28.10.2006

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 260/1

TARYBOS NUOMONĖ

2006 m. spalio 10 d.

dėl atnaujintos patikslintos 2005–2009 m. Vengrijos konvergencijos programos

(2006/C 260/01)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo (1), ypač į jo 9 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdama į 2006 m. sausio 24 d. Tarybos nuomonę dėl atnaujintos 2005–2008 m. Vengrijos konvergencijos programos,

atsižvelgdama i Komisijos rekomendaciją,

pasikonsultavusi su Ekonomikos ir finansų komitetu,

PRIĖMĖ ŠIĄ NUOMONĘ:

1) 2006 m. spalio 10 d. Taryba išnagrinėjo 2006 m. rugsėjo 1 d. gautą atnaujintą patikslintą 2005–2009 m. Vengrijos konvergencijos programą (2).

2) Dešimtojo dešimtmečio viduryje priėmus išsamų ekonominių reformų paketą, patikima makroekonominė politika ir tinkamos struktūrinės reformos sudarė sąlygas pastoviam ir palyginti sparčiam Vengrijos ekonomikos augimui bei padėjo mažinti infliaciją. Tačiau nuo 2001 m., o ypač pastaraisiais metais, dėl žymiai padidėjusių viešųjų išlaidų, susijusių su mokesčių sumažinimu, ir didelio darbo užmokesčio didinimo valstybiniame sektoriuje kiekvienais metais biudžeto deficitas gerokai viršydavo 5 % BVP, dėl to atsirasdavo didelių nukrypimų nuo pirminių tikslinių deficito dydžių. Be to, metų pabaigoje turimi rodikliai būdavo žymiai padidinami ex-post iš esmės su kiekvienu fiskaliniu pranešimu. Vietoj 2004 m. gegužės mėn. konvergencijos programoje planuotų tikslinių deficito dydžių: 4,6 % BVP 2004 m., 4,1 % BVP 2005 m. ir 3,6 % BVP 2006 m., jie buvo 6,6 % BVP 2004 m., 7,5 % BVP 2005 m., ir, Vyriausybės manymu, bus apytikriai 10,1 % BVP 2006 m., t. y. smarkiai viršys ES lygį (į visus skaičiavimus įtrauktos pensijų reformos išlaidos). Daugelis biudžeto neatitikimų atsirado dėl per daug optimistinio biudžeto planavimo, smarkiai viršytų išlaidų, mokesčių sumažinimo ir nepakankamo struktūrinio koregavimo. Tokia ekspansinė fiskalinė politika labai pakenkė fiskalinės politikos patikimumui ir vis labiau apsunkina ekonomiką. Visų pirma tokia politika prisidėjo prie didelio išorės disbalanso ir žymaus bendros užsienio skolos padidėjimo (nuo 20 % BVP 2001 m. iki beveik 30 % BVP 2005 m.) bei daug didesnio palūkanų normų skirtumo, palyginti su kitomis neseniai į ES įstojusiomis valstybėmis narėmis.

3) 2004 m. liepos 5 d. Taryba nusprendė, kad Vengrijoje susidarė perviršinis deficitas ir pagal 104 straipsnio 7 dalį pateikė pirmą rekomendaciją, kaip jį ištaisyti iki 2008 m., kuriuos Vengrijos valdžios institucijos 2004 m. gegužės mėn. konvergencijos programoje nurodė kaip tikslinius perviršinio deficito ištaisymo metus. 2005 m. sausio mėn. ir dar kartą 2005 m. lapkričio mėn. Taryba, remdamasi 104 straipsnio 8 dalimi, nusprendė, kad Vengrija neįvykdė jos pirmos ir vėlesnės 2005 m. kovo 8 d. rekomendacijų. Taryba aiškiai atsižvelgė į tai, kad buvo didelių nukrypimų nuo vidutinės trukmės koregavimo plano, visų pirma susijusių su 2005 m. ir 2006 m. tiksliniais deficito dydžiais.

4) 2005 m. gruodžio 1 d. Vengrijos valdžios institucijos Komisijai ir Tarybai pateikė atnaujintą konvergencijos programą, kurioje buvo išdėstytas naujas koregavimo planas, tačiau kurioje 2008 m. vėl nurodomi kaip tiksliniai perviršinio deficito ištaisymo metai. 2006 m. sausio 24 d. Taryba priėmė nuomonę dėl šios 2005 m. atnaujintos programos, kurioje teigiama, kad labai didelis išlaidų, sudarančių 7,5 % BVP, sumažinimas nebuvo pagrįstas konkrečiomis priemonėmis. Todėl vadovaudamasi Tarybos reglamento (EB) Nr. 1466/97 (su pakeitimais) 3 skirsnio 9 straipsnio antra dalimi Taryba paragino Vengriją kuo greičiau ir ne vėliau kaip iki 2006 m. rugsėjo 1 d. pateikti atnaujintą patikslintą konvergencijos programą, kurioje būtų nurodytos konkrečios ir struktūrinės priemonės, visiškai atitinkančios jos vidutinės trukmės koregavimo planą.

5) 2005 m. valdžios sektoriaus deficitui pasiekus 7,5 % BVP, kaip paskelbta 2006 m. pavasarį, Vengrijos valdžios institucijos po 2006 m. balandžio mėn. visuotinių rinkimų pranešė, kad 2006 m. deficitas gali labai smarkiai padidėti ir, nesiėmus koregavimo priemonių, gali siekti 11,6 % BVP (3). Biudžeto įstatyme ir 2005 m. atnaujintoje konvergencijos programoje nustatytas tikslinis 6,1 % BVP deficito dydis iš esmės buvo viršytas dėl didelių išlaidų (apie 5 % BVP). Išlaidos daugiausia buvo viršytos centrinių biudžetinių institucijų veiklos sąnaudų, pensijų išmokų ir sveikatos apsaugos srityse, taip pat dėl didesnių nei buvo numatyta vietos valdžios institucijų investicijų į rinkimus. Buvo paaiškinta, kad išlaidų viršijimą beveik 1,5 % BVP lėmė, viena vertus, valdžios sektoriaus investicijos į greitkelius (1,1 % BVP) (4), nors iš pradžių buvo planuojama, kad šias sąnaudas padengs viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės, todėl jų nereikės įtraukti į biudžetą, ir, kita vertus, karinių orlaivių įsigijimas finansinės nuomos būdu (0,3 % BVP). Šios išlaidos iš pradžių nebuvo įtrauktos nurodant oficialų tikslinį deficito dydį.

6) Po 2006 m. balandžio mėn. įvykusių visuotinių rinkimų iš naujo paskirta vyriausybė, matydama, kad biudžeto deficitas ir toliau laipsniškai didėja, birželio mėn. sustabdė penkerių metų mokesčių mažinimo programos likusios dalies vykdymą, nes ją įgyvendinant pajamos sumažėtų apytikriai 3 % BVP iki 2010 m., ir priėmė korekcinių fiskalinių priemonių paketą. Keletą korekcinių priemonių, įskaitant susijusias su pajamomis, parlamentas jau buvo patvirtinęs. Vyriausybė tikisi, kad padidinus mokesčius, taip pat neatidėliotinai sumažinus kai kurias sveikatos apsaugos išlaidas, dujų kainų subsidijas, viešojo administravimo išlaidas ir panaudojus 0,3 % BVP biudžeto bendrąjį rezervą, 2006 m. deficito perviršis sumažės 1,5 % BVP ir bus pasiektas naujai užsibrėžtas 10,1 % BVP deficitas. Tikimasi, kad šios priemonės turės svarbų poveikį ir ateityje.

7) Programoje numatytame makroekonominiame scenarijuje prognozuojama, kad realus BVP augimas ateinančiais metais sumažės nuo 4,1 % 2006 m. iki 2,2 % ir 2,6 % atitinkamai 2007 m. ir 2008 m. dėl programoje numatytų fiskalinių koregavimo priemonių (dalis šių priemonių jau įgyvendinamos nuo 2006 m. liepos mėn.) ribojamojo poveikio. Numatoma, kad iki 2009 m. augimas pasieks prieš koregavimą buvusį lygį. Šiuos pokyčius taip pat atspindi numatomos ciklo sąlygos, kurios rodo neigiamą gamybos apimties atotrūkį 2007 m. ir 2008 m. ir gamybos apimties padidėjimą iki jos potencialaus lygio iki 2009 m. Remiantis šiuo metu turima informacija ir nepažeidžiant Komisijos tarnybų 2006 m. rudens prognozės, toks makroekonominis scenarijus atrodo labai tikėtinas, nors prognozės dėl 2009 m. yra šiek tiek optimistiškos. Programoje numatytas žymus išorės balanso pagerėjimas atrodo tikėtinas atsižvelgiant į tiesioginį ir netiesioginį fiskalinio koregavimo priemonių poveikį. Visų pirma tikimasi, kad einamosios sąskaitos deficitas sumažės nuo beveik 8 % BVP 2006 m. iki mažiau nei 4 % BVP 2009 m. Numatoma, kad infliacija pasieks aukščiausią 6,2 % ribą 2007 m., palyginti su 3,5 % 2006 m., o iki 2009 m. sumažės iki 3 %. Numatytą modelį galima paaiškinti atsižvelgiant į PVM padidinimą ir kainų subsidijų sumažinimą, dėl kurio nuspręsta 2006 m. vasarą. Tačiau nepaisant stabdančio ekonomikos sulėtėjimo poveikio, visu programos laikotarpiu atrodo, kad infliacijos lygis įvertintas nepakankamai.

8) Programoje siekiama ištaisyti perviršinį deficitą iki 2009 m. Tai būtų padaryta laikotarpio pradžioje staigiai sumažinant deficitą 6,9 procentiniais punktais BVP per trejus metus nuo didžiausios 10,1 % BVP deficito ribos 2006 m. iki 3,2 % BVP 2009 m. Šiuo laikotarpiu pirminio balanso pagerėjimas yra tokios pat apimties. Programoje pripažįstama, kad 2009 m. tikslinis 3,2 % BVP deficito dydis vis dar viršys Sutartyje numatytą 3 % BVP deficito ribą, tačiau manoma, kad svarstydamos galimybę panaikinti Vengrijai perviršinio deficito procedūrą, Taryba ir Komisija galėtų atsižvelgti į pensijų reformos grynųjų sąnaudų dalį pagal peržiūrėtą Stabilumo ir augimo paktą (5). Jau 2007 m. deficito santykis turėtų sumažėti beveik per pusę. Programos laikotarpiu nominalų deficitą planuojama sumažinti padidinant pajamų ir BVP santykį 3 procentiniais punktais ir sumažinant išlaidų ir BVP santykį 3,9 procentinio punkto (6). Pajamų klausimu priimtos visos priemonės, skirtos padidinti pajamų ir BVP santykį, kaip numatyta programoje. Be minėtų priimtų priemonių išlaidoms sumažinti Vengrijos valdžios institucijos planuoja pasiekti numatytus tikslus, įvesdamos didžiausias daugiametes išlaidų ribas, taikomas daugeliui išlaidų punktų, ir stiprindamos biudžeto išlaidų kontrolę. Numatyta, kad šie planai bus įtraukti ir išsamiai išaiškinti 2007 m. biudžeto įstatyme, kuris bus pateiktas parlamentui iki spalio mėn. pabaigos. Be to, programoje numatytos išsamios struktūrinės reformos, skirtos užtikrinti, kad būtų pasiekti tiksliniai deficito dydžiai, ypač vėlesniais programos metais (pavyzdžiui, įvedant bendro mokėjimo sistemas sveikatos apsaugos sektoriuje, peržiūrint kainų subsidijas ir paprastinant centrinį viešąjį administravimą).

9) Numatoma, kad programos laikotarpiu struktūrinis balansas (pakoreguotas pagal ciklą, neįskaitant vienkartinių ir kitų laikinųjų priemonių), apskaičiuotas remiantis bendrai sutarta metodika ir pagrįstas programoje pateiktais duomenimis, kasmet vidutiniškai gerės maždaug 2,25 % BVP, nuo 9,75 % BVP 2006 m. sumažėdamas iki 3,25 % 2009 m. Programoje nustatytas biudžeto būklės vidutinės trukmės tikslas (toliau — VTT) — 0,5 % — 1 % BVP struktūrinis deficitas, kurio neketinama pasiekti programos laikotarpiu. VTT svyruoja neviršydamas Stabilumo ir augimo pakte bei elgesio kodekse nurodytų dydžių ir atitinkamai atspindi ilgalaikį potencialų gamybos apimties augimą ir skolos santykį.

10) Biudžeto rezultatų klausimu reikia paminėti nemažai teigiamų aspektų. Daugelis 2006 m. ir 2007 m. deficito mažinimo priemonių jau yra priimtos arba jas planuojama įtraukti į 2007 m. biudžetą. Be to, pastaraisiais mėnesiais vyriausybė priėmė sprendimų dėl planuojamų struktūrinių reformų pirminių veiksmų. Vengrijos valdžios institucijos taip pat nusprendė pagerinti biudžeto procedūrą, taikydamos skaidresnę apskaitą ir nuo 2007 m. įvesdamos išlaidų kontrolės taisyklę bei daugiametį biudžetinių institucijų išlaidų planavimą; programoje jos taip pat įsipareigoja du kartus per metus Komisijai ir Tarybai pranešti apie biudžeto būklės pokyčius ir korekcinius veiksmus, jeigu biudžete yra neatitikimų. Tačiau kyla ir rimtų pavojų. Yra tam tikrų neaiškumų, susijusių su veiksmingu planuojamu išlaidų įšaldymo įgyvendinimu 2007 m. ir 2008 m. bei išlaidų didinimo srityse, kurioms netaikomas išlaidų įšaldymas, kontrole. Be to, nepaisant planuojamų priemonių, siekiant biudžeto tikslų vėlesniais programos metais gali būti susiduriama su nemaža rizika. Nors dėl makroekonominio scenarijaus susidariusi rizika, susijusi su pajamomis, yra iš esmės subalansuota, vyrauja gana optimistinis požiūris dėl numatomų pajamų vėlesniais programos metais, ypač 2009 m. Be to, nepaisant praeityje užregistruotų prastų išlaidų kontrolės rezultatų ir tikslios informacijos apie tai, kaip jie bus pasiekti ateityje, trūkumo, dėl nepakankamos institucinės biudžeto procedūros kontrolės viešuosiuose finansuose atsiranda didelių neatitikimų. Todėl numatytas deficito sumažinimas priklauso nuo to, ar bus griežtai įgyvendintos numatytos struktūrinės reformos ir ar nuo programos pradžios bus įgyvendinta išlaidų kontrolė.

Pagaliau negalima atmesti galimybės, kad vyriausybė prisiims beveik 2 % BVP prilygstančią skolą, kurią nuo 2002 m. pabaigos sukaupė viešojo transporto bendrovės (atsižvelgiant į tai, kad praeityje taip nuolat atsitikdavo), jeigu planai restruktūrizuoti ir iš dalies privatizuoti nacionalinę geležinkelių bendrovę neatneš numatomų rezultatų; šis aspektas deficitui turėtų laikiną poveikį. Apskritai biudžeto rezultatai gali būti prastesni nei numatyta programoje tiek pirmaisiais, tiek vėlesniais programos metais.

11) Atsižvelgiant į pirmiau pateiktą rizikos įvertinimą, vyriausybė, norėdama iki 2009 m. tvariai ištaisyti perviršinį deficitą, kaip yra numatyta, privalės griežtai įgyvendinti biudžeto tikslus. Kad juos pasiektų, vyriausybė turės veiksmingai įgyvendinti visas 2006–2009 m. programoje paskelbtas priemones, taip pat tęsti struktūrinių reformų ir išlaidų kontrolės aspektų detalizavimą ir įgyvendinimą.

12) Remiantis programoje pateiktomis prognozėmis skolos ir BVP santykis 2006 m. turėtų žymiai padidėti iki 68,5 % (nuo 62,3 % 2005 m.), t. y. viršyti Sutartyje nurodytą 60 % BVP pamatinę vertę. Programoje numatoma, kad skolos ir BVP santykis toliau didės iki 71,3 % 2007 m. ir iki 72,3 % 2008 m. Tikimasi, kad šis santykis pradės mažėti 2009 m. iki 70,4 %. Grėsmė numatomai skolos raidai iš esmės atsiranda dėl didesnio nei planuota pirminio balanso deficito, įskaitant tai, kad gali būti prisiimta viešojo transporto bendrovių skola. Atsižvelgiant į šį rizikos įvertinimą, skolos santykis programos laikotarpiu gali nepakankamai mažėti artėdamas prie pamatinės vertės.

13) Atrodo, kad Vengrija susiduria su didele rizika viešųjų finansų tvarumo srityje. Viešųjų finansų tvarumui didelį pavojų kelia labai silpna biudžeto būklė ir palyginti aukštas bei didėjantis skolos santykis, net neatsižvelgiant į ilgalaikį senėjančios visuomenės poveikį biudžetui. Be to, palyginti su ES vidurkiu, ilgalaikis senėjančios visuomenės poveikis biudžetui Vengrijoje yra gerokai didesnis pirmiausia dėl žymaus su pensijomis susijusių išlaidų, kaip BVP dalies, didėjimo ilgalaikiu laikotarpiu. Todėl siekiant sumažinti šią riziką reikia iš esmės konsoliduoti viešuosius finansus vidutinės trukmės laikotarpiu, kaip numatyta, o vėlesniu laikotarpiu toliau stiprinti biudžeto būklę ir imtis spręsti sparčiai augančių pensijų išlaidų klausimą.

14) Nors 2006 m. užregistruotas didelis pablogėjimas viešųjų finansų srityje, dėl kurio nebuvo įmanoma ištaisyti perviršinio deficito ir pasiekti numatytų tikslų, programoje numatytos priemonės, tiksliai jas apibrėžus ir įgyvendinus, iš esmės atitinka bendrąsias ekonominės politikos gaires, įtrauktas į jungtines gaires (7). Visų pirma Vengrija planuoja imtis veiksmingų priemonių perviršiniam biudžetui ištaisyti ir reformoms įgyvendinti tam, kad būtų sustiprinta fiskalinė drausmė bei padidintas skaidrumas. Šiomis priemonėmis būtų taip pat prisidėta prie didelio einamosios sąskaitos deficito ištaisymo. Tačiau siekiant užtikrinti fiskalinį tvarumą, jos turi būti grindžiamos struktūrinėmis reformomis.

15) Rengdama įgyvendinimo ataskaitą, pateiktiną 2006 m. spalio mėn. viduryje atsižvelgiant į atnaujintą Lisabonos strategiją ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui, Vengrijos Vyriausybė numato iš esmės persvarstyti 2005 m. spalio mėn. nacionalinėje reformų programoje išdėstytus reformų planus, kad juose atspindėtų naujoji vyriausybės strategija. Atnaujintoje patikslintoje konvergencijos programoje pateikiami viešojo administravimo, sveikatos apsaugos, pensijų ir visuomenės švietimo sistemų restruktūrizavimo planai ir priemonės. Pirmiausia iki 2007 m. planuojama imtis priemonių viešojo administravimo aparatui sumažinti ir jo veiksmingumui padidinti pasitelkus masto ekonomiją; įvesti priemonių patikrinimą teikiant subsidijas; restruktūrizuoti farmacijos srityje teikiamas subsidijas ir iš dalies liberalizuoti farmacijos produktų prekybą; įvesti bendro mokėjimo sistemą sveikatos apsaugos paslaugų sektoriuje. Be to, iki 2007 m. parlamentui turi būti pateikti pasiūlymai dėl įstatymo pataisų, skirtų padidinti išėjimo į pensiją amžių ir mažinti ankstyvą išėjimą į pensiją gerinant skatinimo programas ir reformuojant invalidumo pensijų sistemą; sveikatos priežiūros paslaugų teikimą išimtinai grįsti draudimo sistema ir racionalizuoti tokių paslaugų teikimą ir naudojimą; restruktūrizuoti visuomenės švietimą. Šiuos planus dar reikia patikslinti. Programoje šie planai papildomi geresnėmis institucinėmis viešųjų finansų sistemos ypatybėmis.

Pastaraisiais metais, visų pirma 2006 m., didelis ir vis didėjantis biudžeto deficitas Vengrijoje kelia rimtą susirūpinimą ir skatina imtis skubių, ryžtingų ir tvarių veiksmų. Todėl palankiai vertinama tai, kad 2006 m. rugsėjo mėn. atnaujintoje patikslintoje konvergencijos programoje Vengrijos valdžios institucijos prioritetą teikia perviršinio deficito sumažinimui, imdamosi veiksmingų priemonių laikotarpio pradžioje, ir įsipareigoja du kartus per metus pranešti Komisijai ir Tarybai apie pažangą ir veiksmus, kurių buvo imtasi tai pažangai užtikrinti. Nors buvo imtasi svarbių pradinių veiksmų siekiant gauti papildomų pajamų ir sumažinti išlaidas tam, kad būtų pasiektas naujas tikslinis deficito dydis 2007 m., ir buvo paskelbti planai gerinti išlaidų kontrolę bei imtis struktūrinių reformų, kad būtų pagrįstas koregavimo planas, vis dar išlieka rizika, kad koregavimo planas nebus įgyvendintas nei pirmaisiais, nei vėlesniais programos metais. Planuojamas deficito sumažinimas priklauso nuo to, ar numatytos struktūrinės reformos bus tiksliai įgyvendintos, ar nuo programos pradžios bus įgyvendinama išlaidų kontrolė, ar bus sustiprinta Vengrijoje viešųjų finansų institucinė struktūra — nuo visų aspektų, kuriuos įgyvendinant Taryba ragina Vengrijos Vyriausybę dėti daugiausia pastangų.

Tuo pačiu metu Taryba, remdamasi Sutarties 104 straipsnio 7 dalimi, priėmė Vengrijai skirtą rekomendaciją dėl didelio biudžeto disbalanso problemos sprendimo.

(1) OL L 209, 1997 8 2, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1055/2005 (OL L 174, 2005 7 7, p. 1). Šiame tekste nurodytus dokumentus galima rasti tinklalapyje:

http://europa.eu.int/comm/economy_finance/about/activities/sgp/main_en.htm.

(2) Atnaujintoje patikslintoje konvergencijos programoje (toliau — programa), pateiktoje Tarybos 2006 m. sausio mėn. prašymu, iš esmės remiamasi naujajame elgesio kodekse nustatytu stabilumo ir konvergencijos programų struktūros modeliu bei duomenų teikimo reikalavimais Programoje pateikiami visi privalomi duomenys, nurodyti naujajame elgesio kodekse. Jie daugiausia susiję su valdžios sektoriaus išlaidomis pagal funkcijas, valdžios sektoriaus skolos pokyčiais ir duomenimis apie ilgalaikį viešųjų finansų tvarumą.

(3) Vengrija nutarė daugiau nebesinaudoti pereinamuoju laikotarpiu dėl pensijų sistemų sektorių klasifikavimo, kuriuo 2004 m. rugsėjo 23 d. leido naudotis Eurostatas, nes šis laikotarpis vis tiek baigiasi 2007 m. balandžio 1 d. Neįtraukus pensijų reformos išlaidų, 2005 m. deficitas būtų siekęs 6,1 % BVP, o 2006 m. tikslinis deficito dydis būtų 4,7 % BVP.

(4) Iš pradžių buvo planuojama, kad šių investicijų išlaidas padengs viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės, todėl jų nereikės įtraukti į biudžetą.

(5) Pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1056/2005 1 straipsnio 7 dalį, jeigu valdžios sektoriaus deficitas „... smarkiai ir nuolat mažėdamas pasiekė lygį, artimą pamatinei vertei“, Taryba ir Komisija turėtų pensijų reformos, apimančios pensijų kaupimo iš socialinių draudimo įmokų pakopą, grynąsias sąnaudas laikyti proporcingai mažėjančiomis. 2009 m. Vengrijoje tai sudarys 20 % pensijų reformos grynųjų sąnaudų arba apytikriai 0,3 % BVP.

(6) Reikėtų pažymėti, kad visų pajamų ir visų išlaidų santykių tendencija apima numatomus ES pervedimus, kurie didina išlaidų ir pajamų santykius maždaug 1,7 procentiniais punktais programos laikotarpiu (o 2009 m. — 1,1 procentiniu punktu); todėl pakoregavus pagal šiuos pervedimus pajamų ir BVP santykis padidėja 1,3 procentiniais punktais, o išlaidų ir BVP santykis sumažėja 5,6 procentiniais punktais.

(7) Bendrosios ekonominės politikos gairės 2005 m. liepos mėn. buvo įtrauktos į jungtines gaires kaip sustiprintos Lisabonos strategijos dalis (OL L 205, 2005 8 6, p. 28).

28.10.2006

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 260/6

Euro kursas (1)

2006 m. spalio 27 d.

(2006/C 260/02)

1 euro=

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,2683
JPY	Japonijos jena	150,26
DKK	Danijos krona	7,4547
GBP	Svaras sterlingas	0,67060
SEK	Švedijos krona	9,2215
CHF	Šveicarijos frankas	1,5911
ISK	Islandijos krona	86,57
NOK	Norvegijos krona	8,3110
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CYP	Kipro svaras	0,5768
CZK	Čekijos krona	28,410
EEK	Estijos kronos	15,6466
HUF	Vengrijos forintas	261,70
LTL	Lietuvos litas	3,4528
LVL	Latvijos latas	0,6961
MTL	Maltos lira	0,4293
PLN	Lenkijos zlotas	3,8781
RON	Rumunijos lėja	3,5205
SIT	Slovėnijos tolaras	239,62
SKK	Slovakijos krona	36,380
TRY	Turkijos lira	1,8403
AUD	Australijos doleris	1,6561
CAD	Kanados doleris	1,4262
HKD	Honkongo doleris	9,8699
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	1,9279
SGD	Singapūro doleris	1,9837
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 201,52
ZAR	Pietų Afrikos randas	9,5450
CNY	Kinijos ženminbi juanis	10,0064
HRK	Kroatijos kuna	7,3660
IDR	Indijos rupija	11 547,87
MYR	Malaizijos ringitas	4,6312
PHP	Filipinų pesas	63,149
RUB	Rusijos rublis	33,9773
THB	Tailando batas	46,764

(1)

Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.

28.10.2006

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 260/9

Su viešąja paslauga susijusių įsipareigojimų teikiant reguliaraus oro susisiekimo paslaugas Graikijos vidaus maršrutais nustatymas pagal Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2408/92

(2006/C 260/05)

(Tekstas svarbus EEE)

Remdamasi Reglamento (EEB) Nr. 2408/92 4 straipsnio 1 dalies. a punktu, Graikijos vyriausybė nusprendė nustatyti su viešąja paslauga susijusius įsipareigojimus šiems reguliaraus oro susisiekimo maršrutams:

—	Atėnai — Kalimnos

—	Tesalonikai — Kalamata

—	Tesalonikai — Limnos — Ikaria

Šiuose maršrutuose su viešąja paslauga susiję įsipareigojimai yra šie:

A) Minimalus savaitinis skrydžių dažnumas ir minimalus kiekvieno maršruto keleivių vietų skaičius:

Atėnai — Kalimnos

—	Šeši (6) reisai per savaitę arba 120 keleivių vietos per savaitę kiekviena kryptimi žiemos laikotarpiu.

—	Aštuoni (8) reisai per savaitę arba 160 keleivių vietų per savaitę kiekviena kryptimi vasaros laikotarpiu.

Tesalonikai — Kalamata

—	Du (2) reisai per savaitę arba 30 keleivių vietų per savaitę kiekviena kryptimi žiemos laikotarpiu.

—	Trys (3) reisai per savaitę arba 45 keleivių vietos per savaitę kiekviena kryptimi vasaros laikotarpiu.

Tesalonikai — Limnos — Ikaria

—	Du (2) reisai per savaitę arba 40 keleivių vietų per savaitę kiekviena kryptimi žiemos laikotarpiu.

—	Trys (3) reisai per savaitę arba 60 keleivių vietos per savaitę kiekviena kryptimi vasaros laikotarpiu.

„Žiemos laikotarpis“ ir „vasaros laikotarpis“ vartojami, kaip apibrėžta Tarptautinės oro transporto asociacijos (IATA).

Jeigu visų įvykdytų skrydžių vidutinis keleivių vietų užimtumo koeficientas viename maršrute per ankstesnį laikotarpį viršijo 75 %, tai savaitinis minimalus dažnumas arba mažiausias keleivių vietų skaičius gali būti padidintas proporcingai užfiksuotam padidėjimui. Apie dažnumų arba keleivių vietų skaičiaus padidinimą prieš šešis mėnesius iki įsigaliojimo ir įsigaliojimo po to, kai Europos Komisija paskelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, registruotu laišku pranešama tuo maršrutu skrydžius vykdančiam oro vežėjui.

Jeigu naudojamų orlaivių keleivių vietų skaičius nesiekia reikiamo mažiausio per savaitę skaičiaus (numatyto 2 A) dalyje), tai skrydžių dažnumą galima padidinti.

Jeigu neskrendama dėl nepalankių oro sąlygų, siekiant patenkinti savaitinį poreikį bus skrendama per ateinančias dienas, atsižvelgiant į mažiausią keleivių vietų skaičių, kuris nustatytas 2 A) dalyje.

B) Keleivių bilietų kainos

Ekonominės klasės vieno keleivio bilieto kaina negali viršyti tokių kainų:

—	:	Atėnai — Kalimnos:	:	60 eurų
—	:	Tesalonikai — Kalamata:	:	70 eurų
—	:	Tesalonikai — Limnos:	:	60 eurų
—	:	Tesalonikai — Ikaria:	:	70 eurų
—	:	Limnos — Ikaria:	:	40 eurų

Pirmiau nurodytos sumos gali būti padidintos tuo atveju, kai už netikėtą skrydžių vykdymo išlaidų padidėjimą oro vežėjas neatsako. Apie šį padidėjimą oro susisiekimo paslaugas teikiantis oro vežėjas įspėjamas, bet padidėjimas įsigalioja tik tada, kai Europos Komisija apie jį paskelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

C) Minimalus skrydžių dažnumas

Pagal Reglamento (EEB) Nr. 2408/92 4 straipsnio 1 dalies c punktą oro vežėjas ketinantis dirbti aptariamuose maršrutuose turi garantuoti, kad skrydžius vykdys ne mažiau kaip dvylika mėnesių iš eilės.

Išskyrus force majeure atvejus, per metus atšauktų skrydžių skaičius dėl tiesioginės vežėjo kaltės neturi viršyti 2 % bendro numatytų skrydžių skaičiaus.

Jeigu planuojama nutraukti paslaugas kuriuo nors iš minėtų maršrutų, prieš šešis mėnesius oro vežėjas turi pranešti Civilinės aviacijos departamentui, Skrydžių direktoratui, Dvišalių sutarčių oro transporto srityje skyriui.

Naudinga informacija

Bendrijos vežėjams, kurie vykdytų skrydžius nesilaikydami nustatytų su viešąja paslauga susijusių įsipareigojimų, būtų taikomos administracinės arba kitos sankcijos.

Norėdami sužinoti apie naudotinų orlaivių tipus, oro vežėjai turėtų teirautis Graikijos aviacijai skirtame informaciniame leidinyje (AIP Greece), kuriame pateikiamos oro uostų charakteristikos, techninės ir eksploatacinės procedūros.

Lėktuvų tvarkaraščiai, turi būti sudaryti taip, kad lėktuvų atskridimo/išskridimo laikai būtų nustatyti oro uostų darbo metu pagal Transporto ir ryšių ministro nutarimą.

Jeigu kuris nors oro vežėjas nepranešė Civilinės aviacijos administracijai, Oro transporto eksploatavimo direktoratui apie ketinimą nuo 2007 m. gegužės 1 d. pradėti reguliarius skrydžius vienu ar daugeliu minėtų maršrutų netgi be finansinės kompensacijos, pagal Reglamento (EEB) Nr. 2408/92 4 straipsnio 1 dalies d punktą Graikija nusprendė suteikti galimybę naudotis šiais maršrutais tik vienam oro vežėjui, išrinktam viešo konkurso tvarka, ne ilgesniam kaip trejų metų laikotarpiui nuo 2007 m. gegužės 1 d.

28.10.2006

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 260/12

Valstybių narių pranešama informacija apie valstybės pagalbą, suteiktą pagal 2001 m. sausio 12 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 68/2001 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo pagalbai mokymui, iš dalies pakeistą 2004 m. vasario 25 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 363/2004

(2006/C 260/07)

(Tekstas svarbus EEE)

Pagalbos Nr.	XT 27/06
Valstybė narė	Vokietijos Federacinė Respublika
Regionas	Nordrhein-Westfalen
Pagalbos schemos arba įmonės, gaunančios individualią pagalbą, pavadinimas	„Darbuotojų kompetencijos skatinimas skiriant čekius kursams apmokėti“ Čekiai kursams apmokėti yra skirti gerinti darbuotojų galimybes įsidarbinti ir skiriami apmokėti dalį išlaidų, susidariusių dėl bendrų mokymo priemonių kvalifikacijai kelti
Teisinis pagrindas	§ 44 Landeshaushaltsordnung des Landes NRW und Durchführungsbestimmungen
Planuojamos metinės išlaidos pagal schemą arba bendra įmonei suteiktos individualios pagalbos suma	Pagalbos schema	Metinė bendra suma	10 mln. EUR
		Garantuotos paskolos
	Individuali pagalba	Bendra pagalbos suma
		Garantuotos paskolos
Didžiausias pagalbos intensyvumas	Pagal reglamento 4 straipsnio 2–7 dalis		Taip
Įgyvendinimo data	2006 m.
Pagalbos schemos arba individualios pagalbos laikotarpis	Iki 2007 12 31, esant papildomam mokėjimo laikotarpiui iki 2008 3 31
Pagalbos tikslas	Bendrasis mokymas		Taip
	Specialusis mokymas
Ekonomikos sektoriai	Visi sektoriai, kuriems gali būti skiriama pagalba mokymui		Taip
Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas	Versorgungsamt Aachen, Schenkendorfstr. 2-6, D-52066 Aachen Versorgungsamt Bielefeld, Stappenhorststr. 62, D-33615 Bielefeld Versorgungsamt Dortmund, Rheinische Str. 173, D-44137 Dortmund Versorgungsamt Düsseldorf, Erkrather Str. 339, D-40231 Düsseldorf Versorgungsamt Duisburg, Ludgeristr.12, D-47057 Duisburg Versorgungsamt Essen, Kurfürstenstr. 33, D-45138 Essen Versorgungsamt Gelsenkirchen, Vattmannstr. 2-8, D-45879 Gelsenkirschen Versorgungsamt Köln, Boltensternstr. 10, D-50735 Köln Versorgungsamt Soest, Heinsbergplatz 13, D-59494 Soest
Didelės individualiai teikiamos pagalbos subsidijos	Pagal reglamento 5 straipsnį		neteikiamos, kadangi už vieną čekį kursams apmokėti galima skirti daugiausia 750 EUR

Pagalbos Nr.

XT 32/06

Valstybė narė

Jungtinė Karalystė (ir Airijos Respublika)

Regionas

32 Airijos salos grafystės — Šiaurės Airija ir Airijos Respublika

Pagalbos schemos arba įmonės, gaunančios individualią pagalbą, pavadinimas

Focus Roll-out

Teisinis pagrindas

British/Irish Agreement Act 1999 Section 2.3 Part 7 of Annex 2 of the Act empowers InterTradeIreland to invest, lend or grant aid for the purpose of its function

Pagal schemą planuojamos metinės išlaidos arba bendra įmonei suteiktos individualios pagalbos suma

Pagalbos schema

Metinė bendra suma 2006 m.

0,422 mln. GBP

Metinė bendra suma 2007 m.

0,253 mln. GBP

Iš viso

0,675 mln. GBP

Garantuotos paskolos

Individuali pagalba

Bendra pagalbos suma

Garantuotos paskolos

Didžiausias pagalbos intensyvumas

Pagal reglamento 4 straipsnio 2–7 dalis

Taip

Įgyvendinimo data

2006 m. birželio mėn.

Pagalbos schemos arba individualios pagalbos laikotarpis

2007 m. birželio mėn.

Jei pagalba patvirtinama iki 2006 m. gruodžio 31 d., mokėjimai pagal šį patvirtinimą gali būti vykdomi iki 2007 m. gruodžio 31 d.

Schema bus taikoma nuo 2006 m. iki 2007 m. (atskiroms įmonėms pagalbą bus galima teikti ne ilgiau kaip 18 mėn.)

Pagalbos tikslas

Bendrasis mokymas

Taip

Specialusis mokymas

Ekonomikos sektoriai

Visi sektoriai, kuriems gali būti skiriama pagalba mokymui

Taip

Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas

InterTradeIreland

The Old Gasworks

Kilmorey Street

Newry

Co.Down BT34 2DE

United Kingdom

Didelės individualiai teikiamos pagalbos subsidijos

Pagal reglamento 5 straipsnį

Taip

Pagalbos Nr.

XT 34/06

Valstybė narė

(Jungtinė Karalystė ir) Airijos Respublika

Regionas

32 Airijos salos grafystės — Šiaurės Airija ir Airijos Respublika

Pagalbos schemos arba įmonės, gaunančios individualią pagalbą, pavadinimas

Focus Roll-out

Teisinis pagrindas

British/Irish Agreement Act 1999 Section 2.3 Part 7 of Annex 2 of the Act empowers InterTradeIreland to invest, lend or grant aid for the purpose of its function

Pagal schemą planuojamos metinės išlaidos arba bendra įmonei suteiktos individualios pagalbos suma

Pagalbos schema

Metinė bendra suma 2006 m.

0,422 mln. GBP

Metinė bendra suma 2007 m.

0,253 mln. GBP

Iš viso

0,675 mln. GBP

Garantuotos paskolos

Individuali pagalba

Bendra pagalbos suma

Garantuotos paskolos

Didžiausias pagalbos intensyvumas

Pagal reglamento 4 straipsnio 2–7 dalis

Taip

Įgyvendinimo data

2006 m. birželio mėn.

Pagalbos schemos arba individualios pagalbos laikotarpis

2007 m. birželio mėn.

Jei pagalba patvirtinama iki 2006 m. gruodžio 31 d., mokėjimai pagal šį patvirtinimą gali būti vykdomi iki 2007 m. gruodžio 31 d.

Schema bus taikoma nuo 2006 m. iki 2007 m. (atskiroms įmonėms pagalbą bus galima teikti ne ilgiau kaip 18 mėn.)

Pagalbos tikslas

Bendrasis mokymas

Taip

Specialusis mokymas

Ekonomikos sektoriai

Visi sektoriai, kuriems gali būti skiriama pagalba mokymui

Taip

Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas

InterTradeIreland

The Old Gasworks

Kilmorey Street

Newry

Co.Down BT34 2DE

United Kingdom

Didelės individualiai teikiamos pagalbos subsidijos

Pagal reglamento 5 straipsnį

Taip

Pagalbos Nr.

XT 36/06

Valstybė narė

Latvija

Regionas

Visa Latvijos teritorija

Pagalbos schemos arba įmonės, gaunančios individualią pagalbą, pavadinimas

Nacionalinė programa „Parama dirbančių asmenų mokymui, perkvalifikavimui ir kvalifikacijos kėlimui“

Teisinis pagrindas

1)	Vienotais programmdokuments, 2004.-2006. (www.esfondi.lv);

2)	Vienotā programmdokumenta papildinājums, 2004.-2006. (www.esfondi.lv)

Pagal schemą planuojamos metinės išlaidos arba bendra įmonei suteiktos individualios pagalbos suma

Pagalbos schema

Metinė bendra suma

2006 m. — 802 797 EUR

2007 m. — 2 309 031 EUR

2008 m. — 427 781 EUR

Iš viso: 3 539 609 EUR

Garantuotos paskolos

Individuali pagalba

Bendra pagalbos suma

Garantuotos paskolos

Didžiausias pagalbos intensyvumas

Pagal reglamento 4 straipsnio 2–7 dalis

Taip

Įgyvendinimo data

2006 7 1

Pagalbos schemos arba individualios pagalbos laikotarpis

Iki 2008 7 31

Pagalbos tikslas

Bendrasis mokymas

Taip

Specialusis mokymas

Taip

Ekonomikos sektoriai

Atskiri sektoriai

Taip

Medienos gaminių gamyba (NACE 1.1. DD), miškininkystė ir medienos ruoša (NACE A 1.1. 02)

Taip

Metalų ir metalo gaminių gamyba (NACE 1.1. DJ), įrangos ir mašinų gamyba (NACE 1.1. DK)

Taip

Elektros ir optikos įrangos gamyba (NACE 1.1. DL), įrangos ir mašinų gamyba (NACE 1.1. DK) (NACE 1.1. DK), telekomunikacijos (NACE 1.1. 64.20)

Taip

Statyba (NACE 1.1. F)

Taip

Informatika ir susijusi veikla (NACE 1.1. 72)

Taip

Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas

Latvijas Investīciju un attīstības aģentūra

Pērses iela 2

LV-1042 Rīga

Didelės individualios pagalbos subsidijos

Pagal reglamento 5 straipsnį

Taip

Pagalbos numeris

XT 37/06

Valstybė narė

Italija

Regionas

Provincia Autonoma di Trento

Pagalbos schemos arba įmonės, gaunančios individualią pagalbą, pavadinimas

Darbuotojų mokymo veiklos finansavimas pagal 2006 m. Europos socialinio fondo D1 priemonės tikslą Nr. 3

Teisinis pagrindas

Deliberazione della Giunta Provinciale n. 1354 di data 30.6.2006, pubblicata sul Bollettino della Regione Trentino Alto Adige dell'11.7.2006 n. 28

Pagal schemą planuojamos metinės išlaidos

Pagalbos schema

Metinė bendra suma 2006 m.

4,48 mln. EUR

Garantuotos paskolos

Individuali pagalba

Bendra pagalbos suma

Garantuotos paskolos

Maksimalus pagalbos intensyvumas

Pagal reglamento 4 straipsnio 2–7 dalis

Taip

Įgyvendinimo data

Nuo 2006 7 11

Pagalbos schemos arba individualios pagalbos laikotarpis

Iki 2006 12 31

Pagalbos tikslas

Bendrasis mokymas

Taip

Specialusis mokymas

Taip

Ekonomikos sektoriai

Visi sektoriai, kuriems gali būti skiriama pagalba mokymui

Taip

Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas

Provincia Autonoma di Trento

Dipartimento Politiche Sociali e del Lavoro

Ufficio Fondo Sociale Europeo

via Giusti, 40

I-38100 Trento

Didelės individualiai teikiamos pagalbos subsidijos

Pagal reglamento 5 straipsnį

pagalba nesuteikiama arba suteikiama tik iš anksto apie tai pranešus Komisijai, jeigu: pagalbos, suteiktos vienai įmonei vienam mokymo projektui įgyvendinti, suma viršija 1 mln. EUR

taip

Pagalbos Nr.

XT 61/05

Valstybė narė

Jungtinė Karalystė

Regionas

INTERREG 111A — į teritorinių statistinių vienetų nomenklatūrą (NUTS 111) įtrauktos reikalavimus atitinkančios Velso apskritys Gwynedd, Anglesey, Carmarthenshire, Ceredigion, Conwy ir Pembrokeshire

Pagalbos schemos arba įmonės, gaunančios individualią pagalbą pavadinimas

Velso ir Airijos regioninio e. verslo plėtra (WIRED)

Teisinis pagrindas

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1260/99

The Structural Funds (National Assembly for Wales) Regulations 2000 (No/906/2000)

The Structural Funds (National Assembly for Wales) Designation 2000

Planuojamos metinės išlaidos pagal schemą arba bendra įmonei suteiktos individualios pagalbos suma

Pagalbos schema

Metinė bendra suma

131 484 GBP

Garantuotos paskolos

Individuali pagalba

Bendra pagalbos suma

Garantuotos paskolos

Maksimalus pagalbos intensyvumas

Pagal reglamento 4 straipsnio 2–7 dalis

Taip

Įgyvendinimo data

Nuo 2005 10 5

Pagalbos schemos arba individualios pagalbos laikotarpis

Iki 2006 12 31

Pagalbos tikslas

Bendrasis mokymas

Taip

Specialusis mokymas

Ekonomikos sektoriai

Visi sektoriai, kuriems gali būti skiriama pagalba mokymui

Taip

Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas

National Assembly for Wales

C/o Welsh European Funding Office

Cwm Cynon Business Park

Mountain Ash CF45 4ER

United Kingdom

Didelės individualiai teikiamos pagalbos subsidijos

Pagal reglamento 5 straipsnį

Taip

Pagalbos numeris

XT 63/05

Valstybė narė

Airija

Regionas

INTERREG 111A programos reikalavimus atitinkančios, į teritorinių statistinių vienetų nomenklatūrą (NUTS 111) įtrauktos Velso grafystės: Gvidedas, Anglesis, Karmardenšyras, Keredigionas, Konvis ir Pembrukšyras

Pagalbos schemos arba įmonės, gaunančios individualią pagalbą, pavadinimas

Regioninis Velso ir Airijos e.verslo vystymo projektas (WIRED)

Teisinis pagrindas

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1260/1999

The Structural Funds (National Assembly for Wales) Regulations 2000 (No/906/2000)

The Structural Funds (National Assembly for Wales) Designation 2000

Planuojamos metinės išlaidos pagal schemą arba bendra įmonei suteiktos individualios pagalbos suma

Pagalbos schema

Metinė bendra suma

Garantuotos paskolos

Individuali pagalba

Bendra pagalbos suma

131 400 GBP

Garantuotos paskolos

Maksimalus pagalbos intensyvumas

Pagal reglamento 4 straipsnio 2–7 dalis

Taip

Įgyvendinimo data

Nuo 2005 4 1

Pagalbos schemos arba individualios pagalbos trukmė

Iki 2006 9 30

Pagalbos tikslas

Bendrasis mokymas

Taip

Specialusis mokymas

Ekonomikos sektoriai

Visi sektoriai, kuriems gali būti skiriama pagalba mokymui

Taip

Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas

National Assembly for Wales

C/o Welsh European Funding Office

Cwm Cynon Business Park

Mountain Ash CF45 4ER

United Kingdom

Didelės individualios pagalbos subsidijos

Pagal reglamento 5 straipsnį

Taip

		ISSN 1725-521X
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 260

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir prane_imai	49 tomas 2006m. spalio 28d.

Prane_imo Nr.	Turinys	Puslapis
	I Informacija
	Taryba
2006/C 260/1	2006 m. spalio 10 d. Tarybos nuomonė dėl atnaujintos patikslintos 2005–2009 m. Vengrijos konvergencijos programos	1

	Komisija
2006/C 260/2	Euro kursas	6

2006/C 260/3	Komisijos komunikatas dėl Valstybės pagalbos laivų statybai sistemos pratęsimo ( 1 )	7

2006/C 260/4	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla Nr. COMP/M.4417 — Telecom Italia/AOL German Access Business) ( 1 )	8

2006/C 260/5	Su viešąja paslauga susijusių įsipareigojimų teikiant reguliaraus oro susisiekimo paslaugas Graikijos vidaus maršrutais nustatymas pagal Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2408/92 ( 1 )	9

2006/C 260/6	Nauja apyvartinių eurų monetų nacionalinė pusė	11

2006/C 260/7	Valstybių narių pranešama informacija apie valstybės pagalbą, suteiktą pagal 2001 m. sausio 12 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 68/2001 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo pagalbai mokymui, iš dalies pakeistą 2004 m. vasario 25 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 363/2004 ( 1 )	12

	Klaidų ištaisymas
2006/C 260/8	Europos Bendrijų Kombinuotosios nomenklatūros paaiškinimų klaidų ištaisymas (OL C 50, 2006 1 28)	18


	(1) Tekstas svarbus EEE