22.6.2006

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 146/1

Tarybos išvados dėl Europos Sąjungos sveikatos sistemų bendrų vertybių ir principų

(2006/C 146/01)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA:

1.	PAŽYMI, kad Europos Komisija savo iš dalies pakeistame pasiūlyme dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl paslaugų vidaus rinkoje nusprendė direktyvos nebetaikyti sveikatos priežiūros paslaugoms, taip įtraukdama Europos Parlamento pasiūlytus pakeitimus.

2.	PAŽYMI, kad Europos Komisija pareiškė ketinanti Bendrijos lygiu sukurti saugių, aukštos kokybės ir veiksmingų sveikatos paslaugų sistemą, sustiprindama valstybių narių bendradarbiavimą ir suteikdama aiškumo bei tikrumo Bendrijos teisės taikymui sveikatos paslaugoms bei sveikatos priežiūrai.

3.	PRIPAŽĮSTA, kad naujausiuose Europos Teisingumo Teismo sprendimuose buvo pabrėžta būtinybė išaiškinti EB sutarties nuostatų, visų pirma susijusių su laisvu paslaugų judėjimu ir nacionalinių sveikatos sistemų teikiamomis sveikatos paslaugomis, sąveiką.

4.	MANO, kad sveikatos sistemos yra svarbiausia Europos aukšto lygio socialinės apsaugos dalis ir atlieka svarbų vaidmenį socialinės sanglaudos ir socialinio teisingumo srityse.

5.	PRIMENA svarbiausias universalumo, galimybės naudotis geros kokybės priežiūra, teisingumo ir solidarumo vertybes.

6.	PATVIRTINA pridedamą pareiškimą dėl bendrų vertybių ir principų, kuriais grindžiamos sveikatos sistemos Europos Sąjungos valstybėse narėse (priedas).

7.	RAGINA Europos Komisiją užtikrinti, kad į pareiškime nurodytas bendras vertybes ir principus būtų atsižvelgta rengiant konkrečius pasiūlymus, susijusius su sveikatos paslaugomis.

8.	RAGINA Europos Sąjungos institucijas užtikrinti, kad jų darbo metu būtų atsižvelgiama į pareiškime nurodytas bendras vertybes ir principus.

PRIEDAS

Pareiškimas dėl bendrų vertybių ir principų

Tai — 25 Europos Sąjungos sveikatos ministrų pareiškimas apie bendras vertybes ir principus, kuriais grindžiamos Europos sveikatos sistemos. Mes manome, kad toks pareiškimas yra svarbus siekiant mūsų piliečiams suteikti aiškumo ir yra daromas laiku, atsižvelgiant į neseniai įvykusį Parlamento balsavimą ir patikslintą Komisijos pasiūlymą sveikatos priežiūrai netaikyti siūlomos direktyvos dėl paslaugų vidaus rinkoje. Mes esame tvirtai įsitikinę, kad pokyčius šioje srityje turėtų nulemti politinis sutarimas, o ne vien tik teisminė praktika.

Mes taip pat manome, kad konkurencingumo taisykles taikant jas įgyvendinančioms sistemoms bus svarbu apsaugoti toliau nurodytas bendras vertybes ir principus.

Šis pareiškimas grindžiamas diskusijomis, kurios Taryboje ir Komisijoje vyko svarstant atvirą koordinavimo metodą, bei aukštu lygiu atlikta pacientų mobilumo ir sveikatos priežiūros pokyčių ES apžvalga. Jame taip pat atsižvelgiama į teisinius dokumentus Europos ar tarptautiniu lygiu, kurie turi poveikį sveikatos srityje.

Šiame pareiškime nustatomos bendros visoje Europos Sąjungoje vertybės ir principai, susiję su tuo, kaip sveikatos sistemos tenkina gyventojų ir pacientų, kuriuos jos aptarnauja, poreikius. Jame taip pat paaiškinama, kad praktiniai būdai, kuriais šios vertybės ir principai įgyvendinami ES sveikatos sistemose, valstybėse narėse labai skiriasi; taip bus ir toliau. Visų pirma reikia atsižvelgiant į nacionalinį kontekstą priimti sprendimus dėl sveikatos priežiūros krepšelio, į kurį piliečiai turi teisę, ir dėl mechanizmų, naudojamų tokiai sveikatos priežiūrai finansuoti ir ją vykdyti, pavyzdžiui, dėl to, kokiu mastu, valdant sveikatos sistemas, tinkama atsižvelgti į rinkos mechanizmus ir konkurencinį spaudimą.

Bendros vertybės ir principai

Europos Sąjungos sveikatos sistema sudaro svarbiausią Europos aukšto lygio socialinės apsaugos dalį ir prisideda prie socialinės sanglaudos ir socialinio teisingumo bei prie tvaraus vystymosi.

Svarbiausios universalumo, galimybės naudotis geros kokybės priežiūra, teisingumo ir solidarumo vertybės plačiai pripažįstamos skirtingų ES institucijų veikloje. Kartu jos sudaro vertybes, kurios yra bendros visoje Europoje. Universalumas reiškia, kad visi turi galimybę naudotis sveikatos priežiūra; solidarumas yra glaudžiai susijęs su mūsų nacionalinių sveikatos sistemų finansinėmis nuostatomis bei su poreikiu užtikrinti visų galimybes naudotis sveikatos priežiūra; teisingumas yra susijęs su vienodomis galimybėmis, atsižvelgiant į poreikius, nepaisant etninės priklausomybės, lyties, amžiaus, socialinio statuso ar galimybės sumokėti. ES sveikatos sistemomis taip pat siekiama sumažinti sveikatos srityje nelygybę, dėl kurios yra susirūpinusios ES valstybės narės; su tuo yra glaudžiai susijęs valstybių narių sistemose vykdomas darbas susirgimų ir ligų prevencijos srityje, inter alia skatinant sveiką gyvenimo būdą.

Visomis ES sveikatos sistemomis siekiama nustatyti nuostatas, pagal kurias pagrindinis dėmesys skiriamas pacientams ir atsižvelgiama į individualius poreikius.

Tačiau skirtingos valstybės narės šias vertybes įgyvendina skirtingais būdais: jose, pavyzdžiui, skirtingai sprendžiami kai kurie klausimai, pavyzdžiui, ar asmenys turėtų asmeniškai sumokėti dalį jų sveikatos priežiūros išlaidų, ar turėtų būti visiems vienodas įnašas, ir ar tai mokama iš papildomo draudimo lėšų. Valstybės narės, siekdamos užtikrinti teisingumą, įgyvendino skirtingas nuostatas: kai kurios nusprendė nustatyti pacientų teises; kitos — sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų pareigas. Teisingumo priežiūra vykdoma taip pat skirtingai — kai kuriose valstybėse narėse pasitelkiami teismai, kitose — tarybos, ombudsmenai ir t. t.

Visų mūsų sistemų pagrindinis požymis yra tai, kad mes siekiame jas padaryti finansiškai tvariomis tokiu būdu, kad šios vertybės būtų apsaugotos ir ateityje.

Požiūris, pagal kurį pagrindinis dėmesys būtų skiriamas prevencinėms priemonėms, yra neatsiejamas nuo valstybių narių strategijos, kuria siekiama sumažinti ekonominę naštą nacionalinėms sveikatos priežiūros sistemoms, kadangi prevencija labai prisidedama prie sveikatos priežiūros išlaidų sumažinimo, o tokiu būdu ir prie finansinio tvarumo, išvengiant ligų ir tolesnių išlaidų.

Nustatytos ne tik šios pagrindinės vertybės, bet ir veiklos principai, kurie yra bendri visoje Europos Sąjungoje, tai yra, visi ES piliečiai gali tikėtis, kad šie principai bei juos įgyvendinančios struktūros egzistuoja visose ES sveikatos sistemose. Šie veiklos principai yra:

— Kokybė:

Visomis ES sveikatos sistemomis siekiama suteikti kokybišką priežiūrą. Visų pirma ji pasiekiama įsipareigojus vykdyti tęstinį sveikatos priežiūros personalo mokymą remiantis aiškiai apibrėžtais nacionaliniais standartais ir užtikrinant, kad personalas galėtų naudotis geriausia praktika kokybės srityje, skatinant inovacijas ir skleidžiant gerą praktiką, rengiant sistemas, skirtas geram klinikų valdymui užtikrinti, bei stebint sveikatos sistemos kokybę. Svarbi šios darbotvarkės klausimų dalis taip pat yra susijusi su saugos principu.

— Sauga:

Pacientai gali tikėtis, kad kiekvienoje ES sveikatos sistemoje užtikrinant paciento saugą bus taikomas sisteminis požiūris, įskaitant rizikos faktorių stebėseną ir tinkamą sveikatos srities specialistų mokymą, bei apsaugą nuo klaidinančios sveikatos produktų ir vaistų reklamos.

— Priežiūra, kuri grindžiama patikimais duomenimis ir etika:

Demografinės problemos ir naujos medicinos technologijos gali iškelti sudėtingų klausimų (susijusių su etika ir prieinamumu), į kuriuos turi atsakyti visos ES valstybės narės. Labai svarbu užtikrinti, kad priežiūros sistemos būtų pagrįstos patikimais duomenimis, tiek suteikiant aukštos kokybės gydymą, tiek užtikrinant ilgalaikį tvarumą. Visose sistemose reikia spręsti uždavinį dėl sveikatos priežiūros prioritetų nustatymo tokiu būdu, kad atskirų pacientų poreikiai būtų derinami su turimais visų gyventojų gydymui skirtais finansiniais ištekliais.

— Pacientų dalyvavimas:

Visose ES sveikatos sistemose siekiama pagrindinį dėmesį skirti pacientams. Vadinasi, siekiama, kad sveikatos sistemos būtų skaidrios, kad pacientai dalyvautų savo gydyme ir kad jiems, kai tai yra įmanoma, būtų suteikta galimybė pasirinkti, pavyzdžiui, skirtingus sveikatos priežiūros paslaugų teikėjus. Kiekvienoje sistemoje siekiama asmenims suteikti informaciją apie jų sveikatos būklę bei suteikti teisę gauti visapusišką informaciją apie jiems siūlomą gydymą ir sutikti su tokiu gydymu. Visos sistemos taip pat turėtų būti atskaitingos visuomenei; jose turėtų būti užtikrinamas geras valdymas ir skaidrumas.

— Žalos atlyginimas:

Pacientai turėtų turėti teisę gauti žalos atlyginimą, jeigu iškyla problemų. Tai reiškia, kad reikalinga skaidri ir sąžininga skundų nagrinėjimo tvarka bei aiški informacija apie įsipareigojimus ir konkrečias žalos atlyginimo formas, kurios nustatomos atitinkamoje sveikatos sistemoje (pvz., kompensacija).

— Privatumas ir konfidencialumas:

Visų ES piliečių teisė į asmens duomenų konfidencialumą pripažįstama ES ir nacionalinės teisės aktuose.

Mes, sveikatos ministrai, atkreipiame dėmesį, kad didėja susidomėjimas dėl rinkos mechanizmų (įskaitant konkurencinį spaudimą) vaidmens valdant sveikatos sistemas. Europos Sąjungoje šioje srityje vyksta daug politikos pokyčių, kurių tikslas — skatinti pliuralizmą ir pasirinkimo laisvę bei kuo veiksmingesnį išteklių naudojimą. Kiekvienas iš mūsų galime pasimokyti iš kitų valstybių narių vykdomų politikos pokyčių šioje srityje, tačiau atskiros valstybės narės pačios turi nustatyti savo požiūrį atlikdamos konkrečias intervencijas, pritaikytas prie atitinkamos sveikatos sistemos.

Nedera stengtis standartizuoti sveikatos sistemų ES lygiu, tačiau Europos lygiu vykdomas darbas sveikatos priežiūros srityje yra labai vertingas. Valstybės narės yra įsipareigojusios bendradarbiauti keisdamosi patirtimi ir informacija apie metodus ir gerą praktiką, pavyzdžiui, pasitelkdamos Komisijos sveikatos priežiūros paslaugų ir medicininės priežiūros klausimų aukšto lygio grupę, arba taikomą atvirą koordinavimo metodą sveikatos priežiūros ir ilgalaikės priežiūros srityje, siekdamos bendro tikslo skatinti veiksmingesnę ir labiau prieinamą aukštos kokybės sveikatos priežiūrą Europoje. Mes manome, kad ypač svarbios yra tinkamos iniciatyvos sveikatos paslaugų srityje, kuriomis užtikrinamas Europos piliečių informavimas apie jų teises jiems vykstant iš vienos ES valstybės narės į kitą ir kurių dėka šios vertybės bei principai įtvirtinami teisinėje sistemoje siekiant užtikrinti teisinį tikrumą.

Taigi, mūsų sveikatos sistemos sudaro pagrindinę Europos socialinės infrastruktūros dalį. Mes pakankamai rimtai vertiname problemas, kurios iškils ateityje derinant individualius poreikius su turimais finansais, kadangi Europos gyventojai senėja, lūkesčiai didėja, o medicina žengia į priekį. Aptariant būsimas strategijas, mūsų bendra užduotis turėtų būti vertybių ir principų, kuriais grindžiamos ES sveikatos sistemos, apsauga. Mes, Europos Sąjungos 25 valstybių narių sveikatos ministrai, raginame Europos institucijas užtikrinti, kad vykstant darbui, susijusiam su Europos Sąjungos poveikio sveikatos sistemoms bei sveikatos aspektų integravimo į visas politikos sritis nagrinėjimu, jų veiksmais šios vertybės bus apsaugotos.

22.6.2006

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 146/4

Tarybos išvados dėl moterų sveikatos

(2006/C 146/02)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA:

1.	PAŽYMI, kad Europos Sąjungos piliečiai, kurių daugiau nei pusę sudaro moterys, didelę svarbą teikia kuo aukštesniam žmonių sveikatos lygiui ir laiko jį aukštos gyvenimo kokybės esmine sąlyga.

PRIMENA, KAD:

—	EB sutarties 3 straipsnio 2 dalyje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 23 straipsnyje pažymima, kad visose politikos srityse turi būti užtikrinama moterų ir vyrų lygybė;

—

EB sutarties 152 straipsnyje nustatoma, kad žmonių sveikatos aukšto lygio apsauga užtikrinama nustatant ir įgyvendinant visas Bendrijos politikos ir veiklos kryptis, bei nurodoma, kad Bendrijos veikla papildoma valstybių narių politika ir ja siekiama gerinti visuomenės sveikatą, užkirsti kelią žmonių negalavimams ir ligoms bei pašalinti pavojaus žmonių sveikatai šaltinius;

—	1997 m. gruodžio 4 d. Taryba priėmė rezoliuciją dėl pranešimo (1) apie moterų sveikatą Europos bendrijoje (2);

—	1997 m. kovo 9 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl Komisijos pranešimo apie moterų sveikatą Europos bendrijoje (3);

—	2005 m. balandžio 28 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl socialinės apsaugos modernizavimo ir aukštos kokybės sveikatos priežiūros plėtojimo, kurioje Komisija raginama pateikti naują pranešimą apie moterų sveikatos padėtį Europos Sąjungoje (4).

3.	PRIMENA pirmininkavusio Liuksemburgo 2005 m. sausio mėn. pateiktą pranešimą dėl Europos Sąjungoje padarytos pažangos įgyvendinant Pekino veiksmų platformą, kuriame pažymėta, kad moterų sveikata vis dar yra susirūpinimą kelianti sritis ir pabrėžta atitinkamų duomenų rinkimo svarba.

4.	PRIMENA 2001 m. vasario 5–7 d. Kopenhagoje vykusiame PSO susitikime patvirtintą Europos moterų sveikatos strateginį veiksmų planą.

5.	PRIPAŽĮSTA, kad moterų ir vyrų ligų bei sveikatos sutrikimų socialiniai ir sveikatai įtaką darantys veiksniai, klinikiniai požymiai, terapijos metodai bei jų gydymo veiksmingumas ir pašalinis poveikis gali skirtis.

6.	PABRĖŽIA, kad svarbu labiau informuoti plačiąją visuomenę, taip pat sveikatos priežiūros specialistus apie tai, kad lytis yra vienas iš pagrindinių sveikatai įtaką darančių veiksnių.

7.	PRIPAŽĮSTA, kad svarbu spręsti valstybėse narėse ar tarp jų egzistuojančių skirtumų klausimą, kovojant su socialiniais ir ekonominiais sveikatai įtaką darančiais veiksniais.

8.	PALANKIAI VERTINA Komisijos komunikatą: Moterų ir vyrų lygybės gairės (2006–2010 m.) (5), kuriame pripažįstamas lyčių aspektas sveikatos srityje bei inter alia siekiama sustiprinti lyčių aspekto integravimą į sveikatos politikos sritis.

9.	PAŽYMI, kad Bendrijos veiksmų programos visuomenės sveikatos srityje (2003–2008 m.) (6) tikslas — apsaugoti žmonių sveikatą ir pagerinti visuomenės sveikatą, taip prisidedant prie nelygybės problemų sprendimo sveikatos srityje.

10.

PALANKIAI VERTINA tai, kad pasiūlymu dėl Tarybos sprendimo dėl specialiosios programos „Bendradarbiavimas“, kuria įgyvendinama Europos bendrijos septintoji bendroji mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos programa (2007–2013 m.) (7) siekiama integruoti lyčių aspektus į mokslinius tyrimus sveikatos srityje.

11.	PRIPAŽĮSTA, kad reikalingi su lytimis susiję moksliniai tyrimai biomedicinos srityje bei socialinių ir ekonominių veiksnių moksliniai tyrimai.

12.

PRIPAŽĮSTA, kad, nors moterys gyvena ilgiau nei vyrai, jos patiria didesnę nesveiko gyvenimo būdo metų naštą. Moterims būdinga didesnė tam tikrų ligų, pavyzdžiui, osteoporozės, tikimybė ir paplitimas. Kitos ligos, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių, vėžio ligos, psichinės sveikatos problemos vyrus ir moteris veikia skirtingai. Kai kuriomis su gimdymo ir dauginimosi organais susijusiomis ligos, pavyzdžiui, endometrioze ir gimdos kaklelio vėžiu, serga tik moterys.

13.	PABRĖŽIA, kad širdies ir kraujagyslių ligos Europos Sąjungoje yra pagrindinė moterų mirties ir pablogėjusios gyvenimo kokybės priežastis, nors kai kuriose valstybėse narėse jos vis dar laikomos ligomis, kuriomis daugiausia serga vyrai.

14.	SUSIRŪPINUSI ATKREIPIA DĖMESĮ į tai, kad kai kuriose valstybėse narėse daugėja rūkančių moterų ir tai sukelia daug didesnę plaučių vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

15.	SUSIRŪPINUSI ATKREIPIA DĖMESĮ į tai, kad prognozuojama, jog kai kuriose valstybėse narėse depresija 2020 m. bus pagrindinė moterų ligų problema. Bloga psichinė sveikata daro poveikį gyvenimo kokybei ir todėl gali turėti įtakos sergamumui ir mirtingumui.

16.	PRIPAŽĮSTA, kad nesveikas gyvenimo būdas daro didelį poveikį daugeliui ligų; todėl pripažįsta inter alia sveikos mitybos ir fizinės veiklos skatinimo potencialą sumažinant susirgimų širdies ir kraujagyslių ligomis bei tam tikromis vėžio formomis skaičių.

17.	PRITARIA, kad prevencijos priemonės, sveiko gyvenimo būdo skatinimas ir gydymas, atsižvelgiant į lyčių aspektus, prisideda mažinat moterų sergamumą ir mirtingumą dėl pagrindinių ligų, ir todėl pagerina jų gyvenimo kokybę.

18.

PAŽYMI, kad siekiant gerinti visuomenės informavimą bei kurti tinkamas strategijas, politiką ir veiksmus, kuriais siekiama užtikrinti aukštą sveikatos apsaugos lygį, labai svarbu turėti patikimus, suderinamus ir palyginamus duomenis apie moterų sveikatos būklę bei pažymi, kad formuojant politiką yra labai svarbu turėti konkrečiai lyčiai būdingus duomenis ir suteikti informaciją.

19.	PABRĖŽIA, kad, praėjus beveik dešimtmečiui, reikalingas naujas pranešimas apie moterų sveikatos būklę išsiplėtusioje Europos Sąjungoje.

20.

RAGINA valstybes nares:

—	Rinkti konkrečiai lyčiai būdingus duomenis apie sveikatą ir statistinius duomenis suskirstyti bei išanalizuoti pagal lytis.

—	Imtis iniciatyvų plėsti visuomenės ir sveikatos priežiūros specialistų žinias apie lyties ir sveikatos ryšį;

—	Skatinti sveiką gyvenimo būdą ir vykdyti ligų prevenciją, atitinkamais atvejais atsižvelgiant į lyčių skirtumus;

—	Skatinti skirtingo vaistų poveikio moterimis ir vyramas mokslinius tyrimus bei mokslinius tyrimus, susijusius su konkrečiai lyčiai būdinga sveikata;

—	Skatinti lyčių aspekto integravimą į sveikatos priežiūrą;

—	Išaiškinti nelygybę sveikatos srityje, ir kovoti su ja, jeigu tokių atvejų yra, siekiant sumažinti sveikatos srityje esančias skirtumus bei užtikrinti vienodą požiūrį ir galimybę naudotis sveikatos priežiūra.

21.

RAGINA Europos Komisiją:

—	integruoti lyčių aspektus į mokslinius tyrimus sveikatos srityje;

—	remti keitimąsi informacija ir geros praktikos patirtimi, skatinant sveiką gyvenimo būdą ir prevenciją, atsižvelgiant į lyčių aspektus;

—	padėti valstybėms narėms kurti veiksmingas strategijas, siekiant sumažinti nelygybę sveikatos srityje, susijusią su lyčių aspektais;

—	rengiant atitinkamus duomenis, skatinti ir sustiprinti informacijos apie konkrečiai lyčiai būdingą sveikatą palyginamumą ir suderinamumą valstybėse narėse ir Bendrijos lygiu;

—	pateikti antrą pranešimą apie moterų sveikatos būklę Europos Sąjungoje.

22.	RAGINA Europos Komisiją remtis Eurostato ir būsimo Europos lyčių lygybės instituto žiniomis, siekiant prisidėti prie duomenų rinkimo ir analizavimo bei keitimosi geriausia praktika.

23.	RAGINA Europos Komisiją tęsti bendradarbiavimą su atitinkamomis tarptautinėmis ir tarpvyriausybinėmis organizacijomis, visų pirma PSO ir EBPO, siekiant užtikrinti veiksmingą veiklos koordinavimą.

(1) Dok. 8537/97; KOM (97) 224 galutinis

(2) OL C 394, 1997 12 30, p. 1.

(3) OL C 175, 1999 6 21, p. 68.

(4) A6-0085/2005

(5) OL dok. 7034/06; KOM (2006) 92 galutinis

(6) OL L 271, 2002 10 9, p. 1.

(7) Dok. 12736/05.

22.6.2006

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 146/6

Euro kursas (1)

2006 m. birželio 21 d.

(2006/C 146/03)

1 euro=

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,2632
JPY	Japonijos jena	145,22
DKK	Danijos krona	7,4534
GBP	Svaras sterlingas	0,68550
SEK	Švedijos krona	9,2023
CHF	Šveicarijos frankas	1,5618
ISK	Islandijos krona	94,21
NOK	Norvegijos krona	7,9140
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CYP	Kipro svaras	0,5750
CZK	Čekijos krona	28,563
EEK	Estijos kronos	15,6466
HUF	Vengrijos forintas	279,26
LTL	Lietuvos litas	3,4528
LVL	Latvijos latas	0,6959
MTL	Maltos lira	0,4293
PLN	Lenkijos zlotas	4,0965
RON	Rumunijos lėja	3,5855
SIT	Slovėnijos tolaras	239,64
SKK	Slovakijos krona	38,530
TRY	Turkijos lira	2,1075
AUD	Australijos doleris	1,7181
CAD	Kanados doleris	1,4051
HKD	Honkongo doleris	9,8112
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	2,0474
SGD	Singapūro doleris	2,0112
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 207,37
ZAR	Pietų Afrikos randas	9,1011
CNY	Kinijos ženminbi juanis	10,1043
HRK	Kroatijos kuna	7,2550
IDR	Indijos rupija	11 826,71
MYR	Malaizijos ringitas	4,632
PHP	Filipinų pesas	67,202
RUB	Rusijos rublis	34,1130
THB	Tailando batas	48,488

(1)

Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.

22.6.2006

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 146/9

DARBUOTOJŲ MIGRANTŲ SOCIALINĖS APSAUGOS ADMINISTRACINĖ KOMISIJA

(2006/C 146/06)

Į metines vidutines išlaidas neįtraukiama Reglamento (EEB) Nr. 574/72 94 straipsnio 2 dalyje ir 95 straipsnio 2 dalyje numatyta 20 % nuolaida.

Grynosios mėnesio vidutinės išlaidos buvo sumažintos 20 %.

VIDUTINĖS IŠLAIDOS IŠMOKOMS NATŪRA — 1996 (1) m.

I. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 574/72 94 straipsnio taikymas

Pagal Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1408/71 19 straipsnio 2 dalį grąžintinos 1996 m. šeimos nariams suteiktų išmokų natūra sumos bus nustatomos remiantis tokiomis vidutinėmis išlaidomis:

	Metinės	Grynosios mėnesio
Lichtenšteinas	Nereikalaujama	Nereikalaujama

II. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 574/72 95 straipsnio taikymas

Pagal Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1408/71 28 ir 28a straipsnius grąžintinos 1996 m. suteiktų išmokų natūra sumos bus nustatomos remiantis tokiomis vidutinėmis išlaidomis:

Metinės

Grynosios mėnesio

Lichtenšteinas

–

šeimai

CHF 5 710,08

CHF 380,67

VIDUTINĖS IŠLAIDOS IŠMOKOMS NATŪRA — 1997 (2) m.

I. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 574/72 94 straipsnio taikymas

Pagal Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1408/71 19 straipsnio 2 dalį grąžintinos 1997 m. šeimos nariams suteiktų išmokų natūra sumos bus nustatomos remiantis tokiomis vidutinėmis išlaidomis:

	Metinės	Grynosios mėnesio
Lichtenšteinas	Nereikalaujama	Nereikalaujama

II. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 574/72 95 straipsnio taikymas

Pagal Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1408/71 28 ir 28a straipsnius grąžintinos 1997 m. suteiktų išmokų natūra sumos bus nustatomos remiantis tokiomis vidutinėmis išlaidomis:

Metinės

Grynosios mėnesio

Lichtenšteinas

–

šeimai

CHF 6 116,94

CHF 407,80

VIDUTINĖS IŠLAIDOS IŠMOKOMS NATŪRA — 1998 (3) m.

I. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 574/72 94 straipsnio taikymas

Pagal Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1408/71 19 straipsnio 2 dalį grąžintinos 1998 m. šeimos nariams suteiktų išmokų natūra sumos bus nustatomos remiantis tokiomis vidutinėmis išlaidomis:

	Metinės	Grynosios mėnesio
Lichtenšteinas	Nereikalaujama	Nereikalaujama

II. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 574/72 95 straipsnio taikymas

Pagal Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1408/71 28 ir 28a straipsnius grąžintinos 1998 m. suteiktų išmokų natūra sumos bus nustatomos remiantis tokiomis vidutinėmis išlaidomis:

Metinės

Grynosios mėnesio

Lichtenšteinas

–

šeimai

CHF 6 693,41

CHF 446,23

–

asmeniui

CHF 6 255,52

CHF 417,03

VIDUTINĖS IŠLAIDOS IŠMOKOMS NATŪRA — 1999 (4) m.

I. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 574/72 94 straipsnio taikymas

Pagal Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1408/71 19 straipsnio 2 dalį grąžintinos 1999 m. šeimos nariams suteiktų išmokų natūra sumos bus nustatomos remiantis tokiomis vidutinėmis išlaidomis:

	Metinės	Grynosios mėnesio
Lichtenšteinas	Nereikalaujama	Nereikalaujama

II. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 574/72 95 straipsnio taikymas

Pagal Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1408/71 28 ir 28a straipsnius grąžintinos 1999 m. suteiktų išmokų natūra sumos bus nustatomos remiantis tokiomis vidutinėmis išlaidomis:

Metinės

Grynosios mėnesio

Lichtenšteinas

–

šeimai

CHF 7 055,38

CHF 470,36

–

asmeniui

CHF 6 656,02

CHF 443,73

VIDUTINĖS IŠLAIDOS IŠMOKOMS NATŪRA — 2000 (5) m.

I. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 574/72 94 straipsnio taikymas

Pagal Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1408/71 19 straipsnio 2 dalį grąžintinos 2000 m. šeimos nariams suteiktų išmokų natūra sumos bus nustatomos remiantis tokiomis vidutinėmis išlaidomis:

	Metinės	Grynosios mėnesio
Lichtenšteinas	Nereikalaujama	Nereikalaujama

II. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 574/72 95 straipsnio taikymas

Pagal Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1408/71 28 ir 28a straipsnius grąžintinos 2000 m. suteiktų išmokų natūra sumos bus nustatomos remiantis tokiomis vidutinėmis išlaidomis:

Metinės

Grynosios mėnesio

Lichtenšteinas

–

šeimai

CHF 7 428,71

CHF 495,25

–

asmeniui

CHF 6 942,72

CHF 462,85

VIDUTINĖS IŠLAIDOS IŠMOKOMS NATŪRA — 2002 (6) m.

I. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 574/72 94 straipsnio taikymas

Pagal Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1408/71 19 straipsnio 2 dalį grąžintinos 2002 m. šeimos nariams suteiktų išmokų natūra sumos bus nustatomos remiantis tokiomis vidutinėmis išlaidomis:

	Metinės	Grynosios mėnesio
Graikija	EUR 670,52	EUR 44,70
Norvegija	NOK 26 668	NOK 1 778

II. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 574/72 95 straipsnio taikymas

Pagal Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1408/71 28 ir 28a straipsnius grąžintinos 2002 m. suteiktų išmokų natūra sumos bus nustatomos remiantis tokiomis vidutinėmis išlaidomis (tik asmeniui nuo 2002 m.):

	Metinės	Grynosios mėnesio
Graikija	EUR 1 276,62	EUR 85,11
Norvegija	NOK 48 745	NOK 3 250

VIDUTINĖS IŠLAIDOS IŠMOKOMS NATŪRA — 2003 (7) m.

I. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 574/72 94 straipsnio taikymas

Pagal Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1408/71 19 straipsnio 2 dalį grąžintinos 2003 m. šeimos nariams suteiktų išmokų natūra sumos bus nustatomos remiantis tokiomis vidutinėmis išlaidomis:

	Metinės	Grynosios mėnesio
Liuksemburgas	EUR 2 234,06	EUR 148,94
Graikija	EUR 766,13	EUR 51,08
Jungtinė Karalystė	GBP 1 724,50	GBP 114,97

II. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 574/72 95 straipsnio taikymas

Pagal Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1408/71 28 ir 28a straipsnius grąžintinos 2003 m. suteiktų išmokų natūra sumos bus nustatomos remiantis tokiomis vidutinėmis išlaidomis (tik asmeniui nuo 2002 m.):

	Metinės	Grynosios mėnesio
Liuksemburgas	EUR 6 019,65	EUR 401,31
Graikija	EUR 1 490,78	EUR 99,39
Jungtinė Karalystė	GBP 2 605,81	GBP 173,72

VIDUTINĖS IŠLAIDOS IŠMOKOMS NATŪRA — 2004 (8) m.

I. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 574/72 94 straipsnio taikymas

Pagal Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1408/71 19 straipsnio 2 dalį grąžintinos 2004 m. šeimos nariams suteiktų išmokų natūra sumos bus nustatomos remiantis tokiomis vidutinėmis išlaidomis:

Metinės

Grynosios mėnesio

Čekija

–	jaunesniems negu 65 metų apdraustiems asmenims ir pensininkams

CZK 11 398,00

CZK 759,85

Liuksemburgas

EUR 2 362,70

EUR 157,51

Vokietija

–

asmeniui

EUR 1 034,73

EUR 68,98

Lichtenšteinas

CHF 3 607,62

CHF 240,51

Švedija

SEK 14 557,99

SEK 970,53

Slovakija

–	jaunesniems negu 65 metų apdraustiems asmenims ir pensininkams

SKK 8 721,33

SKK 581,42

Prancūzija

EUR 1 834,34

EUR 122,29

Malta

MTL 230,25

MTL 15,35

II. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 574/72 95 straipsnio taikymas

Pagal Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1408/71 28 ir 28a straipsnius grąžintinos 2004 m. suteiktų išmokų natūra sumos bus nustatomos remiantis tokiomis vidutinėmis išlaidomis (tik asmeniui nuo 2002 m.):

Metinės

Grynosios mėnesio

Čekija

–	65 metų ir vyresnio amžiaus pensininkams ir pensininkų šeimų nariams

36 037,41 CZK

2 402,49 CZK

Liuksemburgas

7 161,42 EUR

477,43 EUR

Vokietija

–

asmeniui

4 184,79 EUR

278,99 EUR

Lichtenšteinas

7 812,50CHF

520,83 CHF

Švedija

39 006,75 SEK

2 600,45 SEK

Slovakija

–	65 metų ir vyresnio amžiaus pensininkams ir pensininkų šeimų nariams

25 653,29 SKK

1 710,22 SKK

Prancūzija

4 621,96 EUR

308,13 EUR

Malta

595,48 MTL

39,70 MTL

(1) Vidutinės išlaidos 1996 m.:

Ispanija ir Liuksemburgas (OL C 303, 1998 10 2).

Belgija, Airija, Nyderlandai ir Portugalija (OL C, 1999 2 26).

Vokietija, Austrija ir Jungtinė Karalystė (OL C 228, 1999 8 11).

Graikija, Prancūzija ir Švedija (OL C 27, 2000 1 29).

Italija (OL C 211, 2001 7 28).

Norvegija (OL C 182, 2002 7 31).

(2) Vidutinės išlaidos 1997 m.:

Ispanija (OL C 228, 1999 8 11).

Belgija, Graikija, Airija, Liuksemburgas, Jungtinė Karalystė, Nyderlandai ir Portugalija (OL C 27, 2000 1 29).

Vokietija, Prancūzija, Austrija (OL C 207, 2000 7 20).

Švedija (OL C 76, 2001 3 8).

Italija (OL C 211, 2001 7 28).

Norvegija (OL C 182, 2002 7 31).

(3) Vidutinės išlaidos 1998 m.:

Ispanija ir Liuksemburgas (OL C 27, 2000 1 29).

Nyderlandai ir Austrija (OL C 207, 2000 7 20).

Belgija, Vokietija ir Portugalija (OL C 76, 2001 3 8).

Jungtinė Karalystė (OL C 211, 2001 7 28).

Graikija, Prancūzija ir Švedija (OL C 20, 2002 1 23), OL C 34, 2002 2 7 (ištaisymas)

Italija (OL C 182, 2002 7 31).

Airija (OL C 3, 2003 1 8).

Norvegija (OL C 163, 2003 7 12).

(4) Vidutinės išlaidos 1999 m.:

Ispanija ir Austrija (OL C 76, 2001 3 8).

Vokietija (OL C 211, 2001 7 28).

Belgija, Graikija, Prancūzija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Portugalija, Jungtinė Karalystė (OL C 20, 2002 1 23), (OL C 34, 2002 2 7 ištaisymas).

Italija ir Švedija (OL C 182, 2002 7 31).

Airija ir Norvegija (OL C 163, 2003 7 12).

(5) Vidutinės išlaidos 2000 m.:

Ispanija ir Liuksemburgas (OL C 20, 2002 1 23).

Belgija, Vokietija, Nyderlandai ir Austrija (OL C 182, 2002 7 31).

Italija, Portugalija ir Švedija (OL C 3, 2003 1 8).

Norvegija ir Jungtinė Karalystė (OL C 163, 2003 7 12).

Graikija, Prancūzija ir Airija (OL C 37, 2004 2 11).

(6) Vidutinės išlaidos 2002 m.:

Liuksemburgas ir Austrija(OL C 37, 2004 2 11).

Belgija, Prancūzija, Portugalija, Švedija (OL C 27, 2005 2 3, p. 4).

Vokietija, Italija, Jungtinė karalystė (OL C 232, 2005 9 21, p. 3).

Lichtenšteinas (OL C 17, 2006 1 24).

(7) Vidutinės išlaidos 2003 m.:

Austrija, Ispanija ir Šveicarija (OL C 27, 2005 2 3, p. 4).

Vokietija, Prancūzija, Nyderlandai (OL C 232, 2005 9 21, p. 3).

Belgija, Portugalija, Švedija ir Lichtenšteinas (OL C 17, 2006 1 24).

(8) Vidutinės išlaidos 2004 m.:

Latvija: (OL C 232, 2005 9 21).

Ispanija, Austrija, Šveicarija ir Slovėnija (OL C 17, 2006 1 24).

22.6.2006

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 146/15

Teikti valstybės pagalbą remiantis EB sutarties 87 ir 88 straipsnių nuostatomis

Atvejai, kuriems Komisija neprieštarauja

(2006/C 146/08)

Sprendimo priėmimo data:

Valstybė narė: Vokietija (Reino kraštas-Pfalcas)

Pagalbos Nr: N 470/2005

Pavadinimas: Krašto garantijos programa

Tikslas: Papildyti ir praplėsti investicijų garantijas pagal bendros užduoties „Žemės ūkio struktūrų gerinimas ir pakrančių apsauga“ pagrindų plano žemės ūkio investicinės pagalbos programą (AFP).

Teisinis pagrindas: Verwaltungsvorschrift des rheinland-pfälzischen Ministers der Finanzen „Übernahme von Bürgschaften zur Förderung der Landwirtschaft“

Biudžetas: 20 mln. EUR garantija

Pagalbos intensyvumas arba suma: Bendrasis pagalbos ekvivalentas 0,225 %

Trukmė: Iki 2006 m. gruodžio 31 d.

Sprendimo tekstą be konfidencialių duomenų oficialiąja(-iosiomis) kalba(-omis) galima rasti tinklalapyje:

http://ec.europa.eu/community_law/state_aids/

Sprendimo priėmimo data:

Valstybė narė: Ispanija

Pagalbos Nr: N 476/05

Pavadinimas: Pagalba kokybiškiems žemės ūkio maisto produktams (M.A.P.A)

Tikslas: Vystyti žemės ūkio maisto produktų kokybės politiką kuriant ir vystant skiriamųjų kokybės ženklų apsaugos įstaigas

Teisinis pagrindas: Orden APA/…/2005, de … de …, por la que se establecen las bases reguladoras para la concesión de subvenciones para potenciar la creación, funcionamiento y desarrollo de las estructuras de los productos agroalimentarios protegidos con signos de calidad diferenciada

Biudžetas: 205 000 EUR

Pagalbos intensyvumas arba suma: Didžiausia pagalbos suma neviršys 70 % kiekvienos numatytos veiklos bendrų išlaidų

Trukmė: 2005 m.

Sprendimo tekstą be konfidencialių duomenų oficialiąja(-iosiomis) kalba(-omis) galima rasti tinklalapyje:

http://ec.europa.eu/community_law/state_aids/

Sprendimo priėmimo data:

Valstybė narė: Airija

Pagalbos Nr: N 486/05

Pavadinimas: Ūkių atliekų tvarkymui skirtos investicinės pagalbos programa

Tikslas: Investicinė pagalba, skirta padėti ūkininkams taikyti Nitratų direktyva nustatytas veiksmų programos priemones.

Teisinis pagrindas: Approved programme under Title II, Chapter I, of Council Regulation (EC) No 1257/1999 on support for rural development from the European Guidance and Guarantee Fund (EAGGF)

Biudžetas: 248 mln. EUR

Pagalbos intensyvumas arba suma: Maksimalus pagalbos intensyvumas: mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse — 75 %, kitose vietovėse — 60 %

Trukmė: 2006–2008 m.. Paraiškos bus priimamos iki 2006 m. gruodžio 31 d.

Sprendimo tekstą be konfidencialių duomenų oficialiąja(-iosiomis) kalba(-omis) galima rasti tinklalapyje:

http://ec.europa.eu/community_law/state_aids/

Sprendimo priėmimo data:

Valstybė narė: Italija (Lombardija)

Pagalbos Nr: N 514/05

Pavadinimas: Regioninė priemonė, skirta paukščių gripo paveiktiems naminių paukščių veislininkystės ir medžiojamų paukščių ūkiams remti — prarastų pajamų kompensavimas. 2005 m. rugpjūčio 4 d. Regioninis dekretas 470

Tikslas: Prarastų pajamų kompensacija, skirta naminių ir medžiojamų paukščių, kurie buvo paveikti paukščių gripo, augintojams

Teisinis pagrindas: Deliberazione della Giunta Regionale della Regione Lombardia n. 470 del 4.8.2005, riguardante: Legge Regionale n. 7/2000 — «Misure regionali di sostegno a favore degli allevatori avicoli e fauna selvatica colpiti dall'influenza aviaria» — Indennizzi per mancato reddito

Biudžetas: Maždaug 1 800 000 EUR per metus

Pagalbos intensyvumas arba suma: Iki 100 % nuo prarastų pajamų

Trukmė: 6 metai

Sprendimo tekstą be konfidencialių duomenų oficialiąja(-iosiomis) kalba(-omis) galima rasti tinklalapyje:

http://ec.europa.eu/community_law/state_aids/

Sprendimo priėmimo data:

Valstybė narė: Lietuvos Respublika

Pagalbos Nr: N 571/2005

Pavadinimas: Valstybės pagalba nuostoliams dėl nepalankių hidrometeorologinių reiškinių žemės ūkio sektoriuje iš dalies atlyginti

Tikslas: Nuostolių, patirtų dėl nepalankių hidrometeorologinių reiškinių, atlyginimas

Teisinis pagrindas:

—	2002 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymas Nr. IX-987 (Valstybės žinios, Nr. 72-3009).

—	Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. spalio 19 d. įsakymas Nr. 3D-491 „Dėl pagalbos žemės ūkio subjektams, patyrusiems nuostolius dėl hidrometeorologinių reiškinių nukentėjusiose teritorijose laikotarpiu nuo 2005 m. liepos 30 d. iki rugpjūčio 15 d., teikimo taisyklių patvirtinimo“

Biudžetas: Bendras biudžetas: 11 250 000 LTL (apie 3 260 000 EUR)

Pagalbos intensyvumas arba suma: iki 100 %

Trukmė: 1 metai

Sprendimo tekstą be konfidencialių duomenų oficialiąja(-iosiomis) kalba(-omis) galima rasti tinklalapyje:

http://ec.europa.eu/community_law/state_aids/

Sprendimo priėmimo data:

Valstybė narė: Lietuvos Respublika

Pagalbos Nr: N586/2005

Pavadinimas: Parama veislinių gyvūnų įsigijimui

Tikslas: Investicinė pagalba geresnes genetines savybes turinčių gyvūnų isigijimui

Teisinis pagrindas:

—	Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymas (Valstybės žinios, 2002, Nr. 73–3009)

—	Gyvulių veislininkystės įstatymas (Valstybės žinios, 1994, Nr. 14–226: 1998, Nr. 110–3023)

—	Žemės ūkio ministro įsakymas dėl veislininkystės rėmimo taisyklių ir paramos 2005 m. veisliniams gyvūnams įsigyti teikimo taisyklių patvirtinimo (Valstybės žinios, 2005, Nr. 50–1656)

Biudžetas: Metinis: 6 200 000 LTL (apie 1 800 000 EUR)

Pagalbos intensyvumas arba suma: 50 %

Trukmė: neribota

Sprendimo tekstą be konfidencialių duomenų oficialiąja(-iosiomis) kalba(-omis) galima rasti tinklalapyje:

http://ec.europa.eu/community_law/state_aids/

Sprendimo priėmimo data:

Valstybė narė: Austrija

Pagalbos Nr: N 600/2005

Pavadinimas: Nacionalinės direktyvos dėl paslaugų teikimo pakeitimas (Dienstleistungsrichtlinie)

Tikslas: Pagalba paslaugų teikimui žemės ūkio sektoriuje

Teisinis pagrindas: Sonderrichtlinie für die Förderung von nicht-investiven Maßnahmen in der Landwirtschaft (Dienstleistungsrichtlinie)

Biudžetas: Pagal Austrijos valdžios institucijas šis pakeitimas neturi poveikio biudžetui

Pagalbos intensyvumas arba suma: Kintantis

Trukmė: Neribota

Sprendimo tekstą be konfidencialių duomenų oficialiąja(-iosiomis) kalba(-omis) galima rasti tinklalapyje:

http://ec.europa.eu/community_law/state_aids/

Sprendimo priėmimo data:

Valstybė narė: Ispanija (Kastilija ir Leonas)

Pagalbos Nr: N 655/2005

Pavadinimas: Pagalba, skirta vystyti darbo vietų kūrimą kaimo vietovėse

Tikslas: Stiprinant asociacijas vystyti ir konsoliduoti aktyviosios visuomenės dalies užimtumą ir pajamas žemės ūkio sektoriuje, siekiant išlaikyti ir skatinti regiono kaimo vietovių, kuriose užimtumas yra mažesnis nei 50,5 % ir kurioms būdinga didelė miestelių tuštėjimo tendencija, ekonominę veiklą

Teisinis pagrindas: Orden AYG/…/2005 de … de …, por la que se establece un régimen de ayudas para fomentar la creación de empleo en el medio rural en la Comunidad autónoma de Castilla y León

Biudžetas: 500 000 EUR

Pagalbos intensyvumas arba suma: Didžiausia suma — 12 000 eurų kiekvienam įdarbintam asmeniui. Didžiausias intensyvumas — 50 % reikalavimus atitinkančių išlaidų (60 % — darbuotojams su negalia)

Trukmė: Vieneri metai

Sprendimo tekstą be konfidencialių duomenų oficialiąja(-iosiomis) kalba(-omis) galima rasti tinklalapyje:

http://ec.europa.eu/community_law/state_aids/

Sprendimo priėmimo data:

Valstybė narė: Vokietija (Hamburgas)

Pagalbos Nr: NN 45/2005 (ex N 109/2005)

Pavadinimas: Hamburge kritusių gyvulių pašalinimas ir sunaikinimas

Tikslas: Pagalba pašalinant ir sunaikinant kritusius gyvulius: Iki 2003 m. 100 % išlaidų, nuo 2004 m. — 75 % išlaidų. 2004 m. 25 % išlaidų buvo padengti de minimis pagalbos forma.

Teisinis pagrindas:

—

Gesetz über die Beseitigung von Tierkörpern, Tierkörperteilen und tierischen Erzeugnissen (Tierkörperbeseitigungsgesetz) in der jeweils gültigen Fassung: BGBl. I 1975, S. 2313, BGBl. I 1975, S. 2610 (Änderung), BGBl. I 2001, S. 226 (Änderung), BGBl. I 2001, S. 524 (Neufassung), BGBl. I 2001, S. 1215 (Änderung).

—	Gesetz zur Durchführung gemeinschaftsrechtlicher Vorschriften über die Verarbeitung und Beseitigung von nicht für den menschlichen Verkehr bestimmten tierischen Nebenprodukten (Tierische Nebenprodukte-Beseitigungsgesetz), BGBl. I 2004, S. 82.

—	Gebührengesetz, Gebührenordnung für das öffentliche Gesundheitswesen und Hamburgisches Gesetz zur Ausführung des Viehseuchengesetzes, jeweils in der geltenden Fassung

Biudžetas: 727 985,11 EUR

Pagalbos intensyvumas arba suma: Iki 100 %

Trukmė: Nuo 1994 m. iki 2013 m.

Sprendimo tekstą be konfidencialių duomenų oficialiąja(-iosiomis) kalba(-omis) galima rasti tinklalapyje:

http://ec.europa.eu/community_law/state_aids/

Sprendimo priėmimo data:

Valstybė narė: Vokietija (Šlezvigo-Holšteino žemė)

Pagalbos Nr.: NN 46/04

Pavadinimas: Kova su USE (avys ir ožkos)

Tikslas: gera gyvūnų sveikata

Teisinis pagrindas: TSE-Beihilfe Richtlinien

Biudžetas: 40 000 EUR (2002), 12 310 EUR (2003), 12 310 EUR (2004), 5 200 EUR (2005), 2 600 EUR (2006)

Pagalbos intensyvumas: Daugiausia 100 %

Trukmė: 2003 1 1 — 2013 12 31

Sprendimo tekstą be konfidencialių duomenų oficialiąja(-iosiomis) kalba(-omis) galima rasti tinklalapyje:

http://ec.europa.eu/community_law/state_aids/

Sprendimo priėmimo data:

Valstybė narė: Vokietija (Berlynas)

Pagalbos Nr: NN 74/2004 (ex N 437/2004)

Pavadinimas: Berlyne kritusių gyvulių pašalinimas ir sunaikinimas

Tikslas: Pagalba pašalinant ir sunaikinant kritusius gyvulius: iki 2003 m. 100 % išlaidų, nuo 2004 m. — 50 % išlaidų.

Teisinis pagrindas: Gesetz über die Beseitigung von Tierkörpern, Tierkörperteilen und tierischen Erzeugnissen; Verordnung über Tierkörperbeseitigungsanstalten und Sammelstellen, Gesetz zur Ausführung des Tierkörperbeseitigungsgesetzes (Berlin), Verordnung über die Erhebung von Entgelten für die Inanspruchnahme von Leistungen im Rahmen der Tierkörperbeseitigung

Biudžetas: 414 045,12 EUR

Pagalbos intensyvumas arba suma: Kintantis

Trukmė: Nuo 1993 m. iki 2013 m.

Sprendimo tekstą be konfidencialių duomenų oficialiąja(-iosiomis) kalba(-omis) galima rasti tinklalapyje:

http://ec.europa.eu/community_law/state_aids/

22.6.2006

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 146/18

VALSTYBĖS PAGALBA — ITALIJA

Valstybės pagalba Nr. C 18/2006 (ex N 524/2005) — Susijungimų mokesčio lengvata

Kvietimas teikti pastabas pagal EB sutarties 88 straipsnio 2 dalį

(2006/C 146/09)

(Tekstas svarbus EEE)

2006 m. gegužės 16 d. laišku, pateiktu po santraukos autentiška kalba, Komisija pranešė Italijai apie savo sprendimą pradėti EB sutarties 88 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą dėl pirmiau minėtos priemonės.

Suinteresuotosios šalys gali pateikti savo pastabas per mėnesį nuo šios santraukos ir prie jos pridėto laiško paskelbimo šiuo adresu:

European Commission

Directorate-General Competition

State aid Greffe

B-1049 Brussels

Faksas (32 2) 296 12 42

Šios pastabos bus perduotos Italijai. Pastabas pateikianti suinteresuotoji šalis gali pateikti pagrįstą raštišką prašymą neatskleisti jos tapatybės.

SANTRAUKOS TEKSTAS

1. Procedūra

Apie priemonę buvo pranešta 2005 m. spalio 18 d. Paprašyta pateikti papildomą informaciją, 2006 m. kovo 27 d. Italija pateikė naujausią informaciją.

2. Priemonės, dėl kurios komisija pradeda procedūrą, aprašymas

Teisinis priemonės pagrindas yra 2005 m. birželio 17 d.Decreto Legge Nr. 106, perkelto į 2005 m. liepos 31 d. Įstatymą Nr. 156, 2 straipsnis. Teisiniame pagrinde yra nustatyta sustabdymo sąlyga. Priemonė yra 10 % mokesčio lengvata (pagal regioninės gamybinės veiklos mokestį), skiriama to paties sektoriaus labai mažų ir mažų įmonių konsolidacijai susijungimo arba įsigijimo atveju. Po įmonių susijungimo arba įsigijimo turi būti praėję bent treji metai. Priemonės, apie kurią buvo pranešta, numatytas biudžetas yra 120 mln. EUR 2006 m., 242 mln. EUR 2007 m. ir 122 mln. EUR 2008 m. Kas dėl pagalbos kaupimo, Italijos valdžios institucijos nurodė, kad ši priemonė gali būti taikoma kartu su kitomis pagalbos priemonėmis. Kadangi tai mokesčių schema, reikalavimus atitinkančių išlaidų nėra.

3. Priemonės įvertinimas

Komisija mano, kad, kaip nurodė ir Italijos valdžios institucijos, priemonė laikoma pagalba, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje. Priemonei naudojami valstybės ištekliai. Priemonė yra atrankinė, nes yra taikoma tik mokesčio lengvata galinčioms pasinaudoti mažoms ir labai mažoms įmonėms. Šios įmonės veikia arba gali veikti valstybių narių tarpusavio prekybos sektoriuose. Priemonė iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti.

Pirma, mažų ir vidutinių įmonių plėtojimo skatinimas yra vienas iš tikslų, kurį patvirtina priimtos specialios pagalbos MVĮ, ypač Reglamento Nr. 70/2001, taisyklės. Nors reglamente pripažįstama, kad valstybės narės gali remti MVĮ plėtrą, skirdamos pagalbą, jame nustatomos sąlygos, užtikrinančios, kad pagalba neiškraipytų konkurencijos tiek, kad tai prieštarautų bendram interesui. Pagal reglamentą pirmiausia leidžiama skirti pagalbą MVĮ plėtrai skatinant investicijas, kuriant naujas darbo vietas, o ne įsigijant išorės įmones. Todėl Komisija abejoja, kad nagrinėjama priemonė galėtų būti laikoma suderinama remiantis tuo, kad ji skatina MVĮ plėtrą.

Antra, Italijos pateiktoje informacijoje nurodomos kelios Italijos įmonių dydį ribojančios priežastys. Iš esmės šių priežasčių pagrindas — „reglamentavimo klaidos“. Todėl Komisija abejoja, kad laikina mokesčių priemonė yra būtina ir tinkama konkrečioms struktūrinėms problemoms spręsti.

Trečia, Komisijai kyla abejonių dėl mokesčio sumažinimo proporcingumo. Mokesčio lengvata nėra susijusi su sąnaudomis, susidariusiomis vykdant veiklą, ir pagalbos gavėjai gali gauti nenumatytą pelną, ypač jeigu įmonė sukuriama sujungiant daug skirtingų įmonių.

Ketvirta, Komisija abejoja dėl priemonės, nes ji gali būti teikiama kartu su kita pagalba. Galiausiai Komisija šiuo metu mano, kad ji negali patvirtinti susijungimų mokesčio lengvatos schemos, jei ji automatiškai taikoma įmonėms, kurios turi grąžinti ankstesnę neteisėtą ir su bendrąją rinka nesuderinamą pagalbą, net jeigu tokia pagalba buvo skirta pagal schemą, ypač tais atvejais, kai išieškojimo procedūra dar nepradėta, o Italijai buvo iškelta Teismo byla dėl neveikimo. Dėl kiekvieno tokio automatiško taikymo Komisija negalėtų įvertinti jau skirtos ir naujos pagalbos sąlygojamo bendro konkurencijos iškraipymo lygio.

RAŠTO TEKSTAS

„1.	La Commissione desidera informarLa che intende iniziare, riguardo al provvedimento in oggetto, la procedura d'indagine di cui all'articolo 88, paragrafo 2 del trattato CE.

Procedimento

Le autorità italiane hanno notificato il provvedimento in oggetto con lettera del 18 ottobre 2005, alla quale la Commissione ha inviato una prima risposta il 10 novembre. Le autorità italiane hanno fornito altre informazioni, in particolare studi economici di supporto, con lettera del 20 dicembre 2005, protocollata presso la Commissione il 22 dicembre (A/40729). La Commissione ha chiesto ragguagli supplementari con lettera dell'8 febbraio 2006 e le autorità italiane hanno risposto con due lettere, rispettivamente del 13 marzo (A/31911) e del 27 marzo 2006 (A/32302).

Descrizione

3.	Scopo del provvedimento è favorire la crescita di microimprese e di piccole imprese mediante un processo di consolidamento (concentrazione o aggregazione di microimprese e piccole imprese).

4.	La base giuridica del provvedimento è l'articolo 2 del decreto-legge 17 giugno 2005, n. 106, convertito dalla legge 31 luglio 2005, n. 156. Tale base giuridica comprende una clausola di sospensione.

Il provvedimento consiste in un credito d'imposta, da accordare a microimprese e piccole imprese del medesimo settore che si consolidano mediante concentrazione o aggregazione. Il credito d'imposta è pari al 10 % della differenza tra il valore della produzione dell'impresa risultante dal processo di concentrazione e il valore della produzione dell'impresa più grande tra quelle partecipanti a tale processo. Il valore della produzione è la base imponibile ai fini dell'imposta regionale sulle attività produttive (IRAP). Tale credito può essere utilizzato come compensazione dei pagamenti di varie imposte societarie o di contributi sociali. Benché vi sia un nesso con il processo di consolidamento, l'importo del credito d'imposta non viene calcolato sulla base degli investimenti o dei costi.

L'Italia ha già applicato un provvedimento analogo nel 2005 (1), nell'ambito del regolamento che prevede l'esenzione per categoria per gli aiuti alle PMI (2). Tale precedente versione del provvedimento limita il credito d'imposta al massimale del 50 % dei costi di consulenza per il processo di concentrazione o aggregazione. Le autorità italiane hanno informato che, dato il suddetto limite, il provvedimento ha avuto un'applicazione ridotta: sono state ricevute 132 domande, per un importo totale di 3 442 261 EUR di credito d'imposta. Sono state accolte soltanto 46 domande, per l'importo totale di 415 306 EUR.

7.	Per il provvedimento ora notificato è stato previsto un bilancio di 120 milioni di EUR per il 2006, di 242 milioni di EUR per il 2007 e di 122 milioni di EUR per il 2008.

Potranno beneficiare del provvedimento imprese risultanti dalla concentrazione di microimprese e piccole imprese, ai sensi della definizione di PMI (3). Data la sua natura fiscale, il provvedimento si applica solo ad imprese con sede stabile in Italia che possono, tuttavia, concentrarsi con imprese provenienti da tutto il SEE. Il beneficio è limitato al caso delle operazioni alle quali partecipano due o più imprese del medesimo settore. Le imprese in questione potranno ottenere il credito d'imposta soltanto se la loro concentrazione o aggregazione perdurerà per almeno tre anni.

Per beneficiare del credito d'imposta, le imprese devono inoltrarne domanda al Centro operativo di Pescara dell'Agenzia delle entrate. L'esame delle domande viene effettuato secondo l'ordine cronologico di presentazione, fino a esaurimento dei fondi. Le domande vengono accolte o respinte entro il lasso di tempo di 30 giorni.

10.

Inoltre, le autorità italiane hanno informato che potranno beneficiare del provvedimento le imprese che realizzano profitti, dato che le imprese non redditizie non sarebbero in grado di avvalersi del credito d'imposta. Le autorità italiane hanno anche segnalato che tale strumento fiscale presenta il vantaggio di essere concesso a posteriori e che in tal modo si agevolano i controlli a posteriori (il credito d'imposta viene revocato, per esempio, se la concentrazione si scinde prima di tre anni).

11.	Per quanto riguarda il cumulo, le autorità italiane hanno informato che il provvedimento può cumularsi con altre misure di aiuto. Poiché si tratta di un regime fiscale, non vi sono costi ammissibili.

12.

Nella lettera dell'8 febbraio 2006, la Commissione ha chiesto alle autorità italiane di sospendere l'erogazione del nuovo aiuto previsto dal regime di premi di concentrazione alle imprese che non avevano rimborsato aiuti incompatibili, in ottemperanza a precedenti decisioni di recupero, in particolare la decisione 2000/128/CE della Commissione, dell'11 maggio 1999, relativa al regime di aiuti concessi dall'Italia per interventi a favore dell'occupazione (GU L 42 del 15.2.2000, pag. 1) e la decisione 2003/193/CE della Commissione, del 5 giugno 2002, relativa alle esenzioni fiscali e prestiti agevolati concessi dall'Italia in favore di imprese di servizi pubblici (GU L 77 del 24.3.2003, pag. 21). Le autorità italiane hanno rifiutato d'impegnarsi in tal senso e hanno inoltre dichiarato che, a loro parere, non si può applicare ai regimi la giurisprudenza della sentenza Deggendorf, in base alla quale la Commissione deve controllare il cumulo tra vecchi e nuovi aiuti.

Valutazione

13.	Le autorità italiane hanno notificato il provvedimento a norma dell'articolo 88, paragrafo 3 del trattato CE. Tale misura comprende una clausola di sospensione.

14.

Le autorità italiane dichiarano che, a loro parere, il provvedimento in oggetto costituisce un aiuto. Esso comporta l'intervento di risorse statali ed è selettivo, poiché favorisce soltanto le microimprese e piccole imprese che possono avvalersi del credito d'imposta. Queste imprese sono o possono essere operanti in settori nei quali si effettuano scambi tra gli Stati membri. Il provvedimento falsa o minaccia di falsare la concorrenza. Secondo la Commissione, risultano soddisfatte le condizioni enunciate all'articolo 87, paragrafo 1 del trattato CE per riconoscere l'esistenza di un aiuto.

15.	La Commissione ha quindi esaminato se il provvedimento possa esser ritenuto compatibile con il trattato CE.

16.	Tale provvedimento non si configura come un aiuto ai consumatori, né come un aiuto inteso a porre rimedio ai danni provocati da inondazioni o altre calamità naturali. Di conseguenza, ad esso non si applicano le deroghe previste all'articolo 87, paragrafo 2 del trattato CE.

17.

La Commissione ha poi esaminato se il provvedimento possa considerarsi compatibile con le deroghe previste all'articolo 87, paragrafo 3 del trattato CE. La Commissione osserva che lo scopo del provvedimento non consiste nel favorire lo sviluppo economico di determinate regioni, in quanto riguarda le imprese in tutto il territorio italiano.

18.

Inoltre, la Commissione osserva che il provvedimento non è inteso a promuovere la realizzazione di un importante progetto di comune interesse europeo, né a porre rimedio a una perturbazione dell'economia di uno Stato membro. Infine, la Commissione osserva che il provvedimento non si prefigge di promuovere la cultura o la conservazione del patrimonio, né rientra in altre categorie di aiuti.

19.	La Commissione osserva invece che il provvedimento può rientrare nella deroga prevista all'articolo 87, paragrafo 3, lettera c), riguardante gli aiuti intesi ad agevolare lo sviluppo di determinate attività.

20.

In particolare, il provvedimento è destinato alle aggregazioni di microimprese e piccole imprese. La promozione dello sviluppo delle microimprese e piccole imprese è riconosciuto come uno degli obiettivi degli aiuti, quale è sancito dall'adozione di norme specifiche riguardanti gli aiuti a favore delle PMI (4), in special modo nel regolamento n. 70/2001.

21.

Tale regolamento, nel riconoscere che lo sviluppo delle PMI è un obiettivo che gli Stati membri possono favorire mediante aiuti (5), stabilisce le condizioni per assicurare che simili aiuti non falsino la concorrenza in misura contraria all'interesse comune. In particolare, l'articolo 4 del regolamento consente l'erogazione di aiuti per la crescita delle PMI mediante investimenti o creazione di posti di lavoro (6), piuttosto che mediante acquisizioni esterne.

22.	Il provvedimento non rispetta né le condizioni previste dall'articolo 4, né quelle di altri articoli del regolamento. Di conseguenza, la Commissione dubita, in questa fase, che il provvedimento in esame possa essere ritenuto compatibile sulla base del fatto che promuova la crescita delle PMI.

23.	In aggiunta, e ad ogni buon fine, la Commissione ha proceduto a valutare il provvedimento sotto gli aspetti della necessità, della proporzionalità e del numero limitato di effetti negativi.

Necessità dell'aiuto

24.

Le autorità italiane hanno fatto notare che le minori dimensioni delle imprese italiane, rispetto ai partner UE, costituiscono un fallimento del mercato. L'Italia ha presentato alcuni studi volti a dimostrare tale imperfezione. Per esempio, uno studio effettuato di recente da un istituto di ricerca in materia economica (7) mostra che la struttura dimensionale delle imprese italiane esercita un'incidenza negativa sull'incremento della produttività e stima che, se in Italia vi fosse una struttura analoga a quella del resto dell'Europa, il settore manifatturiero avrebbe una produttività superiore del 20 %. Le piccole imprese tendono a investire di meno nella R&S e nell'innovazione e sono meno in grado di trasformare in maggiore produttività gli investimenti nelle tecnologie dell'informazione e delle comunicazioni, il che a sua volta porta a una minore efficienza dell'economia, a tassi inferiori d'impiego delle nuove tecnologie ed a minore produttività, creando così una sorta di circolo vizioso, una trappola dimensionale.

25.

Tuttavia, dai medesimi studi risulta che le cause di tale problema sono dovute soprattutto a questioni regolamentari, in misura tale che può sembrare opportuno parlare piuttosto di un “fallimento regolamentare”. L'Italia non è stata in grado d'indicare in qual modo il provvedimento in esame sia necessario per ovviare a tale imperfezione: ha informato che il provvedimento è stato adottato prescindendo da tali cause.

26.	Di conseguenza, la Commissione dubita una misura fiscale temporanea sia necessaria ed appropriata a risolvere le difficoltà strutturali in questione.

Proporzionalità

27.

Le autorità italiane hanno spiegato di essersi risolte a uno sgravio fiscale del 10 % mediante una semplice soluzione, consistente anzitutto nel decidere che era necessario un incentivo a due cifre per attrarre l'interesse dei potenziali beneficiari, e nel fissarlo poi al livello minimo di tale ordine di grandezza. Inoltre, le autorità italiane hanno indicato che lo sgravio fiscale viene calcolato in base all'IRAP, che è un'imposta pagata da pressoché tutte le imprese ed è più onerosa per le imprese a impiego più intensivo di manodopera.

28.

La Commissione ha dubbi riguardo alla proporzionalità di tale sgravio fiscale. Pur riconoscendo che il sistema adottato dalle autorità italiane per stabilire il tasso dello sgravio fiscale ha il pregio della semplicità, la Commissione desidera altri chiarimenti sulla sua proporzionalità, poiché l'incentivo non è correlato ai costi causati dal processo di concentrazione o aggregazione e potrebbe esser tale da comportare inaspettati guadagni per i beneficiari. In particolare, quando l'impresa risultasse dall'aggregazione di varie imprese, il valore del beneficio, misurato dalla differenza tra il valore della produzione della nuova entità e il valore della produzione della maggiore tra le imprese partecipanti nell'aggregazione, potrebbe essere estremamente elevato.

Cumulo

29.	Le autorità italiane hanno informato che il provvedimento può cumularsi, in quanto si tratta di una misura fiscale non correlata a costi ammissibili. La Commissione osserva anzitutto che ciò appare in contraddizione con l'articolo 8, paragrafo 2 del regolamento (CE) n. 70/2001 (8).

Beneficiari aventi ricevuto aiuti illegali ed incompatibili

30.

Inoltre, la Commissione fa notare il problema del cumulo delle distorsioni risultanti dall'aiuto ricevuto nell'ambito del regime di premi di concentrazione con altre distorsioni derivanti da aiuti illegittimi e incompatibili, in particolare quelli previsti nei regimi menzionati al punto 12, che non sono ancora stati rimborsati. Nella sentenza del 15 maggio 1997, la Corte di giustizia ha statuito che “quando la Commissione esamina la compatibilità di un aiuto con il mercato comune, deve prendere in considerazione tutti gli elementi pertinenti, ivi compreso, eventualmente, il contesto già esaminato in una decisione precedente, nonché gli obblighi che tale decisione precedente abbia potuto imporre ad uno Stato membro”. Secondo la Corte di giustizia, la compatibilità di un nuovo aiuto può dipendere dall'esistenza di un precedente aiuto illegittimo che non sia stato restituito, poiché l'effetto cumulativo degli aiuti potrebbe produrre gravi distorsioni della concorrenza nel mercato comune. Di conseguenza, la Commissione, nell'esaminare la compatibilità di un aiuto di Stato con il mercato comune, ha la facoltà di prendere in considerazione al tempo stesso l'effetto cumulativo di tale aiuto con un aiuto precedente e il fatto che l'aiuto precedente non sia stato rimborsato (9).

31.

In applicazione della giurisprudenza Deggendorf, la Commissione valuta una nuova misura di aiuto tenendo conto dell'eventualità che i beneficiari non abbiano ottemperato a precedenti decisioni con le quali la Commissione stessa abbia ordinato loro di rimborsare precedenti aiuti illegittimi e incompatibili. In simili casi, la Commissione deve accertare gli effetti che esercita sui beneficiari il combinarsi del nuovo aiuto con i precedenti aiuti incompatibili che non sono stati ancora restituiti.

32.

La Commissione nota che, nel caso in esame, le autorità italiane hanno rifiutato d'impegnarsi a non erogare il nuovo aiuto previsto dal regime di premi di concentrazione alle imprese che non hanno ancora rimborsato l'aiuto incompatibile, in ottemperanza alle decisioni di recupero menzionate al punto 12. Le autorità italiane hanno dichiarato che, a loro parere, la giurisprudenza Deggendorf non si applica ai regimi.

33.	La Commissione fa notare anzitutto che la giurisprudenza Deggendorf si applica a tutti i tipi di aiuto, che siano concessi singolarmente o nell'ambito di regimi.

34.	In secondo luogo, la Commissione rammenta alle autorità italiane l'esigenza di eseguire le decisioni in materia di aiuti di Stato, in particolare quando esse impongono il recupero di aiuti illegittimi e incompatibili mediante rimborso da parte dei beneficiari.

35.

In considerazione di quanto detto sinora, e in applicazione della giurisprudenza Deggendorf, a questo stadio la Commissione ritiene di non poter approvare il regime di premi di concentrazione, se questo si applica automaticamente ad imprese che devono ripagare precedenti aiuti illegali ed incompatibili, anche se tali aiuti erano stati erogati in base ad un regime, in particolare nei casi menzionati al punto 12.

36.	Su tale aspetto, la Commissione chiede il parere delle autorità italiane e delle parti interessate.

Conclusioni

37.

In base alle precedenti considerazioni, e agendo secondo la procedura stabilita all'articolo 88, paragrafo 2 del trattato CE, la Commissione chiede all'Italia di presentarle le sue osservazioni e di trasmetterle, entro un mese dalla data alla quale avrà ricevuto la presente lettera, tutte le informazioni che possano essere utili per valutare il provvedimento.

38.	La Commissione rammenta all'Italia che l'articolo 88, paragrafo 3 del trattato CE ha effetto sospensivo e richiama l'attenzione sull'articolo 14 del regolamento (CE) n. 659/1999 del Consiglio, a norma del quale tutti gli aiuti illegittimi possono essere recuperati presso i beneficiari.

39.

La Commissione avverte l'Italia che informerà le parti interessate, pubblicando la presente lettera e una sintesi del caso nella Gazzetta ufficiale dell'Unione europea. Inoltre, la Commissione informerà le parti interessate degli Stati EFTA firmatari dell'Accordo SEE, pubblicando una comunicazione nel Supplemento SEE della Gazzetta ufficiale dell'Unione europea e informerà l'Autorità di vigilanza EFTA inviandole una copia della presente lettera. Tutti gli interessati saranno invitati a presentare osservazioni entro un mese dalla data delle suddette pubblicazioni.“

(1) Basato sull'articolo 9 del decreto-legge n. 35/2005, convertito dalla legge n. 80/2005. Tale provvedimento è stato registrato presso la Commissione il 21.4.2005, con il riferimento XS 89/05.

(2) Regolamento (CE) n. 70/2001 della Commissione, del 12 gennaio 2001, relativo all'applicazione degli articoli 87 e 88 del trattato CE agli aiuti di Stato a favore delle piccole e medie imprese (GU L 10 del 13.1.2001, pag. 33).

(3) Raccomandazione della Commissione, del 6 maggio 2003, relativa alla definizione delle microimprese, piccole e medie imprese (GU L 124 del 20.5.2003, pag. 36).

(4) Regolamento (CE) n. 70/2001 della Commissione, del 12 gennaio 2001, relativo all'applicazione degli articoli 87 e 88 del trattato CE agli aiuti di Stato a favore delle piccole e medie imprese.

(5) Vedere in particolare il considerando 5 e specialmente il considerando 13 del regolamento n. 70/2001.

(6) Vedere in particolare l'articolo 4 — Investimenti — del regolamento (CE) n. 70/2001.

(7) Prometeia/Banca Intesa: Analisi dei settori industriali, ottobre 2005.

(8) Vedere anche il considerando n. 19 del regolamento (CE) n. 70/2001.

(9) Causa C-355/95P, Textilwerke Deggendorf GmbG (TWD) contro Commissione, Racc. 1997, pag. I-2549, punti 25-27.

		ISSN 1725-521X
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 146

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir prane_imai	49 tomas 2006m. birželio 22d.

Prane_imo Nr.	Turinys	Puslapis
	I Informacija
	Taryba
2006/C 146/1	Tarybos išvados dėl Europos Sąjungos sveikatos sistemų bendrų vertybių ir principų	1

2006/C 146/2	Tarybos išvados dėl moterų sveikatos	4

	Komisija
2006/C 146/3	Euro kursas	6

2006/C 146/4	Valstybių narių skelbiami sprendimai suteikti arba panaikinti licencijas oro susisiekimui vykdyti pagal Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2407/92 dėl oro vežėjų licencijavimo 13 straipsnio 4 dalį ( 1 )	7

2006/C 146/5	Leidimas teikti valstybės pagalbą remiantis EB sutarties 87 ir 88 straipsnių nuostatomis — Atvejai, kuriems Komisija neprieštarauja ( 1 )	8

2006/C 146/6	Darbuotojų migrantų socialinės apsaugos administracinė komisija	9

2006/C 146/7	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla Nr. COMP/ M.4260 — Advent/RWE Solutions) — Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka ( 1 )	14

2006/C 146/8	Teikti valstybės pagalbą remiantis EB sutarties 87 ir 88 straipsnių nuostatomis — Atvejai, kuriems Komisija neprieštarauja	15

2006/C 146/9	Valstybės pagalba — Italija — Valstybės pagalba Nr. C 18/2006 (ex N 524/2005) — Susijungimų mokesčio lengvata — Kvietimas teikti pastabas pagal EB sutarties 88 straipsnio 2 dalį ( 1 )	18

2006/C 146/0	Neprieštaravimas praneštai koncentracijai (Byla Nr. COMP/M.4220 — Food Service Project/Tele Pizza) ( 1 )	22


	(1) Tekstas svarbus EEE