tikslui.

(7)

2006 m. gruodžio 18 d. Pamatiniame sprendime 2006/960/ TVR dėl keitimosi informacija ir žvalgybos informacija tarp Europos Sąjungos valstybių narių teisėsaugos institucijų supaprastinimo (2) nustatomos taisyklės, pagal kurias valstybių narių teisėsaugos institucijos galėtų veiksmingai ir operatyviai keistis esama informacija ir žvalgybos informacija siekdamos atlikti nusikaltimų tyrimus ar nusikaltimų žvalgybines operacijas.

(8)

Tačiau Hagos programoje dėl laisvės, saugumo ir teisingumo stiprinimo pareiškiama, kad turėtų būti visapusiškai naudojamos naujos technologijos ir kad taip pat turėtų būti tarpusavio prieiga prie nacionalinių duomenų bazių. Hagos programoje taip pat numatoma, kad naujos centralizuotos Europos duomenų bazės turėtų būti kuriamos tik remiantis studijomis, patvirtinusiomis jų pridėtinę vertę.

(9)

Veiksmingam tarptautiniam bendradarbiavimui ypatingai svarbu tai, kad būtų galima greitai ir veiksmingai keistis tikslia informacija. Tikslas — nustatyti procedūras, skirtas skatinti greitus, veiksmingus ir nebrangius keitimosi duomenimis būdus. Bendrai naudojant duomenis šioms procedūroms taikomas atskaitomybės principas ir į jas įtraukiamos atitinkamos garantijos dėl duomenų tikslumo ir saugumo juos perduodant bei saugant, taip pat dėl keitimosi duomenimis registravimo procedūrų ir apribojimų naudojantis pasikeista informacija.

(10)

Šiuos reikalavimus atitinka 2005 m. gegužės 27 d. Belgijos Karalystės, Vokietijos Federacinės Respublikos, Ispanijos Karalystės, Prancūzijos Respublikos, Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės, Nyderlandų Karalystės ir Austrijos Respublikos Priumo sutartis dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo gerinimo, visų pirma kovos su terorizmu, tarpvalstybiniu nusikalstamumu ir neteisėta migracija srityje. Siekiant, kad abiejų esminių Hagos programos reikalavimų būtų laikomasi visose valstybėse narėse ir kad būtų galima laiku pasiekti jos tikslus, pagrindinės Priumo sutarties dalys turi būti taikomos visoms valstybėms narėms. Todėl šis Tarybos sprendimas turėtų būti grindžiamas pagrindinėmis Piumo sutarties nuostatomis.

(11)

Todėl šiame sprendime turėtų būti pateikiamos nuostatos, skirtos gerinti keitimąsi informacija, pagal kurias valstybės narės suteikia viena kitai prieigos teises prie savo DNR analizės duomenų automatinių rinkmenų, daktiloskopinių duomenų automatinių identifikavimo sistemų ir transporto priemonių registrų. Teikiant duomenis iš nacionalinių DNR analizės duomenų rinkmenų ir daktiloskopinių duomenų automatinių identifikavimo sistemų, informaciją apie duomenų buvimą–nebuvimą pateikianti sistema sudarytų galimybę paiešką atliekančiai valstybei narei paprašyti rinkmenis administruojančią valstybę narę pateikti konkrečius susijusius asmens duomenis ir, jei būtina, paprašyti pateikti daugiau informacijos pasinaudojant tarpusavio pagalbos procedūromis.

(12)

Tai žymiai turėtų paspartinti esamas procedūras sudarant sąlygas valstybėms narėms sužinoti, ar kuri nors kita valstybė narė turi reikalingą informaciją, ir jei taip, kuri valstybė narė ją turi.

(13)

Duomenų palyginimas tarp valstybių atvertų naujas galimybes kovojant su nusikalstamumu. Lyginant duomenis gauta informacija valstybėms narėms atvertų naujas tyrimo galimybes ir tokiu būdu atliktų svarbų vaidmenį teikiant pagalbą valstybių narių teisėsaugos institucijoms.

(14)

Taisyklės turėtų būti grindžiamos į tinklą sujungtomis valstybių narių nacionalinėmis duomenų bazėmis ir todėl tai turėtų būti paprastas ir veiksmingas tarpvalstybinio nusikalstamumo problemos sprendimo būdas.

(15)

Tam tikromis sąlygomis valstybės narės turėtų turėti galimybę teikti asmens duomenis ir su asmenimis nesusijusius duomenis, kad būtų pagerintas keitimasis su didelio masto tarpvalstybinio pobūdžio renginiais susijusia informacija.

(16)

Tarptautinis bendradarbiavimas visų pirma kovojant su tarpvalstybiniu nusikalstamumu turėtų būti toliau gerinamas; šiuo sprendimu, be to, kad gerinamas keitimasis informacija, taip pat turėtų būti sudaromos galimybės glaudesniam policijos institucijų bendradarbiavimui, pavyzdžiui, vykdant bendras saugumo operacijas (pavyzdžiui, bendras patruliavimas) ir įsikišant institucijoms tarpvalstybiniais atvejais, jeigu iškyla tiesioginis pavojus gyvybei ar sveikatai.

(17)

Vykdant glaudų policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose tuo pat metu turi būti gerbiamos pagrindinės teisės, visų pirma teisė į privatumą ir asmens duomenų apsaugą. Tai turėtų būti garantuojama sprendime nustatytomis išsamiomis specialiomis duomenų apsaugos priemonėmis, kurios turėtų būti pritaikytos konkretaus pobūdžio keitimuisi duomenimis, kurį reglamentuoja sprendimas. Sprendime numatytomis konkrečiomis duomenų apsaugos nuostatomis visų pirma turėtų būti atsižvelgiama į tarpvalstybinės operatyvios prieigos prie duomenų bazių specifinį pobūdį. Kadangi esant operatyviai prieigai rinkmeną administruojančiai valstybė narė negali atlikti išankstinės patikros, šis sprendimas turėtų užtikrinti, kad vyktų post-hoc stebėsena.

(18)

Suprasdamos šio sprendimo svarbą asmens teisių apsaugai ir tai, kad suteikiant asmens duomenis kitai valstybei narei gaunančioji valstybė narė turi taikyti tinkamus duomenų apsaugos standartus, valstybės narės turėtų numatyti veiksmingą visų sprendime numatytų duomenų apsaugos taisyklių įgyvendinimą.

(19)

Kadangi šio sprendimo tikslų — visų pirma pagerinti informacijos keitimąsi Europos Sąjungoje, valstybės narės negali deramai pasiekti pavieniui dėl kovos su nusikalstamumu ir saugumo klausimų tarpvalstybinio pobūdžio ir valstybės narės privalo pasikliauti viena kita spręsdamos šiuos klausimus, šių tikslų būtų geriau siekti Europos Sąjungos lygiu, laikydamasi EB sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, kuris nurodomas ES sutarties 2 straipsnyje, Taryba gali patvirtinti priemones. Pagal EB sutarties 5 straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo sprendimu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

(20)

Šiuo sprendimu gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, kurie pripažįstami visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje,

a)

nuostatos dėl DNR duomenų, daktiloskopinių duomenų ir tam tikrų nacionalinių transporto priemonių registracijos duomenų automatinio perdavimo sąlygų ir procedūros (2 skyrius);

b)

nuostatos dėl duomenų, susijusių su didelio masto tarpvalstybinio pobūdžio renginiais, teikimo sąlygų (3 skyrius);

c)

nuostatos dėl informacijos teikimo teroristinių nusikaltimų prevencijos tikslais sąlygų (4 skyrius);

d)

nuostatos dėl tarpvalstybinio policijos bendradarbiavimo gerinimo pasitelkiant įvairias priemones sąlygų ir procedūros (5 skyrius).

a)

prašanti valstybė narė konkrečiai nurodo, kokiam tikslui to reikia;

b)

prašanti valstybė narė pateikia tyrimo orderį ar pranešimą, išduotą kompetentingos institucijos pagal tos valstybės narės teisę, įrodantį, kad ląstelinės medžiagos surinkimo ir analizės reikalavimai būtų įvykdyti, jei tas asmuo būtų prašančios valstybės narės teritorijoje; ir

c)

pagal valstybės narės, kurios prašoma informacijos, teisę, yra įvykdyti ląstelinės medžiagos surinkimo ir analizės bei gautų DNR duomenų pateikimo reikalavimai.

a)

duomenimis, susijusiais su savininkais ar valdytojais; ir

b)

duomenimis, susijusiais su transporto priemonėmis.

a)

kuo anksčiau pranešdamos viena kitai apie tokias situacijas, turinčias tarpvalstybinių pasekmių, ir keisdamosi visa svarbia informacija;

b)

susidarius situacijai, turinčiai tarpvalstybinių pasekmių, savo teritorijoje imdamosi būtinų viešosios tvarkos palaikymo policijos pajėgomis priemonių ir jas koordinuodamos;

c)

paprašius valstybei narei, kurios teritorijoje susidarė situacija, jei įmanoma, siųsdamos pareigūnus, specialistus ir patarėjus bei teikdamos įrangą.

a)

„asmens duomenų tvarkymas “— bet kokia su asmens duomenimis automatinėmis arba neautomatinėmis priemonėmis atliekama operacija ar operacijos, tokios kaip duomenų rinkimas, įrašymas, sisteminimas, saugojimas, adaptavimas ar keitimas, rūšiavimas, atgaminimas, paieška, naudojimas, atskleidimas suteikiant, platinant ar kitu būdu sudarant galimybę jais naudotis, taip pat palyginimas, sujungimas, blokavimas, ištrynimas ar naikinimas. Šiame sprendime tvarkymo sąvoka taip pat apima pranešimą apie atitikmens buvimą ar nebuvimą;

b)

„automatinė paieška “— tiesioginė prieiga prie kitos institucijos automatizuotų rinkmenų, kurios metu gaunamas visiškai automatinis atsakymas į paiešką;

c)

„žymėjimas “— saugomų asmens duomenų žymėjimas nesiekiant apriboti jų tvarkymo ateityje;

d)

„blokavimas “— saugomų asmens duomenų žymėjimas siekiant apriboti jų tvarkymą ateityje.

a)

nustatyti, ar atitinka lyginami DNR duomenys ar daktiloskopiniai duomenys;

b)

duomenų atitikimo atveju — laikantis nacionalinės teisės parengti ir pateikti policijos ar teisminį prašymą dėl teisinės pagalbos;

c)

juos registruoti, kaip apibrėžta 30 straipsnyje.

a)

jei jie nebėra reikalingi tikslui, kuriuo jie buvo suteikti; jei asmens duomenys buvo suteikti, tačiau jų nebuvo prašoma, juos gaunanti institucija nedelsdama patikrina, ar jie yra būtini tiems tikslams, dėl kurių jie buvo suteikti;

b)

pasibaigus maksimaliam duomenų saugojimo laikotarpiui, nustatytam duomenis teikiančios valstybės narės nacionalinėje teisėje, jeigu duomenų teikimo metu duomenis teikianti institucija informavo juos gaunančią instituciją apie tokius maksimalius laikotarpius.

a)

būtų imamasi moderniausių techninių priemonių duomenų apsaugai ir duomenų saugumui, visų pirma duomenų konfidencialumui ir vientisumui, užtikrinti;

b)

naudojant visuotinai prieinamus tinklus būtų naudojamos kompetentingų institucijų pripažintos šifravimo ir autentiškumo patvirtinimo procedūros; ir

c)

būtų galima patikrinti paieškos leistinumą pagal 30 straipsnio 2, 4 ir 5 dalis.

a)

duomenų teikimo priežastis;

b)

suteikti duomenys;

c)

duomenų suteikimo data; ir

d)

priimančios institucijos ir rinkmeną administruojančios institucijos pavadinimai ar identifikavimo žymos.

a)

Automatinę paiešką ar lyginimus gali atlikti tik nacionalinių kontaktinių centrų specialiai įgalioti pareigūnai. 5 dalyje nurodytoms priežiūros institucijoms ir kitoms valstybėms narėms jų prašymu pateikiamas pareigūnų, įgaliotų atlikti automatinę paiešką ar palyginimą, sąrašas.

b)

Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad būtų registruojamas kiekvienas rinkmeną administruojančios institucijos atliekamo asmens duomenų suteikimo ir priimančios institucijos asmens duomenų gavimo atvejis, įskaitant pranešimą apie atitikmens buvimą ar nebuvimą. Registruojama tokia informacija:

a)

duomenų apsaugos stebėsenai vykdyti;

b)

duomenų saugumui užtikrinti.

28.3.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 71/46

28.3.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 71/47