1.1.

Pagal EB sutarties 248 straipsnio nuostatas Audito Rūmai Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia finansinių ataskaitų patikimumo ir operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (DAS). Be to, Sutartis įgalioja Audito Rūmus šį pareiškimą papildyti konkrečiais kiekvienos svarbios Bendrijos veiklos srities įvertinimais.

1.2.

Darbo, tikrinant Europos Bendrijų finansinių ataskaitų patikimumą, tikslas – gauti pakankamą patikinimą, kad pajamos, išlaidos, turtas ir įsipareigojimai buvo tinkamai įrašyti, o metinės finansinės ataskaitos patikimai atspindi finansinę būklę metų pabaigoje (žr. 1.5–1.58 dalis).

1.3.

Darbo, tikrinant operacijų teisėtumą ir tvarkingumą, tikslas – sukaupti pakankamai tiesioginių ar netiesioginių įrodymų, patvirtinančių, kad operacijos neprieštarauja taikomiems teisės aktams ar sutarčių nuostatoms, ir yra teisingai apskaičiuotos (kai dėl horizontaliųjų klausimų, žr. šio skyriaus 1.59–1.65 dalis, o išsamesnės informacijos rasite 2 ir 4–10 skyriuose).

1.4.

Kadangi Komisija neteikia sistemingai rengiamų rodiklių (5), Audito Rūmai pateikia tam tikrus rodiklius, padedančius tiek bendrai, tiek kiekvienoje pajamų ir išlaidų srityje sekti vidaus kontrolės priemonių tobulinimo pažangą (žr. šio skyriaus ir 2 bei 4–10 skyrių priedus).

1.5.

Audito Rūmų pastabos yra skirtos galutinėms 2005 finansinių metų metinėms finansinėms ataskaitoms, kurias rengia Komisijos apskaitos pareigūnas ir patvirtina Komisija pagal 2002 m. birželio 25 d. Finansinio reglamento (6) 128 ir 129 straipsnių nuostatas ir kurios 2006 m. liepos 28 d. buvo nusiųstos Audito Rūmams. Metinės finansinės ataskaitos apima „konsoliduotas finansines ataskaitas“, visų pirma atspindinčias balansą, kuriame parodytas turtas ir įsipareigojimai metų pabaigoje bei „konsoliduotas biudžeto vykdymo ataskaitas“, atspindinčias metų pajamas ir išlaidas.

1.6.

2005 finansiniai metai buvo labai svarbūs įgyvendinant naujus Bendrijų apskaitos sistemos modernizavimo veiksmų plano, kurį Komisija patvirtino 2002 m. gruodžio 17 d. (7), elementus. Tai buvo padaryta atsižvelgiant į ankstesnes ne kartą Audito Rūmų teiktas pastabas bei Finansinio reglamento (visų pirma 123–138 straipsnių) nuostatas:

—

nuo 2005 m. sausio 1 d. konsoliduotos finansinės ataskaitos turi būti rengiamos naudojant kaupimo principu vykdomą apskaitą, o konsoliduotos biudžeto vykdymo ataskaitos vis dar yra grindžiamos grynųjų pinigų judėjimu, kaip tai numatyta Finansiniame reglamente,

—

nors biudžeto vykdymo ataskaitų turinys nepasikeitė, finansinės ataskaitos turi apimti naujus elementus: ekonominių rezultatų ataskaitą (įskaitant segmento atskaitomybę), pinigų srautų lentelę ir grynojo turto pokyčių ataskaitą,

—

pirmą kartą konsolidavimo apimtis buvo išplėsta įtraukiant įvairias Bendrijos įstaigas,

—

turėjo būti įdiegta nauja apskaitos sistema, užtikrinanti, kad būtų iš karto išsamiai užfiksuojamas kiekvienas apskaitos įvykis, ne vien tik grynųjų pinigų judėjimas. Ji turėtų suteikti vidaus vartotojams išsamesnės ir aktualesnės informacijos, kuri pasitarnautų kaip priemonė priimant sprendimus, o taip pat – galimybes parengti institucijoms nepriklausantiems skaitytojams skirtą skaidresnę ir informatyvesnę finansinę ataskaitą.

1.7.

Audito Rūmams atliekant finansinių ataskaitų patikimumo auditą pagrindinis dėmesys buvo skiriamas:

—

Komisijos atliktam perėjimo nuo grynųjų pinigų apskaitos principo prie kaupimo principu vykdomos apskaitos valdymui (žr. 1.10–1.27 dalis),

—

įvairių finansinių ataskaitų elementų tikslumo tikrinimui (žr. 1.28–1.58 dalis).

1.8.

Atlikdami su pokyčių valdymu susijusį darbą Audito Rūmai visų pirma nagrinėjo:

—

ar Komisija užtikrino efektyvų atitinkamų apskaitos standartų taikymą,

—

ar priemonės, kurių buvo imtasi Komisijoje, prisideda prie pakankamo patikinimo, jog finansinėse ataskaitose pateikta informacija yra tiksli ir teisinga.

1.9.

Tikrindami 2005 m. finansinių ataskaitų patikimumą, Audito Rūmai didžiausią dėmesį skyrė:

—

2005 m. ataskaitinio laikotarpio pradžios balansui (kuriame turi atsispindėti, koks yra pokyčių, įvestų pagal naujus apskaitos principus pertvarkant 2004 m. gruodžio 31 d. balansą, poveikis),

—

2005 m. gruodžio 31 d. ataskaitinio laikotarpio pabaigos balansui,

—

su dviem pirmesniais elementais susijusiems pagal ankstesnę sistemą neturėtiems duomenims, kurie turi atsispindėti kaupimo principu sudarytose sąskaitose (išankstinis finansavimas ir susijusios garantijos, sąskaitos-faktūros (išlaidų ataskaitos)).

1.10.

Komisija, laikydamasi Finansiniame reglamente nustatytų terminų ir organizacinės struktūros, turėjo suplanuoti ir atlikti apskaitos sistemos modernizavimą. Savo ankstesnėse metinėse ataskaitose (8) Audito Rūmai jau buvo pažymėję, kad būtinam sistemos pritaikymui ir patvirtinimui nustatytas kalendorinis planas yra nerealus.

1.10.

Komisija pripažįsta, kad jos padaliniai nuveikė didelį darbą pereidami prie kaupimo principu vykdomos apskaitos pagal labai ambicingą kalendorinį planą.

1.11.

Viešojo valdymo institucijų, kurios imasi panašių reformų (9), patirtis rodo, kad vykdant tokio masto ir sudėtingumo projektus, kaip Bendrijų finansinių ataskaitų modernizavimas, neišvengiamai susiduriama su daugybe problemų, kurios komplikuoja ir vilkina jų visiško įgyvendinimo procesą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes buvo pasiekta reikšmingos pažangos:

—

2005 m. sausio 1 d. Komisija, pereidama nuo grynųjų pinigų sąskaitų prie kaupimo principu tvarkomų sąskaitų, pertvarkė ES bendrąją apskaitą. Visos Bendrijos institucijos ir agentūros pradėjo taikyti naujas apskaitos taisykles (10) ir metodus, naują suderintą apskaitos sąskaitų planą ir naujas konsolidavimo priemones,

—

suinteresuotiesiems asmenims buvo pateiktos atskiros ir konsoliduotos finansinės ataskaitos, apimančios naujus privalomus elementus ir pateikiančios išsamesnę informaciją apie skirtingų subjektų kontroliuojamus išteklius, jų operacijų išlaidas ir pinigų srautų operacijas.

1.11.

Nepaisant kai kurių klausimų sudėtingumo, problemų įvairovės ir nelengvų uždavinių, Komisija projektą vykdė laikydamasi svarbiausių darbo atlikimo terminų. Verta pažymėti šiuos pasiekimus:

—

naujiems apskaitos reikalavimams sukurtos atitinkamos IT sistemos,

—

perėjimas prie naujosios sistemos buvo gerai valdomas, todėl ją pradėta taikyti nuo 2005 m. sausio mėn. pradžios,

—

visų Komisijos tarnybų administracinės procedūros pritaikytos kaupimo principu vykdomos apskaitos poreikiams,

—

pirmosioms kaupimo principu rengiamoms ataskaitoms nustatyti ir patvirtinti ataskaitinio laikotarpio pradžios balansai,

—

Ekonominių ir finansinių reikalų generalinio direktorato vykdomos finansinės veiklos ataskaitoms sukurtas integruoto iždo modulis,

—

visi padaliniai apskaičiavo kiekvienų metų pabaigoje sukauptinas išlaidas,

—

Komisijos ataskaitos buvo parengtos ir konsoliduotos su kitų institucijų ir agentūrų ataskaitomis.

1.12.

1.1 lentelėje pateikti tolesni veiksmai dėl 2004 finansinių metų patikinimo pareiškime pateiktos Audito Rūmų abejonės dėl finansinių ataskaitų patikimumo, taip pat kiti Audito Rūmų iškelti klausimai, kurie buvo (iš dalies) išspręsti atliekant Bendrijos apskaitos sistemos modernizavimą. Tačiau šioje sistemoje, kaip ir bet kurioje panašaus masto naujoje kaupimo principu vykdomoje apskaitos sistemoje, vis dar yra tam tikrų trūkumų (žr. toliau).

1.12.

Centrinės apskaitos sistemos (ABAC) įdiegimo pažangos ataskaitose Komisija visuomet pripažino, kad darbas turi būti tęsiamas.

1.13.

Pagrindinės Komisijos 2005 m. finansinių ataskaitų rengimo sudedamosios dalys buvo Komisijos apskaitos pareigūno parengtos bendros atskyrimo metodikos (pateiktų nurodymų) taikymas skirtinguose generaliniuose direktoratuose ir visų įgaliojimus suteikiančių pareigūnų (11) atliekamas ataskaitinio laikotarpio pradžios ir pabaigos balansų patvirtinimas. Daugeliu atvejų šiuos patvirtinimus buvo vėluojama atlikti, visų pirma pagrindinę veiklą vykdančiuose generaliniuose direktoratuose.

1.13.

Kai kuriais atvejais buvo vėluojama pagal Biudžeto generalinio direktorato nustatytus sunkiai įgyvendinamus vidaus darbo kalendorinius planus. Siekiant numatyti galimus vėlavimų atvejus, geroje darbo programoje paprastai numatomas laiko rezervas. Jis buvo numatytas ir Komisijos darbo kalendoriniuose planuose. Nepaisydama vėlavimų pagal vidaus darbo planus, Komisija laikėsi Finansiniame reglamente nustatytų galutinių terminų ir laiku pateikė finansines ataskaitas.

1.14.

Daugelyje generalinių direktoratų, kuriuose Audito Rūmai atliko auditą, buvo nustatyti keli su duomenų patvirtinimu susiję trūkumai: prasta priežiūra, darbuotojų, kuriems skirta ši užduotis, stoka ir netinkamas atlikto darbo pagrindimas dokumentais. Kai kurių pagrindinę veiklą vykdančių generalinių direktoratų metinių veiklos ataskaitų finansiniame priede pateikti skaičiai buvo klaidingi (žr. 1.16 dalį).

1.14.

Beveik dvejus metus Komisijos tarnybos daug dirbo, siekdamos nustatyti ir registruoti duomenis, kurių nebuvo senojoje sistemoje.

1.15.

Skirtingi įgaliojimus suteikiantys pareigūnai dažnai galutinai neužbaigdavo (neformalizuodavo) atskirų generaliniams direktoratams skirtų metodikų prieš pateikiant finansines ataskaitas. Todėl ataskaitinio laikotarpio pradžios ir pabaigos balansuose atskyrimo įrašai buvo atlikti nesivadovaujant oficialiai priimtu metodologiniu pagrindu, leidžiančiu įgyvendinti generalinio direktorato lygmeniu Komisijos apskaitos pareigūno parengtą bendrą atskyrimo metodiką (jo pateiktus nurodymus).

1.15.

Atsižvelgiant į tai, kad viešajame sektoriuje nebuvo atskyrimo procedūros gairių, pirmiausia buvo siekiama apskaičiuoti atskyrimą, o ne įforminti procedūrą.

1.16.

Be to, buvo paprašyta, kad išteklių direktoriai (12), rengdami metines veiklos ataskaitas (t. y. 2006 m. kovo pabaigoje), oficialiai patvirtintų finansines ataskaitas, visų pirma apimančias ataskaitinio laikotarpio pradžios ir pabaigos balansus. Tačiau kadangi Biudžeto generalinis direktoratas dirbo laikydamasis to paties termino, ne visi patvirtinimai buvo gauti prieš užbaigiant rengti negalutines finansines ataskaitas. Galutinių finansinių ataskaitų patvirtinimai buvo gauti reikiamu laiku.

1.17.

1.13 dalyje nurodyti delsimo atvejai turėjo įtakos Audito Rūmų savarankiškų audito testų atlikimui, kadangi Audito Rūmai ataskaitinio laikotarpio pradžios balansus gavo prieš atskyrimą (2006 m. sausio 18 d.) ir po atskyrimo (2006 m. kovo 15 d.), o juose vis dar reikėjo atlikti pakeitimus. Baigtas rengti negalutinis ataskaitinio laikotarpio pradžios balansas, nurodantis, koks yra pokyčių, įvestų pagal naujus apskaitos principus pertvarkant 2004 m. gruodžio 31 d. balansą, poveikis, buvo gautas 2006 m. kovo 31 d. kartu su konsoliduotomis negalutinėmis finansinėmis ataskaitomis.

1.17.

Komisija supranta, kad šie metai Audito Rūmams nebuvo lengvi, kaip ir visas projektas Komisijai.

—

taikytos tinkamos procedūros, o sistema pagrįsta dokumentais,

—

2005 m. sausio mėn. pirmą kartą pateikti ataskaitinio laikotarpio pradžios balansai prieš atskyrimą,

—

iki 2005 m. vidurio buvo parengta apie 95 % šių balansų ir

—

nuo tada daryti pakeitimai pagrįsti dokumentais bei nustatyta konkreti audito seka.

1.18.

Įgyvendinus visapusišką veiksmų planą, skirtą centrinės apskaitos sistemos saugumui sustiprinti, beliko užbaigti nagrinėti du klausimus, t. y. peržiūrėti Biudžeto generaliniame direktorate naudojimąsi prieigos teisėmis ir iš naujo įvertinti ABAC darbo tvarkomosios priemonės (Workflow) patikimumą (13). Kadangi Biudžeto generalinis direktorius nemano, kad darbas, kurį vis dar reikia atlikti siekiant išspręsti šiuos klausimus, yra reikšmingas visų pirma dėl to, kad yra įdiegta veiksminga kontrolės sistema, buvo panaikinta 2004 metų metinėje veiklos ataskaitoje pateikta abejonė dėl sistemos saugumo ir prieigos teisių. Audito Rūmams atlikus auditą buvo patvirtinta, kad ABAC saugumas yra sustiprintas.

1.19.

Daugelis generalinių direktoratų naudoja savo IT sistemas finansų valdymo tikslais; jos taip pat pasitelkiamos sudarant operacijas, kurios yra siunčiamos į centrinę apskaitos sistemą (ABAC) naudojant sąsają. Tačiau praeis nemažai laiko, kol tokios sistemos bus patvirtintos ir modernizuotos.

1.19.

Už patvirtinimą atsakinga apskaitos tarnybų grupė privalo sekti nuolat besikeičiančią situaciją ir šiuo tikslu parengė Finansinio reglamento įgyvendinimo taisyklėse numatytą vietinių sistemų pakeitimų tvirtinimo tvarką, įsigaliojusią 2006 m. birželio 1 d.

1.20.

Audito Rūmai išnagrinėjo vietos apskaitos sistemų nuodugnių patikrų, kurias 2005 m. Komisijos apskaitos pareigūno tarnybos vykdė 13-oje generalinių direktoratų, programą (8-iuose iš jų buvo nustatyta rizika 2004 m. atlikus bendro pobūdžio įvertinimą (14), o kiti 5 buvo atrinkti atsižvelgiant į jų finansinę svarbą ir (arba) organizacinės struktūros sudėtingumą (15)). Audito Rūmams atlikus auditą buvo patvirtintas pagrindas, kuriuo Komisijos apskaitos pareigūnas vadovavosi priimdamas sprendimą dėl reikšmingų trūkumų nepatvirtinti trijų vietinių sistemų EuropeAid bendradarbiavimo tarnyboje, Švietimo ir kultūros generaliniame direktorate bei Išorės ryšių generaliniame direktorate tinkamumo. Tačiau kai kuriais atvejais neaišku, kodėl gavus nepakankamus su keliais tinkamumo tvirtinimui naudojamais kriterijais susijusius rezultatus nebuvo atliktas tvirtinimas su išlygomis.

1.20.

Tvirtinimas nėra auditas. Jo išvados negali būti prilygintos audito išvadoms. Vietinių sistemų tvirtinimas yra gana nauja priemonė, konkrečiai atspindinti Finansinio reglamento 61 straipsnio nuostatas. Tvirtinimo ataskaitose siekiama pateikti pakankamai informacijos, kuria Komisijos apskaitos pareigūnas galėtų remtis priimdamas sprendimą dėl patvirtinimo. Tvirtinimo ataskaitų preambulėje paaiškinti jo apimtis ir apribojimai.

1.21.

Audito Rūmai, remdamiesi gautais rezultatais ir atsižvelgdami į klausimus, kuriuos vis dar reikia išnagrinėti, mano, jog dauguma teigiamų Komisijos apskaitos pareigūno pateiktų tinkamumo patvirtinimo išvadų dėl vietinių sistemų turi būti laikomos sąlyginėmis išvadomis. Šią situaciją taip pat patvirtina horizontalių klausimų (16) skaičius ir svarba, taip pat 2005 m. pabaigoje Komisijos apskaitos pareigūno pateiktoje galutinėje ataskaitoje pabrėžti svarstytini klausimai (17).

1.21.

Apskaitos tarnybos siekia užtikrinti, kad problemos ir klausimai būtų toliau nagrinėjami, kaip minėta 2005 m. tvirtinimo ataskaitose.

1.22.

Biudžeto generalinis direktorius savo deklaracijoje pateikė abejonę dėl „trijų nepatvirtintų vietinių sistemų ir vis dar turimų užbaigti vykdyti apskaitos suderinamumo patikrų“, kurią taip pat patvirtino Audito Rūmai, atlikę auditą (žr. 1.18–1.21 ir 1.28–1.58 dalis). Deklaracijoje pateiktoje bendroje išvadoje dėl bendro nustatytų trūkumų poveikio jis pareiškė, jog „Biudžeto generalinis direktoratas kartu su kitomis Komisijos tarnybomis imsis tolesnių veiksmų esamoms klaidoms ištaisyti ar abejonėms panaikinti ir toliau 2006 m. investuos į ABAC Bendrijos apskaitos sistemą, kad ją sustiprintų (…). Svarbu turėti tinkamas priemones kaip antai mokymai, dokumentacija ir IT sistemos, bet taip pat dirbti vadovaujantis pasikeitusiais principais. Atsižvelgiant į tai ir laikantis deklaracijoje išdėstytų gairių, galima suteikti pakankamą patikinimą“.

1.22.

Komisija pripažįsta, kad jos padaliniai nuveikė didelį darbą pereidami prie kaupimo principu vykdomos apskaitos. Vis dėlto apskaitos tarnybos nepatvirtino trijų vietinių sistemų tinkamumo. Dėl šių priežasčių ir atsižvelgdamas į tai, kad Audito Rūmai turėjo atlikti negalutinių ataskaitų auditą ir, prieš patvirtinant galutines konsoliduotas ataskaitas 2006 m. liepos 31 d., galėjo reikėti atlikti pataisymus, 2006 m. kovo 31 d. už biudžeto vykdymą atsakingas generalinis direktorius savo 2005 m. metinėje veiklos ataskaitoje padarė sisteminę sąlyginę išlygą, kurios taikymo laikas ribotas.

1.23.

Švietimo ir kultūros generalinis direktorius taip pat pateikė abejonę dėl patikinimo, kad į Komisijos balansą įtrauktos sumos yra teisingos, trūkumo. Nors Komisijos tarnybos ir Audito Rūmai kituose generaliniuose direktoratuose taip pat nustatė didelę riziką, joks kitas įgaliojimus suteikiantis pareigūnas nepateikė abejonės (18). Tačiau 26 išteklių direktoriai iš 40 nurodė, kad atsižvelgiant į metinėse veiklos ataskaitose nustatytus trūkumus ir (arba) turint omeny, jog tai – pirmieji metai, kai atliekamas negalutinis kaupimo principu grindžiamų sąskaitų uždarymas, prieš galutinai jas uždarant gali prireikti atlikti patikrinimus ar, prireikus, – pataisymus.

1.23.

Dėl nenuoseklaus kaupiamuoju principu vykdomos apskaitos reikalavimų taikymo Švietimo ir kultūros generalinio direktorato vietinėje APPFIN sistemoje, šio direktorato ataskaitinio laikotarpio pradžios ir pabaigos balansuose atsirado skirtumų. Jau atliekami vietinės sistemos pakeitimai, dėl kurių ateityje operacijos bus teisingai įforminamos; iki metų pabaigos turėtų būti ištaisytos praeityje nustatytos klaidos.

1.24.

Komisijos apskaitos pareigūno patvirtintoje pirmoje apskaitos taisyklėje nustatyta konsolidavimo apimtis yra didesnė nei ta, kuri yra numatyta Finansinio reglamento 121 straipsnyje (19) (pvz., bendrosios sveikatos draudimo sistemos ar agentūrų, kurioms netaikomos Finansinio reglamento 185 straipsnio nuostatos, įtraukimas) (20).

1.24.

Pirmojoje apskaitos taisyklėje nustatyta konsolidavimo apimtis yra suderinta su kontrolės principu ir pagrįsta tarptautiniais apskaitos standartais. Kitą vertus, Finansinio reglamento 121 straipsnyje numatytas tik institucijų ir subsidijuojamų agentūrų konsolidavimas.

1.25.

Tačiau bendroji sveikatos draudimo sistema ir dvi agentūros (Bendrijos augalų veislių tarnyba ir Vidaus rinkos derinimo tarnyba) nebuvo įtrauktos į 2005 m. konsoliduotas finansines ataskaitas (taip pat žr. 1.29 dalį). Remdamiesi Europos Bendrijų vykdomos bendrosios sveikatos draudimo sistemos kontrolės analize, Audito Rūmai mano, kad ji neturėjo būti įtraukta į konsolidavimo apimtį, kaip tai yra apibrėžta pirmoje apskaitos taisyklėje, ir todėl pastaroji turėtų būti iš naujo įvertinta.

1.25.

Apskaitos taisyklė bus atnaujinta atsižvelgiant į tai, kad sveikatos draudimo sistema neturėtų būti įtraukta į konsolidavimo apimtį.

1.26.

Savo Nuomonėje Nr. 2/2001 (21) dėl Tarybos reglamento dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento pasiūlymo Audito Rūmai nagrinėjo riziką, susidarančią esant situacijai, kai Audito Rūmams siunčiamos negalutinės konsoliduotos finansinės ataskaitos dar nėra nusistovėjusios. Audito Rūmai pabrėžė, kad svarbu, jog „negalutinės finansinės ataskaitos būtų išsamūs ir nuoseklūs dokumentai, kurie būtų tinkamai parengti laikantis nustatytų terminų. Jos yra negalutinės tik todėl, kad Komisija dar nėra jų oficialiai patvirtinusi ir jos, Audito Rūmų pasiūlymu, prireikus gali būti pataisytos“.

1.27.

Komisija nesilaikė pastarojo principo, kad neturėtų būti atliekami kiti, ne Audito Rūmų pasiūlyti pakeitimai, kadangi 2005 buvo pereinamieji metai. Todėl Komisija turėjo užtikrinti, jog Audito Rūmai reikiama forma ir laiku būtų informuoti apie pataisymus, kuriuos, jos nuomone, būtina atlikti remiantis toliau atliekamu su negalutinėmis finansinėmis ataskaitomis susijusiu darbu.

1.27.

Sunku laikytis šio principo, kadangi galutinės ataskaitos turi būti parengtos iki tos pačios datos kaip ir metinės veiklos ataskaitos. Nepaisant to, bus atliekami tik minimalūs pakeitimai.

1.28.

Audito Rūmai atliko patikrinimą, kurio tikslas buvo nustatyti, ar su 2005 m. sausio 1 d. konsoliduotų finansinių ataskaitų rengimu susiję patikslinimai siekiant 2004 m. gruodžio 31 d. konsoliduotų finansinių ataskaitų duomenis ir informaciją pateikti vadovaujantis naujais kaupimu grindžiamais apskaitos vykdymo principais, yra tinkami ir teisingi. Šio patikrinimo rezultatai yra aprašyti tolesnėse dalyse (žr. 1.29–1.49 dalis).

1.29.

Beveik visas atliktų pakeitimų poveikis yra susijęs su Komisijos finansinėmis ataskaitomis. Tai, kad agentūros buvo pirmą kartą įtrauktos į konsolidavimo apimtį, turėjo tik nedidelį poveikį konsoliduotoms finansinėms ataskaitoms, o pagrindinis poveikis buvo tai, kad padidėjo grynųjų pinigų likučiai. Tokiu būdu dviejų agentūrų neįtraukimas neturėjo įtakos duomenų tikslumui ir teisingumui.

1.30.

Audito Rūmams patikrinus straipsnius, kuriuose buvo atlikti tik nedideli patikslinimai, nebuvo nustatyta reikšmingų faktų (t. y. ilgalaikis nematerialus ir materialus turtas, (trumpalaikės) investicijos, paskolos, ilgalaikės ir trumpalaikės gautinos sumos (22), atsargos, išmokos darbuotojams, atidėjimai rizikai ir mokėjimams, finansiniai ir kiti įsipareigojimai bei rezervai).

1.30.

Dėl 18 išnašos, informacijos apie gruodžio 31 d. gautinas sumas nebuvo.

1.31.

Išankstinis finansavimas susijęs su naudos gavėjams išmokamais avansiniais mokėjimais. Jei naudos gavėjai susitarime nustatytu laikotarpiu nepatiria tinkamų apmokėti išlaidų, jie Bendrijoms turi grąžinti išankstinio finansavimo sumas.

1.32.

Daug metų Audito Rūmai pažymėdavo, kad įvairių skolininkų registravimas kelia problemų, nes išankstinis finansavimas būdavo įrašomas kaip galutinės išlaidos, o susigrąžintinos sumos nebūdavo iš karto fiksuojamos (23). Atsižvelgdami į tai, atitinkamų metų finansines ataskaitas jie vertindavo su išlyga (24).

1.33.

Tam, kad ištaisytų šiuos trūkumus, 2004 m. kiekviena institucija ir agentūra parengė visų nagrinėjamų iki 2004 m. gruodžio 31 d. sumokėtų išankstinio finansavimo sumų sąrašą ir tokiu būdu susidarė apie 30 000 išankstinio finansavimo įrašų, kurių bendra vertė – 28 013 milijonų eurų (25).

1.33.

Taikant naująsias apskaitos taisykles buvo sudarytas išankstinio finansavimo sumų sąrašas, o nuo 2005 m. sausio mėn. nepatvirtintos išankstinio finansavimo sumos įtraukiamos į balanso turto dalį.

1.34.

Tačiau ne visi techniniai ir konceptualūs klausimai bei vykdymo problemos, kurios jau buvo iš dalies nustatytos 2004 finansinių metų metinėje ataskaitoje (26), buvo išspręstos pateikiant 2005 m. sausio 1 d. ataskaitinio laikotarpio pradžios balansą. Su tuo susiję trūkumai yra apibūdinami tolesnėse dalyse.

1.34.

Kaip paaiškinta atsakymuose į Audito Rūmų 2004 m. metinę ataskaitą, su išankstinio finansavimo sumomis susiję klausimai turi būti sprendžiami atsižvelgiant į įvairių sutarčių su trečiosiomis šalimis sąlygas. Nepaisant to, į balansą įtraukus grynąsias sumas, atspindimos realios mokėtinos išankstinio finansavimo sumos.

1.35.

Atlikus 147 išankstinio finansavimo operacijų reprezentatyvių pavyzdžių, kurie buvo atrinkti iš išankstinio finansavimo 2005 m. lapkričio mėn. įrašų apskaitos sistemoje duomenų visumos, auditą, buvo nustatytos dažnumo ir finansinio poveikio požiūriu reikšmingos klaidos. Dažniausiai pasitaikančios klaidos yra:

—

išankstinio finansavimo įrašuose buvo pateikiamos neteisingos sumos,

—

išankstinio finansavimo sumos buvo įrašomos, nors jos ir buvo patvirtintos iki 2005 m. sausio 1 d.

1.35.

Komisija išnagrinės Audito Rūmų nurodytas operacijas.

1.36.

Be to, atlikus papildomą auditą dėl išankstinio finansavimo įrašų nustatymo ir patvirtinimo, buvo atskleistos šios ataskaitinio laikotarpio pradžios balanso išsamumo (tikslumo) problemos:

1.36.

—

atskiriant ilgalaikį išankstinį finansavimą (21 285 milijonai eurų) nuo trumpalaikio išankstinio finansavimo (6 728 milijonai eurų) buvo nagrinėjamos tik su 2000–2006 m. programavimo laikotarpiu susijusios struktūrinių fondų, Sanglaudos fondo, ISPA ir Solidarumo fondo sumos. Dėl to ilgalaikis išankstinis finansavimas buvo nepakankamai įvertinamas, o trumpalaikis išankstinis finansavimas – pervertinamas, nes kitų politikos sričių, kuriose taikomas išankstinis finansavimas, sutartys, kurių likęs galiojimo laikotarpis buvo ilgesnis nei vieneri metai, buvo laikomos trumpalaikėmis,

—

Ilgalaikis išankstinis finansavimas atskiriamas nuo trumpalaikio tik Struktūrinio fondo sumų atžvilgiu, kadangi pirmasis ir yra „tikrasis“ ilgalaikis Komisijos teikiamas išankstinis finansavimas. Ilgalaikio kitų politikos sričių finansavimo sumų nebuvo galima nustatyti, taigi jas atskirti nuo trumpalaikio finansavimo buvo galima tik įvertinus projektų įgyvendinimą. Kalbant apie 2006 m. ataskaitas, turėdama dvejų metų naujosios apskaitos sistemos taikymo patirtį, Komisija bus sukaupusi daugiau informacijos, kuria galės remtis analizuodama tokio atskyrimo galimybę.

—

Švietimo ir kultūros generalinio direktorato atveju nepaisant po negalutinių finansinių ataskaitų pateikimo atlikto darbo vis dar išlieka rizika, jog dėl praleidimų ir dvigubų ar neteisingų įrašų įsivels klaidos, kurios dėl problemų sudėtingumo negali būti įvertintos skaičiais (27).

—

Švietimo ir kultūros generaliniame direktorate nustatytos reikšmingos klaidos dėl neteisingo išankstinio finansavimo mokėjimų vertinimo yra ištaisytos.

1.37.

Mokėtinos sąskaitos iš esmės apima sukauptas sąnaudas, kurios yra pateiktos atskyrimo skirsnyje (žr. 1.42–1.46 dalis), ir einamąsias mokėtinas sumas, kurias sudaro sąskaitos-faktūros ir išlaidų ataskaitos. Audito Rūmų audito metu nustatyti faktai, susiję su einamosiomis mokėtinomis sumomis, yra nagrinėjami šiame skirsnyje.

1.38.

Sąrašo, į kurį įtraukta apie 7 000 gautų, bet 2005 m. sausio 1 d. neapmokėtų sąskaitų-faktūrų ir išlaidų ataskaitų, sudarymas buvo pradėtas 2004 m. ketvirtame ketvirtyje ir susidarė 9 412 milijonų eurų einamoji mokėtina suma (28).

1.39.

Pateikiant 2005 m. sausio 1 d. ataskaitinio laikotarpio pradžios balansą (29) ne visi techniniai klausimai ir vykdymo problemos buvo išspręsti. Su tuo susiję trūkumai yra apibūdinami tolesnėse dalyse.

1.39.

Komisija tobulins vidaus kontrolės procedūras siekdama atsižvelgti į techninius klausimus bei likusias neišspręstas problemas kai kuriuose generaliniuose direktoratuose.

1.40.

Atlikus 141 sąskaitų-faktūrų (išlaidų ataskaitų) reprezentatyvaus pavyzdžio, kuris buvo atrinktas iš mokėtinų sąskaitų 2005 m. lapkričio mėn. įrašų apskaitos sistemoje duomenų visumos, auditą, buvo nustatytos dažnumo ir finansinio poveikio požiūriu reikšmingos klaidos. Dažniausiai pasitaikančios klaidos yra:

—

sąskaitose-faktūrose arba išlaidų ataskaitose buvo įrašytos neteisingos sumos,

—

sąskaitos-faktūros arba išlaidų ataskaitos buvo registruojamos, nors jos jau buvo apmokėtos.

1.40.

Komisija išnagrinės šešias finansinėms ataskaitoms poveikį turėjusias klaidas, nustatytas patikrinus 141 operaciją.

1.41.

Švietimo ir kultūros generalinio direktorato atveju nepaisant po negalutinių finansinių ataskaitų pateikimo atlikto darbo vis dar išlieka rizika, jog dėl praleidimų ir dvigubų ar neteisingų įrašų įsivels klaidos, kurios dėl problemų sudėtingumo negali būti įvertintos skaičiais.

1.41.

Švietimo ir kultūros generaliniame direktorate nustatytos reikšmingos klaidos dėl neteisingo sąskaitų faktūrų (išlaidų ataskaitų) vertinimo yra ištaisytos.

1.42.

Vienas svarbiausių perėjimo prie kaupimo principu vykdomos apskaitos aspektų yra užtikrinti, kad per metus atliktos operacijos būtų priskirtos ataskaitiniam laikotarpiui, su kuriuo jos yra susijusios (atskyrimas). Visų pirma turi būti atliktas įvertinimas dėl tinkamų apmokėti išlaidų, kurias patyrė, bet apie kurias dar nepranešė Bendrijos lėšų gavėjai (sukauptos sąnaudos), dar negautų pajamų, nors paslaugos yra suteiktos, prekės pristatytos ar yra neįvykdyta teisinė prievolė (sukauptos pajamos) arba einamaisiais metais registruotų su tolesniu laikotarpiu susijusių išlaidų ar pajamų (atidėtos išlaidos ar pajamos).

1.43.

Su sukauptomis sąnaudomis susiję patikslinimai sudarė bendrą 64 205 milijonų eurų sumą (30). Audito Rūmams atlikus kitų atskyrimo elementų auditą nebuvo nustatyta reikšmingų klaidų. Audito metu nustatyti faktai dėl sukauptų sąnaudų yra pateikti tolesnėse dalyse.

1.44.

Kaip aprašyta pirmiau (žr. 1.15 dalį), kiekvieno generalinio direktorato bendros atskyrimo metodikos taikymas nebuvo baigtas prieš atliekant atskyrimo įrašus. Be to, dauguma generalinių direktoratų neatliko pakankamai testų, kad nustatytų, ar sukurta metodika užtikrina, jog per metus atliktos operacijos būtų teisingai priskirtos ataskaitiniam laikotarpiui, su kuriuo jos yra susijusios. Dėl to, kad 2005 m. buvo pirmieji metai, kai buvo pradėtas vykdyti atskyrimas, o taip pat dėl Bendrijos veiklos specifikos nėra parengtų metodų, kuriais būtų galima vadovautis tikrinant jų tinkamumą ir vertinimų rezultatus.

1.44.

Komisija pažymi, kad be išreikštų pastabų dėl įgyvendinimo (kontrolės), Audito Rūmai nedaro pastabų dėl bendro metodo.

1.45.

Dėl šių nustatytų atskyrimo procedūrų trūkumų iškilo rizika, kad daugelio generalinių direktoratų atlikti skaičiavimai yra neteisingi:

—

generaliniai direktoratai atliko nepakankamai skaičiavimų rezultatų tikrinimų,

—

naudojami duomenys tam tikrais atvejais buvo nepakankamos kokybės,

—

žinios priklausė vienam asmeniui, kuris dažniausiai pats ir atlikdavo darbą nesant tinkamos priežiūros.

1.45.

2006 m. Komisija sustiprins atskyrimo metodikos taikymo kontrolę.

1.46.

Visi generaliniai direktoratai (išskyrus Regioninės politikos, Užimtumo, socialinių reikalų ir lygių galimybių bei Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinius direktoratus) nusprendė vertinti sukauptas sąnaudas remdamiesi visomis atviromis sutartimis. Visi tikrinti generaliniai direktoratai (išskyrus Švietimo ir kultūros generalinį direktoratą) galėjo suderinti skaičiuojant naudotus duomenis su pagrindiniais apskaitos duomenimis, išskyrus kai kuriuos nepaaiškintus skirtumus, kurie, nors ir būdami nereikšmingi, patvirtina, jog yra tam tikra pirmiau aprašyta rizika (žr. 1.45 dalį).

1.46.

- Švietimo ir kultūros generaliniame direktorate nustatytos reikšmingos klaidos dėl neteisingo sukauptų sąnaudų vertinimo yra ištaisytos.

1.47.

Dėl patikslinimų, atliktų pereinant prie kaupimo principu vykdomos apskaitos, bendri įsipareigojimai (2005 m. sausio 1 d.) ataskaitinio laikotarpio pradžios balanse viršija bendrą turtą 51 597 milijonais eurų, o prieš atliekant patikslinimus bendras turtas viršijo įsipareigojimus 14 507 milijonais eurų.

1.48.

Vienas pagrindinių veiksnių, paaiškinančių šį pokytį, yra tai, kad išankstinio finansavimo (bendra suma – 28 013 milijonai eurų) principo įdiegimas nekompensuoja sukauptų sąnaudų (bendra suma – 64 205 milijonai eurų) principo įdiegimo. Be to, ilgalaikės gautinos sumos labai sumažėjo, nes Bendrijų pensijų įsipareigojimų institucijų nariams ir darbuotojams (dabartinė grynoji vertė – 26 012 milijonų eurų) daugiau neutralizuoja atitinkamas turtas, kurį sudaro iš valstybių narių gaunama suma. Skirtumas tarp turto ir įsipareigojimų iš esmės sudaro ateityje iš valstybių narių turimas pareikalauti sumas.

1.49.

Audito Rūmai pažymėjo, kad apskaitos pareigūnas ne visiškai laikėsi apskaitos taisyklių Nr. 2 ir 12 dėl naujos balanso struktūros ir pateikimo bei peržiūrėto Bendrijų pensijų įsipareigojimų traktavimo (31). Todėl reikėtų imtis veiksmų, kad būtų atlikti būtini pataisymai. Be to, turėtų būti išsamiau apibūdintas iš valstybių narių turimomis pareikalauti sumomis padengiamų įsipareigojimų skirtingas pobūdis, visų pirma šių sumų trumpalaikis ir ilgalaikis pobūdis.

1.49.

Bus pritaikytos 2 ir 12 apskaitos taisyklės.

1.50.

2005 m. Komisija dėjo pastangas siekdama užtikrinti išsamų ir teisingą naujų išankstinio finansavimo mokėjimų, taip pat naujų neapmokėtų sąskaitų-faktūrų (išlaidų ataskaitų) registravimą ir jų tvirtinimą. Tačiau buvo nustatyta nemažai klaidų, kurios yra aprašytos tolesnėse dalyse. Be to, su 2005 m. sausio 1 d. ataskaitinio laikotarpio pradžios balanse atliktais patikslinimais susiję trūkumai turi įtakos 2005 m. ekonominiams rezultatams, taip pat konsoliduotam balansui ir grynojo turto pokyčių ataskaitai.

1.50.

Siekdami užtikrinti, kad bendra ataskaitinio laikotarpio pradžios balanso suma yra teisinga, generaliniai direktoratai ir tarnybos 2005 m. atliko keletą patikrų bei patvirtino šią sumą. Dauguma pataisymų buvo atlikti atsižvelgiant į ataskaitinio laikotarpio pradžios balansą, nedarant poveikio 2005 m. ekonominiams rezultatams.

1.51.

Audito Rūmams atlikus analitinį ilgalaikio nematerialaus ir materialaus turto, (trumpalaikių) investicijų, paskolų, ilgalaikių ir trumpalaikių gautinų sumų, atsargų, finansinių ir kitų įsipareigojimų, išmokų darbuotojams, atidėjimų rizikai ir mokėjimams bei rezervų patikrinimą nebuvo nustatyta reikšmingų faktų.

1.52.

Atlikus 162 išankstinio finansavimo mokėjimų reprezentatyvių pavyzdžių, kurie buvo atrinkti iš išankstinio finansavimo 2006 m. kovo mėn. įrašų apskaitos sistemoje duomenų visumos, auditą, buvo nustatytos dažnumo ir finansinio poveikio požiūriu reikšmingos klaidos (29 349 milijonai eurų). Panašaus pobūdžio klaidos, kurios buvo aptiktos konsoliduotame ataskaitinio laikotarpio pradžios balanse, buvo aptiktos ir konsoliduotame ataskaitinio laikotarpio pabaigos balanse (žr. 1.35 dalį).

1.52.

Komisija išnagrinės devynias finansinėms ataskaitoms poveikį turėjusias klaidas, nustatytas patikrinus 162 operacijas.

1.53.

Be to, atlikus papildomą auditą dėl išankstinio finansavimo mokėjimų nustatymo ir patvirtinimo, buvo atskleistos ataskaitinio laikotarpio pabaigos balanso išsamumo (tikslumo) problemos:

1.53.

—

atskiriant ilgalaikį išankstinį finansavimą (22 732 milijonai eurų) nuo trumpalaikio išankstinio finansavimo (6 633 milijonai eurų) buvo nagrinėjamos tik su 2000–2006 m. programavimo laikotarpiu susijusios struktūrinių fondų, Sanglaudos fondo, ISPA ir Solidarumo fondo sumos. Dėl to ilgalaikis išankstinis finansavimas buvo nepakankamai įvertinamas, o trumpalaikis išankstinis finansavimas – pervertinamas, nes kitų politikos sričių, kuriose taikomas išankstinis finansavimas, sutartys, kurių likęs galiojimo laikotarpis buvo ilgesnis nei vieneri metai, buvo laikomos trumpalaikėmis,

—

Ilgalaikis išankstinis finansavimas atskiriamas nuo trumpalaikio tik Struktūrinio fondo sumų atžvilgiu, kadangi pirmasis ir yra „tikrasis“ ilgalaikis Komisijos teikiamas išankstinis finansavimas. Finansinio Audito Rūmų pastebėjimo poveikio kitoms politikos sritims nebuvo galima nustatyti. Kalbant apie 2006 m. ataskaitas, turėdama dvejų metų naujosios apskaitos sistemos taikymo patirtį, Komisija bus sukaupusi daugiau informacijos, kuria galės remtis analizuodama tokio atskyrimo galimybę.

—

Švietimo ir kultūros generalinio direktorato atveju nepaisant po negalutinių finansinių ataskaitų pateikimo atlikto darbo vis dar išlieka rizika, jog dėl praleidimų ir dvigubų ar neteisingų įrašų įsivels klaidos, kurios dėl problemų sudėtingumo negali būti įvertintos skaičiais.

—

Švietimo ir kultūros generaliniame direktorate nustatytos reikšmingos klaidos dėl neteisingo išankstinio finansavimo mokėjimų vertinimo yra ištaisytos.

1.54.

Atlikus 148 sąskaitų-faktūrų (išlaidų ataskaitų) reprezentatyvių pavyzdžių, kurie buvo atrinkti iš apskaitos sistemoje 2006 m. kovo mėn. registruotų mokėtinų sąskaitų (16 194 milijonai eurų) duomenų visumos, auditą, buvo nustatytos dažnumo ir finansinio poveikio požiūriu reikšmingos klaidos. Panašaus pobūdžio klaidos, kurios buvo aptiktos konsoliduotame ataskaitinio laikotarpio pradžios balanse, buvo aptiktos ir konsoliduotame ataskaitinio laikotarpio pabaigos balanse (žr. 1.40 dalį).

1.54.

Komisija išnagrinės devynias finansinėms ataskaitoms poveikį turėjusias klaidas, nustatytas patikrinus 148 operacijas.

1.55.

Švietimo ir kultūros generalinio direktorato atveju nepaisant po negalutinių finansinių ataskaitų pateikimo atlikto darbo vis dar išlieka rizika, jog dėl praleidimų ir dvigubų ar neteisingų įrašų įsivels klaidos, kurios dėl problemų sudėtingumo negali būti įvertintos skaičiais.

1.55.

Švietimo ir kultūros generaliniame direktorate nustatytos reikšmingos klaidos dėl neteisingo sąskaitų faktūrų (išlaidų ataskaitų) vertinimo yra ištaisytos.

1.56.

Dėl su konsoliduotu ataskaitinio laikotarpio pradžios balansu susijusių minėtų problemų (žr. 1.44–1.46 dalis) susidarė šie konsoliduoto ataskaitinio laikotarpio pabaigos balanso trūkumai. Visi tikrinti generaliniai direktoratai (išskyrus Švietimo ir kultūros generalinį direktoratą) galėjo suderinti skaičiuojant naudotus duomenis su pagrindiniais apskaitos duomenimis, išskyrus kai kuriuos nepaaiškintus skirtumus, kurie, nors ir būdami nereikšmingi, patvirtina, jog yra tam tikra pirmiau aprašyta rizika (žr. 1.45 dalį).

1.56.

Švietimo ir kultūros generaliniame direktorate nustatytos reikšmingos klaidos dėl neteisingo atskyrimo elementų vertinimo yra ištaisytos.

1.57.

Konsoliduotų finansinių ataskaitų aiškinamuosiuose raštuose pateikta daugiau informacijos nei anksčiau (32) apie tai, kad Komisijos departamentai ar valstybės narės tikriausiai vėliau pataisys tam tikras operacijas. Tačiau raštuose nenustatoma išlaidų suma, kuriai gali būti taikomos tikrinimo ir sąskaitų patvirtinimo procedūros (taip pat žr. 1.63–1.65 dalis).

1.57.

Be metinio finansinio mokėjimo agentūrų sąskaitų tvirtinimo, Komisija turi teisę atlikti pataisymus remdamasi atitikties sprendimais. Komisija atsižvelgė į Audito Rūmų 2004 m. ataskaitoje pateiktą rekomendaciją dėl galimų pataisymų atitikties atžvilgiu. Pavyzdžiui, Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktoratas savo 2005 m. metinėje veiklos ataskaitoje (33) aiškiai išdėstė, kokius pataisymus, remiantis būsimais atitikties sprendimais, bus nuspręsta atlikti 2001–2005 finansiniams metams, o atitinkama suma Komisijos apskaitoje pateikiama kaip neapibrėžtas turtas. Apskaičiuota bendra susigrąžintinų lėšų suma, pritaikius 0,95 % finansinio pataisymo koeficientą, sudaro 1 151 mln. eurų, taip pat žr. atsakymus į 5.56 ir 5.62 dalis.

1.58.

Tam, kad būtų gautas tinkamas pagrindas tvirtinti, kad finansinės ataskaitos yra patikimos, būtina atlikti išsamų biudžeto rezultatų ir ekonominių rezultatų suderinimą. Išskyrus Komisiją, šią informaciją buvo galima gauti tik pateikus galutines finansines ataskaitas. Nepaisant to, Audito Rūmai galėjo pasinaudoti šiais duomenimis, kad suderintų biudžeto ir ekonominius rezultatus.

1.59.

2002 m. Audito Rūmai, atsižvelgdami į Sutarties 248 straipsnio 1 dalies reikalavimus, besikeičiančią audito aplinką (kuri yra nepaprastai sudėtinga ir buvo iš pagrindų pakeista Komisijai įvykdžius finansinę reformą) ir DAS „vartotojų“ (o būtent biudžeto įvykdymą tvirtinančios institucijos) lūkesčius, nusprendė (34), kad jų audito išvada bus rengiama apjungiant specialiuosius vertinimus, susijusius su nuosavais ištekliais ir visais šešiais 2000–2006 m. finansinės perspektyvos veiklos skyriais (35). Šie specialieji vertinimai, kurių tikslas – suteikti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai galimybę kontroliuoti lėšų visose pagrindinėse Bendrijos intervencinės veiklos srityse valdymo kokybę (36), yra grindžiami keturiais įrodymų šaltiniais:

a)

Bendrijos institucijose, valstybėse narėse ir trečiosiose šalyse įdiegtų priežiūros ir kontrolės sistemų veikimo įvertinimu;

b)

visų pagrindinių sričių operacijų pavyzdžių testavimu, atliekant patikras iki galutinio naudos gavėjo lygmens;

c)

generalinių direktorių metinių veiklos ataskaitų ir deklaracijų bei jas rengiant taikomų procedūrų analize;

d)

jei įmanoma, kitų auditorių, kurie nėra susiję su Bendrijos valdymo procedūromis, darbo įvertinimu.

1.60.

Priežiūros ir kontrolės sistemų audito tikslas – įvertinti jų su operacijų teisėtumu ir tvarkingumu susijusios rizikos valdymo mastą. Atliekant operacijų testus siekiama gauti tiesioginių teisėtumo ir tvarkingumo įrodymų bei nurodyti aptiktų klaidų kilmę, dažnumą, pobūdį ir poveikį. Operacijų testų rezultatai naudojami išvadoms apie sistemas papildyti ir patvirtinti. Iš abiejų šaltinių gauta informacija naudojama taisomųjų veiksmų rekomendacijoms parengti. Pagal tarptautinius audito standartus Audito Rūmai taip pat atsižvelgia į generalinių direktorių metinėse veiklos ataskaitose ir deklaracijose bei Komisijos patvirtintoje jų suvestinėje pateiktus vadovybės pareiškimus (management representations). Taip pat nagrinėjamas kitų auditorių (37) darbas siekiant įvertinti galimą jo poveikį specialiesiems vertinimams.

1.61.

Kaip ir ankstesniais metais, išvados, kurias galima daryti atsižvelgiant į specialiuosius vertinimus dėl įvairių prieinamų DAS šaltinių, yra iš esmės tinkamos. Srityse, kuriose Audito Rūmų audito metu buvo nustatyta, kad taikant įdiegtas priežiūros ir kontrolės sistemas galima tinkamai valdyti riziką, Audito Rūmų savarankiškais testais nėra gaunami reikšmingi su operacijų teisėtumu ir tvarkingumu susiję faktai (žr. 4.26–4.30, 5.53, 9.19 ir 10.20 dalis); be to, Audito Rūmų atliktas generalinių direktorių ir deleguotų įgaliojimus suteikiančių pareigūnų deklaracijų įvertinimas patvirtino, kad nebuvo pagrindo jokioms abejonėms arba reikėjo pateikti visai nereikšmingas abejones (žr. 2.14–2.19 dalis).

1.62.

Srityse, kuriose pagal Audito Rūmų įvertinimą priežiūros ir kontrolės sistemos yra, bet jų rizikos valdymo efektyvumą reikia tobulinti, Audito Rūmų savarankiškais testais vis dar nustatomi reikšmingi su operacijų teisėtumu ir tvarkingumu susiję faktai (žr. 5.52–5.57, 6.38–6.41, 7.28 dalis, o informacija apie įgyvendinančiąsias organizacijas pateikta 8.21–8.22 dalyse). Be to, Audito Rūmų atliktas generalinių direktorių deklaracijų įvertinimas patvirtino, kad pagrindinės abejonės buvo pateiktos arba, Audito Rūmų nuomone, turėjo būti pateiktos (žr. 2.14–2.19 dalis).

1.62.

Komisija ėmėsi priemonių valdyti su pasidalijamuoju valdymu susijusią riziką, atlikdama auditą, įgyvendindama valstybėse narėse veiksmų planus sistemų trūkumams taisyti, atlikdama finansinius pataisymus, teikdama pagrindinių kontrolės procedūrų rekomendacijas ir gerindama nacionalinių auditorių atliktų auditų rezultatų pateikimą. Metinėse Struktūrinių fondų generalinių direktoratų veiklos ataskaitose pateikiama informacija apie šių priemonių įgyvendinimą ir nurodoma, kokius valstybių narių sistemų pataisymus reikia atlikti. Taikant pasidalijamojo valdymo sistemą, kai kurias klaidas ir trūkumus bus galima pataisyti tik atlyginus susijusias išlaidas. Komisija nurodo į 2.8, 2.25 ir 2.26 dalyse pateiktus atsakymus į Audito Rūmų pastabas.

1.63.

Aptariant DAS pastabas dažnai sakoma, kad Audito Rūmų nustatomi su operacijomis susiję trūkumai turi tik laikiną poveikį ir kad rengiant DAS neatsižvelgiama į daugiametį tam tikros Bendrijos veiklos pobūdį. Todėl yra tvirtinama, kad Komisija atsižvelgia į klaidas tvirtinant EŽŪOGF Garantijų skyriaus sąskaitas, baigiant vykdyti struktūrinių fondų veiklos programas ir su decentralizuotu valdymu susijusius auditus.

1.63.

Komisija tvirtina, kad taikant pasidalijamąjį valdymą, iš Bendrijos lėšų apmokamų išlaidų kontrolė vykdoma kelerius metus trunkančiu ciklu. Struktūriniams fondams šis ciklas prasideda valstybių narių atliekamomis pirmojo lygmens patikromis ir baigiasi Komisijos atliekamais ex-post auditais. Tai, kad Audito Rūmai nustatė klaidas tam tikro kontrolės ciklo metu atliekamose operacijose nereiškia, kad kontrolės sistema yra neveiksminga. Vis dėlto šiuo argumentu negalima paneigti, kad vadovybės vietoje atliekamos operacijų patikros prieš pateikiant išlaidas atlyginimui bei taikomos prevencinės priemonės, pavyzdžiui, rekomendacijos ir informacija, yra ypač svarbios.

1.64.

Pagal Finansinio reglamento 53 straipsnio 5 dalį ir išsamių Finansinio reglamento įgyvendinimo taisyklių (38) 42 straipsnį šie sprendimai ir taisomosios priemonės iš tikrųjų sudaro svarbią Komisijos priežiūros ir kontrolės sistemų dalį. Tačiau Audito Rūmų atliktų auditų metu nustatyti trūkumai rodo, kad „atitikties sprendimai“ tvirtinant žemės ūkio sąskaitas, struktūrinių fondų veiklos programų užbaigimo procedūros ir su decentralizuotu valdymu susiję baigiamieji auditai negali būti laikomi mechanizmais, leidžiančiais užtikrinti klaidų prevenciją, jų savalaikį nustatymą ir taisymą (žr. 5.56–5.57, 6.31–6.37, 6.41, 7.21–7.24 ir 7.26–7.28 dalis).

1.64.

Atliekant sąskaitų atitikties patikrinimą siekiama, kad iš Bendrijos lėšų nebūtų finansuojamos Bendrijos taisyklių neatitinkančios išlaidos. Šie sprendimai skirti valstybėms narėms, jais taip pat siekiama apsaugoti ES mokesčių mokėtojus nuo neteisingų išlaidų finansavimo naštos. Taikant pasidalijamąjį valdymą, valstybės narės yra atsakingos už klaidų prevenciją, nustatymą ir pataisymą galutinio paramos gavėjo lygmeniu. Sąskaitų tikrinimo sprendimais valstybės narės skatinamos palaikyti toleruotiną klaidų lygį bei taisyti nustatytus pažeidimus. Kontrolės sistemos derinamos su atgrasančiomis nuobaudomis, kurios taikomos valstybėms narėms nustačius klaidas.

1.65.

Be to, dėl sprendimų atlikti finansinių klaidų taisymą pasidalijamojo valdymo srityje, kuriais iš valstybių narių, neįdiegusių ir (arba) nenaudojusių patikimų sistemų, yra išieškomos sumos, operacijos netampa mažiau neteisėtos (netvarkingos), nors jie ir gali turėti atgrasomą poveikį. Be to, kadangi finansinės klaidos taisomos dėl iškilusių sistemų trūkumų, šis taisymas negali būti tiesiogiai susijęs su klaidomis operacijų lygmenyje. Nurodymo imtis finansinių klaidų taisymo poveikis yra tas, kad atsakomybė už (nepripažintų) neteisėtų arba netvarkingų operacijų išlaidas yra perkeliama nuo ES biudžeto ant šalies mokesčių mokėtojų pečių.

1.65.

Atitikties tikrinimo mechanizmas nėra taikytinas susigražinti paramos gavėjams neteisingai sumokėtas sumas, kadangi jis orientuotas į valstybių narių nustatytas kontrolės sistemas. Kaip aiškiai išdėstyta Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 9 straipsnio 1 dalyje, už šių kontrolės procedūrų metu nustatytus pažeidimus yra atsakinga valstybė narė.

2.1.

Kaip ir ankstesniais metais, Audito Rūmai analizavo Komisijos pažangą įgyvendinant jos vykdomos reformos programos finansinius aspektus. Konkrečiai jie nagrinėjo:

—

Komisijos generalinių direktorių metines veiklos ataskaitas. Šiose ataskaitose aprašyta, kaip kiekvienas generalinis direktorius vykdė savo pareigas, bei įvertinta, ar išlaidos, už kurias jis buvo atsakingas, buvo teisėtos ir tvarkingos. Todėl šių dokumentų kokybė ir patikimumas yra svarbūs, nes leidžia Komisijai įsitikinti, kad ji tinkamai vykdė savo pareigas vykdant biudžetą;

—

metinių veiklos ataskaitų pagrindu sudarytą Komisijos „suvestinę ataskaitą“, kurioje yra pateiktas bendras Komisijos vidaus kontrolės sistemos įvertinimas;

—

Komisijos vidaus kontrolės sistemą.

2.2.

2005 m. Komisija toliau dėjo pastangas įtraukti rizikos valdymą (1) į vykstančius planavimo ir sprendimų priėmimo procesus, siekdama įdiegti (Komisijos lygmeniu) suderintą požiūrį į valdymą ir valdymo principus savo generaliniuose direktoratuose.

2.2.

Įvertinusi bandomąsias priemones, Komisija 2005 m. patvirtino bendrą rizikos valdymo metodinį planą. Rengiant 2006 m. Komisijos generalinių direktoratų ir tarnybų metinį valdymo planą (pradėtą 2005 m.), pirmą kartą buvo įvertinta didžiausia rizika bendriems generalinių direktoratų strateginiams tikslams, peržiūrėtos jau turimos arba numatytos būtinos riziką mažinančios kontrolės priemonės.

2.3.

2006 m. sausio 17 d. Komisija priėmė „vidaus kontrolės sistemos integravimo veiksmų planą“ (2), kuriame buvo atsižvelgta į jos tarnybų 2005 m. atlikto visų valdymo būdų „spragų įvertinimo“ rezultatus (3). Audito Rūmai atliks veiksmų plano įvertinimą tuomet, kai bus įgyvendintos atitinkamos priemonės ir bus įmanoma įvertinti jų poveikį.

2.3.

Nors Komisija vertina Audito Rūmų rezultatais pagrįstą požiūrį, veiksmų plane atspindimos Komisijos pastangos stiprinti vidaus kontrolės sistemą, siekiant Audito Rūmams pateikti pakankamus audito įrodymus dėl tinkamo klaidų rizikos valdymo. Priemones turi įgyvendinti generaliniai direktoratai ir tarnybos, glaudžiai bendradarbiaudami su valstybėmis narėmis.

2.4.

Audito Rūmai išnagrinėjo, kokiu mastu generalinių direktorių metinėse veiklos ataskaitose ir deklaracijose, taip pat Komisijos suvestinėje išreikštus vadovybės pareiškimus patvirtina jos pačios audito metu nustatyti faktai ir kiek jų poveikis yra svarbus patikinimo pareiškimui. Jie taip pat išanalizavo pažangą, pasiektą įgyvendinant vidaus kontrolės standartus, bei įvertino, kiek veiksmingos buvo įdiegto procedūros ir parengtos priemonės, skirtos biudžetinių mokėjimo operacijų teisėtumui ir tvarkingumui užtikrinti.

2.5.

2005 m. pirmą kartą metinių veiklos ataskaitų suvestinė buvo padalinta į dvi atskiras ataskaitas: vienoje jų (4) nagrinėjami 2005 metų politiniai pasiekimai įgyvendinant Komisijos strateginius tikslus, o kitoje (5) – kritiškai įvertinamas generalinių direktoratų valdymas ir siūlomos priemonės pagrindiniams priežiūros ir kontrolės sistemų trūkumams šalinti. Priimdama pastarąją ataskaitą, Komisija prisiima politinę atsakomybę už savo generalinių direktorių vykdomą valdymą, remdamasi šių direktorių metinėse veiklos ataskaitose suformuluotais patikinimais ir išlygomis.

2.6.

Komisija savo 2005 m. valdymo rezultatų suvestinėje daro išvadą, kad „Apskritai … esamos vidaus kontrolės sistemos, atsižvelgiant į 2005 metų metinėse veiklos ataskaitose aprašytus apribojimus, suteikia pakankamą patikinimą, kad operacijos, už kurias Komisija atsako pagal EB sutarties 274 straipsnį, buvo teisėtos ir tvarkingos. Tačiau ji pripažįsta, kad norint pašalinti trūkumus, kuriuos savo išlygose pabrėžė deleguotieji įgaliojimus suteikiantys pareigūnai, būtinos papildomos pastangos.“

2.7.

Kai kuriais klausimais Komisijos atlikti įvertinimai atitinka Audito Rūmų analizę, pavyzdžiui, dėl metinėms veiklos ataskaitoms skirtų gairių patobulinimo (žr. 2.11 ir 2.12 dalis), dėl būtinybės parengti vykdytų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo rodiklius, dėl pagrindinių kontrolės priemonių veikimo (žr. 2.13 ir 2.20 dalis), dėl tolesnių pastangų užtikrinant vidaus kontrolės efektyvumą (žr. 2.21–2.23 dalis) ir dėl tolesnio apskaitos procesų ir sistemų tobulinimo gerinant finansinę informaciją (žr. 1.5–1.58 dalis).

2.8.

Tačiau Audito Rūmų nustatyti faktai rodo, jog norint užtikrinti, kad prie metinių veiklos ataskaitų pridedamose deklaracijose suformuluotas pakankamas patikinimas iš tikrųjų būtų pagrįstas tinkamomis priežiūros ir kontrolės sistemomis, bendros žemės ūkio politikos ir struktūrinių veiksmų srityse yra būtina imtis griežtesnių priemonių, nei tos, kurias siūlo generaliniai direktoriai (žr. 2.18–2.19 dalis).

2.8.

Komisija mano, kad vykdant jos priežiūros funkcijas diegiamos priemonės jau pakankamai remia generalinių direktorių pagrįstą patikinimą dėl jiems patikėtų išlaidų. Auditas atliekamas taikant daugiametę strategiją, todėl jo rezultatai leidžia kasmet didinti patikinimo dėl nacionalinių sistemų lygį. Patikinimo pagrindas bus toliau stiprinamas priemonėmis, skirtomis siekti aukštesnio atitikties lygio ir veiksmingesnės kontrolės pagal Veiksmų planą dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos, bei tobulinant 2007–2013 m. programų norminę bazę.

2.9.

Audito Rūmai pažymi, kad Komisija didelį dėmesį skyrė integruotos kontrolės sistemos įdiegimui (žr. 2.3 dalį). Be to, jie teigiamai vertina tą faktą, kad Komisija, peržiūrėjusi savo 2004 m. veiksmų plano daugiamečius tikslus (6), susijusius su svarbiais 2005 finansiniais metais iškeltais horizontaliais klausimais, pripažino, kad didžioji dalis nustatytų trūkumų galės būti pašalinta tik per vidutinės trukmės laikotarpį (7).

2.10.

Audito Rūmai mano, kad vienas svarbiausių Komisijos priimtų tikslų yra kontrolės priemonių proporcingumas ir išlaidų efektyvumas tikslas. Šiuo požiūriu svarbų vaidmenį galėtų suvaidinti 2007–2013 m. finansinių perspektyvų išlaidų programų supaprastinimo procesas (pvz., plačiau taikant iš anksto nustatytas ir vienkartines išmokas, supaprastinant viešųjų pirkimų ir subsidijų taisykles) bei už biudžeto vykdymą atsakingų trečiųjų asmenų teikiamų audito sertifikatų ir patikinimo pareiškimų naudojimas.

2.11.

Centrinės Komisijos tarnybos (8) parengė aplinkraštį (9) dėl 2005 m. metinių veiklos ataskaitų, skirtą supaprastinti ir patobulinti Parengiamasis procesą bei pateikiantį paaiškinimą, kas laikytina minimalia reikšminga klaida. Be to, kolegų analizė (10) leido pagerinti išlygų turinį bei jų poveikį pagrįstam patikinimui (dėl reikšmingumo, apimties ir kiekybinio įvertinimo).

2.11.

Tobulindama deklaracijų turinį bei teisinių normų, kuriomis jos grindžiamos, laikymosi priežiūrą, Komisija siekia, kad metinės veiklos ataskaitos ir metinės deklaracijos taptų veiksminga valdymo priemone bei patikimu pasiektų rezultatų ir strategijos, kuria siekiama pašalinti nustatytą riziką, kad Audito Rūmai galėtų juos panaudoti kaip savo patikinimo pagrindą, matu.

2.12.

Audito Rūmai mano, kad, pateikdama aiškias reikšmingų sisteminių trūkumų (11) įvertinimo gaires, papildančias pagrindinius reikšmingumo principus, Komisija patobulino metinių veiklos ataskaitų parengiamąjį procesą (12). Tačiau Audito Rūmai pažymi, kad atskirais atvejais (žr. 2.15 dalį) gairių ne visada buvo laikomasi.

2.12.

Komisija mano, kad nuo 2005 m. šioje srityje buvo daug pasiekta ypač sutarus generalinių direktoratų grupėse laikytis bendro požiūrio reikšmingumo kriterijų atžvilgiu, metinių veiklos ataskaitų 2 dalyje akcentuojant patikinimo pareiškimo pagrindą, o 3 dalyje išdėstant taikomus reikšmingumo kriterijus ir kombinuotą išlygų poveikį patikinimo pareiškimui.

2.13.

Be to, Audito Rūmai mano, kad dar yra tobulintinų dalykų. Pavyzdžiui, reikėtų patobulinti rodiklių, tiesiogiai susijusių su teisėtumu ir tvarkingumu, pateikimą. Nepaisant to fakto, kad generaliniai direktoriai turėtų pateikti pagrindinius skaičius ir svarbius veiklos rodiklius (taip pat ir tuos, kurie atspindi teisėtumą ir tvarkingumą) (13), ne tik nėra jokių nuorodų į tai, kokie būtent priežiūros elementai (rodikliai) turėtų būti taikomi (14).

2.13.

Pateiktose gairėse Komisija siekė tarnyboms suteikti galimybę lanksčiau rinktis pagrindinius skaičius ir veiklos rodiklius.

2.14.

Savo prie metinių veiklos ataskaitų pridedamose deklaracijose generaliniai direktoriai tvirtina, kad įdiegtos vidaus kontrolės procedūros suteikia pakankamą pagrindą tvirtinti, kad jų vykdomos operacijos yra teisėtos ir tvarkingos. Jei pasirodo, kad vidaus kontrolė turi reikšmingų trūkumų ar aptinkama pažeidimų, jie įtraukia į savo deklaracijas atitinkamas išlygas (15).

2.15.

Audito Rūmų atlikta generalinių direktorių 2005 finansinių metų deklaracijų analizė parodė, kad kai kurios reikšmingumo kriterijų apibrėžtys ir jų panaudojimas formuluojant išlygas turėtų būti geriau išaiškinti. Pavyzdžiui, kai kuriais atvejais (16) pasirinkti (kokybiniai ir (arba) kiekybiniai) kriterijai, kitais atvejais (17) – finansinis išlygų poveikis galėtų būti tiksliau suformuluoti.

2.15.

Komisija mano, kad tarnybos laikėsi Aplinkraštyje dėl 2005 m. metinių veiklos ataskaitų bei Komunikate COM(2003) 28 išdėstytų gairių, kuriose paaiškinta metinių veiklos ataskaitų rengimo metodika. Dėl reikšmingumo iš esmės sprendžia įgaliotasis leidimus suteikiantis pareigūnas ir jis priklauso nuo įsipareigojimų suinteresuotosioms šalims. Nustatytų trūkumų reikšmingumas nagrinėjamas kiekybės ir (arba) kokybės atžvilgiu. Nustačius sistemos trūkumą, dėl kokybinių elementų taip pat gali būti formuluojama išlyga.

2.16.

Visi generaliniai direktoriai patvirtino, kad jie gavo pakankamą pagrindą tvirtinti, jog jiems paskirti ištekliai buvo panaudoti numatytiems tikslams ir kad jų įdiegta vidaus kontrolė užtikrino vykdytų operacijų teisėtumą ir tvarkingumą. Audito Rūmai pažymi, kad 21 iš 40 deklaracijų yra po vieną ar daugiau išlygų.

2.16.

Generalinių direktorių patikinimo pareiškimo išlygų formuluotė yra logiška 2 dalyje (patikimumo pareiškimo pagrindas) ir 3 dalyje (taikyti reikšmingumo kriterijai, išlygos ir bendras išlygų poveikis patikimumo pareiškimui) išdėstytų teiginių išvada, užtikrinanti metinės veiklos ataskaitos, deklaracijos ir išlygų nuoseklumą.

2.17.

Iš esmės išlygų skaičius liko nepakitęs nuo 2004 m (32). iki 2005 m. (31). Dauguma jų (18) yra susijusios su trūkumais, nustatytais dar 2004 metais (18). Svarbiausios išlygos DAS patikinimo kontekste pateiktos 2.1 lentelėje .

2.17.

Komisija supranta, kad dauguma išlygų yra pasikartojančios. Iš tiesų, 2005 m. apibendrinime ji nagrinėjo skirtingas pasikartojančių išlygų rūšis (išlygas, kurių esminė problema yra sprendžiama tam tikrais atvejais pasitelkiant tolesnes trečiųjų šalių pastangas; su struktūrinėmis problemomis susijusias išlygas; išlygas, susijusias su trūkumais, turinčiais poveikį ne centriniame biure atliekamoms operacijoms).

2.18.

Audito Rūmai pažymi, kad lyginant su 2004 m (19). priežiūros ir kontrolės sistemų veikimo įvertinimo kokybė ir bendras atitinkamų išlygų poveikis deklaracijose pateiktam patikinimui iš esmės pagerėjo. Tačiau Audito Rūmai mano, kad kai kurie (reikšmingi) jų audito metu nustatyti trūkumai (20) turėjo būti įtraukti kaip išlygos į generalinių direktorių deklaracijas (žr. 2.1 lentelę ir 6.38–6.40 bei 7.17 dalis).

2.18.

Už didžiosios biudžeto dalies valdymą atsakingi konkretūs generaliniai direktoratai mano, kad veikiančios išlaidų kontrolės sistemos suteikia tvirtą pagrindą jų patikinimo pareiškimui. Jie padarė išlygas pareiškimuose, kai direktoratų ir valstybių narių atlikto sistemų veikimo audito metu sukaupta informacija parodė esant svarbių trūkumų, kėlusių Bendrijos biudžetui reikšmingą riziką, kurios nebuvo galima tinkamai valdyti įprastais kontrolės sistemos taisomaisiais mechanizmais. Kai rizika buvo tinkamai valdoma, generalinis direktorius manė, kad patikinimas yra pakankamas ir išlyga nereikalinga.

2.19.

Nepaisant to, kad parengiamasis procesas buvo patobulintas (žr. 2.11–2.13 dalis), Audito Rūmai yra tos nuomonės, kad kai kuriose metinėse veiklos ataskaitose (27) dar nėra pakankamai įrodymų jų patikinimo pareiškimui (žr. 2.15 ir 2.18 dalis).

2.19.

Atsakingi generaliniai direktoriai ir tarnybų vadovai pagrindė savo patikinimo pareiškimus (metinių veiklos ataskaitų 2 dalis), ir aiškiai nurodė išlygų poveikį pagrįstam patikinimui dėl išteklių naudojimo ir operacijų teisėtumo ir tvarkingumo. Jie visi padarė išvadą, kad patikinimą galima teikti.

2.20.

Audito Rūmai pažymi, kad kai kurie generaliniai direktoratai (28) savo 2005 m. metinėse veiklos ataskaitose pateikia teisėtumo ir tvarkingumo rodiklius. Tačiau tas būdas, kuriuo Komisijos tarnybos rengia ir panaudoja šias priežiūros priemones, galėtų būti dar labiau patobulintas taip, kad leistų įvertinti priežiūros ir kontrolės sistemų kokybę bei vykdytų operacijų teisėtumą ir tvarkingumą.

2.20.

Dauguma Bendrijos programas administruojančių tarnybų pateikė teisėtumo ir tvarkingumo rodiklius. Metinių veiklos ataskaitų 2 dalyje jos taip pat išdėstė patikinimo pagrindą.

2.21.

Audito Rūmai išnagrinėjo, kaip vidaus kontrolės standartus (29) taiko 14 (30) Komisijos tarnybų, siekdami ne vien tik nustatyti, kokiu lygiu vykdomi minimalūs (baziniai) reikalavimai, bet taip pat ir įvertinti, kokiu mastu pastarieji prisidėjo užtikrinant operacijų teisėtumą ir tvarkingumą. Vidaus kontrolės standartų betarpiškas tiesioginis poveikis svyruoja priklausomai nuo biudžeto vykdymo valdymo būdo. Pavyzdžiui, žemės ūkio ir struktūrinių fondų srityse, kuriose kasdienį valdymą vykdo nacionalinės arba regioninės valdžios institucijos, Komisijos vidaus kontrolės priemonės buvo išplėstos ir apėmė valstybių narių valdymo ir kontrolės sistemų priežiūrą.

2.21.

Šiuo požiūriu taip pat pagrįstas Komisijos veiksmų planas dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos.

2.22.

Biudžeto generalinio direktorato pateiktoje ataskaitoje, kurioje išnagrinėta bendra vidaus kontrolės padėtis Komisijos generaliniuose direktoratuose ir tarnybose 2005 metais (Overview on the state of internal control in the Commission DGs and services in 2005) (31), yra parodyta, kad 2005 finansiniais metais generaliniai direktoratai įvykdė vidutiniškai 95 % bazinių reikalavimų. Turėdami omenyje tai, kad baziniai reikalavimai iš esmės išliko nepakeisti (32), Audito Rūmai pažymi, kad atitikties vidaus kontrolės standartų taikymo lygis šiek tiek išaugo lyginant su 2004 m. (93 %). Audito Rūmų atlikta vidaus kontrolės standartų įgyvendinimo analizė iš esmės atitinka Komisijos atliktą įvertinimą ir yra pateikta 2.2 lentelėje .

2.23.

Nepaisant tokio aukšto bazinių reikalavimų atitikties lygio, Audito Rūmų atlikta metinių veiklos ataskaitų analizė ir jų atlikto audito rezultatai rodo, kad daugumoje patikrintų generalinių direktoratų (33) kai kurių vidaus kontrolės sudėtinių dalių (34) efektyvumas galėtų būti padidintas, tokiu būdu pagerinant vykdomų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo aspektą. Ši analizė atitinka Komisijos įvertinimą, pateiktą ataskaitoje, kurioje nagrinėjama bendra vidaus kontrolės padėtis, ir Komisijos vidaus audito tarnybos (35) metinę ataskaitą.

2.23.

Komisija mano, kad tarnybose veikia vidaus kontrolės struktūros, tačiau siekiant veiksmingo ir efektyvaus valdymo bei kontrolės generaliniai direktoratai turi nuolat derinti savo sistemas. Pagrindinis dėmesys skiriamas šioms sritims: tikslo ir rodiklių nustatymui, dinamiškos vidaus kontrolės strategijos plėtojimui, tęstinumui ir darbuotojų kompetencijoms žmogiškųjų išteklių valdyme, atskaitomybės ir ex ante kontrolės ataskaitų teikimui.

2.24.

Audito Rūmai pažymi, kad 2005 finansiniais metais Komisijos vidaus kontrolės sistema buvo toliau tobulinama. Vidaus kontrolės sistemos integravimo veiksmų planas yra dar vienas pasiekimas bendrojo plano kontekste (36). Audito Rūmai įvertins jo rezultatus kai bus įgyvendintos atitinkamos priemonės ir bus įmanoma įvertinti jų poveikį.

2.24.

Nors Komisija vertina Audito Rūmų rezultatais pagrįstą požiūrį, veiksmų plane atspindimos Komisijos pastangos stiprinti vidaus kontrolės sistemą, siekiant Audito Rūmams pateikti pakankamus audito įrodymus dėl tinkamo klaidų rizikos valdymo. Priemones turi įgyvendinti generaliniai direktoratai ir tarnybos, glaudžiai bendradarbiaudami su valstybėmis narėmis.

2.25.

Nepaisant Komisijos pasiektos pažangos tobulinant metines veiklos ataskaitas kaip atskaitomybės ir viešųjų ryšių priemonę, Audito Rūmų atliktas auditas atskleidė rimtų priežiūros ir kontrolės sistemų trūkumų keliose finansinių perspektyvų srityse (37), į kurias nebuvo atsižvelgta generalinių direktorių (metinėse veiklos ataskaitose ir) deklaracijose.

2.25.

Struktūrinių priemonių generaliniai direktoratai savo patikinimo vertinimus, gautus iš valstybėse narėse taikomų valdymo ir kontrolės sistemų, pagrindė savo ir valstybių narių atliktų auditų rezultatais, atsižvelgdami į taikomas neteisingų mokėjimų rizikos valdymo priemones.

2.26.

Audito Rūmai rekomenduoja Komisijai toliau tobulinti savo generalinių direktoratų priežiūros ir kontrolės sistemas bei ypatingai stengtis:

2.26.

a)

užtikrinant, kad būtų nuosekliai laikomasi rekomendacijų dėl centrinių tarnybų metinių veiklos ataskaitų, ypač tų, kurios yra susijusios su išlygų reikšmingumu ir jų poveikiu deklaracijoms;

a)

Už didžiosios biudžeto dalies valdymą atsakingi konkretūs generaliniai direktoratai mano, kad veikiančios išlaidų kontrolės sistemos suteikia tvirtą pagrindą jų patikinimo pareiškimui. Jie padarė išlygas pareiškimuose, kai direktoratų ir valstybių narių atlikto sistemų veikimo audito metu sukaupta informacija parodė esant svarbių trūkumų, kėlusių Bendrijos biudžetui reikšmingą riziką, kurios nebuvo galima tinkamai valdyti įprastais kontrolės sistemos taisomaisiais mechanizmais. Kai rizika buvo tinkamai valdoma, generalinis direktorius manė, kad patikinimas yra pakankamas ir išlyga nereikalinga.

b)

sistemingai analizuojant pasiektą poveikį didinti vidaus kontrolės standartų taikymo efektyvumą;

b)

Komisija pripažįsta, kad vidaus kontrolę galima visada tobulinti, ir nuolat to siekia. Tačiau vidaus kontrolės efektyvumas labai priklauso nuo kokybinio vertinimo, kuris ne visada gali būti atliekamas naudojant paprastus rodiklius.

c)

parengti konkrečius, su pagrindinių kontrolės priemonių veiksmingumu bei vykdytų operacijų teisėtumu ir tvarkingumu susijusius rodiklius, kurie laikui bėgant leistų įvertinti priežiūros ir kontrolės sistemų lygmeniu pasiektą pažangą.

c)

Šiuo metu Komisija rengia 2004 m. apibendrinime numatytą tikslų ir rodiklių priemonę, kuria siekiama išnagrinėti ir nustatyti operacijų teisėtumui ir tvarkingumui taikytinus tikslus ir rodiklius. Be to, įgyvendinant Komisijos veiksmų planą dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos (COM(2006) 9), ateityje turėtų būti geriau pristatomos svarbiausios kontrolės procedūros, remiančios pagrįstą patikinimą.

3.1.

Šiame skyriuje nagrinėjami klausimai, susiję su ES bendrojo biudžeto vykdymu 2005 metais (1). Biudžete yra atskiri asignavimai įsipareigojimams ir mokėjimams. Asignavimai įsipareigojimams – tai sumos, kurioms per finansinius metus Europos Sąjunga gali prisiimti biudžetinius įsipareigojimus, skirtus ilgesnio laikotarpio teisiniams įsipareigojimams (ar susitarimams) vykdyti. Asignavimai mokėjimams – tai sumos, kurias galima išleisti einamaisiais finansiniais metais. „Nediferencijuotų“ išlaidų atveju – tokios yra dauguma žemės ūkio išlaidų – įsipareigojimai ir mokėjimai biudžete yra lygiaverčiai ir yra įvykdomi per einamuosius finansinius metus.

3.2.

Didžioji dalis struktūriniams veiksmams bei vidaus politikoms ir išorės veiksmams skirtų išlaidų vykdomos per daugiametes programas (pvz., dabartiniu struktūrinių fondų programavimo laikotarpiu apimančias 2000–2006 metus). Šių „diferencijuotų“ išlaidų atveju teisiniai įsipareigojimai atsispindi kaip biudžetiniai įsipareigojimai, paskirstyti apylygėmis dalimis kiekvieniems programos metams. Kadangi dauguma biudžetinių įsipareigojimų nėra įvykdomi per tuos pačius biudžetinius metus, kuriais jie buvo prisiimti, o per kelis ateinančius metus, susikaupia neįvykdytų biudžetinių įsipareigojimų „rezervas“ arba likutis. Išsamesnė informacija pateikta I priede .

3.3.

2005 metai buvo pirmieji pilni išplėstos Europos Sąjungos metai. Iš viso asignavimų įsipareigojimams (116,6 milijardo eurų) ir mokėjimams (106,3 milijardo eurų) buvo atitinkamai 6,2 ir 4,4 % daugiau nei 2004 m. galutiniame biudžete. Įsipareigojimų prieaugis buvo santykinai didesnis, nes jie gali apimti daugiau nei vienerių metų išlaidas (žr. 3.2 dalį), tuo tarpu mokėjimų asignavimai priklauso nuo įsisavinimo gebos. Bendros įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų sumos lieka atitinkamai 3,0 milijardais eurų ir 7,9 milijardo eurų mažesnės, nei maksimalios finansinėje perspektyvoje nustatytos ribos.

3.4.

Per šiuos metus priimtais aštuoniais taisomaisiais biudžetais bendra asignavimų įsipareigojimams ir mokėjimams suma buvo iš viso sumažinta 0,6 milijardo eurų, daugiausia žemės ūkio ir struktūrinių veiksmų srityse.

3.5.

I priedo III ir IV diagramose pateikta 2005 metų biudžeto vykdymo rezultatų apžvalga:

—

buvo pasiektas aukštas įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų panaudojimo lygis (atitinkamai 99 ir 96 %), panašiai kaip ir 2004 m. (98 ir 95 %),

—

2,7 milijardo eurų nepanaudotų mokėjimų asignavimų nebuvo panaikinti, o buvo perkelti iš 2005 į 2006 metus, kas maždaug atitiko perkėlimų iš 2004 į 2005 metus lygį (2,8 milijardo eurų) (2),

—

metų biudžeto perteklius (3) sudarė 2,4 milijardo eurų, t. y. šiek tiek mažiau nei 2004 m. (2,7 milijardo eurų).

3.6.

Neįvykdytų biudžetinių įsipareigojimų suma (4) išaugo 9,1 milijardo eurų arba 8 % ir sudarė 119 milijardo eurų (žr. 3.1 lentelę ). 94 % šio padidėjimo susiję su struktūriniais veiksmais: 4 milijardai eurų buvo skirti ES-15 programoms ir 3 milijardai eurų, – ES-10 programoms. Sanglaudos fondui buvo papildomai skirta beveik 3 milijardai eurų struktūrinėms operacijoms vykdyti. Diferencijuotoms išlaidoms skirtų neįvykdytų biudžetinių įsipareigojimų suma iš viso prilygo 2,4 metų mokėjimams pagal dabartinį lėšų panaudojimo lygį. (2,2 metų pagal 2004 m.).

3.6.

Neįvykdytų biudžetinių įsipareigojimų padidėjimas, susijęs su struktūriniais veiksmais dešimtyje naujųjų ES narių (ES-10), buvo numatomas, kadangi biudžetiniai įsipareigojimai yra paprastai šiek tiek didesni už mokėjimus pradiniais programavimo laikotarpio metais.

3.7.

3.1 diagramoje parodyta diferencijuotiems mokėjimams skirtų neįvykdytų biudžetinių įsipareigojimų vertė nuo 1994 m. ir tolydus jų didėjimas tiek absoliučia, tiek santykine prasme. Šį padidėjimą sąlygojo:

—

tai, kad dėl nepakankamo panaudojimo 1999–2003 m. besikaupiant lėšoms, teko panaikinti 40 milijardų eurų mokėjimų asignavimų (5), ir

—

tai, kad – iš dalies dėl plėtros – didėjo biudžetas, kuriame asignavimai įsipareigojimams paprastai yra didesni nei asignavimai mokėjimams.

3.7.

Neįvykdytų biudžetinių įsipareigojimų absoliutų padidėjimą buvo galima numatyti, kadangi tai yra natūrali pasikeitusių struktūriniams fondams 2000–2006 m. taikomų įsipareigojimų ir mokėjimų taisyklių pasekmė.

3.8.

Dėl pačios biudžeto vykdymo proceso prigimties, neįvykdytų biudžetinių įsipareigojimų suma neatspindi viso Europos Bendrijos teisinių įsipareigojimų masto. (žr. 3.1 dalį). 2005 m. pabaigoje 48,4 milijardo eurų teisinių įsipareigojimų dar buvo nepaversti biudžetiniais įsipareigojimais. Tokiu būdu, bendra neįvykdytų teisinių įsipareigojimų suma prilygo 3,4 metų mokėjimams. Šią padėtį vertėtų panagrinėti įvairių laiko ribų, nustatytų mokėjimams vykdyti įvairiose biudžeto srityse, kontekste.

3.8.

Reikėtų atsargiai interpretuoti 3.8–3.11 punktuose naudotus rodiklius. Neįvykdytų teisinių įsipareigojimų sumos ir mokėjimų tam tikrais metais santykis pats savaime nėra naudingas rodiklis dėl Audito Rūmų nurodytų priežasčių.

3.9.

Didžioji neįvykdytų biudžetinių įsipareigojimų dalis yra susijusi su struktūriniais veiksmais. 2005 m. pabaigoje, struktūrinių fondų 2000–2006 m. programavimo laikotarpio neįvykdyti biudžetiniai įsipareigojimai sudarė 67 milijardų eurų sumą, prilygstančią 2,3 metų išlaidoms pagal 2005 m. įvykdymo lygį, t. y. šiek tiek daugiau nei 2004 m. Teisiniai įsipareigojimai, dar nepaversti biudžetiniais įsipareigojimais, iš viso sudaro 39 milijardų eurų sumą. Taigi iš viso struktūrinių fondų 2000–2006 m. programavimo laikotarpio neįvykdyti biudžetiniai įsipareigojimai 2005 m. pabaigoje sudarė 106 milijardus eurų. Tai prilygsta 3,6 metų mokėjimams pagal 2005 įvykdymo lygį, palyginus su beveik 5 metų mokėjimų suma 2004 m. Tokį sumažėjimą iš dalies lėmė aukštesnis mokėjimų lygis 2005 m. lyginant su 2004 m., kurį savaime lėmė tai, kad 2005 m. yra arčiau programų mokėjimų ciklo pabaigos. (žr.  3.2 diagramą ).

3.10.

Išlaidų suma, reikalinga neįvykdytiems teisiniams įsipareigojimams struktūrinių fondų srityje įvykdyti, turėtų būti įvertinta atsižvelgiant į nustatytą 2008 m. terminą (6), iki kurio naudos gavėjai turi būti įvykdę savo išlaidas. Kad galėtų šio termino laikytis, valstybės narės turės dar labiau padidinti dabartinį, jau ir be to aukštą įvykdymo lygį. Tai padaryti bus sunku, kadangi artėjant programavimo ciklo pabaigai, kai projektai baigiami įgyvendinti, įvykdymo lygis paprastai sumažėja. Be to, nuo 2007 metų turėtų būti pradėtos vykdyti išlaidos pagal 2007–2013 metų programavimo laikotarpį, tačiau būtinybė užbaigti dabartinį ciklą gali sutrukdyti laiku pradėti ir įgyvendinti naująsias programas (7).

3.10.

Valstybės narės ir Komisija suvokia budrumo būtinybę, siekiant užtikrinti, kad perėjimas tarp ciklų vyktų sklandžiai, tiek užtikrinant programų įgyvendinimą, tiek susidorojant su papildomu dėl naujų programų atsiradusiu darbo krūviu. Komisija ir valstybės narės jau rengiasi 2000–2006 m. programų užbaigimui.

3.11.

Sanglaudos fondo išlaidų lygis buvo žemesnis nei tikėtasi, daugiausia dėl to, kad buvo panaudota mažiau nei numatyta asignavimų naujosiose valstybėse narėse. Taisomuoju biudžetu mokėjimų asignavimai buvo sumažinti 0,9 milijardo eurų arba 30 %, o neįvykdytų biudžetinių įsipareigojimų suma padidėjo nuo 9,7 milijardo eurų 2004 m. iki 12,5 milijardo eurų 2005 m. pabaigoje. Dėl šios priežasties neįvykdyti įsipareigojimai Sanglaudos fondui iš viso sudarė 18,6 milijardo eurų sumą, kuri prilygsta 8,5 metų mokėjimams pagal 2005 įvykdymo lygį. Tačiau, kitaip nei struktūrinių fondų atveju, nebuvo nustatytas joks bendras mokėjimų įvykdymo terminas.

3.11.

Po 2004 m. gegužės mėn. plėtros reikšmingai padidėjo neįvykdytų teisinių įsipareigojimų suma, kai tuo tarpu naujų programų poveikis mokėjimams yra neišvengiamai ribotas programų vykdymo pradžioje.

3.12.

Taisyklė „n + 2 metai“ yra taikoma struktūriniams fondams; ji leidžia panaikinti įsipareigojimus, kai per du metus po įsipareigojimo priėmimo nėra pateikta nė vieno mokėjimo prašymo, ir yra sumanyta tam, kad neleistų susikaupti didelei neįvykdytų biudžetinių įsipareigojimų sumai (9). 2005 metais taikant taisyklę „n + 2 metai“, buvo panaikinta tik 286 milijonai eurų neįvykdytų biudžetinių įsipareigojimų. Ši suma šiek tiek didesnė nei 2004 metais (245 milijonai eurų). Tačiau ji vis vien tesudaro tik 0,9 % visų senesnių nei du metai – taigi turėjusių būti panaikintų – įsipareigojimų mokėjimo dalių ir tik 0,4 % visų neįvykdytų biudžetinių įsipareigojimų.

3.12.

Programavimo laikotarpio pradžioje atlikti išankstiniai daliniai mokėjimai, sudarantys 7 % viso ES-15 2000–2006 m. kiekvienos programos paketo, suteikia pakankamai ilgalaikę apsaugą nuo įsipareigojimų panaikinimo pagal „n + 2“ taisyklę, kadangi išankstiniai mokėjimai sumažina kompensacijų, reikalingų norint išvengti automatinio įsipareigojimų panaikinimo, lygį.

3.13.

Praktiškai taisyklė „n + 2 metai“ galėtų skatinti valstybes nares teikti prašymus iškart po to, kai šios įvykdė atitinkamus mokėjimus galutiniams paramos gavėjams, o ne tuomet, kai šie paramos gavėjai realiai įvykdė šias išlaidas. Yra rizika, kad valstybė narė, siekdama išvengti įsipareigojimų panaikinimo, teiks paraiškas reikalavimų neatitinkančioms ar dar tik numatomoms (o ne tikrosioms) išlaidoms. Tokia praktika sumažina taisyklės „n + 2 metai“ efektyvumą.

3.13.

Komisija suvokia riziką ir, atlikdama savo auditą, tikrina, ar nėra piktnaudžiavimo atvejų.

3.14.

Didžioji dalis panaikinimų pagal taisyklę „n + 2 metai“ yra susiję su Europos socialiniu fondu. Be to, buvo nustatyti atvejai, kai – panašiai kaip ir 2004 metais – nauji įsipareigojimai esantys veiklos rezerve (10) buvo priskiriami programoms, kurių įsipareigojimai buvo panaikinti, tokiu būdu iš dalies panaikinant procedūros poveikį (11).

3.14.

Kadangi asignavimų negalima perskirstyti pagal tikslus (sumos nustatytos 1999 m. Berlyne vykusios Europos Vadovų Tarybos ir struktūrinių fondų reglamente), dėl veiklos rezervo konkuruoja tik vienos valstybės narės programos pagal vieną tikslą.

3.15.

Aukštas 2005 metų įvykdymo lygis ir aktyvus biudžeto valdymas buvo pasiekti pasirėmus pagerintais 2004 m. biudžeto rezultatais. Taigi didelių išlaidų programos buvo toliau vykdomos išlaikant numatytuosius lygius, nors ES-10 valstybėse susidurta su lėšų, ypač Sanglaudos fondo, įsisavinimo problemomis. Nepaisant aukšto įvykdymo lygio, neįvykdyti biudžetiniai įsipareigojimai išaugo 8 % ir pasiekė rekordinio dydžio 119 milijardų eurų sumą, prilygstančią 2,4 metų išlaidoms.

3.15.

Dėl diferencijuotų įsipareigojimų daugiametėms programoms biudžeto padidėjimo, susijusio su plėtra, reikėtų tikėtis šiokio tokio neįvykdytų biudžetinių įsipareigojimų padidėjimo.

3.16.

Norint užtikrinti, kad naudos gavėjai įvykdytų 2000–2006 m. programų išlaidas iki nustatyto termino (t. y. iki 2008 m. pabaigos), struktūrinių fondų (kuriems priklauso didžioji dalis nediferencijuotų išlaidų ir neįvykdytų įsipareigojimų) srityje būtina dar labiau padidinti ir be to aukštą įvykdymo lygį. Tai padaryti bus problemiška, nes paprastai artėjant programų įgyvendinimo pabaigai įvykdymo lygis sumažėja. Todėl yra rizika, kad, dėl pavėluoto dabartinių programų užbaigimo, kaip ir anksčiau, pavėluotai bus pradėtos ir įgyvendinamos naujosios 2007–2013 m. programos.

3.16.

Išlaidos paskutiniais dabartinio laikotarpio metais nebūtinai sumažės. Turimi dabartinio programavimo laikotarpio programų vykdymo tendencijų įrodymai nerodo jokių reikšmingo lėtėjimo požymių. Valstybės narės ir Komisija suvokia budrumo būtinybę, siekiant užtikrinti, kad perėjimas tarp ciklų vyktų sklandžiai, tiek užtikrinant programų įgyvendinimą, tiek susidorojant su papildomu dėl naujų programų atsiradusiu darbo krūviu. Komisija ir valstybės narės jau rengiasi 2000–2006 m. programų užbaigimui.

3.17.

Kad biudžeto valdymas būtų rezultatyvus, biudžetas turi būti realistiškas ir pagrįstas, jame turi būti atsižvelgta į numatomų mokėjimų profilį ir ypač į valstybių narių ir valstybių paramos gavėjų įsisavinimo gebą. Tuo nebuvo pasirūpinta per pirmuosius tris dabartinio programavimo laikotarpio metus. Įsipareigojimai pagrindinėms išlaidų programoms buvo paskirstyti į dirbtinas lygias mokėjimų dalis, kuriose neatsispindi nei mokėjimų tvarkaraštis nei jų profilis. Dėl žemo įvykdymo lygio programų įgyvendinimo pradžioje prisikaupė nemažos neįvykdytų biudžetinių įsipareigojimų sumos, o kai kurie įsipareigojimai yra įvykdomi tik praėjus daugeliui metų po to kai jie buvo prisiimti.

3.17.

Kalbant apie galimų mokėjimų asignavimų vykdymą, 2005 m. buvo labai geri metai, o tai iš dalies atspindi realistišką ir tinkamą biudžeto lėšų paskirstymą.

3.18.

Tokia padėtis susidarė dėl tolydaus ir laipsniško įsipareigojimų ir mokėjimų metinių biudžetų didėjimo. Komisija pagrindė šiems įsipareigojimams ir mokėjimams skirtas sumas, viltimi, kad programavimo ciklams vienu tarpsniu sutampant, mažesnę mokėjimų paklausą naujojo laikotarpio pradžioje turi kompensuoti ankstesniojo laikotarpio pabaigos mokėjimai (12). Kai taip neatsitinka (antai 2000–2003 m.), didelė lėšų dalis lieka nepanaudota. Dėl šios priežasties atsiranda rizika, kad aukštas lėšų panaudojimo lygis gali išlikti dar ilgą laiką po to kai pasibaigs 2000–2006 metų finansinės perspektyvos laikotarpis.

3.18.

Komisijos biudžetai grindžiami išsamia kiekvieno programavimo laikotarpio poreikių analize.

3.19.

Iki šiol tik menka įsipareigojimų dalis buvo panaikinta pagal taisyklę „n + 2 metai“ struktūrinių fondų srityje. Šios taisyklės kaip biudžeto valdymo priemonės rezultatyvumas gali būti sumenkintas, jei valstybės narės, norėdamos išvengti įsipareigojimų panaikinimo, teikia prašymus, pagrįstus reikalavimų neatitinkančiomis arba numatomomis išlaidomis.

3.19.

Įsipareigojimų panaikinimo lygis pats savaime nėra tinkamas „n + 2“ taisyklės efektyvumo rodiklis, kadangi taisyklė taip pat turi poveikį skatinant biudžeto vykdymą.

3.20.

Audito Rūmai rekomenduoja Komisijai atidžiai išanalizuoti artėjantį struktūrinių veiksmų išlaidų programų užbaigimą ir poveikį, kurį šis užbaigimas turės tolesnių programų pradžiai. Be to, Komisija turės užtikrinti, kad struktūrinių veiksmų srityje būtų efektyviai taikoma taisyklė „n + 2 metai“, ir tuo tikslu panaikinti didelę biudžetinių įsipareigojimų sumą, jei tik valstybės narės nesuras galimybės dar labiau padidinti reikalavimus atitinkančio įvykdymo lygį.

3.20.

Komisija sutinka su rekomendacijomis.

3.21.

2007–2013 m. programavimo laikotarpiui Komisija turi:

—

užtikrinti, kad programos būtų priimamos sparčiai ir būtų pagrįstos racionaliomis prielaidomis,

—

kritiškai peržiūrėti valstybių narių išlaidų prognozes ir

—

užtikrinti, kad metinių biudžetų planavimas visam laikotarpiui atitiktų realistišką įvykdymo lygio prognozę.

3.21.

Komisija sutinka su rekomendacijomis.

4.1.

Europos Sąjungos biudžeto pajamas sudaro nuosavi ištekliai ir kitos pajamos. Kaip parodyta 4.1 lentelėje, 4.1 diagramoje ir 4.2 diagramoje , nuosavi ištekliai yra pagrindinis biudžeto išlaidų finansavimo šaltinis (94,3 %).

4.2.

Nuosavi ištekliai yra trijų rūšių: tradiciniai nuosavi ištekliai (2) (muitai, žemės ūkio mokesčiai ir cukraus mokesčiai) (13,3 %), nuosavi ištekliai, apskaičiuoti pagal valstybių narių surinktą pridėtinės vertės mokestį (14,9 %), ir nuosavi ištekliai, gauti iš valstybių narių bendrų nacionalinių pajamų (BNPj) (3) (66,1 %).

4.3.

Pagrindinę tradicinių nuosavų išteklių surinkimo riziką sudaro: mokesčių mokėtojų vengimas mokėti mokesčius klaidinant ar tiesiog gabenant kontrabandą, neteisingas mokesčio apskaičiavimas ar negalėjimas jo nustatyti dėl neaptiktų muitinės sisteminių klaidų ar trūkumų, taip pat valstybių narių apskaitoje padarytos nustatytų mokesčių įrašų klaidos ar praleidimai.

4.4.

Audito Rūmų atliekamas finansinių ataskaitų auditas negali aprėpti nedeklaruoto ar muitinės priežiūros išvengusio importo. Tačiau audito metu buvo įvertintos Komisijos ir valstybių narių priežiūros ir kontrolės sistemos siekiant įvertinti, ar jos sudaro pakankamą pagrindą patikinimui dėl išsamumo. Audito metu buvo patikrinta, kaip organizuotos muitinės priežiūra ir nacionalinės tradicinių nuosavų išteklių apskaitos sistemos aštuoniose valstybėse narėse (4) (žr. 4.22 dalį), išnagrinėtas savitarpio pagalbos mechanizmų rezultatyvumas (4.10–4.12 dalys), įvertintos Komisijos tradicinių nuosavų išteklių sąskaitos ir atlikta mokesčių srauto analizė, siekiant gauti pagrįstą patikinimą, kad visos sumos buvo įregistruotos tiksliai ir teisingai.

4.5.

PVM ir BNPj nuosavi ištekliai atspindi makroekonominę statistiką, kurią sudarančių duomenų negalima audituoti tiesiogiai. Dėl šios priežasties PVM ir BNPj nuosavų išteklių auditas buvo atliekamas remiantis valstybių narių parengtais ir Komisijai pateiktais makroekonominiais suvestiniais rodikliais (prognozėmis arba galutiniais skaičiais) bei bandant įvertinti Komisijos naudojamą duomenų apdorojimo sistemą anksčiau, nei šie duomenys bus galutinai įtraukti į galutines finansines ataskaitas. Tokiu būdu auditas apėmė metinio biudžeto sudarymą bei jo vykdymą valstybių narių mokėjimų požiūriu. Be to, Audito Rūmai ir toliau tikrino, kaip priežiūros ir kontrolės sistemos veikia valstybių narių statistikos institucijose rengiamų nacionalinių sąskaitų atžvilgiu.

4.6.

Muitinių deklaracijose aptikta neesminių klaidų (operacijose, susijusiose su tradiciniais nuosavais ištekliais), tačiau jos neturėjo reikšmingo poveikio apskaitai. Tačiau su kai kuriomis operacijomis susiję tradiciniai nuosavi ištekliai, kurie nedelsiant turėjo būti perduoti Komisijai, buvo neteisėtai sulaikyti ir įrašyti į atskiras sąskaitas (B sąskaitas).

4.6.

Komisija reikalauja, kad valstybės narės mokėtų palūkanas už nustatytus vėlavimo perduodant tradicinius nuosavus išteklius atvejus.

4.7.

Kaip ir ankstesniaisiais metais, Audito Rūmų audito ir Komisijos patikrų metu (žr. 4.9 dalį) kai kuriose valstybėse narėse (5) buvo išaiškinta trūkumų, sistemiškai veikiančių B sąskaitas. Kai kurios klaidos yra susijusios su įrašymo į sąskaitas sąlygomis. Tose valstybėse narėse, kuriose B sąskaitos sudaro 34 % viso balanso, visos iš dalies apdraustos muitinės skolos vis dėlto buvo įrašomos į B sąskaitas, dėl ko apdraustoji dalis buvo pavėluotai perduodama Komisijai. Kitos klaidos radosi dėl to, kad valstybės narės nebuvo susitvarkiusios savų apskaitos sistemų taip, kad galėtų tvarkingai registruoti ginčijamas sumas ir išieškomas sumas, arba dėl to, kad buvo nepakankama apyskaitų rengimo vidaus kontrolė. Dėl šios problemos tarp Komisijos ir Vokietijos iki šiol vyksta ginčas dėl 22,7 milijono eurų potencialių mokesčių.

4.7.

Komisija sutinka su Audito Rūmų pastebėjimais. Praktika, kai neginčijamos sumos įtraukiamos į B sąskaitas, kadangi turimos garantijos gali nepakakti, yra neteisinga. Tai taip pat prieštarauja konsultacijoms, kurias Komisija teikė valstybėms narėms. Komisija šios neteisingos praktikos atžvilgiu imsis visų tinkamų priemonių, įskaitant pažeidimų nagrinėjimo procedūras.

4.8.

Audito Rūmų audito metu nebuvo nustatyta nė vieno reikšmingo pažeidimo valstybėms narėms atliekant mokėjimus, susijusius su PVM ir BNPj nuosavais ištekliais.

4.9.

Audito Rūmai išnagrinėjo Komisijos atliktas patikras (6) ir atsižvelgė į jų rezultatus. Kaip ir ankstesniais metais, buvo nustatyta, kad Komisijos taikyta metodologija buvo tinkamai pagrįsta, o darbai tvarkingai dokumentuoti. Šios patikros atskleidė, kad nuosavų išteklių surinkimo sistemos buvo iš esmės patenkinamos, tačiau jų metu vėl buvo patvirtintas faktas, kad kai kuriose valstybėse narėse B sąskaitų patikimumas yra abejotinas (žr. 4.7 dalį).

4.10.

Svarbų priežiūros ir kontrolės sistemų aspektą sudaro veiksmų koordinavimas tarp valstybių narių ir Komisijos saugant finansinius Bendrijos interesus nuo sukčiavimo ir pažeidimų (7). Jei šiose sistemose yra trūkumų, kyla rizika, kad nebus surinkti visi mokesčiai. Tarybos reglamente (EB) Nr. 515/97 (8) numatytos specialios nuostatos dėl savitarpio pagalbos muitinių ir žemės ūkio sektoriuose. Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) padeda Komisijai šio bendradarbiavimo srityje.

4.11.

Valstybės narės dar ne visai sistemingai informuoja apie savitarpio pagalbos atvejus, o administraciniai tyrimai atliekami smarkiai vėluojant, kartais daugiau nei penkerius metus. Dėl tokių vėlavimų gali būti prarandamos pajamos, kadangi skoloms muitinei paprastai taikomas trejų metų terminas. Šis nustatytas faktas atitinka neseniai Audito Rūmų atlikto OLAF valdymo audito pastabą (9), kad nebuvo parengta jokių taisyklių, kurios leistų nuosekliai stebėti savitarpio pagalbos atvejų pažangą valstybėse narėse.

4.11.

Tyrimo etapas gali būti sudėtingas ir pareikalauti daug laiko. Kadangi paaiškėjo, kad valstybėse narėse vėluojama gauti pažeidimų įrodymus ir dėl to prarandamos pajamos, Komisija pareikalavo, kad tos valstybės sumokėtų nesumokėtus muitus bei delspinigius, priskaičiuotus už vėlavimą juos perduoti.

4.12.

Mokesčių ir muitų sąjungos generalinis direktoratas (DG TAXUD) neseniai įdiegė informacijos apie riziką formos (Risk Information Form, RIF) sistemą, leidžiančią valstybių narių muitinių tarnyboms keistis informacija, susijusia su kontrole ir rizika. 90 % RIF duomenų laukų yra taip pat ir tipinėje „pranešimo apie savitarpio pagalbą“ formoje, o informaciją, gaunamą iš šių dviejų sistemų valstybėse narėse, dažnai naudoja tos pačios tarnybos, kaip, pavyzdžiui, tyrimų, informacijos ir kontrolės tarnybos. Net jei apie potencialią riziką buvo pranešta naudojant RIF, taisyklėse reikalaujama, kad apie muitinės teisės pažeidimus, taikant savitarpio pagalbos procedūrą, būtų taip pat pranešta Kovos su sukčiavimu tarnybai.

4.12.

Tarybos reglamentu 648/2005 buvo nustatyti bendrieji Bendrijos muitinių rizikos valdymo sistemos reikalavimai. RIF apsikeitimas yra neatsiejama šios sistemos dalis, o Komisijos patirtis rodo, kad RIF informacija šiuo metu atitinka pagrindinį tikslą, kad ji būtų prieinama kuo didesniam skaičiui pasienio kontrolės pareigūnų.

4.13.

2005 metais išplėstoje Europos Sąjungoje Komisijai pavyko išlaikyti tą patį patikrų vietose dažnumą ir tą pačią jų kokybę.

4.14.

Vis dar lieka daug išlygų (10) dėl valstybių narių PVM apyskaitų. 2005 m. pabaigoje panaikinus 37 išlygas ir suformulavus 41 naują išlygą, dar liko 111 nepanaikintų išlygų, kurių pasiskirstymas pagal valstybes nares yra parodytas 4.2 lentelėje . Komisija neįvertino jų finansinio poveikio.

4.14.

Komisija daro išlygas, kai ji nesutinka su valstybės narės pateiktais duomenimis arba metodu, kai ji reikalauja įrodymų, pateisinančių duomenis arba taikytą metodą arba kai valstybė narė nepateikia jokių duomenų. Dėl šių priežasčių tiksliai įvertinti jų finansinį poveikį dažnai būna nelengva. Be to, Komisija nenorėtų, kad toks įvertinimas valstybes nares atgrasytų atlikti šį kartais sunkų darbą pateikiant tikslius duomenis ir taikant tinkamus skaičiavimo metodus. Vis dėlto Komisija pakartotinai išanalizuos šį klausimą.

4.15.

Audito Rūmai pažymi, kad išlygų panaikinimas didžia dalimi priklauso nuo to, ar atitinkama valstybė narė ėmėsi tinkamų priemonių. Dėl kai kurių išlygų Europos Teisingumo Teisme gali būti pradėta pažeidimo procedūra. Išskyrus šią procedūrą, nėra jokio kito instrumento, užtikrinančio, kad valstybė narė teiktų tinkamą informaciją aiškiai nustatytais terminais ir tuo būdu leistų Komisijai priimti sprendimus dėl likusių išlygų panaikinimo laikantis racionalių terminų.

4.15.

Išlygos – tai priemonė, leidžianti koreguoti silpnąsias PVM apyskaitų vietas po Bendrijos teisės aktais nustatyto ketverių metų termino. Komisija mano, kad tais atvejais, kai valstybės narės neteisingai taiko PVM arba nuosavus išteklius reglamentuojančius teisės aktus, padėčiai ištaisyti galima taikyti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą. Kitais atvejais Komisija išnagrinės Audito Rūmų pasiūlytos rūšies priemonės, pavyzdžiui, Tarybos reglamento 1553/89, taikymo galimybę ir tinkamumą.

4.16.

BNPj nuosavų išteklių srityje Komisija nepakankamai nuodugniai tikrino šiuos išteklius atspindinčias nacionalines sąskaitas, kuriomis pagrįsti į BNPj klausimynus suvedami skaičiai (12). 2005 metais atlikdama su priežiūros ir kontrolės sistemomis susijusias patikras, Komisija apsiribojo dokumentų patikrinimu (13), leidžiančiu nustatyti, ar valstybių narių perduotų metinių BNPj klausimynų duomenys yra kokybiški ir nuoseklūs.

4.16.

Rudenį Komisija tikrina metinius BNPj klausimynus, visoms valstybėms narėms taikydama tą patį standartinį kontrolinį sąrašą, plačiai remdamasi Komisijos ekspertų žiniomis apie šalyse taikomą praktiką ir prireikus pareikalaudama papildomos informacijos iš valstybių narių. BNPj klausimynai pateikiami BNPj komitetui, kad jis juos išanalizuotų. Šiuo metodu užtikrinama, kad duomenys būtų tinkami preliminariam naudojimui atliekant biudžeto skaičiavimus, atsižvelgiant į esančias išlygas valstybių narių atžvilgiu.

4.17.

Savo 2004 finansinių metų metinėje ataskaitoje (14) Audito Rūmai atkreipė dėmesį į kai kuriuos trūkumus, pasitaikančius valstybių narių pateiktose kokybės ataskaitose. Išnagrinėjus 2005 m. kokybės ataskaitas, buvo nustatyta, kad didžioji dalis šių trūkumų buvo pašalinta. Tačiau iki šiol negauta jokios informacijos apie valstybių narių atliekamų BNPj ir jų sudėtinių dalių kokybės tyrimų rezultatus.

4.17.

Komisija pareikalavo, kad valstybės narės stiprintų pastangas teikdamos atliktų BNPj kokybės tyrimų ataskaitas (žr. atsakymą į 4.30 punkto c dalį).

4.18.

2005 finansinių metų pabaigoje iš viso buvo likusios 63 nepanaikintos specifinės išlygas (15) (dauguma iš 1995–2001 metų), kurios tik pagal išlygų skaičių, tiek pagal joms panaikinti skirtus veiksmus buvo netolygiai pasiskirsčiusios ES-15 valstybėse narėse (žr. 4.3 lentelę ).

4.19.

Komisijai teks suformuluoti naujas, visoms valstybėms narėms taikomas išlygas dėl nelegalių veiksmų įtraukimo į BNPj, kad galima būtų pakoreguoti atitinkamas duomenų suvestines, pradedant nuo 2002 metų (18).

4.19.

2006 m. liepos mėn. Komisija valstybėms narėms pranešė apie išlygą dėl neteisėtų veiksmų.

4.20.

Nuo 2005 m. galioja naujos NAFTAP skyrimo Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemoje (ESS 95) taisyklės (19). Jomis siekiama sukurti galimybę tiksliau palyginti visus ES valstybių narių BNPj lygius. Eurostato nuomone (20), taikant šias taisykles, BNPj lygis, kuris šiuo metu įvairiose valstybėse narėse ir įvairiais metais svyruoja tarp 0,5 ir 2 %, turėtų žymiai padidėti.

4.21.

Tais atvejais, kai dėl pakeitimų, įvestų į ESS 95, žymiai keičiasi ir BNPj, Taryba Komisijos siūlymu (21) turi nuspręsti, ar šie pakeitimai taikytini taip pat ir nuosaviems ištekliams. Nors sprendimas, kuriuo nustatomos naujos NAFTAP skyrimo ESS 95 taisyklės, buvo priimtas 2002 m., Komisija dar iki šiol nepateikė jokio pasiūlymo dėl NAFTAP skyrimo nuosavų išteklių srityje. Toks skyrimas turėtų poveikį valstybių narių finansinei naštai.

4.21.

ES priimti statistikos pakeitimai, siekiant patobulinti ESS metodiką ir užtikrinti tikslesnį valstybių narių ekonominės veiklos palyginimą, taip pat turėtų būti taikomi nuosavų išteklių mokėjimams, kai tik bus pradėta valstybėse narėse vienodai taikyti suderintus pakeitimus. Todėl Komisija pateiks pasiūlymą įtraukti paskirstytas netiesiogiai apskaičiuotas finansinio tarpininkavimo paslaugas (NAFTAP) nuosavų išteklių srityje, kai ji manys, kad visos valstybės narės gali vienodai įgyvendinti šį pakeitimą.

4.22.

Buvo nustatyta, kad iš esmės muitinių priežiūros ir tradicinių nuosavų išteklių apskaitos sistemos veikė tinkamai. Tačiau išnagrinėjus Bendrijos tranzitą, pasirodė, kad daugelis valstybių narių (22) neturi veiksmingų sistemų, leidžiančių laiku pradėti užklausos procedūrą, kilus abejonėms dėl atvykstančių krovinių. Taip pat buvo nustatyti žymūs vėlavimai vėlesniais užklausos ir išieškojimo procedūrų etapais. Tokiais atvejais mokesčiai dažniausiai būdavo surenkami pavėluotai. Keliose valstybėse narėse (23) laikinose saugyklose (24) saugomų prekių kontrolė buvo nepakankama, kad galima būtų patvirtinti, kad laikytasi Muitinės kodekse nustatytų terminų bei kitų reikalavimų. Vienoje valstybėje narėje (25) intervalai tarp muitinės atliekamų ekonominių subjektų auditų dažnai viršydavo trejus metus, tuo būdu dėl skoloms taikomo termino iškildavo rizika tradiciniams nuosaviems ištekliams.

4.22.

Visos Audito Rūmų pastabos bus aptartos su atitinkamomis valstybėmis narėmis.

4.23.

Savo 2004 finansinių metų metinėje ataskaitoje Audito Rūmai pažymėjo, kad tarp valstybių narių esama didelių skirtumų kai kurių priežiūros ir kontrolės sistemų elementų, susijusių su nacionalinių statistikos įstaigų atliekamu nacionalinių sąskaitų rengimu, įvedimo ir įgyvendinimo srityje. 2005 metais buvo tikrinamos dar šešios valstybės narės (26) ir buvo nustatyta įvairių trūkumų, kaip antai: