8.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 298/1

(1)

Pagal Tarybos sprendimą 96/493/EB (2) Bendrija pasirašė ir laikinai taikė 1994 m. Tarptautinį susitarimą dėl atogrąžų padarinės medienos;

(2)

2006 m. sausio mėn. JTPPK buvo sėkmingai sudarytas 1994 m. Tarptautinį susitarimą dėl atogrąžų padarinės medienos pakeičiantis Susitarimas;

(3)

1994 m. Tarptautinis susitarimas dėl atogrąžų padarinės medienos lieka galioti iki 2006 m. gruodžio 31 d., jei pagal 46 straipsnio 3 dalies nuostatas jo galiojimas po nurodytos datos nepratęsiamas Tarptautinės atogrąžų padarinės medienos tarybos sprendimu tol, kol neįsigalioja jį pakeičiantis Susitarimas.

(4)

Susitarimo pratęsimas atitinka Bendrijos interesus;

(5)

turėtų būti nustatyta Europos bendrijos pozicija Tarptautinėje atogrąžų padarinės medienos taryboje,

8.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 298/2

(1)

2002 m. birželio 3 d. (2) ir 2004 m. balandžio 29 d. (3) sprendimais Taryba paskyrė Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros valdybos narius ir pakaitinius narius laikotarpiui iki 2005 m. birželio 2 d.; šis laikotarpis buvo pratęstas pagal Reglamento Nr. 1112/2005 1 straipsnio 5 dalį.

(2)

atsistatydinus Bo BARREFELT tapo laisva minėtos valdybos vyriausybės atstovų kategorijos pakaitinio nario vieta,

(3)

Švedijos Vyriausybė pateikė kandidatūrą laisvai vietai užimti,

8.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 298/3

1.

2000 m. kovo 23–24 d. Lisabonos Europos Vadovų Tarybos iškeltą strateginį tikslą, kad Europos Sąjunga „taptų konkurencingiausia ir dinamiškiausia žiniomis pagrįsta ekonomika pasaulyje, pasižyminčia tvariu ekonomikos augimu, sukuriančia daugiau ir geresnių darbo vietų bei stiprinančia socialinę sanglaudą“, ir Lisabonos Europos Vadovų Tarybos įgaliojimus Švietimo tarybai „bendrai apsvarstyti konkrečius švietimo sistemų ateities tikslus, sutelkiant dėmesį į bendras problemas ir prioritetus, tuo pačiu atsižvelgiant į nacionalinę įvairovę“  (1).

2.

2001 m. vasario 12 d. Švietimo tarybos pranešimą „Konkretūs švietimo ir mokymo sistemų ateities tikslai“, pateiktą 2001 m. kovo 23–24 d. Stokholmo Europos Vadovų Tarybai, kuriame nustatomi trys strateginiai tikslai ir trylika susijusių tikslų (2).

3.

„Švietimo ir mokymo 2010“ darbo programos pirmą ir antrą strateginį tikslą: „ES švietimo ir mokymo sistemų kokybės ir efektyvumo gerinimas“, įskaitant su juo susijusį tikslą — „geriausias išteklių panaudojimas“,   (3) — ir „švietimo ir mokymo sistemų prieinamumo visiems palengvinimo“ tikslą — įskaitant su juo susijusius tikslus: „atvira mokymosi aplinka“ ir „aktyvaus pilietiškumo, lygių galimybių ir socialinės sanglaudos skatinimas“.

4.

2003 m. sausio 10 d. Komisijos komunikatą „Veiksmingos investicijos į švietimą ir mokymą: užduotis Europai“, kuriame raginama „žymiai padidinti investicijas į žmogiškuosius išteklius“ ir „veiksmingiau naudoti esamus išteklius“  (4).

5.

2003 m. gegužės 5 d. Tarybos išvadas dėl Europos švietimo ir mokymo vidurkio rodiklių (Gairių), kuriose pabrėžta, kad „Taryba sutarė nustatyti Europos … vidurkio rodiklius, kurie bus naudojami kaip viena iš„Švietimo ir mokymo 2010“ darbo programos įgyvendinimo stebėjimo priemonių“   (5) .

6.

2004 m. vasario 26 d. Tarybos ir Komisijos bendrą tarpinį pranešimą dėl „Švietimo ir mokymo 2010“ darbo programos įgyvendinimo, kuriame pabrėžiama, kad „skubiai reikia daugiau, veiksmingiau ir efektyviau investuoti į žmogiškuosius išteklius“ ir raginama „padidinti viešojo sektoriaus investicijas ir … atitinkamais atvejais privačiojo sektoriaus investicijas, visų pirma aukštojo mokslo, suaugusiųjų švietimo ir tęstinio profesinio mokymo srityse“   (6).

7.

2006 m. vasario 23 d. Tarybos ir Komisijos bendrą tarpinį pranešimą dėl „Švietimo ir mokymo 2010“ darbo programos įgyvendinimo, kuriame pabrėžiama, kad švietimo ir mokymo sistemų veiksmingumo, kokybės ir teisingumo tikslus laikyti vienodai svarbiais yra „sine qua non siekiant Lisabonos tikslų ir tuo pat metu stiprinant Europos socialinį modelį“ ir kad „negalima siekti veiksmingumo teisingumo sąskaita (ar atvirkščiai)“ bei kad „ypatingai svarbios yra investicijos į ikimokyklinį ugdymą, nes taip galima užkirsti kelią nesugebėjimui mokytis mokykloje ir socialinei atskirčiai“   (7).

8.

2006 m. kovo 23–24 d. pavasario Europos Vadovų Tarybos išvadas, kuriose pabrėžiama, kad „švietimas ir mokymas yra esminiai veiksniai norint plėtoti ilgalaikį ES konkurencingumo bei socialinės sanglaudos potencialą, kad reikia … paspartinti reformas, kad būtų užtikrinama veiksmingų ir teisingų švietimo sistemų aukšta kokybė“ ir kad „investicijos į švietimą ir mokymą teikia didelę naudą, kuri gerokai viršija išlaidas ir bus gaunama net po 2010 m.“   (8) .

9.

Bendradarbiaujant su mokslinių tyrimų tinklais parengus Komisijos komunikatą „Europos švietimo ir mokymo sistemų veiksmingumas ir teisingumas“   (9), kuriame valstybės narės kviečiamos sukurti įvertinimo kultūrą, žengtas svarbus žingsnis toliau kuriant įrodymais pagrįstą politiką švietimo ir mokymo srityje.

1.

Švietimas ir mokymas, kaip svarbiausi veiksniai, prisidedantys prie demokratijos, socialinės sanglaudos ir tvaraus ekonomikos augimo turėtų būti laikomi prioritetine investicija į ateitį. Valstybių narių užduotis pagal jų mokymosi visą gyvenimą strategijas — nustatyti tokius investicijų švietimo srityje prioritetus, kurie veiksmingiausiai prisidėtų prie mokymosi rezultatų kokybės ir teisingumo tikslų.

2.

Švietimo ir mokymo veiksmingumo bei teisingumo gerinimas yra labai svarbus, atsižvelgiant į globalizacijos, demografinių pokyčių, spartaus technologijų plėtojimo ir didėjančios naštos valstybės biudžetams problemas. Nepaisant griežtų viešojo finansavimo apribojimų, plačiai pripažįstama, kad būtina užtikrinti pakankamą, o atitinkamais atvejais, padidintą, žmogiškiesiems ištekliams skirtą finansavimą ir atitinkamai apsvarstyti, kaip padidinti ir (arba) geriausiai panaudoti privačiojo sektoriaus paramą.

3.

Neteisingos švietimo ir mokymo sistemos, kurių pasekmės, pavyzdžiui, žemas pasiekimų lygis, mokslo nutraukimas ir ankstyvas pasitraukimas iš mokyklos, sąlygoja dideles paslėptas socialines išlaidas ateityje, kurios gali būti gerokai didesnės už investicijas. Veiksmingų ir teisingų aukštos kokybės švietimo ir mokymo sistemų vystymas labai padeda sumažinti nedarbo, socialinės atskirties ir nepanaudoto žmogiškojo potencialo riziką modernioje žiniomis pagrįstoje ekonomikoje.

4.

Visų švietimo ir mokymo formų Europos Sąjungoje bendras tikslas yra kokybė, kurią reikėtų nuolat stebėti ir vertinti. Kokybė yra susijusi ne tik su mokymosi rezultatais ar mokslo paslaugų teikimu, bet taip pat parodo, kaip švietimo ir mokymo sistemos atitinka asmens, socialinius ir ekonominius poreikius; ji taip pat yra svarbi stiprinant teisingumą ir didinant gerovę.

5.

Mokytojų, instruktorių, kito mokymo personalo, profesinio orientavimo ir socialinės gerovės tarnybų motyvacija, gebėjimai ir kompetencija, taip pat mokyklos atliekamo vadovaujančio vaidmens kokybė yra svarbiausi veiksniai siekiant puikių mokymosi rezultatų. Mokymo personalo pastangos turėtų būti remiamos organizuojant nuolatinį profesinį tobulinimąsi ir glaudžiai bendradarbiaujant su tėvais, už mokinių socialinę gerovę atsakingomis tarnybomis ir platesne bendruomene. Be to, aukštos kokybės mokymo ir mokymosi aplinka užtikrina geras sąlygas mokytis ir prisideda prie teigiamų mokymosi rezultatų.

6.

Tyrimų rezultatai parodė, kad ikimokyklinio ugdymo ir tikslinės ankstyvos intervencijos programos ilgalaikiu laikotarpiu gali suteikti daugiausia naudos viso mokymosi visą gyvenimą proceso metu, visų pirma socialiai nuskriaustiems asmenims. Jos duoda teigiamus asmeninius, socialinius ir ekonominius rezultatus, veikiančius tolesnį ugdymą ir žmogaus brandą. Nors pripažįstama valstybių narių atsakomybė už švietimo ir mokymo sistemų organizavimą, tačiau esama kai kurių mokslinių tyrimų įrodymų, kad tam tikromis aplinkybėmis ankstyvas mokinių išskirstymas, atsižvelgiant į jų gebėjimus, į atskiras skirtingų tipų mokyklas gali turėti neigiamą poveikį socialiai nuskriaustų mokinių pasiekimams.

7.

Švietimo institucijos kaip mokymosi bendruomenės turėtų skirti pagrindinį dėmesį platesnei mokymosi aplinkai, siekdamos skatinti ir išlaikyti veiksmingumą, teisingumą ir gerovę apskritai. Reikia numatyti specialias priemones, skirtas nustatyti moksleivius, turinčius ypatingų lavinimo reikmių, ir jiems padėti. Šiomis priemonėmis, be kita ko, turėtų būti užtikrinamas pakankamas specialiai parengto mokymo ir profesinio orientavimo personalo kiekis bei už moksleivių socialinę gerovę atsakingos aukšto lygio tarnybos ir atitinkami ištekliai. Nors dėl ankstyvos intervencijos bei kitų specialiųjų švietimo ir mokymo teisingumo užtikrinimo priemonių reikalingas tarpsektorinis bendradarbiavimas neišvengiamai pareikalaus papildomų lėšų, ilgalaikiu laikotarpiu jos atsipirks padėdamos išvengti būsimų kaštų, kylančių dėl atskirties.

8.

Siekiant padidinti asmenų įsidarbinimo galimybes modernioje žinių visuomenėje ir stiprinti socialinę įtrauktį bei aktyvų pilietiškumą, taip pat siekiant stiprinti Europos socialinį modelį, būtina pagerinti galimybes siekti vidurinio išsilavinimo ir sumažinti anksti mokyklą paliekančiųjų skaičių. Kadangi kvalifikuotos darbo jėgos paklausa darbo rinkoje auga, vis svarbiau yra jaunajai kartai suteikti galimybes įgyti kvalifikacijų ir gebėjimų, taip pagerinant jų įsidarbinimo ir socialinės integracijos perspektyvas.

9.

Atsižvelgiant į tarpusavyje susijusias universitetų užduotis švietimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje, buvo pripažinta, kad Europos universitetus būtina modernizuoti siekiant ne tik platesnės Lisabonos strategijos sėkmės, bet ir labiau globalizuotos ir žiniomis grindžiamos ekonomikos. Didėjant studentų skaičiui ir aukštos kokybės švietimo bei mokslinių tyrimų išlaidoms, teks skirti daugiau viešojo ir privačiojo sektoriaus išteklių ir (arba) veiksmingiau juos panaudoti. Aukštos kokybės aukštasis mokslas taip pat turi atlikti esminį vaidmenį visoje švietimo ir mokymo sistemoje, rengiant būsimą mokymo personalą ir plėtojant bei atnaujinant visą švietimo žinių bazę.

10.

Profesinis švietimas ir mokymas turi reikšmingą poveikį užimtumui ir socialinei integracijai. Jaunimui tinkamų aukštų kvalifikacijų užtikrinimas ir žemos kvalifikacijos bei socialiai nuskriaustųjų grupių gebėjimų ir kompetencijų gerinimas teikia didelę ekonominę naudą net ir trumpalaikiu laikotarpiu. Kompetencija grindžiamų kvalifikacijų sistemos ir kiti ankstesnio mokymosi pripažinimo mechanizmai skatina veiksmingumą ir teisingumą, kadangi jais atsižvelgiama į neformalaus ir neinstitucinio mokymosi rezultatus, papildančius formalią kvalifikaciją. Suinteresuotų subjektų — įskaitant socialinius partnerius ir sektorių organizacijas — partnerysčių skatinimas taip pat galėtų sustiprinti profesinio švietimo ir mokymo programų veiksmingumą ir patrauklumą.

11.

Vykstant sparčiai technologijų plėtrai bei keičiantis Europos demografinei struktūrai yra būtina daugiau investuoti į suaugusiųjų, visų pirma žemos kvalifikacijos asmenų, gebėjimų, kvalifikacijų ir svarbiausių kompetencijų plėtojimą bei gerinimą. Investicijų nukreipimas į darbuotojų esamų gebėjimų ir kompetencijų plėtojimą bei gerinimą trumpalaikiu laikotarpiu yra greitas būdas prisidėti prie ekonomikos augimo bei konkurencingumo ir užkirsti kelią senėjančios darbo jėgos ankstyvam išėjimui į pensiją. Suaugusiųjų mokymas taip pat turi atlikti esminį vaidmenį sudarant sąlygas įgyti svarbių kompetencijų, pavyzdžiui, skaitmeninį raštingumą, ir taip prisidedant prie didesnės socialinės įtraukties bei aktyvesnio dalyvavimo bendruomenėje ir visuomenėje, įskaitant po išėjimo į pensiją.

1.

Toliau apsvarstyti, ar galiojanti jų švietimo ir mokymo sistemų finansavimo, reglamentavimo ir valdymo tvarka tinkamai atspindi veiksmingumo ir teisingumo užtikrinimo poreikį, ir tokiu būdu optimaliai panaudoti išteklius. Todėl jos raginamos išnagrinėti galimus galiojančios tvarkos patobulinimus, išvengti paslėptų, bet didelių išlaidų, patiriamų dėl neteisingumo švietimo srityje.

2.

Užtikrinti, kad švietimo ir mokymo reformos bei investicijos tiek vidutinės trukmės, tiek ilgalaikiu laikotarpiu būtų nukreiptos į žinių visuomenės poreikių tenkinimą gerinant kokybę ir teisingumą, visų pirma dėmesį skiriant ikimokykliniam ugdymui, tikslingoms ankstyvos intervencijos programoms ir teisingoms švietimo bei mokymo sistemoms, kuriomis siekiama suteikti vienodas galimybes, užtikrinti galimybę siekti mokslo, patirti vienodą požiūrį ir siekti rezultatų nepaisant socialinių ir ekonominių aplinkybių bei kitų veiksnių, galinčių sudaryti nepalankias švietimo sąlygas. Be to, ypač reikėtų skatinti aukštos kokybės mokymo paslaugų teikimą vietovėse, kuriose padėtis yra ypač nepalanki.

3.

Užtikrinti pakankamą žmogiškiesiems ištekliams skirtą finansavimą ir atitinkamais atvejais padidinti viešąjį finansavimą bei skatinti didesnę papildomą privačiojo sektoriaus paramą, kad būtų užtikrintos teisingesnės sąlygos siekiant aukštojo mokslo. Siekiant pagerinti aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų sektorių veiksmingumą, taip pat svarbu juos modernizuoti. Taip pat reikėtų apsvarstyti galimybes skatinti bendradarbiavimo ryšius su verslo subjektais mokslinių tyrimų ir plėtros srityje.

4.

Užtikrinti pakankamą suaugusiųjų švietimo bei tęstinio profesinio švietimo ir mokymo finansavimą bei skatinti partnerystes su darbdaviais, siekiant pagrindinį dėmesį skirti ekonomikai reikalingiems gebėjimams, įskaitant regiono ir vietos lygiu.

5.

Skatinti švietimo reformų ir investicijų rezultatų bei jų duodamos naudos visuomenei mokslinius tyrimus. Nuosekli, tinkama, patikima ir įrodymais pagrįsta informacija — atskaitomybės ir priemonių, kurių reikia imtis siekiant kokybės, teisingumo ir veiksmingumo švietimo ir mokymo sistemose, pagrindas. Savo ruožtu stebėsena, vertinimas ir kokybės užtikrinimas turėtų suteikti objektyvią ir skaidrią grįžtamojo ryšio informaciją bei turėtų padėti plėtoti mokymo ir mokymosi metodus bei praktiką.

1.

Dirbti drauge su atitinkamais mokslinių tyrimų tinklais siekiant pateikti išsamesnę ir integruotą analizę, skirtą remti švietimo ir mokymo reformas bei tam tikrais atvejais parengti tarptautiniu mastu palyginamus švietimo ir mokymo sistemų veiksmingumo bei teisingumo rodiklius.

2.

Skatinti švietimo ir mokymo reformų bei investicijų socialinio ir ekonominio poveikio mokslinius tyrimus nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu bei juos remti. Reikia toliau vykdyti mokslinius tyrimus, visų pirma šiuo metu nepakankamai ištyrinėtose srityse, pavyzdžiui, ikimokyklinio ugdymo, profesinio mokymo, mokymosi visą gyvenimą ir švietimo ekonomikos, visų pirma viešojo sektoriaus paramos poveikio, srityse.

3.

Pasinaudoti atitinkamų mokslinių tyrimų rezultatais ir esamais duomenimis rengiant „Švietimo ir mokymo 2010“ darbo programos nacionalines ataskaitas ir 2008 m. bendrą tarpinį pranešimą, taip pat galimą pasiūlymą dėl Europos švietimo ir mokymo sistemų bendrų tikslų bei jų skatinimo po 2010 m. siekiant suderinti kokybės, teisingumo ir veiksmingumo aspektus.

4.

Pagal „Švietimo ir mokymo 2010“ darbo programą pasirengti mokymosi kartu veiklai veiksmingumo ir teisingumo srityje bei vykdyti tokią veiklą.

5.

Tinkamai pasinaudoti Mokymosi visą gyvenimą programa, struktūriniais fondais ir Septintąja bendrąja mokslinių tyrimų programa remiant švietimo ir mokymo sistemų aspektus, susijusius su veiksmingumu ir teisingumu.

8.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 298/7

(1)

2004 m. gruodžio 13 d. sprendimu (2) Taryba paskyrė Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo valdybos narius ir pakaitinius narius laikotarpiui iki 2007 m. spalio 18 d.;

(2)

Atsistatydinus Marc BOISNEL ir Emmanuel GERAT, pirmiau nurodyto Fondo valdybos vyriausybės atstovų kategorijoje tapo laisva viena nario ir viena pakaitinio nario vieta;

(3)

Prancūzijos Vyriausybė pateikė kandidatūras šioms laisvoms vietoms užimti,

8.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 298/8

1.

2002 m. lapkričio 12 d. Taryba patvirtino rezoliuciją (1) dėl didesnio europinio bendradarbiavimo skatinimo profesinio švietimo ir mokymo srityje. Ji buvo deklaracijos — strategijos profesinio švietimo ir mokymo vykdymo, kokybės ir patrauklumo gerinimui (Kopenhagos procesas) — pagrindas; ją 2002 m. lapkričio 29–30 d. Kopenhagoje vykusiame susitikime priėmė už profesinį švietimą ir mokymą atsakingi ES valstybių narių ministrai, ELPA/EEE šalys ir šalys kandidatės, Komisija ir Europos socialiniai partneriai;

2.

pirmojoje 2004 m. gruodžio 14 d. Mastrichte vykusio proceso peržiūroje, grindžiamoje 2004 m. lapkričio 15 d. Tarybos išvadomis (2), pripažįstama, kad profesinio švietimo ir mokymo matomumas bei prestižas padidėjo Europos lygiu ir kad buvo padaryta esminė pažanga. Peržiūroje pateikiama daug bendrų priemonių ir principų (3). Mastrichto komunikate buvo nustatyti prioritetai nacionaliniu ir Europos lygiu, o Kopenhagos procesas buvo dar stipriau susietas su darbo programa „Švietimas ir mokymas 2010“;

3.

priėmus Mastrichto komunikatą, vėliau buvo priimta bendra EUROPASS sistema siekiant užtikrinti kvalifikacijų ir gebėjimų skaidrumą ir Tarybos išvados dėl įgūdžių ir gebėjimų plėtojimo vaidmens (4). Buvo sėkmingai užbaigtos konsultacijos dėl Europos kvalifikacijų sistemos ir toliau kuriama kreditų sistema profesinio švietimo ir mokymo srityje (ECVET), dėl kurios dabar konsultuojamasi su visuomene;

4.

peržiūrėtoje Lisabonos strategijoje ir jos 2005–2008 m. jungtinėse ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo gairėse (5) atsispindi esminis švietimo ir mokymo vaidmuo Europos Sąjungos darbotvarkėje. Jose valstybės narės raginamos plėsti ir gerinti investicijas į žmogiškąjį kapitalą bei pritaikyti švietimo ir mokymo sistemas taip, kad būtų sprendžiamos su globalizacija, demografiniais pokyčiais ir technologinėmis inovacijomis susijusios problemos;

5.

2006 m. bendrame tarpiniame pranešime apie pažangą, padarytą atsižvelgiant į darbo programą „Švietimas ir mokymas 2010“ (6), daroma išvada, kad „pagrindine problema ateityje išliks profesinio švietimo ir mokymo kokybės gerinimas ir patrauklumo didinimas“. Jame taip pat teigiama, kad „tobulinimosi ... turėtų būti siekiama kartu siekiant prieigos bei socialinės įtraukties didinimo“;

1.

profesinis švietimas ir mokymas turėtų suteikti įvairias su profesine veikla susijusias žinias ir gebėjimus, tuo pačiu metu pabrėžiant kompetenciją visuose lygiuose. Politika ir praktika turėtų įvertinti atitinkamą investicijų į skirtingus gebėjimų ir kompetencijų lygius poveikį. Turėtų būti padidintas tarpinių ir techninių gebėjimų bei aukšto lygio gebėjimų ugdymas siekiant panaikinti kvalifikuotų darbuotojų trūkumą ir palaikyti inovacijas bei žinių visuomenės augimą;

2.

prisidėdamas prie konkurencingumo ir stiprindamas socialinę sanglaudą profesinis švietimas ir mokymas atlieka dvejopą vaidmenį (7). Profesinio švietimo ir mokymo politika turėtų būti orientuota į visus gyventojų sluoksnius, siūlyti asmenims, turintiems didelį potencialą, patrauklias ir rimtas galimybes, tuo pačiu metu nepamirštant tų, kuriems gresia mokymosi kliūtys ir atskirtis nuo darbo rinkos — visų pirma tų, kurie nebaigė mokyklos, turi žemą kvalifikaciją ar iš viso jos neturi, turi specialių poreikių, yra kilę iš imigrantų šeimų, ir vyresnių darbuotojų;

3.

pagrindinis ugdymas turėtų jaunimui suteikti tolesniam mokymuisi, užimtumui ir verslumui būtinas žinias, gebėjimus, vertybes bei nuostatas ir parengti studentus bendrajam lavinimui arba profesiniam švietimui ir mokymui, arba abiejų galimybių suderinimui;

4.

profesiniame švietime ir mokyme dalyvaujantis jaunimas turėtų įgyti darbo rinkos reikalavimus atitinkančius ir mokymuisi visą gyvenimą reikalingus gebėjimus ir kompetencijas. Tam reikalinga politika, skirta profesinio švietimo ir mokymo programų nebaigusių asmenų skaičiaus sumažinimui ir geresnių sąlygų perėjimui nuo mokyklos prie darbo sudarymui, pavyzdžiui, derinant švietimą ir mokymą su darbu pasitelkiant gamybinę praktiką ir mokymąsi dirbant.

5.

skatinant ankstesnio mokymosi, įgyto mokymo ir darbo patirties pagalba, pripažinimą turėtų būti skatinami suaugusiųjų darbo jėgos gebėjimai ir kompetencijos. Turėtų būti sudarytos mokymo galimybės profesinėje veikloje, tuo pačiu metu įvertinant galimybes dėl subalansuoto finansinės naštos pasidalijimo ir jo teikiamos naudos. Tuo pačiu turėtų būti sudarytos mokymosi galimybės nepalankias sąlygas turintiems asmenims ir grupėms, visų pirma mažiau išsilavinusiems asmenims;

6.

Europos profesinio švietimo ir mokymo sistemų įvairovė yra turtas, suteikiantis pagrindą abipusiam mokymuisi ir įkvepiantis reformas. Tačiau dėl šios įvairovės taip pat svarbu tampa padidinti skaidrumą ir bendrą supratimą kokybės klausimais bei taip sustiprinti abipusį pasitikėjimą profesinio švietimo ir mokymo sistemomis ir praktikomis. Turėtų būti siekiama propaguoti Europos profesinio švietimo ir mokymo erdvę, kurioje vienoje šalyje įgyta kvalifikacija ir gebėjimai būtų pripažįstami visoje Europoje, tokiu būdu remiant jaunimo ir suaugusiųjų mobilumą.

1.

ateityje reikės intensyvinti specialius veiksmus, susijusius su profesiniu švietimu ir mokymu. Reikėtų tęsti Kopenhagos procesą, įgyvendinant darbo programą „Švietimas ir mokymas 2010“. Reikėtų užtikrinti kryptingą ir holistinį požiūrį, pagal kurį skirtingos iniciatyvos ir priemonės būtų susijusios ir papildytų viena kitą, o profesinis švietimas ir mokymas visais lygiais būtų išplėtotas kaip esminė mokymosi visą gyvenimą dalis, turinti glaudžias sąsajas su bendruoju lavinimu. Daugiausia dėmesio reikėtų skirti tam, kad visais darbo etapais dalyvautų socialiniai partneriai ir sektorių organizacijos bei kad į nacionalinę patirtį būtų atsižvelgiama vykdant vystymosi veiklą Europos lygiu;

2.

priemonės yra savanoriškos ir turėtų būti kuriamos bendradarbiaujant pagal principą „iš apačios į viršų“.

—

pagerinti visą gyvenimą trunkantį orientavimą, įskaitant sustiprintą profesinį orientavimą, informavimą ir konsultavimą mokyklose, siekiant labiau atsižvelgti į švietimo ir mokymo sistemos bei profesinės veiklos galimybes ir reikalavimus;

—

sukurti atviras profesinio švietimo ir mokymo sistemas, suteikiančias galimybę dalyvauti lanksčiame, individualizuotame mokyme ir sukuriančias geresnes perėjimo prie profesinės veiklos bei prie tolesnio švietimo ir mokymo sąlygas, įskaitant aukštąjį mokslą, bei remiančias suaugusiųjų gebėjimų plėtojimą darbo rinkoje;

—

kurti glaudžias sąsajas su profesine veikla, tiek pirminio, tiek tęstinio profesinio švietimo ir mokymo srityje, ir padidinti galimybes mokytis darbo vietoje;

—

skatinti neformalaus ir neinstitucinio mokymosi pripažinimą, siekiant remti karjeros raidą ir mokymąsi visą gyvenimą;

—

patvirtinti priemones, skirtas sustiprinti vyrų ar moterų susidomėjimą tomis profesinio švietimo ir mokymo sritimis, kuriose jų dalyvavimas nepakankamas, ir dalyvavimą jose, pavyzdžiui, moterų — technologijų srityje;

—

vystyti ir akcentuoti gebėjimų kokybę, pavyzdžiui, taikant pasaulinio lygio standartus ar rengiant gebėjimų konkursus (8).

—

reagavimą į asmenų ir darbo rinkos poreikius, įskaitant reikalingų gebėjimų numatymą. Ypač daug dėmesio reikėtų skirti mažųjų ir vidutinių įmonių poreikiams;

—

nacionalinės kokybės užtikrinimą ir gerinimą, atsižvelgiant į Tarybos išvadas dėl profesinio švietimo ir mokymo kokybės užtikrinimo (10);

—

viešųjų bei privačiųjų investicijų į profesinį švietimą ir mokymą didinimą, kuriant subalansuotus ir bendrus finansavimo ir investavimo mechanizmus;

—

didesnį profesinio švietimo ir mokymo sistemų skaidrumą;

—

institucijų ir (arba) mokymo paslaugų teikėjų vadovaujančio vaidmens didinimą nacionalinėse strategijose;

—

nuolat profesiškai tobulėjančius aukštos kvalifikacijos mokytojus ir instruktorius;

—

aktyvią įvairių sprendimus priimančių asmenų ir suinteresuotų subjektų — visų pirma socialinių partnerių ir sektorių organizacijų — partnerystę nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygiu.

a)

bendras Europos priemones, specialiai skirtas profesiniam švietimui ir mokymui:

b)

bendras Europos priemones, kuriose profesinis švietimas ir mokymas atlieka pagrindinį vaidmenį:

a)

bendras Europos priemones, specialiai skirtas profesiniam švietimui ir mokymui:

b)

bendras Europos priemones, kuriose profesinis švietimas ir mokymas atlieka pagrindinį vaidmenį:

—

rengiant bendras koncepcijas ir sutartus sąvokų apibrėžimus Europos lygiu, kad nacionaliniai sprendimai, modeliai ir standartai būtų lengviau suprantami;

—

suteikiant Komisijos finansavimą moksliniams tyrimams ir apklausoms dėl konkrečių klausimų, siekiant padidinti Europos profesinio švietimo ir mokymo sistemų ir praktikos bei jų sąsajų su darbo rinka ir kitais švietimo sektoriais supratimą;

—

Komisijai vykdant tinklų, keitimosi geros praktikos pavyzdžiais ir mechanizmų, kuriuos galima panaudoti žinių ir patirties skleidimui, plėtojimo stebėseną;

—

kuriant sistemingą ir lanksčią sistemą, siekiant remti to paties amžiaus ar tos pačios socialinės padėties grupių mokymosi veiklą profesinio švietimo ir mokymo srityje. Sistema taip pat turėtų būti remiamas decentralizuotas to paties amžiaus ar tos pačios socialinės padėties grupių mokymasis.

—

skirti ypatingą dėmesį profesinio švietimo ir mokymo srities statistinių duomenų apimties, tikslumo ir patikimumo gerinimui, kad būtų galima įvertinti pažangą plėtojant profesinį švietimą ir mokymą;

—

skirti dėmesį profesinio švietimo ir mokymo komponento plėtojimui darnioje rodiklių ir gairių sistemoje (11);

—

skirti ypatingą dėmesį statistinės informacijos apie investicijas į profesinį švietimą ir mokymą bei jo finansavimą plėtojimui.

—

teikti glaustą ir aiškią informaciją apie procesą, jo kontekstą, prioritetus ir veiklą bei veiksmingą rezultatų perdavimą;

—

suinteresuotiems subjektams aktyviai dalyvauti visuose proceso etapuose Europos, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygiu;

—

skirti dėmesį tam, kad profesinio švietimo ir mokymo teikėjai, mokytojai ir instruktoriai dalyvautų tikrinant ir įgyvendinant proceso rezultatus;

—

prireikus besimokančiuosius ir jų organizacijas įtraukti į veiklą nacionaliniu ir Europos lygiu.

—

veiksmingai naudojant struktūrinius fondus, siekiant paremti profesinio švietimo ir mokymo reformas nacionaliniu lygiu;

—

tikslingai naudojant naują Mokymosi visą gyvenimą programą, siekiant remti procesą, visų pirma inovacijas, tikrinimą, bandymus ir įgyvendinimą;

—

aktyviai dalyvaujant atitinkamoms Bendrijos agentūroms, įstaigoms ir komitetams;

—

glaudžiai bendradarbiaujant statistinių duomenų, rodiklių ir gairių srityse su EUROSTAT, OECD, CEDEFOP ir ETF;

—

keičiantis informacija, patirtimi ir rezultatais su trečiosiomis šalimis, visų pirma su šalimis, kurioms taikoma „platesnės Europos kaimynystės“ politika. Turėtų būti stiprinamas bendradarbiavimas su aukštą kokybę šioje srityje pasiekusiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis, pavyzdžiui, OECD.

8.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 298/12

8.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 298/13

8.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 298/14

8.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 298/15

8.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 298/16

1.

2006 m. lapkričio 28 d. pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją, kai įmonės „Accor Services France“ (toliau — ASF, Prancūzija), priklausanti „Accor“ grupei (toliau — „Accor“, Prancūzija) ir „Groupe Caisse d'épargne“ (toliau — GCE, Prancūzija) pirkdamos akcijas įgyja, kaip apibrėžta Tarybos reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, bendrą naujai įsteigtos bendros įmonės „A.C.E.“ (toliau — ACE, Prancūzija) kontrolę.

2.

Atitinkamų įmonių veikla yra ši:

3.

Remdamasi pradiniu pranešimo nagrinėjimu, Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį buvo pranešta, galėtų būti taikomas Reglamentas (EB) Nr. 139/2004. Komisijai paliekama teisė priimti galutinį sprendimą šiuo klausimu. Remiantis Komisijos pranešimu dėl supaprastintos tam tikrų koncentracijų nagrinėjimo procedūros pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 (2), reikėtų pažymėti, kad šią bylą numatoma nagrinėti pranešime nurodyta tvarka.

4.

Komisija kviečia suinteresuotąsias trečiąsias šalis pateikti savo pastabas dėl siūlyto veiksmo.

Pastabos Komisijai turi būti pateiktos ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Pastabas Komisijai galima siųsti faksu (32 2) 296 43 01 arba 296 72 44 arba paštu su nuoroda COMP/M.4461 — Accor Services France/Groupe Caisse d'Épargne/Accor Emploi Services Universel JV šiuo adresu:

8.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 298/17

(1)

Šiuo pranešimu nustatomas pagrindas, pagal kurį įmonėms, dalyvaujančioms arba dalyvavusioms Bendrijai poveikį darančiuose slaptuose karteliuose, atlyginama už bendradarbiavimą Komisijai atliekant tyrimą. Karteliai yra susitarimai ir (arba) suderinti veiksmai tarp dviejų arba daugiau konkurentų, siekiant koordinuoti jų konkurencinę veiklą rinkoje ir (arba) daryti įtaką svarbiems konkurencijos veiksniams taikant tokią praktiką, kaip antai pirkimo ar pardavimo kainų arba kitų prekybos sąlygų nustatymas, gamybos arba pardavimo kvotų paskirstymas, pasidalijimas rinkomis, įskaitant antikonkurencinį veiksmų suderinimą konkursuose, importo arba eksporto apribojimus ir (arba) antikonkurencinius veiksmus konkurentų atžvilgiu. Tokie veiksmai priklauso sunkiausiems EB sutarties 81 straipsnio pažeidimams (1).

(2)

Dirbtinai ribodamos konkurenciją, kuri kitaip tarp jų būtų, įmonės vengia tų sunkumų, kurie verčia jas modernizuoti savo veiklą tiek produkto tobulinimo, tiek veiksmingesnių gamybos būdų atžvilgiu. Dėl tokios praktikos Bendrijos bendrovėms, kurios perka iš tokių gamintojų, brangsta žaliavos ir sudedamosios dalys. Rezultatas yra dirbtinai didesnės kainos ir mažesnė pasiūla vartotojui. Ilgainiui tokia praktika panaikina konkurencingumą ir sumažina galimybes įsidarbinti.

(3)

Slaptus kartelius dėl jų pobūdžio dažnai sunku nustatyti ir tirti, jei juose dalyvaujančios įmonės arba asmenys nebendradarbiauja. Todėl Komisija mano, kad Bendrijai yra naudinga palankiai elgtis su tokio pobūdžio nelegaliuose veiksmuose dalyvaujančiomis įmonėmis, kurios nusprendžia nutraukti savo dalyvavimą ir bendradarbiauti Komisijai atliekant tyrimą, nepriklausomai nuo kitų įmonių, kurios dalyvavo kartelyje. Vartotojų ir piliečių interesai siekiant užtikrinti, kad slapti karteliai bus nustatyti ir už tokius veiksmus bus nubausta, yra svarbesni nei siekimas nubausti tas įmones, kurios padeda Komisijai nustatyti tokius veiksmus ir užkirsti jiems kelią.

(4)

Komisija mano, kad įmonės bendradarbiavimas atskleidžiant kartelio egzistavimą, turi esminę vertę. Lemiamas indėlis tyrimui pradėti ar pažeidimui nustatyti gali suteikti pagrindą atleisti susijusią įmonę nuo bet kokios baudos, jei tenkinami tam tikri papildomi reikalavimai.

(5)

Be to, vienos ar kelių įmonių bendradarbiavimas gali suteikti pagrindą Komisijai sumažinti įmonei skirtą baudą. Baudos sumažinimas turi atspindėti faktinį įmonės indėlį kokybės ir laiko prasme Komisijai nustatant pažeidimą. Baudos gali būti sumažinamos tik toms įmonėms, kurios Komisijai suteikia įrodymų, žymiai papildančių Komisijos jau turimus įrodymus.

(6)

Įmonės gali pateikti Komisijai ne tik jau esamus dokumentus, bet ir savanorišką informaciją apie kartelį ir savo vaidmenį jame, kurią jos specialiai parengia pateikti pagal šią atleidimo nuo baudų programą. Tokios iniciatyvos nauda veiksmingam tyrimui ir kartelinių pažeidimų nutraukimui pasitvirtino. Tokiai iniciatyvai neturėtų trukdyti teismo nutartis, priimta civiliniame procese, reikalaujanti atskleisti įrodomojo pobūdžio informaciją. Galimi atleidimo nuo baudų programos pareiškėjai galėtų susilaikyti nuo bendradarbiavimo su Komisija pagal šį pranešimą, jei bendradarbiavimas galėtų pabloginti jų padėtį civiliniame procese, palyginti su nebendradarbiaujančiomis bendrovėmis. Toks nepageidaujamas poveikis žymiai pakenktų viešiems interesams, siekiant užtikrinti veiksmingą viešąjį EB sutarties 81 straipsnio įgyvendinimą kartelių bylose ir jo vėlesnį arba lygiagretų veiksmingą privatų įgyvendinimą.

(7)

Sutartimi Komisijai nustatyta priežiūros kompetencija sprendžiant konkurencijos klausimus reiškia ne tik pareigą tirti ir bausti už atskirus pažeidimus, bet ir pareigą plėtoti bendrąją politiką. Įmonės pareiškimų apsauga viešųjų interesų labui nėra kliūtis atskleisti juos kitiems prieštaravimų pareiškimo adresatams, kad jie galėtų apginti savo teises Komisijos procedūroje. Įmonės pareiškimus galima atskleisti tiek, kiek yra techniškai įmanoma suderinti abu interesus, suteikiant galimybę susipažinti su įmonės pareiškimais tik Komisijos patalpose ir paprastai tik vieną kartą po oficialaus prieštaravimų pranešimo. Be to, šio pranešimo kontekste Komisija asmens duomenis tvarkys laikydamasi savo pareigų, nustatytų Reglamente (EB) Nr. 45/2001. (2)

(8)

Komisija atleidžia įmonę, pranešusią apie savo dalyvavimą įtariamame kartelyje, kuris daro poveikį Bendrijai, nuo bet kokios baudos, kuri kitu atveju būtų skirta, jei įmonė pirmoji pateikia informaciją ir įrodymus, kurie Komisijos požiūriu įgalina Komisiją:

(9)

Kad Komisija galėtų atlikti tikslinį patikrinimą kaip apibrėžta 8 dalies a punkte, įmonė turi pateikti Komisijai informaciją ir įrodymus, išvardintus žemiau, jei tai, Komisijos požiūriu, nepakenktų patikrinimams:

(10)

Pagal 8 dalies a punktą nuo baudos nėra atleidžiama, jei pateikimo metu Komisija jau turėjo pakankamai įrodymų priimti sprendimą atlikti patikrinimą dėl įtariamo kartelio arba jau buvo atlikusi tokį patikrinimą.

(11)

Atleidimas pagal 8 dalies b punktą suteikiamas tik atitinkant visas sąlygas: Komisija informacijos suteikimo metu neturėjo pakankamai įrodymų, leidžiančių nustatyti EB sutarties 81 straipsnio pažeidimą dėl įtariamo kartelio, ir nė vienai įmonei nebuvo suteiktas sąlyginis atleidimas nuo baudų pagal 8 dalies a punktą dėl įtariamo kartelio. Kad įmonė galėtų būti atleista nuo baudos, ji turi pirmoji pateikti įtariamo kartelio tuomečius kaltinančius įrodymus bei įmonės pareiškimą, kuriame būtų pateikta 9 dalies a punkte nurodyta informacija, kurie įgalintų Komisiją nustatyti EB sutarties 81 straipsnio pažeidimą.

(12)

Kad būtų galima gauti atleidimą nuo baudos, be sąlygų, nurodytų 8 dalies a punkte, 9 dalyje ir 10 dalyje arba 8 dalies b punkte ir 11 dalyje, bet kuriuo atveju reikia įvykdyti visas toliau išvardytas sąlygas:

(13)

Įmonė, kuri ėmėsi veiksmų priversti kitas įmones prisijungti prie kartelio arba likti jame, negali būti atleista nuo baudos. Vis dėlto tokia įmonė gali pretenduoti gauti baudos sumažinimą, jei ji atitinka atitinkamus reikalavimus ir visas tam nustatytas sąlygas.

(14)

Įmonė, norinti pateikti paraišką dėl atleidimo nuo baudų, turi kreiptis į Komisijos Konkurencijos generalinį direktoratą. Įmonė gali pirmiausia pateikti paraišką dėl žymeklio suteikimo arba iš karto pateikti oficialią paraišką Komisijai dėl atleidimo nuo baudos, kad atitiktų 8 dalies a punkte arba atitinkamai 8 dalies b punkte nustatytas sąlygas. Komisija gali neatsižvelgti į paraišką atleisti nuo baudos, jei ji buvo pateikta vėliau nei pareikštas prieštaravimų pareiškimas.

(15)

Komisijos tarnybos gali suteikti pareiškėjui dėl atleidimo nuo baudos žymeklį, saugantį pareiškėjo užimamą vietą eilėje tam tikru laikotarpiu, kiekvienu atveju nustatomu atskirai, siekiant suteikti galimybę surinkti reikiamą informaciją ir įrodymus. Pareiškėjas, norėdamas gauti tokį žymeklį, privalo nurodyti Komisijai savo pavadinimą ir adresą, įtariamo kartelio šalis, susijusį (-ius) produktą (-us) ir teritoriją (-as), įtariamo kartelio apytikrią veiklos trukmę ir įtariamo kartelio veiksmų pobūdį. Pareiškėjas taip pat turėtų pranešti Komisijai apie kitoms institucijoms jau pateiktas arba galimas ateityje atleidimo nuo baudų ar baudų sumažinimo paraiškas dėl įtariamo kartelio ir pagrįsti paraišką gauti žymeklį. Suteikus žymeklį, Komisijos tarnybos nustato laikotarpį, per kurį pareiškėjas turi pateikti visą informaciją ir įrodymus, reikalingus siekiant gauti atleidimą nuo baudos. Įmonės, kurioms buvo suteiktas žymeklis, negali išbaigti šios paraiškos oficialioje paraiškoje pateikdamos hipotetinę informaciją. Jei pareiškėjas reikiamai išbaigia savo pareiškimą dėl žymeklio per Komisijos tarnybų nustatytą laikotarpį, bus laikoma, kad jo suteikta informacija ir įrodymai buvo pateikti žymeklio suteikimo dieną.

(16)

Įmonė, pateikianti Komisijai oficialią paraišką atleisti nuo baudos, privalo:

(17)

Jei to pageidaujama, Konkurencijos generalinis direktoratas suteikia įmonės paraiškos atleisti nuo baudos gavimo patvirtinimą, kuriame nurodyta paraiškos pateikimo data ir, jei reikia, tikslus laikas.

(18)

Kai tik Komisija gauna iš įmonės informaciją ir įrodymus pagal 16 dalies a punktą ir patvirtina, kad jie atitinka 8 dalies a punkte arba atitinkamai 8 dalies b punkte nurodytas sąlygas, ji raštu suteikia įmonei sąlyginį atleidimą nuo baudų.

(19)

Jei įmonė pateikė informaciją ir įrodymus hipotetiškai, Komisija patikrina, ar įrodymų, apibūdintų 16 dalies b punkte nurodytame išsamiame sąraše, pobūdis ir turinys atitinka 8 dalies a punkte arba atitinkamai 8 dalies b punkte nurodytas sąlygas ir apie tai praneš įmonei. Kai ne vėliau nei sutartą dieną atskleidžiami įrodymai ir kai Komisija patvirtina, kad jie atitinka sąraše pateiktą aprašymą, Komisija raštu įmonei suteikia sąlyginį atleidimą nuo baudų.

(20)

Paaiškėjus, kad atleidimas nuo baudos negalimas arba kad įmonė neatitinka 8 dalies a punkte arba atitinkamai 8 dalies b punkte nustatytų sąlygų, Komisija raštu apie tai praneša įmonei. Tokiu atveju įmonė gali atsiimti dėl paraiškos, kuria siekė gauti atleidimą nuo baudos, Komisijai atskleistus įrodymus arba pateikti Komisijai paraišką atsižvelgti į šiuos įrodymus pagal šio pranešimo III skirsnį. Tai netrukdo Komisijai pasinaudoti jai suteiktomis įprastomis tyrimo galiomis siekiant gauti reikiamos informacijos.

(21)

Komisija nenagrinėja kitų paraiškų atleisti nuo baudų, kol nenusprendžia dėl jau turimos paraiškos, susijusios su tuo pačiu įtariamu pažeidimu, nepriklausomai ar paraiška atleisti nuo baudos yra pateikta oficialiai, ar prašant suteikti žymeklį.

(22)

Jeigu administracinės procedūros pabaigoje įmonė atitinka 12 dalyje nurodytas sąlygas, Komisija suteikia jai atleidimą nuo baudų atitinkamu sprendimu. Jeigu administracinės procedūros pabaigoje įmonė neatitinka 12 dalyje nurodytų sąlygų, įmonė nebus jokiu būdu palankiai vertinama pagal šį pranešimą. Jeigu Komisija, suteikusi sąlyginį atleidimą nuo baudos galiausiai nustato, kad pareiškėjas ėmėsi veiksmų priversti kitas įmones, ji nesuteiks įmonei atleidimo nuo baudos.

(23)

Įmonės, kurios atskleidžia savo dalyvavimą įtariamame kartelyje, kuris daro poveikį Bendrijai, bet neatitinka II skirsnyje numatytų sąlygų, gali atitikti sąlygas, kurioms esant gali būti sumažinta bauda, kuri kitaip joms būtų paskirta.

(24)

Kad įmonei būtų sumažinta bauda, įmonė privalo Komisijai pateikti įrodymų, kurie turėtų žymią papildomą vertę Komisijos jau turimų įrodymų apie įtariamą pažeidimą atžvilgiu, ir atitikti visas 12 dalies a–c punktuose nustatytas sąlygas.

(25)

Sąvoka „papildoma vertė“ reiškia mastą, kiek pateikti įrodymai savo pobūdžiu ir (arba) išsamumu sustiprina Komisijos gebėjimą įrodyti įtariamą kartelį. Šiuo požiūriu Komisija paprastai teikia daugiau reikšmės rašytiniams įrodymams, atsiradusiems laikotarpiu, su kuriuo susiję tie faktai, negu vėliau atsiradusiems įrodymams. Kaltinamieji įrodymai, tiesiogiai susiję su tokiais faktais, paprastai laikomi vertingesniais negu netiesioginiai įrodymai. Panašiai, tas mastas, kiek yra reikalinga, jog pateikti įrodymai būtų patvirtinti įrodymais iš kitų šaltinių tam, kad pateiktuosius įrodymus būtų galima panaudoti prieš kitas įmones, susijusias su byla, įtakoja pateiktojo įrodymo vertę, taigi įrodymai nereikalaujantys patvirtinimo yra vertingesni nei, pavyzdžiui, pareiškimai, kuriuos užginčijimo atveju reikia patvirtinti.

(26)

Galutiniame sprendime, kurį Komisija priims pasibaigus administracinei procedūrai, Komisija nustatys baudos sumažinimo dydį, kurio ribose įmonei bus sumažinta bauda lyginant su ta bauda, kuri kitu atveju įmonei būtų paskirta:

Siekdama nustatyti tikslią sumažinimo apimtį kiekvieno iš šių dydžių ribose, Komisija atsižvelgia į laiką, kada buvo pateikti įrodymai, atitinkantys 24 dalies sąlygas, ir į jų papildomą vertę.

Jei pareiškėjas, kuris kreipėsi dėl baudos sumažinimo, pirmasis pateikia nereikalaujantį patvirtinimo įrodymą 25 dalies prasme, kurį Komisija panaudoja nustatyti papildomiems faktams, dėl kurių padidėja pažeidimo sunkumas arba pailgėja trukmė, Komisija, nustatydama baudos dydį tokį įrodymą pateikusiai įmonei, į šiuos faktus neatsižvelgia.

(27)

Įmonė, pageidaujanti, kad jai būtų sumažinta bauda, turi pateikti Komisijai oficialią paraišką ir pakankamai įtariamo kartelio įrodymų, kad galėtų pretenduoti į baudos sumažinimą pagal šio pranešimo 24 dalį. Visi Komisijai savanoriškai pateikti įrodymai, kurių atžvilgiu įmonė, kuri juos pateikia, siekia, kad būtų svarstomas jos palankus vertinimas pagal šio pranešimo III skirsnį, pateikimo metu privalo būti aiškiai nurodyti kaip oficialios paraiškos sumažinti baudą dalis.

(28)

Jei to pageidaujama, Konkurencijos generalinis direktoratas suteikia įmonės paraiškos sumažinti baudą ir vėliau pateiktų įrodymų gavimo patvirtinimą, kuriame nurodyta kiekvieno pateikimo data ir, jei reikia, tikslus laikas. Komisija nesprendžia dėl jokių paraiškų sumažinti baudą, kol nenusprendžia dėl jau turimų paraiškų sąlyginai atleisti nuo baudos už tą patį įtariamą kartelį.

(29)

Jeigu Komisija padaro preliminarią išvadą, kad įmonės pateikti įrodymai turi žymią papildomą vertę pagal 24 dalį ir 25 dalį ir kad įmonė atitiko 12 dalies ir 27 dalies sąlygas, Komisija apie savo ketinimą taikyti sumažintą baudą nurodyto 26 dalyje numatyto dydžio ribose praneša įmonei raštu ne vėliau kaip tą dieną, kai pranešamas prieštaravimų pareiškimas. Komisija per tą patį laikotarpį taip pat raštu praneša įmonei, jei ji padaro preliminarią išvadą, kad įmonė neatitinka reikalavimų sumažinti baudą. Komisija gali neatsižvelgti į paraišką sumažinti baudą, jei ji buvo pateikta pareiškus prieštaravimų pareiškimą.

(30)

Administracinės procedūros pabaigoje Komisija įvertina galutinę kiekvienos įmonės, pateikusios paraišką baudai sumažinti, poziciją priimtame sprendime. Tokiame galutiniame sprendime Komisija nustato:

Jeigu Komisija nustato, kad įmonė neatitinka 12 dalyje nurodytų sąlygų, įmonė nebus palankiai vertinama pagal šį pranešimą.

(31)

Įmonės pareiškimas yra savanoriškas įmonės turimų žinių apie kartelį ir jos vaidmenį jame pateikimas Komisijai arba tokių žinių pateikimas Komisijai įmonės vardu, kuris specialiai paruoštas pateikti pagal šį pranešimą. Bet koks pareiškimas, pateiktas Komisijai dėl šio pranešimo, yra Komisijos bylos dalis ir todėl gali būti naudojamas kaip įrodymas.

(32)

Pareiškėjui pageidaujant, Komisija gali sutikti, kad pareiškėjas pateiktų žodinius įmonės pareiškimus, išskyrus, jei pareiškėjas jau atskleidė įmonės pareiškimo turinį trečiosioms šalims. Žodiniai įmonės pareiškimai įrašomi ir užprotokoluojami Komisijos patalpose. Pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 (6) 19 straipsnį ir Komisijos reglamento (EB) Nr. 773/2004 (7) 3 ir 17 straipsnius įmonėms, pateikusioms žodinius įmonės pareiškimus, per nurodytą laikotarpį bus suteikiama galimybė patikrinti įrašo, kuris bus prieinamas Komisijos patalpose, techninį tikslumą ir ištaisyti žodinio pareiškimo turinio trūkumus. Įmonės gali atsisakyti tokios teisės per tokį nurodytą laikotarpį. Tokiu atveju nuo to momento įrašas laikomas patvirtintu. Įmonė, pateikusi išreikštą arba numanomą žodinio pareiškimo patvirtinimą arba pateikusi jo pataisymų, po to per nustatytą laikotarpį Komisijos patalpose turės išklausyti žodinio pareiškimo įrašą ir patikrinti užprotokoluoto dokumento tikslumą. Įmonė, kuri nevykdo šio paskutinio reikalavimo, gali netekti palankaus vertinimo pagal šį pranešimą.

(33)

Galimybė susipažinti su įmonės pareiškimais suteikiama tik prieštaravimų pareiškimų adresatams, jei jie ir jų vardu susipažinimą įgyvendinantys advokatai įsipareigoja nedaryti jokių įmonės pareiškime esančios informacijos, su kuria susipažinti buvo suteikta teisė, kopijų mechaniniu arba elektroniniu būdu ir užtikrinti, kad iš įmonės pareiškimų gauta informacija bus naudojama tik toliau nurodytais tikslais. Kitoms šalims, pavyzdžiui, skundo pareiškėjams, teisė susipažinti su įmonės pareiškimais nesuteikiama. Komisija mano, kad ši ypatinga įmonės pareiškimo apsauga nėra daugiau pateisinama nuo to, kai pareiškėjas atskleidžia jo turinį trečiosioms šalims.

(34)

Pagal Komisijos pranešimą dėl teisės susipažinti su Komisijos dokumentais bylose taisyklių (8), teisė susipažinti su byla suteikiama tik prieštaravimų pareiškimų adresatams, su sąlyga, kad tokiu būdu gautą informaciją galima naudoti tik teisminėje arba administracinėje byloje, kurioje taikomos Bendrijos konkurencijos teisės nuostatos tuo pačiu klausimu kaip ir atitinkamoje administracinėje procedūroje. Tokios informacijos naudojimas kitiems tikslams procedūros metu gali būti vertinamas kaip nepakankamas bendradarbiavimas pagal šio pranešimo 12 dalį ir 27 dalį. Be to, jei informacija panaudojama kitais tikslais Komisijai priėmus draudžiamąjį sprendimą procedūroje, bet kokio teisminio nagrinėjimo metu Komisija gali kreiptis į Bendrijos teismus dėl baudos atitinkamai įmonei padidinimo. Jeigu informacija bet kuriuo metu naudojama kitoms reikmėms ir jeigu dalyvauja išorės advokatas, Komisija apie incidentą gali pranešti to advokato advokatūros institucijai, su tikslu, kad incidente dalyvavusio advokato atžvilgiu būtų svarstomos drausminės nuobaudos.

(35)

Pagal šį pranešimą pateikti įmonės pareiškimai bus perduoti valstybių narių konkurencijos institucijoms pagal Reglamento Nr. 1/2003 12 straipsnį tik tokiu atveju, jei yra įvykdytos Tinklo pranešime (9) nustatytos sąlygos ir jei gaunančiosios konkurencijos institucijos teikiamos apsaugos nuo atskleidimo lygis atitinka Komisijos teikiamą apsaugos lygį.

(36)

Komisija nepriima jokios pozicijos, ar suteikti sąlyginį atleidimą nuo baudos arba ar kitaip palankiai vertinti pagal bet kokią paraišką, jei paaiškėja, kad paraiška yra susijusi su pažeidimais, kuriems taikomas Reglamento Nr. 1/2003 25 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytas penkerių metų nuobaudų skyrimo senaties terminas, nes tokios paraiškos netenka prasmės.

(37)

Nuo paskelbimo Oficialiajame leidinyje dienos šis pranešimas keičia 2002 m. Komisijos pranešimą dėl atleidimo nuo baudų ir jų sumažinimo kartelių bylose visose bylose, kuriose jokia įmonė nesikreipė į Komisiją siekdama pasinaudoti tame pranešime nurodytu palankiu vertinimu. Vis dėlto šio pranešimo 31–35 dalys nuo paskelbimo datos bus taikomos visoms neužbaigtoms ir naujoms paraiškoms dėl atleidimo nuo baudų ar baudų sumažinimo.

(38)

Komisijai žinoma, kad šis pranešimas sukurs teisėtus lūkesčius, kuriais įmonės, atskleisdamos kartelių egzistavimą Komisijai, gali pasikliauti.

(39)

Remiantis Komisijos praktika, faktas, kad įmonė bendradarbiavo su Komisija vykstant administracinei procedūrai, nurodomas bet kuriame sprendime, kad būtų galima paaiškinti, kodėl suteiktas atleidimas nuo baudos arba kodėl sumažinta bauda. Faktas, kad įmonė atleista nuo baudos arba kad bauda sumažinta, neapsaugo įmonės nuo civilinės teisės pasekmių dėl dalyvavimo pažeidžiant EB sutarties 81 straipsnį.

(40)

Komisija laikosi nuomonės, kad paprastai dokumentų ir rašytinių ar įrašytų pareiškimų, gautų šio pranešimo kontekste, atskleidimas visuomenei pakenktų tam tikriems vešiesiems ar privatiems interesams, pavyzdžiui, inspekcijų ir tyrimų apsaugai, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 (10) 4 straipsnyje, netgi po to, kai buvo priimtas sprendimas.

8.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 298/23

—

Europa interneto svetainės konkurencijos skiltyje (http://ec.europa.eu/comm/competition/mergers/cases/). Ši svetainė suteikia galimybę rasti atskirus sprendimus dėl koncentracijos, įskaitant tokių sprendimų indeksus pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, priėmimo datą ir sektorių.

—

elektroniniu formatu EUR-Lex interneto svetainėje 32006M4390 dokumento numeriu. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairius Europos teisės dokumentus. (http://ec.europa.eu/eur-lex/lex)