3.10.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 238/1

(1)

Aplinkos apsauga yra vienas iš svarbiausių tikslų, nustatytų Europos Vadovų Tarybos priimtose deklaracijose dėl tvaraus vystymosi pagrindinių principų. Ji yra Bendrijos bendro finansavimo prioritetas, ir finansuojama turėtų būti visų pirma taikant Bendrijos horizontaliuosius finansinius instrumentus, įskaitant Europos regioninės plėtros fondą, Europos socialinį fondą, Sanglaudos fondą, Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai, Konkurencingumo ir inovacijų bendrąją programą, Europos žuvininkystės fondą ir Septintąją mokslinių tyrimų pagrindų programą.

(2)

Šie Bendrijos finansiniai instrumentai neapima visų aplinkos apsaugos prioritetų. Todėl reikalingas aplinkos finansinis instrumentas (LIFE +), teikiantis konkrečią paramą Bendrijos aplinkosaugos politikos ir teisės aktų kūrimui bei įgyvendinimui, ypač Šeštosios Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programos (6-sios AVP), nustatytos 2002 m. liepos 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu nr. 1600/2002/EB (4), tikslams.

(3)

Parama turėtų būti teikiama sudarant susitarimus dėl dotacijų ir viešųjų pirkimų sutartis pagal 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (5).

(4)

Pagal LIFE + finansuojamos priemonės ir projektai turėtų atitikti finansavimo kriterijus, siekiant užtikrinti, kad Bendrijos lėšos būtų panaudotos kuo naudingiau. Priemonės ir projektai visų pirma tos biudžeto dalies, kuriai taikomas deleguotas valdymas, turėtų atitikti papildomus finansavimo kriterijus, kad būtų užtikrinta europinė pridėtinė vertė ir būtų išvengta pasikartojančios veiklos finansavimo, pavyzdžiui kasdienių operacijų.

(5)

Gamtos ir biologinės įvairovės srityje pačių Bendrijos politikos ir teisės aktų įgyvendinimas yra europinės pridėtinės vertės pagrindas. Geriausia praktika arba demonstravimo priemonės ir projektai, įskaitant tuos, kurie susiję su „Natura 2000“ teritorijų valdymu bei nustatymu pagal 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvą Nr. 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (6) ir 1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyva 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos (7), turėtų atitikti Bendrijos finansavimo pagal LIFE + kriterijus, išskyrus tuos atvejus, kai jie atitinka kriterijus finansavimui gauti pagal kitus Bendrijos finansinius instrumentus.

(6)

Naujoviškos ar demonstravimo priemonės ir projektai, susiję su Bendrijos aplinkosaugos tikslais, įskaitant geriausios praktikos metodų, pažangiausios patirties ar technologijų rengimą ar sklaidą, o taip pat priemonės ir projektai informuotumo didinimo kampanijoms ir specialiam pareigūnų, dalyvaujančių miškų gaisrų prevencijos veikloje, mokymui turėtų atitikti Bendrijos finansavimo pagal LIFE + kriterijus, išskyrus tuos atvejus, kai jie atitinka kriterijus finansavimui gauti pagal kitus Bendrijos finansinius instrumentus.

(7)

Priemonės ir projektai, skirti Bendrijos tikslų, susijusių su įvairiapuse, suderinta, išsamia ir ilgalaike miškų ir aplinkos sąveikos stebėsena, kūrimui ir įgyvendinimui turėtų atitikti Bendrijos finansavimo pagal LIFE + kriterijus, išskyrus tuos atvejus, kai jie atitinka kriterijus finansavimui gauti pagal kitus Bendrijos finansinius instrumentus.

(8)

Pagal 6-tąją AVP politiką veiksmingai kurti ir įgyvendinti galima tik remiant geriausią praktiką arba demonstravimo priemones ir projektus, skirtus Bendrijos aplinkosaugos politikai kurti ar įgyvendinti; demonstruojant naujoviškas politikos kryptis, technologijas, metodus ir priemones; stiprinant žinių pagrindą; stiprinant įgyvendinimo gebėjimus; skatinant gerą valdymą, bendradarbiavimą, abipusį mokymąsi ir keitimąsi geriausia praktika; ir geriau skleidžiant informaciją, didinant informuotumą ir bendravimą. Todėl pagal šį reglamentą finansinė parama turėtų prisidėti prie aplinkosaugos politikos ir teisės aktų kūrimo, įgyvendinimo, stebėsenos ir vertinimo bei skleidimo ir ryšių visoje Bendrijoje.

(9)

LIFE + turėtų sudaryti trys komponentai: LIFE + gamta ir biologinė įvairovė; LIFE + aplinkos politika ir valdymas ir LIFE + informacija ir ryšiai. Turėtų būti galimybė LIFE + finansuojamomis priemonėmis ir projektais prisidėti prie daugiau nei vieno iš šių trijų komponentų konkrečių tikslų siekimo ir juose galėtų dalyvauti kelios valstybės narės bei jie galėtų prisidėti prie strateginių metodų, skirtų aplinkosaugos tikslams pasiekti, rengimo.

(10)

Siekdama atlikti savo užduotį inicijuojant aplinkos politikos kūrimą ir jos įgyvendinimą, Komisija turi naudoti LIFE + išteklius, kad galėtų atlikti tyrimus ir vertinimus, teikti paslaugas siekiant įgyvendinti ir integruoti aplinkosaugos politiką ir teisės aktus, rengti susitikimus, seminarus ir praktinius seminarus su ekspertais ir suinteresuotomis šalimis, kurti ir prižiūrėti tinklus ir užtikrinti kompiuterinių sistemų tobulinimą bei techninę priežiūrą. Be to, Komisija turėtų naudoti centralizuotai valdomą LIFE + biudžeto dalį informavimo, leidybos ir informacijos skleidimo veiklai, įskaitant renginius, parodas ir panašias informuotumo didinimo priemones, su audiovizualinės medžiagos parengimu ir gamyba susijusioms išlaidoms, ir techninei ir (arba) administravimo pagalbai, susijusiai su programų ir projektų identifikavimu, rengimu, valdymu, stebėsena, auditu ir priežiūra.

(11)

Nevyriausybinės organizacijos (NVO) prisideda prie Bendrijos aplinkosaugos politikos ir teisės aktų kūrimo ir įgyvendinimo. Todėl tikslinga centralizuotai valdomą LIFE + biudžeto dalį skirti tam tikram skaičiui kompetentingų aplinkosaugos srityje veikiančių NVO remti, konkurso būdu ir skaidriai skiriant metines dotacijas veiklai. Tokios NVO turėtų būti nepriklausomos ir ne pelno siekiančios bei individualiai ar asociacijos būdu vykdyti veiklą bent trijose Europos šalyse.

(12)

Įgyta patirtis taikant dabartinius ir buvusius instrumentus parodė, jog būtina planuoti ir programuoti daugeliui metų ir sutelkti pastangas remti aplinkos apsaugą, nustatant prioritetines veiklos sritis, kurioms galėtų būti naudingas Bendrijos bendras finansavimas.

(13)

Valstybės narės turėtų parengti nacionalinės metinės veiklos programas, kurios skirtųsi nuo planų ar programų, rengiamų keliems sektoriams ir nustatančių tolimesnio projektų kūrimo pagrindus, ir nuo planų ar programų, kuriuos būtina įvertinti pagal Direktyvą 92/43/EEB ir tos veiklos programos neturėtų būti laikomos planais ar programomis pagal 2001 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/42/EB dėl tam tikrų planų ir programų pasekmių aplinkai vertinimo (8).

(14)

Aplinkos apsaugos reikalavimai turėtų būti įtraukti į Bendrijos politikos ir veiklos formavimą bei įgyvendinimą, įskaitant finansinius instrumentus. Todėl LIFE + turėtų papildyti kitus Bendrijos finansinius instrumentus, o Komisija ir valstybės narės turėtų užtikrinti tokį papildomumą Bendrijos, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygiu.

(15)

Pagal Liuksemburgo Europos Vadovų Tarybos susitikimo (1997 m. gruodžio mėn.) ir Tesalonikų Europos Vadovų Tarybos susitikimo (2003 m. birželio mėn.) išvadas šalys kandidatės bei stabilizacijos ir asociacijos procese dalyvaujančios Vakarų Balkanų šalys turėtų turėti teisę dalyvauti Bendrijos programose, laikantis atitinkamų su šiomis šalimis sudarytų dvišalių susitarimų sąlygų.

(16)

Būtina konsoliduoti kelis esamus aplinkosaugos instrumentus ir supaprastinti programavimą bei valdymą sukuriant vieną bendrą racionalų aplinkos finansinį instrumentą.

(17)

Taip pat būtina užtikrinti sklandų perėjimą ir toliau stebėti, atlikti auditą ir vertinti pagal esamas programas finansuojamos veiklos kokybę toms programoms pasibaigus.

(18)

Šiuo reglamentu visam programos trukmės laikotarpiui nustatomas finansinis paketas, kuris yra svarbiausias orientacinis dydis biudžeto valdymo institucijai kasmetinės biudžeto sudarymo procedūros metu, kaip apibrėžta 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo (9) 37 punkte.

(19)

Bendras LIFE + tikslas — prisidėti prie Bendrijos aplinkosaugos politikos ir teisės aktų įgyvendinimo, atnaujinimo ir kūrimo, o ypač — remti 6-osios AVP įgyvendinimą. Kartu taikydamos Bendrijos instrumentus, kad pasiektų geresnių rezultatų nacionaliniu ar vietos lygiu, įgyvendintų Bendrijos tikslus ar sudarytų sąlygas keistis informacija visoje Bendrijoje, valstybės narės gali pasiekti europinę pridėtinę vertę. Kadangi LIFE + tikslo valstybės narės negali deramai pasiekti ir jo geriau siekti Bendrijos lygmeniu, Bendrija gali patvirtinti priemones pagal Sutarties 5 straipsnyje numatytą subsidiarumo principą. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu nenumatoma nieko, kas nėra būtina jame nustatytam tikslui pasiekti.

(20)

Įgyvendinimo priemonės, kurias šiuo reglamentu Komisija įgaliojama priimti, yra valdymo priemonės, susijusios su didelių biudžeto išteklių reikalaujančios programos įgyvendinimu, kaip apibrėžta 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (10) 2 straipsnio a punkte. Todėl kai kurios įgyvendinimo priemonės turėtų būti patvirtintos pagal to sprendimo 4 straipsnyje numatytą valdymo procedūrą. Be to šis reglamentas nustato bendrąją pagrindų programą ir bus taikomas septynerius metus. Per šį laikotarpį Bendrijos ir nacionaliniai prioritetai gali žymiai pasikeisti. Pagal šį reglamentą daugelis svarbių sprendimų priimama pagal daugiametes strategines programas ir nacionalines metines veiklos programas. Šie klausimai yra itin svarbūs atskiroms valstybėms narėms ir ypač — jų nacionalinei aplinkosaugos politikai. Todėl tikslingiau, kad kai kurios priemonės būtų priimtos laikantis Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnyje numatytos reguliavimo procedūros, kad valstybėms narėms būtų suteikta galimybė pateikti Tarybai svarstyti pasiūlymus dėl priemonių. Reguliavimo procedūra taip pat taikytina priimant šio reglamento priedų pakeitimus, kuriuose nustatytos esminės nuostatos, pirmiausia priemonės, atitinkančios kriterijus finansavimui gauti, ir nustatant įgyvendinimo taisykles, išskyrus technines priemones, aiškiai paminėtas šiame reglamente,

1)

„6-oji AVP“ — Šeštoji Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programa, nustatyta Sprendimu Nr. 1600/2002/EB;

2)

„finansinis reglamentas“ — Reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002;

3)

„nacionalinės agentūros“ — nacionaliniai viešojo sektoriaus organai arba organai, kurių veiklą reglamentuoja privatinė teisė, veikiantys viešųjų paslaugų srityje, kuriems pagal 7 straipsnio 2 dalį buvo pavestos biudžeto vykdymo užduotys.

a)

būti Bendrijos intereso, ženkliai prisidedantys prie 1 straipsnio 2 dalyje nurodyto bendro LIFE + tikslo pasiekimo; ir

b)

būti suderinti techniniu ir finansiniu požiūriu bei realiai įgyvendinami ir rentabilūs.

a)

būti geriausios praktikos priemonėmis ir projektais arba demonstracinėmis priemonėmis ir projektais, skirtais įgyvendinti Direktyvą 79/409/EEB arba Direktyvą 92/43/EEB;

b)

būti inovacinėmis priemonėmis ir projektais arba demonstracinėmis priemonėmis ir projektais, susijusiais su Bendrijos aplinkosaugos tikslais, įskaitant geriausios praktikos metodų, pažangiosios patirties ar technologijų vystymą ar skleidimą;

c)

būti informuotumo didinimo kampanijos ir specialus pareigūnų, dalyvaujančių miško gaisrų prevencijos veikloje, mokymu;

d)

būti priemonėmis ir projektais, skirtais Bendrijos tikslų, susijusių su įvairiapuse, suderinta, išsamia ir ilgalaike miškų ir aplinkos sąveikos stebėsena, plėtrai ir įgyvendinimui.

—

LIFE + gamta ir biologinė įvairovė,

—

LIFE + aplinkos politika ir valdymas,

—

LIFE + informacija ir ryšiai.

a)

prisidėti prie Bendrijos politikos ir gamtos bei biologinės įvairovės teisės aktų, pirmiausia Direktyvų 79/409/EEB ir 92/43/EEB įgyvendinimo vietos ir regioniniu lygiu, ir remti tolesnį „Natura 2000“ tinklo, įskaitant pakrančių ir jūros teritorijų buveines ir rūšis, plėtrą ir įgyvendinimą;

b)

prisidėti prie žinių bazės konsolidavimo, skirto Bendrijos gamtos ir biologinės įvairovės politikos ir teisės aktų rengimui, įvertinimui, stebėsenai ir vertinimui;

c)

remti gamtos ir biologinės įvairovės bei jiems įtakos turinčių veiksnių, apkrovos ir atsako į juos stebėsenos ir įvertinimo politikos įgyvendinimo būdų ir metodų kūrimą ir įgyvendinimą, ypač susijusių su tikslu sustabdyti biologinės įvairovės praradimą Bendrijoje iki 2010 m.;

d)

teikti paramą geresniam aplinkosaugos valdymui, plečiant suinteresuotų šalių, įskaitant NGO, dalyvavimą konsultuojantis dėl gamtos ir biologinės įvairovės politikos bei teisės aktų ir juos įgyvendinant.

a)

prisidėti prie naujoviškų politikos įgyvendinimo būdų, technologijų, metodų ir instrumentų plėtojimo bei jų demonstravimo;

b)

prisidėti prie žinių bazės konsolidavimo, skirto aplinkos politikos ir teisės aktų plėtojimui, įvertinimui, stebėsenai ir vertinimui;

c)

remti aplinkos būklės ir jai įtakos turinčių veiksnių, apkrovos ir atsako į juos stebėsenos bei įvertinimo metodų kūrimą ir įgyvendinimą;

d)

palengvinti Bendrijos aplinkos politikos įgyvendinimą, ypatingą dėmesį skiriant įgyvendinimui vietos ir regioniniu lygiu;

e)

teikti paramą geresniam aplinkosaugos valdymui, plečiant suinteresuotų subjektų, įskaitant NGO, dalyvavimą konsultuojantis dėl politikos ir ją įgyvendinant.

a)

skleisti informaciją ir didinti informuotumą apie aplinkosaugos problemas, įskaitant miškų gaisrų prevenciją;

b)

teikti paramą pagalbinėms priemonėms, tokioms kaip, informavimo, ryšių palaikymo akcijos ir kampanijos, konferencijos ir mokymas, įskaitant mokymą miškų gaisrų prevencijos tema.

a)

dotacijų susitarimai;

b)

viešųjų pirkimų sutartys.

a)

nacionalinių agentūrų atveju toks Bendrijos finansavimas sudaro ne daugiau kaip 2 % Bendrijos įnašo į valstybės narės atitinkamų metų nacionalinę darbo programą. Tokie darbuotojai turi vykdyti su Bendrijos programų įgyvendinimu susijusias papildomas užduotis, kurių nacionalinės institucijos anksčiau nevykdė;

b)

sąnaudos valstybės tarnautojų algoms gali būti finansuojamos tik tiek, kiek jos yra susijusios su sąnaudomis, patiriamomis dėl veiklos, vykdomos įgyvendinant projektą, kurios atitinkama valdžios institucija nevykdytų, jei nebūtų imtasi atitinkamo projekto. Tokie darbuotojai turi būti perkelti konkrečiam projektui vykdyti ir jiems turi būti skiriamos papildomos sąnaudos, palyginti su esamais nuolatiniais darbuotojais.

a)

gyventojų skaičius:

b)

gamta ir biologinė įvairovė:

a)

nurodomos prioritetinės sritys, atsižvelgiant į nustatytus ilgalaikius poreikius;

b)

apibrėžiami konkretūs nacionaliniai tikslai;

c)

apibūdinamos finansuotinos priemonės ir nurodoma, kaip jos atitinka 3 straipsnyje nustatytus finansavimo kriterijus;

d)

pateikiamos išlaidų sąmatos; ir

e)

apibūdinama siūloma stebėsenos sistema.

a)

ELPA valstybės, tapusios Europos aplinkos agentūros narėmis pagal 1999 m. balandžio 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 933/1999, iš dalies keičiantį Reglamentą (EEB) Nr. 1210/90 dėl Europos aplinkos agentūros bei Europos aplinkos informacijos ir stebėjimo tinklo sukūrimo (11);

b)

į Europos Sąjungą stojančios šalys kandidatės;

c)

Vakarų Balkanų šalys, dalyvaujančios stabilizacijos ir asociacijos procese.

a)

priimti ir prireikus iš dalies pakeisti pagal 6 straipsnio 1 dalį parengtas daugiametes strategines programas;

b)

priimti ir prireikus iš dalies pakeisti nacionalines metines darbo programas, grindžiamas valstybių narių pagal 6 straipsnio 3 dalį pateiktais projektais;

c)

papildyti I priede nurodytų priemonių sąrašą ar iš dalies pakeisti II priedą; ir

d)

nustatyti šio reglamento įgyvendinimui būtinas išsamias taisykles.

a)

nuspręsti biudžeto vykdymą deleguoti nacionalinei agentūrai ar agentūroms pagal 7 straipsnio 2 dalį ir patvirtinti, kad agentūra ar agentūros atitinka II priede nustatytus atrankos kriterijus;

b)

taikant 6 straipsnio 3 dalį, nustatyti nacionalinių metinių darbo programų projektų, taip pat 6 straipsnio 7 dalyje nurodytų ataskaitų formą, turinį ir pateikimo datas;

c)

nustatyti 12 straipsnio 1 dalyje nurodytų ataskaitų formą, turinį ir gavėjus; ir

d)

nustatyti rodiklius, kurie padėtų vykdyti pagal LIFE + finansuojamų priemonių stebėseną.

a)

2000 m. liepos 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1655/2000 dėl aplinkos finansinio instrumento (LIFE) (15);

b)

2001 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1411/2001/EB dėl Bendrijos bendradarbiavimo pagrindų siekiant skatinti tvarią miestų plėtrą (16);

c)

2002 m. kovo 1 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 466/2002/EB, nustatantis Bendrijos veiksmų programą, remiančią nevyriausybines organizacijas, kurių pagrindinė veikla yra aplinkos apsauga (17);

d)

2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2152/2003 dėl miškų ir aplinkos sąveikos monitoringo Bendrijoje (Forest Focus) (18).

3.10.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 238/18

(1)(2)(3)(4)(5)(6)(7)(8)(9)(10)(11)(12)(13)(14)(15)(16)(17)(18)(19)(20)(21)(22)(23)(24)(25)(26)(27)(28)(29)(30)(31)

Būtina skatinti bendradarbiavimą ir kultūrinius mainus siekiant gerbti ir remti kultūrų ir kalbų įvairovę Europoje ir pagerinti Europos piliečių žinias apie kitų Europos šalių kultūrą, kartu stiprinant jų bendro Europos kultūros paveldo įsisąmoninimą. Kultūrinio bendradarbiavimo ir kultūrinės bei kalbinės įvairovės skatinimas padeda Europos pilietybę paversti realybe, nes Europos piliečiai skatinami tiesiogiai dalyvauti integracijos procese.Aktyvi kultūros politika, kuria siekiama išsaugoti Europos kultūrų įvairovę ir propaguoti jos bendrus kultūros elementus ir bendrą kultūros paveldą, gali padaryti Europos Sąjungą labiau matomą už jos ribų.Siekiant, kad piliečiai visapusiškai remtų Europos integraciją ir joje dalyvautų, labiau turėtų būti pabrėžiamos jų bendros kultūros vertybės ir šaknys kaip kertinis jų tapatybės ir priklausymo visuomenei, kuri visiškai laikantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos grindžiama laisve, lygybe, demokratija, pagarba žmogaus orumui ir neliečiamybei, tolerancija ir solidarumu, elementas.Labai svarbu, kad kultūros sektorius prisidėtų prie platesnio Europos politinio vystymosi proceso ir atliktų jame tam tikrą vaidmenį. Kultūros sektorius yra svarbus darbo vietų šaltinis, be to, egzistuoja aiškus investavimo į kultūrą ir ekonomikos vystymosi ryšys, todėl svarbu stiprinti kultūros politiką regionų, nacionaliniu ir Europos lygiu. Vadinasi, turi būti stiprinamas kultūros pramonės įmonių vaidmuo vystymosi pagal Lisabonos strategiją procesuose, kadangi šios pramonės įmonių įnašas į Europos ekonomiką vis didėja.Būtina taip pat skatinti aktyvų pilietiškumą ir stiprinti kovą su bet kokia atskirties forma, taip pat ir ksenofobija bei rasizmu. Didesnės galimybės naudotis kultūra kiek įmanoma daugiau žmonių gali pasitarnauti kovojant su socialine atskirtimi.Sutarties 3 straipsnyje nurodyta, kad Bendrija siekia pašalinti moterų ir vyrų nelygybės apraiškas ir diegti jų lygybę visose tame straipsnyje nurodytose veiklos srityse.Kultūros programos, „Kaleidoskopas“, „Ariadnė“, „Rafaelis“ ir „Kultūra 2000“ nustatytos atitinkamai Sprendimais Nr. 719/96/EB (3), Nr. 2085/97/EB (4), Nr. 2228/97/EB (5) bei Nr. 508/2000/EB (6) — teigiami poslinkiai įgyvendinant Bendrijos veiksmus kultūros srityje. Tokiu būdu įgyta nemažai patirties, ypač atlikus šių kultūros programų vertinimus. Dabar reikia racionalizuoti ir sustiprinti Bendrijos kultūros veiksmus remiantis vertinimų duomenimis, konsultacijų su visomis suinteresuotomis šalimis rezultatais ir naujausiais Europos institucijų darbais. Todėl būtina nustatyti tam skirtą programą.Europos institucijos įvairiomis progomis pasisakė apie Bendrijos kultūrinę veiklą ir kultūrinio bendradarbiavimo uždavinius: Taryba savo 2002 m. birželio 25 d. rezoliucijoje dėl europinio bendradarbiavimo naujojo darbo plano kultūros srityje (7) ir 2002 m. gruodžio 19 d. rezoliucijoje, įgyvendinančioje europinio bendradarbiavimo darbo planą kultūros srityje (8), Europos Parlamentas 2001 m. rugsėjo 5 d. rezoliucijoje dėl kultūrinio bendradarbiavimo Europos Sąjungoje (9), 2002 m. vasario 28 d. rezoliucijoje dėl programos „Kultūra 2000“ įgyvendinimo (10), 2002 m. spalio 22 d. rezoliucijoje dėl teatro ir scenos meno svarbos ir dinamizmo išsiplėtusioje Europoje (11), 2003 m. rugsėjo 4 d. rezoliucijoje dėl kultūros pramonės (12) ir Regionų komitetas 2003 m. spalio 9 d. nuomonėje dėl programos „Kultūra 2000“ pratęsimo.Pirmiau minėtose rezoliucijose Taryba pabrėžė, kad kultūros srityje Bendrijos lygiu reikalingas nuoseklesnis požiūris ir kad Europos kultūriniame bendradarbiavime Europos pridėtinė vertė yra esminė ir lemianti sąvoka, taip pat visų Bendrijos priemonių kultūros srityje bendroji sąlyga.Siekiant bendrą Europos tautų kultūros erdvę paversti realybe, reikia remti tarpvalstybinį kultūros darbuotojų mobilumą, tarpvalstybinį kūrinių bei meno ir kultūros dirbinių sklaidą bei skatinti dialogą ir kultūrinius mainus.Taryba 2004 m. lapkričio 16 d. išvadose dėl kultūros darbo plano (2005–2006 m.), Europos Parlamentas 2003 m. rugsėjo 4 d. rezoliucijoje dėl kultūros pramonės įmonių ir Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas 2004 m. sausio mėn. 28 d. nuomonėje dėl kultūros pramonės įmonių Europoje pareiškė požiūrį dėl būtinybės labiau atsižvelgti į audiovizualiniam sektoriui nepriklausančių kultūros pramonės įmonių specifinius ekonominius ir socialinius ypatumus. Be to, naujojoje programoje turėtų būti atsižvelgta į parengiamuosius veiksmus bendradarbiavimui kultūros srityje, kurie buvo skatinami 2002–2004 m.Atsižvelgiant į tai, reikia remti aktyvesnį kultūros darbuotojų bendradarbiavimą, skatinant juos parengti daugiamečius bendradarbiavimo projektus, tokiu būdu suteikiant jiems galimybių kurti bendrą veiklą, teikti paramą tikslingesnėms tikrąją Europos pridėtinę vertę turinčioms priemonėms, simbolinę vertę turintiems kultūriniams renginiams, Europos kultūrinio bendradarbiavimo organizacijoms, skatinti tiriamuosius darbus pasirinktomis Europai svarbiomis temomis, taip pat informacijos rinkimą ir platinimą bei veiklą, kuria siekiama padidinti projektų poveikį Europos kultūrinio bendradarbiavimo ir Europos kultūros politikos vystymo srityse.Įgyvendinant 1999 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą 1419/1999/EB, nustatantį Bendrijos veiksmus dėl Europos kultūros sostinės renginių 2005–2019 m. (13), reikėtų šiuos renginius tinkamai finansuoti, nes jie patraukia daugelio europiečių dėmesį ir padeda stiprinti priklausymo bendrai kultūros erdvei jausmą. Organizuojant šiuos renginius, reikėtų akcentuoti visos Europos kultūrinį bendradarbiavimą.Reikėtų remti organizacijų, dirbančių Europos kultūrinio bendradarbiavimo labui ir tokiu būdu atliekančių europinės kultūros ambasadorių vaidmenį, veiklą, taikant Europos Sąjungos patirtį, įgytą įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. balandžio 21 d. sprendimą Nr. 792/2004/EB, nustatantį Bendrijos veiksmų programą, skatinančią organizacijas, veikiančias Europos mastu kultūros srityje (14).Būtina, kad programa, laikantis laisvės reikšti savo mintis ir įsitikinimus principo, būtų prisidėta prie Europos Sąjungos pastangų skatinti tvarų vystymąsi ir kovą su visomis diskriminacijos formomis.Europos Sąjungos šalys kandidatės ir ELPA šalys, kurios yra EEE susitarimo dalyvės, turėtų būti pripažintos potencialiomis Bendrijos programų dalyvėmis pagal su šiomis valstybėmis sudarytus susitarimus.2003 m. birželio 19–20 d. Salonikuose Europos Vadovų Taryba patvirtino „Darbotvarkę Vakarų Balkanams: Europos integracijos linkme“, kurioje numatyta, kad Bendrijos programos turėtų būti atviros šalims, dalyvaujančioms stabilizavimo ir asociacijos procese, remiantis Bendrijos ir šių šalių pagrindų susitarimais, kurie turi būti pasirašyti. Jei šalys to nori, priklausomai nuo biudžeto galimybių ar politinių prioritetų, joms turėtų būti suteikta galimybė dalyvauti programoje ar pasinaudoti ribotesne bendradarbiavimo formule, skiriant papildomus asignavimus ar taikant specifines procedūras, dėl kurių suinteresuotos šalys turi susitarti.Programa taip pat turėtų būti atvira bendradarbiavimui su kitomis trečiosiomis šalimis, pasirašiusiomis su Bendrija susitarimus, kuriuose yra kultūrai skirtas straipsnis, tačiau tokio bendradarbiavimo sąlygas dar reikia nustatyti.Siekiant padidinti pridėtinę Bendrijos veiksmų vertę, būtina užtikrinti, kad laikantis Sutarties 151 straipsnio 4 dalies pagal šį sprendimą įgyvendinami veiksmai ir kitos atitinkamos Bendrijos politikos kryptys, veiksmai ir priemonės būtų darnūs ir papildytų vienas kitą. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas Bendrijos priemonių kultūros ir švietimo srityse sąveikai ir veiksmams, kuriais skatinama Europos lygiu keistis gera praktika ir glaudžiau bendradarbiauti.Įdiegiant Bendrijos paramą, reikėtų atsižvelgti į specifinį Europos kultūros sektoriaus pobūdį ir ypač stengtis užtikrinti, kad administracinės ir finansinės procedūros būtų kuo labiau supaprastintos ir atitiktų siekiamus tikslus, taip pat kultūros sektoriaus praktiką bei pokyčius.Komisija, valstybės narės ir kultūros informaciniai punktai turėtų siekti skatinti mažesnių subjektų dalyvavimą daugiamečiuose bendradarbiavimo projektuose ir veiklos, skirtos potencialiems projektų partneriams sutelkti, organizavimą.Programa turėtų sutelkti visos Europos kultūros subjektų ypatingas savybes ir patirtį. Prireikus Komisija ir valstybės narės turėtų imtis priemonių nedidelio kultūros subjektų dalyvavimo kurioje nors valstybėje narėje ar dalyvaujančioje šalyje problemai spręsti.Komisijai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis reikia užtikrinti šios programos nuolatinę stebėseną ir vertinimą, kad būtų galima atlikti reikiamus pakeitimus, ypač susijusius su priemonių įgyvendinimo prioritetais. Vertinimas turėtų apimti ir išorinį šios programos vertinimą, kurį turi atlikti nepriklausomos ir nešališkos institucijos.Programos stebėsenos ir vertinimo procedūrose turėtų būti naudojami konkretūs, išmatuojami, pasiekiami, svarbūs tikslai ir rodikliai su datomis.Turėtų būti imamasi atitinkamų priemonių, kad būtų išvengta pažeidimų ir sukčiavimo, būtų išieškotos praprastos ar netinkamai perduotos ar panaudotos lėšos.Reikia sukurti vieningą kultūrinio bendradarbiavimo finansavimo ir programavimo priemonę 2007 m. sausio 1 d. — 2013 m. gruodžio 31 d. laikotarpiui, pavadintą „Kultūros programa“.Šiuo sprendimu visam programos trukmės laikotarpiui nustatoma finansinis paketas, kuris yra svarbiausias orientacinis dydis, kaip apibrėžta 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo (15) 37 punkte.Šiam sprendimui įgyvendinti reikalingos priemonės turėtų būti priimamos laikantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (16).Šiam sprendimui finansiškai įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti priimtos pagal 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (17) (toliau — Finansinis reglamentas) ir pagal 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatantį išsamias Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo Finansinio reglamento įgyvendinimo taisykles (18).Bendrijos veiksmai papildo nacionalinius ar regioninius veiksmus kultūrinio bendradarbiavimo srityje. Kadangi šio sprendimo tikslų — plėsti bendru kultūros paveldu grindžiamą Europos kultūros erdvę (tarpvalstybinis kultūros subjektų mobilumas Europoje, tarpvalstybinė meno kūrinių ir kultūros bei meno dirbinių sklaida bei tarpkultūrinis dialogas) — valstybės narės negali deramai pasiekti dėl jų tarptautinio pobūdžio, ir todėl dėl veiksmo masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Bendrijos lygiu, Bendrija gali patvirtinti priemones laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo sprendimu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti.Siekiant užtikrinti sklandų pereinamąjį procesą nuo Sprendimais Nr. 508/2000/EB ir Nr. 792/2004/EB nustatytų programų prie šiuo sprendimu nustatytos programos, reikėtų numatyti pereinamojo laikotarpio nuostatas,

a)

skatinti tarpvalstybinį kultūros darbuotojų mobilumą;

b)

skatinti tarpvalstybinį kūrinių ir meno bei kultūros dirbinių sklaidą;

c)

remti tarpkultūrinį dialogą.

a)

parama kultūros veiksmams, būtent:

b)

parama institucijoms, dirbančioms kultūros srityje Europos lygiu;

c)

parama tiriamiesiems darbams, informacijos rinkimui ir platinimui bei veiklai, kuria siekiama kuo labiau padidinti projektų poveikį Europos kultūrinio bendradarbiavimo ir Europos kultūros politikos vystymo srityse.

a)

ELPA šalys, priklausančios Europos ekonominei erdvei, EEE susitarime nustatytomis sąlygomis;

b)

šalys kandidatės, kurios naudojasi pasirengimo narystei stojant į Sąjungą strategija, pagal šių šalių dalyvavimo Bendrijos programose bendruosius principus ir bendrąsias sąlygas bei tvarką, nustatytus pagrindų susitarimuose;

c)

Vakarų Balkanų šalys ta tvarka, kuri bus nustatyta su šiomis šalimis pagal pagrindų susitarimus, numatančius šių šalių dalyvavimą Bendrijos programose.

a)

metinis darbo planas, įskaitant prioritetus, atrankos kriterijus ir tvarką;

b)

metinis biudžetas ir lėšų paskirstymas skirtingiems programos veiksmams;

c)

programos stebėsenos ir įvertinimo procedūros;

d)

finansinė parama, kurią Bendrija teiks priemonėms, pasiūlytoms pagal 4 straipsnio 1 dalį, kurių visas Bendrijos įnašas viršija 200 000 EUR: sumos, trukmė, paskirstymas ir naudos gavėjai.

a)

turėti pakankamai darbuotojų, turinčių tinkamų profesinių ir kalbinių įgūdžių dirbti tarptautinio bendradarbiavimo aplinkoje;

b)

turėti tinkamą infrastruktūrą, ypač informacines ir ryšių technologijas;

c)

dirbti tokiomis administravimo sąlygomis, kurios leistų tinkamai atlikti užduotis ir padėtų išvengti interesų konfliktų.

a)

remdama pagrindinį laisvės reikšti mintis ir įsitikinimus principą;

b)

skatindama geriau suvokti tai, kaip svarbu prisidėti prie tvaraus vystymosi;

c)

siekdama skatinti Europos Sąjungoje abipusį supratimą ir toleranciją;

d)

prisidėdama prie kovos su bet kokia diskriminacijos dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos forma.

a)

ne vėliau kaip 2010 m. gruodžio 31 d. — tarpinę vertinimo ataskaitą apie pasiektus rezultatus ir programos įgyvendinimo kiekybinius bei kokybinius aspektus;

b)

ne vėliau kaip 2011 m. gruodžio 31 d. — komunikatą apie programos pratęsimą;

c)

ne vėliau kaip 2015 m. gruodžio 31 d. — ex post vertinimo ataskaitą.

3.10.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 238/31

(1)

2000 m. kovo 23–24 d. Lisabonos Europos Vadovų Taryba į Sąjungos bendrąją strategiją kaip jos sudedamąją dalį įtraukė užimtumo ir socialinės įtraukties skatinimą, siekdama strateginio tikslo, kad kitą dešimtmetį žiniomis grindžiama ES ekonomika taptų konkurencingiausia ir dinamiškiausia pasaulyje, būtų pajėgi darniai augti sukuriant daugiau ir geresnių darbo vietų bei stiprinant socialinę sanglaudą. Joje nustatyti ambicingi tikslai ir užduotys, kad Sąjungoje vėl būtų sudarytos sąlygos visiškam užimtumui, gerinama darbo kokybė ir didinamas našumas, skatinama socialinė sanglauda ir imli darbo rinka. Be to, 2005 m. kovo 22–23 d. Briuselio Europos Vadovų Taryba vėl akcentavo šią strategiją.

(2)

Atsižvelgiant į išreikštą Komisijos ketinimą konsoliduoti ir racionalizuoti Bendrijos finansavimo priemones, šiuo sprendimu turėtų būti nustatyta viena supaprastinta programa, kurioje būtų numatyta tęsti ir plėtoti veiklą, pradėtą remiantis 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos sprendimu 2000/750/EB, nustatančiu Bendrijos kovos su diskriminacija veiksmų programą (2001–2006) (4), 2000 m. gruodžio 20 d. Tarybos sprendimu 2001/51/EB, patvirtinančiu programą, susijusią su Bendrijos pagrindų strategija dėl lyčių lygybės (2001-2005) (5), 2001 m. gruodžio 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 50/2002/EB dėl Bendrijos veiksmų programos, skatinančios valstybių narių bendradarbiavimą, siekiant įveikti socialinę atskirtį, sukūrimo (6), 2002 m. birželio 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1145/2002/EB dėl užimtumą skatinančių Bendrijos priemonių (7) ir 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 848/2004/EB, nustatančiu Bendrijos veiksmų programą skatinti vyrų ir moterų lygybės srityje Europos lygmeniu aktyvioms organizacijoms (8), taip pat su darbo sąlygomis susijusią veiklą, kuri vykdoma Bendrijos lygmeniu.

(3)

1997 m. lapkričio 20–21 d. neeilinė Liuksemburgo Europos Vadovų Taryba inicijavo Europos užimtumo strategiją, pagal kurią numatyta koordinuoti valstybių narių užimtumo politiką remiantis suderintomis užimtumo gairėmis ir rekomendacijomis. Europos užimtumo strategija šiuo metu Europos lygmenyje yra pagrindinė Lisabonos strategijos užimtumo ir darbo rinkos tikslų įgyvendinimo priemonė.

(4)

Lisabonos Europos Vadovų Taryba nusprendė, kad Sąjungoje žemiau skurdo ribos gyvenančių žmonių skaičius ir socialinės atskirties lygis yra nepriimtinas, todėl nustatant atitinkamus tikslus būtina imtis priemonių siekiant lemiamos pažangos naikinant skurdą. 2000 m. gruodžio 7, 8 ir 9 d. Nicos Europos Vadovų Taryba susitarė dėl šių tikslų. Taryba taip pat susitarė, kad kovos su socialine atskirtimi politika turi būti pagrįsta atviru koordinavimo metodu, derinančiu nacionalinius veiksmų planus ir Komisijos bendradarbiavimo iniciatyvą.

(5)

Demografiniai pokyčiai yra pagrindinis ilgalaikis sunkumas, neleidžiantis socialinės apsaugos sistemoms užtikrinti pakankamas pensijas ir aukštos kokybės sveikatos bei ilgalaikę priežiūrą, kurios būtų visiems prieinamos ir galėtų būti finansuojamos ateityje. Svarbu skatinti politikos kryptis, kuriomis galima pasiekti atitinkamą socialinę apsaugą ir socialinės apsaugos sistemų tvarumą. Lisabonos Europos Vadovų Taryba nusprendė, kad bendradarbiavimas šioje srityje turėtų būti grindžiamas atviru koordinavimo metodu.

(6)

Dėmesys turėtų būti atkreiptas į ypatingą migrantų padėtį šiame kontekste, o taip pat į veiksmų, kuriais būtų siekiama, kad nedeklaruotas darbas taptų legaliu, ėmimosi svarbą.

(7)

Būtiniausių standartų užtikrinimas ir nuolatinis darbo sąlygų gerinimas Sąjungoje yra vieni iš pagrindinių Europos socialinės politikos ypatumų ir svarbus Europos Sąjungos bendras tikslas. Bendrija atlieka svarbų vaidmenį remdama ir papildydama valstybių narių veiklą darbuotojų sveikatos ir saugos, darbo sąlygų, įskaitant poreikį suderinti darbą ir šeimos gyvenimą, darbuotojų apsaugos nutraukus darbo sutartį, darbuotojų informavimo, konsultavimosi su jais ir darbuotojų dalyvavimo, darbuotojų ir darbdavių interesų atstovavimo ir kolektyvinio gynimo srityse.

(8)

Nediskriminavimas yra pagrindinis Europos Sąjungos principas. Sutarties 13 straipsnyje numatomi veiksmai, kuriais siekiama kovoti su diskriminacija dėl lyties, rasės arba etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos. Nediskriminavimas taip pat įtvirtintas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnyje. Turėtų būti tarpusavyje suderinti skirtingų diskriminacijos formų požymiai bei atitinkamai sukurtos tinkamos diskriminacijos dėl vienos ar kelių priežasčių prevencijos ar kovos su ja priemonės. Todėl, sprendžiant apie galimybes naudotis programa ir jos rezultatais, ypatingas dėmesys turėtų būti atkreiptas į žmonių su negalia poreikius, visų pirma užtikrinant jiems visišką ir lygiavertę prieigą prie šios programos finansuojamos veiklos ir naudojimąsi šios veiklos rezultatais bei jų vertinimu, įskaitant žmonių su negalia dėl jų negalios patirtas papildomas išlaidas. Per daugelį kovos su tam tikrų formų diskriminacija, įskaitant diskriminaciją dėl lyties, metų įgyta patirtis gali būti naudinga kovojant su kitų formų diskriminacija.

(9)

Vadovaudamasi Sutarties 13 straipsniu Taryba priėmė šias direktyvas: 2000 m. birželio 29 d. Direktyvą 2000/43/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės kilmės (9), draudžiančią diskriminaciją dėl rasės ar etninės priklausomybės inter alia užimtumo, profesinio mokymo, švietimo, prekių ir paslaugų bei socialinės apsaugos srityse, 2000 m. lapkričio 27 d. Direktyvą 2000/78/EB, nustatančią vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus (10), draudžiančią diskriminaciją užimtumo ir profesinėje srityje dėl religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus ir seksualinės orientacijos, ir 2004 m. gruodžio 13 d. Direktyvą 2004/113/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo (11).

(10)

Pagal Sutarties 2 ir 3 straipsnius vyrų ir moterų lygybės principas yra esminis Bendrijos teisės principas. Juo vadovaujantis priimtos direktyvos bei kiti aktai daug padeda gerinant moterų padėtį Sąjungoje. Veikiant Bendrijos lygiu sukaupta patirtis parodė, kad skatinant lyčių lygybę Bendrijos politikoje ir realiai kovojant su diskriminacija reikalauja priemonių, įskaitant teisės aktus, finansavimo ir integravimo priemones, derinimo, kad jos viena kita papildytų. Laikantis vyrų ir moterų lygybės principo lyčių aspekto integravimas turėtų būti skatinamas visuose šios programos skirsniuose bei veikloje.

(11)

Daugelis įvairiu lygiu veikiančių nevyriausybinių organizacijų (NVO) gali svariai prisidėti Europos lygiu naudodamosi pagrindiniais tinklais, kurie padeda keisti su šios programos bendrais tikslais susijusias politikos kryptis.

(12)

Kadangi šio sprendimo tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti, nes būtina keistis informacija Europos lygmeniu ir platinti gerą praktiką visoje Bendrijoje, ir todėl tų tikslų, dėl daugiašalės Bendrijos veiksmų ir priemonių dimensijos, būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo sprendimu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

(13)

Šiuo sprendimu visam programos trukmės laikotarpiui nustatomas finansinis paketas, kuris yra svarbiausias orientacinis dydis biudžeto institucijai kasmetinės biudžeto sudarymo procedūros metu, kaip apibrėžta 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo (12) 37 punkte.

(14)

Šiam sprendimui įgyvendinimui būtinos priemonės turėtų būti patvirtintos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (13).

(15)

Programą sudaro penki skirsniai, todėl valstybės narės gali numatyti jų atstovų rotacijos tvarką pagal Komisijai padedančio komiteto nagrinėjamus klausimus,

a)

geriau pažinti ir suprasti padėtį valstybėse narėse ir kitose dalyvaujančiose šalyse analizuojant, vertinant ir atidžiai stebint politiką;

b)

remti statistinių priemonių bei metodų kūrimą ir bendrųjų rodiklių, prireikus suskirstytų pagal lytis ir amžiaus grupes, plėtojimą srityse, kuriose taikoma Programa;

c)

remti ir stebėti Bendrijos teisės, kai tai taikoma, bei Bendrijos politikos tikslų įgyvendinimą valstybėse narėse ir įvertinti jų efektyvumą ir poveikį;

d)

skatinti tinklų kūrimą, abipusį mokymąsi ir geros praktikos bei naujoviškų požiūrių nustatymą ir platinimą Europos lygmeniu;

e)

stiprinti suinteresuotų subjektų ir plačiosios visuomenės žinias apie pagal kiekvieną iš 5 skirsnių įgyvendinamas Bendrijos politikos kryptis ir siekiamus tikslus;

f)

gerinti pagrindinių Europos lygio tinklų pajėgumus skatinant, remiant ir toliau vystant Bendrijos politikos kryptis ir tikslus, kai tai taikoma.

1)

Užimtumas;

2)

Socialinė apsauga ir įtrauktis;

3)

Darbo sąlygos;

4)

Kova su diskriminacija ir įvairovė;

5)

Lyčių lygybė.

a)

gerinti padėties ir perspektyvų užimtumo srityje supratimą, visų pirma atliekant analizę bei tyrimus ir apdorojant statistinius duomenis bei plėtojant bendrus rodiklius pagal EUS;

b)

stebėti ir vertinti Europos užimtumo gairių ir rekomendacijų įgyvendinimą ir jų poveikį, visų pirma remiantis jungtine užimtumo ataskaita, ir analizuoti EUS, bendros ekonominės politikos, socialinės politikos bei kitų politikos sričių sąveiką;

c)

organizuoti su politikos sritimis, gera praktika bei naujoviškais metodais susijusius mainus ir skatinti abipusį mokymąsi EUS srityje;

d)

ugdyti, be kita ko, socialinių partnerių, regionų bei vietos dalyvių ir kitų suinteresuotų subjektų sąmoningumą, platinti jiems informaciją ir skatinti jų diskusijas apie užimtumo problemas ir politiką bei nacionalinių reformų programų įgyvendinimą.

a)

gerinti socialinės atskirties ir skurdo problemų, socialinės apsaugos ir įtraukties politikos supratimą, visų pirma atliekant analizę bei tyrimus ir apdorojant statistinius duomenis bei plėtojant bendrus rodiklius pagal AKM socialinės apsaugos ir įtraukties srityje;

b)

stebėti ir vertinti, kaip taikomas AKM socialinės apsaugos ir įtraukties srityje bei jo poveikį nacionaliniu ir Bendrijos lygmenimis, o taip pat analizuoti šio AKM ir kitų politikos sričių sąveiką;

c)

organizuoti su politikos sritimis, gera praktika bei naujoviškais metodais susijusius mainus ir skatinti abipusį mokymąsi socialinės apsaugos ir įtraukties strategijos srityje;

d)

ugdyti, be kita ko, socialinių partnerių, regionų bei vietos dalyvių, nevyriausybinių organizacijų (NVO) ir kitų suinteresuotų subjektų sąmoningumą, platinti jiems informaciją ir skatinti jų diskusijas apie svarbiausias problemas ir politikos klausimus, susijusius su Bendrijos koordinavimo procesu socialinės apsaugos ir įtraukties srityse;

e)

plėtoti pagrindinių Europos lygio tinklų pajėgumus remiant ir toliau vystant Bendrijos socialinės apsaugos ir įtraukties politikos krypčių tikslus ir strategijas.

a)

gerinti su darbo sąlygomis susijusios padėties supratimą, visų pirma atliekant analizę bei tyrimus ir atitinkamais atvejais apdorojant statistinius duomenis bei plėtojant rodiklius, taip pat įvertinti galiojančių teisės aktų, politikos ir praktikos efektyvumą ir poveikį;

b)

remti Bendrijos darbo teisės įgyvendinimą vykdant veiksmingą stebėseną, organizuojant seminarus šioje srityje dirbantiems asmenims, rengiant vadovus bei kuriant specializuotų organizacijų, įskaitant ir socialinius partnerius, tinklus;

c)

inicijuoti prevencinius veiksmus ir ugdyti prevencinę kultūrą darbuotojų saugos ir sveikatos srityje;

d)

ugdyti, be kita ko, socialinių partnerių ir kitų suinteresuotų subjektų sąmoningumą, platinti jiems informaciją ir skatinti jų diskusijas apie svarbiausias su darbo sąlygomis susijusias problemas ir politikos klausimus.

a)

gerinti su diskriminacija susijusios padėties supratimą, visų pirma atliekant analizę bei tyrimus ir atitinkamais atvejais apdorojant statistinius duomenis bei plėtojant rodiklius, taip pat įvertinti galiojančių teisės aktų, politikos ir praktikos efektyvumą ir poveikį;

b)

remti Bendrijos teisės aktų dėl kovos su diskriminacija įgyvendinimą vykdant veiksmingą stebėseną, rengiant seminarus šioje srityje dirbantiems asmenims ir kuriant su diskriminacija kovojančių specializuotų įstaigų tinklus;

c)

ugdyti, be kita ko, socialinių partnerių, NVO ir kitų suinteresuotų subjektų sąmoningumą, platinti jiems informaciją ir skatinti jų diskusijas apie svarbiausias problemas ir politikos klausimus, susijusius su diskriminacija ir kovos su diskriminacija integravimu į visas Bendrijos politikos sritis;

d)

plėtoti pagrindinių Europos lygio tinklų pajėgumus remiant ir toliau vystant Bendrijos kovos su diskriminacija politikos krypčių tikslus ir strategijas.

a)

gerinti su lyčių klausimais ir lyčių aspekto integravimu susijusios padėties supratimą, visų pirma atliekant analizę bei tyrimus ir apdorojant statistinius duomenis bei atitinkamais atvejais plėtojant rodiklius, taip pat įvertinti galiojančių teisės aktų, politikos ir praktikos efektyvumą ir poveikį;

b)

remti Bendrijos lyčių lygybės teisės aktų įgyvendinimą vykdant veiksmingą stebėseną, rengiant seminarus šioje srityje dirbantiems asmenims ir kuriant specializuotų įstaigų, dirbančių lyčių lygybės srityje, tinklus;

c)

ugdyti, be kita ko, socialinių partnerių, NVO ir kitų suinteresuotų subjektų sąmoningumą, platinti jiems informaciją ir skatinti jų diskusijas apie svarbiausias lyčių lygybės ir lyčių aspekto integravimo politikos problemas ir klausimus;

d)

plėtoti pagrindinių Europos lygio tinklų pajėgumus remiant ir toliau vystant Bendrijos lyčių lygybės politikos tikslus ir strategijas.

a)

Analitinė veikla:

b)

Abipusio mokymosi, sąmoningumo ir informacijos platinimo veikla:

c)

Pagrindiniams dalyviams skiriama parama:

a)

valstybės narės;

b)

valstybinės įdarbinimo tarnybos ir jų agentūros;

c)

vietos ir regioninės valdžios institucijos;

d)

pagal Bendrijos teisę numatytos specializuotos įstaigos;

e)

socialiniai partneriai;

f)

NVO, visų pirma veikiančios Europos lygmeniu;

g)

aukštojo mokslo įstaigos ir mokslinių tyrimų institutai;

h)

vertinimo ekspertai;

i)

nacionalinės statistikos tarnybos;

j)

žiniasklaida.

a)

sudarius paslaugų sutartį po konkurso; šiuo atveju bendradarbiavimui su nacionalinėmis statistikos tarnybomis taikoma Eurostato nustatyta tvarka;

b)

teikiant dalinę paramą po konkurso; šiuo atveju Bendrijos bendras finansavimas paprastai negali viršyti 80 % visų gavėjo patirtų išlaidų. Bet kokia šią ribą viršijanti finansinė parama gali būti suteikta tik esant išskirtinėms aplinkybėms ir atlikus nuodugnią analizę.

a)

Programos įgyvendinimo bendrosios gairės;

b)

Programos įgyvendinimo metinis veiksmų planas, padalintas į atskirus skirsnius;

c)

finansinė parama, kurią turi skirti Bendrija;

d)

metinis biudžetas, atsižvelgiant į 17 straipsnį;

e)

Bendrijos remiamų veiksmų atrankos tvarka ir Komisijos pateiktas veiksmų, kuriems skiriama tokia parama, sąrašo projektas;

f)

Programos vertinimo kriterijai, įskaitant su ekonominiu efektyvumu susijusius kriterijus ir rezultatų platinimo ir perdavimo tvarką.

—

ELPA/EEE šalys EEE susitarime nustatytomis sąlygomis;

—

su Europos Sąjunga asocijuotos stojančiosios šalys, šalys kandidatės ir Vakarų Balkanų šalys, dalyvaujančios stabilizacijos ir asociacijos procese.