11.3.2006

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 59/1

Euro kursas (1)

2006 m. kovo 10 d.

(2006/C 59/01)

1 euro=

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,1919
JPY	Japonijos jena	141,11
DKK	Danijos krona	7,4601
GBP	Svaras sterlingas	0,68620
SEK	Švedijos krona	9,3925
CHF	Šveicarijos frankas	1,5664
ISK	Islandijos krona	83,97
NOK	Norvegijos krona	7,9735
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CYP	Kipro svaras	0,5750
CZK	Čekijos krona	28,780
EEK	Estijos kronos	15,6466
HUF	Vengrijos forintas	258,71
LTL	Lietuvos litas	3,4528
LVL	Latvijos latas	0,6960
MTL	Maltos lira	0,4293
PLN	Lenkijos zlotas	3,9053
RON	Rumunijos lėja	3,5040
SIT	Slovėnijos tolaras	239,56
SKK	Slovakijos krona	37,605
TRY	Turkijos lira	1,6085
AUD	Australijos doleris	1,6217
CAD	Kanados doleris	1,3867
HKD	Honkongo doleris	9,2512
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	1,8524
SGD	Singapūro doleris	1,9386
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 168,24
ZAR	Pietų Afrikos randas	7,4711
CNY	Kinijos ženminbi juanis	9,5938
HRK	Kroatijos kuna	7,3250
IDR	Indijos rupija	11 013,16
MYR	Malaizijos ringitas	4,430
PHP	Filipinų pesas	61,085
RUB	Rusijos rublis	33,4200
THB	Tailando batas	46,562

(1)

Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.

11.3.2006

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 59/2

Komisijos komunikatas dėl kredito reitingų agentūrų

(2006/C 59/02)

(Tekstas svarbus EEE)

1. ĮVADAS

Kredito reitingų agentūros vaidina svarbų vaidmenį pasaulinėse vertybinių popierių ir bankininkystės rinkose. Todėl labai svarbu, kad jos nuosekliai teiktų nepriklausomus, objektyvius ir aukščiausios įmanomos kokybės reitingus.

Reaguodama į Enron skandalą, neoficialiame ECOFIN tarybos posėdyje Ovjede (2002 m. balandžio mėn.) Komisija įsipareigojo išnagrinėti kredito reitingų agentūrų klausimą. Vėliau (2004 m. vasario mėn.) Europos Parlamentas priėmė Rezoliuciją dėl kredito reitingų agentūrų (1), kuri pasirodė po Ekonomikos ir pinigų reikalų komiteto iniciatyva parengtos ataskaitos (2), kuria Komisija kviečiama įvertinti teisinio įsikišimo šioje srityje poreikį. 2004 m. kovo mėn., po Parmalat skandalo, Komisija, bendradarbiaudama su Europos Parlamentu ir valstybėmis narėmis, nustatė pagrindinius kredito reitingų agentūrų reglamentavimo klausimus. 2004 m. liepos mėn. Komisija paprašė Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komiteto (CESR) pateikti Komisijai techninę analizę ir suteikti konsultaciją, kad ji galėtų įvertinti poreikį priimti šią sritį reglamentuojančius Europos teisės aktus arba pasiūlyti kitas priemones. CESR suteikė konsultaciją Komisijai 2005 m. kovo mėn. (3) Tuo tarpu pagal Komisijos finansinių paslaugų veiksmų planą (FPVP) buvo priimta keletas svarbių ES teisinių priemonių, turinčių didelę reikšmę kredito reitingų agentūrų sektoriui. Be to, Tarptautinė vertybinių popierių komisijų organizacija (IOSCO) 2004 m. gruodžio mėn. paskelbė Elgesio pagrindų kodeksą kredito reitingų agentūroms (IOSCO kodeksas) (4).

Šio komunikato tikslas — parengti ataskaitą Tarybai ir Europos Parlamentui apie Komisijos požiūrį į kredito reitingų agentūrų reglamentavimą, atsižvelgiant į pastarojo meto pokyčius. Formuodama šį požiūrį Komisija vadovavosi CESR pateiktomis rekomendacijomis. Komisija taip pat stengėsi nenusižengti geresnio reglamentavimo principams, kurių įsipareigojo laikytis skatindama Sąjungos ekonomikos ir užimtumo augimą, ir kurie sudaro svarbią jos požiūrio į finansinių paslaugų politiką, apibrėžtą neseniai paskelbtoje baltojoje knygoje (5), dalį.

2. KREDITO REITINGŲ AGENTŪROS

2.1 Kredito reitingų agentūrų veikimas

Kredito reitingų agentūros teikia nuomones apie konkrečių emitentų arba finansinės priemonės kreditingumą. Kitaip tariant, jos įvertina tikimybę, kad emitentas bendrai neįvykdys arba savo finansinių įsipareigojimų (emitento vertinimas), arba tam tikro įsiskolinimo ar fiksuotų pajamų vertybinių popierių mokėjimų (priemonių vertinimas).

Šios nuomonės — arba reitingai — yra pagrįsti informacija, susijusia su vertinamos įstaigos pajamų srautu ir balanso ataskaita (ypatingą dėmesį skiriant įsiskolinimams). Taip pat atsižvelgiama į finansinius rezultatus praeityje. Reitingais tik pateikiamas orientacinis situacijos konkrečiu metu vertinimas, ir todėl jie turi būti reguliariai iš naujo patvirtinami arba peržiūrimi, atsižvelgiant į naujausius ekonominius ar kitus pokyčius. Kredito reitingų agentūros skirsto emitentus į kategorijas pagal atitinkamus laipsnius, atsižvelgdamos į vertinamą tikimybę, kad jie įvykdys arba neįvykdys savo įsipareigojimų. Kredito reitingų agentūros naudoja išsamias kreditingumo skales, kuriose vadinamasis investicinis laipsnis (maža rizika) atskiriamas nuo spekuliacinio laipsnio (didelė rizika), taip perteikiant su vertybiniais popieriais susijusią riziką (įsipareigojimų nevykdymo tikimybę).

Paprastai reitingus užsako (ir apmoka) patys emitentai. Tokiais atvejais jie pagrįsti viešai prieinamais duomenimis ir informacija, kuri nėra viešai prieinama, tačiau kurią savanoriškai atskleidžia vertinama įstaiga (pvz., apklausiant vertinamos įstaigos vyriausiuosius finansų pareigūnus). Tačiau kartais kredito reitingų agentūros suteikia neužsakytus reitingus (t. y. vertinimus, kurių emitentas neprašė atlikti). Tokie reitingai paprastai sudaromi nenaudojant viešai neatskleistos informacijos.

Nors reitingų teikimas yra neabejotinai pagrindinė tokių agentūrų veikla, daugelis kredito reitingų agentūrų taip pat pasinaudoja savo rizikos vertinimo patirtimi teikdamos kitas finansines paslaugas (pvz., patarimus dėl investavimo) emitentams (tiesiogiai arba per susijusias organizacijas).

2.2 Poveikis finansų rinkoms

Kredito reitingai turi didelę reikšmę finansų rinkose. Tai aiškinama dviem pagrindinėmis priežastimis. Pirma, nors jie pagrįsti sudėtingais vertinimais, jais lengvai ir greitai gali pasinaudoti investuotojai, nepaisant jų patirties ir veiklos pobūdžio. Antra, kredito reitingų agentūros turi gerą reputaciją ir, rinkos dalyvių supratimu, teikia nešališką duomenų analizę.

Pastaraisiais metais galima pastebėti, kad kredito reitingų agentūros tapo svarbios verslo veikloje ir norminiuose reikalavimuose. Kita vertus, daugelio skolos priemonių komercinė sėkmė smarkiai priklauso nuo suteikto reitingo. Reitingas tapo būtina sąlyga ieškantiems išorinio finansavimo vertybinių popierių rinkose (ypatingai, kai emitentai nedalyvauja skolos rinkose). Emitentui suteiktas kredito reitingas nulemia palūkanų normas, kurias jis turės pasiūlyti, norėdamas pritraukti išorinį finansavimą. Be to, kredito reitingai vis dažniau naudojami sutarčių nuostatose dėl kredito teikimo nutraukimo, skolos išmokėjimo pagreitinimo ar kitų kreditavimo sąlygų pakeitimo.

Kita vertus, pagal kai kurių šalių teisės normas reikalaujama, kad tam tikrų rūšių investiciniai produktai būtų parduodami tik su sąlyga, kad emitentas gali įrodyti konkretų kreditingumo laipsnį, patvirtintą pripažintos kredito reitingų agentūros suteiktu reitingu. Taip pat kredito reitingų agentūros vis dažniau dalyvauja vertinant riziką, susijusią su turtu, priklausančiu finansų įstaigoms, kurioms taikomas kapitalo pakankamumo reikalavimas.

Kredito reitingų agentūrų vaidmuo rinkose yra paprastai labai teigiamai vertinamas ir investuotojų, ir emitentų. Jos teikia investuotojams informaciją, kuri jiems padeda įvertinti su saugumu susijusią riziką. Taip pat jos padeda sumažinti kapitalo pritraukimo išlaidas emitentams (arba bent jau palankiai įvertintiems emitentams).

2.3 Aktualūs klausimai

Europos Parlamento rezoliucijoje neabejojama, kad kredito reitingų agentūros gali vaidinti ir paprastai vaidina teigiamą vaidmenį. Tačiau joje įvardijami keli aktualūs klausimai, reikalaujantys rimto dėmesio siekiant užtikrinti, kad visos kredito reitingų agentūros visada atsakingai atliktų savo funkcijas (6).

Labiausiai rūpinamasi kredito reitingų agentūrų teikiamų kredito reitingų kokybe. Kredito reitingų agentūros, teikdamos reitingus, turi remtis nuodugnia turimos informacijos analize ir nuolat kontroliuoti savo informacijos šaltinių patikimumą. Tai reiškia, kad kredito reitingai prireikus turi būti reguliariai atnaujinami. Kredito reitingų agentūros taip pat turėtų būti atviresnės rinkdamosi reitingų sudarymo būdus. Be to, svarbu, kad kredito reitingų agentūros vadovautųsi nepriklausomu ir visiškai objektyviu požiūriu. Kredito reitingų agentūroms negali kelti pavojaus jų ryšiai su emitentais. Taip pat kyla klausimų dėl kredito reitingų agentūrų teisės naudoti emitentų viešai neatskleistą informaciją. Svarbu, kad kredito reitingų agentūroms būtų užkirstas kelias naudoti tokią informaciją kitai veiklai. Galiausiai, Europos Parlamentas išreiškė susirūpinimą dėl reitingų sektoriaus koncentracijos laipsnio ir galimo antikonkurencinio poveikio.

3. SUSIJĘ TEISĖS AKTAI

Su kredito reitingų agentūromis susiję klausimai yra rimti ir turi būti sprendžiami. Tai bandoma daryti nauja ES teisės aktų sistema ir IOSCO kodeksu. ES teisės aktai taikomi tik ES veikiančioms kredito reitingų agentūroms. Tuo tarpu kodeksą ketinama taikyti kredito reitingų agentūroms visose jų veiklos vietose, nepaisant jurisdikcijos. Turinio atžvilgiu kodeksas papildo ES teisės aktus. Tuo tarpu, kai direktyvos teisiškai įpareigoja, kodeksas veikia „atitikties arba paaiškinimo“ principu — t y. tikimasi, kad kredito reitingų agentūros įtrauks visas IOSCO kodekso nuostatas į savo vidaus elgesio kodeksus. Nusprendusios to nedaryti, agentūros turi paaiškinti, kaip visgi jų kodeksu įgyvendinamos IOSCO kodekso nuostatos.

3.1 ES teisės aktai

FPVP buvo siekiama sukurti atviras, integruotas ir veiksmingas ES finansų rinkas, kuriose konkurencijos jėgos maksimaliai didina investuotojų grąžą pernelyg nerizikuojant. Todėl siekiama sumažinti reglamentavimo naštą įmonėms, tuo pačiu išlaikant veiksmingą įstatyminės kontrolės ir aukštą investuotojų apsaugos lygį.

Kredito reitingų agentūroms taikytinos trys FPVP direktyvos. Svarbiausioji yra Piktnaudžiavimo rinka direktyva (MAD), kuri kartu su ją įgyvendinančiu reglamentu ir direktyvomis (7) sprendžia prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, ir manipuliavimo rinka (piktnaudžiavimo rinka) klausimus, siekiant užtikrinti Bendrijos finansų rinkų integraciją ir stiprinti investuotojų pasitikėjimą šiomis rinkomis. Prekyba vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, ir manipuliavimas rinka pažeidžia visišką rinkos skaidrumą, kuris svarbus visiems integruotų finansų rinkų prekybos dalyviams. Interesų konfliktų, teisingo investicijų rekomendacijų pateikimo ir viešai neatskleistos informacijos naudojimo srityse Piktnaudžiavimo rinka direktyvos nuostatos kredito reitingų agentūroms sudaro išsamų teisinį pagrindą, tuo pačiu metu pripažindamos ypatingą jų vaidmenį ir skirtumus tarp kredito reitingų ir rekomendacijų dėl investavimo.

Kad būtų užkirstas kelias prekybai vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, ir manipuliavimui rinka, Direktyva 2003/125/EB numatomas teisingas rekomendacijų dėl investavimo pateikimas ir interesų konfliktų atskleidimas. Minėtos direktyvos tikslais kredito reitingai yra laikomi ne rekomendacija, o nuomone apie emitento arba finansinės priemonės kreditingumą. Nepaisant to, keliama sąlyga, kad kredito reitingų agentūros apsvarstytų galimybę pritaikyti vidaus strategijas ir procedūras, kuriomis siekiama užtikrinti jų skelbiamų kredito reitingų teisingą pateikimą. Be to, numatyta, kad kredito reitingų agentūros turi atskleisti bet kuriuos reikšmingus interesus ar interesų konfliktus dėl finansinių priemonių ar emitentų, su kuriais susiję jų kredito reitingai (8). Taip pat Direktyvoje 2003/6/EB numatoma, kad tais atvejais, kai kredito reitingų agentūra žinojo arba turėjo žinoti, kad kredito reitingas buvo neteisingas arba klaidinantis, kredito reitingams gali būti pritaikytas draudimas platinti neteisingą arba klaidinančią informaciją, traktuojamą kaip manipuliavimas rinka (9). Atsižvelgiant į šias nuostatas, yra aišku, kad kredito reitingų agentūros turi įvesti vidaus procedūras ir strategijas, užtikrindamos objektyvius, nepriklausomus ir tikslius kredito reitingus, kurie padidintų investuotojų pasitikėjimą. Komisijai itin svarbu, kad kredito reitingų agentūroms veiksmingai įgyvendinus procedūras, bus užtikrinta aukšta kredito reitingų kokybė.

Atsižvelgiant į kredito reitingų agentūrų teisės gauti viešai neatskleistą informaciją teisinį traktavimą, Direktyva 2003/6/EB draudžiama bet kuriam asmeniui, turinčiam viešai neatskleistą informaciją, naudoti tokią informaciją įsigyjant arba parduodant finansines priemones, su kuriomis susijusi ši informacija. Viešai neatskleista informacija apibrėžiama kaip viešai nepaskelbta tiksli informacija, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusi su vienu ar daugiau finansinių priemonių emitentų, kurios viešas paskelbimas gali turėti didelės įtakos tų finansinių priemonių kainoms arba susijusių išvestinių finansinių priemonių kainai (10). Paprastai emitentas privalo kuo skubiau atskleisti viešai neatskleistą informaciją. Taigi yra nedaug aplinkybių, kuriomis emitentas gali legaliai turėti informaciją, kuri rinkai nebuvo viešai atskleista. Jeigu emitentas nusprendžia leisti kredito reitingų agentūrai susipažinti su viešai neatskleista informacija, kredito reitingų agentūra pagal Direktyvos 2003/6/EB 6 straipsnio 3 dalį turi laikytis konfidencialumo pareigos.

Todėl kredito reitingų agentūrai arba darbuotojui, turinčiam galimybę gauti bet kokią viešai neatskleistą informaciją, yra draudžiama imtis bet kokios prekybos, naudojant šia informaciją. Be to, yra draudžiama atskleisti tokią viešai neatskleistą informaciją bet kam kitam, jeigu tai nėra susiję su įprastinių tarnybinių ar profesinių arba kitų pareigų atlikimu. Šiuo atžvilgiu Direktyvos 2003/6/EB 6 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje numatyta, kad emitentai arba asmenys, veikiantys jų vardu ar sąskaita, turi sudaryti sąrašą asmenų, dirbančių jiems pagal darbo sutartį ar kitu pagrindu, kurie gali naudotis viešai neatskleista informacija. Šia nuostata leidžiama valstybėms narėms reikalauti, kad kredito reitingų agentūros sudarytų organizacijai priklausančių asmenų sąrašą. Tokie sąrašai turi būti reguliariai atnaujinami ir pateikiami kompetentingai institucijai jai to paprašius.

Be galimybės susipažinti su emitento viešai neatskleista informacija gali būti, kad pats kredito reitingas yra viešai neatskleista informacija, ypač tais atvejais, kai kredito reitingų agentūra gali susipažinti su viešai nepaskelbta emitento informacija. Tai reiškia, kad nepaskelbto reitingo naudojimas prekybai arba tokios informacijos atskleidimas kam nors kitam, jeigu tai nėra susiję su įprastinių tarnybinių ar profesinių arba kitų pareigų atlikimu, yra draudžiamas. Tačiau kredito reitingų agentūrai turėtų būti leista iškart konfidencialiai pranešti apie suteiktą reitingą emitentui, siekiant patikrinti informacijos, kuria pagrįstas reitingas, tikslumą.

Komisijos nuomone, Piktnaudžiavimo rinka direktyvose išsamiai aprašomos taisyklės, kaip kredito reitingų agentūros turi elgtis galimo piktnaudžiavimo rinka situacijose. Ypatingas kredito reitingų agentūrų vaidmuo finansų rinkose reikalauja kruopščiai taikyti šias nuostatas. Todėl Komisija įdėmiai stebės Piktnaudžiavimo rinka direktyvų nuostatų įgyvendinimą ir taikymą kredito reitingų agentūroms.

Antrasis ES teisės aktas, taikomas kredito reitingų agentūroms, yra Kapitalo pakankamumo direktyva (CRD), kuria įvedama nauja kapitalo pakankamumo reikalavimų sistema bankams ir investicinėms įmonėms (11). CRD pagrįsta nauja kapitalo reikalavimų sistema, dėl kurios 2004 m. buvo susitarta Bazelio bankininkystės priežiūros komitete („Bazelis II“).

Pagal CRD numatoma, kad išoriniai kredito vertinimai gali būti naudojami nustatant banko arba investicinių įmonių pozicijoms taikomus rizikos koeficientus (ir atitinkamus kapitalo reikalavimus). Tik pripažintų išorės kredito vertinimo institucijų (ECAI), daugiausia kredito reitingų agentūrų, vertinimų naudojimas bus pripažįstamas kompetentingų institucijų. Direktyvoje taip pat aprašytas pripažinimo mechanizmas.

CRD taip pat pateikiami keli reikalavimai, kuriuos ECAI turi atitikti, kad kompetentinga įstaiga galėtų jai suteikti pripažinimą. Pavyzdžiui, reitingai turi būti nustatomi objektyviai ir nepriklausomai bei reguliariai peržiūrimi. Be to, reitingų sudarymo procedūros turėtų būti pakankamai skaidrios. Kompetentingos institucijos taip pat turėtų įvertinti, ar kredito vertinimų vartotojai rinkoje atskirus kredito vertinimus pripažįsta įtikinamais ir patikimais, ir ar juos vienodomis sąlygomis gali gauti visos suinteresuotosios šalys.

Remdamasis CRD, Europos bankų priežiūros institucijų komitetas (CEBS) ėmėsi skatinti IVKI pripažinimo procesų suvienodinimą visoje ES, patikslindamas, kaip turi būti suprantami kriterijai, būtini įgyvendinant CRD išdėstytus pripažinimo reikalavimus (12).

Be abejonės, CRD neatstoja teisinio dokumento, reglamentuojančio kredito reitingo agentūrų verslo veiklą, nes pagrindinis dėmesys skiriamas kapitalo reikalavimų nustatymui. Todėl ECAI pripažinimo procesas neapima platesnių verslo etikos klausimų, bendrai susijusių su kredito reitingų agentūromis. Be to, kredito reitingų agentūros gali nuspręsti netapti ECAI pagal CRD nuostatas, todėl CRD negali būti taikomas absoliučiai visoms kredito reitingų agentūroms. Tačiau ECAI pripažinimo sistemos tikslai ir poveikis negali būti atskirti nuo kitų kredito reitingų agentūroms taikomų teisės aktų ir priežiūros standartų, kadangi CRD patvirtinamas kredito reitingų agentūros funkcijų reikšmingumas. Šiuo tikslu Komisija atidžiai stebės pokyčius dėl ECAI pripažinimo ir įvertins, ar kredito reitingų agentūros atlieka savo svarbias pareigas tinkamai laikydamosi CRD nuostatų. Taigi kompetentingos institucijos turėtų užtikrinti, kad pripažinimo rezultatai būtų naudingi visoms suinteresuotosioms šalims, siekiant įvertinti, ar ECAI pripažinimo kriterijai prireikus gali būti naudojami kredito reitingų agentūrų verslo etikos reglamentavimui.

Paskutinysis taikomas teisės aktas yra Finansinių priemonių rinkų direktyva (MiFID) (13). MiFID ir jos įgyvendinimo priemonės nėra taikomos kredito reitingų agentūrų reitingų sudarymo procesui tuo atveju, kai pats reitingų sudarymo procesas nėra susijęs su įmone, teikiančia finansines paslaugas ir vykdančia investicinę veiklą pagal MiFID nuostatas. Kitaip tariant, kredito reitingo paskelbimas paprastai nereiškia, kad kredito reitingo agentūra taip pat teikia „investavimo konsultacijas“ pagal MiFID 1 priedą. Visgi kredito reitingų agentūros turėtų žinoti tikslias savo veiklos ribas ir nesiimti veiklos, kuriai taikomos MiFID nuostatos. Tačiau iš kredito reitingų agentūrų, kurios taip pat teikia investicines paslaugas ir vykdo profesionalią investicinę veiklą, gali būti reikalaujama gauti atitinkamą leidimą. Tokiais atvejais įmonei ir jos teikiamoms paslaugoms bei vykdomai investicinei veiklai taikomos MiFID nuostatos dėl verslo etikos taisyklių ir organizacinių reikalavimų. Pavyzdžiui, jeigu kredito reitingų agentūra teikia investicines paslaugas (pavyzdžiui, investavimo konsultacijas) klientams pagal MiFID, siekdama apsaugoti tokių paslaugų gavėjus, agentūrai taikomos nuostatos dėl interesų konflikto. Pagal nuostatas dėl interesų konflikto gali prireikti iki tam tikro lygio atskirti investicines paslaugas nuo kredito reitingų sudarymo proceso, kad papildomos paslaugos neturėtų neigiamo poveikio kredito reitingų kokybei ir objektyvumui (14).

Valstybės narės šiuo metu diegia tokią visapusišką teisinę sistemą. Visos direktyvos turi būti teisingai įgyvendintos. Todėl Komisija atidžiai stebi direktyvų perkėlimą į nacionalinius teisės aktus. Prireikus ji gali pradėti procedūras dėl pažeidimų, jeigu direktyvos nebus perkeltos į nacionalinius teisės aktus arba bus perkeltos netinkamai.

Kita Bendrijos teisės sritis, kuri gali būti svarbi kredito reitingų agentūroms, yra konkurencijos teisė. Komisija nepritaria Europos Parlamento susirūpinimui dėl reitingų sektoriaus koncentracijos lygio. Nėra jokių duomenų apie antikonkurencinius veiksmus šiame sektoriuje, tačiau jeigu pasirodytų informacija apie tokią veiklą, ji būtų nuodugniai išnagrinėta. Todėl Komisija nemano, kad šiuo metu reiktų imtis kokių nors veiksmų. Be to, galima numatyti, kad šiame konkrečiame sektoriuje pernelyg didelė rinkos fragmentacija gali turėti neigiamų pasekmių (t. y. kredito reitingų agentūros, norėdamos pritraukti klientus, gali patirti neleistiną spaudimą paskelbti palankesnius reitingus).

3.2 IOSCO kodeksas

2003 m. rugsėjo mėn. IOSCO paskelbė Kredito reitingų agentūrų veiklos principus (IOSCO principai) (15), kuriais kredito reitingų agentūroms, vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijoms, emitentams ir kitiems rinkos dalyviams keliami aukšti tikslai pagerinti investuotojų apsaugą ir rinkos teisingumą, efektyvumą ir skaidrumą bei sumažinti sisteminę riziką. Reaguodama į atsiliepimus dėl šių principų, IOSCO sudarė IOSCO Elgesio pagrindų kodeksą kredito reitingų agentūroms (žr. priedą).

Atsižvelgiant į kredito reitingų agentūrų rinkų visuotinį pobūdį, IOSCO kodeksą ketinama taikyti kredito agentūroms, neatsižvelgdama į jų dydį, verslo modelį ir vietos jurisdikciją. Komisija pažymi, kad IOSCO kodekso neprivaloma perkelti į valstybių narių nacionalinius teisės aktus. Tačiau tikimasi, kad kredito reitingų agentūros laikysis visų IOSCO kodekso nuostatų, jei tik šios neprieštaraus ES direktyvoms. Šiuo tikslu kredito reitingų agentūros turėtų įtraukti IOSCO standartus į savo procedūras. Pastarojo meto rinkos pokyčiai rodo, kad kelios kredito reitingų agentūros sukūrė savo elgesio kodeksus pagal IOSCO kodeksą, kas įrodo šių standartų rinkinio naudingumą kredito reitingų sektoriaus savireguliacijai.

Labai svarbu, kad kredito reitingų agentūros ne tik įtrauktų IOSCO kodeksą į savo pačių elgesio kodeksus, bet ir besąlygiškai laikytųsi IOSCO kodekso reikalavimų, įgyvendindamos savo elgesio kodeksus kasdieninėje veikloje. Kredito reitingų agentūros artimiausiais metais turi reguliariai informuoti visas suinteresuotąsias šalis apie elgesio kodeksų laikymąsi. Šiuo tikslu Komisija rekomenduoja reguliariai analizuoti IOSCO kodekso poveikį.

4. IŠVADA

Europos Parlamento prašymu Komisija labai atidžiai išnagrinėjo, ar reikia siūlyti naujus teisės aktus kredito reitingų agentūrų veiklai reglamentuoti.

Ji priėjo išvados, kad šiuo metu naujos teisinės iniciatyvos nėra reikalingos. Vienas iš pagrindinių geresnio reglamentavimo principų — sprendimai siūlyti naujus teisės aktus turėtų būti priimami tik tais atvejais, kai jie neišvengiamai reikalingi valstybinės politikos tikslams pasiekti. Komisijos nuomone, vis dar nėra įrodyta, kad šioje srityje reikalingas naujas teisės aktas.

Jau yra priimtos trys naujos finansinių paslaugų direktyvos, kurios taikomos ir kredito reitingų agentūroms. Komisija yra įsitikinusi, kad šios trys direktyvos kartu su kredito reitingų agentūrų vidaus taisyklėmis, paremtomis nauju IOSCO kodeksu, atsako į visus pagrindinius Europos Parlamento iškeltus klausimus.

CESR savo atsakyme Komisijai taip pat nurodė, kad pasiekta tinkama išorės reglamentavimo ir organizacijų vidaus taisyklių pusiausvyra ir kad šiuo metu nėra poreikio siūlyti naujus teisės aktus.

Tačiau Komisija ir toliau atidžiai stebės pokyčius šioje srityje. Akivaizdu, kad naujos iniciatyvos duotų pageidaujamų rezultatų tik tuo atveju, jeigu kredito reitingų agentūros pačios įsipareigotų pakankamai rimtai kontroliuoti savo veiklą. Jos turi sąžiningai laikytis IOSCO kodekso nuostatų ir tai atlikti atvirai ir skaidriai.

Optimizmo suteikia tai, kad daugelis kredito reitingų agentūrų sukūrė savo elgesio kodeksus pagal IOSCO kodeksą. Tačiau nepakanka vien tik sukurti kodeksus; jie taip pat turi būti taikomi kasdieninėje veikloje. Komisija ketina prašyti CESR atlikti atitikties IOSCO kodeksui stebėseną ir kasmet rengti apie tai ataskaitą. Ji taip pat išnagrinės, kaip geriausiai galima įvertinti rinkos dalyvių nuomones, ypatingai perkančiųjų sudėtingas finansines priemones. Tam gali būti sudaryta neformali ekspertų grupė. Reitingų sektorius turi būti informuotas, kad Komisija gali nuspręsti imtis teisinių veiksmų paaiškėjus, kad netinkamai laikomasi ES normų arba kodeksas yra nepatenkinamas ir kenkia ES kapitalo rinkoms.

Susiklosčius naujoms aplinkybėms, įskaitant rimtas rinkos nepakankamumo problemas, Komisija taip pat apsvarstys poreikį pateikti naujų teisės aktų pasiūlymus.

Galiausiai Komisija ketina stebėti, kaip vystosi pasaulio reitingų sektorius. Jeigu kitose pasaulio šalyse kredito reitingų reglamentavimo srityje bus atlikta reikšmingų pakeitimų, Komisija gali nuspręsti peržiūrėti savo požiūrį.

(1) Europos Parlamento rezoliucija dėl reitingų agentūrų vaidmens ir metodų (2003/2081(INI)), pateikta adresu:

http://www.europarl.eu.int/registre/seance_pleniere/textes_adoptes/definitif/2004/0210/0080/P5_TA(2004)0080_EN.pdf.

(2) Ekonomikos ir pinigų reikalų komiteto ataskaita (A5-0040/2004); pranešėjas Giorgos Katiforis.

(3) CEST techninė konsultacija Europos Komisijai dėl galimų su kredito reitingų agentūromis susijusių priemonių, CESR/05/139b, 2005 m. kovo mėn., pateiktas adresu: http://www.cesr-eu.org.

(4) Elgesio pagrindų kodeksas kredito reitingų agentūroms, Tarptautinės vertybinių popierių komisijų organizacijos techninis komitetas, 2004 m. gruodžio mėn., žr. priedą dėl IOSCO Elgesio pagrindų kodekso kredito reitingų agentūroms.

(5) Baltoji knyga dėl finansinių paslaugų politikos (2005 — 2010 m.), COM(2005) 629 final.

(6) Žr. 1 išnašą.

(7) 2003 m. sausio 28 d. Direktyva 2003/6/EB (OL 2003 L 96/16); 2003 m. gruodžio 22 d. Komisijos direktyva 2003/124/EB (OL 2003 L 339/70); 2003 m. gruodžio 22 d. Komisijos direktyva 2003/125/EB (OL 2003 L 339/73); 2004 m. balandžio 29 d. Komisijos direktyva 2004/72/EB (OL 2003 L 162/70) ir 2003 m. gruodžio 22 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2273/2003 (OL 2003 L 336/33).

(8) Žr. Direktyvos 2003/125/EB 1 straipsnio 8 dalį ir konstatuojamosios dalies 10 punktą.

(9) Pagal 1 straipsnio 2 dalies c punktą „manipuliavimas rinka – tai: informacijos platinimas per visuomenės informavimo priemones, įskaitant internetą, arba kitomis priemonėmis, kuris suteikia ar gali suteikti neteisingų ar klaidinančių faktų apie finansines priemones, įskaitant paskalų ir neteisingų ar klaidinančių naujienų paskleidimą, jeigu asmuo, kuris platino tą informaciją, žinojo ar turėjo žinoti, kad ta informacija yra neteisinga ar klaidinanti. (...)“

(10) Direktyvos 2003/6/EB 1 straipsnio 1 dalis ir 2 straipsnio 1 dalis.

(11) Direktyva, išdėstanti nauja redakcija 2000 m. kovo 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/12/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo ir 1993 m. kovo 15 d. Tarybos direktyvą 93/6/EEB dėl investicines paslaugas teikiančių įmonių ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo.

(12) EBPIK Konsultacinis dokumentas dėl išorės kredito vertinimo institucijų pripažinimo, 2005 m. birželio 29 d., pateiktas adresu http://www.c-ebs.org/pdfs/CP07.pdf.

(13) 2004 m. balandžio 21 d. Direktyva 2004/39/EB (OL 2004 L 145/1).

(14) Žr. MiFID 13 straipsnio 3 dalį, 13 straipsnio 10 dalį ir 18 straipsnį.

(15) IOSCO Kredito reitingų agentūrų veiklos principai, pateikti adresu www.iosco.org/IOSCOPD151.

11.3.2006

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 59/8

Leidimas teikti valstybės pagalbą remiantis EB sutarties 87 ir 88 straipsnių nuostatomis

Atvejai, kuriems Komisija neprieštarauja

(2006/C 59/04)

Sprendimo priėmimo data:

Valstybė narė: Ispanija

Pagalbos Nr.: N 64/04

Pavadinimas: Saulės energijos panaudojimo Estremaduroje schema

Tikslas: skatinti šiluminės ir fotoelektrinės saulės energijos naudojimą Estremaduros regione, taip pat kombinuotų įrengimų, naudojančių saulės energiją kartu su kitomis atsinaujinančios energijos rūšimis naudojimą ir sumažinti dujų emisijas 2004–2010 m. laikotarpiu iki apie 50 t CO2

Teisinis pagrindas: Teisinis schemos pagrindas yra dekreto, reguliuojančio pagalbos saulės energijos vartojimui subsidijų tvirtinimą, projektas.

Tolimesnės pagalbos sąlygos buvo išdėstytos 1990 m. lapkričio 30 d. įstatyme 5/1990, kuriuo dėl kumuliacijos įkuriamas ryšys tarp Badajoz ir Càceres ir Estremaduros Comunidad Autonoma provincijų administracijų

Biudžetas: Biudžetas gali siekti 2 940 000 EUR (420 000 EUR per metus)

Pagalbos intensyvumas arba suma: Didžiausias pagalbos intensyvumas yra 40 % reikalavimus atitinkančių išlaidų, ir kiekvienas gavėjas bet kuriuo atveju negaus daugiau kaip 30 000 EUR

Trukmė: 2004 m. — 2010

Sprendimo autentišką tekstą be konfidencialių duomenų galima rasti adresu:

http://europa.eu.int/comm/secretariat_general/sgb/state_aids/

Sprendimo priėmimo data:

Valstybė narė: Italija — Toskanos regionas

Pagalbos Nr.: N 108/2005

Pavadinimas: „Pagalba darbo sutarčių pakeitimui“

Tikslas: Skatinimas sukurti darbo vietas ir ilgam laikui įdarbinti palankių sąlygų neturinčius darbuotojus, pasinaudojant terminuotų darbo sutarčių pakeitimui neterminuotomis darbo sutartimis skirta pagalba

Teisinis pagrindas: Delibera della Giunta regionale n. 1351 del 20.12.2004, recante modifica della delibera n. 1233 del 6.12.2004

Biudžetas: 3 530 794 EUR

Pagalbos intensyvumas: 3,75 — 7,5 % darbo vietų sukūrimui bei mažoms ir vidutinėms įmonėms, nepriklausiančioms pagalbą gaunantiems regionams

4 % GSE didelėms įmonėms + 3 % BSE arba + 5 % BSE mažoms ir vidutinėms įmonėms, priklausančioms reikalavimus atitinkantiems regionams, pagal leidžiančią nukrypti 87 straipsnio 3 dalies c punkto nuostatą

25 % darbuotojams, neturintiems palankių sąlygų

25 % žemės ūkiui (27,5 % jauniems ūkininkams) taikant Reglamentą Nr. 1257/1999

Trukmė:

Sprendimo autentišką tekstą be konfidencialių duomenų galima rasti adresu:

http://europa.eu.int/comm/secretariat_general/sgb/state_aids/

Sprendimo priėmimo data:

Valstybė narė: Italija — Emilijos Romanijos regionas

Pagalbos Nr.: N 271/2004

Pavadinimas: „Regioninės programos priemonė 1.A pramonės tyrimams, naujovių diegimui ir technologijų perdavimui“

Tikslas: Remti papildomus pramonės tyrimus ir pasirengimo veikti konkurencinėje aplinkoje vystymą

Teisinis pagrindas: Delibera della Giunta regionale n. 2823 del 30.12.2003

Biudžetas: Iš viso 30 mln. EUR schemos laikotarpiui

Pagalbos intensyvumas arba suma: 50 % ir 25 % pramonės tyrimams ir pasirengimo veikti konkurencinėje aplinkoje vystymui, galimybė mokėti priedus, numatytus MVĮ ir remtiniems regionams

Trukmė: iki 2005 12 31

Sprendimo autentišką tekstą be konfidencialių duomenų galima rasti adresu:

http://europa.eu.int/comm/secretariat_general/sgb/state_aids/

Sprendimo priėmimo data:

Valstybė narė: Vokietija

Pagalbos Nr.: N 275/2002

Pavadinimas: Pagalba, skiriama žvejybos kateriais ir žvejybos atviroje jūroje sektoriaus Žemutinės Saksonijos įmonėms pagal Bendrijos struktūrinės pagalbos, priskiriamos ŽOFI, sistemą

Tikslas: Bendras struktūrinių priemonių, skirtų žvejybos kateriais ir žvejybos atviroje jūroje sektoriaus Žemutinės Saksonijos įmonėms, finansavimas.

Teisinis pagrindas: Landeshaushaltsordnung § 44

Biudžetas: 2,8 mln. EUR

Intensyvumas arba suma: Neviršijant Reglamente (EB) Nr. 2792/1999 nustatytų sumų ribų

Trukmė: 2000 — 2008 metai

Kita informacija: Metinė ataskaita

Sprendimo autentišką tekstą be konfidencialių duomenų galima rasti adresu:

http://europa.eu.int/comm/secretariat_general/sgb/state_aids/

Sprendimo priėmimo data:

Valstybė narė: Jungtinė Karalystė

Pagalbos Nr.: N 600/2003

Pavadinimas: Įsipareigojimo naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius pakeitimai

Tikslas: Išplėsti Įsipareigojimo naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius mechanizmo, kuriuo remiama elektros energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių gamyba, taikymą kogeneracinėms jėgainėms, naudojančioms biomasę, mažesniems generatoriams ir iškastinio kuro elektrinėms, pradedančioms naudoti biomasę

Teisinis pagrindas: Renewables Obligation (Amendment) Order 2004

Trukmė: 2016 m., pakartotinas pranešimas 2012 m.

Kita informacija: Metinė ataskaita

Sprendimo autentišką tekstą be konfidencialių duomenų galima rasti adresu:

http://europa.eu.int/comm/secretariat_general/sgb/state_aids/

Patvirtinimo data:

Valstybė narė: Ispanija

Pagalbos Nr.: N 605/2003

Pavadinimas: Nacionalinis mokslinių tyrimų plėtros ir technologinių inovacijų planas (2004 m. — 2007)

Tikslas: Sukurti naują horizontalios pagalbos schemą mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros veiklos srityje, ypač didelį dėmesį skiriant technologijų plėtros paspartinimui ir pagerinimui

Teisinis pagrindas: «Orden CTE/3185/2003, de 12 de noviembre, por la que se regulan las bases, el régimen de ayudas y la gestión del Plan Nacional de Investigación Científica, Desarrollo e Innovación Tecnológica (2004-2007) en la parte dedicada al Fomento de la Investigación Técnica» y «Orden CTE/3700/2003, de 23 de diciembre, por la que se efectúa la convocatoria del año 2004 para la concesión de ayudas para apoyo a Centros Tecnológicos»

Biudžetas: 3 814 mln. EUR

Intensyvumas arba suma: Įmonėms skiriama pagrindinė dalis: 50 % pramonės tyrimams, 75 % galimybių studijoms, reikalingoms prieš pradedant pramonės tyrimų projektus, 50 % galimybių studijoms, reikalingoms plėtros iki konkurencijos projektams ir 25 % plėtros iki konkurencijos veiklai, pridedant (jei tinka) priedus: 10 % MVĮ, kaip Komisijos apibrėžta, 10 % remtiniems regionams pagal 87 straipsnio 3 dalies a punktą, 5 % remtiniems regionams pagal 87 straipsnio 3 dalies c punktą.

Kiti MTTP programoje numatyti priedai gali taip pat būti taikomi nenukrypstant nuo leidžiamo didžiausio pagalbos intensyvumo ir kumuliacijos taisyklės

Trukmė: 2004 1 1 — 2008 12 31

Sprendimo autentišką tekstą be konfidencialių duomenų galima rasti adresu:

http://europa.eu.int/comm/secretariat_general/sgb/state_aids/

		ISSN 1725-521X
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 59

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir prane_imai	49 tomas 2006m. kovo 11d.

Prane_imo Nr.	Turinys	Puslapis
	I Informacija
	Komisija
2006/C 059/1	Euro kursas	1

2006/C 059/2	Komisijos komunikatas dėl kredito reitingų agentūrų ( 1 )	2

2006/C 059/3	Valstybių narių skelbiami sprendimai suteikti arba panaikinti licencijas oro susisiekimui vykdyti pagal Reglamento (EEB) Nr. 2407/92 dėl oro vežėjų licencijavimo 13 straipsnio 4 dalį ( 1 )	7

2006/C 059/4	Leidimas teikti valstybės pagalbą remiantis EB sutarties 87 ir 88 straipsnių nuostatomis — Atvejai, kuriems Komisija neprieštarauja	8

2006/C 059/5	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla Nr. COMP/M.4163 — Wiener Städtische/TBIH) — Bylą numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka ( 1 )	10

2006/C 059/6	Pranešimas apie paraišką, teikiamą pagal Direktyvos 2004/17/EB 30 straipsnį	11

	Klaidų ištaisymas
2006/C 059/7	P-São Miguel: Reguliaraus oro susisiekimo paslaugos. Azorų salų autonominio regiono kvietimo dalyvauti viešajame konkurse, paskelbto remiantis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2408/92 4 straipsnio 1 dalies d punktu, teikti reguliaraus oro susisiekimo paslaugas Azorų salų autonominio regiono teritorijoje klaidų ištaisymas (OL C 51, 2006 3 1)	12


	(1) Tekstas svarbus EEE