25.4.2006

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 97/1

Euro kursas (1)

2006 m. balandžio 24 d.

(2006/C 97/01)

1 euro=

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,2365
JPY	Japonijos jena	142,17
DKK	Danijos krona	7,4608
GBP	Svaras sterlingas	0,69190
SEK	Švedijos krona	9,3420
CHF	Šveicarijos frankas	1,5712
ISK	Islandijos krona	94,84
NOK	Norvegijos krona	7,8310
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CYP	Kipro svaras	0,5761
CZK	Čekijos krona	28,385
EEK	Estijos kronos	15,6466
HUF	Vengrijos forintas	262,43
LTL	Lietuvos litas	3,4528
LVL	Latvijos latas	0,6960
MTL	Maltos lira	0,4293
PLN	Lenkijos zlotas	3,8587
RON	Rumunijos lėja	3,4651
SIT	Slovėnijos tolaras	239,61
SKK	Slovakijos krona	37,120
TRY	Turkijos lira	1,6385
AUD	Australijos doleris	1,6562
CAD	Kanados doleris	1,4064
HKD	Honkongo doleris	9,5872
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	1,9478
SGD	Singapūro doleris	1,9612
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 161,94
ZAR	Pietų Afrikos randas	7,4419
CNY	Kinijos ženminbi juanis	9,9149
HRK	Kroatijos kuna	7,2995
IDR	Indijos rupija	10 926,95
MYR	Malaizijos ringitas	4,511
PHP	Filipinų pesas	63,803
RUB	Rusijos rublis	33,9400
THB	Tailando batas	46,437

(1)

Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.

25.4.2006

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 97/2

VALSTYBĖS PAGALBA — ISPANIJA

Valstybės Pagalba C 1/2006 (ex NN 103/2005) — Chupa Chups

Kvietimas pateikti pastabas pagal EB Sutarties 88 straipsnio 2 dalį

(2006/C 97/02)

(Tekstas svarbus EEE)

Toliau pateiktu 2006 m. sausio 25 d. autentiška kalba parengtu laišku Komisija praneša Ispanijai apie savo sprendimą pradėti EB sutarties 88 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą dėl pirmiau minėtos pagalbos.

Per vieną mėnesį nuo šios santraukos ir prie jos pridėto laiško paskelbimo dienos suinteresuotosios šalys gali pateikti savo pastabas dėl pagalbos, į kurią atsižvelgdama Komisija pradeda procedūrą, šiuo adresu:

Commission européenne

Direction générale de la concurrence

Greffe des aides d'État

Rue de la Loi/Wetstraat, 200

B-1049 Bruxelles

Faksas (32 2) 296 12 42

Šios pastabos bus perduotos Ispanijai. Pastabas pateikianti suinteresuotoji šalis gali pateikti pagrįstą raštišką prašymą neatskleisti jos tapatybės.

SANTRAUKOS TEKSTAS

Procedūra

2005 m. balandžio 22 d. laišku Komisija gavo konkurentų skundą dėl Chupa Chups S.A. suteiktos tariamos valstybės pagalbos priemonės. Komisija paprašė informacijos 2005 m. birželio 10 d. ir 2005 m. rugsėjo 7 d. laiškais, į kuriuos Ispanija atsakė 2005 m. rugpjūčio 11 d., 2005 m. spalio 26 d., 2005 m. lapkričio 18 d. ir 2005 m. gruodžio 12 d. laiškais.

Aprašymas

Pagalbos gavėju būtų Chupa Chups S.A. — 1940 m. Ispanijoje įkurtos šeimai priklausančios pramoninės grupės kontroliuojančioji bendrovė. Jos pagrindinė veikla — saldainių gamyba ir prekyba, ypač čiulpinukų (70 % prekybos), kurių Chupa Chups tiekia daugiausia pasaulyje (metinė gamyba sudaro 17 000 tonų arba 12 mln. vienetų per dieną, prekiaujama 150 šalių). Šiuo metu grupė valdo 4 gamybos centrus, esančius Rusijoje, Meksikoje, Sant Esteve de Sesrovirese (Barselona) ir Vilamajore (Astūrija).

2003 m. rugsėjo 5 d.Instituto Catalán de Finanzas (toliau — ICF, Katalonijos regioninės valdžios finansų agentūra), atsižvelgdama į 2002 m. pradėtą bendrovės finansinį restruktūrizavimą, suteikė 35 mln. EUR kreditą. Kita vertus, gavus Ispanijos valdžios institucijų pateiktą informaciją paaiškėjo kitos bendrovei suteiktos priemonės:

1) valstybės dotacijos, kurios 2004 m. pabaigoje sudarė 12,57 mln. EUR; 2) Astūrijos regioninės valdžios garantija 4,4 mln. EUR kreditui; 3) 12,96 mln. EUR mokesčių atidėjimas, dėl kurio buvo sutarta 2004 m.; 4) Ispanijos Ministerio de Ciencia y Tecnología suteiktas 2,8 mln. EUR kreditas be palūkanų; 5) 1,58 mln. EUR kitų nenurodytų subsidijų (subvenciones de explotación).

Įvertinimas

Šiuo metu Komisija mano, kad priemonės, dėl kurių ginčijamasi, yra valstybės pagalba. Visų pirma, pirmiau minėtas ICF kreditas ir mokesčių atidėjimas neatitinka privataus kreditoriaus elgesio normaliomis rinkos sąlygomis. Nors atrodo, kad, remiantis Bendrijos gairėmis dėl valstybės pagalbos, bendrovė atitinka reikalavimus pagalbai gauti sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti, šiame etape Komisija negali įvertinti, ar pagalba atitinka šias gaires, nes nėra gavusi jokio restruktūrizavimo plano.

Išvada

Atsižvelgdama į pirmiau nurodytas abejones, Komisija nusprendė pradėti EB sutarties 88 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą.

RAŠTO TEKSTAS

„Por la presente, la Comisión tiene el honor de comunicar a España que, tras haber examinado la información facilitada por sus autoridades sobre la medida arriba indicada, ha decidido incoar el procedimiento previsto en el artículo 88, apartado 2, del Tratado CE.

PROCEDIMIENTO

Por carta registrada el 22 de abril de 2005, la Comisión recibió una denuncia de un competidor sobre una supuesta medida de ayuda a favor de Chupa Chups S.A. La Comisión solicitó información por cartas de 10 de junio de 2005 y de 7 de septiembre de 2005, a las que España respondió por cartas registradas el 11 de agosto de 2005, el 26 de octubre de 2005, el 18 de noviembre de 2005 y el 12 de diciembre de 2005.

DESCRIPCIÓN DEL BENEFICIARIO Y DE LAS MEDIDAS DE AYUDA

Chupa Chups S.A. es una sociedad holding de un grupo industrial familiar establecido en España en 1940, que goza de importante presencia internacional. Su principal actividad consiste en la fabricación y comercialización de golosinas, especialmente de chupa-chups (70 % de las ventas), de los que Chupa Chups es el mayor proveedor mundial (producción anual de 17 000 toneladas, o 12 millones de unidades/día, comercializados en 150 países). Actualmente, el grupo cuenta con cuatro centros de producción situados en Rusia, México, Sant Esteve de Sesrovires (Barcelona) y Villamayor (Asturias).

En los últimos años, el grupo ha atravesado por graves problemas económicos, con unas pérdidas consolidadas de 22,5 millones de euros en 2002, 4,72 millones de euros en 2003 y 5,95 millones de euros en 2004, así como un volumen de negocios decreciente (1). Dada la situación, la dirección lanzó un plan de reestructuración en 2002, que condujo al cierre de las plantas de fabricación de Brasil, Francia y China y a la venta de algunas marcas secundarias. Además, se llevó a cabo una reestructuración financiera a fondo:

(1)

En julio de 2002 se acordó con un grupo de bancos privados un préstamo sindicado por un importe máximo de 75 millones de euros. El contrato estipulaba una serie de obligaciones para la empresa y el cumplimiento de algunos ratios financieros. La operación estaba garantizada por varias empresas pertenecientes al grupo. A finales de 2004, los reembolsos pendientes de este préstamo eran de 14 millones de euros con vencimiento en 2005, 8,56 millones de euros en 2006, y 25,25 millones de euros en 2007. En 2005, la empresa recibió una propuesta de los bancos agentes en el crédito sindicado para renovar la financiación.

(2)	En marzo de 2003, los propietarios aportaron fondos extra por valor de 8 millones de euros.

(3)	Una remodelación de la estructura empresarial hizo surgir, y contabilizar como nuevos fondos, otros 6,9 millones de euros (2).

En el contexto de esta reestructuración financiera, el 5 de septiembre de 2003 el Instituto Catalán de Finanzas [“ICF”, entidad crediticia del Gobierno regional catalán (3)] concedió a la empresa un crédito de 35 millones de euros. De esta cantidad, 20 millones de euros estaban destinados contractualmente a la cancelación parcial del mencionado crédito sindicado. Los restantes 15 millones de euros pretendían cubrir otras necesidades de tesorería de la empresa. El crédito se concedió con un periodo de amortización de 12 años, incluidos 2 años de periodo de carencia. El tipo de interés se indexó a 6 meses Euribor, más un margen de 1,125 %. El principal aval del crédito consistía en una propiedad inmobiliaria (4), tasada por un perito independiente en 71 millones de euros. Este crédito es el motivo de la denuncia por supuesta ayuda estatal presentada a la Comisión.

En respuesta a las preguntas de la Comisión a raíz de la denuncia, las autoridades españolas ofrecieron información que ha revelado medidas adicionales a favor de Chupa Chups. En concreto:

(1)

La contabilidad anual del año 2004 pone de manifiesto subvenciones públicas por valor de 12,57 millones de euros a finales de ese ejercicio. Esta cifra incluye, en particular: 1,58 millones de euros del Ministerio español de Agricultura y Pesca como ayuda a la inversión en las instalaciones de Barcelona; 4,44 millones de euros de “otros organismos públicos” de ayuda para la construcción de la planta de Asturias; 5,19 millones de euros de “diversos organismos públicos” para la ampliación de esa misma planta de Asturias durante el periodo 1999-2003. Las autoridades españolas no han facilitado información en respuesta a las peticiones de la Comisión en cuanto a la naturaleza y justificación de estas medidas.

(2)

De los 12,57 millones de euros de subvenciones públicas mencionados, unos 5 millones de euros todavía quedaban por cobrarse a finales de 2004. El 17 de septiembre de 2004, la Dirección de la empresa aprobó el compromiso de esta cantidad restante (es decir, el crédito frente a las autoridades públicas) en el contexto de un crédito firmado con un banco privado por un máximo de 4,4 millones de euros (5). El crédito fue avalado por el Gobierno regional de Asturias. Las autoridades españolas no han respondido a las preguntas de la Comisión sobre las circunstancias de este aval.

(3)

En febrero de 2004, la Agencia Tributaria española autorizó a Chupa Chups a fraccionar el pago de su deuda en concepto de IVA y de impuesto de sociedades en plazos trimestrales que expirarán el 20 de febrero de 2008. Como garantía de este aplazamiento, se constituyó una nueva hipoteca sobre la Casa Batlló. Del total de la deuda aplazada (12,96 millones de euros), 4,56 millones de euros seguían pendientes a 31 de diciembre de 2004. Los intereses aplicados corresponden al tipo de interés oficial por intereses de demora, establecido anualmente en la Ley de Presupuestos nacional (6).

(4)

La contabilidad anual de 2004 de la empresa refleja un crédito sin intereses de 2,8 millones de euros que, al parecer, le concedió el Ministerio español de Ciencia y Tecnología el 30 de marzo de 2004 (7). No obstante, las autoridades españolas han declarado desconocer la existencia de dicho crédito (8).

(5)	En 2004 Chupa Chups recibió subvenciones adicionales no especificadas (“subvenciones de explotación” (9)) por valor de 1,58 millones de euros. Las autoridades españolas no han respondido a la solicitud de información de la Comisión sobre la naturaleza y la justificación de dichas subvenciones.

EVALUACIÓN DE LA AYUDA

1. Existencia de ayuda estatal

El artículo 87, apartado 1, del Tratado CE declara que serán incompatibles con el mercado común, en la medida en que afecten a los intercambios comerciales entre Estados miembros, las ayudas otorgadas por los Estados o mediante fondos estatales, bajo cualquier forma, que falseen o amenacen falsear la competencia, favoreciendo a determinadas empresas o producciones.

Todas las medidas enumeradas en los apartados 4 y 5 implican la asignación de fondos estatales. Puesto que la ayuda está destinada a una empresa individual, se cumple el criterio de selectividad. Además, puesto que Chupa Chups está presente en el mercado de las golosinas, sector en el que existe comercio entre Estados miembros, y es una empresa con actividad internacional, también se cumple el criterio de que afecta al comercio dentro de la Comunidad.

Crédito con el ICF

Por lo que se refiere al crédito del ICF, sigue por determinarse si distorsiona la competencia ya que confiere a Chupa Chups una ayuda que no habría conseguido en el mercado privado. En otras palabras, la Comisión tiene que determinar si este organismo público actuó igual que habría hecho un hipotético inversor en economía de mercado en circunstancias similares.

Las autoridades españolas consideran que el crédito del ICF debe considerarse teniendo presente la reestructuración en curso del grupo. Sostienen que su objetivo era ampliar los plazos de los pagos de la empresa y que la calidad del riesgo del crédito no había cambiado desde el préstamo de la banca privada. Además, señalan que el grupo tiene actualmente deudas con entidades privadas por valor de unos 30 millones de euros. Por tanto, concluyen que las relaciones de Chupa Chups con los mercados de capital son normales.

10.

Sin embargo, algunos factores parecen indicar que la empresa sí obtuvo ventajas con la financiación recibida del ICF:

—	El crédito no imponía ninguna condición restrictiva (por ejemplo, en ratios financieros) vinculada al crédito sindicado contraído con la banca privada un año antes, a pesar de que desde entonces había transcurrido otro año más de pérdidas;

—	Es evidente que las condiciones acordadas con el ICF eran mejores para la empresa que las del crédito sindicado, ya que aquél se asignó inmediatamente a la cancelación parcial de éste.

11.

La existencia de ayuda estatal según el principio del inversor en la economía de mercado debe evaluarse a la vista del riesgo y de las perspectivas de beneficio para el acreedor:

—

Por lo que se refiere al riesgo asumido por el ICF, las autoridades españolas han declarado que el principal aval del crédito es una hipoteca de primer grado sobre una propiedad inmobiliaria valorada en unos 70 millones de euros. No obstante, a pesar de las solicitudes de la Comisión, las autoridades españolas no han determinado: i) por qué, si la empresa era capaz de proponer este aval, ningún banco privado al parecer se mostró dispuesto a aportar financiación en condiciones comparables a las del ICF; ii) cuáles eran las condiciones (garantías, tipo de interés y otras) vinculadas al crédito sindicado de 30 de julio de 2002; iii) cuáles eran las condiciones de la propuesta de refinanciación recibida en 2005 de los bancos participantes en el crédito sindicado (y el resultado de esas negociaciones);

—	Por lo que se refiere al tipo de interés del crédito: parece corresponder al tipo de mercado aplicable a empresas saneadas; en concreto, no hay prima de riesgo habida cuenta de los problemas del deudor.

12.	Visto lo anterior, la Comisión duda de que el crédito concedido por el ICF cumpla el criterio del inversor en una economía de mercado. En consecuencia, en esta fase la Comisión no puede excluir que la medida constituya ayuda estatal con arreglo al artículo 87, apartado 1, del Tratado CE.

Moratoria fiscal

13.

Consideraciones similares sobre la aplicación del criterio del inversor en una economía de mercado se aplican a la moratoria fiscal mencionada en el apartado 5.3. A este respecto, los actos de la autoridad pública deben compararse al comportamiento de un hipotético acreedor en una economía de mercado cuyo único objetivo sea obtener la devolución de las cantidades que se le adeudan en las condiciones más ventajosas posibles en cuanto al grado de satisfacción y al plazo.

14.

No obstante, las autoridades españolas no han facilitado información que muestre que la moratoria fiscal se debió al deseo de proteger los intereses financieros de la agencia tributaria, o que esto mejoró la posición de la misma respecto a lo que podría haber obtenido mediante otros procedimientos administrativos o civiles en virtud de la legislación nacional, tales como la ejecución tributaria.

15.

Por consiguiente, en esta fase la Comisión duda de que la agencia tributaria española actuara como un acreedor diligente en una economía de mercado. Y si no lo hizo, la moratoria fiscal constituiría una ventaja que Chupa Chups no podría haber conseguido en el mercado, causando así una distorsión de la competencia. Por consiguiente, la medida constituye ayuda estatal con arreglo al artículo 87, apartado 1, del Tratado CE.

Subvenciones públicas, avales públicos y crédito subvencionado

16.

Las intervenciones citadas en el apartado 5, puntos (1), (2), (4) y (5) son, por su propia naturaleza, susceptibles de falsear la competencia dentro de la Comunidad, al dar a Chupa Chups una ventaja sobre sus competidores que no reciben la ayuda. Las autoridades españolas no han aportado elementos que contradigan esta conclusión. La Comisión, por tanto, considera que estas medidas son ayudas estatales con arreglo al artículo 87, apartado 1, del Tratado CE.

2. Excepciones al amparo del artículo 87, apartados 2 y 3, del Tratado CE

17.

El objetivo primero de las medidas es ayudar a una empresa en crisis. En tales casos, sólo puede aplicarse la excepción del artículo 87, apartado 3, letra c) del Tratado CE, que permite autorizar ayudas estatales concedidas para facilitar el desarrollo de determinadas actividades siempre que no alteren las condiciones de los intercambios en forma contraria al interés común, si se cumplen las condiciones pertinentes.

18.	Las ayudas de salvamento y de reestructuración para empresas en crisis actualmente están reguladas por las Directrices comunitarias sobre ayudas estatales de salvamento y de reestructuración de empresas en crisis (10) (en lo sucesivo, “las Directrices”).

19.

Dados sus resultados en los últimos 4 años y la evolución de sus ratios financieros, Chupa Chups parece una empresa en crisis con arreglo a la sección 2.1 de las Directrices. En concreto, la contabilidad anual de 2004 muestra pérdidas acumuladas de años anteriores por valor de 38,42 millones de euros que corresponden al 360 % del capital suscrito a finales de ese año (10,66 millones de euros). Los resultados negativos obtenidos en 2004 representan un 55,8 % adicional de ese capital.

20.

En esas circunstancias, Chupa Chups en principio podría haberse acogido a una ayuda de reestructuración. Sin embargo, en esta fase la Comisión considera que no se respetan los criterios de compatibilidad de la ayuda establecidos en las Directrices. En concreto:

(1)

Las autoridades españolas no han presentado ningún plan de reestructuración, cuya aplicación sería una condición para la concesión de la ayuda. Por tanto, no existe relación entre la ayuda concedida por las distintas entidades públicas y las medidas de reestructuración emprendidas por el beneficiario desde 2002;

(2)

Al no existir una notificación y un plan de reestructuración, la Comisión no ha podido evaluar si la ayuda restablecerá la viabilidad a largo plazo, si se ha limitado al mínimo ni si se han evitado falseamientos indebidos a la competencia (especialmente dada la significativa presencia en el mercado del beneficiario).

21.	Habida cuenta de lo anterior, y con la información de que se dispone en esta fase, la Comisión duda de que las medidas controvertidas sean compatibles con el mercado común como ayuda de reestructuración. Además, no parece ser de aplicación ninguna otra excepción establecida en el Tratado CE.

DECISIÓN

22.

Habida cuenta de las consideraciones anteriores, la Comisión ha decidido incoar el procedimiento establecido en el artículo 88, apartado 2, del Tratado CE e insta a España, de conformidad con el artículo 10, apartado 3, del Reglamentono 659/1999 del Consejo a aportar, en el plazo de un mes desde el recibo de la presente, toda la documentación, información y datos necesarios para evaluar si las medidas pertinentes no constituyen ayuda estatal, así como toda la documentación, información y datos necesarios para evaluar la compatibilidad de la ayuda. La Comisión solicita a España que remita sin demora una copia de la presente carta al beneficiario potencial de la ayuda.

23.	La Comisión desea recordar a España que el artículo 88, apartado 3, del Tratado CE tiene efecto suspensorio y llama su atención sobre el artículo 14 del Reglamento no 659/1999 del Consejo, que dispone que toda ayuda ilegal deberá ser recuperada del beneficiario.

24.

Por la presente, la Comisión comunica a España que informará a los interesados mediante la publicación de la presente carta y de un resumen significativo en el Diario Oficial de la Unión Europea. Asimismo, informará a los interesados en los Estados miembros de la AELC signatarios del Acuerdo EEE mediante la publicación de una comunicación en el suplemento EEE del Diario Oficial, y al Órgano de Vigilancia de la AELC mediante copia de la presente. Se invitará a todos los interesados mencionados a presentar sus observaciones en un plazo de un mes a partir de la fecha de publicación de la presente.“

(1) 344 millones de euros en 2002; 294 millones de euros en 2003; 261 millones de euros en 2004.

(2) Varias operaciones entre junio y diciembre de 2004, incluida la división de las actividades inmobiliarias y la incorporación de la propiedad de las marcas mediante el incremento de capital.

(3) El ICF es una entidad de capital público, adscrita a la Consejería de Economía y Finanzas de la Generalidad de Cataluña, que tiene como misión facilitar financiación a los sectores privado y público de la economía catalana. Como institución de crédito público, está especializada en la financiación a medio y largo plazo con especial atención a la pequeña y mediana empresa. El ICF cuenta con personalidad jurídica, patrimonio y tesorería propios, así como autonomía de gestión para el cumplimiento de sus fines. El ICF fue creado por la Ley 2/1985 de 14 de enero.

(4) La “Casa Batlló” es un emblemático edificio de Gaudí en el centro de Barcelona, declarado “Monumento Histórico-Artístico de Interés Nacional” por España. No obstante, el crédito incluía garantías adicionales para cubrir el riesgo de que algún organismo público adujera un derecho de compra preferencial sobre el edificio. Al final, esto no se produjo y se eliminaron las garantías adicionales. Según las autoridades españolas, la hipoteca sobre la Casa Batlló por el crédito del ICF es de primer grado.

(5) El crédito fue firmado con un plazo de reembolso de 3 años. A 31 de diciembre de 2004, el importe de 4,4 millones de euros había sido totalmente utilizado.

(6) 5,5 % hasta el 31.12.2003; 4,75 % en 2004; 5 % a partir de 2005.

(7) El importe deberá rembolsarse en pagos bianuales en un plazo de 6 años y el primer pago se efectuará el 20 de enero de 2006.

(8) Además, el 29 de diciembre de 2000 ese mismo Ministerio concedió un crédito sin intereses de 1,5 millones de euros en aplicación del régimen aprobado “Actuaciones de Reindustrialización” (N 102/97, N 72/98, N 35/99, N 182/01).

(9) Las “subvenciones de explotación” generalmente van destinadas a compensar un déficit de actividades específicas o a aportar unos ingresos mínimos.

(10) DO C 244 de 1.10.2004, p. 2.

25.4.2006

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 97/6

Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno nuomonė Pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo dėl teisės valstybių narių institucijoms, atsakingoms už vidaus saugumą, ir Europolui naudotis Vizų informacine sistema (VIS) teroristinių ir kitų sunkių nusikaltimų prevencijos, atskleidimo ir tyrimo tikslais (KOM (2005) 600 galutinis)

(2006/C 97/03)

EUROPOS DUOMENŲ APSAUGOS PRIEŽIŪROS PAREIGŪNAS,

atsižvelgdamas į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 286 straipsnį,

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 8 straipsnį,

atsižvelgdamas į 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo,

atsižvelgdamas į 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo, ypač į jo 41 straipsnį,

atsižvelgdamas į 2005 m. lapkričio 29 d. gautą Komisijos prašymą pateikti nuomonę laikantis Reglamento (EB) Nr. 45/2001 28 straipsnio 2 dalies,

PRIĖMĖ ŠIĄ NUOMONĘ:

1. ĮŽANGA

1.1. Įžanginė pastaba

2005 m. lapkričio 24 d. laišku Komisija Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui (EDAPP) išsiuntė pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo dėl teisės valstybių narių institucijoms, atsakingoms už vidaus saugumą, ir Europolui naudotis Vizų informacine sistema (VIS) teroristinių ir kitų sunkių nusikaltimų prevencijos, atskleidimo ir tyrimo tikslais (toliau — pasiūlymas). EDAPP supratimu šiuo laišku prašoma teikti konsultacijas Bendrijos institucijoms ir įstaigoms, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 45/2001 28 straipsnio 2 dalyje. EDAPP mano, kad ši nuomonė turėtų būti paminėta sprendimo preambulėje.

EDAPP mano, kad svarbu pateikti nuomonę šiuo opiu klausimu, kadangi šis pasiūlymas tiesiogiai susijęs su VIS sukūrimu; EDAPP vykdys VIS priežiūrą ir jau pateikė nuomonę dėl jos 2005 m. kovo 23 d. (1) Toje nuomonėje jau buvo numatyta prielaida dėl teisėsaugos institucijų prieigos (žr. toliau); naujų prieigos prie VIS teisių suteikimas turi lemiamą įtaką sistemai duomenų apsaugos srityje. Todėl pateikus pirmąją nuomonę, būtina pateikti nuomonę dėl šio pasiūlymo.

1.2. Pasiūlymo svarba

a) Pasiūlymo aplinkybės

Šis pasiūlymas yra svarbus ne tik dėl jo privalumų, tačiau ir dėl to, kad jis dera su bendra tendencija suteikti teisėsaugos institucijoms prieigą prie kelių didelio masto informacijos ir identifikavimo sistemų. Tai greta kitų klausimų minima 2005 m. lapkričio 24 d. Komisijos komunikate dėl Europos duomenų bazių teisingumo ir vidaus reikalų srityje geresnio veiksmingumo, didesnio sąveikumo ir optimalios sąveikos (2), visų pirma jo 4.6 punkte: „Dėl kovos su terorizmu ir nusikalstamumu pažymėtina, kad Taryba nurodė, jog tai, kad vidaus saugumo institucijos neturi teisės prieiti prie VIS duomenų, jos nuomone yra trūkumas. Tas pats pasakytina apie visus SIS II imigracijos ir EURODAC duomenis“.

Todėl šis pasiūlymas galėtų būti laikomas pirmuoju dokumentu iš panašių teisinių dokumentų, parengtų dėl kitų duomenų bazių, ir todėl labai svarbu pradžioje apibrėžti atvejus, kai ši prieiga būtų leistina.

b) Naujos prieigos prie VIS pasekmės

EDAPP neabejotinai pripažįsta, kad teisėsaugos institucijos turi turėti galimybę pasinaudoti geriausiomis prieinamomis priemonėmis, kad nustatytų teroro aktų ar kitų sunkių nusikaltimų kaltininkus. Jis taip pat žino, kad VIS duomenys kai kuriomis aplinkybėmis šioms institucijoms gali būti esminis informacijos šaltinis.

Tačiau negalima teigti, kad prieigos prie į pirmą ramstį patenkančių duomenų bazių suteikimas teisėsaugos tarnyboms yra nereikšminga priemonė, nors prieiga ir suteikiama dėl labai svarbių kovos su terorizmu priežasčių. Būtina prisiminti, kad VIS yra informacinė sistema, sukurta Europos vizų politikos taikymo tikslais, o ne kaip teisėsaugos priemonė. Prieigos įprasta tvarka galimybė iš tiesų rimtai pažeistų tikslo apribojimo principą. Tokiu būdu būtų neproporcingai kišamasi į keliautojų, kurie sutiko, kad jų duomenys būtų tvarkomi vizos gavimo tikslu ir tikisi, kad jų duomenys bus renkami, tikrinami ir perduodami tik šiuo tikslu, privatumą.

Informacinės sistemos yra sukurtos konkrečiam tikslui ir šis tikslas nulemia su prieiga susijusias apsaugos priemones, saugumą ir prieigos sąlygas; todėl suteikus nuolatinės prieigos galimybę kitokiu nei pradiniu tikslu, būtų ne tik pažeistas tikslo apribojimo principas, tačiau tai galėtų pirmiau minėtus elementus padaryti netinkamus ar nepakankamus.

Remiantis panašiais argumentais galima teigti, kad taip žymiai pakeitus sistemą galėtų būti pripažinti negaliojančiais poveikio įvertinimo tyrimo (kuriame buvo nagrinėtas sistemos naudojimas tik pradiniu tikslu) rezultatai. Tai taip pat taikoma ir duomenų apsaugos institucijų nuomonėms. Būtų galima teigti, kad naujas pasiūlymas pakeičia jų atliktos reikalavimų atitikimo analizės prielaidas.

c) Griežtas šios prieigos ribojimas

Atsižvelgdamas į šiame dokumente pirmiau minėtus teiginius, EDAPP norėtų pabrėžti, kad prieiga prie VIS teisėsaugos institucijoms gali būti suteikta tik konkrečiomis aplinkybėmis, konkrečiu atveju, kartu nustatant griežtas apsaugos priemones. Kitaip tariant, teisėsaugos institucijų teisė naudotis duomenis privalo būti apribota tinkamomis techninėmis ir teisinėmis priemonėmis, apsiribojant konkrečiais atvejais.

EDAPP tai jau pabrėžė savo nuomonėje dėl VIS: „EDAAP supranta, kad teisėsaugos institucijos yra suinteresuotos, kad joms būtų suteikta teisė naudotis VIS; 2005 m. kovo 7 d. buvo patvirtintos Tarybos išvados šiuo klausimu. Nors VIS paskirtis yra bendros vizų politikos gerinimas, tačiau turėtų būti pabrėžta, kad teisėsaugos institucijų galimybė įprasta tvarka naudotis VIS neatitiktų šios paskirties. Nors pagal Direktyvos 95/46/EB 13 straipsnį tokia teisė galėtų būti suteikta ad hoc pagrindu konkrečiomis aplinkybėmis ir taikant atitinkamas apsaugos priemones, tačiau galimybė nuolat naudotis VIS negali būti suteikta“.

Taigi, galima pateikti tokią esminių reikalavimų santrauką:

—

Nuolatinės prieigos galimybė neturėtų būti suteikta: sprendime turi būti užtikrinta, kad visuomet kiekvienu konkrečiu atveju įvertinamas trečiojo ramsčio institucijų prieigos būtinumas ir proporcingumas. Todėl tiksli teisinio dokumento teksto formuluotė yra ypač svarbi, kad nebūtų palikta galimybė nuostatas aiškinti plačiai ir dėl to suteikti prieigą įprasta tvarka.

—	Kai prieiga suteikiama, įvertinant jos ypatingą pobūdį, būtina patvirtinti atitinkamas apsaugos priemones ir sąlygas, įskaitant visapusiškos duomenų apsaugos tvarką, skirtą duomenų naudojimui nacionaliniu lygiu.

1.3. Pradinės pastabos

EDAPP pripažįsta, kad šiame siūlomame dokumente daug dėmesio skirta duomenų apsaugai — visų pirma prieigą suteikiant tik konkrečiais atvejais ir tik kovos su sunkiais nusikaltimais tikslais (3).

Be kitų teigiamų elementų, EDAPP taip pat konkrečiai norėtų paminėti:

—	sprendimo projekto taikymą tik tam tikrų nusikaltimų rūšių atvejais, kaip nurodyta Europolo konvencijoje;

—	valstybių narių pareigą parengti prieigos teisę turinčių institucijų sąrašą ir jį viešai paskelbti;

—	vieną centrinį prieigos punktą valstybėje narėje (bei specializuotą padalinį Europole), tokiu būdu sudarant galimybę geriau atrinkti prašymus suteikti prieigą bei vykdyti geresnę priežiūrą;

—	griežtas tolesnio duomenų perdavimo taisykles pagal pasiūlymo 8 straipsnio 5 dalį;

—	valstybių narių ir Europolo pareigą saugoti duomenis apie asmenis, atsakingus už naudojimąsi duomenimis.

2. PASIŪLYMO ANALIZĖ

2.1. Įžanginė pastaba

Siekiant suteikti prieigą institucijoms trečiojo ramsčio pagrindu, pasiūlyme dėl VIS, kuris iš esmės patenka į pirmąjį ramstį, turėtų būti numatyta pereinamoji sąlyga, kuri iš esmės nustatytų galimą trečiojo ramsčio teisinio dokumento (tokio, kaip šis pasiūlymas) turinį. Tuo metu, kai EDAPP priėmė savo nuomonę dėl VIS, ši pereinamoji sąlyga dar nebuvo nustatyta ir EDAPP negalėjo dėl jos pateikti pastabų. Todėl visos pastabos šioje nuomonėje pateikiamos su išlyga dėl pereinamosios sąlygos turinio.

2.2 Prieigos tikslas

Siekiant užtikrinti tinkamą prieigos apribojimą, svarbu gerai apibrėžti prieigos prie VIS sąlygas. Palankiai galima vertinti tai, kad ne tik siūlomame sprendime, bet ir aiškinamajame memorandume ir konstatuojamosiose dalyse (visų pirma žr. 7 konstatuojamąją dalį) aiškiai nurodoma, kad sprendimo tikslas — suteikti prieigą tik konkrečiu atveju.

Galima pateikti vieną pastabą dėl 5 straipsnio, kad ja būtų galima remtis aiškinant šį straipsnį. 5 straipsnyje prieigos apimtį apriboja esminės sąlygos:

b)	naudotis duomenimis yra būtina teroristinių ar kitų sunkių nusikaltimų prevencijos, atskleidimo ar tyrimo tikslais;

c)	naudotis duomenimis yra būtina konkrečiu atveju (...) ir

d)	turi būti pakankamas pagrindas, paremtas faktais, manyti, kad naudojimasis VIS duomenimis padės užkirsti kelią, atskleisti ar tirti tą nusikaltimą.

Turi būti tenkinamos visos šios sąlygos; b punkte nustatyta sąlyga labiau susijusi su ratione materiae apimties apibrėžimu. Praktiškai tai reiškia, kad siekianti prieigos institucija turi būti susidūrusi su sunkiu nusikaltimu, kaip nurodyta pasiūlymo b punkte; taip pat tai turi būti konkretus atvejis, kaip nurodyta c punkte. Be to, institucija turi galėti įrodyti, kad tuo konkrečiu atveju naudojimasis VIS duomenimis padės užkirsti kelią, atskleisti ar tirti tą nusikaltimą, kaip numatyta d punkte.

Net ir aiškinant 5 straipsnį šiuo būdu, EDAPP kelia susirūpinimą lanksti d punkto teksto formuluotė: žodis „padės“ gali būti aiškinamas gana plačiai. Esama daug atvejų, kai VIS duomenys gali „padėti“ užkirsti kelią sunkiam nusikaltimui ar jį tirti. EDAPP mano, kad siekiant pateisinti prieigą prie VIS, suteikiamą nukrypstant nuo tikslo apribojimo principo, toks naudojimasis duomenimis turėtų „žymiai padėti“ užkirsti kelią konkrečiam nusikaltimui, jį atskleisti ar tirti, bei siūlo atitinkamai pakeisti 5 straipsnį.

10 straipsnyje nustatoma, kad įrašuose turėtų būti nurodomas konkretus prieigos tikslas. „Konkretus tikslas“ turėtų apimti elementus, dėl kurių prieiga prie VIS yra būtina, kaip apibrėžta 5 straipsnio 1 dalies d punkte. Tai padėtų užtikrinti, kad visais naudojimosi VIS atvejais būtų tikrinama, ar tai būtina, ir sumažintų prieigos įprasta tvarka pavojų.

2.3. Paieškos VIS duomenų bazėje priemonės

5 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatoma dviejų pakopų prieiga prie VIS duomenų: prieiga prie duomenų rinkinio galima tik tuo atveju, jei pagal pirmąjį duomenų rinkinį buvo gauti teigiami rezultatai. Tai yra teisingas požiūris. Tačiau atrodo, kad pirmasis duomenų rinkinys yra labai platus. Visų pirma 5 straipsnio 2 dalies e ir i punktuose minimų duomenų svarba pirmajam duomenų rinkiniui gali būti ginčijama.

—	Atrodo, kad „kelionės tikslas“ yra pernelyg bendra priemonė, jog leistų atlikti veiksmingą užklausą sistemoje. Be to, ji kelia pavojų, kad remiantis šiuo elementu bus renkami duomenys apie keliautojus.

—

Dėl „nuotraukų“ pažymėtina, kad galimybė pagal nuotraukas vykdyti užklausą tokioje didelėje duomenų bazėje yra ribota; atsižvelgiant į šiuolaikinių technologijų lygį, tokios užklausos duoda rezultatus, kurių klaidų lygis yra nepriimtinas. Neteisingo identifikavimo pasekmės atitinkamam asmeniui yra labai rimtos.

Todėl EDAPP reikalauja, kad 5 straipsnio 2 dalies e ir i punktuose nurodyti duomenys būtų laikomi papildoma informacija, su kuria susipažinti galima tik tokiu atveju, kai pirmosios užklausos metu paaiškėja, kad duomenys jau yra sistemoje, bei reikalauja šiuos duomenis perkelti į 5 straipsnio 3 dalį.

Kita alternatyva — galimybę duomenų bazėje vykdyti užklausą pagal nuotraukas turėtų apsvarstyti patariamasis komitetas, atlikdamas šios technologijos įvertinimą; ši galimybė turėtų būti taikoma tik tuomet, kai technologijos bus pakankamai tobulos ir galės būti laikomos pakankamai patikimomis.

2.4. Taikymas valstybėms narėms, kurioms VIS reglamentas netaikomas

Valstybių narių, nedalyvaujančių VIS, institucijos, atsakingos už vidaus saugumą, gali naudotis prieiga prie VIS duomenų. Šios tarnybos užklausą turi vykdyti per dalyvaujančią valstybę narę, tinkamai laikydamosi 5 straipsnio 1 dalies b–d punktų (t. y. konkrečiu atveju) ir raštu pateikti tinkamai pagrįstą prašymą.

EDAPP norėtų pabrėžti, kad reikia nustatyti tam tikras duomenų tvarkymo po užklausos sąlygas. VIS dalyvaujančioms valstybėms narėms taikoma ši taisyklė — gavus duomenis iš VIS, jie turi būti tvarkomi pagal pamatinį sprendimą dėl duomenų apsaugos trečiojo ramsčio srityje (žr. toliau). Ta pati sąlyga turėtų būti taikoma valstybėms narėms, kurioms VIS reglamentas netaikomas, tačiau kurios naudojasi VIS duomenimis. Tokie patys argumentai turėtų būti taikomi įrašų tvarkymui tolesnės priežiūros tikslais. Todėl EDAPP siūlo pasiūlymo 6 straipsnį papildyti nauja dalimi, kurioje būtų nustatyta, kad sprendimo 8 ir 10 straipsniai taikomi valstybėms narėms, kurioms VIS reglamentas netaikomas.

2.5. Duomenų apsaugos tvarka

a) Pamatinio sprendimo dėl duomenų apsaugos trečiojo ramsčio srityje taikymas

Kadangi už vidaus saugumą atsakingų institucijų prieiga yra VIS tikslo išimtis, tokiai prieigai turėtų būti taikoma nuolatinė duomenų apsaugos tvarka, užtikrinanti aukštą iš VIS gautų duomenų, kuriuos tvarko nacionalinės institucijos ar Europolas, apsaugos lygį

Pasiūlymo 8 straipsnyje nustatyta, kad Tarybos pamatinis sprendimas dėl policijos ir teismų bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose metu tvarkomų asmens duomenų apsaugos (toliau — pamatinis sprendimas) taikomas duomenų tvarkymui pagal siūlomą sprendimą. Todėl duomenų apsaugos srityje šis sprendimas turėtų būti laikomas lex specialis, papildantis ar apibūdinantis lex generalis (t. y. pamatinį sprendimą). Pavyzdžiui, tolesnio duomenų perdavimo taisyklės šiame pasiūlyme yra griežtesnės ir jų turėtų būti laikomasi. Tai taikytina ir prieigos prie duomenų suteikimo pagrindams.

b) Taikymo sritis

EDAPP palankiai vertina tai, kad duomenų apsaugos tvarka pagal pamatinį sprendimą yra taikoma visais asmens duomenų tvarkymo pagal siūlomą sprendimą atvejais. Tai reiškia, kad duomenų apsaugos lygis turi būti lygiavertis, nepriklausomai nuo to, kokios institucijos naudojasi VIS duomenimis.

Kadangi 2 straipsnyje šioms institucijoms apibrėžti naudojamas funkcijų kriterijus („valstybių narių institucijos, atsakingos už teroristinių ir kitų sunkių nusikaltimų prevenciją, atskleidimą ar tyrimą“), todėl šis apibrėžimas galėtų apimti žvalgybos tarnybas bei teisėsaugos institucijas. Todėl žvalgybos tarnyboms, kurios naudojasi VIS, iš esmės taikomos tokios pačios duomenų apsaugos pareigos — akivaizdu, kad tai yra teigiamas elementas.

Tačiau kadangi gali būti kai kurių abejonių dėl šio aiškinimo, t. y. dėl pamatinio sprendimo taikymo žvalgybos tarnyboms, kai jos naudojasi prieiga prie VIS duomenų, EDAPP siūlo alternatyvią teksto formuluotę, pavyzdžiui:

„Tai atvejais, kai pamatinis sprendimas (...) netaikomas, valstybės narės numato duomenų apsaugos lygį, kuris yra bent lygiavertis pamatiniame sprendime užtikrintam duomenų apsaugos lygiui.“

c) Priežiūra

Dėl 8 straipsnio teksto formuluotės reikėtų paaiškinti, kad 1 dalis yra susijusi su duomenų tvarkymu valstybių narių teritorijoje. 2 ir 3 dalyse paaiškinama jų taikymo sritis (Europolo ir Komisijos vykdomas duomenų tvarkymas) ir turėtų būti aiškiai nustatyta, kad 1 dalis susijusi su kita prielaida.

Priežiūros kompetencijos paskirstymas pagal atitinkamą skirtingų subjektų veiklą yra teisingas požiūris. Tačiau trūksta vieno elemento: poreikio užtikrinti koordinuotą priežiūrą. Kaip jau pažymėta EDAPP nuomonėje dėl VIS: „Dėl VIS priežiūros taip pat yra svarbu pabrėžti, kad tam tikru mastu turėtų būti koordinuojama nacionalinių priežiūros institucijų ir EDAPP priežiūra. Iš tiesų būtina suderinti šio reglamento įgyvendinimą ir toliau kartu spręsti bendras problemas.

Tad šiuo tikslu į [pasiūlymo dėl VIS] 35 straipsnį turėtų būti įtraukta nuostata, kad bent kartą per metus EDAPP surengia susitikimą su nacionalinėmis priežiūros institucijomis.“

Tai taikoma ir šiam konkrečiam naudojimuisi VIS sistema (šiuo atveju — taip pat dalyvaujant Europolo jungtinei priežiūros institucijai). Priežiūra turėtų būti visiškai suderinta su „pirmojo ramsčio VIS“ priežiūra, kadangi tai yra ta pati sistema. Be to, vykdant kitų didelės apimties informacinių sistemų, pvz. „Eurodac“, priežiūrą, taip pat pasirinktas tas pats modelis — EDAPP surengia koordinavimo susitikimus, kuriuose dalyvauja visos susijusios šalys.

EDAPP žino, kad tam tikro lygio koordinavimas numatytas pasiūlyme, kuriame minimas būsimos darbo grupės asmenų apsaugai tvarkant asmens duomenis, kuri bus sukurta pagal siūlomo pamatinio sprendimo 31 straipsnį, vaidmuo. Tačiau reikėtų pakartoti, kad pati priežiūra nėra to patariamojo komiteto užduotis.

EDAPP siūlo įrašyti nuostatą, numatančią, kad EDAPP rengiamuose „pirmojo ramsčio VIS“ priežiūros koordinavimo susitikimuose taip pat būtų nagrinėjamas duomenų tvarkymas pagal šį pasiūlymą, ir todėl juose taip pat turėtų būti atstovaujama Europolo jungtinei priežiūros institucijai.

2.6. Savikontrolė

Pasiūlymo 12 straipsnyje numatomos VIS stebėsenos sistemos. EDAPP mano, kad vykdant šią stebėseną turėtų būti nagrinėjami ne tik rezultatai, ekonominis efektyvumas ir paslaugų kokybės aspektai, bet ir atitiktis teisiniams reikalavimams, visų pirma duomenų apsaugos srityje. 12 straipsnis turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

Siekiant vykdyti šią tvarkymo teisėtumo savikontrolę, Komisijai turėtų būti suteikta galimybė pasinaudoti pagal pasiūlymo 10 straipsnį tvarkomais įrašais. Todėl 10 straipsnyje turėtų būti numatyta, kad šie įrašai saugomi ne tik siekiant kontroliuoti duomenų apsaugą bei užtikrinti duomenų saugumą, bet taip pat siekiant vykdyti reguliarią VIS savikontrolę. Savikontrolės ataskaitos padės atlikti priežiūros užduotis EDAPP ir kitiems priežiūros pareigūnams, kuriems bus sudarytos geresnės galimybės pasirinkti priežiūros prioritetines sritis.

3. IŠVADA

Atsižvelgdamas į pirmiau minėtus teiginius, EDAPP pabrėžia, kad labai svarbu už vidaus saugumą atsakingoms institucijoms ir Europolui suteikti prieigą tik konkrečiu atveju ir laikantis griežtų apsaugos priemonių. Pasiūlyme šis tikslas pasiektas iš esmės patenkinamu būdu, tačiau galimi šioje nuomonėje siūlomi kai kurie patobulinimai:

—	Pagal 5 straipsnį prieigos prie VIS sąlyga turėtų būti ta, kad naudojimasis VIS „žymiai“ padės užkirsi kelią sunkiam nusikaltimui, jį išaiškinti ar tirti, o pagal 10 straipsnį reikalaujami įrašai turėtų sudaryti galimybę įvertinti šią sąlygą kiekvienu konkrečiu atveju.

—	5 straipsnio 2 dalyje minimos paieškos VIS priemonės, t. y. „kelionės tikslas“ ir „nuotraukos“ turėtų būti apsvarstytos iš naujo ir turėtų būti prieinamos tik kaip papildoma informacija, gavus teigiamus užklausos rezultatus.

—	Užklausai taikomos duomenų apsaugos lygis turėtų būti lygiavertis, neatsižvelgiant į institucijas, kurios naudojasi VIS duomenimis. 8 ir 10 straipsniai taip pat turėtų būti taikomi valstybėms narėms, kurioms netaikomas VIS reglamentas.

—	Turėtų būti užtikrinta koordinuota priežiūra, taip pat prieigos prie VIS, kaip numatyta šiame pasiūlyme, koordinuota priežiūra.

—	Nuostatos dėl stebėsenos sistemų taip pat turėtų užtikrinti duomenų apsaugos reikalavimų laikymosi savikontrolę.

Briuselis, 2006 m. sausio 20 d.

Peter HUSTINX

Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas

(1) Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno nuomonė dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Vizų informacinės sistemos (VIS) ir apsikeitimo duomenimis apie trumpalaikes vizas tarp valstybių narių (KOM (2004) 835 galutinis).

(2) KOM (2005) 597 galutinis.

(3) Tai taip pat atitinka 2005 m. kovo ir liepos mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadas, kuriose prašoma, kad prieiga prie VIS būtų suteikta už vidaus saugumą atsakingoms institucijoms „griežtai laikantis asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių taisyklių“.

		ISSN 1725-521X
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 97

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir prane_imai	49 tomas 2006m. balandžio 25d.

Prane_imo Nr.	Turinys	Puslapis
	I Informacija
	Komisija
2006/C 097/1	Euro kursas	1

2006/C 097/2	Valstybės pagalba — Ispanija — Valstybės Pagalba C 1/2006 (ex NN 103/2005) — Chupa Chups — Kvietimas pateikti pastabas pagal EB Sutarties 88 straipsnio 2 dalį ( 1 )	2

	Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas
2006/C 097/3	Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno nuomonė Pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo dėl teisės valstybių narių institucijoms, atsakingoms už vidaus saugumą, ir Europolui naudotis Vizų informacine sistema (VIS) teroristinių ir kitų sunkių nusikaltimų prevencijos, atskleidimo ir tyrimo tikslais (KOM (2005) 600 galutinis)	6

	Klaidų ištaisymas
2006/C 097/4	Komisijos komunikato, parengto įgyvendinant 1990 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvą 90/396/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su dujas deginančiais prietaisais, suderinimo, klaidų ištaisymas (OL C 49, 2006 2 28)	11

CEN	EN 30-2-1:1998 Buitiniai virtuvių dujų prietaisai, 2 dalies 1 dalis: Racionalus elektros energijos vartojimas. Bendrieji reikalavimai	—
	EN 30-2-1:1998/A1:2003	3 pastaba	Terminas pasibaigęs (2004 12 10)
	EN 30-2-1:1998/A2:2005	3 pastaba	Šio paskelbimo data
	EN 30-2-1:1998/A1:2003/AC:2004

CEN	EN 30-2-1:1998 Buitiniai virtuvių dujų prietaisai, 2 dalies 1 dalis: Racionalus elektros energijos vartojimas. Bendrieji reikalavimai	—
	EN 30-2-1:1998/A1:2003	3 pastaba	Terminas pasibaigęs (2004 12 10)
	EN 30-2-1:1998/A2:2005	3 pastaba	Terminas pasibaigęs (2005 11 11)
	EN 30-2-1:1998/A1:2003/AC:2004