ELPA PRIEŽIŪROS INSTITUCIJOS SPRENDIMAS

Nr. 147/06/COL

2006 m. gegužės 17 d.

dėl Pagalbos medienos sektoriui schemos

(Verdiskapningsprogrammet for tre)

Norvegija

ELPA PRIEŽIŪROS INSTITUCIJA,

atsižvelgdama į Europos ekonominės erdvės susitarimą (1), ypač į jo 61–63 straipsnius ir 26 protokolą,

atsižvelgdama į ELPA valstybių susitarimą dėl Priežiūros institucijos ir Teisingumo Teismo įsteigimo (2), ypač į jo 24 straipsnį ir 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į Priežiūros institucijos gaires (3) dėl EEE susitarimo 61 ir 62 straipsnių taikymo bei aiškinimo, ypač į jų 14 ir 25 skyrius, taip pat į bendrosios išimties reglamentus dėl (atitinkamai) pagalbos mokymui ir pagalbos mažosioms bei vidutinėms įmonėms ir į reglamentą dėl de minimis pagalbos, (4)

kadangi:

I.   FAKTAI

1.   Procedūra

2005 m. vasario 1 d. laišku (įvykio Nr. 307555) Norvegijos mūrinių ir betono pramonės prekybos asociacija, byggutengrenser.no (toliau — skundo teikėjas) pateikė ELPA priežiūros institucijai (toliau — Institucija) skundą (toliau — skundas). Skunde, kurį Institucija gavo ir užregistravo 2005 m. vasario 3 d., skundo teikėjas tvirtina, kad Norvegija pagal Verdiskapningsprogrammet for tre, taip pat vadinamą Treprogrammet (toliau — Pagalbos medienos sektoriui schema) teikia valstybės pagalbą medienos dirbinių gamybos pramonei.

2005 m. balandžio 27 d. laišku (įvykio Nr. 313418) Institucija paprašė Norvegijos valdžios institucijų suteikti reikiamą informaciją. Norvegijos valdžios institucijos atsakė 2005 m. gegužės 27 d. laišku, pridėtu prie Norvegijos Misijos prie Europos Sąjungos 2005 m. birželio 1 d. laiško, kurį Institucija gavo ir užregistravo 2005 m. birželio 1 d. (įvykio Nr. 323464).

2005 m. rugpjūčio 31 d. laišku Institucija paprašė suteikti daugiau informacijos (įvykio Nr. 323451). Norvegijos valdžios institucijos į tai atsakė 2005 m. rugsėjo 29 d. laišku, pridėtu prie Norvegijos Misijos prie Europos Sąjungos 2005 m. spalio 3 d. laiško, kurį Institucija gavo ir užregistravo 2005 m. spalio 5 d. (įvykio Nr. 345465).

Be pirmiau minėtų laiškų, Institucija ir Norvegijos valdžios institucijos 2005 m. lapkričio bei gruodžio mėn. ir 2006 m. sausio mėn. Pagalbos medienos sektoriui schemos klausimu palaikė neoficialius ryšius telefonu ir elektroniniu paštu. Šiomis priemonėmis gautą informaciją Norvegijos valdžios institucijos apibendrino 2006 m. kovo 3 d. laiške, pridėtame prie Norvegijos Misijos prie Europos Sąjungos 2006 m. kovo 8 d. laiško, kurį Institucija gavo ir užregistravo 2006 m. kovo 9 d. (įvykio Nr. 365992).

2.   Priemonių aprašymas

2.1   Parengiamuosiuose teisės aktuose nustatytas Pagalbos medienos sektoriui schemos tikslas ir jos administravimas

Pagalbos medienos sektoriui schemos tikslas yra aprašytas Norvegijos vyriausybės Parlamentui pateiktoje Baltojoje knygoje dėl vertės ir galimybių kūrimo miškų sektoriuje (St. meld. nr. 17 Verdiskapning og miljø — muligheter i skogssektoren 1998–1999, toliau — Baltoji knyga).

Baltosios knygos tikslas buvo sukurti bendrąją racionalaus ir tausojančio miško išteklių naudojimo politiką ir padidinti miškų sektorių įnašą į šalies ekonomiką ir bendrą Norvegijos visuomenės vystymąsi. Baltojoje knygoje pasiūlyta diegti įvairias priemones šiam tikslui pasiekti; viena iš jų ir yra Pagalbos medienos sektoriui schema. Šiuo atžvilgiu Baltojoje knygoje pasiūlyta parengti penkerių metų schemą, kuri turėtų padėti kurti vertę medienos dirbinių sektoriuje ir medienos perdirbimo versle. Konkrečiau Baltojoje knygoje buvo numatyta, kad Pagalbos medienos sektoriui schema turėtų būti siekiama kurti didesnę vertę miškininkystės sektoriuje ir medienos perdirbimo versle, taip pat didinti miškų sektoriaus įnašą siekiant labiau tausojančios gamybos ir vartojimo (5). Siekiant šių tikslų, buvo numatyta, kad daugiausia dėmesio Pagalbos medienos sektoriui schemoje turėtų būti skiriama i) medienos dirbinių gamybos tobulinimui; ii) didesniam medienos dirbinių naudojimui ir iii) ryšių įvairiuose prekybos lygmenyse nuo miškų sektoriaus iki rinkos gerinimui (6). Be to, Baltojoje knygoje nurodyta, kad daugiausia dėmesio naujojoje schemoje turėtų būti skiriama nustatyti produktų tobulinimo, dizaino ir architektūros galimybes ir kad ši schema populiarintų medienos dirbinius kaip puikią statybinę medžiagą, kurią galima panaudoti daug įvairiau negu iki šiol (7). Apskritai Baltojoje knygoje nurodyta, jog tikslo didinti vertę medienos dirbinių gamybos versle reikėtų siekti pačioje šalyje (t. y. Norvegijoje) (8).

Pagalbos medienos sektoriui schemos sukūrimo pagrindas buvo išsamiau išdėstytas Parlamento nuolatinio komiteto 1999 m. birželio 3 d. Parlamentui pateiktoje rekomendacijoje (Innst. S. nr. 208, 1998–1999 m.) (toliau — rekomendacija). Šioje rekomendacijoje patariama, be kitų dalykų, sukurti darbo grupę, kuri nustatytų naujosios schemos strategijas, įgyvendinimą ir finansavimo poreikius.

Netrukus, 1999 m. liepos mėn. buvo sukurta darbo grupė, kurią, be kitų asmenų, sudarė Žemės ūkio ministerijos, statybinės medienos gamintojų ir miškų savininkų prekybos asociacijų, mokslinių tyrimų bei taikomosios veiklos įstaigų ir šio sektoriaus bendrovių atstovai. 2000 m. balandžio 14 d. darbo grupė pateikė ataskaitą (toliau — darbo grupės ataskaita) dėl Pagalbos medienos sektoriui schemos turinio, struktūros ir finansavimo, taip pat dėl galimybės pateikti pasiūlymą bendradarbiauti su šiuo sektoriumi susijusioms organizacijoms.

Darbo grupės ataskaitoje priminti Baltojoje knygoje nurodyti Pagalbos medienos sektoriui schemos uždaviniai ir tikslai, kuriems pagal šią schemą reikėtų skirti daugiausia dėmesio (tobulinti medienos dirbinių gamybą, naudoti daugiau medienos dirbinių ir gerinti ryšius įvairiuose prekybos lygmenyse - nuo miško iki rinkos) (9). Darbo grupės ataskaitoje toliau nurodoma, jog ši schema turėtų ne tik apsiriboti gamybos grandine tarp miškų sektoriaus ir mechaninio medienos perdirbimo pramonės, bet ir apimti žaliavos tiekimą medienos perdirbimo pramonei (pvz., siekiant gerinti tiekimo kokybę, tikslumą ir pastovumą) (10). Be to, darbo grupės ataskaitoje teigiama, kad minėtoje pagalbos schemoje turėtų būti skiriama daugiausia dėmesio Norvegijos medienos ištekliams ir kad turėtų būti siekiama pažangos Norvegijos medienos perdirbimo versle.

Atsakomybė už Pagalbos medienos sektoriui schemos administravimą ir įgyvendinimą darbo grupės ataskaitoje tenka: i) Statens nærings– og distriktsutviklingsfond paprastai vadinamai SND (kuri nuo 2004 m. sausio 1 d. buvo perorganizuota ir pavadinta Innovasjon Norge); ir ii) valdymo grupei, sudarytai iš žemės ūkio ministro paskirtų rinkos dalyvių (toliau — valdymo grupė) (11).

Valdymo grupės uždaviniai yra šie: užtikrinti aktyvų visos vertę kuriančios grandinės dalyvavimą; tikrinti, ar veiklos sritys, kurioms taikoma ši schema, atitinka jos tikslą ir strategijas; tobulinti strategijas ir paversti jas konkrečiais veiksmais; nustatyti bendruosius prioritetus (pvz., dėl sričių, kurioms reikia skirti daugiausia dėmesio, arba dėl tikslinių grupių); padėti kurti naujas strategines iniciatyvas ir skatinti aktyvų bendradarbiavimą, siekiant iniciatyvų ir dalyvavimo. Be to, valdymo grupė rūpinsis schemoje dalyvaujančių verslo įmonių interesais. Darbo grupės ataskaitoje paaiškinta, kaip verslo įmonės, padedamos valdymo grupės, atliks pagrindinį vaidmenį plėtojant schemos strategiją ir taip užtikrins aktyvų verslo sektoriaus dalyvavimą tobulinant bei įgyvendinant šią schemą. Valdymo grupė privalo rengti vykdomos veiklos bei schemos tobulinimo metines ataskaitas. Šios ataskaitos perduodamos Žemės ūkio ministerijai ir jomis remiamasi tiek planuojant ministerijos biudžetą, tiek rengiant gaires SND (12).

Galiausiai iš darbo grupės ataskaitos matyti, kad, nors pradiniame etape iniciatyvų imamasi remiantis finansavimu pagal Pagalbos medienos sektoriui schemą, vėliau iniciatyvų turi imtis patys subjektai, kurie privalo prisiimti atsakomybę už savo projektus (13). Visi veiksmai turi būti įgyvendinami vykdant projektus, o projektų pasiūlymai vertinami atsižvelgiant į finansavimą ir atitinkamus Pagalbos medienos sektoriui schemos tikslus bei kriterijus.

2.2   Teisinis pagrindas ir metiniai biudžetai

Iš valstybės biudžeto matyti, jog Pagalbos medienos sektoriui schemą finansuoja Žemės ūkio ministerija (kuri nuo 2004 m. rugsėjo 30 d. vadinama Žemės ūkio ir maisto produktų ministerija), kasmet iš valstybės biudžeto skirdama lėšų. Konkretūs Pagalbos schemos finansavimo aspektai buvo nurodyti Parlamentui pateiktame Vyriausybės pasiūlyme dėl 2000 m. valstybės biudžeto (St. prp. nr. 1, 1999–2000 m.), kuriame Pagalbos medienos sektoriui schemos finansavimas buvo įtrauktas į 1142 skyrių kaip 71 punktas (14).

Vėlesnių metų valstybės biudžetuose yra nurodytos 2001, 2002, 2003, 2004 ir 2005 metais Pagalbos medienos sektoriui schemai skirtos sumos (15). Šios pagalbos schemos finansavimas pirmaisiais ketveriais metais (2000–2003 m. imtinai) buvo įtrauktas į valstybės biudžeto 1142 skyriaus 71 punktą, o pastaraisiais dvejais metais (2004 ir 2005 m.) — į 1149 skyriaus 71 punktą.

2005 m. rugsėjo 29 d. laišku Norvegijos valdžios institucijos pranešė Institucijai, kad 2000–2005 finansiniais metais Pagalbos medienos sektoriui schemai skirtos tokios lėšos:

Metai	Biudžetas (mln. NOK)	Patvirtinta (mln. NOK)
2000	17	8,8
2001	25	25,7
2002	20	18,0
2003	36	39,4
2004	35	28,3
2005	33	(dar nėra duomenų)
Iš viso	166	—

Dotacijos išmokėtos per trejus metus po tų metų, kuriais buvo gautas patvirtinimas (tilsagn) ir gavėjui užbaigus projektą. Jei būtų panaudotos ne visos tam tikriems metams skirtos lėšos, likusi suma galėtų būti perkelta į kitus finansinius metus. Taigi bendra bet kuriais metais patvirtinta suma gali būti didesnė už tų metų biudžete skirtą sumą.

Dotacijos pagal Pagalbos medienos sektoriui schemą skiriamos projektams tik tuo atveju, jei jų gavėjai patys skiria savo įnašą lėšomis ir darbo jėga (16). Nėra nustatyto bendrojo reikalavimo, kokia turi būti mažiausia bendro finansavimo suma; bendro finansavimo dalį veikiau lemia konkretaus projekto tikslai ir pobūdis. Tačiau Norvegijos valdžios institucijos pareiškė, jog dėl to, kad pagalba pagal Pagalbos medienos sektoriui schemą teikiama atsižvelgiant į Valstybės pagalbos gairėse nustatytą pagalbos intensyvumą, kuris, kaip nurodyta Norvegijos valdžios institucijų sudarytoje lentelėje, negali viršyti 75 % reikalavimus atitinkančių išlaidų, bendrą finansavimą sudaro likusioji procentinė išlaidų dalis. Vis dėlto projektams pagal Pagalbos medienos sektoriui schemą gali būti skiriamas 100 % finansavimas, jei jie skirti medienos sektoriui apskritai ir, kaip teigia Norvegijos valdžios institucijos, jeigu ši priemonė negali būti priskiriama vienai konkrečiai įmonei, todėl atskiroms įmonėms tenka tik nedidelė pagalbos dalis. Norvegijos valdžios institucijos pateikė šį pavyzdį: Norsk Treteknisk Institutt buvo suteikta 125 000 NOK dotacija produkto (vidaus darbams skirtų obliuotų plokščių) sukūrimo projektui finansuoti. Norvegijos valdžios institucijos teigė, kad dalyvaujančioms bendrovėms pateikiami tokios pagalbos rezultatai, tačiau, bet kuriuo atveju, daugumą Norsk Treteknisk Institutt informacijos paprastai galima gauti instituto bibliotekoje.

Norvegijos valdžios institucijos pažymėjo, kad, nors projektai ir yra bendrai finansuojami, akivaizdu, jog kai kurios veiklos rūšys ir (arba) projektai nebūtų buvę pradėti vykdyti, jei jiems nebūtų buvę suteiktos dotacijos pagal Pagalbos medienos sektoriui schemą. Skiriant dotacijas pagal šią schemą siekiama paskatinti būtent tuos subjektus, kurie gali norėti įgyvendinti su schemos tikslais susijusius projektus, prisidėti prie tokių projektų įgyvendinimo savo lėšomis (17).

2.3   Pagal Pagalbos medienos sektoriui schemą skiriamos pagalbos gavėjai

Darbo grupės ataskaitoje nurodyta, kad pagalbos schema turėtų būti skirta bendrovėms ir kitiems subjektams, turintiems konkrečius projektus, kurie atitinka schemos strategijas bei darbo sritis ir kurie padės kurti didesnę vertę (18).

Norvegijos valdžios institucijos taip pat nurodė, kad Pagalbos medienos sektoriui schema gali apimti visas susijusias pramonės šakas (kurios konkrečiai įvardytos kaip mechaninio medienos apdorojimo pramonės įmonės ir įvairios bendrovės) ir pramonės šakas, galinčias padėti siekti schemos tikslų, pvz., tas pramonės šakas, kurios tiria, kaip galima būtų naudoti medieną kartu su kitomis medžiagomis. Atsižvelgiant į šiuos kriterijus, schemoje gali dalyvauti fiziniai asmenys, bendrovės, valdžios institucijos, sąjungos, mokslinių tyrimų ir švietimo institucijos, neatsižvelgiant į tai, kurioje valstybėje jos įsikūrusios.

Norvegijos valdžios institucijos pateikė Institucijai du sąrašus, kuriuose nurodyta, kaip paskirstytos pagal Pagalbos medienos sektoriui schemą skirtos lėšos. Pirmajame sąraše pateikta pagalbos gavėjams 2000–2004 m. suteiktų patvirtintų lėšų apžvalga („Dotacijų apžvalga, 1 sąrašas“). Antrajame sąraše taip pat nurodytos 2000–2004 m. suteiktos patvirtintos pagalbos lėšos, bet pateikta ir išsamesnių duomenų, pvz., nurodytos „panaikintos“ lėšos ir gavėjams faktiškai išmokėtos lėšos („Dotacijų apžvalga, 2 sąrašas“).

2.4   Reikalavimus atitinkančios išlaidos ir pagalbos intensyvumas

Norvegijos valdžios institucijos iš esmės teigia, kad dotacijos pagal Pagalbos medienos sektoriui schemą buvo teikiamos laikantis Valstybės pagalbos gairių, pvz., 14 skyriaus dėl pagalbos moksliniams tyrimams bei taikomajai veiklai ir 25 skyriaus dėl regioninės pagalbos, arba atsižvelgiant į bendrąsias išimtis, taikomas mažosioms ir vidutinėms įmonėms (bendrosios išimties reglamentas dėl MVĮ) arba pagalbai mokymui (bendrosios išimties reglamentas dėl pagalbos mokymui), nebent dotacija būtų laikoma de minimis pagalba pagal Valstybės pagalbos gairių ankstesnįjį 12 skyrių arba vėlesnįjį reglamentą dėl de minimis pagalbos (de minimis reglamentas) (19).

Norvegijos valdžios institucijos yra konkrečiai nurodžiusios, kad pagal Pagalbos medienos sektoriui schemą finansavimas nėra teikiamas „…investicijoms į ilgalaikį arba nematerialųjį turtą, nei įprastinėms kasdieninėms operacijoms“, tačiau „Pagal Pagalbos medienos sektoriui schemą gali būti teikiamas finansavimas konsultavimo paslaugoms, susijusioms su kompetencijos didinimu ir tinklų kūrimu, produktų bei gamybos procesų tobulinimas ir t. t.“. Šiuo atžvilgiu darbo grupės ataskaitoje matyti, kad „Pagal Pagalbos medienos sektoriui schemą finansuojamos nematerialiosios investicijos, t. y. skirtos tobulinti įgūdžius, kurti tinklus, tobulinti produktus ir gamybos procesus (bet ne įrenginius), taip pat komunikacijų sprendimams, įskaitant IT infrastruktūrą (bet ne įrenginius) rinkos plėtrai ir panašiems dalykams. Pagal šią schemą paprastai neturėtų būti remiamos materialiosios investicijos“  (20).

Dėl reikalavimus atitinkančių išlaidų Norvegijos valdžios institucijos pareiškė, kad dotacijos pagal Pagalbos medienos sektoriui schemą teikiamos reikalavimus atitinkantiems projektams, kurie „... padeda siekti tikslų, atitinkančių šios schemos strategijas ir darbo sritis“ ir kurie skatina diegti naujoves. Iš darbo grupės ataskaitos matyti, kad, norint pasiekti šios pagalbos schemos tikslų, reikėtų pasitelkti tris toliau nurodytas strategijas. Kiekviena iš šių strategijų turėtų būti įgyvendinama vykdant veiklą, pateiktą toliau po kiekviena strategija (21). Todėl šios veiklos išlaidos atitinka finansavimo pagal Pagalbos medienos sektoriui schemą reikalavimus.

Konkrečiai dėl mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos Norvegijos valdžios institucijos nurodė, jog kadangi dokumentuose, kuriais grindžiama Pagalbos medienos sektoriui schema, nenurodytos sąlygos, kurių būtina laikytis, kad mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos projektas atitiktų reikalavimus pagalbai gauti; su bylomis dirbantys darbuotojai iki šiol kiekvieną projektą vertino atskirai pagal pareiškėjų pateiktus projektų aprašus ir pagal Valstybės pagalbos gairių 14 skyrių. Šiuo klausimu Norvegijos valdžios institucijos tvirtino, kad reikalavimus atitinkančios išlaidos galėtų apimti išlaidas personalui (mokslininkams, techniniams ir pagalbiniams darbuotojams, atsakingiems vien tik už mokslinius tyrimus ir taikomąją veiklą), išlaidas priemonėms, įrangai, darbo vietoms ir pastatams (naudojamiems nuolat ir skirtiems tik moksliniams tyrimams bei taikomajai veiklai); konsultavimo ir panašių paslaugų išlaidas (susijusias tik su moksliniais tyrimais bei taikomąja veikla) ir administravimo išlaidas, tiesiogiai susijusias su moksliniais tyrimais ir taikomąja veikla). Kitos reikalavimus atitinkančios išlaidos galėtų būti veiklos sąnaudos, pvz., medžiagoms, atsargoms ir panašiems produktams, tiesiogiai susijusiems su moksliniais tyrimais bei taikomąja veikla.

Norvegijos valdžios institucijos pareiškė, kad „Kai pagalba skiriama konsultavimo paslaugoms pagalbos intensyvumas sudaro 50 % reikalavimus atitinkančių išlaidų, o taikomosios veiklos (MTTV) projektams skiriamas finansavimas sudaro 35 % arba 25 % reikalavimus atitinkančių išlaidų, priklausomai nuo pagalbos gavėjo (įmonės) dydžio.“ Vėliau valdžios institucijos pridūrė, jog finansuojant įmonių projektus paprastai daroma prielaida, kad pagalbos intensyvumas turi būti 50 %, o tais atvejais, kai dotacijos viršijo 50 % reikalavimus atitinkančių išlaidų, jos buvo skirtos projektams, kuriais siekta bendro ir visuotinio tikslo, o tokiu atveju Norvegijos valdžios institucijos mano, kad dotacija tokiems projektams nėra laikoma neteisėta valstybės pagalba pagal EEE susitarimo 61 straipsnį arba kad minėta suma yra laikoma de minimis. Tačiau Norvegijos valdžios institucijos (bendro finansavimo atveju) dar paminėjo didžiausią galimą 75 % pagalbos intensyvumą, nors šis pagalbos intensyvumas nebuvo susietas su jokiomis konkrečiomis gairėmis (22).

Norvegijos valdžios institucijos tvirtino, kad dotacijos pagal Pagalbos medienos sektoriui schemą iki šiol buvo skiriamos atsižvelgiant į ribas, nurodytas toliau pateiktoje lentelėje (išvertė Institucija), kurioje, kaip teigia Norvegijos valdžios institucijos, apžvelgiamos schemos, apie kurias buvo anksčiau pranešta, ir kurioms buvo pritarta.

—	( ) reiškia, kad pagalbos schema tik išimties atveju yra susijusi su nurodytais tikslais ir (arba) įmonių rūšimi

—	Pagal visas pagalbos schemas, remiantis de minimis pagalbos taisyklėmis, galima skirti iki 100 000 eurų.

Priemonė — Schema	Tikslas	MVĮ (< 250 darbuotojų ir dar du kriterijai)		Didelės įmonės
		Mažosios įmonės (< 50 darbuotojų ir dar du kriterijai)	Vidutinės įmonės (< 250 darbuotojų ir dar du kriterijai)
Šalies mastu įgyvendinama naujovių diegimo schemas	Investicijos	15 %	7,5 %	0
	Nemateriali pagalba	50 %		0
	Pagalba mokymui (šiuo metu LI neteikiama)	(speciali/bendra — atitinkamai 35 % ir 70 %)		(speciali/bendra — atitinkamai 25 % ir 50 %)
	MTTV:
	— Komercializacijos plėtra	35 %		25 %
	Parengiamosios techninės studijos	75 %		50 %
	— (Individualūs moksliniai tyrimai, parengiamosios techninės studijos)	(60 %/75 %)		(50 %/75 %)
OFU/IFU	MTTV:
	— Komercializacijos plėtra	35 % (regioninėms sritims + 5 %)		25 % (regioninėms sritims + 5 %)
	Parengiamosios techninės studijos	75 %		50 %
	— (Individualūs moksliniai tyrimai, parengiamosios techninės studijos)	(60 %/75 %)		(50 %/75 %)
Apskričių savivaldybėms teikiama pagalba, skirta regionų plėtrai	Investicijos:
	— A zona	30 %		25 %
	B	25 %		20 %
	C	20 % (25 %) (23)		10 % (15 %)
	Nemateriali pagalba	50 %		0
	Pagalba mokymui	Speciali/bendra — atitinkamai 40 % ir 75 %		Speciali/bendra — atitinkamai 30 % ir 55 %
	MTTV:
	— Komercializacijos plėtra	40 %		30 %
	Parengiamosios techninės studijos	75 %
	— (Individualūs moksliniai tyrimai, parengiamosios techninės studijos	(65 %/75 %)		55 % (55 %/75 %)
Pertvarkymai ir naujovės	Investicijos:			0
	— Už regiono ribų	15 %	7,5 %
	— Regione	A zona: 30 %, B zona: 25 % ir C zona: 20 % (25 %) (24)		A zona: 25 %, B zona: 20 % ir C zona: 10 % (15 %)
	Nematerialioji pagalba:
	— Už regiono ribų	50 %
	— Regione	50 %
	Pagalba mokymui:
	— Už regiono ribų	Speciali/bendra — atitinkamai 35 % ir 70 %		Speciali/bendra — atitinkamai 25 % ir 50 %
	— Regione	Speciali/bendra — atitinkamai 40 % ir 75 %		Speciali/bendra — atitinkamai 30 % ir 55 %
	MTTV:
	Už regiono ribų:
	— Komercializacijos plėtra	35 %		25 %
	Parengiamosios techninės studijos	75 %		50 %
	— (Individualūs moksliniai tyrimai,parengiamosios techninės studijos)	(60 %/75 %)		(50 %/75 %)
	Regione:
	— Komercializacijos plėtra	40 %		30 %
	Parengiamosios techninės studijos	75 %		55 %
	— (Individualūs moksliniai tyrimai, parengiamosios techninės studijos)	(65 %/75 %)		(55 %/75 %)
Dotacija įsisteigimui	De minimis pagalba	Ne daugiau kaip 400 000 NOK (tam tikrais atvejais gali būti skiriama daugiau, bet neviršijant 100 000 eurų)

„Zonos“ šioje lentelėje reiškia tas sritis, kurios atitinka regioninės pagalbos reikalavimus, kaip nustatyta Institucijos sprendime dėl Norvegijos regioninės pagalbos žemėlapio (25).

2.5   De minimis pagalba

Dėl de minimis pagalbos Norvegijos valdžios institucijos pateikė sąrašą tų subjektų, kurie, jų nuomone, pagal Pagalbos medienos sektoriui schemą gavo dotacijas, atitinkančias de minimis pagalbos reikalavimus („de minimis sąrašas“). Šiuo klausimu Norvegijos valdžios institucijos nurodė, kad data, kada buvo priimtas patvirtinimas (tilsagn), lemia, ar atitinkamai dotacijai yra taikytinas Valstybės pagalbos gairių ankstesnysis 12 skyrius dėl de minimis taisyklės ar vėlesnis de minimis reglamentas. Be to, valdžios institucijos paaiškino, kad tais atvejais, kai pagalba buvo suteikta kaip de minimis pagalba, jos gavėjui nusiųstame patvirtinimo laiške buvo nurodyta de minimis riba ir terminai, taip pat ir pagalbos gavėjo pareiga pranešti apie pagalbą, gautą iš kitų šaltinių, per trejus metus nuo tos datos, kai buvo patvirtinta skiriama pagalba (26).

2.6   Pagalbos schemos vykdymo pradžia ir trukmė

Norvegijos valdžios institucijos pareiškė, kad Pagalbos medienos sektoriui schema pradėta taikyti nuo 2000 m. liepos 1 d. (t. y. nuo tos dienos, kurią buvo galima pradėti teikti paraiškas dėl pagalbos) ir turėtų galioti dar penkerius metus (27). Tai nurodyta ir valstybės biudžeto pasiūlymo pastabose (St. prp. nr. 1 (2000–2001), iš kurių matyti, kad pagalbos schema įsigaliojo 2000 m. antrajame ketvirtyje.

2.7   Prekyba medienos produktais

Vyriausybės Parlamentui pateiktoje Baltojoje knygoje dėl vertės ir galimybių kūrimo miškų sektoriuje nurodyta, kad Norvegija eksportuoja medienos produktus į ES. Tai yra konkrečiai nurodyta Baltosios knygos 4.3 skirsnyje: „Norvegija eksportuoja apie 85–90 % medienos bei popieriaus didmeninės produkcijos ir apie 35 % statybinės medienos. Į ES šalis tiekiama produkcija sudaro 70 % ir 90 % viso eksporto. Bet kokios ES strategijos arba politinės intervencijos, galinčios paveikti miško pramonės produktų importą į ES, gali turėti rimtų pasekmių ir Norvegijos miškų sektoriui“  (28). Be to, Eurostato statistiniai duomenys rodo, kad ES plačiai prekiaujama medienos produktais (29). Ir, pagaliau, Norvegijos statistikos tarnybos („Statistisk sentralbyrå“) pateikti statistiniai duomenys rodo, kad Norvegija iš ES taip pat importuoja didelius statybinės medienos, perdirbtos medienos ir medienos produktų (Tømmer, trelast og kork...) kiekius (30).

II.   VERTINIMAS

1.   Valstybės pagalbos buvimas

Institucijos išankstine nuomone, Pagalbos medienos sektoriui schema patenka į EEE susitarimo taikymo sritį. Šis požiūris yra grindžiamas tuo, jog remiantis EEE susitarimo 8 straipsnio 3 dalimi, EEE susitarimas yra taikomas Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos 25–97 skyriuose išvardytiems produktams, ir kad medienai bei medienos dirbiniams taikomas 44 skyrius. Kadangi parama pagal Pagalbos medienos sektoriui schemą teikiama medienos perdirbimo verslui ir susijusioms medienos pramonės šakoms, Institucija laikosi nuomonės, kad šiai schemai taikomas EEE susitarimas.

1.1   Valstybės pagalba, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje

EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje nurodyta: „Jei šiame susitarime nėra nurodyta kitaip, bet kokia EB valstybių narių, ELPA valstybių arba iš valstybės išteklių bet kokia forma teikiama pagalba, iškreipianti konkurenciją arba kelianti konkurencijos iškraipymo pavojų, kadangi remiantis ja suteikiamas pranašumas tam tikroms įmonėms arba tam tikrų prekių gamybai, ir daranti poveikį Susitariančiųjų šalių tarpusavio prekybai, yra nesuderinama su šio Susitarimo veikimu.“

Priemonė laikoma valstybės pagalba, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje, jeigu ji atitinka šiuos keturis suvestinius kriterijus: i) priemonė pagalbos gavėjams suteikia ekonominį pranašumą, kuris nėra įgyjamas įprastinėmis verslo sąlygomis; ii) šis ekonominis pranašumas yra suteikiamas valstybės arba iš valstybės išteklių; iii) pagalba yra selektyvi, nes pranašumas suteikiamas tam tikroms įmonėms arba tam tikrų prekių gamybai; iv) iškreipiama konkurencija ir daromas poveikis prekybai tarp Susitariančiųjų šalių. Toliau nagrinėjama, ar šiuo atveju minėta pagalba atitinka visus keturis suvestinius kriterijus.

1.2   Ekonominis pranašumas

Priemonė turi suteikti pagalbos gavėjams ekonominį pranašumą, kurio jie neįgytų įprastinėmis verslo sąlygomis.

Pagal Pagalbos medienos sektoriui schemą Norvegijos valdžios institucijos teikia finansines dotacijas įmonėms, valdžios institucijoms, sąjungoms ir kt. subjektams, galintiems prisidėti prie schemos tikslų įgyvendinimo. Šias dotacijas gaunančios įmonės įgyja ekonominį pranašumą, t. y. dotaciją, kurios jos nebūtų gavusios įprastinėmis verslo sąlygomis.

1.3   Valstybės išteklių naudojimas

Minėtą ekonominį pranašumą turi teikti pati valstybė, arba jis turi būti teikiamas iš valstybės išteklių.

Pagal Pagalbos medienos sektoriui schemą skiriamas dotacijas finansuoja Žemės ūkio ministerija (kuri nuo 2004 m. rugsėjo 30 d. vadinama Žemės ūkio ir maisto produktų ministerija), taigi jas finansuoja valstybė.

1.4   Tam tikroms įmonėms arba tam tikrų prekių gamybai suteikiamas pranašumas

Pagal šią priemonę turi būti teikiamas pranašumas tam tikroms įmonėms arba tam tikrų prekių gamybai.

Iš įvairių parengiamųjų teisės aktų (pvz., Baltoji knyga, rekomendacija ir darbo grupės ataskaita), kuriais remiantis vėliau sudaryti valstybės biudžetai ir sukurta Pagalbos medienos sektoriui schema, galima spręsti, kad šia schema siekiama gerinti vertės kūrimą: i) medienos perdirbimo versle; ir ii) įvairių prekybos lygmenų tarpusavio ryšiuose — nuo miško sektoriaus iki rinkos (apima žaliavos tiekimą medienos perdirbimo pramonei), taip pat ir bendrojo tikslo — didinti faktinį medienos dirbinių naudojimą.

Taigi dotacijos pagal šią schemą teikiamos tik tada, kai daroma prielaida, kad jos gali būti naudingos medienos perdirbimo sektoriui ir susijusioms medienos pramonės šakoms, taip pat ir žaliavų tiekimui šioms pramonės šakoms. Todėl pagal Pagalbos medienos sektoriui schemą suteikiamas pranašumas medienos pramonės sektoriaus įmonėms, taigi ji yra selektyvaus pobūdžio. Šiuo klausimu Europos Teisingumo Teismas nusprendė, jog priemonė gali būti selektyvi, net jei ji taikoma (įmonėms) visame sektoriuje (31).

Reikėtų pažymėti, kad nors dotacijos pagal Pagalbos medienos sektoriui schemą gali būti teikiamos ir kitų pramonės šakų įmonėms (pvz., tų pramonės šakų, kuriose ieškoma būdų kaip panaudoti medieną kartu su kitomis medžiagomis), galimybę gauti dotacijas pagal šią schemą turi tik tos pramonės šakos, kurios gali prisidėti prie bendro Pagalbos medienos sektoriui schemos tikslo — iš esmės gerinti vertės kūrimą medienos perdirbimo versle. Todėl Institucija mano, jog netgi šios pasirinkimo galimybės galutinis tikslas yra suteikti pranašumą medienos perdirbimo ir su mediena susijusių pramonės šakų įmonėms.

1.5   Konkurencijos iškraipymas ir poveikis Susitariančiųjų šalių tarpusavio prekybai

Minėtos priemonės turi iškreipti konkurenciją ir daryti poveikį Susitariančiųjų šalių tarpusavio prekybai.

Pagal Pagalbos medienos sektoriui schemą Norvegijos valdžios institucijos teikia dotacijas medienos perdirbimo ir susijusių pramonės šakų įmonėms. Be to, didelę dalį (iki 90 %) didmeninės statybinės medienos (rąstų) ir perdirbtų medienos produktų Norvegijos pramonės įmonės eksportuoja į kitas EEE valstybes, kuriose plačiai prekiaujama medienos produktais. Be to, Norvegija importuoja iš ES statybinę medieną, perdirbtą medieną ir medienos gaminius. Tokiomis aplinkybėmis pagal Pagalbos medienos sektoriui schemą įmonėms teikiama pagalba sustiprins jos gavėjų padėtį kitų Norvegijoje arba kitose EEE valstybėse įsikūrusių ir medienos perdirbimo bei susijusiame versle konkuruojančių įmonių atžvilgiu. Be to, kadangi mediena yra tik viena iš daugelio statybos pramonėje naudojamų žaliavų, statybos bendrovių pagal Pagalbos medienos sektoriui schemą gaunamos dotacijos sustiprins jų padėtį kitų statybos versle konkuruojančių įmonių atžvilgiu (32).

Remdamasi pirmiau išdėstytais faktais, Institucija mano, kad finansinė pagalba įmonėms pagal Pagalbos medienos sektoriui schemą iškreips konkurenciją ir darys poveikį prekybai.

1.6   Išvada

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus faktus, preliminari Institucijos išvada yra ta, kad Pagalbos medienos sektoriui schema tenkina EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje pateiktus kriterijus, taigi yra susijusi su valstybės pagalba. Be to, Institucijos nuomone, kadangi Pagalbos medienos sektoriui schema yra teisės dokumentas, kuriuo remiantis, nereikalaujant jokių tolesnių įgyvendinimo priemonių, tame teisės dokumente bendrąja ir abstrakčiąja prasmėmis apibrėžtoms įmonėms gali būti teikiama individuali pagalba, ji atitinka pagalbos schemos kriterijus, kaip apibrėžta Priežiūros institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo II dalies 1 straipsnio d dalyje.

2.   Pagalbos suderinamumas

Kadangi Institucija daro preliminarią išvadą, kad Pagalbos medienos sektoriui schema tenkina EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus, taigi yra susijusi su valstybės pagalba, būtina išnagrinėti, ar Pagalbos medienos sektoriui schemą galima laikyti suderinama su EEE susitarimo veikimu pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 2 arba 3 dalį.

2.1   Suderinamumas su EEE susitarimo 61 straipsnio 2 dalimi

Šiuo atveju netaikytina nė viena iš EEE susitarimo 61 straipsnio 2 dalyje nustatytų išimčių, nes Pagalbos medienos sektoriui schema nesiekiama tose nuostatose išvardytų tikslų.

2.2   Suderinamumas su EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalimi

Valstybės pagalbos priemonė laikoma suderinama su EEE susitarimo veikimu pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies a punktą, kai ji yra skirta skatinti sričių, kuriose gyvenimo lygis yra neįprastai žemas arba labai didelis nedarbas, ekonominį vystymąsi. Tačiau kadangi Norvegijos regioninės pagalbos žemėlapyje tokių sričių nėra, ši nuostata negali būti taikoma (33).

Be to, EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies b punkte nurodyta išimtis netaikoma, kadangi pagal Pagalbos medienos sektoriui schemą teikiama valstybės pagalba nėra skirta skatinti vykdyti su bendrais Europos interesais susijusį svarbų projektą arba priemone dideliems Norvegijos ekonomikos sutrikimams atitaisyti.

Tačiau EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punkte nustatyta išimtis, pagal kurią valstybės pagalbą galima laikyti suderinama su bendrąja rinka, jei ji padeda plėtoti tam tikrą ekonominę veiklą arba tam tikras ekonomikos sritis ir nedaro neigiamo poveikio prekybos sąlygoms tiek, kad tai prieštarautų bendrajam interesui, gali būti taikoma.

Įmonės įgyja teisę gauti pagalbą pagal šią nuostatą, jei jos yra įsisteigusios tam tikruose regionuose, apibrėžtuose pirmiau minėtame Norvegijos regioninės pagalbos žemėlapyje, ir laikosi Valstybės pagalbos gairių 25 skyriuje nustatytų sąlygų. Tačiau Pagalbos medienos sektoriui schemos sukūrimo dokumentuose (pvz., metiniuose biudžetuose, Baltojoje knygoje, darbo grupės ataskaitoje ir kt.) nėra jokių nuostatų, kuriose būtų minimas Norvegijos regioninės pagalbos žemėlapis ar Valstybės pagalbos gairių 25 skyriuje nustatytos sąlygos.

Vis dėlto, Norvegijos valdžios institucijos pareiškė, kad Pagalbos medienos sektoriui schema iki šiol buvo praktiškai įgyvendinama remiantis nustatytomis regioninės pagalbos ribomis, kurios pateiktos lentelėje „3 priedas. Apžvalga: finansavimo normos pagal Pagalbos medienos sektoriui schemą“ (kuri įtraukta į I dalies „Faktai“ 2.4 skirsnį). Tačiau Institucija pažymi, kad šioje lentelėje nėra jokios papildomos informacijos apie nustatytų ribų taikymą, pvz., reikalavimus atitinkančių išlaidų aprašo. Todėl Institucija negali įsitikinti, kad pagal Pagalbos medienos sektoriui schemą teikiamos dotacijos atitinka Valstybės pagalbos gairių dėl regioninės pagalbos 25 skyrių ir yra su juo suderinamos.

Kaip numatyta Valstybės pagalbos gairių 14 skyriuje, įmonėms teikiama pagalba moksliniams tyrimams ir taikomajai veiklai gali būti laikoma suderinama su EEE susitarimo veikimu pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punktą. 14 skyriuje yra apibrėžtos skirtingos mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos rūšys, pvz., „fundamentiniai tyrimai“, „pramoniniai tyrimai“ ir „pasirengimo veikti konkurencinėje aplinkoje vystymo veikla“, taip pat nurodytas taikytinas pagalbos intensyvumas.

Tačiau dokumentuose, kuriais sukuriama ir įgyvendinama Pagalbos medienos sektoriui schema, nėra pateikta remtinų mokslinių tyrimų bei taikomosios veiklos rūšių apibrėžimo ar jiems taikomų reikalavimų, taip pat nėra apibūdintos reikalavimus atitinkančios išlaidos ir nėra nustatytos didžiausios leistinos pagalbos sumos ribos.

Norvegijos valdžios institucijos tvirtina, kad pagalba moksliniams tyrimams ir taikomajai veiklai iki šiol buvo praktiškai teikiama pagal Valstybės pagalbos gairių 14 skyriuje nustatytas taisykles ir kad mokslinių tyrimų bei taikomosios veiklos projektai finansuojami kompensuojant 25 % arba 35 % reikalavimus atitinkančių išlaidų, priklausomai nuo pagalbos gavėjo (įmonės) dydžio. Tačiau Norvegijos valdžios institucijos taip pat pateikė ataskaitų, kuriose nurodytas kitoks pagalbos intensyvumas, pvz. 50 %, kai finansavimo projektai yra skirti įmonėms, ir 100 %, kai buvo padaryta prielaida, kad dotacija nėra valstybės pagalba dėl to, kad veiklos negalima priskirti individualioms įmonėms, arba dėl to, kad pagalba atitinka de minimis pagalbos reikalavimus (34). Be to, bendro finansavimo atvejais Norvegijos valdžios institucijos nurodė ne didesnį kaip 75 % pagalbos intensyvumą.

Dėl reikalavimus atitinkančių išlaidų Norvegijos valdžios institucijos pareiškė galinčios įtraukti išlaidas personalui, priemonėms, įrangai, darbo vietoms, pastatams ir t. t. Nors Valstybės pagalbos gairių 14.6 skyriuje šios išlaidos laikomos reikalavimus atitinkančiomis išlaidomis, Institucija primena, kad dotacijos pagal Pagalbos medienos sektoriui schemą gali būti teikiamos kitokio pobūdžio išlaidoms padengti, pvz., kampanijoms, informacijos sklaidai, interneto portalų ir tinklų kūrimui, specialių grupių susitikimo vietoms, vystymo projektams, pagrindinį dėmesį skiriantiems vertės kūrimui, logistikos sistemoms ir skaitmeninimui.

Remdamasi pirmiau pateiktais faktais, Institucija negali įsitikinti, kad pagal Pagalbos medienos sektoriui schemą suteiktos dotacijos atitinka Valstybės pagalbos gairių dėl pagalbos moksliniams tyrimams ir taikomajai veiklai 14 skyrių.

Pagalba, teikiama laikantis bendrosios išimties reglamentų dėl MVĮ ir (arba) pagalbos mokymui, laikoma suderinama su EEE susitarimo veikimu ir jai netaikomas reikalavimas pranešti, jei ši schema tenkina visas atitinkamo bendrosios išimties reglamento sąlygas ir joje tai yra aiškiai nurodyta (nurodytas jos pavadinimas ir Europos Bendrijų oficialiojo leidinio, dabar vadinamo Europos Sąjungos oficialiuoju leidiniu, kuriame ji paskelbta, numeris) (35).

Tačiau nei valstybės biudžetuose, nei darbo grupės ataskaitoje ar kuriame nors kitame Pagalbos medienos sektoriui schemos parengiamajame teisės akte nėra pateikta nuorodų nei į bendrosios išimties reglamento dėl MVĮ, nei į bendrosios išimties reglamento dėl pagalbos mokymui taikymą. Be to, Institucija iš Norvegijos valdžios institucijos negavo jokios Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje skelbtinos informacijos apie bet kurių bendrosios išimties reglamentų taikymą..

Šiuo pagrindu Institucija laikosi preliminarios nuomonės, kad Norvegijos valdžios institucijos, vykdydamos Pagalbos medienos sektoriui schemą, nesilaiko bendrosios išimties reglamentuose nustatytų oficialių reikalavimų.

Siekdama nustatyti, ar Pagalbos medienos sektoriui schema gali būti laikoma suderinama su EEE susitarimo veikimu, Institucija Pagalbos medienos sektoriui schemą gali vertinti tiesiogiai pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punktą, atsižvelgdama į pagrindinius bendrosios išimties reglamentų dėl MVĮ ir dėl pagalbos mokymui principus.

Tačiau nei valstybės biudžetuose, nei kokiuose nors kituose Pagalbos medienos sektoriui schemos parengiamuosiuose teisės aktuose nenumatyta, kad parama turi būti suteikta bendrovėms, atitinkančiomis MVĮ kriterijus, taip pat juose nepateiktas sąvokos „MVĮ“ apibrėžimas. Minėtuose dokumentuose nenumatyta ir tai, kad būtina teikti pagalbą mokymui, taip pat nepateiktas „pagalbos mokymui“ apibrėžimas.

Kita vertus, Norvegijos valdžios institucijos pareiškė, kad Pagalbos medienos sektoriui schema iki šiol buvo praktiškai įgyvendinama remiantis ribomis, nurodytomis lentelėje „3 priedas. Apžvalga: finansavimo normos pagal Pagalbos medienos sektoriui schema“ (įtraukta į I dalies „Faktai“ 2.4 skirsnį). Tačiau šioje lentelėje nėra jokios papildomos informacijos apie ribų taikymą, pvz., reikalavimus atitinkančių išlaidų aprašo. Todėl Institucija negali įsitikinti, kad dotacijos pagal Pagalbos medienos sektoriui schemą buvo teikiamos remiantis praktika, atitinkančia pagrindinius pagalbos teikimo MVĮ principus.

Tuo remdamasi Institucija laikosi preliminarios nuomonės, kad, netgi atsižvelgdama į pagrindinius bendrosios išimties reglamentų principus, ji vis tiek abejoja, ar Pagalbos medienos sektoriui schema yra suderinama su EEE susitarimo veikimu pagal 61 straipsnio 3 dalies c punktą.

2.3   Išvados

Atsižvelgiant į tai, jog Institucija negali įrodyti, kad Pagalbos medienos sektoriui schema atitinka kurių nors EEE susitarime numatytų išimčių taikymo sąlygas, ji abejoja, ar pagalbos schemą galima laikyti suderinama su EEE susitarimo veikimu.

Institucijai pateiktuose dokumentuose, kuriais remiantis buvo sukurta ir įgyvendinama Pagalbos medienos sektoriui schema, nėra pakankamai aiškiai apibrėžta, kokio pobūdžio projektams gali būti teikiama parama, taip pat neapibūdintos reikalavimus atitinkančios išlaidos arba ribos, taikytinos didžiausiai galimai pagalbos sumai. Tačiau Norvegijos valdžios institucijos gali laikytis tam tikros administravimo praktikos, įgyvendindamos Pagalbos medienos sektoriui schemą pagal Valstybės pagalbos gaires ir pagrindinius bendrosios išimties reglamentų principus. Atsižvelgiant į tai, Norvegijos valdžios institucijos raginamos suteikti informacijos, įrodančios, kad buvo nustatytos vidaus darbo instrukcijos ar suteikta kitokių oficialių nurodymų, siekiant įgyvendinti Pagalbos medienos sektoriui schemą pagal Valstybės pagalbos gaires arba pagrindinius bendrosios išimties reglamentų principus.

Tačiau Institucija pažymi, kad, net jeigu Norvegijos valdžios institucijos įrodytų, jog buvo laikomasi minėtos administravimo praktikos, Institucija pasilieka teisę priimti sprendimą dėl to, ar Pagalbos medienos sektoriui schema gali būti laikoma suderinama su EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punktu, atsižvelgiant į taikomą praktiką, kai pagal Pagalbos medienos sektoriui schemą teikiama 100 % parama projektams tais atvejais, kai administruojančioji institucija manė, kad dotacija nėra valstybės pagalba, nes veiklos negalima priskirti individualioms įmonėms, ir individuali įmonė pagal šią schemą gali gauti tik nedidelę naudą. Iš tiesų pagal 2.2 skirsnyje (I dalies „Faktai“, antraštinėje dalyje „Bendras finansavimas“) pateiktą pavyzdį, kai pagal Pagalbos medienos sektoriui schemą buvo finansuojama 100 % vystymo projekto išlaidų, negalima atmesti valstybės pagalbos buvimo prielaidos tik dėl to, kad paramos teikiama nauda galėjo pasinaudoti „dalyvaujančios bendrovės“. Norvegijos valdžios institucijos yra raginamos suteikti daugiau turimos informacijos apie šią praktiką, įskaitant informaciją apie tai, ar yra kokių nors vidaus darbo instrukcijų, nurodančių, kaip šiuo būdu gali būti įgyvendinama schema.

3.   De minimis pagalba

Norvegijos valdžios institucijos pareiškė, kad pagal konkrečias Pagalbos medienos sektoriui schemos nuostatas teikiamos dotacijos atitinka de minimis pagalbos teikimo sąlygas. Kitaip tariant, Norvegijos valdžios institucijos teigia, kad Pagalbos medienos sektoriui schemoje yra konkrečios nuostatos, nustatančios sąlygas, užtikrinančias, jei jų laikomasi, kad teikiamos dotacijos laikomos de minimis pagalba.

Pagalbos teikimas gali būti laikomas de minimis pagal Valstybės pagalbos gairių ankstesnįjį 12 skyrių arba vėlesnį de minimis reglamentą (kuriuo nuo 2003 m. vasario 1 d. buvo pakeistas 12 skyrius) (36). Tokiais atvejais laikoma, kad ši priemonė nėra susijusi su valstybės pagalba, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje, ir kad nėra nustatytas įpareigojimas apie ją pranešti (37). Kadangi Pagalbos medienos sektoriui schema buvo įgyvendinama nuo 2000 m. liepos 1 d. iki 2005 m. pabaigos, jai galima taikyti abu de minimis taisyklių rinkinius. Norvegijos valdžios institucijos teigia, kad būtent data, kada jos priėmė patvirtinimą (tilsagn) lemia, ar minėtai dotacijai turi būti taikomas Valstybės pagalbos gairių ankstesnysis 12 skyrius, ar vėliau priimtas de minimis reglamentas.

Iš de minimis reglamento 3 straipsnio 1 dalies matyti, kad nacionalinės valdžios institucijos de minimis pagalbą gali suteikti tik patikrinusios, ar bendrovės gaunama bendra de minimis pagalbos suma nepadidėjo dėl kitos per paskutiniuosius trejus metus jai suteiktos de minimis pagalbos. Valstybės pagalbos gairių ankstesniajame 12 skyriuje buvo pateikta analogiška nuostata, pagal kurią būtina užtikrinti, kad dėl tam pačiam pagalbos gavėjui teikiamos papildomos pagalbos nebūtų viršyta de minimis pagalbos riba. Pagal de minimis reglamentą vienas iš de minimis pagalbos ribos patikrinimo būdų yra gauti iš pagalbos gavėjo visą informaciją šiuo klausimu. Pagal Valstybės pagalbos gairių ankstesnįjį 12 skyrių de minimis taisyklių laikymąsi reikėtų tikrinti privalomos kontrolės būdu (pvz., taikant kontrolės „mechanizmą“). Institucijos nuomone, ir šiuo atveju galėtų būti taikomas tas pats būdas — gauti išsamią informaciją aptariamu klausimu iš pagalbos gavėjo.

Pagal Pagalbos medienos sektoriui schema, Innovasjon Norge pateikė nuorodą į de minimis taisykles ir pranešė pagalbos gavėjams apie šių pareigą informuoti valdžios institucijas apie bet kokią kitą de minimis pagalbą, gautą per trejus metus nuo tos dienos, kai buvo patvirtinta de minimis pagalba. Tačiau šis įsipareigojimas pranešti taikomas tik de minimis pagalbai, gautai po to, kai jau buvo suteikta pagalba pagal Pagalbos medienos sektoriui schemą, todėl iki šiol nebuvo reikalaujama, kad pagalbos gavėjai pateiktų informaciją apie tai, ar, jie, prieš gaudami de minimis pagalbą pagal Pagalbos medienos sektoriui schemą, gavo kokią nors kitą de minimis pagalbą. Taigi negalima atmesti galimybės, kad gavėjai, prieš gaudami dotaciją pagal šią pagalbos schemą, gavo ir kitokią de minimis pagalbą, dėl kurios bendra pagalbos suma galėjo viršyti de minimis ribą. Todėl Institucija negali būti tikra, kad pagalba, kuri, Norvegijos valdžios institucijų tvirtinimu, yra pagal Pagalbos medienos sektoriui schemą laikoma de minimis pagalba, iš tikrųjų yra tokia. Dėl to Institucija laikosi preliminarios nuomonės, kad Pagalbos medienos sektoriui schemos nuostatos, galimai sudarančios de minimis pagalbos schemą, neatitinka de minimis pagalbos teikimo taisyklių.

4.   Procedūriniai reikalavimai

Pagal Priežiūros institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 3 dalį „ELPA priežiūros institucijai tinkamu laiku pranešama apie ketinimus suteikti arba pakeisti pagalbą […], kad ji galėtų pateikti savo pastabas. Atitinkama valstybė nepradeda taikyti savo siūlomų priemonių iki tol, kol pagal šią procedūrą priimamas galutinis sprendimas“.

Norvegijos valdžios institucijos nepranešė Institucijai apie Pagalbos medienos sektoriui schemą, prieš pradedant ją įgyvendinti. Institucija pažymi, jog Norvegijos valdžios institucijos jai nesuteikė informacijos, įrodančios, kad Pagalbos medienos sektoriui schema yra ankstesnės, savo turiniu ir struktūra į Pagalbos medienos sektoriui schemą panašios schemos tęsinys. Be to, Pagalbos medienos sektoriui schema neįeina į jokią kitą pagalbos schemą, apie kurią Norvegijos valdžios institucijos yra pranešusios Institucijai. Atsižvelgdama į tai, jog jos preliminari išvada yra ta, kad Pagalbos medienos sektoriui schema yra susijusi su valstybės pagalba, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje, Institucija laikosi preliminarios nuomonės, kad Norvegijos valdžios institucijos nesilaikė įsipareigojimo pranešti pagal Priežiūros institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 3 dalį. Bet kokia valstybės pagalba, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje, apie kurią nepranešama, bus laikoma „neteisėta pagalba“, kaip apibrėžta Priežiūros institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo II dalies 1 straipsnio f dalyje.

Norvegijos valdžios institucijos raginamos patvirtinti, kad Pagalbos medienos sektoriui schemos vykdymas nutrauktas, ir nurodyti konkrečią nutraukimo datą.

5.   Išvada

Remdamasi Norvegijos valdžios institucijų suteikta informacija, Institucija priėjo prie preliminarios išvados, kad Pagalbos medienos sektoriui schema yra laikoma valstybės pagalba, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje. Be to, Institucija abejoja, ar Pagalbos medienos sektoriui schemą galima laikyti atitinkančia EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punkte ir Institucijos Valstybės pagalbos gairių 14 ir 25 skyriuose nustatytus reikalavimus. Be to, Institucijos preliminaria nuomone, Norvegijos valdžios institucijos nesilaikė bendrosios išimties reglamentų dėl MVĮ bei dėl pagalbos mokymui, be to, Pagalbos medienos sektoriui schema negali būti patvirtinta tiesiogiai pagal EEE 61 straipsnio 3 dalies c punktą, atsižvelgiant į pagrindinius bendrosios išimties reglamentų principus. Todėl Institucija abejoja, ar ši pagalbos schema yra suderinama su EEE susitarimo veikimu.

Be to, Institucija abejoja dėl to, ar nuostatos, pagal kurias tariamai yra teikiama de minimis pagalba, atitinka Valstybės pagalbos gairių ankstesnįjį 12 skyrių ir de minimis reglamentą.

Todėl, taip pat remiantis Priežiūros institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo II dalies 13 straipsnio 1 dalimi (plg. 4 straipsnio 4 dalį), Institucija privalo pradėti Priežiūros institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą. Šis sprendimas pradėti procedūrą neprieštarauja galutiniam Institucijos sprendimui, kuriuo gali būti padaryta išvada, kad Pagalbos medienos sektoriui schema yra suderinama su EEE susitarimo veikimu.

Kadangi Institucijai nebuvo pranešta apie Pagalbos medienos sektoriui schemą, bet kokia pagalba, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje, teikiama pagal Pagalbos medienos sektoriui schemą, yra neteisėta pagalba, kaip apibrėžta Priežiūros institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo II dalies 1 straipsnio f dalyje. Taigi, remdamasi Priežiūros institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo II dalies 14 straipsniu, Institucija nusprendžia, kad neteisėta pagalba, nesuderinama su EEE susitarime nustatytomis valstybės pagalbos taisyklėmis, turi būti susigrąžinta iš pagalbos gavėjų.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta pirmiau, Institucija, veikdama pagal Priežiūros institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 2 dalyje ir II dalies 6 straipsnio 1 dalyje nustatytą procedūrą, prašo Norvegijos valdžios institucijų per vieną mėnesį nuo šio sprendimo gavimo dienos pateikti savo pastabas ir bet kokią informaciją, kuri galėtų padėti įvertinti pagal Pagalbos medienos sektoriui schemą suteiktą pagalbą.

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Institucija nusprendė pradėti Priežiūros institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 2 dalyje nustatytą oficialią tyrimo procedūrą dėl Norvegijos Pagalbos medienos sektoriui schemos.

2 straipsnis

Remiantis Institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo II dalies 6 straipsnio 1 dalimi, Norvegijos valdžios institucijų prašoma per vieną mėnesį nuo pranešimo apie šį sprendimą gavimo datos pateikti savo pastabas dėl pradedamos oficialios tyrimo procedūros, taip pat bet kokią informaciją, kuri galėtų padėti vertinti Pagalbos medienos sektoriui schemą.

3 straipsnis

Kitos ELPA valstybės, EB valstybės narės ir suinteresuotosios šalys informuojamos paskelbiant šį sprendimą autentiška kalba ir pateikiant informatyvią santrauką kitomis kalbomis Europos Sąjungos oficialiojo leidinio EEE dalyje ir jo EEE priede, kviečiant jas pateikti savo pastabas per vieną mėnesį nuo šio skelbimo dienos.

4 straipsnis

Šis sprendimas yra autentiškas anglų kalba.

5 straipsnis

Šis sprendimas yra skirtas Norvegijos Karalystei.

---

(1)  Toliau — EEE susitarimas.

(2)  Toliau — Priežiūros institucijos ir Teismo susitarimas.

(3)  Procedūrinės ir esminės taisyklės valstybės pagalbos gairių dėl EEE susitarimo 61 ir 62 straipsnių bei Priežiūros institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo 1 straipsnio taikymo ir aiškinimo srityje, ELPA priežiūros institucijos patvirtintos ir 1994 m. sausio 19 d. paskelbtos OL L 231, 1994 9 3, p. 1, EEE priede Nr. 32, 1994 9 3, p. 1, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 kovo 22 d. Priežiūros institucijos sprendimu Nr. 69/06/COL dėl orientacinių ir diskonto normų (toliau — Valstybės pagalbos gairės).

(4)  2001 m. sausio 12 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 68/2001 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo pagalbai mokymui (OL L 10, 2001 1 13, p. 20, su pakeitimais, padarytais OL L 63, 2004 2 28, p. 20); 2001 m. sausio 12 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 70/2001 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo valstybės pagalbai mažoms ir vidutinėms įmonėms (OL L 10, 2001 1 13, p. 33, su pakeitimais, padarytais OL L 63, 2004 2 28, p. 22); ir Komisijos reglamentas (EB) Nr. 69/2001 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis valstybės pagalbai (OL L 10, 2001 1 13, p. 30). Pastarasis reglamentas pakeičia Valstybės pagalbos gairių (patvirtintų 1996 m. gegužės 15 d Priežiūros institucijos sprendimu Nr. 54/96/COL, OL L 245, 1996 9 25, p. 28) ankstesnįjį 12 skyrių. Visi minėti reglamentai yra įtraukti į EEE susitarimo 15 priedą (1(d)-(f) skirsnius) Jungtinio komiteto sprendimu Nr. 88/2002 (OL L 266, 2002 10 3, p. 56 ir EEE priedas Nr. 49, 2002 10 3, p. 42) ir Jungtinio komiteto sprendimu Nr. 131/2004 (OL L 64, 2005 3 10, p. 67 ir EEE priedas Nr. 12, 2005 3 10, p. 49).

(5)  Baltosios knygos 7.3.3 skirsnis.

(6)  Baltosios knygos 7.3.3 skirsnis.

(7)  Baltosios knygos 2.4.1 skirsnis.

(8)  Baltosios knygos 6.1.1 skirsnis. Kalbant apie ypatingą dėmesį Norvegijos pramonei, Baltosios knygos 6.1.1 skirsnyje taip pat teigiama, kad: „Siekiant kurti didesnę vertę, svarbu atsižvelgti į galimybę sumažinti išlaidas tiek perdirbimo, tiek prekybos lygmenyse ir padidinti bei pagerinti Norvegijoje gaminamų medienos dirbinių naudojimą (eksploatavimą)“ (Priežiūros institucijos vertimas).

(9)  Darbo grupės ataskaitos 2.1 skirsnyje su miškais susijusios vertės grandinė (arba miškų sektorius) apibūdinama kaip visi šio sektoriaus dalyviai - nuo miško kirtėjo iki galutinio vartotojo. „Miško“ sąvoka apima ir tiekimo (miškų savininkai ir jų asociacijos), ir komercinį lygmenis (miškų sektoriaus verslininkus, įskaitant transportavimą teritorijoje, medienos matavimą ir apyvartą, miškininkystę, veiklos planavimą ir t. t.). „Gamybos“ sąvoka apima visą medienos perdirbimą į galutiniams vartotojams skirtus produktus, bet didžiausias dėmesys skiriamas mechaninio medienos perdirbimo grandinei (įprastinis darbas lentpjūvėse ir dailidės darbai, tolesnė durų, langų, laiptų ir kitų statybos elementų, taip pat ir medinių baldų, medinių namų bei rankų darbo medinių dirbinių gamyba). „Rinkos“ sąvoka apima galutinius vartotojus, bet taip pat ir įvairius prekybos lygmenis bei kitus gamybos sistemos, kuriai naudojama miško žaliava, dalyvius, pvz., miško žaliavos prekių ir su miškininkyste arba miškų pramone susijusių paslaugų subrangovus.

(10)  Darbo grupės ataskaitos 1.4 skirsnis, kuriame taip pat nurodyta, kad Medienos schema neapima miškininkystės, infrastruktūros, transporto, laukų, apželdinimui skirtų miško produktų ir bioenergetinių produktų — jiems turi būti taikomos kitos Norvegijos Vyriausybės priemonės.

(11)  Darbo grupės ataskaitos 1.5, 6.2 ir 6.3 skirsniai. Be to, Žemės ūkio ministerija apibrėžia darbo grupei suteiktus įgaliojimus.

(12)  Darbo grupės ataskaitos 1.5, 6.2 ir 6.3 skirsniai.

(13)  Darbo grupės ataskaitos 4.7 skirsnis.

(14)  Taip pat žr. patikslintą biudžetą (St. prp. nr. 61, 1999–2000). Pagalbos medienos sektoriui schema iki šiol buvo vadinama įvairiai: Treprogrammet ir Verdiskapningsprogrammet for tre arba remiantis pirmine Nuolatinio komiteto rekomendacija Parlamentui (Innst. S. nr. 208, 1998–1999).

(15)  2001 m.: St. prp. nr. 1 (2000–2001) ir patikslintas biudžetas (St. prp. nr. 84 (2000–2001). 2002 m.: St. prp. nr. 1 (2001–2002.) ir patikslintas biudžetas (St. prp. nr. 1 Tillegg nr. 4 (2001–2002). 2003 m.: St. prp. nr. 1 (2002–2003.) ir patikslintas biudžetas (St. prp. nr. 65 (2002–2003 m.). 2004 m.: St. prp. nr. 1 (2003–2004.) ir patikslintas biudžetas (St. prp. nr. 63). 2005 m.: St. prp. nr. 1 (2004–2005.) ir patikslintas biudžetas (St. prp. nr. 65 (2004–2005).

(16)  Darbo grupės ataskaitos 1.4 ir 7.1 skirsniai.

(17)  Darbo grupės ataskaitos 7.1 skirsnis. Taip pat žr. darbo grupės ataskaitos 7.2 skirsnio 3 punktą ir 4.7 skirsnio 3 dalį, kurioje nurodyta, jog finansavimas pagal Pagalbos medienos sektoriui schemą turi skatinti kurti projektus.

(18)  Darbo grupės ataskaitos 4.6 skirsnis.

(19)  Reglamentai Nr. 68/2001 (dėl pagalbos mokymui), 70/2001 (dėl mažųjų ir vidutinių įmonių) ir 69/2001 (dėl de minimis pagalbos). De minimis reglamentu pakeistas Valstybės pagalbos gairių ankstesnysis 12 skyrius. Žr. 4 išnašą, kurioje pateikiamos nuorodos į visus šiuos reglamentus ir Valstybės pagalbos gairių 12 skyrių.

(20)  Darbo grupės ataskaitos 7.2 skirsnio 2 punktas (Priežiūros institucijos vertimas). Norvegijos valdžios institucijų papildymas: „Šių principų iki šiol buvo laikomasi ir apie juos buvo pranešta pagalbos gavėjams“.

(21)  Darbo grupės ataskaitos 4.1–4.4 ir 5 skirsniai.

(22)  Žr. pirmiau nurodytą 2.2 skyrių.

(23)  Iki 25 % (arba 15 %) gali būti naudojama priemonėms, kurios gali turėti didelį poveikį apskrities politikos atžvilgiu. Vakarų Agderio, Rugalando ir Hordalando apskrityse pagalbos riba neturi viršyti 20 % (arba 10 %).

(24)  Iki 25 % (arba 15 %) gali būti skiriama priemonėms, kurios gali turėti didelį poveikį atitinkamiems regionams. Vakarų Agderio, Rugalando ir Hordalando apskrityse pagalbos riba neturi viršyti 20 % (arba 10 %).

(25)  1999 m. gruodžio 16 d. ELPA priežiūros institucijos sprendimas Nr. 327/99/COL dėl remiamų sričių žemėlapio ir teikiamos pagalbos lygių (Norvegija).

(26)  Šis informacijos prašymas norvegų kalba išreikštas taip: „EØS-regelverket — opplysningsplikt: Tildelingen av tilskuddet skjer i henhold til reglene for bagatellmessig støtte. Ved eventuelle nye søknader om offentlig støtte (uansett støttekilde) har støttemottaker plikt til å opplyse om dette tilskuddet. Opplysningsplikten gjelder i 3 år fra tilsagnstidspunktet. Støttemottakeren må ikke motta mer enn til sammen 100.000 Euro (ca. kr 815.000,-) i støtte etter reglene for bagatellmessig støtte over et tidsrom på 3 år.“

(27)  Be to, darbo grupės ataskaitoje teigiama, kad Pagalbos medienos sektoriui schema turėtų būti pradėta taikyti nuo 2000 m. antrojo ketvirčio ir taikoma penkerius metus nuo tos datos.

(28)  „Norge eksporterer ca 85-90 % av produksjonen av tremasse og papirprodukter og ca 35 % av trelast-produksjonen. Leveransene til EU-land utgjør henholdsvis 70 % og 90 % av eksporten. Eventuelle strategier eller politiske vedtak innen EU som kan påvirke EUs import av skogindustriprodukter vil kunne få store konsekvenser for den norske skogsektoren.“ (Priežiūros institucijos vertimas).

(29)  EUROSTATO pateikti 1999–2004 m. statistiniai duomenys apie įvairių rūšių perdirbtos medienos bei statybinės medienos importą ir eksportą ES teritorijoje (kuriuose vertės išreikštos tūkstančiais kubinių metų arba tonų) rodo, kad ES plačiai prekiaujama medienos produktais. Šiuos statistinius duomenis sudaro: i) 25 ES valstybių narių rąstinės medienos vidaus importas ir eksportas; angl. „table fores51“; ii) 25 ES valstybių narių medienos masės, popieriaus ir kartono vidaus importas; angl. „table fores62“; iii) 25 ES valstybių narių medienos masės vidaus eksportas; angl. „table fores62“; iv) 25 ES valstybių narių pjautinės medienos ir medienos plokščių vidaus importas; angl. „table fores61“; ir v) 25 ES valstybių narių pjautinės medienos vidaus eksportas; angl. „table fores62“. Visą šią informaciją galima rasti adresu

http://europa.eu.int/comm/eurostat.

Taip pat ją galima gauti susisiekus su EUROSTATU per jo tinklalapį.

(30)  Žr. tinklalapį

http://www.ssb.no/muh/tab15-01.shtml,

kuriame pateikta 15 lentelė, pavadinta „Prekyba su pasirinktomis šalimis, pateikta dviskaitmeniu SITC. 2006 m. sausio — kovo mėn. Milijonais kronų“.

(31)  Byla C-75/97, Belgija prieš Komisiją [1999], Rink. p. I-3671, 33 dalis, Byla C-66/02 Italija prieš Komisiją,2005 m. gruodžio 15 d., dar nepaskelbta, 95 dalis, Jungtinės bylos E-5/04, E-6/04 ir E-7/04, Fesil ir Finnfjord, Pil ir kiti, ir Norvegijos Karalystė prieš ELPA Priežiūros instituciją, [2005], ELPA Teismo ataskaita, p. 121, 77–79 dalys.

(32)  Šiuo atžvilgiu žr. Bylą 730/79 Philip Morris prieš Komisiją, [1989] Rink. p. 2671, 11 punktą, kuriame teigiama: „Kai valstybės finansinė pagalba sustiprina įmonės padėtį kitų Bendrijos vidaus prekyboje konkuruojančių įmonių atžvilgiu, turi būti laikoma, kad ta pagalba padarė poveikį šioms įmonėms.“

(33)  1999 m. gruodžio 16 d. ELPA priežiūros institucijos sprendimas Nr. 327/99/COL dėl remiamų sričių žemėlapio ir teikiamos pagalbos lygių (Norvegija).

(34)  Žr. pirmiau nurodytus 2.4 ir 2.2 skirsnius.

(35)  Žr. bendrosios išimties reglamentų dėl MVĮ ir dėl pagalbos mokymui 3 straipsnių 3 dalis.

(36)  2003 m. lapkričio 5 d. ELPA priežiūros institucijos sprendimu Nr. 198/03/COL Valstybės pagalbos gairių ankstesnysis 12 skyrius buvo panaikintas, tačiau, kaip pirmiau nurodyta, nuo 2003 m. vasario 1 d. jis buvo pakeistas de minimis reglamentu.

(37)  Valstybės pagalbos gairių ankstesniojo 12 skyriaus antroji pastraipa dėl de minimis pagalbos ir de minimis reglamento 2 straipsnio 1 dalis.