17.10.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 251/1

(1)

Europos audiovizualiniam sektoriui tenka itin svarbus vaidmuo Europos pilietiškumo kūrimosi procese, nes jis yra vienas pagrindinių Sąjungos bendrų ir visiems būdingų pagrindinių, socialinių ir kultūros vertybių perdavimo europiečiams, ir ypač jaunimui, instrumentų. Bendrijos parama siekiama suteikti Europos audiovizualiniam sektoriui galimybę remti kultūrų dialogą, didinti Europos kultūrų tarpusavio supratimą ir vystyti sektoriaus politinį, kultūrinį, socialinį ir ekonominį potencialą, sudarantį Europos pilietybės įgyvendinimo tikslo tikrą pridėtinę vertę. Tokios paramos tikslas yra sustiprinti sektoriaus konkurencingumą ir pirmiausia padidinti nenacionalinių Europos kūrinių rinkos dalį Europoje.

(2)

Taip pat yra būtina skatinti pilietinį aktyvumą ir labiau stengtis užtikrinti pagarbą žmogaus orumui, remti vyrų ir moterų lygybę ir kovoti prieš visas diskriminacijos ir atskirties formas, įskaitant rasizmą ir ksenofobiją.

(3)

Visi pagal šią programą patvirtinti veiksmai turėtų atitikti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač jos 11 straipsnį dėl išraiškos laisvės ir žiniasklaidos pliuralizmo.

(4)

Minėtos chartijos 22 straipsnyje nurodoma, kad Sąjunga turi gerbti kultūrų ir kalbų įvairovę. Todėl būtina atkreipti dėmesį į konkrečius mažesnių valstybių narių ir tų, kurios apima daugiau nei vieną kalbinę zoną, poreikius.

(5)

Bendrijos parama audiovizualiniam sektoriui skiriama atsižvelgiant į Sutarties 151 straipsnį.

(6)

Bendrijos parama audiovizualiniam sektoriui taip pat atitinka 2000 m. kovo 23–24 d. Lisabonos Europos Vadovų Tarybos iškeltą naująjį strateginį tikslą: skatinti mokymą, užimtumą, ekonomikos reformą ir socialinę sanglaudą žiniomis paremtoje ekonomikoje. Savo išvadose Europos Vadovų Taryba konstatavo, kad „su turiniu susijusios pramonės šakos panaudodamos ir apjungdamos Europos kultūrų įvairovę, sukuria pridėtinę vertę“. Toks požiūris buvo patvirtintas 2003 m. kovo 20–21 d. Briuselio Europos Vadovų Tarybos išvadose.

(7)

Bendrijos parama audiovizualiniam sektoriui grindžiama vertinga patirtimi, įgyta vykdant MEDIA I, MEDIA II, MEDIA Plus ir MEDIA — mokymas programas (4), nuo 1991 m. skatinusias Europos audiovizualinės pramonės vystymąsi, kas buvo aiškiai nustatyta vertinant tas programas.

(8)

Gauti rezultatai parodė, kad Bendrijos veiksmai turėtų būti orientuojami visų pirma į:

(9)

Media programa turėtų paskatinti kūrybinio proceso autorius (scenaristus ir režisierius) ir paraginti juos plėtoti ir diegti naujus kūrybos metodus, kurie padidintų Europos audiovizualinio sektoriaus novatoriškumą.

(10)

Atsižvelgiant į skirtingus taikymo būdus, naudotojus ir poreikius, yra daugiau nei viena kino rodymo technologijų skaitmeninimo platforma. MEDIA programos bandomieji projektai yra bandymai, parengiantys audiovizualiniam vystymuisi ateityje.

(11)

Parengiamasis veiksmas „Augimas ir Audiovizualinis sektorius: i2i Audiovizualinis sektorius“, papildantis MEDIA Plus ir MEDIA-mokymas programas yra naujas Bendrijos paramos audiovizualiniam sektoriui politikos įgyvendinimo etapas. Jis buvo konkrečiai parengtas tam, kad padėtų spręsti šio sektoriaus mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) problemą — ribotą galimybę gauti finansavimą. „Augimas ir audiovizualinis sektorius: i2i audiovizualinis sektorius“ veiksmo įvertinimas patvirtino, kad jis atitinka sektoriaus poreikius ir kad reikia ta pačia linkme tęsti Bendrijos veiksmus, tačiau juos reikia labiau priderinti prie konkrečių sektoriaus poreikių.

(12)

Europos audiovizualiniam sektoriui būdingas didelis augimo, naujovių ir dinamiškumo potencialas, rinkos susiskaidymas dėl kultūrų ir kalbų įvairovės ir atitinkamai didelis MVĮ bei labai mažų įmonių, kurios nuolat kenčia dėl kapitalo stokos, skaičius. Siekiant įgyvendinti Bendrijos paramą, reikėtų atsižvelgti į konkretų audiovizualinio sektoriaus pobūdį ir užtikrinti, kad su paramos dydžiu susijusios administracinės ir finansinės procedūros būtų kuo labiau supaprastintos ir suderintos su siekiamais tikslais ir sektoriaus praktika ir poreikiais.

(13)

Visoje ES viena pagrindinių kliūčių konkurencijai yra ta, kad beveik neegzistuoja bendrovių, besispecializuojančių audiovizualinio sektoriaus paskolų finansavimo srityje.

(14)

Komisija ir valstybės narės turėtų peržiūrėti savo paramą audiovizualiniam sektoriui, ypač parengiamojo veiksmo „Augimas ir audiovizualinis sektorius: i2i audiovizualinis sektorius“ rezultatus, siekdamos nustatyti — kaip parama ateityje gali supaprastinti specialistų pasiūlymų finansuoti paskolas MVĮ vystymąsi.

(15)

Valstybėse narėse jau sukurtas nacionalinius audiovizualinius projektus remiančias ir privatų kapitalą mobilizuojančias paskolų finansavimo sistemas reikėtų išnagrinėti siekiant nustatyti, ar šis kapitalas galėtų tapti prieinamas nenacionaliniams Europos projektams.

(16)

Didesnis su Europos audiovizualine rinka susijusios informacijos skaidrumas ir geresnis jos platinimas gali padidinti sektoriaus subjektų, ypač MVĮ, konkurencingumą. Tai galėtų sustiprinti privačių investuotojų pasitikėjimą padedant suprasti pramonės sektoriaus galimybes. Tai taip pat palengvina Bendrijos veiksmų vertinimą ir su jais susijusią tolesnę veiklą. Europos Sąjungos dalyvavimas Europos audiovizualinės observatorijos veikloje turėtų padėti pasiekti šiuos tikslus.

(17)

25 valstybių narių Bendrijoje bendradarbiavimas vis labiau tampa strategine priemone, skirta stiprinti Europos kino pramonės konkurencingumą. Todėl reikia didesnės paramos ES masto tinklų projektais visais MEDIA programos lygiais — mokymo, kūrimo, platinimo ir rėmimo. Tai pirmiausia taikytina bendradarbiavimui su atstovais iš valstybių narių, kurios įstojo į Europos Sąjungą po 2004 m. balandžio 30 d. Reikėtų pažymėti, kad bet kokia audiovizualinio sektoriaus atstovų bendradarbiavimo strategija turėtų atitikti Bendrijos konkurencijos teisę.

(18)

Norint išspręsti sektoriaus struktūrines problemas ir siekiant, kad Europos audiovizualinis sektorius atlaikytų globalizacijos iššūkius, kino pramonei būtina visuomenės parama Europos, nacionaliniu, regiono ir vietos lygiu.

(19)

Europos Sąjungos šalys kandidatės ir ELPA šalys, kurios yra EEE susitarimo šalys, gali dalyvauti Bendrijos programose pagal su šiomis valstybėmis pasirašytus susitarimus.

(20)

Bendradarbiavimas tarp MEDIA ir Eurimages turi būti sustiprintas, tačiau neturėtų būti pasiekta integracija finansinių ir administracinių klausimų srityje.

(21)

2003 m. birželio 19–20 d. Salonikų Europos Vadovų Taryba priėmė „Darbotvarkę Vakarų Balkanams: žengiant Europos integracijos keliu“, numatančią, kad Bendrijos programos turėtų būti prieinamos šalims, dalyvaujančioms stabilizacijos ir asociacijos procese, remiantis Bendrijos ir tų šalių pagrindų susitarimais.

(22)

Kitos Europos valstybės — Europos Tarybos konvencijos dėl televizijos be sienų šalys yra sudėtinė Europos audiovizualinės erdvės dalis ir todėl joms turėtų būti suteikta galimybė, jei jos to pageidauja ir atsižvelgiant į biudžeto galimybes ar jų audiovizualinės pramonės prioritetus, dalyvauti šioje programoje arba pasinaudoti siauresne bendradarbiavimo formule remiantis papildomais asignavimais ir specialia tvarka pagal susitarimuose tarp atitinkamų šalių nustatytas sąlygas.

(23)

Suderintų tarpusavio interesų pagrindu plėtojamas bendradarbiavimas su trečiosiomis ne Europos šalimis gali sukurti pridėtinės vertės Europos audiovizualinėje pramonėje dėl europinių kūrinių reklamos, patekimo į rinką, platinimo, skleidimo ir eksploatavimo tose šalyse. Toks bendradarbiavimas turėtų būti plėtojamas remiantis papildomais asignavimais ir specialiais susitarimais, dėl kurių susitaria atitinkamos šalys.

(24)

Reikėtų įgyvendinti atitinkamas priemones, kuriomis siekiama apsisaugoti nuo pažeidimų ir sukčiavimo, išieškoti lėšas, kurios buvo prarastos, netinkamai išmokėtos ar panaudotos.

(25)

Šiuo sprendimu visai programos trukmei nustatomas finansinis paketas, kuris yra pagrindinis orientyras, kaip apibrėžta 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžeto disciplinos ir patikimo finansų valdymo (5) 37 punkte, biudžeto valdymo institucijai metinės biudžeto sudarymo procedūros metu.

(26)

Šiam sprendimui įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti priimtos vadovaujantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimu 1999/468/EB, nustatančiu Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (6).

(27)

Veiksmų stebėsenos ir vertinimo tvarka turėtų apimti išsamias metines ataskaitas, taip pat konkrečius, pamatuojamus, pasiekiamus, aktualius ir laike apribotus tikslus bei rodiklius.

(28)

Siekiant užtikrinti pereinamąjį procesą nuo MEDIA Plus ir MEDIA — mokymas programų prie šiuo sprendimu nustatytos programos, reikėtų numatyti pereinamojo laikotarpio priemones.

(29)

Kadangi šio sprendimo tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi, dėl veiksmo masto bei poveikio, tų tikslų būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo sprendimu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,

a)

išsaugoti ir sustiprinti Europos kultūrų ir kalbų įvairovę ir kinematografinį bei audiovizualinį paveldą, užtikrinti jų prieinamumą visuomenei ir skatinti kultūrų dialogą;

b)

be kitų būdų, naudojantis ir didesniu rinkos dalyvių bendradarbiavimu, padidinti Europos audiovizualinių kūrinių apyvartą ir jų auditoriją Europos Sąjungoje ir už jos ribų;

c)

stiprinti Europos audiovizualinio sektoriaus konkurencingumą atviros ir konkurencingos Europos rinkos, kurioje yra geros įdarbinimo galimybės, sąlygomis, to siekti ir skatinant ryšius tarp audiovizualinio sektoriaus specialistų.

a)

iki audiovizualinių produktų gamybos — audiovizualinės srities įgūdžių įgijimą bei tobulinimą ir Europos audiovizualinių kūrinių parengiamuosius darbus;

b)

po audiovizualinių produktų gamybos — Europos audiovizualinių kūrinių platinimą ir propagavimą;

c)

bandomuosius projektus siekiant užtikrinti, kad programa prisitaikytų prie rinkos pokyčių.

a)

skatinti kūrybingumą audiovizualiniame sektoriuje ir Europos kinematografinio bei audiovizualinio paveldo pažinimą bei skleidimą;

b)

stiprinti Europos audiovizualinio sektoriaus struktūrą, ypač MVĮ;

c)

Europos audiovizualinio sektoriaus rinkoje sumažinti atotrūkį tarp šalių, kurių audiovizualinės srities gamybos pajėgumai yra dideli, ir šalių, kurių audiovizualinės srities gamybos pajėgumai yra maži ir (arba) geografinė teritorija ar kalbinė erdvė yra ribota;

d)

sekti ir remti su skaitmeninimu susijusį rinkos vystymąsi, įskaitant patrauklių skaitmeninių Europos filmų katalogų skaitmeninėse platformose rėmimą.

1.

sustiprinti Europos audiovizualinės srities specialistų įgūdžius parengiamųjų darbų, gamybos, platinimo ir (arba) skleidimo ir propagavimo srityse, siekiant pagerinti Europos audiovizualinių kūrinių kokybę ir potencialą. Programa pirmiausia remiama šių sričių veikla:

Taip pat turėtų būti imtasi priemonių siekiant užtikrinti specialistų ir instruktorių iš kitų šalių nei ta, kurioje vykdoma pagal 2 punkto a, b ir c papunkčius remiama mokymo veikla, dalyvavimą.

2.

stiprinti audiovizualinio sektoriaus mokymo veiklos europinę dimensiją šiais būdais:

3.

skiriant specialias stipendijas sudaryti galimybę valstybių narių, kurios įstojo į Europos Sąjungą po 2004 m. balandžio 30 d., specialistams dalyvauti 1 punkte nurodytoje mokymo veikloje.

a)

remti nepriklausomų prodiuserių bendrovių Europos ir tarptautinei rinkoms skirtų gamybos projektų parengiamuosius darbus;

b)

remti europinės produkcijos bendrovių ir projektų finansavimo planų rengimą, pirmiausia bendros gamybos finansavimo planus. Šios dalies a ir b punktuose nurodytos priemonės įgyvendinamos laikantis priede pateikiamų nuostatų.

a)

stiprinti Europos platinimo sektorių, skatinant platintojus investuoti į nenacionalinių Europos filmų bendrą gamybą, įsigijimą ir propagavimą bei kurti suderintas rinkodaros strategijas;

b)

gerinti nenacionalinių Europos filmų apyvartą Europos ir tarptautinėje rinkoje imantis priemonių skatinti eksportą, platinimą visose laikmenose ir įtraukimą į kino teatrų programas;

c)

remti nepriklausomų prodiuserių bendrovių pagamintų Europos audiovizualinių kūrinių tarpvalstybinį skleidimą skatinant transliuotojų ir nepriklausomų prodiuserių bei platintojų bendradarbiavimą;

d)

skatinti Europos audiovizualinių kūrinių skaitmeninimą ir konkurencingos skaitmeninių kūrinių rinkos kūrimą;

e)

skatinti kino teatrus pasinaudoti skaitmeninio platinimo teikiamomis galimybėmis.

a)

gerinti Europos audiovizualinių kūrinių apyvartą užtikrinant, kad Europos audiovizualinio sektoriaus dalyviai galėtų patekti į profesionalias Europos ir tarptautines rinkas;

b)

gerinti Europos ir tarptautinės visuomenės galimybes susipažinti su Europos audiovizualiniais kūriniais;

c)

skatinti nacionalinių organizacijų, propaguojančių filmus ir audiovizualines programas, bendrus veiksmus;

d)

skatinti Europos kinematografinio ir audiovizualinio paveldo propagavimą ir visuomenės galimybių naudotis juo Europos ir tarptautiniu lygiu gerinimą.

a)

ELPA šalys, kurios yra EEE narės, remiantis EEE susitarimo nuostatomis;

b)

stojančios šalys, gaunančios pasirengimo stojimui į Europos Sąjungą strategijos teikiamą naudą, remiantis šių šalių dalyvavimo Bendrijos programose bendraisiais principais ir bendrosiomis sąlygomis bei tvarka, nustatytais atitinkamai pagrindų susitarime ir Asociacijos tarybų sprendimuose;

c)

Vakarų Balkanų šalys, remiantis pagrindų susitarimais, kurie bus sudaryti su šiomis valstybėmis dėl jų dalyvavimo Bendrijos programose, nustatyta tvarka.

a)

bendrųjų gairių visoms priede nurodytoms priemonėms;

b)

skelbiamų konkursų turinio, kriterijų nustatymo ir projektų atrankos tvarkos;

c)

klausimų, susijusių su metiniu vidiniu programos lėšų paskirstymu, įskaitant priemones, skirtas profesinių įgūdžių gerinimui, parengiamiesiems darbams, platinimui ir (arba) skleidimui ir propagavimui;

d)

veiklos stebėsenos ir vertinimo tvarkos;

e)

bet kokio pasiūlymo dėl Bendrijos lėšų, viršijančių 200 000 EUR sumą, skyrimo per metus vienam gavėjui mokymo ir propagavimo atveju, 200 000 EUR — parengiamųjų darbų atveju ir 300 000 EUR — platinimo atveju;

f)

7 straipsnyje numatytų bandomųjų projektų atrankos.

a)

turėti pakankamai darbuotojų, turinčių profesinių ir kalbinių įgūdžių, kurių reikia darbui tarptautinio bendradarbiavimo aplinkoje;

b)

turėti tinkamą infrastruktūrą, ypač kompiuterinę įrangą ir ryšių priemones;

c)

dirbti tokiomis administracinėmis sąlygomis, kurios leidžia tinkamai atlikti jų užduotis ir išvengti interesų konfliktų.

a)

ne vėliau kaip po trejų metų nuo programos veikimo pradžios — tarpinio vertinimo pranešimą apie pasiektus rezultatus ir šios programos įgyvendinimo kiekybinius bei kokybinius aspektus;

b)

ne vėliau kaip po ketverių metų nuo programos veikimo pradžios — Komunikatą dėl programos pratęsimo;

c)

pabaigus įgyvendinti programą ir iki 2015 m. gruodžio 31 d. — išsamų ex post įvertinimo pranešimą, apimantį programos įgyvendinimą ir rezultatus.

a)

stiprindama Europos audiovizualinio sektoriaus konkurencingumą ir vystymosi galimybes šiomis priemonėmis: didinant skirtingose šalyse surinktų duomenų palyginamumą ir taip skatinant rinkos skaidrumą, užtikrinant ūkio subjektams galimybę gauti finansinę bei teisinę informaciją ir statistinius duomenis, ypač susijusius su valstybėmis narėmis, kurios įstojo į Europos Sąjungą po 2004 m. balandžio 30 d.;

b)

sudarydama geresnes sąlygas programos stebėsenai ir palengvindama jos vertinimą.

—

1990 m. gruodžio 21 d. Tarybos sprendimu 90/685/EEB dėl veiksmų programos, skirtos skatinti Europos garso ir vaizdo įrašų pramonės vystymą, įgyvendinimo (Media) (1991–1995 m.) (OL L 380, 1990 12 31, p. 37) (MEDIA I),

—

1995 m. liepos 10 d. Tarybos sprendimu 95/563/EB dėl programos, skirtos skatinti Europos garso ir vaizdo kūrinių kūrimą ir platinimą, įgyvendinimo (Media II — kūrimas ir platinimas) (1996-2000 m.) (OL L 321, 1995 12 30, p. 25) ir 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos sprendimu 95/564/EB dėl Europos garso ir vaizdo įrašų programų pramonės specialistų mokymo programos įgyvendinimo (Media II — mokymas) (OL L 321, 1995 12 30, p. 33) (MEDIA II), 2000 m. gruodžio 20 d. Tarybos sprendimu 2000/821/EB dėl programos, skatinančios Europos garso ir vaizdo kūrinių kūrimą, platinimą bei skatinimą, įgyvendinimo

—

(MEDIA plius — kūrimas, platinimas ir reklama) (2001–2005 m.) (OL L 336, 2000 12 30, p. 82. Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 885/2004 (OL L 168, 2004 5 1, p. 1) (MEDIA Plus)), ir

—

2001 m. sausio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 163/2001/EB dėl Europos garso ir vaizdo įrašų programų pramonės specialistų mokymo programos įgyvendinimo (MEDIA — mokymas) (2001–2005 m.) (OL L 26, 2001 1 27, p. 1.) Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 885/2004 (MEDIA — mokymas)).

17.10.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 251/20

(1)

Europos bendrijos steigimo sutartimi (toliau — Sutartis) yra įvedama Sąjungos pilietybė ir numatoma, kad Bendrijos veiklos švietimo, profesinio mokymo ir su jaunimu susijusiose srityse tikslas — pirmiausia skatinti jaunimo ir socialinės-pedagoginės pakraipos mokymo specialistų mainus bei kokybišką švietimą.

(2)

Europos Sąjungos sutartis yra grindžiama laisvės, demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, moterų ir vyrų lygybės bei nediskriminacijos principais. Jaunų žmonių aktyvaus pilietiškumo skatinimas turėtų prisidėti prie šių vertybių ugdymo.

(3)

2000 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1031/2000/EB buvo įsteigta Bendrijos veiksmų programa „Jaunimas“ (4). Vadovaujantis tos programos metu įgyta patirtimi, tikslinga tęsti bei stiprinti bendradarbiavimą ir Bendrijos veiksmus toje srityje.

(4)

2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 790/2004/EB buvo įsteigta Bendrijos veiklos programa, skatinant įstaigų veiklą jaunimo ugdymo srityje Europos mastu (5).

(5)

2000 m. kovo 23–24 d. Lisabonoje vykusiame neeiliniame Europos Vadovų Tarybos susitikime ES buvo iškeltas strateginis tikslas, kurio dalis — aktyvi užimtumo politika, daugiau dėmesio skirianti mokymuisi visą gyvenimą; šis tikslas buvo papildytas 2001 m. birželio 15–16 d. Geteborgo Europos Vadovų Tarybos susitikime priimta tvaraus vystymosi strategija.

(6)

Lakeno deklaracijoje, pridėtoje prie 2001 m. gruodžio 14–15 d. Europos Vadovų Tarybai pirmininkavusios valstybės narės išvadų, teigiama, kad vienas pagrindinių uždavinių, kuriuos turi išspręsti ES — kaip priartinti piliečius, visų pirma jaunus žmones, prie Europos projekto ir Europos institucijų.

(7)

2001 m. lapkričio 21 d. Komisija priėmė Baltąją knygą „Naujas postūmis Europos jaunimui“, kurioje siūloma bendradarbiavimo sistema su jaunimu susijusioje srityje, skirta visų pirma stiprinti jaunų žmonių dalyvavimą, informavimą, savanorišką veiklą ir geresnį jaunų žmonių reikalų supratimą. Europos Parlamentas priėmė šiuos pasiūlymus savo 2002 m. gegužės 14 d. rezoliucija (6).

(8)

2002 m. birželio 27 d. Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų rezoliucija (7) yra pirmiausia nustatomas atviras koordinavimo metodas, kurio prioritetinės sritys yra jaunų žmonių dalyvavimas, informavimas, savanoriška veikla ir geresnis jaunimo supratimas. Į tai reikėtų atsižvelgti įgyvendinant programą „Veiklus jaunimas“ (toliau — Programa).

(9)

Taryba savo 2003 m. gegužės 6 d. išvadose (8) pabrėžia, kad būtina išlaikyti ir vystyti būtent jauniems žmonėms skirtas esamas Bendrijos priemones, kadangi šios priemonės yra pagrindinis būdas stiprinti valstybių narių bendradarbiavimą su jaunimu susijusioje srityje; be to, minėtų priemonių prioritetus ir tikslus reikėtų suderinti su Europos bendradarbiavimo sistema srityje, susijusioje su jaunimu.

(10)

2005 m. kovo 22–23 d. pavasario Europos Vadovų Taryba priėmė Europos jaunimo paktą kaip vieną iš priemonių, galinčių prisidėti prie Lisabonos augimo ir užimtumo tikslų įgyvendinimo. Pakte dėmesys skiriamas trims sritims: užimtumui, integracijai ir socialinei pažangai; švietimui, mokymui ir mobilumui; profesinės veiklos suderinimui su šeimyniniu gyvenimu.

(11)

Bendrijos veikla prisidedama prie aukštos kokybės švietimo ir mokymo; ja turi būti siekiama pašalinti nelygybės apraiškas ir skatinti moterų bei vyrų lygybę, vadovaujantis Sutarties 3 straipsnio 2 dalimi.

(12)

Reikėtų atsižvelgti į ypatingus neįgaliųjų poreikius.

(13)

Būtina skatinti aktyvų pilietiškumą ir, įgyvendinant veiklos kryptis, intensyviau kovoti su bet kokiomis atskirties ir diskriminacijos formomis, įskaitant dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos, remiantis Sutarties 13 straipsnio 1 dalimi.

(14)

Šalys kandidatės ir ELPA šalys, kurios yra EEE susitarimo šalys, yra pripažįstamos galinčiomis dalyvauti Bendrijos programose pagal su šiomis šalimis sudarytus susitarimus.

(15)

2003 m. birželio 19–20 d. Salonikų Europos Vadovų Taryba priėmė „Salonikų darbotvarkę Vakarų Balkanams: Europos integracijos linkme“, kurioje numatyta, kad šalys, kurios dalyvauja stabilizacijos ir asociacijos procese, turėtų turėti galimybę dalyvauti Bendrijos programose remiantis pagrindų susitarimais, kuriuos pasirašys Bendrija ir šios šalys.

(16)

Reikėtų imtis priemonių, kad būtų sudaryta galimybė Šveicarijai dalyvauti Programoje.

(17)

1995 m. Europos ir Viduržemio jūros regiono konferencijoje priimtoje Barselonos deklaracijoje teigiama, kad vykdant jaunimo mainus būsimos kartos būtų paruošiamos glaudesniam Europos ir Viduržemio jūros regiono partnerių bendradarbiavimui, laikantis žmogaus teisių bei pagrindinių laisvių principų.

(18)

Taryba savo 2003 m. birželio 16 d. išvadose, remdamasi Komisijos komunikatu „Platesnė Europa — kaimynystė: naujas santykių su mūsų Rytų ir Pietų kaimynais pagrindas“, nustato Bendrijos veiklos kryptis — kultūrinio bendradarbiavimo, tarpusavio supratimo ir bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje su kaimyninėmis šalimis stiprinimą.

(19)

Dabartinės Jaunimo programos tarpinės vertinimo ataskaitos ir viešos konsultacijos apie Bendrijos veiklos ateitį švietimo, mokymo ir su jaunimu susijusiose srityse rodo, kad egzistuoja stiprus ir kai kuriais aspektais vis didėjantis poreikis tęsti bendradarbiavimą ir mobilumo veiklą su jaunimu susijusioje srityje Europos lygiu; jose taip pat pažymima, kad įgyvendinant tokią veiklą reikalingas paprastesnis, patogesnis ir lankstesnis požiūris.

(20)

Vadovaujantis patikimo finansų valdymo principu, Programos įgyvendinimas gali būti supaprastintas naudojant finansavimą vienkartine išmoka, skirta teikti paramą Programos dalyviams arba nacionalinio lygio Bendrijos paramos struktūroms, įsteigtoms administruoti Programą.

(21)

Komisija ir valstybės narės bendradarbiaudamos turėtų nuolat stebėti ir vertinti Programą, kad ją — pirmiausia priemonių įgyvendinimo prioritetus — būtų galima tikslinti. Ši stebėsena ir vertinimas turėtų apimti aiškius ir svarbius tikslus bei rodiklius.

(22)

Programos teisinio pagrindo formuluotė turi būti pakankamai lanksti, kad būtų įmanoma tinkamai tikslinti veiksmus, siekiant patenkinti per 2007–2013 m. laikotarpį kintančius poreikius ir išvengti ankstesnių programų per daug išsamių nuostatų; todėl šiame sprendime sąmoningai apsiribojama bendrais veiksmų apibrėžimais bei jų esminėmis administracinėmis ir finansinėmis nuostatomis.

(23)

Reikėtų užtikrinti tinkamą Programos užbaigimą, visų pirma — jos valdymo daugiametės tvarkos tęsimą, pavyzdžiui, techninės ir administracinės pagalbos finansavimą. Nuo 2014 m. sausio 1 d. techninė ir administracinė pagalba prireikus užtikrins iki 2013 m. pabaigos nebaigtų veiksmų valdymą.

(24)

Būtina numatyti konkrečią 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (9) taikymo tvarką ir jo įgyvendinimo priemones bei nuo šių tekstų leidžiančias nukrypti nuostatas, kurių gali prireikti dėl naudos gavėjų ypatumų ir veiksmų pobūdžio.

(25)

Turėtų būti įgyvendintos atitinkamos priemonės, kad būtų užkirstas kelias pažeidimams ir sukčiavimui bei išieškomos prarastos arba neteisingai sumokėtos ar panaudotos lėšos.

(26)

Šiame sprendime visam Programos laikotarpiui nustatomas finansinis paketas, kuris yra biudžeto valdymo institucijos svarbiausias orientacinis dydis kasmetinės biudžeto sudarymo procedūros metu, kaip apibrėžta 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo (10) 37 punkte.

(27)

Kadangi šio sprendimo tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti, nes būtinos daugiašalės partnerystės, transnacionalinės mobilumo priemonės bei informacijos mainai Europos lygiu, ir kadangi, dėl siūlomų veiksmų ir priemonių transnacionalinio ir daugiašalio pobūdžio, tų tikslų būtų geriau siekti Bendrijos lygiu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo sprendimu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

(28)

Šiam sprendimui įgyvendinti reikalingos priemonės turėtų būti priimamos laikantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (11).

(29)

Remiantis Sprendimu Nr. 1031/2000/EB ir Sprendimu Nr. 790/2004/EB reikėtų priimti laikinąsias priemones veiksmams, pradėtiems iki 2006 m. gruodžio 31 d., stebėti,

a)

skatinti aktyvų jaunų žmonių pilietiškumą apskritai, skiriant ypatingą dėmesį jų europiniam pilietiškumui;

b)

ugdyti jaunų žmonių solidarumą ir skatinti jų toleranciją, ypač siekiant sustiprinti socialinę sanglaudą ES;

c)

skatinti skirtingų šalių jaunų žmonių tarpusavio supratimą;

d)

prisidėti gerinant jaunimo veiklos paramos sistemų kokybę ir pilietinės visuomenės organizacijų su jaunimu susijusioje srityje gebėjimus;

e)

skatinti Europos bendradarbiavimą su jaunimu susijusioje srityje.

1.

Bendruoju tikslu — skatinti aktyvų jaunų žmonių pilietiškumą apskritai, skiriant ypatingą dėmesį jų europiniam pilietiškumui — siekiama:

2.

Bendruoju tikslu — ugdyti jaunų žmonių solidarumą ir skatinti jų toleranciją, ypač siekiant sustiprinti socialinę sanglaudą ES — siekiama:

3.

Bendruoju tikslu — skatinti skirtingų šalių jaunų žmonių tarpusavio supratimą — siekiama:

4.

Bendruoju tikslu — prisidėti gerinant jauniems žmonėms paramą teikiančių struktūrų darbo kokybę ir pilietinės visuomenės organizacijų su jaunimu susijusioje srityje gebėjimus — siekiama:

5.

Bendruoju tikslu — skatinti Europos bendradarbiavimą su jaunimu susijusioje srityje, deramai atsižvelgiant į vietos ir regioninius aspektus, — siekiama:

—

remti jaunų žmonių mainus siekiant padidinti jų mobilumą;

—

remti jaunimo iniciatyvas ir su dalyvavimu demokratiniame gyvenime susijusius projektus bei veiklą siekiant ugdyti jaunų žmonių pilietiškumą ir tarpusavio supratimą.

—

remti projektus su 5 straipsnio 2 dalyje minimomis šalimis partnerėmis, pirmiausia jaunų žmonių ir asmenų, dirbančių su jaunimu ir jaunimo organizacijomis susijusį darbą, mainus;

—

remti iniciatyvas, stiprinančias jaunų žmonių tarpusavio supratimą, jų solidarumo ir tolerancijos jausmą bei bendradarbiavimo plėtojimą su jaunimu susijusioje ir pilietinės visuomenės srityje šiose šalyse.

—

organizuoti įvairių su jaunimu susijusios srities dalyvių, ypač pačių jaunų žmonių, su jaunimu ir jaunimo organizacijomis susijusį darbą dirbančių asmenų ir politiką formuojančių asmenų struktūrinį dialogą;

—

remti jaunimo seminarus socialiniais, kultūriniais ir politiniais klausimais, kuriais domisi jauni žmonės;

—

prisidėti prie politinio bendradarbiavimo su jaunimu susijusioje srityje plėtojimo;

—

palengvinti tinklų, būtinų geriau suprasti jaunimą, kūrimą.

a)

valstybės narės;

b)

ELPA valstybės, kurios yra EEE susitarimo šalys — pagal to susitarimo nuostatas;

c)

šalys kandidatės, kurios naudojasi pasirengimo narystei strategija, remiantis šių šalių dalyvavimo Bendrijos programose bendraisiais principais, sąlygomis ir priemonėmis, nustatytomis pagrindų susitarimuose, sudarytuose su šiomis šalimis dėl jų dalyvavimo Bendrijos programose;

d)

Vakarų Balkanų šalys pagal susitarimus, kurie bus sudaryti su šiomis šalimis remiantis pagrindų susitarimais, numatančiais jų dalyvavimą Bendrijos programose;

e)

Šveicarija, jeigu su šia šalimi bus sudarytas dvišalis susitarimas.

a)

imasi būtinų priemonių užtikrinti sklandų programos funkcionavimą nacionaliniu lygiu, įtraukdamos su įvairiais jaunimo reikalais susijusias šalis pagal nacionalinę praktiką;

b)

įgyvendindamos programos veiksmus nacionaliniu lygiu įsteigia (paskiria) nacionalines agentūras ir stebi jų veiklą laikydamosi Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 54 straipsnio 2 dalies c punkto ir šių kriterijų:

c)

prisiima atsakomybę už b punkte nurodytoms nacionalinėms agentūroms perduotų asignavimų, skirtų finansuoti projektus, patikimą valdymą. Visų pirma jos užtikrina, kad nacionalinės agentūros laikytųsi skaidrumo, vienodo požiūrio ir dvigubo finansavimo kitomis Bendrijos priemonėmis vengimo principų, ir įsipareigoja išieškoti susigrąžintinas lėšas iš naudos gavėjų;

d)

imasi būtinų priemonių vykdyti b punkte nurodytų nacionalinių agentūrų finansų auditą ir stebėseną, visų pirma:

a)

šios programos įgyvendinimo priemonėmis, įskaitant metinį darbo planą;

b)

bendra įvairių programos veiksmų pusiausvyra;

c)

finansavimo kriterijais (pvz., jauni gyventojai, BVP, geografinis atstumas tarp šalių), taikomais orientaciniam lėšų paskirstymui valstybėms narėms, siekiant užtikrinti decentralizuotą veiksmų valdymą;

d)

priedo 4.2 punkte nurodyto susitarimo, įskaitant metinio darbo plano ir Europos jaunimo forumo metinio pranešimo, įgyvendinimo stebėsena;

e)

programos vertinimo priemonėmis;

f)

suinteresuotų jaunų žmonių dalyvavimo patvirtinimo priemonėmis;

g)

8 straipsnio 7 dalyje minėtomis priemonėmis, skirtomis tikslinti programos veiksmus.

a)

iki 2011 m. kovo 31 d. — tarpinę vertinimo ataskaitą apie pasiektus rezultatus ir programos įgyvendinimo kiekybinius bei kokybinius aspektus;

b)

iki 2011 m. gruodžio 31 d. — komunikatą apie programos pratęsimą;

c)

iki 2016 m. kovo 31 d. — ex post vertinimo ataskaitą.

17.10.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 251/37

(1)

Tarybos sprendimu 1999/382/EB (4) buvo patvirtintas Bendrijos profesinio mokymo veiksmų „Leonardo da Vinci“ programos antrasis etapas.

(2)

Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 253/2000/EB (5) buvo patvirtintas Bendrijos veiksmų programos švietimo srityje „Socrates“ antrasis etapas.

(3)

Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 2318/2003/EB (6) buvo patvirtinta daugiametė veiksmingos informacijos ir komunikacijos technologijų (IKT) integracijos į Europos švietimo ir mokymo sistemas programa (e-mokymosi programa).

(4)

Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 791/2004/EB (7) buvo patvirtinta Bendrijos veiklos programa, skirta skatinti institucijų, Europos mastu veikiančių švietimo ir mokymo srityje, veiklą ir remti konkrečius veiksmus šioje srityje.

(5)

Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 2241/2004/EB (8) buvo patvirtinta bendra sistema siekiant užtikrinti kvalifikacijų ir gebėjimų skaidrumą (Europass).

(6)

Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 2317/2003/EB (9) buvo patvirtinta aukštojo mokslo kokybės stiprinimo ir tarpkultūrinio supratimo skatinimo bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis programa (Erasmus Mundus) (2004–2008 m.).

(7)

Bolonijos deklaracija, kurią 1999 m. birželio 19 d. pasirašė 29 Europos šalių švietimo ministrai, įsteigė tarpvyriausybinį procesą, kurio tikslas — iki 2010 m. sukurti „Europos aukštojo mokslo erdvę“, kuriai reikalinga parama Bendrijos lygiu.

(8)

Lisabonos Europos Vadovų Tarybos susitikimas 2000 m. kovo 23–24 d. iškėlė strateginį tikslą, kad Europos Sąjunga taptų konkurencingiausia ir dinamiškiausia žiniomis pagrįsta ekonomika pasaulyje, pasižyminčia tvariu ekonomikos augimu, sukuriančia daugiau ir geresnių darbo vietų bei stiprinančia socialinę sanglaudą, ir pakvietė Švietimo tarybą apsvarstyti konkrečius švietimo sistemų ateities tikslus, sutelkiant dėmesį į bendras problemas ir prioritetus, tuo pačiu atsižvelgiant į nacionalinę įvairovę.

(9)

Pažangi žinių visuomenė yra didesnio augimo ir aukštesnio užimtumo lygio pagrindas. Švietimas ir mokymas yra pagrindiniai Europos Sąjungos prioritetai siekiant Lisabonos tikslų.

(10)

2001 m. vasario 12 d. Taryba patvirtino ataskaitą dėl konkrečių švietimo ir mokymo sistemų ateities tikslų. Vėliau, 2002 m. birželio 14 d., ji patvirtino išsamią darbo programą dėl šių tikslų tęstinumo, kuriai reikalinga parama Bendrijos lygiu.

(11)

Geteborgo Europos Vadovų Tarybos susitikime 2001 m. birželio 15–16 d. buvo sutarta dėl tvaraus vystymosi strategijos ir Lisabonos užimtumo, ekonominių reformų ir socialinės sanglaudos procesas papildytas aplinkosaugos dimensija.

(12)

Barselonos Europos Vadovų Tarybos susitikime 2002 m. kovo 15–16 d. buvo iškeltas tikslas, kad iki 2010 m. Europos Sąjungos švietimo ir mokymo sistemos taptų pasauliniu kokybės standartu ir buvo paraginta imtis veiksmų siekiant tobulinti pagrindinių įgūdžių įvaldymą, visų pirma mokant mažiausiai dviejų užsienio kalbų nuo labai jauno amžiaus.

(13)

Komisijos komunikatas ir 2002 m. birželio 27 d. Tarybos rezoliucija (10) dėl mokymosi visą gyvenimą patvirtina, kad mokymasis visą gyvenimą turėtų būti stiprinamas šiai sričiai skirtose Bendrijos programose plėtojamais veiksmais ir politikos kryptimis.

(14)

2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos rezoliucija (11) patvirtino glaudesnio europinio bendradarbiavimo profesinio švietimo ir mokymo srityse procesą, kuriam reikalinga parama Bendrijos lygiu. Pagal Kopenhagos deklaraciją, dėl kurios 2002 m. lapkričio 30 d. susitarė 31 Europos šalies švietimo ministrai, į šį procesą buvo įtraukti socialiniai partneriai ir šalys kandidatės.

(15)

Komisijos komunikate dėl veiksmų plano įgūdžiams ir mobilumui buvo pažymėta, kad reikia toliau tęsti veiksmus Europos lygiu, kad būtų pagerintas švietimo ir mokymo kvalifikacijų pripažinimas.

(16)

Komisijos komunikate dėl veiksmų plano, skatinančio kalbų mokymąsi ir kalbinę įvairovę, buvo nustatyti veiksmai, kurių 2004–2006 m. laikotarpiu turi būti imtasi europiniu lygiu, ir reikalaujama juos plėtoti.

(17)

Kalbų mokymo ir mokymosi bei kalbų įvairovės skatinimui turi būti skiriama pirmenybė vykdant Bendrijos veiksmus švietimo ir mokymo srityje. Kalbų mokymas ir mokymasis ypač svarbus kaimyninėms valstybėms narėms.

(18)

Esamų Socrates ir Leonardo da Vinci programų tarpinės vertinimo ataskaitos ir viešos konsultacijos dėl Bendrijos veiklos švietimo ir mokymo srityje ateities atskleidė didelį ir tam tikrais atžvilgiais augantį poreikį tęsti bendradarbiavimą ir mobilumą šiose srityse europiniu lygiu. Ataskaitose buvo pabrėžta, kaip svarbu plėtoti glaudesnius Bendrijos programų ir politikos plėtros kūrimo švietimo ir mokymo srityje saitus, išreikštas pageidavimas Bendrijos veiksmus planuoti taip, kad jie būtų geriau pritaikyti mokymosi visą gyvenimą paradigmai, ir primygtinai pareikalauta paprastesnio, palankesnio vartotojui bei lankstesnio požiūrio į tokių veiksmų įgyvendinimą.

(19)

Atsižvelgiant į patikimo finansų valdymo principą, programos įgyvendinimą galima supaprastinti taikant vienkartinės išmokos sistemą. Ją galima taikyti programos dalyviams suteiktai paramai ar Bendrijos paramai struktūroms, sukurtoms nacionaliniu lygiu programai administruoti.

(20)

Daug pranašumų teiktų Bendrijos paramos tarptautiniam bendradarbiavimui ir mobilumui švietimo ir mokymo srityse integravimas į bendrą programą, kuri sudarytų palankias sąlygas didesnėms skirtingų veiklos sričių sinergijoms, teiktų didesnius pajėgumus remiant mokymosi visą gyvenimą plėtrą ir sudarytų sąlygas nuoseklesniems, paprastesniems bei veiksmingesniems administravimo būdams. Bendra programa taip pat skatintų geresnį įvairių švietimo ir mokymo lygių bendradarbiavimą.

(21)

Todėl turėtų būti parengta Mokymosi visą gyvenimą programa, kuri pasitelkdama mokymąsi visą gyvenimą prisidėtų plėtojant Europos Sąjungą, kaip pažangią žinių visuomenę, pasižyminčią darniu ekonomikos augimu, kuriančią daugiau ir geresnių darbo vietų ir stiprinančią socialinę sanglaudą.

(22)

Atsižvelgiant į mokyklų, aukštojo mokslo, profesinio mokymo ir suaugusiųjų švietimo sektorių ypatumus ir dėl jų kylantį poreikį Bendrijos veiksmus pagrįsti jiems pritaikytais tikslais, veiksmų formomis ir organizacine struktūra, Mokymosi visą gyvenimą programoje dera išsaugoti atskiras programas, skirtas kiekvienam iš šių keturių sektorių, tuo pačiu maksimaliai didinant jų darną ir bendrumą.

(23)

Komisija savo komunikate „Kuriant mūsų bendrą ateitį. Išsiplėtusios Europos Sąjungos politikos sunkumai ir biudžeto priemonės 2007–2013 m.“ iškėlė keletą kiekybiškai apibrėžtų tikslų, kuriuos turės pasiekti nauja Bendrijos švietimo ir mokymo programų karta, kurioms reikia žymiai daugiau mobilumo ir partnerystės veiksmų.

(24)

Atsižvelgiant į įrodytą naudingą tarptautinio mobilumo poveikį asmenims ir švietimo bei mokymo sistemoms, platų nepatenkinto mobilumo poreikio mastą visuose sektoriuose ir šio poreikio svarbą siekiant Lisabonos tikslo, keturiose sektorių paprogramėse būtina iš esmės padidinti paramos tarptautiniam mobilumui mastą.

(25)

Siekiant kuo tinkamiau padengti užsienyje studijuojančių studentų realias papildomas išlaidas, standartinė studentų mobilumo stipendija turėtų būti vidutiniškai 200 EUR per mėnesį realia išraiška programos trukmės laikotarpiu.

(26)

Reikėtų labiau atsižvelgti į atskirų moksleivių mobilumo poreikius vidurinio mokslo lygiu ir atskirų suaugusiųjų besimokančiųjų mobilumo poreikius, į kuriuos iki šiol nebuvo atsižvelgta Bendrijos programose, įtraukiant naujo tipo mobilumo veiksmus į Comenius ir Grundtvig programas. Taip pat galima būtų labiau išnaudoti atskirų mokytojų mobilumo teikiamas galimybes vystant ilgalaikį kaimyninių regionų mokyklų bendradarbiavimą.

(27)

Mažosios ir vidutinės įmonės atlieka svarbų vaidmenį Europos ekonomikoje. Tačiau iki šiol tokių įmonių dalyvavimas Leonardo da Vinci programoje buvo ribotas. Reikėtų imtis veiksmų siekiant padidinti Bendrijos veiksmų patrauklumą tokioms įmonėms, visų pirma užtikrinant, kad pameistriams būtų suteikta daugiau mobilumo galimybių. Reikėtų susitarti, kad toks mobilumas būtų pripažįstamas panašiai kaip Erasmus programoje.

(28)

Atsižvelgiant į ypatingus sunkumus, kylančius asmenų, keliaujančių dėl profesinių priežasčių, ir mobilių darbuotojų vaikams Europoje, reikėtų visiškai išnaudoti Comenius programos teikiamas galimybes, remiant tarptautinius veiksmus, atitinkančius jų poreikius.

(29)

Didesnis mobilumas Europoje turėtų būti siejamas su vis didesniais standartais.

(30)

Siekiant atsižvelgti į padidėjusį poreikį remti europinio lygio veiksmus, skirtus šiems politikos tikslams siekti, teikti priemones, remiančias tarpsektorinę veiklą kalbų ir IKT srityse bei stiprinti programos rezultatų sklaidą ir naudojimą, keturias sektorių paprogrames dera papildyti skersine programa.

(31)

Siekiant atsižvelgti į augantį žinių apie Europos integracijos procesą ir jo raidą bei dialogo šiais klausimais poreikį, svarbu ugdyti šios srities mokymo, mokslinių tyrimų ir svarstymų kompetenciją remiant aukštojo mokslo institucijas, besispecializuojančias Europos integracijos proceso studijose, Europos asociacijas švietimo ir mokymo srityse bei Jean Monnet programą.

(32)

Šį sprendimą reikia formuluoti pakankamai lanksčiai, kad būtų galima daryti reikiamus pataisymus Mokymosi visą gyvenimą programos veiksmuose, atsižvelgiant į besikeičiančius poreikius 2007–2013 metų laikotarpiu bei išvengiant pernelyg išsamių Socrates ir Leonardo da Vinci ankstesnių etapų nuostatų.

(33)

Visuose savo veiksmuose Bendrija turėtų siekti šalinti nelygybes ir skatinti lygybę tarp vyrų ir moterų, kaip numatyta Sutarties 3 straipsnio 2 dalyje.

(34)

Laikantis Sutarties 151 straipsnio, Bendrija savo veiksmuose pagal kitas Sutarties nuostatas turi atsižvelgti į kultūrinius aspektus, ypač siekdama gerbti ir puoselėti savo kultūrų įvairovę. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti kultūros, švietimo ir mokymo sinergijai. Taip pat turėtų būti skatinamas tarpkultūrinis dialogas.

(35)

Būtina skatinti aktyvų pilietiškumą, pagarbą žmogaus teisėms ir demokratijai ir intensyviau kovoti su visomis atskirties formomis, įskaitant rasizmą ir ksenofobiją.

(36)

Įgyvendinant visas programos dalis reikia didinti nepalankioje padėtyje esančių grupių prieigos galimybes, taip pat aktyviai spręsti klausimus, susijusius su specialiais neįgaliųjų asmenų mokymosi poreikiais, skiriant, be kitų priemonių, didesnes stipendijas, atspindinčias neįgaliųjų dalyvių papildomas išlaidas bei remiant ženklų kalbos ir Brailio rašto mokymąsi bei naudojimą.

(37)

Reikėtų atkreipti dėmesį į Europos švietimo per sportą metų (2004 m.) pasiekimus ir tais metais pabrėžtą potencialią švietimo įstaigų ir sporto organizacijų bendradarbiavimo naudą švietimo srityje.

(38)

Narystės Europos Sąjungoje siekiančios valstybės ir ELPA šalys, kurios yra EEE narės, gali dalyvauti Bendrijos programose laikydamosi susitarimų, kuriuos pasirašys Bendrija ir šios šalys.

(39)

2003 m. birželio 19 ir 20 d. Tesalonikų Europos Vadovų Taryba patvirtino 2003 m. birželio 16 d. Tarybos išvadas dėl Vakarų Balkanų, įskaitant ir priedą „Salonikų darbotvarkė Vakarų Balkanams: žengiant Europos integracijos link“, kuriose numatoma, kad Bendrijos programose gali dalyvauti stabilizacijos ir asociacijos proceso šalys, remdamosi pagrindų susitarimais, kuriuos pasirašys Bendrija ir šios šalys.

(40)

Bendrija ir Šveicarijos Konfederacija paskelbė savo ketinimą vesti derybas dėl susitarimų sudarymo bendro intereso srityse, pavyzdžiui, Bendrijos švietimo, mokymo ir jaunimo programose.

(41)

Mokymosi visą gyvenimą programa turėtų būti reguliariai stebima ir vertinama bendradarbiaujant Komisijai ir valstybėms narėms, kad būtų galima daryti pataisymus, ypač dėl priemonių įgyvendinimo prioritetų. Į vertinimą turėtų būti įtrauktas išorinis vertinimas, atliekamas nepriklausomų, nešališkų institucijų.

(42)

Europos Parlamentas savo 2002 m. vasario 28 d. rezoliucijoje dėl Socrates programos įgyvendinimo (12) atkreipė dėmesį į neproporcingai sudėtingas administracines procedūras pareiškėjams dėl stipendijų antrajame programos etape.

(43)

2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (13) ir 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 įgyvendinimo taisykles (14), kurie saugo Bendrijos finansinius interesus, turi būti taikomi atsižvelgiant į paprastumo ir nuoseklumo principus pasirenkant biudžetines priemones, sumažinant atvejų, kai Komisija išlaiko tiesioginę atsakomybę už jų įgyvendinimą ir valdymą, skaičių ir atsižvelgiant į reikiamą proporcingumą tarp išteklių kiekio ir su jų naudojimu susijusia administracine našta.

(44)

Siekiant sėkmingai įgyvendinti programą administravimo srityje būtina radikaliai supaprastinti paraiškų teikimo tvarką. Administraciniai ir apskaitos reikalavimai turėtų būti proporcingi stipendijos dydžiui.

(45)

Reikėtų imtis atitinkamų priemonių siekiant užkirsti kelią pažeidimams bei sukčiavimui ir imtis būtinų veiksmų, kad būtų galima susigrąžinti prarastas, neteisėtai išmokėtas ar netinkamai panaudotas lėšas.

(46)

Tikslinga užtikrinti, kad Mokymosi visą gyvenimą programa būtų tinkamai užbaigta, visų pirma užtikrinant daugiamečių jos valdymo priemonių, pavyzdžiui, techninės ir administracinės pagalbos finansavimo, tęstinumą. Nuo 2014 m. sausio 1 d. technine ir administracine pagalba prireikus būtų užtikrinta, kad būtų toliau vykdomi iki 2013 m. pabaigos neužbaigti valdymo veiksmai, įskaitant stebėsenos ir audito veiksmus.

(47)

Kadangi valstybės narės negali deramai pasiekti šio sprendimo tikslo, susijusio su europinio bendradarbiavimo indėliu į kokybišką švietimą ir mokymą — kadangi daugiašalę partnerystę, tarptautinį mobilumą ir pasikeitimą informacija reikia vykdyti Bendrijos mastu — todėl jį dėl būtinų veiksmų ir priemonių pobūdžio galima geriau pasiekti Bendrijos lygiu, Bendrija, vadovaudamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatytu subsidiarumo principu, gali tvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą, šiuo sprendimu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti.

(48)

Šis sprendimas visam programos trukmės laikotarpiui nustato finansinį paketą, kuris yra svarbiausias orientacinis dydis biudžeto institucijai kasmetinės biudžeto sudarymo procedūros metu, kaip apibrėžta 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo (15) 37 punkte .

(49)

Šio sprendimo įgyvendinimui reikalingos priemonės turėtų būti patvirtintos remiantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimu 1999/468/EB, nustatančiu Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (16),

a)

prisidėti prie kokybiško mokymosi visą gyvenimą plėtros ir skatinti didelį efektyvumą, naujoves bei europinę dimensiją šios srities sistemose ir praktikose;

b)

remti Europos mokymosi visą gyvenimą erdvės sukūrimą;

c)

padėti gerinti mokymosi visą gyvenimą kokybę, patrauklumą ir galimybių mokytis visą gyvenimą prieinamumą valstybėse narėse;

d)

padidinti mokymosi visą gyvenimą indėlį į socialinę sanglaudą, aktyvų pilietiškumą, tarpkultūrinį dialogą, lyčių lygybę ir asmens savęs realizavimą;

e)

padėti skatinti kūrybiškumą, konkurencingumą, užimtumą ir verslumo dvasios augimą;

f)

prisidėti prie gausesnio visų amžiaus grupių žmonių, įskaitant turinčius ypatingų reikmių bei esančius nepalankioje padėtyje, dalyvavimo mokymesi visą gyvenimą, nepriklausomai nuo jų socialinio ar ekonominio statuso;

g)

skatinti kalbų mokymąsi ir kalbinę įvairovę;

h)

remti naujoviškų IKT pagrįstų mokymosi visą gyvenimą turinio, paslaugų, pedagogikos ir praktikų plėtojimą;

i)

stiprinti mokymosi visą gyvenimą vaidmenį ugdant Europos pilietiškumo jausmą, paremtą žmogaus teisių ir demokratijos supratimu ir pagarba jiems, ir skatinti pagarbą bei toleranciją kitų tautų ir kultūrų atžvilgiu;

j)

skatinti bendradarbiavimą užtikrinant kokybę visuose Europos švietimo ir mokymo sektoriuose;

k)

skatinti optimalų rezultatų, naujoviškų produktų ir procesų panaudojimą ir keistis gera praktika Mokymosi visą gyvenimą programos srityse siekiant pagerinti švietimo ir mokymo kokybę.

1.

„ikimokyklinis“ — organizuota švietimo veikla iki privalomo pradinio mokymo;

2.

„mokinys“ — asmuo, įtrauktas į besimokančiųjų mokykloje sąrašą;

3.

„mokykla“ — institucija, teikianti bendrąjį (ikimokyklinį, pradinį arba vidurinį), profesinį ir techninį mokymą ir, išimtiniu atveju, taikant priemones skirtas skatinti kalbų mokymąsi, — nemokyklinė institucija, teikianti gamybine praktika pagrįstą mokymą;

4.

„mokytojai/dėstytojai ir (arba) mokymo personalas“ — asmenys, kurie pagal savo tarnybines pareigas yra tiesiogiai įtraukti į valstybių narių švietimo procesą;

5.

„profesijos mokytojai“ — asmenys, kurie pagal savo tarnybines pareigas yra tiesiogiai įtraukti į valstybių narių profesinio švietimo ir mokymo procesą;

6.

„studentas“ — aukštojo mokslo institucijoje registruotas, nepriklausomai nuo pasirinktos studijų srities asmuo, siekiantis baigti aukštojo mokslo studijas, kad gautų pripažįstamą laipsnį arba kitą pripažįstamą aukštojo mokslo kvalifikaciją, iki daktaro laipsnio imtinai;

7.

„stažuotojas“ — mokymo institucijoje, profesinio mokymo organizacijoje ar darbo vietoje profesinį mokymą gaunantis asmuo;

8.

„suaugęs besimokantysis“ — suaugusiųjų švietime dalyvaujantis besimokantysis asmuo;

9.

„žmonės darbo rinkoje“ — darbuotojai, savarankiškai dirbantys asmenys ar galintys dirbti žmonės;

10.

„aukštojo mokslo institucija“ — tai:

11.

„jungtinis magistras“ — aukštojo mokslo magistro studijos, kurios:

12.

„profesinis mokymas“ — bet kokio pobūdžio pirminis profesinis švietimas ar mokymas, įskaitant techninį ir profesinį mokymą ir pameistrystę, kuris padeda siekti valstybės narės, kurioje jis įgyjamas, kompetentingų institucijų pripažįstamos profesinės kvalifikacijos, taip pat bet koks tęstinis profesinis švietimas ar mokymas, kuriame darbuotojas dalyvauja savo darbinės veiklos Bendrijoje metu;

13.

„suaugusiųjų švietimas“ — bet koks formalaus, neformalaus arba savaiminio pobūdžio neprofesinis suaugusiųjų mokymasis;

14.

„mokomasis vizitas“ — trumpalaikis vizitas, skirtas studijuoti tam tikrą mokymosi visą gyvenimą aspektą kitoje valstybėje narėje;

15.

„mobilumas“ — tam tikro laikotarpio praleidimas kitoje valstybėje narėje siekiant studijuoti, įgyti darbo patirties, užsiimti kita mokymosi ar mokymo veikla arba susijusia administracine veikla, paremtas atitinkamais priimančios šalies kalbos arba darbo kalbos parengiamaisiais ar žinių atnaujinimo kursais;

16.

„stažuotė“ — tam tikro laikotarpio praleidimas kitoje valstybėje narėje esančioje įmonėje ar organizacijoje, paremtas atitinkamais priimančios šalies kalbos ar darbo kalbos parengiamaisiais ar žinių atnaujinimo kursais, siekiant padėti asmenims prisitaikyti prie bendros Bendrijos darbo rinkos reikalavimų, įgyti konkrečių įgūdžių ir įgyjant darbo patirties patobulinti atitinkamos šalies ekonominės ir socialinės kultūros supratimą;

17.

„vienašalis“ — įtraukiantis vieną instituciją;

18.

„dvišalis“ — įtraukiantis partnerius iš dviejų valstybių narių;

19.

„daugiašalis“ — įtraukiantis partnerius iš mažiausiai trijų valstybių narių. Narius iš trijų ar daugiau valstybių narių turinčias asociacijas ar kitas institucijas Komisija gali laikyti daugiašalėmis;

20.

„partnerystė“ — dvišalis arba daugiašalis skirtingų valstybių narių institucijų arba organizacijų grupės susitarimas vykdyti bendrą veiklą mokymosi visą gyvenimą srityje;

21.

„tinklas“ — formali arba neformali institucijų, veikiančių konkrečioje mokymosi visą gyvenimą srityje, disciplinoje arba sektoriuje, grupė;

22.

„projektas“ — formalių arba neformalių organizacijų ar institucijų bendrai vykdoma bendradarbiavimo veikla, kuria siekiama apibrėžto tikslo;

23.

„projekto koordinatorius“ — organizacija arba institucija, atsakinga už daugiašalės grupės projekto įgyvendinimą;

24.

„projekto partneriai“ — organizacijos arba institucijos, sudarančios daugiašalę grupę, išskyrus koordinatorių;

25.

„įmonė“ — bet kuri ekonominėje veikloje dalyvaujanti viešojo arba privataus sektoriaus įmonė, nepriklausomai nuo jos dydžio, teisinio statuso ar ekonominio sektoriaus, kuriame ji veikia, įskaitant socialinę ekonomiką;

26.

„socialiniai partneriai“ — darbdavių ir darbuotojų organizacijos pagal nacionalinius teisės aktus ir (arba) praktiką, o Bendrijos lygiu — darbdavių ir darbuotojų organizacijos, dalyvaujančios socialiniame dialoge Bendrijos lygiu;

27.

„profesinis orientavimas ir konsultavimas“ — veikla, pavyzdžiui, informavimas, vertinimas, profesinis informavimas ir konsultavimas, padedanti besimokantiesiems, profesijos mokytojams ir kitam personalui priimti sprendimus, susijusius su švietimo ir mokymo programomis arba užimtumo galimybėmis;

28.

„rezultatų sklaida ir naudojimas“ — veikla, užtikrinanti, kad Mokymosi visą gyvenimą programos ir jos pirmtakių rezultatai yra tinkamai pripažįstami, pristatomi ir įgyvendinami plačiu mastu;

29.

„mokymasis visą gyvenimą“ — bet koks bendrasis švietimas, profesinis švietimas ir mokymas, neformalus ir savaiminis mokymasis, kuris tęsiamas visą gyvenimą, ir kurio dėka asmeninėje, pilietinėje, socialinėje ir (arba) su užimtumu susijusioje plotmėje tobulinamos žinios, įgūdžiai ir kompetencija. Jis apima profesinio konsultavimo ir orientavimo paslaugų teikimą.

a)

Comenius programa, skirta visų dalyvaujančiųjų ikimokykliniame ir mokykliniame ugdyme iki vidurinio ugdymo pabaigos mokymo bei mokymosi poreikiams ir tokį išsilavinimą teikiančioms institucijoms ir organizacijoms;

b)

Erasmus programa, skirta visų dalyvaujančiųjų formaliame aukštajame moksle ir aukštojo mokslo lygio profesiniame švietime ir mokyme mokymo bei mokymosi poreikiams, nesvarbu, kokia jų studijų trukmė ar kvalifikacija, įskaitant doktorantūros studijas, ir tokį švietimą ir mokymą teikiančioms arba sąlygas jam sudarančioms institucijoms ir organizacijoms;

c)

Leonardo da Vinci programa, skirta visų dalyvaujančiųjų profesiniame švietime ir mokyme, išskyrus aukštojo mokslo profesinį mokymą, mokymo ir mokymosi poreikiams ir tokį švietimą ir mokymą teikiančioms arba sąlygas jam sudarančioms institucijoms bei organizacijoms;

d)

Grundtvig programa, skirta dalyvaujančiųjų bet kokios formos suaugusiųjų švietime mokymo ir mokymosi poreikiams ir tokį švietimą teikiančioms ir sąlygas jam sudarančioms institucijoms bei organizacijoms.

a)

bendradarbiavimas vykdant mokymosi visą gyvenimą politiką ir naujovių diegimas;

b)

kalbų mokymosi skatinimas;

c)

naujoviškų IKT pagrįstų mokymosi visą gyvenimą turinio, paslaugų, pedagogikos ir praktikų plėtojimas;

d)

pagal programą ir ankstesnes susijusias programas remiamų veiksmų rezultatų sklaida ir naudojimas bei keitimasis gera praktika.

a)

Jean Monnet veiksmai;

b)

dotacijos veiklai, remiančios konkrečias institucijas, užsiimančias su Europos integracija susijusiais klausimais;

c)

dotacijos veiklai, skirtos paremti kitas Europos institucijas ir asociacijas švietimo ir mokymo srityse.

a)

mokiniams, studentams, stažuotojams ir suaugusiems besimokantiesiems;

b)

mokytojams, profesijos mokytojams ir kitiems personalo nariams, susijusiems su bet kuriuo mokymosi visą gyvenimą aspektu;

c)

žmonėms darbo rinkoje;

d)

institucijoms arba organizacijoms, sudarančioms galimybes mokytis pagal Mokymosi visą gyvenimą programą arba jos paprogrames;

e)

asmenims ir institucijoms, atsakingoms už sistemas ir politikos kryptis, susijusias su visais mokymosi visą gyvenimą aspektais vietos, regiono ir nacionaliniu lygiu;

f)

bet kurio lygio įmonėms, socialiniams partneriams ir jų organizacijoms, tarp jų ir prekybos organizacijoms bei prekybos ir pramonės rūmams;

g)

įstaigoms, teikiančioms profesinio orientavimo, konsultavimo ir informavimo paslaugas, susijusias su visais mokymosi visą gyvenimą aspektais;

h)

asociacijoms, dirbančioms mokymosi visą gyvenimą srityje, įskaitant studentų, stažuotojų, mokinių, mokytojų ir suaugusių besimokančiųjų asociacijas;

i)

mokslinių tyrimų centrams ir įstaigoms, dirbančioms mokymosi visą gyvenimą srityje;

j)

ne pelno organizacijoms, savanoriškoms institucijoms, nevyriausybinėms organizacijoms (NVO).

a)

visą gyvenimą besimokančių asmenų mobilumas;

b)

dvišalės ir daugiašalės partnerystės;

c)

daugiašaliai projektai, ypač skirti švietimo ir mokymo sistemų kokybės didinimui pasinaudojant tarptautinių naujovių perdavimu;

d)

vienašaliai ir nacionaliniai projektai;

e)

daugiašaliai projektai ir tinklai;

f)

mokymosi visą gyvenimą politikos krypčių ir sistemų stebėjimas ir analizė, metodinės medžiagos, įskaitant apklausas, statistinius duomenis, analizes ir rodiklius, rengimas ir reguliarus tobulinimas, veiksmai, skirti remti kvalifikacijų ir ankstesnio mokymosi skaidrumą ir pripažinimą, ir veiksmai, skirti remti bendradarbiavimą užtikrinant kokybę;

g)

dotacijos veiklai, skirtos padengti institucijų ir asociacijų, veikiančių Mokymosi visą gyvenimą programos srityje, tam tikras veiklos ir administracines išlaidas;

h)

kitos iniciatyvos, skirtos skatinti Mokymosi visą gyvenimą programos tikslus (papildomos priemonės).

a)

vadovaudamosi nacionaline praktika arba teisės aktais, imasi reikiamų veiksmų, kad nacionaliniu lygiu būtų užtikrintas efektyvus Mokymosi visą gyvenimą programos vykdymas, įtraukiant visas šalis, susijusias su bet kuriuo mokymosi visą gyvenimą aspektu;

b)

pagal Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/200 254 straipsnio 2 dalies c punkto ir Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002 38 straipsnio nuostatas įsteigia arba paskiria ir prižiūri tinkamą struktūrą, skirtą suderintam Mokymosi visą gyvenimą programos veiksmų įgyvendinimo valdymui, įskaitant biudžeto valdymą, nacionaliniu lygiu (nacionalines agentūras), vadovaujantis šiais kriterijais:

c)

prisiima atsakomybę už b punkte minėtų nacionalinių agentūrų tinkamą joms perduotų asignavimų, skirtų projektams remti, valdymą, visų pirma už tai, kad nacionalinės agentūros laikytųsi skaidrumo, vienodo požiūrio principų, taip pat vengtų dvigubo finansavimo iš kitų Bendrijos fondų bei laikytųsi prievolės stebėti projektus ir susigrąžinti bet kokias paramos gavėjų grąžintinas lėšas;

d)

imasi reikiamų veiksmų, kad būtų užtikrintas tinkamas b punkte minėtų nacionalinių agentūrų auditas ir finansinė priežiūra, pirmiausia:

e)

pažeidimų, aplaidumo arba sukčiavimo, priskiriamo pagal b punktą įsteigtai arba paskirtai nacionalinei agentūrai, atveju, ir kai dėl šio atvejo Komisijai pateikus ieškinį nacionalinei agentūrai ši negrąžina visų lėšų, atsako už negrąžintas lėšas;

f)

Komisijos prašymu nustato mokymą teikiančias institucijas ar organizacijas arba tokių institucijų ar organizacijų tipus, kurios būtų laikomos tinkamomis dalyvauti Mokymosi visą gyvenimą programoje atitinkamose teritorijose;

g)

stengiasi patvirtinti visas reikiamas priemones, kad būtų pašalintos teisinės ir administracinės kliūtys tinkamam Mokymosi visą gyvenimą programos funkcionavimui;

h)

imasi veiksmų, kad nacionaliniu lygiu būtų užtikrintos potencialios sinergijos su kitomis Bendrijos programomis, finansinėmis priemonėmis ir kitomis susijusiomis atitinkamoje valstybėje narėje įgyvendinamomis programomis.

a)

perėjimą nuo veiksmų, kurie buvo vykdomi pagal ankstesnes švietimo, mokymo ir mokymosi visą gyvenimą sričių programas, prie veiksmų, kurie bus įgyvendinami pagal Mokymosi visą gyvenimą programą;

b)

tinkamą Bendrijų finansinių interesų apsaugą, visų pirma įdiegdama veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias priemones, administracinius patikrinimus ir nuobaudas;

c)

platų informacijos apie veiksmus, remiamus pagal Mokymosi visą gyvenimą programą, skleidimą, viešumą ir tų veiksmų tęstinumą;

d)

turimų duomenų, reikalingų programos rezultatams ir poveikiui vertinti bei 15 straipsnyje nurodytoms veikloms stebėti ir įvertinti, rinkimą, analizę ir apdorojimą;

e)

ankstesnės kartos švietimo ir mokymo programų bei Mokymosi visą gyvenimą programos rezultatų sklaidą.

a)

EEE narėmis esančios ELPA šalys EEE susitarime nustatytomis sąlygomis;

b)

šalys kandidatės, kurios naudojasi pasirengimo narystei strategija, pagal bendruosius principus ir bendrąsias sąlygas, nustatytus su šiomis šalimis sudarytuose pagrindų susitarimuose, reglamentuojančiuose jų dalyvavimą Bendrijos programose;

c)

Vakarų Balkanų šalys, laikantis nuostatų, kurios su šiomis šalimis bus apibrėžtos nustačius pagrindų susitarimus, numatančius jų dalyvavimą Bendrijos programose;

d)

Šveicarijos Konfederacija, remiantis dvišaliu susitarimu, kuris bus sudarytas su šia šalimi.

a)

metiniu veiklos planu, kuriame nurodyti prioritetai;

b)

metiniais asignavimais ir lėšų paskirstymu paprogramėms ir pačiose paprogramėse;

c)

bendrosiomis paprogramių įgyvendinimo gairėmis (įskaitant sprendimus, susijusius su veiksmų pobūdžiu, trukme ir finansavimo lygiu), atrankos kriterijais ir tvarka;

d)

Komisijos pasiūlymais dėl paraiškų dėl 33 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose nurodytų daugiašalių projektų ir tinklų atrankos;

e)

Komisijos pasiūlymais dėl paraiškų dėl 5 straipsnio 1 dalies e punkte išvardytų veiksmų, kuriems netaikomas šios dalies d punktas ir dėl 5 straipsnio f, g bei h punktuose išvardytų veiksmų, kuriems siūloma Bendrijos parama viršija 1 milijoną EUR, atrankos;

f)

Komisijos, valstybių narių ir nacionalinių agentūrų atitinkamų vaidmenų ir pareigų, susijusių su priede pateikiama „Nacionalinės agentūros procedūra“, apibrėžimu;

g)

lėšų paskirstymu tarp valstybių narių veiksmams, kurie bus valdomi pagal priede nustatytą „Nacionalinių agentūrų procedūrą“;

h)

Mokymosi visą gyvenimą programos vidinio nuoseklumo užtikrinimo priemonėmis;

i)

Mokymosi visą gyvenimą programos ir paprogramių stebėsenos ir vertinimo bei rezultatų sklaidos ir perdavimo priemonėmis;

a)

skatindama suvokti kultūrų ir kalbų įvairovės bei daugiakultūriškumo Europoje svarbą, taip pat poreikio kovoti su rasizmu, išankstiniu neigiamu nusistatymu ir ksenofobija svarbą;

b)

numatydama tam tikras priemones specialiųjų poreikių turintiems besimokantiesiems, visų pirma padėdama skatinti jų integraciją į bendrąjį švietimą ir mokymą;

c)

skatindama vyrų ir moterų lygybę ir prisidėdama prie kovos su diskriminacija dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos.

a)

Mokymosi visą gyvenimą programos įgyvendinimo kokybinių bei kiekybinių aspektų tarpinę vertinimo ataskaitą, kurioje taip pat būtų pateikta iki 2011 m. kovo 31 d. pasiektų rezultatų analizė,

b)

iki 2011 m. gruodžio 31 d. komunikatą apie Mokymosi visą gyvenimą programos pratęsimą,

c)

iki 2016 m. kovo 31 d.ex post įvertinimo ataskaitą.

a)

mokiniams mokykliniame ugdyme iki vidurinio ugdymo pabaigos;

b)

mokykloms pagal valstybių narių apibrėžimą;

c)

tose mokyklose dirbantiems mokytojams ir kitiems personalo nariams;

d)

asociacijoms, ne pelno organizacijoms, NVO ir mokykliniame ugdyme dirbančiųjų atstovams;

e)

asmenims ir institucijoms, atsakingoms už švietimo organizavimą ir vykdymą vietos, regionų ir nacionaliniu lygiu;

f)

mokslinių tyrimų centrams ir institucijoms, dirbantiems mokymosi visą gyvenimą srityje;

g)

aukštojo mokslo institucijoms;

h)

institucijoms, teikiančioms profesinio orientavimo, konsultavimo ir informavimo paslaugas, susijusias su bet kuriuo mokymosi visą gyvenimą aspektu.

a)

plėsti jaunų žmonių ir mokymo personalo žinias apie Europos kultūrų bei kalbų įvairovę ir jos vertės supratimą;

b)

padėti jauniems žmonėms įgyti pagrindinius gyvenimo įgūdžius ir kompetencijas, būtinus jų asmeniniam tobulėjimui, užimtumui ateityje ir aktyviam Europos pilietiškumui.

a)

gerinti mokinių ir mokymo personalo mobilumo kokybę ir didinti jo mastą įvairiose valstybėse narėse;;

b)

gerinti skirtingų valstybių narių mokyklų partnerystės susitarimų kokybę ir didinti jų skaičių, kad programos laikotarpiu į bendrą ugdomąją veiklą būtų įtraukta bent 3 milijonai mokinių;

c)

skatinti naujųjų užsienio kalbų mokymąsi;

d)

remti naujoviškų, IKT pagrįstų mokymosi visą gyvenimą turinio, paslaugų, pedagogikos ir praktikos plėtojimą;

e)

stiprinti mokytojų rengimo kokybę ir jo europinę dimensiją;

f)

remti pedagogikos metodų ir mokyklos valdymo tobulinimą.

a)

5 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytas asmenų mobilumas. Rengiant arba remiant tokio mobilumo organizavimą, priimamos būtinos parengiamosios priemonės ir pasirūpinama, kad mobiliems asmenims būtų suteikta atitinkama priežiūra, užtikrinamas konsultavimas ir parama.

Toks mobilumas gali apimti:

b)

5 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytų partnerystės susitarimų rengimas; juose dalyvauja:

c)

5 straipsnio 1 dalies e punkte minėti daugiašaliai bendradarbiavimo projektai. Jie gali apimti projektus, skirtus:

d)

5 straipsnio 1 dalies e punkte nurodyti daugiašaliai tinklai. Jie gali apimti tinklus, skirtus:

e)

kitos iniciatyvos, kuriomis siekiama skatinti Comenius programos tikslus, nurodytus 5 straipsnio 1 dalies h punkte („Papildomos priemonės“).

a)

studentams ir stažuotojams, kurie dalyvauja visų formų aukštojo mokslo procese ir mokymesi;

b)

aukštojo mokslo institucijoms pagal valstybių narių apibrėžimą;

c)

tų institucijų dėstytojams, profesijos mokytojams ir kitiems personalo darbuotojams;

d)

asociacijoms ir aukštojo mokslo srityje dirbančiųjų ir besimokančiųjų atstovams, įskaitant atitinkamas studentų, universitetų ir dėstytojų/profesijos mokytojų asociacijas;

e)

įmonėms, socialiniams partneriams ir kitiems profesinės veiklos atstovams;

f)

viešoms ir privačioms įstaigoms, įskaitant ne pelno organizacijas ir NVO, atsakingoms už švietimo ir mokymo organizavimą bei teikimą vietos, regiono ir nacionaliniu lygiu;

g)

mokslinių tyrimų centrams ir institucijoms, dirbančioms mokymosi visą gyvenimą srityje;

h)

institucijoms, teikiančioms profesinio orientavimo, konsultavimo ir informavimo paslaugas, susijusias su bet kuriuo mokymosi visą gyvenimą aspektu.

a)

remti Europos aukštojo mokslo erdvės sukūrimą;

b)

didinti aukštojo mokslo ir aukštesniojo profesinio švietimo indėlį į inovacijų procesą.

a)

gerinti studentų ir mokymo personalo mobilumo visoje Europoje kokybę ir didinti jo mastą, kad iki 2012 m. būtų pasiektas mažiausiai 3 milijonų asmenų dalyvavimas studentų mobilumo sistemoje pagal Erasmus ir prieš ją buvusias programas;

b)

gerinti Europos aukštojo mokslo įstaigų daugiašalio bendradarbiavimo kokybę ir didinti jo mastą;

c)

padidinti Europoje įgyjamų aukštojo mokslo ir aukštesniojo profesinio švietimo kvalifikacijų skaidrumo ir jų suderinamumo laipsnį;

d)

gerinti aukštojo mokslo įstaigų ir įmonių bendradarbiavimo kokybę ir didinti jo mastą;

e)

sudaryti sąlygas aukštojo mokslo lygio švietimo ir mokymo naujoviškų praktikų plėtojimui ir jų perdavimui, įskaitant vienos dalyvaujančios šalies praktikų perdavimą kitoms dalyvaujančioms šalims;

f)

remti naujoviškų, IKT pagrįstų mokymosi visą gyvenimą turinio, paslaugų, pedagogikos ir praktikos plėtojimą.

a)

5 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytas asmenų mobilumas. Toks mobilumas gali apimti:

Taip pat gali būti remiami siunčiančiųjų ir priimančiųjų aukštojo mokslo institucijų arba įmonių veiksmai, kuriais užtikrinamas kokybiškos visų mobilumo etapų priemonės, įskaitant kalbos parengiamuosius ir žinių atnaujinimo kursus.

b)

5 straipsnio 1 dalies e punkte nurodyti daugiašaliai projektai, kuriuose inter alia yra dėmesys sutelkiamas į naujoves ir eksperimentavimą bei pasikeitimą gera praktika srityse, minimose nurodant konkrečius ir veiklos tikslus;

c)

5 straipsnio 1 dalies e punkte nurodyti daugiašaliai tinklai, tvarkomi aukštojo mokslo institucijų konsorciumų ir atstovaujantys disciplinai ar tarpdisciplininei sričiai (toliau — Erasmus teminiai tinklai), kuriais siekiama plėtoti naujas mokymosi koncepcijas ir gebėjimus. Kitų viešųjų institucijų, įmonių arba asociacijų atstovai taip pat gali būti tokių tinklų dalyviai;

d)

5 straipsnio 1 dalies h punkte nurodytos kitos iniciatyvos, kuriomis skatinama siekti Erasmus programos tikslų (papildomos priemonės).

a)

aukštojo mokslo institucijų studentai, studijuojantys ne žemesniame nei antrame kurse, kurie tam tikrą laikotarpį studijuoja kitoje valstybėje narėje pagal Erasmus programos mobilumo veiksmą, neatsižvelgiant į tai, ar pagal tą programą jiems buvo suteikta finansinė parama. Tokie studijų laikotarpiai visiškai pripažįstami pagal siunčiančiosios ir priimančiosios institucijų susitarimus. Priimančiosios institucijos iš tokių studentų neima mokesčių už mokslą;

b)

studentai, dalyvaujantys jungtinėse magistrų studijų programose ir dalyvaujantys mobilumo programoje;

c)

aukštojo mokslo institucijų studentai, atliekantys stažuotę.

a)

asmenims, dalyvaujantiems visų formų profesiniame švietime ir mokyme, išskyrus aukštąjį mokslą;

b)

žmonėms darbo rinkoje;

c)

institucijoms ir organizacijoms, teikiančioms galimybes mokytis srityse, kurias apima Leonardo da Vinci programa;

d)

tų institucijų ar organizacijų dėstytojams, profesijos mokytojams ir kitam personalui;

e)

asociacijoms ir dirbančiųjų ir besimokančiųjų profesinio švietimo ir mokymo srityje atstovams, įskaitant stažuotojų, tėvų ir dėstytojų asociacijas;

f)

įmonėms, socialiniams partneriams ir kitiems profesinės veiklos atstovams, įskaitant prekybos rūmus ir kitas prekybos organizacijas;

g)

institucijoms, teikiančioms profesinio orientavimo, konsultavimo ir informavimo paslaugas, susijusias su visais mokymosi visą gyvenimą aspektais;

h)

asmenims ir institucijoms, atsakingoms už visus profesinio švietimo ir mokymo aspektus vietos, regiono ir nacionaliniu lygiu;

i)

mokslinių tyrimų centrams ir įstaigoms, dirbančioms mokymosi visą gyvenimą srityje;

j)

aukštojo mokslo institucijoms;

k)

ne pelno organizacijoms, savanoriškoms institucijoms, NVO.

a)

remti dalyvaujančiuosius profesiniame mokyme ir tolesnėje profesinio mokymo veikloje, jiems įsisavinant žinias ir jas naudojant, įgyjant įgūdžius ir kvalifikacijas, kuriais skatinamas asmeninis tobulėjimas, didinamos užimtumo ir dalyvavimo Europos darbo rinkoje galimybės;

b)

remti profesinio švietimo ir mokymo sistemų, institucijų ir praktikos kokybės gerinimą ir naujoves;

c)

didinti profesinio švietimo ir mokymo bei mobilumo patrauklumą darbdaviams ir asmenims, taip pat sudaryti geresnes dirbančių stažuotojų mobilumo sąlygas;

a)

gerinti pirminiame bei tęstiniame profesiniame švietime ir mokyme dalyvaujančių žmonių mobilumo Europos mastu kokybę ir padidinti jo mastą, kad iki Mokymosi visą gyvenimą programos pabaigos stažuočių įmonėse skaičius pasiektų mažiausiai 80 000 per metus;

b)

pagerinti Europos įstaigų ar organizacijų, teikiančių galimybes mokytis, įmonių, socialinių partnerių ir kitų susijusių institucijų bendradarbiavimo kokybę ir padidinti jo mastą;

c)

sudaryti sąlygas naujoviškų praktikų vystymui ir jų perdavimui profesinio švietimo ir mokymo, išskyrus aukštąjį mokslą, srityje, įskaitant vienos dalyvaujančios šalies praktikų perdavimą kitoms dalyvaujančioms šalims;

d)

pagerinti kvalifikacijų ir gebėjimų, įskaitant įgytuosius neformaliu ir savaiminiu mokymusi, skaidrumą bei pripažinimą;

e)

skatinti moderniųjų užsienio kalbų mokymąsi;

f)

remti naujoviškų, IKT pagrįstų mokymosi visą gyvenimą turinio, paslaugų, pedagogikos ir praktikos plėtojimą.

a)

5 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytas asmenų mobilumas. Rengiant arba remiant tokio mobilumo organizavimą, patvirtinamos būtinos parengiamosios priemonės, įskaitant kalbinį parengimą, ir rūpinamasi, kad mobiliems asmenims būtų suteikta atitinkama priežiūra ir parama. Toks mobilumas gali apimti:

b)

5 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytos partnerystės, kurios sutelkia dėmesį į dalyvaujančias organizacijas bendrai dominančias temas;

c)

5 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyti daugiašaliai projektai, ypač skirti tobulinti mokymo sistemoms didžiausią dėmesį skiriant naujovių perkėlimui, įskaitant skirtingomis sąlygomis sukurtų naujoviškų produktų ir procesų kalbinį, kultūrinį ir teisinį pritaikymą nacionaliniams poreikiams;

d)

5 straipsnio 1 dalies e punkte nurodyti daugiašaliai projektai, skirti tobulinti mokymo sistemoms didžiausią dėmesį skiriant naujovių ir geros praktikos plėtojimui;

e)

ekspertų ir organizacijų, dirbančių konkrečiais su profesiniu švietimu ir mokymu susijusiais klausimais, teminiai tinklai, nurodyti 5 straipsnio 1 dalies e punkte;

f)

5 straipsnio 1 dalies h punkte nurodytos kitos iniciatyvos, kuriomis skatinama siekti Leonardo da Vinci programos tikslų (papildomos priemonės).

a)

besimokantiems pagal suaugusiųjų švietimo programas;

b)

institucijoms ar organizacijoms, teikiančioms galimybes mokytis pagal suaugusiųjų švietimo programas;

c)

tų institucijų ar organizacijų dėstytojams ir kitiems personalo nariams;

d)

įstaigoms, susijusioms su pirminiu arba tęstiniu suaugusiųjų švietimo srities darbuotojų mokymu;

e)

asociacijoms ir dirbančiųjų ir besimokančiųjų suaugusiųjų švietimo srityje atstovams, įskaitant besimokančiųjų ir dėstytojų asociacijas;

f)

institucijoms, teikiančioms profesinio orientavimo, konsultavimo ir informavimo paslaugas, susijusias su visais mokymosi visą gyvenimą aspektais;

g)

asmenims ir institucijoms, atsakingiems už sistemas ir politikos kryptis, susijusias su visais suaugusiųjų švietimo aspektais, vietos, regiono ir nacionaliniu lygiu;

h)

mokslinių tyrimų centrams ir įstaigoms, dirbantiems mokymosi visą gyvenimą srityje;

i)

įmonėms;

j)

ne pelno organizacijoms, savanoriškoms institucijoms, NVO;

k)

aukštojo mokslo institucijoms.

a)

reaguoti į senėjančios Europos visuomenės reikmes švietimo srityje;

b)

padėti suaugusiesiems rasti būdus tobulinti savo žinias ir gebėjimus;

a)

pagerinti suaugusiųjų švietime dalyvaujančių asmenų mobilumo Europos mastu kokybę ir galimybes juo pasinaudoti ir padidinti jo mastą, kad iki 2013 m. tokių mobilių asmenų skaičius būtų mažiausiai 7000 per metus;

b)

pagerinti Europos organizacijų, susijusių su suaugusiųjų švietimu, bendradarbiavimo kokybę ir padidinti jo mastą;

c)

padėti žmonėms iš pažeidžiamų socialinių grupių ir visuomenės paraštėse atsidūrusių sluoksnių, visų pirma tiems vyresnio amžiaus žmonėms, kurie baigė lankyti švietimo įstaigas neįgiję pagrindinių kvalifikacijų, siekiant jiems suteikti alternatyvias galimybes pasinaudoti suaugusiųjų švietimu;

d)

sudaryti sąlygas suaugusiųjų švietimo naujoviškų praktikų plėtojimui ir jų perdavimui, įskaitant vienos dalyvaujančios šalies praktikų perdavimą kitoms dalyvaujančioms šalims;

e)

remti naujoviškų, IKT pagrįstų mokymosi visą gyvenimą turinio, paslaugų, pedagogikos ir praktikos plėtojimą;

f)

gerinti pedagogikos metodus ir suaugusiųjų švietimo organizacijų valdymą.

a)

5 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytas asmenų mobilumas. Rengiant arba remiant tokio mobilumo organizavimą, patvirtinamos būtinos parengiamosios priemonės ir rūpinamasi, kad mobiliems asmenims būtų suteikta atitinkama priežiūra ir parama. Toks mobilumas gali apimti formalaus ir neformalaus suaugusiųjų švietimo dalyvių vizitus, darbą asistentais ir mainus, įskaitant suaugusiųjų švietimo darbuotojų mokymąsi ir profesinį tobulėjimą, visų pirma dalyvaujant partnerystėse ir projektuose;

b)

5 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytos partnerystės, vadinamosios „Grundtvig mokymosi partnerystės“, kurios dėmesį sutelkia į dalyvaujančias organizacijas bendrai dominančias temas;

c)

5 straipsnio 1 dalies e punkte nurodyti daugiašaliai projektai, kuriais siekiama tobulinti suaugusiųjų švietimo sistemas plėtojant ir perduodant naujoves bei gerą praktiką;

d)

5 straipsnio 1 dalies e punkte nurodyti ekspertų ir organizacijų teminiai tinklai, vadinamieji „Grundtvig tinklai“, visų pirma dirbantys:

e)

5 straipsnio 1 dalies h punkte nurodytos kitos iniciatyvos, kuriomis skatinama siekti Grundtvig programos tikslų (papildomos priemonės).

a)

skatinti europinį bendradarbiavimą dvi ar daugiau sektorinių paprogramių apimančiose srityse;

b)

skatinti valstybių narių švietimo ir mokymo sistemų kokybę ir skaidrumą;

a)

remti politikos plėtojimą ir bendradarbiavimą Europos lygiu mokymosi visą gyvenimą srityje, visų pirma atsižvelgiant į Lisabonos procesą ir darbo programą „Švietimas ir mokymas 2010“, taip pat į Bolonijos ir Kopenhagos bei vėlesnius procesus;

b)

užtikrinti, kad būtų pateikta pakankamai palyginamų duomenų, statistikos duomenų ir tyrimų, kuriais būtų remiamasi plėtojant mokymosi visą gyvenimą politiką, taip pat stebėti pažangą, padarytą siekiant mokymosi visą gyvenimą tikslų, ir nustatyti sritis, kurioms reikia skirti ypatingą dėmesį;

c)

skatinti kalbų mokymąsi ir remti valstybių narių kalbinę įvairovę;

d)

remti naujoviškų, IKT pagrįstų mokymosi visą gyvenimą turinio, paslaugų, pedagogikos ir praktikos plėtojimą;

e)

užtikrinti, kad Mokymosi visą gyvenimą programos rezultatai būtų tinkamai pripažįstami, pristatomi ir įgyvendinami plačiu mastu.

a)

5 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytas asmenų mobilumas, įskaitant nacionalinės, regiono ar vietos valdžios institucijų paskirtų ekspertų ir pareigūnų, švietimo ir mokymo įstaigų, profesinio orientavimo tarnybų ir darbo stažo akreditavimo tarnybų direktorių bei socialinių partnerių vizitus studijų tikslais;

b)

5 straipsnio 1 dalies e punkte nurodyti daugiašaliai projektai, skirti politikos pasiūlymams Bendrijos lygiu ir naujovėms mokymosi visą gyvenimą srityje rengti ir išbandyti;

c)

ekspertų ir (arba) organizacijų, kurios kartu dirba politikos klausimais, daugiašaliai tinklai, nurodyti 5 straipsnio 1 dalies e punkte. Tokie tinklai gali apimti:

d)

5 straipsnio 1 dalies f punkte nurodytų politikos krypčių ir sistemų mokymosi visą gyvenimą srityje stebėjimas ir analizė, kurie gali apimti:

e)

5 straipsnio 1 dalies f punkte nurodyto veiksmo, remiančio kvalifikacijų ir gebėjimų, įskaitant įgytuosius neformaliu ir savaiminiu mokymusi, skaidrumą bei pripažinimą, profesinį informavimą ir orientavimą dėl mobilumo mokymosi tikslais bei bendradarbiavimą užtikrinant kokybę, kuris gali apimti:

f)

5 straipsnio 1 dalies h punkte nurodytos kitos iniciatyvos (papildomos priemonės), įskaitant mokymosi kartu veiklą, kuriomis skatinama siekti 3 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytos pagrindinės veiklos tikslų.

a)

5 straipsnio 1 dalies e punkte nurodyti daugiašaliai projektai, kurie skirti inter alia:

b)

5 straipsnio 1 dalies e punkte nurodyti daugiašaliai tinklai kalbų mokymosi ir kalbinės įvairovės srityje;

c)

5 straipsnio 1 dalies h punkte nurodytos kitos iniciatyvos pagal Mokymosi visą gyvenimą programos tikslus, įskaitant veiklą, kuri pasitelkdama žiniasklaidą ir (arba) rinkodarą bei viešumo ir informavimo kampanijas daro kalbos mokymąsi patrauklesnį besimokantiesiems, taip pat konferencijas, tyrimus ir statistinių rodiklių vystymą kalbų mokymosi ir kalbinės įvairovės srityje.

a)

5 straipsnio 1 dalies e punkte nurodyti daugiašaliai projektai, skirti atitinkamai naujoviškiems metodams, turiniui, paslaugoms ir aplinkai rengti bei platinti;

b)

5 straipsnio 1 dalies e punkte nurodyti daugiašaliai tinklai, kuriais siekiama dalytis ir keistis žiniomis, patirtimi ir gera praktika;

c)

5 straipsnio 1 dalies f punkte nurodyti kiti veiksmai, skirti mokymosi visą gyvenimą politikos ir praktikos tobulinimui, kurie gali apimti vertinimo, stebėjimo, palyginamosios analizės, kokybės gerinimo, technologijos ir pedagogikos tendencijų tyrimo mechanizmus.

a)

5 straipsnio 1 dalies d punkte nurodyti vienašaliai ir nacionaliniai projektai;

b)

5 straipsnio 1 dalies e punkte nurodyti daugiašaliai projektai, kuriais siekiama inter alia:

c)

5 straipsnio 1 dalies f punkte nurodytas metodinės medžiagos rengimas, kurį gali sudaryti atitinkamų statistinių duomenų rinkimas ir tyrimai platinimo, rezultatų panaudojimo bei keitimosi gera praktika srityse.

a)

visų aukštojo mokslo institucijų Bendrijoje ir už jos ribų studentams ir mokslo darbuotojams, studijuojantiems ir tyrinėjantiems Europos integracijos sritį;

b)

savo šalyse pripažintoms aukštojo mokslo institucijoms Bendrijoje ir už jos ribų;

c)

šių institucijų dėstytojams ir kitiems personalo nariams;

d)

asociacijoms ir dirbančiųjų ir besimokančiųjų švietimo ir mokymo srityje atstovams Bendrijoje ir už jos ribų;

e)

valstybinėms ir privačioms įstaigoms, atsakingoms už švietimo ir mokymo organizavimą bei švietimo ir mokymo paslaugų teikimą vietos, regiono ir nacionaliniu lygiu;

f)

mokslinių tyrimų centrams ir institucijoms, dirbančioms Europos integracijos srityje, Bendrijoje ir už jos ribų.

a)

skatinti mokymą, mokslinius tyrimus ir svarstymus Europos integracijos studijų srityje;

b)

remti atitinkamas institucijas ir asociacijas, kurios pagrindinį dėmesį skiria klausimams, susijusiems su Europos integracija bei europine perspektyva švietimo ir mokymo srityje.

a)

aukštojo mokslo institucijose Bendrijoje ir už jos ribų skatinti kompetenciją mokymo, mokslinių tyrimų ir svarstymų, susijusių su Europos integracijos studijomis, srityje;

b)

gerinti mokslininkų ir apskritai Europos piliečių žinias ir sąmoningumą su Europos integracija susijusiais klausimais;

c)

remti svarbiausias Europos institucijas, sprendžiančias su Europos integracija susijusius klausimus;

d)

remti aukštos kokybės Europos institucijų ir asociacijų, veikiančių švietimo ir mokymo srityse, egzistavimą.

a)

5 straipsnio 1 dalies d punkte nurodyti vienašaliai ir nacionaliniai projektai, kurie gali apimti:

b)

5 straipsnio 1 dalies e punkte nurodyti daugiašaliai projektai ir tinklai, kuriuose gali būti numatyta parama kuriant daugiašales mokslinių tyrimų grupes Europos integracijos srityje.

a)

Europos kolegija (Briugės ir Natolin studentų miesteliai);

b)

Europos universitetinis institutas, Florencija;

c)

Europos viešojo administravimo institutas, Mastrichtas;

d)

Europos teisės akademija, Tryras;

e)