ISSN 1725-521X

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

C 290

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Informacija ir prane_imai

49 tomas
2006m. lapkričio 29d.


Prane_imo Nr.

Turinys

Puslapis

 

I   Informacija

 

Komisija

2006/C 290/1

Euro kursas

1

2006/C 290/2

Informacinė procedūra — Techniniai standartai ( 1 )

2

2006/C 290/3

Valstybės pagalba — Italija — Valstybės pagalba Nr. C 42/2006 (ex NN 52/2006) — Poste ItalianeBancoPosta — Palūkanų mokėjimas už valstybės iždo sąskaitoje laikomas einamųjų sąskaitų lėšas — Kvietimas teikti pastabas pagal EB sutarties 88 straipsnio 2 dalį ( 1 )

8

2006/C 290/4

Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį

20

2006/C 290/5

Valstybių narių pranešamos informacijos apie valstybės pagalbą, teikiamą pagal 2003 m. gruodžio 23 d. Reglamentą (EB) Nr. 1/2004 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo valstybės pagalbai mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kurios verčiasi žemės ūkio produktų gamyba, perdirbimu ir prekyba, santrauka ( 1 )

23

2006/C 290/6

Valstybių narių pranešama informacija apie valstybės pagalbą, teikiamą pagal 2001 m. sausio 12 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 70/2001 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo valstybės pagalbai mažoms ir vidutinėms įmonėms ( 1 )

26

2006/C 290/7

Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla Nr. COMP/M.4376 — Dresdner Bank/Gazprombank/JV) — Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka ( 1 )

27

2006/C 290/8

Valstybių narių pranešama informacija apie valstybės pagalbą, teikiamą pagal 2002 m. gruodžio 12 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 2204/2002 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo valstybės pagalbai, teikiamai užimtumui ( 1 )

28

2006/C 290/9

Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla Nr. M.4474 — BC Partners/Techem) — Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka ( 1 )

31

2006/C 290/0

Neprieštaravimas praneštai koncentracijai (Byla Nr. COMP/M.4398 — Veolia Cargo/RAIL LINK/JV) ( 1 )

32

 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE

LT

 


I Informacija

Komisija

29.11.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 290/1


Euro kursas (1)

2006 m. lapkričio 28 d.

(2006/C 290/01)

1 euro=

 

Valiuta

Valiutos kursas

USD

JAV doleris

1,3147

JPY

Japonijos jena

152,99

DKK

Danijos krona

7,4545

GBP

Svaras sterlingas

0,67625

SEK

Švedijos krona

9,0683

CHF

Šveicarijos frankas

1,5866

ISK

Islandijos krona

91,71

NOK

Norvegijos krona

8,2810

BGN

Bulgarijos levas

1,9558

CYP

Kipro svaras

0,5780

CZK

Čekijos krona

28,060

EEK

Estijos kronos

15,6466

HUF

Vengrijos forintas

258,59

LTL

Lietuvos litas

3,4528

LVL

Latvijos latas

0,6978

MTL

Maltos lira

0,4293

PLN

Lenkijos zlotas

3,8368

RON

Rumunijos lėja

3,4695

SIT

Slovėnijos tolaras

239,67

SKK

Slovakijos krona

35,641

TRY

Turkijos lira

1,9470

AUD

Australijos doleris

1,6861

CAD

Kanados doleris

1,4863

HKD

Honkongo doleris

10,2217

NZD

Naujosios Zelandijos doleris

1,9525

SGD

Singapūro doleris

2,0385

KRW

Pietų Korėjos vonas

1 223,79

ZAR

Pietų Afrikos randas

9,4510

CNY

Kinijos ženminbi juanis

10,3072

HRK

Kroatijos kuna

7,3435

IDR

Indijos rupija

12 076,18

MYR

Malaizijos ringitas

4,7855

PHP

Filipinų pesas

65,623

RUB

Rusijos rublis

34,6370

THB

Tailando batas

47,772


(1)  

Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.


29.11.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 290/2


Informacinė procedūra — Techniniai standartai

(2006/C 290/02)

(Tekstas svarbus EEE)

1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/34/EB, nustatanti informacijos apie techninius standartus ir reglamentus bei informacinės visuomenės paslaugas teikimo tvarką. (OL Nr. L 204, 1998 7 21, p. 37; OL Nr. L 217, 1998 8 5, p. 18).

Komisijos gauti pranešimai apie nacionalinių techninių standartų projektus

Nuoroda (1)

Pavadinimas

Trijų mėnesių trukmės atidėjimo laikotarpio pabaiga (2)

2006/0568/P

Reglamento „Dėl radijo ryšio stotyse susidarančių elektromagnetinių laukų intensyvumo lygių stebėjimo ir matavimo procedūrų“ projektas

2007 1 26

2006/0569/D

Įstatymo, kuriuo nustatoma biodegalų kvota, pakeičiant Federacinį aplinkos apsaugos nuo taršos įstatymą ir nuostatas dėl energijos ir elektros energijos mokesčio, projektas (Biodegalų kvotų įstatymas; vok. santrumpa — BioKraftQuG)

 (4)

2006/0570/E

Nuo 87,5 iki 108 MHz dažnių juosta transliuojamų dažniniu būdu moduliuotų radijo programų siųstuvų radijo ryšio sąsajos aprašas IR-68

2007 1 29

2006/0571/E

Įsakymo, kuriuo iš dalies pakeičiamas 1999 m. liepos 27 d. įsakymas, nustatantis reikalavimus, kuriuos turi atitikti gesintuvai, įrengti žmonėms arba kroviniams vežti skirtose transporto priemonėse, projektas

2007 1 29

2006/0572/E

Skaitmeninio antžeminio radijo (T-DAB) programų transliavimo siųstuvų radijo ryšio sąsajos aprašas IR-69

2007 1 29

2006/0573/E

Analoginės televizijos programų transliavimo siųstuvų radijo ryšio sąsajos aprašas IR-70

2007 1 29

2006/0574/E

Karališkojo dekreto Nr. 1422/2002, nustatančio saugos ir taršos prevencijos normas, kurias turi atitikti mažesnio nei 24 metrų ilgio žvejybos laivai, projektas

2007 1 29

2006/0575/E

Skaitmeninės antžeminės televizijos transliavimo uhf juosta siųstuvų radijo ryšio sąsajos aprašas IR-71

2007 1 29

2006/0576/E

Karališkojo dekreto, kuriuo iš dalies pakeičiamas valgomųjų augalinių aliejų techninis ir sanitarinis reglamentas, patvirtintas 1983 m. sausio 25 d. karališkuoju dekretu Nr. 308/1983 „Dėl fizinių ir cheminių rafinuoto saulėgrąžų aliejaus savybių“, projektas

2007 1 29

2006/0577/E

2,4 GHz dažnių juostos radijo dažnių atpažinties prietaisų (rfid) radijo ryšio sąsajos aprašas IR-95

2007 1 29

2006/0578/CZ

2006 m. …… nutarimas, kuriuo išsamiai apibrėžtas tam tikrų kitų mineralinių alyvų žymėjimas

2007 1 29

2006/0579/PL

Žemės ūkio ir kaimo plėtros ministro įsakymo „Dėl leidimų diegti Lenkijos Respublikoje iki šiol nenaudotus gyvulininkystės metodus išdavimo sąlygų, tvarkos ir būdo“ projektas

2007 1 29

Komisija atkreipia dėmesį į sprendimą, priimtą 1996 m. balandžio 30 d. byloje „CIA Security“ (C-194/94 — ECR I, p. 2201), kurioje Teisingumo teismas nustatė, kad Direktyvos 98/34/EB (anksčiau 83/189/EEB) 8 ir 9 straipsniai interpretuotini kaip reiškiantys, kad asmenys gali jais remtis nacionaliniuose teismuose, kurie turi atšaukti nacionalinio techninio standarto, apie kurį nebuvo informuota pagal šios Direktyvos reikalavimus, taikymą.

Šis sprendimas patvirtina Komisijos 1986 m. spalio 1 d. pranešimą (OL Nr. C 245, 1986 10 1, p. 4).

Todėl, pažeidus įsipareigojimą pranešti, draudžiama naudoti atitinkamus techninius standartus, ir to pasėkoje taikyti juos asmenims.

Norėdami gauti daugiau informacijos apie informavimo procedūrą, prašome rašyti šiuo adresu:

Europos Komisija

DG Enterprise and Industry, Unit C3

B-1049 Brussels

el. paštas: dir83-189-central@ec.europa.eu

Taip pat informacijos rasite svetainėje: http://ec.europa.eu/enterprise/tris/

Norėdami gauti bet kokios tolimesnės informacijos apie šiuos pranešimus, prašome kreiptis į žemiau išvardintus nacionalinius skyrius:

NACIONALINIŲ SKYRIŲ, ATSAKINGŲ UŽ DIREKTYVOS 98/34/EB VADYBĄ, SĄRAŠAS

BELGIJA

BELNotif

Qualité et Sécurité

SPF Economie, PME, Classes moyennes et Energie

NG III — 4ème étage

boulevard du Roi Albert II/16

B-1000 Bruxelles

P. Pascaline Descamps

Tel.: (32 2) 277 80 03

Faksas: (32 2) 277 54 01

El. paštas: pascaline.descamps@mineco.fgov.be

paolo.caruso@mineco.fgov.be

Bendrasis el. paštas: belnotif@mineco.fgov.be

Svetainė: http://www.mineco.fgov.be

ČEKIJOS RESPUBLIKA

Czech Office for Standards, Metrology and Testing

Gorazdova 24

P.O. BOX 49

CZ-128 01 Praha 2

P. Miroslav Chloupek

Director of International Relations Department

Tel.: (420) 224 90 71 23

Faksas: (420) 224 91 49 90

El. paštas: chloupek@unmz.cz

P. Lucie Růžičková

Tel.: (420) 224 90 71 39

Faksas: (420) 224 90 71 22

El. paštas: ruzickova@unmz.cz

Bendrasis el. paštas: eu9834@unmz.cz

Svetainė: http://www.unmz.cz

DANIJA

Erhvervs- og Byggestyrelsen

(National Agency for Enterprise and Construction)

Dahlerups Pakhus

Langelinie Allé 17

DK-2100 København Ø (arba DK-2100 Copenhagen OE)

P. Bjarne Bang Christensen

Legal adviser

Tel.: (45) 35 46 63 66 (tiesioginis)

El. paštas: bbc@ebst.dk

P. Birgit Jensen

Principal Executive Officer

Tel.: (45) 35 46 62 87 (tiesioginis)

Faksas: (45) 35 46 62 03

El. paštas: bij@ebst.dk

P. Pernille Hjort Engstrøm

Head of Section

Tel.: (45) 35 46 63 35 (tiesioginis)

El. paštas: phe@ebst.dk

Bendrasis adresas informavimo pranešimams — noti@ebst.dk

Svetainė: http://www.ebst.dk/Notifikationer

VOKIETIJA

Bundesministerium für Wirtschaft und Technologie

Referat EA3

Scharnhorststr. 34 — 37

D-10115 Berlin

P. Christina Jäckel

Tel.: (49 30) 20 14 63 53

Faksas: (49 30) 20 14 53 79

El. paštas: infonorm@bmwa.bund.de

Svetainė: http://www.bmwa.bund.de

ESTIJA

Ministry of Economic Affairs and Communications

Harju str. 11

EE-15072 Tallinn

P. Karl Stern

Executive Officer of Trade Policy Division

EU and International Co-operation Department

Tel.: (372 6) 25 64 05

Faksas: (372 6) 31 30 29

El. paštas: karl.stern@mkm.ee

Bendrasis el. paštas: el.teavitamine@mkm.ee

Svetainė: http://www.mkm.ee

GRAIKIJA

Ministry of Development

General Secretariat of Industry

Mesogeion 119

GR-101 92 ATHENS

Tel.: (30 210) 696 98 63

Faksas: (30 210) 696 91 06

ELOT

Acharnon 313

GR-111 45 ATHENS

P. Evangelia Alexandri

Tel.: (30 210) 212 03 01

Faksas: (30 210) 228 62 19

El. paštas: alex@elot.gr

Bendrasis el. paštas: 83189in@elot.gr

Svetainė: http://www.elot.gr

ISPANIJA

S.G. de Asuntos Industriales, Energéticos, de Transportes y Comunicaciones y de Medio Ambiente

D.G. de Coordinación del Mercado Interior y otras PPCC

Secretaría de Estado para la Unión Europea

Ministerio de Asuntos Exteriores y de Cooperación

Torres „Ágora“

C/ Serrano Galvache, 26-4a

E-20033 Madrid

P. Angel Silván Torregrosa

Tel.: (34) 91 379 83 32

P. Esther Pérez Peláez

Technical Advisor

El. paštas: esther.perez@ue.mae.es

Tel.: (34) 91 379 84 64

Faksas: (34) 91 379 84 01

Bendrasis el. paštas: d83-189@ue.mae.es

PRANCŪZIJA

Délégation interministérielle aux normes

Direction générale de l'Industrie, des Technologies de l'information et des Postes (DiGITIP)

Service des politiques d'innovation et de compétitivité (SPIC)

Sous-direction de la normalisation, de la qualité et de la propriété industrielle (SQUALPI)

DiGITIP 5

12, rue Villiot

F-75572 Paris Cedex 12

P. Suzanne Piau

Tel.: (33) 1 53 44 97 04

Faksas: (33) 1 53 44 98 88

El. paštas: suzanne.piau@industrie.gouv.fr

P. Françoise Ouvrard

Tel.: (33) 1 53 44 97 05

Faksas: (33) 1 53 44 98 88

El. paštas: francoise.ouvrard@industrie.gouv.fr

Bendrasis el. paštas: d9834.france@industrie.gouv.fr

AIRIJA

NSAI

Glasnevin

Dublin 9

Ireland

P. Tony Losty

Tel.: (353 1) 807 38 80

Faksas: (353 1) 807 38 38

El. paštas: tony.losty@nsai.ie

Svetainė: http://www.nsai.ie

ITALIJA

Ministero dello sviluppo economico

Direzione Generale per lo sviluppo produttivo e la competitività

Ufficio F1 — Ispettorato tecnico dell'industria

Via Molise 2

I-00187 Roma

P. Vincenzo Correggia

Tel.: (39) 06 47 05 22 05

Faksas: (39) 06 47 88 78 05

El. paštas: vincenzo.correggia@attivitaproduttive.gov.it

P. Enrico Castiglioni

Tel.: (39) 06 47 05 26 69

Faksas: (39) 06 47 88 78 05

El. paštas: enrico.castiglioni@attivitaproduttive.gov.it

Bendrasis el. paštas: ucn98.34.italia@attivitaproduttive.gov.it

Svetainė: http://www.attivitaproduttive.gov.it

KIPRAS

Cyprus Organization for the Promotion of Quality

Ministry of Commerce, Industry and Tourism

13-15, A. Araouzou street

CY-1421 Nicosia

Tel.: (357 22) 40 93 10

Faksas: (357 22) 75 41 03

P. Antonis Ioannou

Tel.: (357 22) 40 94 09

Faksas: (357 22) 75 41 03

El. paštas: aioannou@cys.mcit.gov.cy

Bendrasis el. paštas: dir9834@cys.mcit.gov.cy

Svetainė: http://www.cys.mcit.gov.cy

LATVIJA

Ministry of Economics of Republic of Latvia

Trade Normative and SOLVIT Notification Division

SOLVIT Coordination Centre

55, Brīvības Street

LV-1519 Riga

Reinis Berzins

Deputy Head of Trade Normative and SOLVIT Notification Division

Tel.: (371) 701 32 30

Faksas: (371) 728 08 82

Zanda Liekna

Senior Officer of Division of EU Internal Market Coordination

Tel.: (371) 701 32 36

Tel.: (371) 701 30 67

Faksas: (371) 728 08 82

El. paštas: zanda.liekna@em.gov.lv

Bendrasis el. paštas: notification@em.gov.lv

LIETUVA

Lithuanian Standards Board

T. Kosciuškos g. 30

LT-01100 Vilnius

P. Daiva Lesickienė

Tel.: (370 5) 270 93 47

Faksas: (370 5) 270 93 67

El. paštas: dir9834@lsd.lt

Svetainė: http://www.lsd.lt

LIUKSEMBURGAS

SEE — Service de l'Energie de l'Etat

34, avenue de la Porte-Neuve B.P. 10

L-2010 Luxembourg

P. J.P. Hoffmann

Tel.: (352) 46 97 46 1

Faksas: (352) 22 25 24

El. paštas: see.direction@eg.etat.lu

Svetainė: http://www.see.lu

VENGRIJA

Hungarian Notification Centre —

Ministry of Economy and Transport

Industrial Department

Budapest

Honvéd u. 13-15.

H-1880

P. Zsolt Fazekas

Leading Councillor

El. paštas: fazekas.zsolt@gkm.gov.hu

Tel.: (36 1) 374 28 73

Faksas: (36 1) 473 16 22

El. paštas: notification@gkm.gov.hu

Svetainė: http://www.gkm.hu/dokk/main/gkm

MALTA

Malta Standards Authority

Level 2

Evans Building

Merchants Street

VLT 03

MT-Valletta

Tel.: (356) 21 24 24 20

Tel.: (356) 21 24 32 82

Faksas: (356) 21 24 24 06

P. Lorna Cachia

El. paštas: lorna.cachia@msa.org.mt

Bendrasis el. paštas: notification@msa.org.mt

Svetainė: http://www.msa.org.mt

NYDERLANDAI

Ministerie van Financiën

Belastingsdienst/Douane Noord

Team bijzondere klantbehandeling

Centrale Dienst voor In-en uitvoer

Engelse Kamp 2

Postbus 30003

9700 RD Groningen

Nederland

P. Ebel van der Heide

Tel.: (31 50) 523 21 34

P. Hennie Boekema

Tel.: (31 50) 523 21 35

P. Tineke Elzer

Tel.: (31 50) 523 21 33

Faksas: (31 50) 523 21 59

Bendrasis el. paštas:

Enquiry.Point@tiscali-business.nl

Enquiry.Point2@tiscali-business.nl

AUSTRIJA

Bundesministerium für Wirtschaft und Arbeit

Abteilung C2/1

Stubenring 1

A-1010 Wien

P. Brigitte Wikgolm

Tel.: (43 1) 711 00 58 96

Faksas: (43 1) 715 96 51 arba (43 1) 712 06 80

El. paštas: not9834@bmwa.gv.at

Svetainė: http://www.bmwa.gv.at

LENKIJA

Ministry of Economy

Department for Economic Regulations

Plac Trzech Krzyży 3/5

PL-00-570 Warszawa

P. Barbara H. Kozłowska

Tel.: (48 22) 693 54 07

Faksas: (48 22) 693 40 25

El. paštas: barbara.kozlowska@mg.gov.pl

P. Agata Gągor

Tel.: (48 22) 693 56 90

Bendrasis el. paštas: notyfikacja@mg.gov.pl

PORTUGALIJA

Instituto Portugês da Qualidade

Rua Antonio Gião, 2

P-2829-513 Caparica

P. Cândida Pires

Tel.: (351) 21 294 82 36 arba 81 00

Faksas: (351) 21 294 82 23

El. paštas: c.pires@mail.ipq.pt

Bendrasis el. paštas: not9834@mail.ipq.pt

Svetainė: http://www.ipq.pt

SLOVĖNIJA

SIST — Slovenian Institute for Standardization

Contact point for 98/34/EC and WTO-TBT Enquiry Point

Šmartinska 140

SLO-1000 Ljubljana

P. Vesna Stražišar

Tel.: (386 1) 478 30 41

Faksas: (386 1) 478 30 98

El. paštas: contact@sist.si

SLOVAKIJA

P. Kvetoslava Steinlova

Director of the Department of European Integration,

Office of Standards, Metrology and Testing of the Slovak Republic

Štefanovičova 3

SK-814 39 Bratislava

Tel.: (421 2) 52 49 35 21

Faksas: (421 2) 52 49 10 50

El. paštas: steinlova@normoff.gov.sk

SUOMIJA

Kauppa-ja teollisuusministeriö

(Ministry of Trade and Industry)

Adresas lankytojams:

Aleksanterinkatu 4

FIN-00171 Helsinki

ir

Katakatu 3

FIN-00120 Helsinki

Pašto adresas:

PO Box 32

FIN-00023 Government

P. Leila Orava

Tel.: (358 9) 16 06 46 86

Faksas: (358 9) 16 06 46 22

El. paštas: leila.orava@ktm.fi

P. Katri Amper

Tel.: (358 9) 16 06 46 48

Bendrasis el. paštas: maaraykset.tekniset@ktm.fi

Svetainė: http://www.ktm.fi

ŠVEDIJA

Kommerskollegium

(National Board of Trade)

Box 6803

Drottninggatan 89

S-113 86 Stockholm

P. Kerstin Carlsson

Tel.: (46 8) 690 48 82 arba (48 8) 690 48 00

Faksas: (46 8) 690 48 40 arba (46 8) 30 67 59

El. paštas: kerstin.carlsson@kommers.se

Bendrasis el. paštas: 9834@kommers.se

Svetainė: http://www.kommers.se

JUNGTINĖ KARALYSTĖ

Department of Trade and Industry

Standards and Technical Regulations Directorate 2

151 Buckingham Palace Road

London SW1 W 9SS

United Kingdom

P. Philip Plumb

Tel.: (44 20) 72 15 14 88

Faksas: (44 20) 72 15 13 40

El. paštas: philip.plumb@dti.gsi.gov.uk

Bendrasis el. paštas: 9834@dti.gsi.gov.uk

Svetainė: http://www.dti.gov.uk/strd

EFTA — ESA

EFTA Surveillance Authority

Rue Belliard 35

B-1040 Bruxelles

P. Adinda Batsleer

Tel.: (32 2) 286 18 61

Faksas: (32 2) 286 18 00

El. paštas: aba@eftasurv.int

P. Tuija Ristiluoma

Tel.: (32 2) 286 18 71

Faksas: (32 2) 286 18 00

El. paštas: tri@eftasurv.int

Bendrasis el. paštas: DRAFTTECHREGESA@eftasurv.int

Svetainė: http://www.eftasurv.int

EFTA

Goods Unit

EFTA Secretariat

Rue Joseph II 12-16

B-1000 Bruxelles

P. Kathleen Byrne

Tel.: (32 2) 286 17 49

Faksas: (32 2) 286 17 42

El. paštas: kathleen.byrne@efta.int

Bendrasis el. paštas: DRAFTTECHREGEFTA@efta.int

Svetainė: http://www.efta.int

TURKIJA

Undersecretariat of Foreign Trade

General Directorate of Standardisation for Foreign Trade

Inönü Bulvari no 36

TR-06510

Emek — Ankara

P. Mehmet Comert

Tel.: (90 312) 212 58 98

Faksas: (90 312) 212 87 68

El. paštas: comertm@dtm.gov.tr

Svetainė: http://www.dtm.gov.tr


(1)  Metai — registracijos numeris — valstybė narė.

(2)  Laikotarpis, per kurį projektas negali būti priimtas.

(3)  Nėra atidėjimo laikotarpio, kol Komisija priima skubaus priėmimo priežastis, kuriomis remiasi pranešanti valstybė narė.

(4)  Nėra atidėjimo laikotarpio, nes priemonės apima technines specifikacijas ar kitus reikalavimus ar standartus, susijusius su fiskalinėmis ir finansinėmis priemonėmis, nurodytomis Direktyvos 98/34/EB 1 straipsnio 11 dalies antros pastraipos trečioje įtraukoje.

(5)  Informacinė procedūra pabaigta.


29.11.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 290/8


VALSTYBĖS PAGALBA — ITALIJA

Valstybės pagalba Nr. C 42/2006 (ex NN 52/2006)

Poste ItalianeBancoPosta

Palūkanų mokėjimas už valstybės iždo sąskaitoje laikomas einamųjų sąskaitų lėšas

Kvietimas teikti pastabas pagal EB sutarties 88 straipsnio 2 dalį

(2006/C 290/03)

(Tekstas svarbus EEE)

Toliau pateiktu autentiška kalba parengtu 2006 m. rugsėjo 26 d. raštu Komisija pranešė Italijai apie sprendimą pradėti EB sutarties 88 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą dėl pirmiau minėtos priemonės.

Komisija nusprendė neprieštarauti dėl tam tikros kitos pagalbos (priemonės), kaip nurodyta po šios santraukos pateikiamame rašte.

Per vieną mėnesį nuo šios santraukos ir po jos pateikiamo rašto paskelbimo dienos, suinteresuotosios šalys gali pateikti pastabas dėl priemonės, kurios tyrimo procedūrą Komisija pradeda, šiuo adresu:

Commission européenne

Direction générale de la Concurrence,

Direction Aides d'État II

Greffe des Aides d'Etat

B-1049-Bruxelles

Faksas (32 2) 296 12 42

Šios pastabos bus perduotos Italijai. Pastabas teikianti suinteresuotoji šalis gali pateikti pagrįstą raštišką prašymą neatskleisti jos tapatybės.

SANTRAUKA

(1)

2005 m. gruodžio 30 d.Associazione Bancaria Italiana (toliau — ABI) Komisijai pateikė informaciją apie įvairias Poste Italiane SpA (toliau — PI) (1) bankinėje veikloje taikomas priemones. Šią veiklą vykdo visiškai integruotas PI skyrius BancoPosta.

(2)

ABI teigimu, BancoPosta indėlininkų einamosiose sąskaitose sukauptos lėšos būtų laikomos Italijos ekonomikos ir finansų ministerijos sąskaitoje. Už šį indėlį PI gautų apie 4 % palūkanas, nors BancoPosta einamųjų sąskaitų palūkanų norma siekia apie 1 %. Skirtumas tarp indėlių ir paskolos (2) palūkanų normų būtų didesnis nei atitinkamas rinkos palūkanų normų skirtumas, todėl tai yra valstybės pagalba.

1.   VERTINIMAS

(3)

BancoPosta indėlininkų einamosiose sąskaitose sukauptos lėšos buvo deponuotos Ekonomikos ir finansų ministerijos (toliau — Iždas) ir Cassa depositi e Prestiti (toliau –CDP) sąskaitose.

(4)

Iki 2004 m. pabaigos pašto teikiamoms einamųjų sąskaitų paslaugoms iš esmės buvo taikomas 1917 m. įstatymas, pakeistas 1945 m. lapkričio 22 d. Dekretu 822. Įstatyme pirmiausia buvo numatyta, kad PI (BancoPosta) indėlininkų einamosiose sąskaitose sukauptos lėšos turėtų būti laikomos sąskaitoje, kurios palūkanų norma gali skirtis nuo CDP gaunamų finansinės veiklos palūkanų normos mažiau nei 15 šimtųjų procentinio punkto dalių.

(5)

Nuo 2005 m. palūkanų mokėjimui taikomas 2005 m. gruodžio 23 d. Įstatymas Nr. 266. Šiame įstatyme numatyta, kad PI (BancoPosta) mokamų palūkanų normą nustato Ekonomikos ir finansų ministerija bei PI (BancoPosta), atsižvelgdami į rinkos parametrus. Todėl 2006 m. vasario 23 d. Ministerijos ir PI (BancoPosta) susitarimu buvo apibrėžti konkretūs palūkanų normų nustatymo mechanizmai trejų metų laikotarpiui nuo 2005 m.

(6)

2005 m. palūkanų norma siekia apie 3,9 %.

(7)

PI (BancoPosta) mokamos palūkanos yra valstybės ištekliai. Paskolos palūkanų normos, siūlomos PI (BancoPosta), yra pasirinktinės. Be to, PI konkuruoja su bankais ir finansinę veiklą vykdančiais ūkio subjektais, kurių siūlomi produktai gali didžia dalimi pakeisti PI siūlomus produktus. Pašto ir finansų paslaugų sektoriuose vyksta prekyba tarp valstybių narių. PI taikoma paskolos palūkanų norma stiprina bendrovės padėtį Bendrijos vidaus prekyboje konkuruojančių pašto ir banko paslaugų įmonių atžvilgiu. Todėl taikoma priemonė gali paveikti tokią prekybą ir iškreipti konkurenciją.

(8)

Be to, priemonė laikoma valstybės pagalba, jeigu ją taikant gavėjams suteikiamas pranašumas. Šiuo atveju pranašumas galėtų atsirasti tik dėl taikomų paskolos palūkanų normų.

(9)

Valstybės mokamos paskolos palūkanos sukuria ekonominį pranašumą tuo atveju, jeigu jos didesnės nei rinkos palūkanos, kurias PI (BancoPosta) rinkos sąlygomis mokėtų privatus skolininkas, atsižvelgdamas į deponuotų lėšų pobūdį ir sumą.

(10)

Šį atvejį būtina vertinti dviem aspektais: atsižvelgiant į iki 2004 m. ir nuo 2005 m. taikytas priemones.

Priemonės, taikomos nuo 2005 m.

(11)

Nuo 2005 m. PI (BancoPosta) indėlininkų einamosiose sąskaitose sukauptos lėšos laikomos tik Iždo sąskaitoje. Be to Italijos teigimu, dabar paskolų palūkanų norma nustatoma pagal rinkos parametrus, atsižvelgiant į 30 metų (80 %) ir 10 metų (10 %) laikotarpio vyriausybės vertybinių popierių bei 12 mėnesių laikotarpio iždo obligacijų (10 %) pajamingumo svertinį vidurkį. Vyriausybės vertybinių popierių bei iždo obligacijų palūkanų normos, taikomos paskolos palūkanoms skaičiuoti, peržiūrimos kas dvi savaites. Be to, atsiradus reikšmingiems palūkanų normų kreivės pokyčiams (pavyzdžiui, pasikeitus ilgalaikių ir trumpalaikių paskolų palūkanų normų santykiui), PI turi galimybę peržiūrėti palūkanų skaičiavimo schemą.

(12)

Italijos nuomone, ilgalaikės priemonės pasiteisintų, nes surinktos lėšos iš esmės yra ilgalaikio pobūdžio. Todėl Italijos nuomone, PI (BancoPosta) neįgytų pranašumo dėl taikomos paskolos palūkanų normos.

(13)

Komisija mano, kad rinkos palūkanų norma turėtų būti nustatoma atsižvelgiant į tai, kokio dydžio palūkanas PI mokėtų privatus skolininkas, atsižvelgdamas į deponuotų lėšų pobūdį ir sumą.

(14)

Būtina atsižvelgti į tai, kad PI (BancoPosta) lėšos laikomos Iždo einamojoje sąskaitoje. Su deponuotomis lėšomis susijusią likvidumo riziką padengia Iždas, ne PI. Be to, Iždo einamojoje sąskaitoje sukauptos lėšos šiuo metu skiriamos įprastoms biudžeto reikmėms.

(15)

Nepakankamai aišku, ar alternatyvi finansavimo priemonė, kurią Italija pasitelktų prireikus pakeisti iš PI (BancoPosta) gautas lėšas, iš esmės būtų ilgalaikiai įsipareigojimai. Nors, siekdama patvirtinti Iždui teikiamų išteklių stabilumą, Italija teigia, kad pastaruoju metu PI (BancoPosta) klientų einamosiose sąskaitose sukaupiama daugiau lėšų, CDP ir Iždui pervedamų lėšų suma pastaraisiais metais labai pakito.

(16)

Be to, negalima atmesti fakto, kad pagal įstatymą PI (BancoPosta) indėlininkų einamosiose sąskaitose sukauptos lėšos privalo būti deponuotos valstybės sąskaitoje ir dėl šio ypatumo bendrovės neįmanoma palyginti su kitais rinkos dalyviais. Tokiomis aplinkybėmis Komisijai reikėtų nustatyti PI (BancoPosta) sąskaitos valdymo sąnaudas (tai turėtų būti įmanoma taikant veiksmingą analitinę apskaitos sistemą) ir pridėti pagrįstą maržą. Ši suma rodytų ad hoc rinkos palūkanų normą.

(17)

Abejojama, ar palūkanos, kurias Iždas mokės PI (BancoPosta), nustatomos taikant tinkamą rinkos orientyrą.

(18)

Pripažinus, kad nuo 2005 m. taikoma palūkanų normos nustatymo schema yra valstybės pagalba, ši pagalba būtų:

vertinama kaip nauja pagalba;

neteisėta, nes atitinkamas įstatymas ir susitarimas įsigaliojo ministro potvarkiu pažeidžiant Sutarties 88 straipsnio 3 dalį;

nesuderinama su EB sutartimi.

Priemonės, taikytos iki 2005 m.

(19)

Jeigu iki 2004 m. imtinai taikyta palūkanų normos nustatymo schema būtų laikoma valstybės pagalba, ji būtų vertinama kaip esama pagalba.

(20)

Iki 2004 m. pabaigos valstybės mokamos palūkanos už lėšas, pervestas iš PI (BancoPosta) klientų einamųjų sąskaitų, buvo iš esmės nustatytos remiantis 1917 m. priimtu įstatymu, pakeistu 1945 m.

(21)

Jeigu remiantis procedūrinio reglamento 1 straipsnio b punkto i, iv ir v papunkčių nuostatomis, iki 2004 m. pabaigos taikyta priemonė buvo valstybės pagalba, ji turėtų būti vertinama kaip esama pagalba (3).

(22)

Priemonę baigta taikyti vėliausiai 2004 m. gruodžio 31 d. (atgaline data) pritaikius 2005 m. gruodžio 23 d. Įstatymą 266. Todėl, atsižvelgiant į procedūrinio reglamento 18 straipsnio nuostatas, neverta siūlyti tinkamos priemonės.

2.   IŠVADA

(23)

Komisija nutarė, kad iki 2004 m. valstybės PI (BancoPosta) mokėtos palūkanos yra esama pagalba, jeigu ji gali būti laikoma pagalba. Kadangi priemonę baigta taikyti 2004 m., atsižvelgiant į procedūrinio reglamento 18 straipsnio nuostatas, neverta siūlyti tinkamos priemonės.

(24)

Dėl nuo 2005 m. taikomos palūkanų už Ižde deponuotas lėšas nustatymo schemos, vadovaudamasi EB sutarties 88 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, Komisija prašo Italijos pateikti pastabas ir visą informaciją, kuri padėtų įvertinti pagalbą (priemonę). Siekiant įvertinti priemonę ir nustatyti atitinkamas rinkos palūkanų normas (jeigu tokių esama), taikytinas pirmiau minėtoms deponuotoms lėšoms, reikalinga ši informacija:

panašios valstybės finansavimo priemonės apibūdinimas pagal indėlio terminą, indėlio garantijų lygį ir likvidumą bei lėšų naudojimą;

šiai priemonei taikytina palūkanų norma, kurią siūlytų privatus investuotojas ir kuri būtų priimtina privačiam skolintojui;

alternatyvi(os) finansavimo priemonė(s), kurią (-ias) Italija būtų naudojusi prireikus pakeisti iš PI (BancoPosta) pervestas lėšas;

2005 m. ir 2006 m. taikytinų rinkos palūkanų normų vertė. Būtina pateikti galimų atskirų bendros rinkos palūkanų normos sudedamųjų dalių (trumpalaikių, vidutinio termino, ilgalaikių palūkanų) dydžius.

metinių sąnaudų, susijusių su lėšų iš PI (BancoPosta) klientų einamųjų sąskaitų surinkimu ir deponavimu, apibūdinimas. Turi būti naudojami tikslūs 2005 m. (faktiniai) ir 2006 m. (biudžeto) analitinės apskaitos sistemos duomenys.

pagrįstos pirmiau minėtos veiklos maržos įvertis.

Remiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999 14 straipsniu, bet kokia neteisėtai suteikta pagalba gali būti išieškota iš gavėjo.

RAŠTO TEKSTAS

„La Commissione desidera informare l'Italia che, avendo esaminato le informazioni fornite dalle autorità italiane in merito alle misure indicate in appresso, ha deciso da un lato che alcune misure vanno considerate compatibili con il trattato CE e dall'altro di avviare la procedura di cui all'articolo 88, paragrafo 2, del trattato CE in merito alle misure applicabili dal 2005.

1.   PROCEDIMENTO

(1)

Il 30 dicembre 2005 l'Associazione Bancaria Italiana (ABI) si è rivolta alla Commissione denunciando alcune misure che favoriscono le attività bancarie di Poste Italiane SpA (PI) (4). Tali attività sono svolte da una divisione completamente integrata di PI, denominata BancoPosta.

(2)

Sotto il profilo della disciplina relativa agli aiuti di Stato, ABI solleva tre punti principali:

i risparmi raccolti nei c/c dei clienti di BancoPosta sono depositati presso il ministero dell'Economia e delle Finanze italiano. Tale deposito frutterebbe a PI un interesse del 4 % circa, mentre i conti correnti sono remunerati intorno all'1 % da BancoPosta. Il margine positivo di PI sull'impiego della raccolta diretta, considerato il tasso di interesse riconosciuto alla clientela postale sui depositi in c/c ed il tasso al quale raccolta è stata impiegata, sarebbe superiore al margine di interesse “di mercato”, rappresentando pertanto un aiuto di Stato;

a PI sarebbe affidata la distribuzione, in presunto monopolio, di due prodotti finanziari (i Buoni fruttiferi postali e i Libretti postali), per conto della Cassa Depositi e Prestiti (CDP). La remunerazione versata da CDP per la distribuzione compenserebbe PI in misura eccessiva. Il secondo vantaggio risulterebbe dalla distribuzione dei due prodotti in regime di monopolio, che allontanerebbe i clienti da prodotti finanziari simili distribuiti da banche private;

BancoPosta beneficerebbe di sussidi incrociati, grazie all'eccesso di compensazione dei costi sostenuti per l'adempimento degli obblighi del servizio postale pubblico. La sovvenzione incrociata deriverebbe in particolare da una inadeguata separazione contabile tra le attività commerciali e le attività svolte da PI nell'ambito degli obblighi di servizio pubblico.

(3)

La presente decisione riguarda esclusivamente il problema della remunerazione per i risparmi raccolti nei conti correnti e giacenti presso la Tesoreria dello Stato. Ciò lascia impregiudicata la valutazione degli altri due punti sollevati da ABI, che vengono trattati separatamente dalla Commissione.

(4)

Con lettera del 7 febbraio 2006 i servizi della Commissione hanno trasmesso alle autorità italiane alcuni quesiti, riguardanti in particolare la remunerazione dei conti correnti postali. Dopo una richiesta di proroga del termine per la risposta, l'Italia ha risposto ai quesiti con lettera del 21 aprile 2006, protocollata il 24 aprile 2006.

(5)

Il 30 marzo 2006 si è svolta una riunione con le autorità italiane e i rappresentanti di PI.

2.   ATTIVITÀ DI POSTE ITALIANE E BANCOPOSTA — MERCATI INTERESSATI

(6)

PI è il fornitore del servizio postale universale in Italia e adempie l'obbligo di servizio postale universale (5) ai sensi della normativa in materia (6) e dei regolamenti sul servizio postale universale. Attualmente i servizi finanziari non sono compresi nel mandato del servizio di interesse economico generale affidato a PI.

(7)

Il Gruppo Poste Italiane, oltre a garantire il servizio universale postale, è in grado di offrire prodotti e servizi integrati di comunicazione, logistici e finanziari su tutto il territorio nazionale. Le cifre principali sono le seguenti (2004) (7):

Totale dipendenti (media annua)

151 463 

Uffici postali

13 855

Addetti alla consegna

41 294

Addetti sportelleria

65 220


SETTORE POSTALE

Prodotti e servizi

Quantità

Corrispondenza

(Posta ordinaria, prioritaria, raccomandata, assicurata, atti giudiziari, altra posta raccomandata)

3 683 589 000 

Posta commerciale

(Postatarget, cataloghi, posta priva di indirizzo, ecc.)

1 722 102 000 

Periodici

(francobolli, gadget, libri, ecc.)

1 252 531 000 

Posta da estero

196 642 000 

Comunicazioni elettroniche (telegrammi, fax, telex)

18 350 000 

Corriere espresso (Poste Italiane e SDA)

41 429 000 

Pacchi

22 883 000 

RISPARMIO POSTALE

Libretti di risparmio, buoni fruttiferi e conti correnti postali: totale

251 167 milioni di euro

Polizze vita: importi sottoscritti

4 698 milioni di euro

Conti BancoPosta: numero di conti attivi

4 201 584 conti correnti

(8)

Nel 2004 il settore dei servizi finanziari di PI ha rappresentato il 42 % dei ricavi totali (la percentuale più elevata in Europa) (8).

(9)

Prima del dicembre 2003, la proprietà di PI era detenuta al 100 % dallo Stato italiano. Nel dicembre 2003, lo Stato italiano ha disposto il trasferimento del 35 % del capitale sociale di PI a CDP.

(10)

A fine 2003 CDP è stata trasformata da amministrazione dello Stato in società per azioni. Da allora, nonostante il trasferimento di 30 % del suo capitale sociale a 65 fondazioni bancarie (9), CDP rimane sotto il controllo dello Stato.

(11)

PI è controllata dallo Stato.

2.1.   Servizi postali

(12)

Stando a uno studio recente (10), il mercato postale italiano era relativamente aperto alla concorrenza prima dell'attuazione della prima direttiva postale (11). Operatori diversi da PI potevano già distribuire corrispondenza pubblicitaria indirizzata e posta ibrida. Inoltre, alcuni operatori postali locali erano attivi nella distribuzione di corrispondenza, nell'ambito di un rapporto di subappalto con PI. Dopo l'attuazione della direttiva 97/67/CE sui servizi postali, le modalità di recapito della posta ibrida sono state fatte rientrare nell'area riservata, con la conseguente interruzione dei rapporti di subappalto. La posta transfrontaliera in uscita e in entrata fa integralmente parte dell'area riservata di PI. Dal 1o gennaio 2003 è stata recepita nella legislazione italiana la seconda direttiva postale (12), che prevede la piena apertura del mercato postale comunitario alla concorrenza entro il 1o gennaio 2009, con la limitazione dei prodotti riservati fino a 100 grammi per la corrispondenza e al triplo della tariffa base della posta prioritaria. Inoltre, restano nell'area riservata le prestazioni di backoffice e il recapito della posta all'ingrosso. Il mercato postale è ora relativamente aperto de jure, essendo ormai liberalizzata la consegna della pubblicità diretta per corrispondenza. Le regole di ingresso non sono considerate eccessivamente restrittive (13).

2.2.   Servizi finanziari

(13)

Con decreto del Presidente della Repubblica 14 marzo 2001, n. 144 sono stati disciplinati i servizi di tipo bancario e finanziario esercitabili da PI, che costituiscono le attività di BancoPosta. Tali attività comprendono: la raccolta di risparmio tra il pubblico sotto ogni forma; la prestazione di servizi di pagamento; l'intermediazione in cambi; la promozione e il collocamento di finanziamenti concessi da banche e altri intermediari finanziari abilitati; la prestazione di alcuni servizi di investimento (negoziazione per conto di terzi e collocamento e raccolta di ordini, con l'esclusione pertanto della negoziazione in proprio e della gestione di patrimoni su base individuale). Viene espressamente escluso che PI possa esercitare l'attività di finanziamento.

(14)

BancoPosta, che è una divisione commerciale integrata di PI, può essere considerata un istituto di risparmio e un'intermediaria finanziaria. Pur non essendo una banca, si serve dei numerosi uffici postali di PI per il proprio funzionamento e per offrire prodotti bancari e finanziari.

(15)

I 13 855 sportelli, in media almeno uno per comune, che ne fanno la più grande rete bancaria in Italia, rappresentano più un vantaggio che un onere. Il loro costo è coperto in larga parte da tali servizi finanziari, e non costituisce un onere gravoso per il prestatore del servizio universale (14).

(16)

L'agenzia di rating Fitch dichiara in un rapporto pubblicato nel 2004 che PI/BancoPosta possiede “una capacità di arrivare alla popolazione (italiana) nel suo complesso che non potrà essere eguagliata dalle banche nazionali nel prossimo futuro” (15). Fitch ritiene inoltre che PI abbia collocato “lo sviluppo dei servizi finanziari al centro della (sua) strategia”.

(17)

BancoPosta offre una vasta gamma di prodotti, che possono essere considerati simili ai prodotti e ai servizi proposti in particolare dalle banche:

servizi di raccolta diretta e indiretta di risparmio e prestiti;

servizi di pagamento;

collocamento di prodotti finanziari e di investimento.

(18)

Per la presente decisione, l'elemento più rilevante riguarda gli strumenti di raccolta dei fondi, e principalmente il prelievo “diretto” dei depositi tramite i conti correnti.

(19)

Gli sportelli di PI raccolgono direttamente fondi, raccolti nei conti correnti postali. Al 31 dicembre 2004 il saldo di tali conti ammontava a 35 miliardi di EUR. Secondo ABI, tale importo è aumentato del 94 % rispetto al 1999. Per il solo segmento retail, alla fine del 2004 PI/BancoPosta contava 4,2 milioni di conti correnti.

(20)

ABI indica che la raccolta diretta di fondi di PI è cresciuta a ritmi superiori a quelli della raccolta bancaria concorrente. Nel periodo 1999/2004 il tasso di crescita della raccolta diretta bancaria è stato circa del 36 %, rispetto ad un incremento pari al 94 % dei c/c postali. ABI sostiene che la crescita della provvista diretta di PI/BancoPosta ha eroso in maniera significativa la raccolta del sistema bancario: nel 1999 i c/c postali rappresentavano il 2,2 % della provvista diretta bancaria e postale; nel 2004 tale percentuale è salita al 3,1 %. ABI ritiene che tale crescita sia dovuta principalmente alle condizioni più appetibili offerte da PI/BancoPosta rispetto alle banche, a parità di servizi. Ad esempio, il rendimento medio dei conti correnti bancari si attesta circa allo 0,6 %-0,7 %, contro l'1 % offerto da BancoPosta all'inizio del 2005 (16).

(21)

Oltre alla raccolta diretta tramite i conti correnti, PI/BancoPosta svolge inoltre un'attività di raccolta indiretta mediante il collocamento dei buoni fruttiferi postali e di libretti postali per conto e in nome della CDP (cfr. paragrafo 2 precedente).

(22)

Oltre a ciò, negli ultimi anni PI/BancoPosta ha notevolmente ampliato la gamma degli strumenti di pagamento offerti alla clientela, affiancando agli strumenti postali tradizionali, come bollettini postali e vaglia postali, anche gli strumenti un tempo tipicamente offerti dalle banche (carte di debito e di credito, bonifici, servizi di addebito in conto per il pagamento di bollette) (17).

(23)

Infine, PI/BancoPosta offre servizi di collocamento per:

obbligazioni strutturate emesse da banche,

polizze assicurative emesse da Poste Vita (18),

gestione di fondi di investimento da parte di BancoPosta Fondi SGR, società di gestione patrimoniale (19),

finanziamenti per conto terzi. Vengono offerti prestiti personali e mutui per conto di banche.

3.   LE MISURE SOTTOPOSTE A VALUTAZIONE

(24)

La presente decisione sottopone a valutazione le misure relative alle remunerazioni annue per i fondi giacenti presso il ministero dell'Economia e delle Finanze (Tesoreria dello Stato) e la CDP e il margine tra i tassi di deposito e di prestito (20).

(25)

I risparmi raccolti nei c/c dei clienti di BancoPosta sono depositati presso il ministero dell'Economia e delle Finanze e la CDP.

(26)

La tabella seguente illustra i rapporti tra i vari organismi fino al dicembre 2003.

Image

(27)

In seguito a un decreto del 5 dicembre 2003 (21), il Tesoro ha sostituito CDP nei rapporti derivanti dal servizio relativo ai conti correnti postali. La seguente tabella illustra i nuovi rapporti tra PI e il Tesoro:

Image

(28)

Nella lettera del 21 aprile 2006 l'Italia ricorda che il servizio relativo ai conti correnti postali era essenzialmente disciplinato da una legge del 1917 (22), modificata dal decreto 22 novembre 1945, n. 822 (23), che prevedeva tra l'altro che i fondi raccolti nei conti correnti postali di PI/BancoPosta venissero versati su un conto corrente fruttifero a CDP a un tasso corrispondente al tasso che la Cassa riceveva dalla sua attività di finanziamento, diminuito di quindici centesimi di punto percentuale.

(29)

Secondo l'Italia, in particolare per ragioni di contabilità, una parte dei fondi raccolti sui c/c postali dei clienti di PI/BancoPosta viene depositata su un conto del Tesoro (finanziamento del Tesoro — conto a vista) e la parte restante finisce su altri tre conti legati al finanziamento di enti pubblici da parte di CDP (conti vincolati).

(30)

I decreti ministeriali del 25 febbraio 1985, del 9 dicembre 1988 e del 14 dicembre 1993 hanno fissato i tassi di interesse applicabili al conto presso il Tesoro (conto libero). I tassi di interesse sui fondi depositati sui conti vincolati sono stati fissati a seconda della durata e del tipo di finanziamento di CDP.

(31)

Per il periodo 1999-2004 la remunerazione dei fondi raccolti sui c/c dei clienti di PI/BancoPosta è pertanto la seguente:

 

Conto del Tesoro

(conto libero)

Conto CDP 1

(conto vincolato)

Conto CDP 2

(conto vincolato)

Conto CDP 3

(conto vincolato)

Tasso medio di interesse ponderato

Interessi

Tassi di interesse

4,35 %

[…] (24)

[…]

[…]

 

 

giacenze medie 1999

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

554

giacenze medie 2000

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

711

giacenze medie 2001

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

653

giacenze medie 2002

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

1000

giacenze medie 2003

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

1113

giacenze medie 2004

[…]

[…]

[…]

[…]

[…]

1356

(32)

L'Italia ritiene che i tassi di interesse pagati sui conti correnti siano stati, in media, inferiori ai tassi di mercato. Le autorità italiane affermano inoltre che negli ultimi dieci anni i tassi medi dei buoni del Tesoro trentennali e decennali sono stati rispettivamente del 6 % e del 5,5 %, mentre i buoni ordinari del Tesoro a dodici mesi avrebbero fruttato un tasso di interesse medio del 4,10 %.

(33)

L'Italia ritiene che tali elementi dimostrino che la misura considerata non rappresenta un aiuto di Stato, che avrebbe dovuto essere notificato.

(34)

Dal 2005 la remunerazione del conto (25) è disciplinata dalla legge 23 dicembre 2005, n. 266 (26). La legge prevede che gli interessi finanziari pagati da PI/BancoPosta siano definiti di concerto dal ministero dell'Economia e delle Finanze e da PI/BancoPosta secondo parametri di mercato. La legge stabiliva inoltre che per il 2005 il costo degli interessi per il ministero avrebbe dovuto essere ridotto di almeno 150 milioni di EUR rispetto all'anno precedente.

(35)

Di conseguenza, il 23 febbraio 2006 è stata conclusa una convenzione tra il ministero e PI/BancoPosta, la quale definisce i meccanismi concreti per fissare i tassi di interesse per un periodo triennale a decorrere dal 2005. Attualmente il tasso è essenzialmente calcolato come la media ponderata del rendimento dei titoli di Stato a 30 anni (80 %), a 10 anni (10 %) e dei buoni del Tesoro a 12 mesi (10 %). Il rendimento dei titoli di Stato e dei buoni del Tesoro utilizzati per il calcolo viene rilevato con frequenza quindicinale. Inoltre, nel caso di spostamenti significativi della curva dei tassi (ad esempio un cambiamento della relazione tra tassi a breve e a lungo termine), PI ha la possibilità di richiedere la revisione del paniere.

(36)

Il tasso del 2005 si aggira intorno al 3,9 %. Gli interessi pagati ammontano a 1,3 miliardi di EUR.

(37)

Un decreto ministeriale del 3 aprile 2006 ha approvato l'attuazione della convenzione.

(38)

Secondo l'Italia, la struttura del computo dei tassi mira a riflettere il fatto che la natura dell'uso dei fondi raccolti è essenzialmente di lungo termine. Se lo Stato dovesse rinunciare a tale strumento di finanziamento, dovrebbe ricorrere a titoli di debito di lungo termine. Inoltre, poiché PI ha un obbligo legale a tempo indeterminato di depositare i fondi raccolti nei conti correnti postali del Tesoro, la situazione può essere paragonata a un prestito al Tesoro a tempo indeterminato, cioè a lungo termine. L'Italia ricorda inoltre che PI non ha altre possibilità (eventualmente più redditizie) rispetto al conto corrente del Tesoro per l'impiego dei fondi raccolti nei conti dei propri correntisti.

(39)

L'Italia ritiene che l'aumento nel tempo dei fondi raccolti nei conti correnti dei clienti di PI/BancoPosta sia un fattore di stabilità per le risorse del Tesoro. L'Italia osserva inoltre che il sistema del deposito non solo è legato alle esigenze del Tesoro, ma rappresenta anche un meccanismo prudenziale.

(40)

L'Italia aggiunge che, se il Tesoro dovesse servirsi di una fonte alternativa di finanziamento in sostituzione dei fondi trasferiti da PI/BancoPosta lo strumento più probabile sarebbe costituito da emissione di debito a lungo termine.

(41)

Infine, l'Italia ha trasmesso due lettere indirizzate a PI, una da un consulente e un'altra da una banca, destinate a confermare che la metodologia usata per fissare i tassi è orientata al mercato:

nella prima, in particolare sulla base della crescita a lungo termine dei depositi presso il Tesoro da parte di PI/BancoPosta, il consulente afferma che tali depositi sono assimilabili a risorse a lungo termine. Il consulente aggiunge che, se il Tesoro dovesse rinunciare ai depositi, ricorrerebbe a strumenti a lungo termine, a causa dei costi della sostituzione;

nella seconda lettera, la banca ritiene che per le liquidità depositate presso il Tesoro PI/BancoPosta avrebbe potuto ottenere un rendimento del 4 % nel 2005, comparabile al risultato raggiunto da Ramo I, una sussidiaria di Poste Vita, per fondi di 6 miliardi di EUR (27). Il risultato del 4 % è simile al tasso del 3,9 % applicabile a PI/BancoPosta a norma della convenzione con il ministero dell'Economia e delle Finanze.

(42)

Gli interessi pagati da PI/BancoPosta ai correntisti sono stati i seguenti:

Periodo (da)

Tasso di interesse (in %)

08/1998

2,00

07/2003

1,50

01/2004

1,25

01/2005

1,00

09/2005

0,75

01/2006

0,50

(43)

L'Italia osserva che, mentre il tasso di remunerazione per i correntisti era stato fissato all'1,5 % da una legge del 1934, la legge di razionalizzazione della finanza pubblica del 1997 (28) ha concesso per la prima volta a PI/BancoPosta la possibilità di fissare in maniera autonoma i tassi. La possibilità è stata pienamente sfruttata fin dal 1997.

(44)

Le entrate degli interessi rappresentano circa un terzo delle entrate totali di PI/BancoPosta derivanti dai servizi.

4.   VALUTAZIONE DELLE MISURE

(45)

Perché una misura statale configuri un aiuto di Stato ai sensi dell'articolo 87, paragrafo 1, del trattato CE devono ricorrere le seguenti condizioni:

il regime è concesso dallo Stato o mediante risorse statali,

conferisce un vantaggio economico,

può falsare la concorrenza favorendo talune imprese o talune produzioni,

incide sugli scambi fra Stati membri.

(46)

Il caso rende necessario dividere la valutazione in due parti: le misure applicabili fino al 2004 e le misure applicabili dal 2005. La suddivisione riflette le mutate modalità del vantaggio economico a PI/BancoPosta, e le relative conseguenze. Tuttavia, le analisi dei rimanenti tre criteri possono essere svolte congiuntamente per entrambi i periodi di tempo.

4.1.   Uso di risorse dello Stato

(47)

Per poter essere considerati aiuti di Stato, i vantaggi devono essere imputabili allo Stato e concessi direttamente o indirettamente mediante risorse statali.

(48)

Gli interessi sono stati pagati dal ministero dell'Economia e delle Finanze/Tesoro, e da CDP, che è controllata dallo Stato. La concessione di detti interessi si è basata su specifiche leggi e decreti, applicabili a PI.

(49)

Pertanto, nel presente caso sono soddisfatte le due condizioni cumulative citate. Gli interessi pagati a PI/BancoPosta sono risorse statali.

4.2.   Selettività

(50)

L'articolo 87, paragrafo 1, vieta gli aiuti che “favoriscano talune imprese o talune produzioni”, cioè gli aiuti selettivi.

(51)

La possibilità di beneficiare di conti correnti remunerati depositati presso il Tesoro e CDP non si applica a tutte le imprese che potrebbero teoricamente trarne vantaggio, considerate la natura e l'economia del sistema. In ogni caso, l'Italia non ha dimostrato che la restrizione di tali vantaggi a un numero molto limitato di operatori è giustificata dalla natura e dall'economia del sistema.

(52)

Di conseguenza, i tassi di prestito offerti a PI/BancoPosta sono selettivi.

4.3.   Effetti sugli scambi tra gli Stati membri e distorsione della concorrenza

(53)

L'articolo 87, paragrafo 1, del trattato CE vieta gli aiuti che incidono sugli scambi tra Stati membri e falsano o minacciano di falsare la concorrenza.

(54)

Nel valutare le due condizioni, la Commissione non è tenuta a dimostrare un'incidenza effettiva degli aiuti sugli scambi tra gli Stati membri o un'effettiva distorsione della concorrenza, ma deve solamente esaminare se gli aiuti siano idonei a incidere su tali scambi e a falsare la concorrenza (29). Allorché un aiuto finanziario concesso da uno Stato membro rafforza la posizione di un'impresa nei confronti di altre imprese concorrenti negli scambi intracomunitari, questi sono da considerarsi influenzati dall'aiuto.

(55)

Non è necessario che PI partecipi essa stessa agli scambi intracomunitari. Infatti, quando uno Stato membro concede un aiuto a un'impresa, l'attività sul mercato nazionale può essere mantenuta o incrementata, con la conseguente diminuzione delle possibilità per le imprese con sede in altri Stati membri di penetrare nel mercato di tale Stato membro. Inoltre, il rafforzamento di un'impresa che fino a quel momento non era coinvolta in scambi intracomunitari può metterla nella condizione di penetrare nel mercato di un altro Stato membro.

(56)

Come indicato nella sezione 2 “Attività di Poste Italiane e BancoPosta — Mercati interessati” della presente decisione, nel settore postale italiano esisteva una certa concorrenza anche prima della graduale liberalizzazione promossa dalla normativa comunitaria.

(57)

È noto che la principale sfida degli operatori del settore postale pubblico europeo è l'incremento della pressione della concorrenza in tutti i segmenti di mercato — corrispondenza, pacchi e corriere espresso. Mentre i mercati dei pacchi e del corriere espresso sono aperti alla concorrenza da decenni, nel segmento della corrispondenza i monopoli legali hanno fortemente ostacolato lo sviluppo della concorrenza. Secondo le autorità nazionali di regolamentazione e gli operatori postali pubblici la concorrenza nei segmenti pacchi e corriere espresso è notevole tanto sul piano nazionale che internazionale, mentre nel segmento della corrispondenza è appena emergente (30).

(58)

In particolare, i servizi di corriere espresso, i servizi di inoltro pacchi per l'utenza commerciale e i servizi logistici sono stati sviluppati in Italia da imprese private, alcune delle quali, come TNT e DHL, con sede in altri Stati membri. Da un rapporto pubblicato nel 2004 dalla Commissione (31) emerge che alcuni operatori postali (Royal Mail nel Regno Unito, TPG nei Paesi Bassi, Deutsche Post in Germania e La Poste in Francia) hanno acquisito imprese basate in Italia, attive nei servizi postali.

(59)

Per quanto riguarda i servizi finanziari, la Commissione ricorda che il settore bancario è aperto alla concorrenza da molti anni. La progressiva liberalizzazione ha sviluppato la concorrenza cui aveva già dato il via la libera circolazione dei capitali prevista dal trattato CE.

(60)

Inoltre, come si è già visto nel precedente caso di aiuti di Stato relativo all'Ente Poste Italiane/PI (32), PI compete con banche e operatori finanziari, che offrono prodotti in gran parte sostituibili ai suoi prodotti. Innanzitutto, i conti correnti postali sono in concorrenza con i conti correnti bancari, nelle località in cui esistono sia agenzie bancarie che uffici postali. Oltre a ciò, negli ultimi anni PI/BancoPosta ha sensibilmente ampliato la gamma degli strumenti di pagamento offerti alla propria clientela, affiancando a quelli tradizionali della sua operatività, come bollettini postali e vaglia postali, anche gli strumenti un tempo tipicamente offerti dalle banche (carte di debito e di credito, bonifici, servizi di addebito in conto per il pagamento di bollette). In alcuni casi (carte di debito e servizi di addebito in conto) il servizio è fornito direttamente da BancoPosta; in altri BancoPosta si pone quale distributore di servizi prodotti da terzi (operatori del settore bancario nel caso delle carte di credito). Questi sviluppi hanno aumentato la sostituibilità fra i servizi finanziari offerti da PI e quelli offerti dalle banche.

(61)

Diverse banche, di vari Stati membri, operano in Italia direttamente, attraverso filiali o uffici di rappresentanza, oppure indirettamente, controllando banche ed enti finanziari con sede in Italia. Le operazioni transfrontaliere di capitale che hanno di recente coinvolto banche italiane come Antonveneta e BNL confermano questa situazione.

(62)

La Commissione ritiene pertanto che la misura ostacoli l'entrata nel mercato italiano per le imprese stabilite in altri Stati membri.

(63)

Per concludere, esistono scambi tra gli Stati membri nel settore dei servizi postali e finanziari. Il tasso di prestito rafforza la posizione di PI rispetto alle imprese postali e alle banche in concorrenza nel mercato interno. Pertanto, la misura è idonea a incidere sugli scambi commerciali e a falsare la concorrenza.

4.4.   Esistenza di un vantaggio economico

(64)

Per costituire aiuti di Stato, la misura deve conferire un vantaggio alle imprese beneficiarie.

(65)

Nel valutare se esista un vantaggio a favore di PI/BancoPosta, è importante analizzare gli elementi che rappresentano il margine tra i tassi di prestito e di deposito.

(66)

La Commissione osserva che un margine di mercato può contenere elementi di aiuti di Stato in determinate circostanze, in particolare quando i tassi di prestito e di deposito individualmente considerati non sono conformi al mercato (33). Ciò non si verifica nel presente caso.

(67)

La Commissione ritiene che il tasso di deposito offerto per i conti correnti dei consumatori finali non rappresenti un aiuto di Stato a favore di PI/BancoPosta. In particolare, la fissazione del tasso non coinvolge un trasferimento di risorse statali a favore di PI/BancoPosta. I tassi offerti nel periodo interessato, inoltre, risultano conformi al tasso di mercato, se messi a confronto con i tassi di interesse offerti dalle banche per prodotti simili. Infine, i beneficiari del tasso di deposito sono individui.

(68)

Pertanto, in questa fase, nell'analizzare il margine, la Commissione conclude che, nel presente caso, il vantaggio può derivare unicamente dai tassi di prestito.

(69)

Il tasso di prestito pagato dallo Stato conferirebbe un interesse economico se fosse più elevato del tasso che sarebbe stato pagato a PI/BancoPosta dal beneficiario privato di un prestito in una situazione di mercato per i fondi depositati, secondo la loro natura ed importo.

4.4.1.   Dal 2005 in poi

(70)

Dal 2005 le liquidità raccolte nei conti correnti dei clienti di PI/BancoPosta sono depositate solo presso il Tesoro. Inoltre, secondo l'Italia, attualmente il tasso è essenzialmente calcolato secondo parametri di mercato, con riferimento alla media ponderata del rendimento dei titoli di Stato a 30 anni (80 %), a 10 anni (10 %) e dei buoni del Tesoro a 12 mesi (10 %).

(71)

Il notevole peso degli strumenti a lungo termine si giustificherebbe secondo l'Italia perché i fondi raccolti hanno essenzialmente un carattere di lungo termine (cfr. sezione 3). Di conseguenza, l'Italia ritiene che il tasso di prestito non rappresenti un vantaggio a favore di PI/BancoPosta. Per il 2005, gli interessi pagati a PI/BancoPosta potrebbero persino essere meno favorevoli delle condizioni di mercato, perché il costo degli interessi per lo Stato dovrebbe essere diminuito di almeno 150 milioni di EUR.

(72)

ABI, tuttavia, mette a confronto il tasso di prestito offerto a PI/BancoPosta con i tassi applicati ai buoni del Tesoro a breve termine. Questi ultimi risulterebbero inferiori al primo.

(73)

ABI indica come criterio di paragone che CDP dispone di un conto corrente fruttifero presso la Tesoreria dello Stato, sul quale deposita le sue liquidità. A norma del decreto del ministro dell'Economia e delle Finanze del 5 dicembre 2003, gli interessi sui fondi sono pagati semestralmente a un tasso semestrale variabile pari alla media aritmetica semplice dei buoni ordinari del Tesoro a sei mesi e dell'indice mensile Rendistato (34).

(74)

La Commissione osserva che per calcolare il tasso di mercato si deve normalmente fare riferimento al tasso di interesse che un privato sarebbe disposto a pagare a PI per i fondi depositati, secondo la loro natura ed importo.

(75)

La Commissione ritiene in questa fase che il deposito di PI/BancoPosta presso il Tesoro sia effettuato su un conto corrente. Il Tesoro, e non PI, si assume il rischio di liquidità associato ai fondi depositati. Inoltre, durante la riunione del 30 marzo 2006, le autorità italiane hanno confermato che le liquidità raccolte sul conto corrente del Tesoro sono attualmente impiegate per finanziare ordinarie esigenze di bilancio.

(76)

Resta da dimostrare che, nel caso l'Italia dovesse sostituire i fondi disponibili grazie a PI/BancoPosta, lo strumento finanziario alternativo sarebbe costituito da obbligazioni a lungo termine.

(77)

Inoltre, malgrado l'Italia indichi il recente aumento dei fondi raccolti sui conti correnti dei clienti di PI/BancoPosta come una conferma della stabilità delle risorse per il Tesoro, la Commissione osserva che il livello dei fondi messi a disposizione di CDP e del Tesoro ha subito in realtà notevoli variazioni negli anni:

 

Conto presso il Tesoro

(conto libero)

Conti presso la CDP (conti vincolati)

Totale

Giacenze medie 1995

[…]

[…]

[…]

Giacenze medie 1996

[…]

[…]

[…]

Giacenze medie 1999

[…]

[…]

[…]

Giacenze medie 2000

[…]

[…]

[…]

Giacenze medie 2003

[…]

[…]

[…]

Giacenze medie 2004

[…]

[…]

[…]

Fonte: Allegato della lettera dell'Italia del 21.4.2006.

(78)

Inoltre, non si può escludere che, a causa delle specificità di PI/BancoPosta, che è tenuta per legge a depositare presso lo Stato i fondi raccolti nei conti correnti dei clienti, non sarebbe possibile stabilire un criterio di confronto con il mercato. In tali circostanze, la Commissione dovrebbe stabilire il costo del funzionamento del conto per PI/BancoPosta (cosa che dovrebbe risultare possibile con un efficiente sistema di analisi contabile) e aggiungere un margine ragionevole. L'importo risultante indicherebbe un tasso “di mercato” adeguato. Si tratterebbe di un approccio giustificato anche se la Commissione ritenesse che PI funge semplicemente da canale per raccogliere fondi per lo Stato tramite i numerosi uffici postali sul territorio.

(79)

In conclusione, esistono dubbi sulla maniera pertinente di determinare un adeguato riferimento di mercato per il tasso di interesse che il Tesoro dovrebbe pagare a PI/BancoPosta.

(80)

Se il regime di fissazione degli interessi dal 2005 generasse aiuti di Stato, detti aiuti:

dovrebbero essere sottoposti a valutazione come nuovi aiuti. In effetti, la Commissione ritiene che il nuovo quadro normativo applicabile alla fissazione del tasso di prestito che risulta dalla legge 23 dicembre 2005, n. 266, abbia introdotto notevoli cambiamenti rispetto alla legislazione precedentemente applicabile,

sarebbe illegale, in quanto la normativa e la convenzione relative sono state attuate da un decreto ministeriale in violazione dell'articolo 88, paragrafo 3, del trattato CE,

in questa fase non risulterebbero compatibili con il trattato CE. In primo luogo, la Commissione ritiene che non sarebbe applicabile alcuna delle eccezioni di cui all'articolo 87, paragrafo 2 e paragrafo 3. In secondo luogo, non sarebbe applicabile neppure l'articolo 86, paragrafo 2, poiché a PI non è stato affidato un servizio di interesse economico generale dalle autorità italiane per l'attività finanziaria in questione.

4.4.2.   Il periodo che precede il 2005

(81)

La Commissione dimostrerà che fino al 2004 compreso il regime applicabile, qualora si possa parlare di aiuto di Stato, sarebbe un aiuto esistente.

(82)

La Commissione osserva che i tassi di interesse concessi dallo Stato per i fondi trasferiti dai conti correnti dei clienti di PI/BancoPosta sono stati essenzialmente fissati fino alla fine del 2004 a norma di una legge del 1917, modificata nel 1945.

(83)

ABI condivide tale opinione.

(84)

Le modifiche apportate a tale legge e i decreti ministeriali che adeguano il livello dei tassi di interesse e che sono legati alla legge modificata non hanno inciso sul contenuto della legge in questione. In particolar modo, la variazione del dato numerico del tasso di interesse non corrisponde a un cambiamento materiale del meccanismo che presiede alla fissazione del valore del tasso. In sostanza, fino al 2004, il tasso di prestito pagato a PI/BancoPosta era rimasto pari al tasso ricevuto da CDP per le sue attività di finanziamento, diminuito di quindici centesimi di punto percentuale.

(85)

Il regime è stato introdotto prima dell'adesione dell'Italia. Inoltre, la graduale liberalizzazione delle attività finanziarie offerte da PI/BancoPosta è iniziata prima dell'entrata in vigore del Regolamento (CE) n. 659/1999 del Consiglio, del 22 marzo 1999, recante modalità di applicazione dell'articolo 93 (attualmente art. 88) del trattato CE (35).

(86)

Di conseguenza, la Commissione conclude che la misura applicata sino alla fine del 2004, qualora si tratti di un aiuto, dovrebbe essere considerata un aiuto esistente a norma dell'articolo 1, lettera b), punti i), iv) e v), del Regolamento di cui sopra.

(87)

La misura è cessata entro il 31 dicembre 2004 come conseguenza (retroattiva) della legge 23 dicembre 2005, n. 266. Non vi è quindi ragione di proporre misure appropriate a norma dell'articolo 18 del Regolamento in questione.

5.   CONCLUSIONI

Sulla base della valutazione che precede, la Commissione ha deciso di considerare gli interessi pagati dallo Stato a PI/BancoPosta aiuti esistenti, nell'ipotesi che si tratti di aiuti, fino al 2004. Poiché la misura è cessata nel 2004 non vi è ragione di proporre le misure opportune di cui all'articolo 18 del Regolamento (CE) n. 659/1999 del Consiglio, del 22 marzo 1999, recante modalità di applicazione dell'articolo 93 (attualmente art. 88) del trattato CE.

Per quanto riguarda il regime che fissa il tasso di interesse da applicare ai fondi depositati presso il Tesoro dal 2005, alla luce delle considerazioni precedenti, la Commissione, nel quadro della procedura di cui all'articolo 88, paragrafo 2, del trattato CE, invita l'Italia a trasmetterle eventuali osservazioni e a fornirle qualsiasi informazione che possa essere utile ai fini della valutazione dell'aiuto o della misura entro un mese dalla data di ricezione della presente.

Ai fini della valutazione, in particolare per determinare, se possibile, i pertinenti tassi di mercato applicabili ai depositi citati, sono necessarie le seguenti informazioni:

la definizione di un analogo strumento di finanziamento per lo Stato, tenuto conto della durata, del livello della garanzia e della liquidità del deposito, nonché dell'uso dei fondi depositati,

la definizione del tasso di interesse che offrirebbe un investitore privato e che sarebbe accettato da un finanziatore privato per tale strumento analogo,

lo strumento di finanziamento alternativo cui ricorrerebbe l'Italia se dovesse sostituire i fondi trasferiti da PI/BancoPosta,

il valore dei tassi di mercato da usare nel 2005 e nel 2006. Sono necessari i tassi specifici dei possibili componenti singoli (a breve, medio e lungo termine…) del tasso aggregato di mercato,

la descrizione dei costi annui relativi alla raccolta e al deposito di fondi provenienti dai conti correnti dei clienti PI/BancoPosta. Occorre usare dati precisi del sistema di contabilità analitica per il 2005 (reali) e 2006 (bilancio),

la stima di un ragionevole margine per lo svolgimento della citata attività.

La Commissione invita le autorità italiane a trasmettere immediatamente copia della presente lettera al beneficiario potenziale dell'aiuto.

La Commissione ricorda all'Italia che l'articolo 88, paragrafo 3, del trattato CE ha effetto sospensivo e richiama l'attenzione del governo italiano sull'articolo 14 del regolamento (CE) n. 659/1999 del Consiglio, a norma del quale essa può imporre allo Stato membro il recupero dal beneficiario di ogni aiuto indebitamente versato.

La Commissione avverte l'Italia che informerà i terzi interessati mediante pubblicazione della presente, unitamente ad un riassunto della medesima, nella Gazzetta ufficiale dell'Unione europea. Informerà inoltre gli interessati nei paesi EFTA firmatari dell'accordo SEE, attraverso la pubblicazione di un avviso nel supplemento SEE della Gazzetta ufficiale dell'Unione europea e informerà infine l'Autorità di vigilanza EFTA inviando copia della presente. I summenzionati terzi interessati sono invitati a presentare le proprie osservazioni entro un mese dalla data della pubblicazione.“


(1)  Šiame sprendime PI reiškia Poste Italiane SpA, o tam tikrais atvejais ir jo pirmtaką (viešąją pašto paslaugų tarnybą — Ente Posta Italiane).

(2)  „Paskola“ reiškia iždui (CDP) pervestas lėšas;„indėliai“ — BancoPosta klientų einamosiose sąskaitose laikomas lėšas.

(3)  1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 659/1999, nustatantis EB Sutarties 93 straipsnio (dabar 88 straipsnio) taikymo taisykles (OL L 83, 1999 3 27, p. 1.).

(4)  Nella presente decisione per PI si intende Poste Italiane SpA e, ove applicabile, il predecessore (Ente Poste Italiane, il servizio postale pubblico).

(5)  Il servizio postale universale comprende gli invii di corrispondenza e stampati indirizzati di peso inferiore a 2 kg e pacchi postali fino a 20 kg; nonché un servizio di invii raccomandati e un servizio di invii assicurati.

(6)  Decreto legge 261/1999 pubblicato nella G.U. 182 del 5.8.1999 e decreto del ministero delle Comunicazioni del 17.4.2000, pubblicato nella G.U. 102 del 4.5.2000.

(7)  Fonte: sito web PI; luglio 2006.

(8)  Cfr. lo studio di PriceWaterhouseCoopers “The Impact on Universal Service of the Full Market Accomplishment of the Postal Internal Market in 2009, Final Report May 2006”.

(9)  A norma dell'articolo 5 del decreto legge 30 settembre 2003, n. 269, e della legge di conversione 24 novembre 2003, n. 326, le azioni di CDP SpA sono attribuite allo Stato. Inoltre, le fondazioni bancarie ed altri soggetti pubblici o privati possono solo detenere quote complessivamente di minoranza del capitale di CDP SpA.

(10)  Development of competition in the European postal sector, ECORYS-NEI, luglio 2005.

(11)  Direttiva 97/67/CE del Parlamento Europeo e del Consiglio, del 15 dicembre 1997, concernente regole comuni per lo sviluppo del mercato interno dei servizi postali comunitari e il miglioramento della qualità del servizio (GU L 15 del 21.1.1998, pag. 14).

(12)  Direttiva 2002/39/CE del Parlamento europeo e del Consiglio, del 10 giugno 2002, che modifica la direttiva 97/67/CE per quanto riguarda l'ulteriore apertura alla concorrenza dei servizi postali della Comunità (GU L 176 del 5.7.2002, pag. 21).

(13)  Development of competition in the European postal sector, ECORYS-NEI, luglio 2005.

(14)  Cfr. lo studio di PriceWaterhouseCoopers “The Impact on Universal Service of the Full Market Accomplishment of the Postal Internal Market in 2009, Final Report May 2006”.

(15)  Fitchratings, rapporto speciale: “The European Regulated Mail Sector: Tomorrow's Deliveries” del 9.7.2004.

(16)  Nel 2004 il tasso era dell'1,25 %.

(17)  In alcuni casi (carte di debito e servizi di addebito in conto) il servizio è fornito direttamente da BancoPosta; in altri BancoPosta si pone quale distributore di prodotti di terzi (operatori del settore bancario nel caso delle carte di credito).

(18)  Poste Vita SpA è una controllata al 100 % di PI.

(19)  BancoPosta Fondi SpA SGR è una controllata al 99 % di PI.

(20)  Per prestito si intendono qui i fondi trasferiti al Tesoro/CDP; per deposito si intendono i fondi depositati sui conti correnti dai clienti di BancoPosta.

(21)  Pubblicato nella G.U. 288 del 12.12.2003.

(22)  Pubblicata nella G.U. 219 del 6.9.1917.

(23)  Pubblicato nella G.U. 12 del 15.1.1946, pag. 12.

(24)  L'informazione è coperta dal segreto d'ufficio

(25)  I conti accesi direttamente presso CDP sono stati chiusi.

(26)  Pubblicata nella GU 302 del 29.12.2005, “supplemento ordinario” 211. La legge ha effetto retroattivo dal 1o gennaio 2005.

(27)  I fondi sono stati investiti in un portafoglio di obbligazioni statali della zona euro (60 %) con un rating minimo pari a quello dell'Italia e di obbligazioni private (40 %) con un rating medio di AA-.

(28)  Legge 23 dicembre 1996, n. 662, pubblicata nella GU del 28.12.1996.

(29)  Si veda, ad esempio, la sentenza della Corte di giustizia nella causa C-372/97 Repubblica italiana contro Commissione, Racc. 2004 pagina I-0367, punto 44.

(30)  Rapporto “The Evolution of the Regulatory Model for European Postal Services”, di WIK Consult, luglio 2005.

(31)  Rapporto “Main developments in the European Postal Sector” di WI Consult, luglio 2004. Cfr. tabella 5.1.6 “Distribuzione geografica e area commerciale dei „Big Four“ (1998 e precedenti, fino al giugno 2004)”.

(32)  Decisione del 12.3.2002 nel caso C 47/98 (GU C 282 del 19.10.2002, pag. 29).

(33)  Ad esempio, nell'ipotesi che il margine di mercato in un determinato periodo sia pari al 2 %, mentre il tasso di deposito del mercato è pari all'1 %, un margine risultante da un tasso di prestito del 10 % e un tasso di deposito dell'8 % potrebbe configurare alcuni elementi di aiuto di Stato.

(34)  Cfr. relazione e stati finanziari di CDP al 31.12.2004, pag. 85.

(35)  GU L 83 del 27.3.1999, pag. 1.


29.11.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 290/20


Paraiškos paskelbimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį

(2006/C 290/04)

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė užprotestuoti paraišką pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 7 straipsnį. Paraiška gali būti užprotestuota Komisijai per šešis mėnesius nuo jos paskelbimo.

SANTRAUKA

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

Įregistravimo paraiška pagal 5 straipsnį ir 17 straipsnio 2 dalį

„KARLOVARSKÝ SUCHAR“

EB Nr.: CZ/PGI/005/0404/20.10.2004

SKVN ( ) SGN ( X )

Ši santrauka parengta tik informacijai. Suinteresuotosioms šalims rekomenduojama susipažinti su nesutrumpinta produkto specifikacija, kurią galima gauti 1 dalyje nurodytose nacionalinėse institucijose arba Europos Komisijos tarnybose (1).

1.   Kompetentinga valstybės narės įstaiga:

Pavadinimas:

Úřad průmyslového vlastnictví

Adresas:

Antonína Čermáka 2a

CZ-160 68 Praha 6

Tel.

(420) 220 38 31 11

Faks.

(420) 224 32 47 18

El. paštas

posta@upv.cz

2.   Grupė:

Pavadinimas:

CORNIA, spol. s r.o.

Adresas:

Vítězná 42,

CZ-360 09 Karlovy Vary

Tel.

(420) 353 43 38 26

Faks.

(420) 353 22 35 65

El. paštas

cornia@iol.cz

Sudėtis:

gamintojai ir (arba) perdirbėjai ( X ) kiti ( )

Taikoma Tarybos reglamento (EB) Nr. 510/2006 5 straipsnio 1 dalyje numatyta išimtis, kadangi geografinė vietovė laikoma tik vienu gamintoju. Reikalavimai, išvardyti Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2037/93 1 straipsnyje, yra įvykdyti.

3.   Produkto rūšis:

2.4 klasė. Duona, pyragaičiai, pyragai, konditerijos gaminiai, sausainiai ir kiti kepiniai

4.   Specifikacija (4 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų santrauka)

4.1.   Pavadinimas: „Karlovský suchar“

4.2   Apibūdinimas: Šiuo metu gaminamos dvi „Karlovský suchar“ rūšys: „Karlovarský suchar special“ ir „Karlovarský suchar dietní“.

Forma: vienodos formos maži duonos minkštimo gabaliukai, kurių dydis priklauso nuo formos, kurioje jie buvo kepami, dydžio; Formos apibūdinimas taip pat pateikiamas 4.5 punkte „Gamybos būdas“.

Pavidalas: vienodai poringas, gerai iškepęs, švarus, trapus, gerai išdžiūvęs, neapdegęs, be jokių pašalinių medžiagų.

Spalva: rudai auksinė, be patamsinimų.

Skonis: švelnus duonos skonis, negali būti nei kartus, nei aštrus, nei turėti kokį kitą pašalinį skonį.

Kvapas: natūralus duonos, negali būti kartus, nei turėti kokį kitą pašalinį skonį.

Produktas gaminamas iš šių žaliavų:

„Karlovarský suchar special“: iš kvietinių miltų, Karlovy Vary mineralinio vandens, geriamojo vandens, miltų pagerintojo, cukraus, kieto pavidalo augalinės kilmės riebalų, mielių, valgomosios druskos, kiaušinio trynio miltelių, mineralinės Karlovy Vary druskos.

„Karlovarský suchar dietní“: iš kvietinių miltų, Karlovy Vary mineralinio vandens, geriamojo vandens, miltų pagerintojo, kieto pavidalo augalinės kilmės riebalų, mielių, valgomosios druskos.

Produktas parduodamas dėžutėse po 200 g.

4.3   Vietovė: Karlovy Vary regiono zona apsupta šių Karlovy Vary gyvenviečių: Šemnice, Kyselka, Velichov, Ostrov, Hroznětín, Mezirolí, Stará Role, Karlovy Vary, bei minėtos gyvenvietės.

4.4   Kilmės įrodymas: Gamintojas registruoja visus žaliavų tiekėjus. Jis taip pat disponuoja visais žaliavų važtaraščiais ir sąskaitomis, pirmiausia pagrindinių žaliavų (Karlovy Vary mineralinio vandens ir druskos) važtaraščiais ir sąskaitomis. Be to, jis registruoja visus galutinio produkto pirkėjus. Kadangi gamintojo pavadinimas ir adresas yra nurodyti ant kiekvienos produkto pakuotės, tai garantuoja produkto atsekamumą.

Siekiant įsitikinti, ar laikomasi gamybos specifikacijos, bendrovės technologas kas šešis mėnesius vykdo vidaus kontrolę. Šios kontrolės metu pirmiausia tikrinamas gamybos technologinis procesas. Tikrinami kievienos produkto partijos svarbiausi kontroliniai rodikliai, t. y. pirmiausia atitinkamo gamybos proceso temperatūra ir trukmė. Tikrinimo rezultatai įrašomi į tikrinimo lapus.

Gamybos specifikacijos laikymosi išorinę kontrolę užtikrina aukščiausio lygio kontrolės struktūra, t. y. Nacionalinė žemės ūkio ir maisto produktų inspekcijos (Státní zemědělská a potravinářská inspekce) Plzeň tarnyba. Ši tarnyba taip pat tikrina higienos normų laikymasį, produkto atitikimą svarbiausiems kontroliniams rodikliams ir specifinėms charakteristikoms.

Bendroji kontrolė: vykdoma nuolatinė viso gamybos proceso kontrolė, kurios metu pirmiausia tikrinami naudojamos žaliavos, produkto paruošimas, gamybos proceso specifikacijos laikymasis, higienos normų laikymasis, mikrobiologinių rodiklių laikymasis ir galutinio produkto rodiklių laikymasis.

4.5   Gamybos būdas: Produktas „Karlovarský suchar“ yra gaminamas iš anksčiau nurodytų žaliavų (žr. punktą 4.2).

Pagrindinės žaliavos (Karlovy Vary mineralinis vanduo ir mineralinė druska) yra gaunamos iš nustatytos geografinės vietovės. Žaliavų perdirbimas, visi gamybos etapai ir pakavimas vykdomi nustatytoje geografinėje vietovėje.

Karlovy Vary mineralinis vanduo turi būti šviežias, o tai — dar viena priežastis, kodėl gamyba turi būti vykdoma nustatytoje teritorijoje.

Karlovy Vary mineralinis vanduo priklauso bikarbonatinių sulfatinių, chloridinių, natrio turinčių karbonizuotų mineralinių vandenų grupei; jo bendra mineralizacija yra apie 6,45 g/l, o mineralai sudaro 560–980 mg/l.

Mineralinę Karlovy Vary druską sudaro natrio sulfatas, kalio sulfatas ir natrio bikarbonatas.

„Karlovský suchar“ gamybos procesas:

Vietoje paruošiama tešla. Sunormuotos žaliavos duonkubilyje sumaišomos su šiltu vandeniu. Tada tešla spiralinėje tešlamaišėje maišoma tol, kol ji tampa vidutiniškai tvirta, po to ji paliekama fermentacijai. Po šio laikotarpio, vadinamo „brandinimu“, tešla dedama į pjaustymo mašiną ir supjaustoma į lazdelės formos gabaliukus, tokie gabaliukai dedami į riebalais išteptas formas, kur jie išsipučia. Po to lazdelės dedamos į formas be dangčių ir kepamos garų krosnyje. Iškeptos, išimamos iš formų ir dedamos ant ratukinių platformų ataušinimui. Tada jos transportuojamos į pjaustyklę, kur yra supjaustomos į mažus gabaliukus, kurie yra dedami ant kepimo juostos ir skrudinami. Skrudinti maži gabaliukai supilami į dėžes ir po tinkamo ataušinimo pakuojami į aliuminio maišelius su apsauginiu popieriumi. Taip supakuoti džiuvėsiai dedami į mažas kartono dėžutes su reklama, kurios pakuojamos į dideles dėžes. Produkto svoris — 200 g. su -7 % toleruojmu svorio skirtumu. Uždarytos dėžės pristatomos tam skirtais nedideliais sunkvežimiais.

Nurodyta gamyba turi būti vykdoma 4.3 punkte nurodytoje teritorijoje, kadangi produktai yra trapūs ir jautrūs aplinkos drėgmei, o taip pat siekiant užtikrinti geresnį jų atsekamumą, jie yra pakuojami pagaminimo vietoje.

4.6   Ryšys: „Karlovarský suchar“ yra unikalus produktas, istoriškai susijęs su Karlovy Vary vietove. Jis, kaip ir balneoterapijos procedūros ir mineralinis vanduo, yra neatskiriama Karlovy Vary dalis, padedanti garsinti Karlovy Vary kurortą pasaulyje.

Tai, kad produktas vadinamas „Karlovarský suchar“, aiškiai rodo jo ryšį su Karlovy Vary vietove.

Gamintojas naudoja tradicinį, jau dešimtmetį nepakitusį gamybos metodą. Produkto kokybė yra pagrįsta vietinių žaliavų (Karlovy Vary mineralinio vandens ir druskos) naudojimu, vietos tradicijomis ir žmogiškąja patirtimi.

Produkto sudėtyje yra Karlovy Vary mineralinio vandens, o „Karlovarský suchar special“ — Karlovy Vary mineralinės druskos. Karlovy Vary mineralinis vanduo turi būti šviežias. Vanduo gaunamas iš Karlovy Vary mineralinių vandenų, kurie yra vieni iš svarbiausių ir žinomiausių pasaulyje, šaltinio. Dėl žemės plutoje atsiradusių plyšių ir susidariusių reikšmingų plyšių Karlovy Vary mineralinių vandens šaltinių apylinkėse, nurodytoje vietoje išsiveržė mineralinio vandens šaltiniai.

Čekijos Respublikos įrašas apie saugomos kilmės vietos nuorodą (Nr. 4) yra padarytas 1974 m. vasario 1 d., o tarptautinio įrašo (Nr. 4) pagal Lisabonos susitarimą data yra 1967 m. lapkričio 22 d.

1974 m. produktas EX PLZEŇ parodoje buvo apdovanotas auksu.

Dabartinis gamintojas teisiškai perėmė gamybą iš ankstesnio gamintojo; gamybos tąsa buvo užtikrinta privatizacijos programoje.

4.7   Kontrolės įstaiga:

Pavadinimas:

Státní zemědělská a potravinářská inspekce, Inspektorát v Plzni

Adresas:

Jiráskovo náměstí 8

CZ-308 58 Plzeň 8

Tel.:

(420) 377 24 45 97

Faks:

(420) 377 45 52 29

El. paštas:

plzen@szpi.gov.cz

4.8   Ženklinimas etiketėmis: Ant pakuotės turi būti saugomos kilmės vietos nuoroda „Karlovarský suchar“. Jokie kiti reikalavimai dėl produkto pakavimo (dėl teksto vietos, naudojamų ženklų, spalvos, ir t. t.) išskyrus anksčiau paminėtą, nėra keliami.

4.9   Nacionaliniai reikalavimai: —


(1)  Europos Komisija, Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktoratas, Žemės ūkio produktų kokybės kontrolės padalinys, B-1049 Briuselis.


29.11.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 290/23


Valstybių narių pranešamos informacijos apie valstybės pagalbą, teikiamą pagal 2003 m. gruodžio 23 d. Reglamentą (EB) Nr. 1/2004 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo valstybės pagalbai mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kurios verčiasi žemės ūkio produktų gamyba, perdirbimu ir prekyba, santrauka

(2006/C 290/05)

(Tekstas svarbus EEE)

XA Nr.: XA 83/06

Valstybė narė: Prancūzija

Regionas: Loire-Atlantique departamentas

Pagalbos schemos pavadinimas: Pagalba žemės ūkio įrangos naudotojų kooperatyvams (CUMA)

Teisinis pagrindas:

Articles 4 et 6 du règlement (CE) no 1/2004 de la Commission

L 1511-2 et L 1511-5 du code général des collectivités territoriales

Délibération du Conseil général de Loire-Atlantique du 19 juin 2006

Planuojamos metinės išlaidos pagal schemą: 290 000 EUR

Maksimalus pagalbos intensyvumas: CUMA būstinės perkėlimas: 20 % dydžio pagalba, ne didesnė kaip 20 000 EUR, teikiama CUMA, kurios priverstos perkelti savo būstinę dėl miesto planavimo priežasčių. Apmokama 70 % kraštovaizdžio architekto konsultacijų kainos neviršijant 1 400 EUR.

Esamų CUMA pastatų suderinimas su galiojančiais aplinkos apsaugos standartais: 40 % dydžio pagalba, ne didesnė kaip 20 000 EUR.

Įrangos, leidžiančios vykdyti kolektyvinę tvarios plėtros veiklą (biodegalų gamyba, nekenksmingas piktžolių naikinimas ....) įsigijimas: 40 % dydžio pagalba, ne didesnė kaip 24 000 EUR.

Įgyvendinimo data:

Pagalbos schemos trukmė: vieneri metai; atlikus metinį įvertinimą, leidžiantį nustatyti, ką reikia keisti, ar galima užbaigti tokios pagalbos teikimą, galimas pagalbos atnaujinimas.

Pagalbos tikslas: Skatinti kolektyvinę veiklą remiant CUMA investicijas į pastatus ir į tvarią plėtrą skatinančią įrangą.

Ekonomikos sektorius(-iai): Visi žemės ūkio gamybos sektoriai

Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas:

Monsieur le Président du Conseil général de Loire-Atlantique

3 quai Ceineray

BP 94109

F-44041 Nantes

Cedex 1

Interneto svetainė: www.cg44.fr

XA numeris: XA 79/06

Valstybė narė: Slovakija

Regionas: Vakarų Slovakija

Pagalbos schemos arba įmonės, gaunančios individualią pagalbą, pavadinimas: GAZDA SLOVAKIA, spol. s r.o.

Teisinis pagrindas:

Ustanovenie § 240 ods. 3 a § 241 ods. 3 v spojení s ustanovením § 277a zákona č. 461/2003 Z. z. o sociálnom poistení v znení zákona č. 721/2004 Z. z.

Ustanovenie § 5 ods. 2 písm. b) zákona 231/1999 Z. z. o štátnej pomoci

Metodické usmernenie Sociálnej poisťovne č. 30/2005

Komisijos reglamento (EB) Nr. 1/2004 4 straipsnio 3 dalies a ir c punktai

Pagal pagalbos schemą numatomos metinės išlaidos arba visa bendrovei suteiktos individualios pagalbos suma: 1 032 664 SKK

Didžiausias pagalbos intensyvumas: 36,03 %

Įgyvendinimo data: 2006 m.

Pagalbos schemos arba individualios pagalbos laikotarpis: 2006 m. rugpjūčio mėn.

Pagalbos tikslas: MVĮ. Žemės ūkis.

Ekonomikos sektorius (-iai): Žemės ūkis. Augalininkystė

Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas:

Sociálna poisťovňa

pobočka Dunajská Streda

Galantská cesta 693/5

SK-929 01 Dunajská Streda

Tinklavietė: www.socpoist.sk

Pagalbos numeris: XA 80/06

Valstybė narė: Slovakija

Regionas: Vakarų Slovakija

Pagalbos schemos arba įmonės, gaunančios individualią pagalbą, pavadinimas: Poľnohospodárske družstvo Modrý Dunaj

Šamorín

Teisinis pagrindas:

Ustanovenie § 240 ods. 3 a § 241 ods. 3 v spojení s ustanovením § 277a zákona č. 461/2003 Z. z. o sociálnom poistení v znení zákona č. 721/2004 Z. z.

Ustanovenie § 5 ods. 2 písm. b) zákona 231/1999 Z. z. o štátnej pomoci

Metodické usmernenie Sociálnej poisťovne č. 30/2005

Komisijos reglamento (EB) Nr. 1/2004 4 straipsnio 3 dalies b punktas

Pagal pagalbos schemą numatomos metinės išlaidos arba visa bendrovei suteiktos individualios pagalbos suma: 583 912 SKK

Didžiausias pagalbos intensyvumas: 23,2 %

Įgyvendinimo data: 2006 m.

Pagalbos schemos arba individualios pagalbos laikotarpis: 2006 m. rugpjūčio mėn.

Pagalbos tikslas: MVĮ. Žemės ūkis

Ekonomikos sektorius (-iai): Žemės ūkis. Gyvulininkystės produkcija

Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas:

Sociálna poisťovňa

pobočka Dunajská Streda

Galantská cesta 693/5

SK-929 01 Dunajská Streda

Tinklavietė: www.socpoist.sk

Pagalbos numeris: XA 81/06

Valstybė narė: Slovakija

Regionas: Vakarų Slovakija

Pagalbos schemos arba įmonės, gaunančios individualią pagalbą, pavadinimas:

AGRA M, s.r.o.

Kozia 2243

SK-901 01 Malacky

Teisinis pagrindas:

Ustanovenie § 240 ods. 3 a § 241 ods. 3 v spojení s ustanovením § 277a zákona č. 461/2003 Z. z. o sociálnom poistení v znení zákona č. 721/2004 Z. z.

Ustanovenie § 5 ods. 2 písm. b) zákona 231/1999 Z. z. o štátnej pomoci

Metodické usmernenie Sociálnej poisťovne č. 30/2005

Komisijos reglamento (EB) Nr. 1/2004 4 straipsnis

Pagal pagalbos schemą numatomos metinės išlaidos arba visa bendrovei suteiktos individualios pagalbos suma: 2 954 141,50 SKK

Didžiausias pagalbos intensyvumas: 45.68 %

Įgyvendinimo data: 2006 m.

Pagalbos schemos arba individualios pagalbos laikotarpis: 2006 m. rugsėjo mėn.

Pagalbos tikslas: MVĮ. Žemės ūkis

Ekonomikos sektorius: Žemės ūkio įmonė – gyvūninės ir augalinės kilmės produkcija

Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas:

Sociálna poisťovňa

pobočka Bratislava-okolie

Lazaretská 25

SK-814 99 Bratislava

Tinklavietė: www.socpoist.sk

Pagalbos numeris: XA 82/06

Valstybė narė: Slovakija

Regionas: Rytų Slovakija

Pagalbos schemos arba įmonės, gaunančios individualią pagalbą, pavadinimas: Agrokondor s.r.o., SK-094 35 Čaklov

Teisinis pagrindas:

Ustanovenie § 240 ods. 3 a § 241 ods. 3 v spojení s ustanovením § 277a zákona č. 461/2003 Z. z. o sociálnom poistení v znení zákona č. 721/2004 Z. z.

Ustanovenie § 5 ods. 2 písm. b) zákona 231/1999 Z. z. o štátnej pomoci

Metodické usmernenie Sociálnej poisťovne č. 30/2005

Komisijos reglamento (EB) Nr. 1/2004 4 straipsnio 3 dalies c punktas

Pagal pagalbos schemą numatomos metinės išlaidos arba visa bendrovei suteiktos individualios pagalbos suma: 916 659,00 SKK t. y. 24 128 319 EUR (2006 m. birželio 19 d. kursas)

Didžiausias pagalbos intensyvumas: 39 %

Įgyvendinimo data: 2006 m.

Pagalbos schemos arba individualios pagalbos laikotarpis: 2006 m. rugpjūčio mėn.

Pagalbos tikslas: Žemės ūkis

Ekonomikos sektorius: Žemės ūkis

Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas:

Sociálna poisťovňa

pobočka Vranov nad Topľou

Tinklavietė: www.socpoist.sk


29.11.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 290/26


Valstybių narių pranešama informacija apie valstybės pagalbą, teikiamą pagal 2001 m. sausio 12 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 70/2001 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo valstybės pagalbai mažoms ir vidutinėms įmonėms

(2006/C 290/06)

(Tekstas svarbus EEE)

Pagalbos Nr.

XS 61/05

Valstybė narė

Ispanija

Regionas

La Rioja

Pagalbos schemos arba įmonės, gaunančios individualią pagalbą, pavadinimas

Teisės normos, reguliuojančios dotacijų skyrimą palūkanų subsidijomis paskoloms, skirtoms finansuoti mažųjų ir vidutinių įmonių verslo investicijoms.

Teisinis pagrindas

Resolución del Presidente de la Agencia de Desarrollo Económico de La Rioja por la que se aprueban las Bases Reguladoras de la concesión de subvenciones en forma de bonificación de intereses de préstamos destinadas a financiar inversiones empresariales realizadas por pequeñas y medianas empresas.

Planuojamos metinės išlaidos pagal schemą arba bendra įmonei suteiktos individualios pagalbos suma

Pagalbos schema

Metinė bendra suma

869 000 EUR

Garantuotos paskolos

 

Individuali pagalba

Bendra pagalbos suma

 

Garantuotos paskolos

 

Maksimalus pagalbos intensyvumas

Pagal reglamento 4 straipsnio 2–6 dalis ir 5 straipsnį

Taip

Įgyvendinimo data

2005 2 18

Pagalbos schemos arba individualios pagalbos trukmė

Iki 2006 12 31

Pagalbos tikslas

Pagalba MVĮ

Taip

Ekonomikos sektoriai

Visi sektoriai, kuriems gali būti skiriama pagalba MVĮ

 

Atskiri sektoriai

Taip

Kiti pramonės sektoriai (gali būti finansuojama tik kasybos ir apdirbimo pramonė, išskyrus žemės ūkio maisto produktų pramonę)

Taip

Kitos paslaugos (gali būti finansuojamos tik techninės paslaugos, susijusios su pramonės ir prekybos sektoriais, išskyrus žemės ūkio maisto produktų pramonę)

Taip

Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas

Agencia de Desarrollo Económico de La Rioja

C/Muro de la Mata 13-14

E-26071 Logroño (La Rioja)

Didelės individualiai teikiamos pagalbos subsidijos

Pagal reglamento 6 straipsnį

Taip


29.11.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 290/27


Išankstinis pranešimas apie koncentraciją

(Byla Nr. COMP/M.4376 — Dresdner Bank/Gazprombank/JV)

Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka

(2006/C 290/07)

(Tekstas svarbus EEE)

1.

2006 m. lapkričio 23 d. pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją, kai įmonės „Dresdner Bank AG“ (toliau — „Dresdner Bank“, Vokietija), kuri yra „Allianz“ (toliau — „Allianz“, Vokietija) grupės dalis, ir „Joint-Stock Bank of the Gas Industry“ (toliau — „Gazprombank“, Rusija), kuri yra grupės „Gazprom“ (toliau — „Gazprom“, Rusija) dalis, pirkdamos naujos bendros įmonės akcijas įgyja, kaip apibrėžta Tarybos reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, bendrą įmonės „Carbon Trade & Finance S.A“ (toliau — CTF, Liuksemburgas) kontrolę.

2.

Atitinkamų įmonių verslo veikla yra ši:

„Dresdner Bank“: visos bankininkystės ir finansinės paslaugos, įskaitant prekybą ES CO2 emisijų leidimais;

„Gazprombank“: visos bankininkystės ir finansinės paslaugos;

CTF: investicijos į pagrindinius projektus, kuriais rengiami Kioto CO2 emisijų leidimai ir šių leidimų parengimas prekybai antrinėje rinkoje.

3.

Remdamasi pradiniu pranešimo nagrinėjimu, Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį buvo pranešta, galėtų būti taikomas Reglamentas (EB) Nr. 139/2004. Komisijai paliekama teisė priimti galutinį sprendimą šiuo klausimu. Remiantis Komisijos pranešimu dėl supaprastintos tam tikrų koncentracijų nagrinėjimo procedūros pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 (2), reikėtų pažymėti, kad šią bylą numatoma nagrinėti pranešime nurodyta tvarka.

4.

Komisija kviečia suinteresuotąsias trečiąsias šalis pateikti savo pastabas dėl siūlyto veiksmo.

Pastabos Komisijai turi būti pateiktos ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Jas Komisijai galima siųsti faksu (32 2) 296 43 01 arba 296 72 44 arba paštu su nuoroda COMP/M.4376 — Dresdner Bank/Gazprombank/JV šiuo adresu:

Commission européenne

Direction générale de la Concurrence,

Greffe Fusions

J-70

B-1049 Bruxelles


(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1.

(2)  OL C 56, 2005 3 5, p. 32.


29.11.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 290/28


Valstybių narių pranešama informacija apie valstybės pagalbą, teikiamą pagal 2002 m. gruodžio 12 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 2204/2002 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo valstybės pagalbai, teikiamai užimtumui

(2006/C 290/08)

(Tekstas svarbus EEE)

Pagalbos Nr.

XE 3/05

Valstybė narė

Lenkija

Regionas

Visa Lenkija

Pagalbos schemos pavadinimas

Darbo vietos, patalpų ir įrangos pritaikymo neįgalių darbuotojų poreikiams išlaidų ir darbuotojo, padedančio neįgaliam darbuotojui, įdarbinimo išlaidų padengimas

Teisinis pagrindas

Ustawa z dnia 27 sierpnia 1997 r. o rehabilitacji zawodowej i społecznej oraz zatrudnianiu osób niepełnosprawnych (Dz.U. nr 123, poz. 776 z późn. zm.)

Rozporządzenie Ministra Polityki Społecznej z dnia 15 września 2004 r. w sprawie zwrotu kosztów przystosowania stanowisk pracy, adaptacji pomieszczeń i urządzeń do potrzeb osób niepełnosprawnych oraz kosztów zatrudnienia pracownika pomagającego pracownikowi niepełnosprawnemu (Dz.U. nr 215, poz. 2186)

Planuojamos metinės išlaidos pagal schemą

Metinė bendra suma: 3 mln. EUR

Garantuotos paskolos

Didžiausias pagalbos intensyvumas

Pagal reglamento 4 straipsnio 2–5 dalis ir 5 bei 6 straipsnius

Taip

Įgyvendinimo data

2004 10 16

Pagalbos schemos arba individualios pagalbos trukmė

Iki 2007 6 30

Pagalbos tikslas

4 straipsnis: darbo vietų kūrimas

Ne

5 straipsnis: palankių sąlygų neturinčių darbuotojų ir neįgalių darbuotojų įdarbinimas

Ne

6 straipsnis: neįgalių darbuotojų užimtumas

Taip

Susiję ekonomikos sektoriai

Visi Bendrijos sektoriai (1), kuriems gali būti skiriama pagalba užimtumui

Taip

Visa gamyba (1)

Ne

Visos paslaugos (1)

Ne

Kita

Ne

Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas

Starostowie powiatów

Kita informacija

Pagalbos schemą bendrai finansuoja Europos socialinis fondas pagal 2004–2006 m. žmogiškųjų išteklių vystymo veiklos programą, suskirstytą pagal sektorius; 1.4. veiksmas: neįgalių asmenų profesinė ir socialinė integracija.

Pagalba, apie kurią reikia iš anksto pranešti Komisijai

Pagal reglamento 9 straipsnį

Taip


Pagalbos Nr.

XE 25/05

Valstybė narė

Lenkija

Regionas

Województwo Świetokrzyskie, Powiat Starachowicki, Gmina Starachowice

Pagalbos schemos pavadinimas

2005 m. balandžio 25 d. Starachovicės miesto Tarybos nutarimas Nr. V/7/05 DĖL „Pagalbos, teikiamos užimtumui, schemos verslininkams“ patvirtinimo

Teisinis pagrindas

Art. 18 ust. 2 pkt 8, art. 40 ust. 1, art. 41 ust. 1, art. 42 ustawy z dn. 8.3.1990 r. o samorządzie gminnym (tekst jednolity: Dz.U. z 2001 r. nr 142 poz. 1591 ze zm.) oraz art. 7 ust. 3 ustawy z dn. 12.1.1991 r. o podatkach i opłatach lokalnych (tekst jednolity: Dz.U. z 2002 r. nr 9 poz. 84 ze zm.)

Planuojamos metinės išlaidos pagal schemą

Metinė bendra suma

0,15 mln. EUR

Garantuotos paskolos

 

Didžiausias pagalbos intensyvumas

Pagal reglamento 4 straipsnio 2–5 dalis, 5 ir 6 straipsnius

Taip

Įgyvendinimo data

2005 8 05

Pagalbos schemos arba individualios pagalbos trukmė

Iki 2006 12 31

Pagalbos tikslas

4 straipsnis: darbo vietų kūrimas

Taip

5 straipsnis: palankių sąlygų neturinčių darbuotojų ir neįgalių darbuotojų įdarbinimas

 

6 straipsnis: neįgalių darbuotojų užimtumas

 

Susiję ekonomikos sektoriai

Visi Bendrijos sektoriai (2), kuriems gali būti skiriama pagalba užimtumui

Taip

Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas

Prezydenta Miasta Starachowice

PL-27-200 Starachowice

ul. Radomska 45

Kita informacija

Jei pagalbos schema iš dalies finansuojama Bendrijos lėšomis, prašome pridėti tokį sakinį:

„Pagalbos schema bendrai finansuojama pagal (nuoroda)“

Pagalba, apie kurią reikia iš anksto pranešti Komisijai

Pagal reglamento 9 straipsnį

Taip


Pagalbos numeris

XE 27/06

Valstybė narė

Vengrija

Regionas

Észak-Alföld

Pagalbos schemos pavadinimas

Támogatási Program munkahely teremtésére Mátészalka

Teisinis pagrindas

Mátészalka Város Önkormányzat vagyonáról, a vagyontárgyak feletti tulajdonosi jogok gyakorlásáról szóló 20/2006. (VIII.8.) rendelet

Planuojamos metinės išlaidos pagal schemą

Metinė bendra suma

1 mln. EUR

Garantuotos paskolos

 

Didžiausias pagalbos intensyvumas

Pagal reglamento 4 straipsnio 2–5 dalis, 5 ir 6 straipsnius

Taip

Įgyvendinimo data

2006 9 1

Pagalbos schemos trukmė

Iki 2007 6 30

Pagalbos tikslas

4 straipsnis: darbo vietų kūrimas

Taip

5 straipsnis: palankių sąlygų neturinčių darbuotojų ir neįgalių darbuotojų įdarbinimas

 

6 straipsnis: papildomos sąnaudos, susijusios su neįgalių darbuotojų užimtumu

 

Ekonomikos sektoriai

visi Bendrijos sektoriai, kuriems gali būti skiriama užimtumo pagalba (3)

Taip

visa apdirbamoji pramonė (3)

 

visos paslaugos (3)

 

kiti

 

Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas

Mátészalka Város Önkormányzata

Hősök tere 9.

H-4700 Mátészalka

Kita informacija

Jeigu pagalbos schema iš dalies finansuojama Bendrijos lėšomis, pridėkite tokį sakinį:

„Pagalbos schema iš dalies finansuojama pagal [nuoroda].“

Apie pagalbą būtina iš anksto pranešti Komisijai

Pagal reglamento 9 straipsnį

Taip


(1)  Išskyrus laivų statybos sektorių ir kitus sektorius, kuriems taikomos specialios taisyklės, numatytos reglamentuose ir direktyvose, nustatančiose valstybės pagalbos sektoriui tvarką.

(2)  Išskyrus laivų statybos sektorių ir kitus sektorius, kuriems taikomos specialios taisyklės, numatytos reglamentuose ir direktyvose, nustatančiose valstybės pagalbos sektoriui tvarką.

(3)  Išskyrus laivų statybos sektorių ir kitus sektorius, kuriems taikomos specialios reglamentuose ar direktyvose, reglamentuojančiuose visą valstybės pagalbą, kuria jie atitinkamai naudojasi, išdėstytos taisyklės.


29.11.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 290/31


Išankstinis pranešimas apie koncentraciją

(Byla Nr. M.4474 — BC Partners/Techem)

Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka

(2006/C 290/09)

(Tekstas svarbus EEE)

1.

2006 m. lapkričio 22 d. pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją, kai įmonė „CIE Management II Limited“ (toliau — CIEM, Guernesey), įmonės „BC European Capital VIII“ (toliau — BC, Guernesey) pagrindinė partnerė ir valdytoja, „Techem“ akcininkams 2006 m. lapkričio 22 d. paskelbto viešo perėmimo pasiūlymo būdu įgyja, kaip apibrėžta Tarybos reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, visišką į biržos oficialųjį prekybos sąrašą įrašytos Vokietijos įmonės „Techem AG“ (toliau — „TECHEM“, Vokietija) kontrolę.

2.

Atitinkamų įmonių verslo veikla yra ši:

CIEM: BC vardu veikiantis pagrindinis partneris ir valdytojas;

BC: privataus kapitalo fondas;

„TECHEM“: komunalinių paslaugų matavimo prietaisai ir veikla energetikos paslaugų rinkoje.

3.

Remdamasi pradiniu pranešimo nagrinėjimu, Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį buvo pranešta, galėtų būti taikomas Reglamentas (EB) Nr. 139/2004. Komisijai paliekama teisė priimti galutinį sprendimą šiuo klausimu. Remiantis Komisijos pranešimu dėl supaprastintos tam tikrų koncentracijų nagrinėjimo procedūros pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 (2), reikėtų pažymėti, kad šią bylą numatoma nagrinėti pranešime nurodyta tvarka.

4.

Komisija kviečia suinteresuotąsias trečiąsias šalis pateikti savo pastabas dėl siūlyto veiksmo.

Pastabos Komisijai turi būti pateiktos ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Pastabas Komisijai galima siųsti faksu (32 2) 296 43 01 arba 296 72 44 arba paštu su nuoroda Case No. M.4474 — BC Partners/Techem šiuo adresu:

Commission européenne

Direction générale de la Concurrence,

Greffe Fusions

J-70

B-1049 Bruxelles


(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1.

(2)  OL C 56, 2005 3 5, p. 32.


29.11.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 290/32


Neprieštaravimas praneštai koncentracijai

(Byla Nr. COMP/M.4398 — Veolia Cargo/RAIL LINK/JV)

(2006/C 290/10)

(Tekstas svarbus EEE)

2006 m. lapkričio 9 d. Komisija nusprendė neprieštarauti dėl pavadinime praneštos koncentracijos ir paskelbti ją suderinama su bendrąja rinka. Šis sprendimas priimamas remiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 6 straipsnio 1 dalies b punktu. Visas šio sprendimo tekstas yra prancūzų. Sprendimas bus viešai paskelbtas tada, kai iš jo bus pašalinta profesine paslaptimi laikoma informacija. Sprendimą bus galima rasti:

Europa interneto svetainės konkurencijos skiltyje (http://ec.europa.eu/comm/competition/mergers/cases/). Ši svetainė suteikia galimybę rasti atskirus sprendimus dėl koncentracijos, įskaitant tokių sprendimų indeksus pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, priėmimo datą ir sektorių.

elektroniniu formatu EUR-Lex interneto svetainėje 32006M4398 dokumento numeriu. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairius Europos teisės dokumentus. (http://ec.europa.eu/eur-lex/lex)