26.7.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 174/1

I–VII

1–11

1–4

5–10

11

12–14

15–56

15–16

17–18

19–42

20–23

24–25

26–28

29–31

32–36

37–38

39

40–42

43–56

44–50

51–56

57–61

I.

PHARE programa teikia finansinę paramą į Europos Sąjungą stoti besirengiančioms Centrinės ir Rytų Europos šalims kandidatėms. Ją bendrai valdo Komisija ir nacionalinės institucijos. Komisija yra atsakinga už bendrą programos valdymą. Paramą gaunančios šalys visų pirma atsako už projektų vykdymą ir įgyvendinimą (žr. 8–10 dalis).

II.

Audito Rūmų audito tikslas buvo PHARE remiamų investicinių projektų Bulgarijoje ir Rumunijoje rezultatų įvertinimas. Jo išvados yra pagrįstos pagal 2000 m. nacionalines PHARE programas finansuotų projektų pavyzdžių patikrinimu. Galutinės išmokos buvo atliktos 2005 m. (žr. 12–14 dalis).

III.

Tikrinti projektai iš esmės atitiko bendrus PHARE investicijų tikslus, kuriais siekiama palengvinti ES normų ir standartų sureguliavimą ar dalyvauti ekonominės ir socialinės sanglaudos programose (žr. 15–16 dalis). Taip pat Audito Rūmai turi pagrindą tvirtinti, kad projektai iš esmės buvo vykdomi pagal tiekimo ir darbų sutarčių sąlygas (žr. 17–18 dalis).

IV.

Daugiau nei pusės tikrintų investicinių projektų atveju, turtas numatytam tikslui nebuvo panaudotas ar panaudotas tik iš dalies. Užduočių ir rezultatų įgyvendinimas žymiai vėlavo pagal tvarkaraštį, kartais iki dviejų metų. Šie trūkumai atsirado dėl išlikusio administracinių pajėgumų ir nacionalinių išteklių stygiaus. Todėl nacionalinės institucijos turi dėti daugiau pastangų baigiant projektus ir įgyvendinant pagrindinius projektų tikslus (žr. 19–42 dalis).

V.

Sunkumų buvo PHARE paramą teikiant dviem tarptautiniams finansinių institucijų vadovaujamiems projektams. Bulgarijoje poprivatizaciniame fonde trūko rezultatyvumo ir efektyvumo (menkos investicijos iš nuosavo kapitalo, palyginus su didelėmis valdymo išlaidomis), o Rumunijoje PHARE parama nesukūrė aiškios pridėtinės vertės geresnei infrastruktūros priežiūrai elektros rinkoje (žr. 32–36 ir 37–38 dalis).

VI.

Nėra užtikrintas techninis investicinio turto įgyvendinamumas bei ilgaamžiškumas. Finansuotų verslo parkų ir inkubatorių atveju, vis dar reikia išspręsti daug valdymo problemų, kad būtų pasiektas norimas ekonominis įgyvendinamumas (žr. 43–56 dalis).

VII.

Komisija visų pirma yra atsakinga už PHARE politikos vystymą, PHARE paramos programavimą ir jos priežiūrą. Nors jos atliktas projektų patikrinimas prieš jų finansavimą (ex ante kontrolė) buvo rezultatyvus, Audito Rūmai kritiškai vertina bendrą Komisijos vykdomą investicinių projektų valdymą trijose konkrečiose srityse:

1.

Nuo 1997 m. pagrindinis PHARE programos tikslas buvo padėti Centrinės ir Rytų Europos šalims pasirengti stojimui į Europos Sąjungą. Palaikydama reformas, būtinas siekiant ES narystės, PHARE programa teikia finansinę paramą kaip Europos Sąjungos pasirengimo stojimui strategijos dalį.

2.

1999 m. spalio mėn. Komisija patvirtino specialias PHARE programos įgyvendinimo 2000–2006 m. gaires (1). Atsižvelgiant į šias gaires PHARE parama turi būti skirta dviem pagrindiniams prioritetams – investicijoms ir institucinei plėtrai (2).

3.

Po 10 šalių prisijungimo 2004 m. gegužės mėn. svarbiausiu plėtros politikos tikslu tapo Bulgarijai ir Rumunijai numatytų stojimo gairių įgyvendinimas.

4.

2004 m. gruodžio mėn. pasibaigus deryboms dėl narystės, 2005 m. vasario mėn. Komisija patvirtino palankią nuomonę dėl šių dviejų šalių stojimo į ES. Europos Parlamentui „uždegus žalią šviesą“, stojimo sutartis su Bulgarija ir Rumunija buvo pasirašyta 2005 m. balandžio mėn. Liuksemburge. Šis pasirašymas paruošia dirvą ratifikavimo procedūroms, kurios įformins Bulgarijos ir Rumunijos narystę 2007 m. sausio 1 d. Tačiau Taryba gali nuspręsti narystės datą atidėti metams iki 2008 m. sausio 1 d., jei viena ar kita valstybė neįvykdys derybų metu prisiimtų įsipareigojimų.

5.

ES vykdoma Bulgarijos ir Rumunijos pasirengimo stojimui strategija yra pagrįsta stojimo partnerystės programa, numatančia prioritetų ir finansinių išteklių programavimo sistemą. Pagal stojimo partnerystės programoje numatytus prioritetus finansinė parama skiriama atsižvelgiant į Komisijos priimtus metinius finansavimo sprendimus.

6.

Po šių finansinių sprendimų Komisija bei Bulgarijos ir Rumunijos valdžios institucijos priima finansavimo memorandumą. Finansavimo memorandumai sudaromi atsižvelgiant į nacionalines programas ir konkrečius klausimus, pavyzdžiui, tarpvalstybines bendradarbiavimo programas, daugiašales ar branduolinės saugos programas. Metinės nacionalinės programos finansuoja su stojimu susijusius prioritetinius poreikius.

7.

Prie finansavimo memorandumo pridedami taip vadinami projektų aprašymai, kuriuose pateikiamos visų įgyvendinamų projektų detalės. Projektų aprašymai yra pagrindiniai planavimo dokumentai, kuriuose pateikiami kiekvieno projekto tikslai, įskaitant įvykdymo rodiklius bei įgyvendinimo tvarkaraštį. Paprastai projektai turi būti įgyvendinti per trejus metus po finansavimo memorandumo pasirašymo.

8.

Už PHARE programos valdymą bendrai atsako Komisija ir nacionalinės institucijos. Komisija (būstinė bei delegacijos Sofijoje ir Bukarešte) yra atsakinga už bendrą PHARE programos valdymą ir ypač už PHARE politikos vystymą, PHARE paramos programavimą ir jos priežiūrą. Bulgarija ir Rumunija visų pirma atsako už projektų vykdymą ir įgyvendinimą.

9.

PHARE programa Bulgarijoje ir Rumunijoje šiuo metu yra vykdoma pagal taip vadinamą „decentralizuotą įgyvendinimo sistemą“. Tokiu būdu Bulgarijos ir Rumunijos valdžios institucijos pačios vykdo viešųjų pirkimų procedūras investicijoms. Tačiau prieš sutarčių sudarymą procedūrų tvarkingumą patikrina Komisijos delegacijos kiekvienoje šalyje (ex ante kontrolė).

10.

Už programų įgyvendinimo priežiūrą bendrai atsako stojančiosios šalys ir Komisija, sudariusios jungtinį priežiūros komitetą. Priežiūros uždavinys – atsižvelgiant į nustatytus tikslus valdyti programą ir atitinkamus projektus.

11.

Nacionalinės PHARE programos 2000–2004 m. iš viso skyrė 511 milijonų eurų Bulgarijai ir 1 400 milijonų eurų Rumunijai, kurių atitinkamai 262 milijonai eurų (51,3 %) Bulgarijai ir 806 milijonai eurų (57,6 %) Rumunijai buvo skirta paramai investicijoms (žr. I priedą).

12.

Pagrindinis Audito Rūmų audito tikslas buvo PHARE finansuojamų projektų Bulgarijoje ir Rumunijoje investicijų dalių užduočių ir rezultatų nustatymas. Audito metu buvo užduoti keturi klausimai:

Diagramoje pateikiami Audito Rūmų audito pagrindiniai tikslai.

13.

Audito metu buvo tikrinami visiškai įgyvendinti arba beveik baigti projektai. Šie projektai buvo paimti iš 2000 m. nacionalinių PHARE programų, kurios turėjo būti baigtos 2003 m. pabaigoje, bet kurių kai kurie projektai buvo tęsiami iki 2005 m. pabaigos.

14.

Nacionalinės PHARE programos 2000 m. skyrė 34,6 milijono eurų investicijų dalims Bulgarijoje ir 146,6 milijono eurų Rumunijoje (žr. II ir III priedus). Audito Rūmai tikrino 11 projektų (3), susijusių su 48 tiekimo ir darbų sutartimis, sudarančiomis 14 milijonų eurų PHARE paramą Bulgarijai ir 51 milijonų eurų Rumunijai. Audito grupė projektus tikrino vietoje pirmąjį 2005 m. pusmetį, įskaitant vizitus į nacionalines įgyvendinančias institucijas ir už tarpinį vertinimą atsakingus padalinius (4).

15.

Pagrindinis PHARE programos tikslas – padėti šalims kandidatėms pasirengti ES narystei. Tam skiriamos investicijos, kuriomis siekiama stiprinti:

16.

Iš esmės tikrinti investiciniai projektai atitiko šiuos pagrindinius PHARE tikslus. Nagrinėti projektai buvo numatyti stojimui, t. y. pajėgumai buvo skirti Bendrijos teisyno acquis priežiūrai ir įgyvendinimui (pavyzdžiui, aplinkosaugos teisės aktų įgyvendinimui) arba susiję su ekonomine ir socialine sanglauda (pavyzdžiui, verslo parkų mažoms ir vidutinėms įmonėms steigimu).

17.

Iš esmės tikrintos investicijos atsižvelgiant į tiekimo ir darbų sutarčių sąlygas buvo realiai įgyvendintos. T. y. pradinė projekto sėkmės sąlyga buvo įvykdyta abiejų stojančiųjų valstybių valdžios institucijų ir Komisijos bendromis pastangomis.

18.

1 langelyje pateikiami keli įgyvendintas investicijas atspindintys visų tikrintų projektų pavyzdžiai:

1 langelis

19.

Įgyvendinti investicijas nepakanka. Daugiau nei pusėje tikrintų investicinių projektų turtas numatytam tikslui nebuvo tinkamai panaudotas ar panaudotas tik iš dalies. Užduočių ir rezultatų įgyvendinimas žymiai vėlavo pagal tvarkaraštį, kartais daugiau, nei du metus. Šie atvejai rodo, kad su konkrečių projekto tikslų vykdymu susijusi pažanga buvo mažesnė, nei planuota (20–42 dalys).

20.

Šio projekto pagrindinis tikslas buvo visų prokuratūros padalinių modernizavimas centriniu, regioniniu ir vietiniu lygmenimis. Parama investicijoms (bendra sutarties vertė – 1,8 milijono eurų) apėmė kompiuterių ir programinės įrangos tiekimą bei bendros informacijos kaupimo sistemos įdiegimą.

21.

2003 m. pristatyta bendros informacijos kaupimo sistemos programinė įranga buvo naudota tik vienoje iš aštuonių Audito Rūmų aplankytų vietų. Galutinis bendros informacijos kaupimo sistemos programinės įrangos pripažinimo sertifikatas nebuvo išduotas audito atlikimo metu 2005 m. gegužės mėn., nes buvo nustatyta per daug jos veikimo klaidų.

22.

Be to, buvo nustatytas IT strategijos nesuderinamumas bei programinės ir techninės įrangos neatitikimas (pavyzdžiui, suderinimo su esančia programine įrangą problemos, viename prokuratūros padalinyje nepanaudotos 37 darbo vietos, jos buvo perkeltos į sandėlį; numatyto platesnio bendros informacijos kaupimo sistemos panaudojimo rizika dėl interneto tiekėjo problemų).

23.

Todėl praėjus 18 mėnesių po numatytos darbų baigimo dienos (2003 m. pabaigoje) nauja bendros informacijos kaupimo sistema vis dar buvo testavimo etape ir ja vis dar nebuvo galima naudotis kaip svarbia priemone kovojant su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija. Komisijai ir Bulgarijos valdžios institucijoms rengiant projektą buvo nepakankamai įvertintas sudėtingumas, techninės galimybės bei suderinamumas su veikiančiomis sistemomis.

24.

Panašus projektas buvo įgyvendintas Rumunijoje (3 tiekimo sutartys, kurių bendra vertė – 8,4 milijono eurų), siekiant įdiegti bylų ir dokumentų valdymo sistemą, susiejančią visus šalies teismus ir prokuratūras. Bylų ir dokumentų valdymo sistemos programinė įranga jau buvo plėtota ankstesnėje PHARE programoje ir pristatyta 2002 m. rugsėjo mėn. PHARE 2000 projekto tikslas buvo tapti „paskutiniu žingsniu, į sistemą susiejančiu visus teismus ir prokuratūras“.

25.

2005 m. pradžioje pagrindinis projekto tikslas (turėti veikiančią bylų ir dokumentų valdymo sistemos taikomąją programą visoje šalyje) vis dar nebuvo pasiektas, nors pradžioje projektą buvo numatyta baigti 2003 m. lapkričio mėn. pabaigoje. Visose Audito Rūmų aplankytose vietose techninė įranga buvo įdiegta pagal sutartis. Tačiau ankstesnės PHARE programos metu pristatyta programinė įranga buvo naudojama tik iš dalies. Be to, daug teismų tinklo Rumunijoje dalių vis dar nebuvo sujungtos su bylų ir dokumentų valdymo sistema, nes Rumunijos valdžios institucijos nesilaikė savo pagrindinių bendrojo finansavimo įsipareigojimų, vykdant programą skirti 12 milijonų eurų Teisingumo ministerijai ir 10 milijonų eurų prokuratūrai (6). Šių finansinių įsipareigojimų nevykdymas parodė, kad teismų sistemos reformos siekiant atitikti ES standartus projektas nebuvo Rumunijos vyriausybės prioritetas.

26.

Mažų ir vidutinių įmonių verslo inkubatorių projekto (skirta 2,7 milijono eurų investicijoms) tikslas buvo sustiprinti mažų ir vidutinių įmonių sektorių Bulgarijos šiaurės vakarų ir pietų centro regionuose. Atnaujinant senus pastatus verslo inkubatorius buvo numatyta įsteigti pramonės nuosmukio srityse dviejuose regionuose. Asmenys turėtų būti skatinami steigti naujas įmones, kad būtų sudaromos galimybės naujoms darbo vietoms, pakeičiančioms prarastas tradicinės pramonės srityse vykdant reorganizavimo procesą.

27.

Atnaujinimui buvo atrinkti šeši pastatai. Audito metu 2005 m. liepos mėn. tik vienas centras (Montanoje) pradėjo veikti kaip verslo inkubatorius. Praėjus penkeriems metams po poreikių vertinimo pramonės nuosmukio srityse nebuvo pasiekta jokių su alternatyvių darbo vietų sukūrimu susijusių rezultatų regioniniu lygmeniu.

28.

Pažangos iš esmės trūko dėl silpnų nacionalinių institucijų įgyvendinimo pajėgumų. Silpni administraciniai pajėgumai taip pat buvo pagrindinė vėlesnio projekto mažų ir vidutinių įmonių srityje nutraukimo priežastis (žr. 2 langelį).

2 langelisNumatytas projektas Bulgarijoje, pavadintas „Mažų ir vidutinių įmonių kokybės sertifikavimas“ (skirta 4,8 milijono eurų) iš viso nebuvo įvykdytas. Jis turėjo konkretų tikslą – pagerinti konkurencingumą ir gamybos sektoriaus eksportavimo pajėgumus. Delegacijos Sofijoje ex ante kontrolė (žr. 9 dalį) buvo efektyvi, atmetant pirmojo konkurso pasiūlymų dokumentus dėl dotacijų schemų atitinkamose ministerijose tinkamo struktūrų ir procedūrų įgyvendinimo trūkumų. Pagaliau delegacija nepatvirtino dotacijų skyrimo proceso, nes bulgarų atliktas pareiškėjų administracinės atitikties ir tinkamumo vertinimas nebuvo nuoseklus ir požiūris į įmones nebuvo vienodas. Iš kitos pusės, Bulgarijos valdžios institucijos kaltino delegaciją, kad ji nepateikė aiškios informacijos apie ES taikytiną teisinę sistemą.

29.

Audito metu 2005 m. kovo mėn. vis dar trūko didelių pastangų įgyvendinant dviejų verslo infrastruktūros plėtros parkų Rumunijoje (bendra sutarties vertė – 13,7 milijono eurų) tikslus. Statybos vis dar vyko, nors pradinė projekto aprašyme numatyta jų pabaiga buvo 2004 m. spalio mėn. Dėl projektavimo klaidų buvo pratęstos darbų sutartys. Šių dviejų projektų atveju ateityje vis dar reikės išspręsti nemažai valdymo problemų (žr. 53–56 dalis, pavadintas „Ekonominio įgyvendinamumo rizika“).

30.

Kitas projektas Rumunijoje vadinosi „Turizmo infrastruktūros Piatra Niamce modernizavimas ir plėtra“ (sutarties vertė – 2,3 milijono eurų). Infrastruktūra buvo įgyvendinta pagal darbų sutartį. Tačiau projekto pavadinimas buvo apgaulingas, nes atnaujinamoje zonoje nebuvo beveik nieko, kas pritrauktų turistus. Pagrindiniai finansuoti objektai buvo tiltas ir 3 km ilgio gatvė, abu ne laisvalaikio teritorijoje, ir jais buvo nuolat naudojamasi vietiniam susisiekimui. „Turizmo“ teritorija yra pramogų priemonė, kuria paprastai (pavasarį ir vasarą) naudojasi vietos bendruomenė. Be to, šioje vietovėje stūkso tuščias, akį rėžiantis, apleistas olimpinio dydžio baseinas. Taigi ši Strandu vadinama vieta atrodo atnaujinta tik iš dalies ir joje siekiant pritraukti turistus, kaip numatyta, nebuvo sukurtos naujos darbo vietos.

31.

Kitų dviejų infrastruktūros projektų Rumunijoje tikslų įgyvendinimas buvo sustabdytas:

32.

Specifinis paramos investicijoms atvejis buvo PHARE parama Bulgarijos poprivatizaciniam fondui. Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (EBRD) Bulgarijos poprivatizacinį fondą įsteigė 1998 m. dešimčiai metų. Buvo siekiama prisidėti plėtojant privatų sektorių Bulgarijoje bei pagerinti atrinktų privačių Bulgarijos įmonių veiklos rezultatus joms skiriant ilgalaikį finansavimą iš nuosavo kapitalo bei praktinę patirtį.

33.

EBRD visiškai atsakė už Bulgarijos poprivatizacinį fondą ir fondo valdytojo funkcijoms vykdyti pasikvietė turto valdymo įmonę. EBRD Bulgarijos poprivatizaciniam fondui skyrė 30 milijonus eurų finansavimą iš nuosavo kapitalo ir gavo 6,5 milijono eurų PHARE išmokų iš Bulgarijos 1997–2000 m. nacionalinių PHARE programų. PHARE lėšos, kadangi tai nebuvo tiesioginės investicijos, buvo panaudotos Fondo valdytojo valdymo išlaidoms, įmonių konsultavimo paslaugoms bei paties EBRD valdymo mokesčiui.

34.

Tai, kad PHARE parama nebuvo nei efektyvi, nei rezultatyvi, rodo keli faktoriai:

35.

Bulgarijos valdžios institucijos buvo nepatenkintos fondu, todėl siekiant sustabdyti ES lėšų skyrimą, įsikišo Komisija. EBRD Bulgarijos poprivatizacinį fondą panaikino anksčiau laiko, 2002 m. pabaigoje.

36.

Pagrindinė Bulgarijos poprivatizacinio fondo nesėkmingos baigties priežastis tikriausiai buvo fondo valdymo įmonės veikla. Ji atlikdavo neteisingus vertinimus (sprendimus dėl investicijų) esant iš esmės sudėtingai poprivatizacinei situacijai. Nebuvo siekiama išlaikyti tinkamą išlaidų ir rezultatyvumo santykį, nes visas valdymo išlaidas perėmė PHARE. Kadangi PHARE lėšos buvo naudojamos remti įprastą EBRD veiklą, investicijų katalizės poveikis (7) nebuvo pasiektas.

37.

Buvo stipriai vėluojama vykdyti elektros pramonės modernizavimo projektą Rumunijoje, tai lėtino Rumunijos patekimo į ES vidaus energetikos rinką pasirengimą. Iš programos 203 milijonų eurų investicijų PHARE sudaro 11 %, likusią dalį – nacionalinis bendrasis finansavimas (24 %), EBRD paskolos (25 %) ir Europos investicijų bankas (40 %). Pradžioje perdavimo tinklo patobulinimą (su visais PHARE finansuojamais aspektais) buvo numatyta baigti 2002 m. rugpjūčio mėn. Šis terminas buvo atidėtas du kartus: iki 2004 m. lapkričio mėn. ir iki 2005 m. birželio mėn. Sutarties sudarymas buvo vilkinamas Vyriausybei abejojant dėl vienos projekto sąlygos laikymosi: pakankamos pažangos privatizuojant dvi elektros tiekimo įmones.

38.

Projektas padėjo reorganizuoti sektorių pagal ES direktyvas. Tačiau, kadangi jis iš esmės buvo vykdomas pasinaudojus EBRD ir EIB paskolomis, PHARE papildomumas (8) nėra aiškus. Be to, PHARE finansuojami aspektai buvo labiau svarbūs energijos perdavimo paslaugų tiekėjui ir komerciniam rinkos operatoriui, tačiau nedavė jokios tiesioginės naudos elektros reguliavimo institucijai.

39.

Bulgarijoje projektą „Žemės ūkio statistikos sistemos reorganizavimas“ (sutarties vertė – 0,4 milijono eurų) buvo numatyta baigti 2002 m. sausio mėn. IT įranga buvo įdiegta 2003 m. pradžioje, bet vis dar nenaudojama numatytam tikslui, nes dėl programinės įrangos tiekėjo prastos veiklos, ji pristatyta su defektais. Todėl žemės ūkio statistikos tinklo sistema 2005 m. sausio mėn. vis dar neveikė, nors Komisija nurodė, kad per tą laiką buvo pasiekta reikšminga pažanga. Neturėdama žemės ūkio statistikos tinklo sistemos Žemės ūkio ir miškininkystės ministerija turi problemų. Ši sistema ateityje palengvintų ES bendrosios žemės ūkio politikos įgyvendinimą.

40.

Prieglobsčio projektu Rumunijoje (sutarties vertė – 1,6 milijono eurų) siekiama toliau plėtoti prieglobsčio sistemą, ją suderinant su Europos procedūromis ir praktika. Parama iš esmės buvo panaudota dviejų naujų prieglobsčio centrų Galacyje (rytiniame pasienyje) ir Timišoaroje (vakariniame pasienyje) įsteigimui.

41.

Galacio centro priemonėmis didžiąja dalimi nebuvo pasinaudota. Audito metu prieglobsčio prašytojų centre buvo 19, tai sudaro 7,6 % (9) turimų apgyvendinimo pajėgumų. 2005 m. birželio mėn. apgyvendinti asmenys nebuvo vietiniai prašytojai, bet grupė iš Bangladešo, į centrą atvežta iš kitų Rumunijos vietų. Nacionalinės pabėgėlių tarnybos duomenimis, rytinio pasienio perėjimo punktuose (ir beveik jokiame kitame Rumunijos pasienio punkte, išskyrus Bukarešto oro uostą) niekada nebuvo pateiktas joks prieglobsčio prašymas. Vertinant bendrą situaciją Galacyje – jokių prašytojų iš rytinio pasienio, du pastato aukštai nenaudojami, namų ūkio reikmenys nepaliesti, medicininės atsargos nepanaudotos, beveik nenaudojami automobiliai – galima manyti, kad iš tikrųjų nebuvo būtina steigti šį naują prieglobsčio centrą Galacyje.

42.

Vertinant bendrą situaciją Rumunijoje atrodė, kad priemonių prieglobsčio prašytojams ir pabėgėliams buvo daugiau nei reikėjo iš tikrųjų. Iš kitos pusės, dėl ekonominės aplinkos ir regiono stabilumo neapibrėžtumo prieglobsčio prašytojų skaičių sunku numatyti iš anksto. Jei priemonių nenaudojimo problema ir toliau išliks, šiuos pastatus ir įrangą, ypač tai, kas greitai genda, reikės skubiai panaudoti kitiems tikslams.

43.

Atsižvelgiant į PHARE gaires investiciniai projektai turi būti tvarūs po stojimo dienos, įskaitant vėlesnes priežiūros ir eksploatavimo išlaidas užtikrinančias finansines priemones. Audito Rūmai tikrino du tvarumo aspektus: techninį investicinio turto (žr. 44–50 dalis) bei ekonominį verslo inkubatorių ir pramonės parkų (žr. 51–56 dalis) įgyvendinamumą.

44.

Tam, kad būtų pasiekti ilgalaikiai rezultatai, brangios investicijos turi būti tinkamai prižiūrimos. Iš esmės pasibaigus garantijos laikotarpiui nebuvo jokių aiškių su priežiūros išlaidomis ateityje susijusių planų. Bendras nacionalinių lėšų trūkumas buvo akivaizdus daugeliu atvejų. Prokuratūra Bulgarijoje neturėjo pakankamai lėšų siekiant atitikti pagrindinius reikalavimus: pakankamai kvalifikuotus IT specialistus, skaitytuvus ar tinkamai vėsinamas patalpas serveriams. Panašios problemos buvo Rumunijos teismų sektoriuje (bylų ir dokumentų valdymo sistema).

45.

Dėl nacionalinių išteklių trūkumo bei kai kurios įrangos sudėtingumo kai kuriuose projektuose jau atsirado sunkumų. Toliau pateikiami pavyzdžiai, susiję su pasienio policijos įranga, atspindi priežiūros problemų rezultatus.

46.

Nacionalinė pasienio policijos tarnyba Bulgarijoje nurodė, kad radijo ryšio sistemos priežiūros nacionalinis finansavimas pasibaigus garantiniam laikotarpiui nebuvo pratęstas. Be to, terminio vaizdo priežiūros sistemų elektroninės dalys turi būti atnaujintos praėjus penkeriems-septyneriems jų eksploatavimo metams. 2007 m. bus penktieji terminio vaizdo kamerų naudojimo metai.

47.

Tinkamas naujos ir modernios įrangos naudojimas prailgina jos gyvavimą. Pareigūnai turi būti apmokyti valdyti įrangą, kad galėtų ją panaudoti tinkamiausiu būdu. Šiuo atveju projekto mokymo dalis (0,5 milijono eurų), kuria taip pat buvo siekiama stiprinti agentūrų bendradarbiavimą, nebuvo įgyvendinta.

48.

Bulgarijos pasienio policija susiduria su problemomis prižiūrint keturrates transporto priemones. Konkurso laimėtojo pristatytos markės automobilius taisyti vietoje nėra galimybės. Iš esmės nacionalinė pasienio policijos tarnyba naudojasi Rusijoje pagamintais automobiliais, kurie kainuoja trečdalį PHARE finansuojamo automobilio tipo sumos. Taip pat yra pigesnės ir jų atsarginės dalys. Tačiau PHARE taisyklės dėl europinės kilmės draudžia transporto priemonių įsigijimą ne iš ES ar šalių kandidačių.

49.

Turimi remonto ištekliai yra ypač svarbūs, nes kai kuri įranga buvo nepatikima ar jos techniniai pajėgumai neatitiko vartotojų reikalavimų:

50.

Neužtikrinant turimų išteklių keičiant ar rekonstruojant įrangą ar dalis, t. y. upių patruliavimo laivų Rumunijoje variklius, baigiantis jų eksploatavimo laikui, yra rizikos, kad tikrintos pasienio įrangos nebebus galima eksploatuoti, kai Bulgarija ir Rumunija įstos į ES (ar net į Šengeno erdvę) ir jų sienos taps ES išorės sienos dalimi.

51.

Bulgarijoje buvo atnaujinti šeši pastatai siekiant juose įsteigti verslo inkubatorius. Penki iš jų vis dar nepanaudoti pagal paskirtį (žr. 27 dalį). Rumunijoje vis dar neveikė du tikrinti verslo infrastruktūros parkai. Nors nepakankamai įsibėgėjusių projektų ekonominį įgyvendinamumą ateityje įvertinti sunku, buvo nustatyta keletas reikšmingų rizikos pavyzdžių.

52.

Bulgarijos verslo inkubatorių ilgalaikė sėkmė ir ekonominis įgyvendinamumas priklausys nuo daugelio veiksnių, į kuriuos audito atlikimo metu vis dar nebuvo atsižvelgta: valdymo grupių veiklos rezultatų, savivaldybių paramos ir indėlio prižiūrint pastatus, nuomos pajamų iš nuomininkų bei pajamų, gautų teikiant paslaugas mažoms ir vidutinėms įmonėms, pavyzdžiui konsultacijas (t. y. dėl prašymų suteikti kreditą (paskolą), teisinę pagalbą). Sėkminga veikla priklauso nuo pilnai inkubatorių valdymo grupes, kurios nuo šiol pradedant veiklą turi būti ypač aktyvios, remiančių ministerijų.

53.

Rumunijoje pramonės parkai yra pakankamai naujas reiškinys, todėl trūksta parkų valdymo patirties. 2004–2006 m. nacionaliniame plėtros plane abejojama dėl kelių veiklą pradedančių parkų, teigiant, kad kai kurie dabartiniai pramonės plėtros planai nebuvo pagrįsti labai griežta paklausos analize.

54.

Lasi parkas su dinamišku valdymu ir papildomomis investicijomis gali sparčiai vystytis. Tačiau Audito Rūmai nustatė, kad naujų darbo vietų buvo sukurta vos pusė iš 1 100 numatytų pagal PHARE projektą finansuojamoje galimybių studijoje.

55.

Nors numatytas tikslas sukurti 300 naujų darbo vietų Bakėjaus parke yra pakankamai apdairus, nėra aišku, ar jis bus įgyvendintas. Pagrindinis naujų darbo vietų šaltinis yra veiklą pradedančios įmonės, bet informaciniame pranešime nėra aprašyta, kaip parkai ketina jas pritraukti ir išlaikyti.

56.

Buvo numatyta, kad įgyvendinančioji agentūra Rumunijoje prižiūrės šių infrastruktūros projektų tikslų įgyvendinimą. Tačiau ji susitelkė tik ties sėkminga statybų pabaiga ir netikrino, ar vykdant projektus buvo siekiama platesnių ekonominių tikslų, pavyzdžiui, kurti naujas darbo vietas.

57.

Komisijos vykdomi projektų patikrinimai prieš jų finansavimą (ex ante kontrolė) buvo rezultatyvi užkertant kelią pažeidimams viešųjų pirkimų procedūroje.

58.

Audito metu tikrinti projektai iš esmės atitiko pagrindinius PHARE tikslus bei buvo įgyvendinti pagal tiekimo ir darbų sutarčių sąlygas. Tačiau daugiau nei pusės tikrintų projektų turtas nebuvo panaudotas numatytam tikslui ar panaudotas tik iš dalies. Šie trūkumai atsirado dėl silpnų administracinių pajėgumų ir nacionalinių išteklių Bulgarijoje ir Rumunijoje stygiaus.

1 rekomendacijaNacionalinės institucijos turėtų toliau dėti dideles pastangas užbaigiant projektus ir siekiant įgyvendinti pagrindinius jų tikslus.Komisija turėtų atidžiai prižiūrėti, kad audito metu tikrinti projektai pagaliau būtų vykdomi, kaip numatyta. Komisija taip pat turėtų prisidėti prie patobulinto priežiūros komitetų, kaip pagrindinės korekcinės politikos priemonių sistemos, kai rezultatai yra nepakankami, funkcionavimo.

59.

Komisija per gerai vertino Bulgarijos ir Rumunijos valdžios institucijų valdymo pajėgumus ir dažnai pritarė jų per daug ambicingiems tikslams ir terminams. Per daug ambicingas tikslų nustatymas atsispindi projektų aprašymuose su ambicingu „didelių“ ir „neatidėliotinų“ tikslų, užduočių, ketinimų, rezultatų ir veiklos deriniu bei dažnai nepagrįstais „įgyvendinimo rodikliais“ (11), kuriems paprastai stinga sisteminio aiškumo. Todėl projektų aprašymai vargiai gali būti panaudoti kaip svarbios valdymo priemonės.

2 rekomendacijaKomisija turėtų priimti tikroviškesnį Bulgarijai, Rumunijai ir naujoms šalims kandidatėms skirtą programavimo metodą. Tai apima patobulintą poreikių vertinimą, užtikrinant suderinamumą su kitais paramos investicijoms šaltiniais. Svarbiausia – patobulinti projekto aprašymą, kad jis galėtų geriau atitikti savo valdymo ir priežiūros funkciją. Išorės ekspertai jau pasiūlė, kad planavimo procese dalyvaujančios institucijos rengiant projektų dokumentus turėtų nuolat įtraukti kokybės kontrolės funkciją (12).

60.

Kai kurio turto techninis įgyvendinamumas yra abejotinas dėl nacionalinio finansavimo stokos. Remtų verslo parkų ir inkubatorių atveju vis dar reikia išspręsti daug ekonominio įgyvendinamumo klausimų. Komisija, atsižvelgiant į PHARE programos įgyvendinimo gaires, nepakankamai prižiūrėjo tvarumo ir bendrojo finansavimo principų laikymąsi.

3 rekomendacijaKomisija jau programavimo laikotarpiu turėtų patikslinti aptarnavimo išteklius ir bendrojo finansavimo reikalavimus bei įvesti oficialią šių principų tikrinimo procedūrą. Į tvarumo priežiūrą turėtų būti įtraukta ekonominių tikslų priežiūra, pavyzdžiui, naujų darbo vietų sukūrimas.

61.

Komisija nepakankamai atsižvelgė į PHARE lėšų pridėtinę vertę ir katalizės efektą tarptautinių finansinių institucijų vadovaujamoje veikloje. Tam, kad būtų įgyvendintas ir taikomas Bendrijos teisynas, reikia milžiniškų investicijų į reguliavimo infrastruktūrą. PHARE gali padėti įgyvendinti tik dalį šių bendrų poreikių. Todėl PHARE gairėse reikalaujama, kad parama investicijoms būtų skirta priemonėms, kurios kitaip nebūtų įgyvendintos ir kurių dėka numatomas stiprus katalizės poveikis.

4 rekomendacijaKomisija turėtų patobulinti papildomumo ir katalizės poveikio analizę, ypač tarptautinių finansinių institucijų ar kitų trečiųjų šalių vadovaujamų projektų atveju.