28.1.2006

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 22/1

TEISINGUMO TEISMO SPRENDIMAS

(trečioji kolegija)

2005 m. lapkričio 17 d.

Byloje C-90/03 Ispanijos Karalystė prieš Europos Sąjungos Tarybą (1)

(Žuvininkystė - Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2792/1999 - Bendrijos struktūrinės priemonės žuvininkystės sektoriuje - Reikalavimai ir sąlygos - Esminis procedūrinio reikalavimo pažeidimas - EB 254 straipsnio pažeidimas)

(2006/C 22/01)

Proceso kalba: ispanų

Byloje C-90/03 dėl 2003 m. vasario 28 d. pareikšto ieškinio dėl panaikinimo pagal EB 230 straipsnį, Ispanijos Karalystė, atstovaujama N. Díaz Abad, palaikoma Graikijos Respublikos, atstovaujamos V. Kontolaimos ir G. Kanellopoulos, Prancūzijos Respublikos, atstovaujamos G. de Bergues ir A. Colomb, prieš Europos Sąjungos Tarybą, atstovaujamą J. Monteiro ir F. Florindo Gijón, palaikomą Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos T. van Rijn ir S. Pardo Quintillán, Teisingumo Teismas (trečioji kolegija), kurį sudaro kolegijos pirmininkas A. Rosas, teisėjai J. Malenovský, S. von Bahr (pranešėjas), A. Borg Barthet ir U. Lõhmus; generalinis advokatas P. Léger, sekretorius R. Grass, 2005 m. lapkričio 17 d. priėmė sprendimą, kurio rezoliucinėje dalyje nurodyta:

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš Ispanijos Karalystės bylinėjimosi išlaidas.

3.	Prancūzijos Respublika, Graikijos Respublika ir Europos Bendrijų Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 135, 2003 6 7.

28.1.2006

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 22/1

TEISINGUMO TEISMAS SPRENDIMAS

(pirmoji kolegija)

2005 m. spalio 27 d.

Byloje C-41/04 (dėl Hoge Raad der Nederlanden prašymo priimti prejudicinį sprendimą): Levob Verzekeringen BV, OV Bank NV prieš Staatssecretaris van Financiën (1)

(Šeštoji PVM direktyva - 2, 5, 6 ir 9 straipsniai - Į duomenų laikmenas įrašytos programinės įrangos perleidimas - Vėlesnis programinės įrangos pritaikymas specifiniams pirkėjo poreikiams - Viena apmokestinama paslauga - Paslaugų teikimas - Paslaugų teikimo vieta)

(2006/C 22/02)

Proceso kalba: olandų

Byloje C-41/04 dėl 2004 m. sausio 30 d.Hoge Raad der Nederlanden (Nyderlandai) sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2004 m. vasario 2 d., pagal EB 234 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje Levob Verzekeringen BV, OV Bank NV prieš Staatssecretaris van Financiën, Teisingumo Teismas (pirmoji kolegija), kurį sudaro kolegijos pirmininkas P. Jann, teisėjai K. Schiemann (pranešėjas), N. Colneric, J. N. Cunha Rodrigues ir E. Levits, generalinė advokatė J. Kokott, sekretorė K. Sztranc, administratorė, 2005 m. spalio 27 d. priėmė sprendimą, kurio rezoliucinėje dalyje nurodyta:

1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo — Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas 2 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip: kai du ar daugiau elementų ar veiksmų, kuriuos apmokestinamasis asmuo pateikia vidutiniu vartotoju laikomam vartotojui, yra taip glaudžiai susiję, kad objektyviai ekonominiu požiūriu sudaro visumą, kurios išskaidymas būtų dirbtinio pobūdžio, šių elementų ar veiksmų visuma sudaro vieną paslaugą apmokestinimo PVM tikslu.

Taip yra sandorio, pagal kurį apmokestinamasis asmuo vartotojui patiekia iš anksto sukurtą ir parduodamą standartinę programinę įrangą, išsaugotą duomenų laikmenoje, ir vėliau šios programinės įrangos pritaikymo specifiniams šio pirkėjo poreikiams atveju, net jeigu už tai nustatomos atskiros kainos.

Šeštosios direktyvos 77/388 6 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip: tokia viena paslauga turi būti laikoma „paslaugų teikimu“, kai atrodo, kad pritaikymas konkrečiu atveju nėra nei nereikšmingas, nei pagalbinis, tačiau priešingai, yra dominuojančio pobūdžio; taigi taip yra tuomet, kai atsižvelgiant į tokius elementus, kaip jo pilnumas, kaina ar trukmė, šis pritaikymas turi lemiamą reikšmę, siekiant suteikti pirkėjui galimybę naudoti pritaikytą programinę įrangą.

4.	Šeštosios direktyvos 77/388 9 straipsnio 2 dalies e punkto trečia įtrauka turi būti aiškinama taip: ji taikoma vienai paslaugai, kokia nurodyta šios rezoliucinės dalies 3 punkte, suteiktai Bendrijoje, tačiau kitoje valstybėje nei paslaugų teikėjas įsisteigusiam apmokestinamajam asmeniui.

(1) OL C 94, 2004 4 17.

28.1.2006

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 22/2

TEISINGUMO TEISMO SPRENDIMAS

(šeštoji kolegija)

2005 m. lapkričio 17 d.

Byloje C-476/04 Europos Bendrijų Komisija prieš Graikijos Respubliką (1)

(Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas - Direktyva 2001/55/EB - Masinis perkeltųjų asmenų srautas - Laikina apsauga - Minimalios normos)

(2006/C 22/03)

Proceso kalba: graikų

Byloje C-476/04 dėl 2004 m. lapkričio 12 d. pagal EB 226 straipsnį pareikšto ieškinio dėl įsipareigojimų neįvykdymo Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama M. Kontoy ir C. O'Reilly, prieš Graikijos Respubliką, atstovaujamą N. Dafniou, Teisingumo Teismas (šeštoji kolegija), kurį sudaro A. Borg Barthet (pranešėjas), einantis šeštosios kolegijos pirmininko pareigas, ir teisėjai U. Lõhmus ir A. Ó Caoimh, generalinis advokatas D. Ruiz-Jarabo Colomer, sekretorius R. Grass, 2005 m. lapkričio 17 d. priėmė sprendimą, kurio rezoliucinėje dalyje nurodyta:

Nepriimdama 2001 m. liepos 20 d. Tarybos direktyvą 2001/55/EB dėl minimalių normų, suteikiant perkeltiesiems asmenims laikiną apsaugą esant masiniam srautui, ir dėl priemonių, skatinančių valstybių narių tarpusavio pastangų priimant tokius asmenis ir atsakant už tokio veiksmo padarinius pusiausvyrą, įgyvendinančių įstatymų ir kitų teisės aktų, Graikijos Respublika neįvykdė savo įsipareigojimų pagal šią direktyvą.

2.	Priteisti iš Graikijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 6, 2005 1 8.

28.1.2006

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 22/2

TEISINGUMO TEISMO SPRENDIMAS

(šeštoji kolegija)

2005 m. lapkričio 17 d.

Byloje C-73/05 Europos Bendrijų Komisija prieš Prancūzijos Respubliką (1)

(Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas - Direktyva 2000/34/EB - Darbo laiko organizavimas)

(2006/C 22/04)

Proceso kalba: prancūzų

Byloje C-73/05 dėl 2005 m. vasario 15 d. pagal EB 226 straipsnį pareikšto ieškinio dėl įsipareigojimų neįvykdymo, Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama N. Yerrell, prieš Prancūzijos Respubliką, atstovaujamą G. de Bergues ir O. Christmann, Teisingumo Teismas (šeštoji kolegija), kurį sudaro A. Borg Barthet (pranešėjas), einantis šeštosios kolegijos pirmininko pareigas, teisėjai U. Lõhmus ir A. Ó Caoimh, generalinė advokatė J. Kokott, sekretorius R. Grass, 2005 m. lapkričio 17 d. priėmė sprendimą, kurio rezoliucinėje dalyje nurodyta:

Nepriimdama visų įstatymų ir kitų teisės aktų, būtinų 2000 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2000/34/EB, iš dalies keičiančiai Tarybos direktyvą 93/104/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų, kad ji apimtų sektorius ir veiklą, kuriai ji anksčiau nebuvo taikoma, įgyvendinti Prancūzijos Respublika neįvykdė savo įsipareigojimų pagal šią direktyvą.

2.	Priteisti iš Prancūzijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 82, 2005 4 2.

28.1.2006

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 22/3

TEISINGUMO TEISMO NUTARTIS

(trečioji kolegija)

2005 m. spalio 13 d.

Byloje C-1/05 SA: Intek Co. prieš Europos Bendrijų Komisiją (1)

(Prašymas leisti taikyti apribojimus Europos Bendrijų Komisijos valdomoms lėšoms)

(2006/C 22/05)

Proceso kalba: prancūzų

Byloje C-1/05 SA Intek Co., įsteigta Ašchabade (Turkmėnistanas), atstovaujama advokato R. Nathan, prieš Europos Bendrijų Komisiją, atstovaujamą J.-F. Pasquier ir E. Manhaeve, dėl 2005 m. sausio 28 d. pateikto prašymo leisti taikyti apribojimus Europos Bendrijų Komisijos valdomoms lėšoms, Teisingumo Teismas (trečioji kolegija), kurį sudaro kolegijos pirmininkas A. Rosas ir teisėjai J. Malenovský (pranešėjas), A. La Pergola, J.-P. Puissochet ir A. Ó Caoimh; generalinė advokatė C. Stix-Hackl, sekretorius R. Grass, 2005 m. spalio 13 d. priėmė nutartį, kurios rezoliucinėje dalyje nurodyta:

1.	Nereikia priimti sprendimo.

2.	Kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 82, 2005 4 2.

28.1.2006

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 22/3

Gerechtshof te Amsterdam2005 m. rugsėjo 21 d. nutartimi pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Amurta S.G.P.S. prieš Inspecteur van de Belastingdienst/Amsterdam

(Byla C-379/05)

(2006/C 22/06)

Proceso kalba: olandų

Gerechtshof te Amsterdam2005 m. rugsėjo 21 d. nutartimi kreipėsi į Europos Bendrijų Teisingumo Teismą su prašymu, kurį Teisingumo Teismo sekretoriatas gavo 2005 m. spalio 17 d., priimti prejudicinį sprendimą byloje Amurta S.G.P.S. prieš Inspecteur van de Belastingdienst/Amsterdam.

Gerechtshof te Amsterdam prašo Teisingumo Teismo atsakyti į šiuos klausimus:

Ar toks atleidimas nuo mokesčio pagal Wet op de dividendbelasting 1965 (1965 m. dividendų apmokestinimo įstatymo) 4 straipsnį, koks nurodytas šios nutarties 5.3–5.5 punktuose, kartu su atleidimu nuo mokesčio pagal šio įstatymo 4a straipsnį atitinka EB sutarties laisvo kapitalo judėjimo nuostatas (anksčiau — EB sutarties 73b–73d straipsniai, dabar — EB 56–58 straipsniai), atsižvelgiant į tai, kad šis atleidimas nuo mokesčio yra taikomas tik tiems dividendams, kurie išmokami akcininkams, apmokestinamiems bendrovių mokesčiu Nyderlanduose, arba akcininkams užsieniečiams, turintiems nuolatinę įmonę Nyderlanduose, kai šios nuolatinės įmonės turimos akcijos yra jo turtas, kurie atleidžiami nuo mokesčio pagal Wet op de vennootschapsbelasting 1969 (1969 m. Bendrovių mokesčio įstatymo) 13 straipsnį?

Ar atsakymas į 6.1 punkte pateiktą klausimą priklauso nuo to, ar valstybė, kurioje yra įsisteigusi užsienio akcininku esanti įmonė, kuriai atleidimas nuo mokesčio pagal dividendų apmokestinimo įstatymo 4 straipsnį netaikomas, leidžia šiai akcininke esančiai bendrovei įskaičiuoti visą už Nyderlanduose išmokėtus dividendus sumokėtą mokestį?

28.1.2006

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 22/4

2005 m. spalio 20 d. Europos Bendrijų Komisijos pareikštas ieškinys Italijos Respublikai

(Byla C-382/05)

(2006/C 22/07)

Proceso kalba: italų

2005 m. spalio 20 d. Europos Bendrijų Teisingumo Teisme buvo pareikštas Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos A. Aresu ir X. Levis, nurodžiusių adresą dokumentams įteikti Liuksemburge, ieškinys Italijos Respublikai.

Ieškovė Teisingumo Teismo prašo:

atsižvelgiant į tai, kad Presidenza del Consiglio dei Ministri — Dipartimento per la protezine civile — Ufficio del Commissario delegato, atsakingas už atliekų tvarkymą ir vandens apsaugą Sicilijoje, pradėjo sutarčių dėl Sicilijos regiono savivaldybių teritorijose susidariusių komunalinių atliekų, likusių surinkus išrūšiuotas atliekas, panaudojimo sudarymo procedūrą ir sudarė tokias sutartis, nesilaikydamas 1992 m. birželio 18 d. Tarybos direktyvoje 92/50/EEB dėl viešojo paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos (1) numatytų procedūrų, ir nepaskelbė pranešimo apie atitinkamų sutarčių sudarymą Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje, pripažinti, kad Italijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal šios direktyvos 11, 15 ir 17 straipsnius;

2)	priteisti iš Italijos Respublikai bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Komisijos teigimu, patikrinus su nagrinėjamų sutarčių sudarymu susijusius dokumentus matyti, kad šios sutartys priskirtinos prie Direktyvos 92/50/EEB reglamentuojamų viešojo paslaugų pirkimo sutarčių.

Todėl šios sutartys turėjo būti sudarytos laikantis šios direktyvos III ir IV dalyse numatytų paskelbimo ir dalyvavimo taisyklių, o pranešimas apie jų sudarymą turėjo būti paskelbtas Oficialiajame leidinyje, kaip to reikalaujama direktyvos 15 ir 17 straipsniuose bei pagal 11 straipsnyje numatytą procedūrą.

Šiuo atveju negalima manyti, kad Commissario delegato išspausdintas pranešimas atitinka minėtose nuostatose numatytus paskelbimo reikalavimus. Ne tik dėl to, kad pavyzdinis pranešimas apie sutarčių sudarymą remiasi vadinamąja išankstinės informacijos procedūra, o ne sutarčių sudarymu, bet dar svarbiau, todėl, kad pranešime pateikta informacija aiškiai nėra tokia, kokią reikia paskelbti pagal Direktyvos 92/50/EEB, iš dalies pakeistos Direktyva 2001/78/EB, prieduose pateiktą pranešimo apie sutarčių sudarymą pavyzdį.

(1) OL L 209, 1992 7 24, p. 1.

28.1.2006

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 22/4

2005 m. spalio 24 d. Europos Bendrijų Komisijos pareikštas ieškinys Italijos Respublikai

(Byla C-387/05)

(2006/C 22/08)

Proceso kalba: italų

2005 m. spalio 24 d. Europos Bendrijų Teisingumo Teisme buvo pareikštas Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos G. Wilms ir L. Visaggio, ieškinys Italijos Respublikai.

Ieškovė Teisingumo Teismo prašo:

—

pripažinti, kad vienašališkai atleisdama nuo importo muito medžiagas, kurias galima panaudoti ir civilinėm, ir karo reikmėms, ir atsisakydama apskaičiuoti ir sumokėti Bendrijos nuosavus išteklius, kurie atleidus minėtas medžiagas nuo mokesčio klaidingai nebuvo surinkti, bei palūkanas, susidariusias šių nuosavų išteklių laiku nepateikus Komisijai, Italijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal EB 26 straipsnį, Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 (1) 20 straipsnį, taigi ir Bendrijos muitų tarifą, Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1552/89 (2) ir Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1150/2000 (3) 2, 9, ir 10 straipsnius bei 17 straipsnio 1 dalį;

—	priteisti iš Italijos Respublikai bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Tarybos reglamentu (EB) Nr. 150/2003 (4) buvo nuspręsta nuo 2003 m. sausio 1 d. Bendrijoje sustabdyti muitus (arba tam tikrais atvejais nustatyti nulinį tarifą) už tam tikrus ginklus ir karinę įrangą.

Komisijos nuomone, Italija, vienašališkai numačiusi atleidimą nuo importo muito prieš pradedant taikyti šį reglamentą, neteisėtai nukrypo nuo EB 26 straipsnio ir Bendrijos muitų teisės nuostatų ir taip nepateisinamai sumažino pajamas iš muitų, kurie sudaro Bendrijos nuosavus išteklius.

(1) OL L 302, 1992 10 19, p. 1.

(2) OL L 155, 1989 6 7, p. 1.

(3) OL L 130, 2000 5 31, p. 1.

(4) OL L 25, 2003 1 30, p. 1.

28.1.2006

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 22/5

2005 m. spalio 24 d. Europos Bendrijų Komisijos pareikštas ieškinys Italijos Respublikai

(Byla C-388/05)

(2006/C 22/09)

Proceso kalba: italų

2005 m. spalio 24 d. Europos Bendrijų Teisingumo Teisme buvo pareikštas Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos A. Aresu ir D. Recchia, ieškinys Italijos Respublikai.

Ieškovė Teisingumo Teismo prašo:

—

pripažinti, kad

iki 1998 m. gruodžio 28 d., kai turėjo būti įsteigta speciali apsaugos teritorija (SAT) „Valloni e steppe pedegarganiche“, Italijos Respublika, įgyvendindama „regioninio susitarimo“ planą ir jame numatytus projektus, kurie galėjo daryti įtaką PST (Paukščiams svarbi teritorija) Nr. 94 (iš 1989 m. PST katalogo) „Gargano Promontory“ esančioms buveinėms ir paukščiams ir kurie iš tiesų pažeidė buveines ir rimtai trikdė paukščius tose PST, ir nesiimdama priemonių, kad būtų išvengta turinčių rimtas pasekmes buveinių taršos ar pažeidimo, arba bet kokio paukščių trikdymo, neįvykdė savo įsipareigojimų pagal 1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyvos 79/409/EEB (1) dėl laukinių paukščių apsaugos 4 straipsnio 4 dalį;

po 1998 m. gruodžio 28 d., kai turėjo būti įsteigta speciali apsaugos teritorija (SAT) „Valloni e steppe pedegarganiche“, Italijos Respublika neįvykdė savo įsipareigojimų pagal 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB (2) dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos 6 straipsnio 2, 3 ir 4 dalis ir 7 straipsnį;

—	priteisti iš Italijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Italijos Respublika įgyvendindama „regioninio susitarimo“ planą ir jame numatytus projektus, kurie galėjo daryti įtaka PST (Paukščiams svarbi teritorija) Nr. 94 (iš 1989 m. PST katalogo) „Gargano Promontory“ ir kurie iš tiesų pažeidė buveines ir rimtai trikdė paukščius minėtose PST, ir nesiimdama priemonių, kad būtų išvengta turinčių rimtas pasekmes buveinių taršos ar pažeidimo, arba bet kokio paukščių trikdymo, neįvykdė savo įsipareigojimų pagal 1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyvos 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos 4 straipsnio 4 dalį, o po 1998 m. gruodžio 28 d. — pagal 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos 6 straipsnio 2, 3 ir 4 dalis ir 7 straipsnį.

(1) OL L 103, 1979 4 25, p. 1

(2) OL L 206, 1992 7 22, p. 7

28.1.2006

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 22/5

2005 m. lapkričio 9 d. Europos Bendrijų Komisijos pareikštas ieškinys Italijos Respublikai

(Byla C-394/05)

(2006/C 22/10)

Proceso kalba: italų

2005 m. lapkričio 9 d. Europos Bendrijų Teisingumo Teisme buvo pareikštas Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos D. Recchia ir M. Konstantinidis, ieškinys Italijos Respublikai.

Ieškovė Teisingumo Teismo prašo:

pripažinti, kad priimdama 2003 m. birželio 24 d. dekretą–įstatymą Nr. 209, kuriuo į nacionalinę teisę netinkamai perkeliamos Direktyvos 2000/53/EB (1) nuostatos, Italijos Respublika neįvykdė savo įsipareigojimų, išplaukiančių iš 2000 m. rugsėjo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/53/EB dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių 2 straipsnio 2 ir 5 punktų, 3 straipsnio 5 dalies, 4 straipsnio 2 dalies a punkto kartu su II priedu, 5 straipsnio 1–4 dalių, 6 straipsnio 3 dalies a punkto ir 4 dalies, 7 straipsnio 1 ir 2 dalies, 8 straipsnio 3 ir 4 dalių, 10 straipsnio 3 dalies ir 12 straipsnio 2 dalies.

2)	priteisti iš Italijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

2005 m. lapkričio 7 d. Europos Bendrijų Komisija pateikė Teisingumo Teismui ieškinį pripažinti, kad nesiimdama visų priemonių, būtinų:

—	apibrėžti eksploatuoti netinkamas transporto priemones kaip atliekas, taip pat apibrėžti šių atliekų tvarkymą pagal direktyvos nuostatas,

—	įtraukti dekretu–įstatymu, kuriuo į nacionalinę teisę perkeliama direktyva, trirates transporto priemones į eksploatuoti netinkamų transporto priemonių sąrašą,

—	aiškiai nustatyti, kad visos direktyvos 2 priede nurodytos pavojingos medžiagos ir dalys turi būti pašalintos iš transporto priemonių prieš bet kokį vėlesnį jų apdorojimą,

—	atsižvelgiant į technines galimybes numatyti eksploatuoti netinkamų dalių, pašalintų remontuojant transporto priemones, surinkimą šiam tikslui skirtose atitinkamuose įmonėse,

—

kiek tai susiję su sunaikinimo liudijimų išdavimu, užtikrinti, kad juos išduotų patvirtintos įmonės, kuriose atliekamos apdorojimo operacijos, pagal direktyvos 6 straipsnį. Tačiau šių liudijimų išdavimas nėra (transporto priemonės) išbraukimo iš Pubblico Registro Automobilistico sąlyga, kaip to reikalauja direktyva,

—	užtikrinti, kad gamintojai visiškai arba didžia dalimi padengtų nemokamo transporto priemonių grąžinimo sistemos įgyvendinimo sąnaudas,

—	apsaugoti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių pavojingas dalis iki jų apdorojimo,

—	užtikrinti, kad perdirbimas būtų pagrindinė forma palyginus su kitomis nagrinėjamų transporto priemonių pakartotinio panaudojimo formomis,

—	neleisti, kad tam tikros direktyvoje nurodytos specifinės nuostatos būtų perkeltos susitarimais, numatytais šios direktyvos 10 straipsnyje,

—	įgyvendinti kontrolės ir vertinimo sistemą, būtiną siekiant nustatyti, ar direktyvoje nurodytų tikslų siekiama taip, kad jie būtų pasiekti iki 2006 m. sausio 1 d.,

—	numatyti, kad informacija, kurią turi pateikti transporto priemonių ir dalių gamintojai turi atitikti tą, kurios prašo įmonės, kuriose atliekamos apdorojimo operacijos,

—	nustatyti pareigą periodiškai kontroliuoti pasiektus rezultatus ir apie juos pranešti kompetentingoms valdžios institucijoms ir Komisijai, taip pat nustatyti kompetentingoms valdžios institucijoms pareigą imtis priemonių, kad būtų įvertinta pažanga, kuri buvo pasiekta įgyvendinant susitarimus,

Italijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų, išplaukiančių iš 2000 m. rugsėjo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/53/EB dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių 2 straipsnio 2 ir 5 punktų, 3 straipsnio 5 dalies, 4 straipsnio 2 dalies a punkto kartu su šios direktyvos II priedu, 5 straipsnio 1–4 dalių, 6 straipsnio 3 dalies a punkto ir 4 dalies, 7 straipsnio 1 ir 2 dalių, 8 straipsnio 3 ir 4 dalių, 10 straipsnio 3 dalies ir 12 straipsnio 2 dalies.

Be to Komisija paprašė, kad iš Italijos Respublikos būtų priteistos šioje instancijoje patirtos bylinėjimosi išlaidos.

(1) OL L 269, 2000 10 21, p. 34.

28.1.2006

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 22/6

Sozialgericht Berlin2005 m. rugsėjo 27 d. nutartimis pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą bylose Doris Habelt (C-396/05) ir Martha Möser (C-419/05) prieš Deutsche Rentenversicherung Bund

(Bylos C-396/05 ir C-419/05)

(2006/C 22/11)

Proceso kalba: vokiečių

Sozialgericht Berlin (Vokietija) 2005 m. rugsėjo 27 d. nutartimis kreipėsi į Europos Bendrijų Teisingumo Teismą su prašymu, kurį Teisingumo Teismo sekretoriatas gavo 2005 m. lapkričio 14 ir 28 d., priimti prejudicinį sprendimą bylose Doris Habelt (C-396/05) ir Martha Möser (C-419/05) prieš Deutsche Rentenversicherung Bund.

Sozialgericht Berlin prašo Teisingumo Teismo atsakyti į šį klausimą:

Ar Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje (1) (toliau — Reglamentas Nr. 1408/71), VI priedo D skirsnio (anksčiau C skirsnis) Vokietija 1 punkto nuostata nepažeidžia viršesnės Bendrijos teisės, ypač laisvo judėjimo principo, šiuo atveju — Europos Bendrijos steigimo sutarties 42 straipsnyje numatytos teisės eksportuoti socialines išmokas tiek, kiek jame nenumatoma galimybės mokėti pensiją už draudimo laikotarpius tuometiniame Vokietijos Reiche?

(1) OL L 149, p. 2.

28.1.2006

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 22/7

Finanzgericht Düsseldorf (Vokietija) 2005 m. lapkričio 2 d. nutartimi pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje AGST Draht- und Biegetechnik GmbH prieš Hauptzollamt Aachen

(Byla C-398/05)

(2006/C 22/12)

Proceso kalba: vokiečių

Finanzgericht Düsseldorf (Vokietija) 2005 m. lapkričio 2 d. nutartimi kreipėsi į Europos Bendrijų Teisingumo Teismą su prašymu, kurį Teisingumo Teismo sekretoriatas gavo 2005 m. lapkričio 15 d., priimti prejudicinį sprendimą byloje AGST Draht- und Biegetechnik GmbH prieš Hauptzollamt Aachen.

Finanzgericht Düsseldorf prašo Teisingumo Teismo atsakyti į šį klausimą:

Ar 1999 m. liepos 12 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1599/1999 (1) dėl importuojamos Indijos kilmės nerūdijančio plieno vielos, kurios skersmuo yra 1 mm arba didesnis, apmokestinimo galutiniu kompensaciniu muitu ir nustatyto laikinojo muito galutinio surinkimo bei tyrimo dėl Korėjos Respublikos kilmės nerūdijančios vielos, kurios skersmuo yra 1 mm arba didesnis, importo nutraukimo negalioja tiek, kiek jis nurodo, kad Venus Wire Industrines Ltd., Mumbai, Indija, gaminama viela apmokestinama kompensaciniu muitu pagal kombinuotosios nomenklatūros 7223 00 19 subpoziciją?

(1) OL L 189, p. 1

28.1.2006

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 22/7

2005 m. lapkričio 15 d. Europos Bendrijų Komisijos pareikštas ieškinys Graikijos Respublikai

(Byla C-399/05)

(2006/C 22/13)

Proceso kalba: graikų

2005 m. lapkričio 15 d. Europos Bendrijų Teisingumo Teisme buvo pareikštas Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos Komisijos Teisės tarnybos nario A. X. P. Lewis, nurodžiusio adresą dokumentams įteikti Liuksemburge, ieškinys Graikijos Respublikai.

Ieškovė Teisingumo Teismo prašo:

—

atsižvelgiant į tai, jog šiluminės elektrinės Lavrio statybos ir paleidimo konkurso galutiniame etape DEI (Dimosia Epikhirisi Ilektrismou, valstybinė elektros energijos bendrovė) leido dalyvauti dviem įmonėms, kurios neatitinka pranešimo ir sutarties sąlygų, paskelbti, kad Graikijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal Direktyvos 93/38/EEB (1) 4 straipsnio 2 dalį bei pažeidė skaidrumo ir konkurso dalyvių vienodo vertinimo principus;

—	priteisti iš Graikijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

—	Komisija gavo skundą dėl viešųjų pirkimų konkurso organizavimo ir konkrečiai dėl DEI konkurso šiluminės elektrinės Lavrio statybai ir paleidimui sąlygų nesilaikymo.

—

Pagal Teisingumo Teismo praktiką Komisija tvirtina, kad laikydamasi vienodo vertinimo ir skaidrumo principų DEI turėjo pašalinti paraiškas pateikusias įmones, kurios neatitinka skelbime bei sutartyje jos pačios nustatytų sąlygų, t. y. patirtis Turn–Key metodu pagrįstų sutarčių planavimo ir administravimo srityje bei išimtinis dujų turbinos statytojo siūlymas ją aptarnauti.

—

Komisija mano, kad šių sąlygų turinys yra aiškus ir kad DEI turėjo jų, kad ir kaip siaurai nustatytų, laikytis, kad užtikrintų vienodą vertinimą ne tik paraiškas pateikusių įmonių, bet ir tų suinteresuotų įmonių, kurios galėjo dalyvauti šiame konkurse, jei būtų žinojusios, kad perkančioji bendrovė taikys kitas, nei pranešime apie konkursą nustatytas sąlygas.

—	Be to, Komisijos manymu, Graikijos valdžios institucijų nurodyta būtinybė skubiai sudaryti šias sutartis nepateisina jų pačių nustatytų sąlygų nesilaikymo pirkimo procedūrų metu.

—	Komisija mano, kad Graikijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal Direktyvos 93/38/EEB 4 straipsnio 2 dalį bei pažeidė skaidrumo ir vienodo dalyvių vertinimo principus.

(1) OL L 199, 1993 8 9, p. 84.

28.1.2006

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 22/8

Hoge Raad der Nederlanden2005 m. lapkričio 18 d. sprendimu pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Staatssecretaris van Financiën prieš P. Jurriëns Beheer BV

(Byla C-406/05)

(2006/C 22/14)

Proceso kalba: olandų

Hoge Raad der Nederlanden2005 m. lapkričio 18 d. sprendimu kreipėsi į Europos Bendrijų Teisingumo Teismą su prašymu, kurį Teisingumo Teismo sekretoriatas gavo 2005 m. lapkričio 21 d., priimti prejudicinį sprendimą byloje Staatssecretaris van Financiën prieš P. Jurriëns Beheer BV.

Hoge Raad der Nederlanden prašo Teisingumo Teismo atsakyti į šiuos klausimus:

1.	Ar Šeštosios direktyvos 13 straipsnio B dalies d punkto 6 papunkčio taikymas specialių investicinių fondų valdymui priklauso tik nuo suteiktų paslaugų pobūdžio ar taip pat ir nuo sąlygos, jog valdymo paslaugas teikia turintis teisinius santykius su atitinkamo fondo dalyviais asmuo?

2.	Ar paslauga, dėl kurios susitarta su organizacija ir kuri pagal veiklos pobūdį yra specialių investicinių fondų valdymas, gali būti laikoma valdymu atleidimo nuo mokesčio, nurodyto pirmame klausime, prasme, jei paslaugą teikiantis asmuo veikia kaip šios organizacijos vadovas?

28.1.2006

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 22/8

Hof van Cassatie van België (Belgija) 2005 m. lapkričio 8 d. sprendimu pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Reyniers & Sogama bvba prieš 1) Belgisch Interventie- en Restitutiebureau, 2) Belgijos valstybę

(Byla C-407/05)

(2006/C 22/15)

Proceso kalba: olandų

Hof van Cassatie van België (Belgija) 2005 m. lapkričio 8 d. sprendimu kreipėsi į Europos Bendrijų Teisingumo Teismą su prašymu, kurį Teisingumo Teismo sekretoriatas gavo 2005 m. lapkričio 21 d., priimti prejudicinį sprendimą byloje Reyniers & Sogama bvba prieš 1) Belgisch Interventie- en Restitutiebureau, 2) Belgijos valstybę.

Hof van Cassatie van België prašo Teisingumo Teismo atsakyti į šį klausimą:

„Ar 1987 m. kovo 27 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 1062/87 dėl Bendrijos tranzito tvarkos įgyvendinimo ir dėl tam tikro šios tvarkos supaprastinimo (1) 11a straipsnis, įtrauktas 1990 m. gegužės 29 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 1429/90, iš dalies pakeičiančio Reglamentą (EEB) Nr. 1062/87 (2), 1 straipsniu, 1990 m. rugsėjo 17 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2726/90 dėl Bendrijos tranzito (3) 34 straipsnis ir 1992 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 1214/92 dėl Bendrijos tranzito tvarkos įgyvendinimo ir dėl tam tikro šios tvarkos supaprastinimo (4) 49 straipsnis turi būti aiškinami taip:

—

kad nepaisant to, jog pranešime deklarantui nėra nurodytas trijų mėnesių laikotarpis, per kurį išvykimo įstaigai turi būti pateikti kompetentingoms institucijoms priimtini įrodymai, pagal kuriuos būtų įmanoma pripažinti, kad tranzito operacija buvo atlikta be pažeidimų arba nustatyti faktinę pažeidimo ar nusižengimo vietą, teismas, pagal faktines aplinkybes, kurios gali pagrįsti jo sprendimą, gali nuspręsti, kad vis dėlto pranešimas, kuriame nenurodytas trijų mėnesių laikotarpis, atitinka teisės akte numatytą tikslą; ar

—

kad pranešime deklarantui privalo būti nurodytas trijų mėnesių laikotarpis per kurį išvykimo įstaigai turi būti pateikti kompetentingoms institucijoms priimtini įrodymai, pagal kuriuos būtų įmanoma pripažinti, kad tranzito operacija buvo atlikta be pažeidimų arba nustatyti faktinę pažeidimo ar nusižengimo vietą, nes kompetentinga institucija gali pradėti išieškojimą tik deklarantui aiškiai nurodžiusi, kad jis per tris mėnesius gali pateikti reikalaujamus įrodymus ir jei šie įrodymai per nurodytą terminą nebuvo pateikti?“

(1) OL L 107, p. 1.

(2) OL L 137, p. 21.

(3) OL L 262, p. 1.

(4) OL L 132, p. 1.

28.1.2006

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 22/9

2005 m. lapkričio 22 d. Europos Bendrijų Komisijos pareikštas ieškinys Italijos Respublikai

(Byla C-413/05)

(2006/C 22/16)

Proceso kalba: italų

2005 m. lapkričio 22 d. Europos Bendrijų Teisingumo Teisme buvo pareikštas Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos K. Simonsson ir C. Loggi, ieškinys Italijos Respublikai.

Ieškovė Teisingumo Teismo prašo:

pripažinti, kad nepriimdama 2002 m. lapkričio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/84/EB iš dalies keičiančią direktyvas dėl jūrų saugumo ir teršimo iš laivų prevencijos (1), įgyvendinančių įstatymų ir kitų teisės aktų, ir bet kuriuo atveju jų nepateikdama Komisijai Italijos Respublika neįvykdė savo įsipareigojimų pagal šios direktyvos 13 straipsnį;

2)	priteisti iš Italijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Terminas perkelti direktyvą į vidaus teisės sistemą pasibaigė 2003 m. lapkričio 23 d.

(1) OL L 324, 2002 11 29, p. 53.

28.1.2006

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 22/9

2005 m. lapkričio 22 d.Verwaltungsgerichtshof nutartimi pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Tele2 UTA Telecommunication GmbH prieš Telekom-Control-Kommission

(Byla C-426/05)

(2006/C 22/17)

Proceso kalba: vokiečių

2005 m. lapkričio 22 d. nutartimi Verwaltungsgerichtshof kreipėsi į Europos Bendrijų Teisingumo Teismą su prašymu, kurį Teisingumo Teismo sekretoriatas gavo 2005 m. gruodžio 1 d., priimti prejudicinį sprendimą byloje Tele2 UTA Telecommunication GmbH prieš Telekom-Control-Kommission.

Verwaltungsgerichtshof prašo Teisingumo Teismo atsakyti į šiuos klausimus:

Ar pagal 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų direktyva) (1) 4 ir 16 straipsniai aiškintini taip, kad šalys, „kurioms turi įtakos“, arba „atitinkamos“ šalys taip pat reiškia ir atitinkamojoje rinkoje veikiančias konkuruojančias bendroves, kurioms, atsižvelgiant į rinkos analizę, specifiniai įpareigojimai nėra skiriami, paliekami galioti ar pakeičiami?

2.	Jei atsakymas į pirmą klausimą teigiamas: Ar Direktyvos 2002/21/EB 4 straipsnis draudžia nacionalinės teisės nuostatą, kurioje nustatyta, kad šalių statusą pagal rinkos analizės tvarką turi tik bendrovės, kurioms skiriami, pakeičiami ar panaikinami specifiniai įpareigojimai?

(1) OL L 108, p. 33.

28.1.2006

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 22/10

2005 m. gruodžio 8 d. Europos Bendrijų Komisijos pareikštas ieškinys Europos Sąjungos Tarybai

(Byla C-440/05)

(2006/C 22/18)

Proceso kalba: prancūzų

2005 m. gruodžio 8 d. Europos Bendrijų Teisingumo Teisme buvo pareikštas Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos W. Bogensberger ir R. Troosters, nurodžiusių adresą dokumentams įteikti Liuksemburge, ieškinys Europos Sąjungos Tarybai.

Ieškovė Teisingumo Teismo prašo:

—	pripažinti, kad 2005 m. liepos 12 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2005/667/TVR dėl baudžiamosios teisės sistemos stiprinimo, įgyvendinant teršimui iš laivų taikomą teisę (1), yra neteisėtas;

—	panaikinti šį pamatinį sprendimą;

—	priteisti iš Europos Sąjungos Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Atsižvelgiant į 2005 m. rugsėjo 13 d. Teisingumo Teismo sprendime byloje C-176/03 (Komisija prieš Tarybą, dar nepaskelbtas Rinkinyje) naudotą funkcinį vertinimą, bei į faktą, kad priemonės, numatytos pamatinio sprendimo 2005/667/JAI 1–10 straipsniuose reiškia baudžiamąsias priemones, reikalingas užtikrinti bendrosios transporto politikos efektyvumą, taip, kaip tai numatyta EB direktyvoje 2005/35 (2), Komisija mano, kad dėl jo nedalumo visas pamatinis sprendimas pažeidžia ES 47 straipsnį ir todėl yra neteisėtas.

(1) 2005 m. rugsėjo 30 d. OL L 255, p. 164.

(2) 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/35/EB dėl taršos iš laivų ir sankcijų už pažeidimus įvedimo, OL L 255, 2005 m. rugsėjo 30 d., p. 11.

28.1.2006

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 22/11

2005 m. lapkričio 24 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas Marcuccio prieš Komisiją

(Byla T-236/02) (1)

(„Pareigūnai - Perkėlimas tarnybos interesais - Ieškinys dėl panaikinimo - Motyvų nurodymas - Pareiga tinkamai rūpintis pareigūnų gerove - Gynybos teisės - Piktnaudžiavimas įgaliojimais - Tarnybos nuostatų 25 ir 26 straipsniai - Akivaizdi vertinimo klaida - Ieškinys dėl žalos atlyginimo“)

(2006/C 22/21)

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovas Luigi Marcuccio (Tricase, Italija), atstovaujamas advokato L. Garofalo,

Atsakovė Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama E. de March ir C. Bevardis-Kayser, padedamų advokato A. dal Ferro,

Bylos dalykas

2002 m. kovo 18 d. Komisijos sprendimo perkelti ieškovą iš Plėtros generalinio direktorato Komisijos delegacijos Luandoje (Angola) į Plėtros generalinį direktoratą Briuselyje, visų preliminarių, susijusių ir vėliau priimtų priemonių, ypač susijusių su kito pareigūno įdarbinimu jo pareigoms, 2001 m. lapkričio 13 ir 14 d. Komisijos pranešimų bei Išorės veiklos tarnybų valdymo komiteto nuomonės (-ių) panaikinimas ir prašymas atlyginti su pareigų ėjimu Angoloje susijusias išmokas bei patirtą žalą.

Rezoliucinė sprendimo dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Kiekviena šalis pati padengia savo bylinėjimosi išlaidas, taip pat ir išlaidas, atsiradusias procese dėl laikinųjų priemonių taikymo Pirmosios instancijos teisme.

(1) OL C 233, 2002 9 28.

28.1.2006

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 22/11

2005 m. lapkričio 22 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas Vanhellemont prieš Europos Bendrijų Komisiją

(Byla T-396/03) (1)

(„Pareigūnai - Personalo komitetas - Komisijos Personalo komiteto Briuselio vietos skyriaus rinkimai - Balsavimo biuletenių perskaičiavimas - Ieškinys dėl panaikinimo - Ieškinys dėl žalos atlyginimo“)

(2006/C 22/22)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovas: Joseph Vanhellemont (Merchtem, Belgija), atstovaujamas advokato L. Vogel

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama J. Currall ir H. Kraemer

Bylos dalykas

Pirma, prašymas panaikinti 2003 m. rugpjūčio 26 d. Komisijos sprendimą atmesti ieškovo reikalavimą suorganizuoti naują 2002 m. gruodžio mėn. Komisijos Personalo komiteto Briuselio vietos skyriaus rinkimų balsavimo biuletenių perskaičiavimą ir, prireikus, panaikinti sprendimus, dėl kurių buvo pateiktas šis reikalavimas, bei, antra, prašymas atlyginti žalą.

Rezoliucinė sprendimo dalis

1.	Panaikinti Komisijos sprendimą nesiimti priemonių dėl ieškovo 2002 m. gruodžio 23 d. skundų, kuriais reikalaujama suorganizuoti naują 2002 m. gruodžio mėn. Komisijos Personalo komiteto Briuselio vietos skyriaus rinkimų balsavimo biuletenių perskaičiavimą.

2.	Atmesti likusią ieškinio dalį.

3.	Priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 47, 2004 2 21.

28.1.2006

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 22/12

2005 m. lapkričio 24 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas Simonds Farsons Cisk prieš VRDT

(Byla T-3/04) (1)

(„Bendrijos prekių ženklas - Protesto procedūra - Paraiška įregistruoti figūrinį Bendrijos prekių ženklą, apimantį žodinį elementą „KINJI by SPA“ - Ankstesnis žodinis Bendrijos prekių ženklas KINNIE - Supainiojimo galimybė - Reglamento (EB) Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktas - Reglamento Nr. 40/94 73 straipsnis“)

(2006/C 22/23)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė (-ės): Simonds Farsons Cisk plc (Mrieħel, Malta), atstovaujama solicitor M. Bagnall, I. Wood, barrister R. Hacon

Atsakovė (-ės): Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), atstovaujama A. Folliard-Monguiral

Kita proceso Apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Pirmosios instancijos teisme: Spa Monopole, compagnie fermière de Spa SA/NV (Spa, Belgija), atstovaujama advokatų L. de Brouwer, E. Cornu, É. De Gryseli ir D. Moreau

Bylos dalykas

Ieškinys dėl 2003 m. lapkričio 4 d. VRDT pirmosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 996/2002-1), susijusio su protesto procedūra tarp Simonds Farsons Cisk plc ir Spa Monopole, compagnie fermière de Spa SA/NV.

Rezoliucinė sprendimo dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 59, 2004 3 6.

28.1.2006

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 22/12

2005 m. lapkričio 24 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas GfK prieš VRDT

(Byla T-135/04) (1)

(„Bendrijos prekių ženklas - Bendrijos žodinio prekių ženklo „Online Bus“ paraiška - Ankstesnis figūrinis prekių ženklas, kurį sudaro žodinis elementas „BUS“ ir trijų susipynusių trikampių figūra - Ankstesnio prekių ženklo naudojimas iš tikrųjų - Reglamento (EB) Nr. 40/94 15 straipsnio 2 dalies a punktas ir 43 straipsnio 2 bei 3 dalys - Supainiojimo galimybė - Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktas“)

(2006/C 22/24)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: GfK AG (Niurnbergas, Vokietija), atstovaujama advokatų U. Brückmann ir R. Lange

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), atstovaujama T. Lorenco Eichenberg

Kita proceso Apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Pirmosios instancijos teisme: BUS — Betreuungs- und Unternehmensberatungs GmbH (Miunchenas, Vokietija)

Bylos dalykas

Ieškinys dėl 2004 m. vasario 4 d. VRDT pirmosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 327/2003-1), susijusio su vokiško figūrinio prekių ženklo, kurį sudaro žodinis elementas „BUS“ ir trijų susipynusių trikampių figūra, savininko protestu dėl Bendrijos žodinio prekių ženklo „Online Bus“ įregistravimo 35 klasei priklausančioms paslaugoms, panaikinimo,

Rezoliucinė sprendimo dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 190, 2004 7 24.

28.1.2006

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 22/13

2005 m. lapkričio 24 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas Sadas prieš VRDT

(Byla T-346/04) (1)

(„Bendrijos prekių ženklas - Protesto procedūra - Bendrijos žodinio prekių ženklo ARTHUR ET FELICIE paraiška - Ankstesnis figūrinis prekių ženklas, sudarytas iš žodinio elemento „Arthur“ - Santykinis atsisakymo pagrindas - Supainiojimo galimybė - Reglamento (EB) Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktas“)

(2006/C 22/25)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė (-ės): Sadas SA (Tourcoing, Prancūzija), atstovaujama advokato A. Bertrand

Atsakovė (-ės): Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT), atstovaujama A. Folliard-Monguiral ir G. Schneider

Kita procedūros VRDT apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Pirmosios instancijos teisme: LTJ Diffusion SA (Colombes, Prancūzija), atstovaujama advokatų F. Fajgenbaum ir S. Lederman

Bylos dalykas

Ieškinys dėl 2004 m. birželio 7 d. VRDT pirmosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 393/2003-1), susijusio su protesto procedūra tarp Sadas SA ir LTJ Diffusion SA

Rezoliucinė sprendimo dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, išskyrus įstojusios į bylą šalies patirtas išlaidas.

3.	Įstojusi į bylą šalis pati padengia savo išlaidas.

(1) OL C 262, 2004 10 23.

28.1.2006

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 22/13

2005 m. lapkričio 23 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas Soffass prieš VRDT

(Byla T-396/04) (1)

(„Bendrijos prekių ženklas - Protesto procedūra - Paraiška figūriniam Bendrijos prekių ženklui, kuriame yra žodinis elementas „NICKY“ - Ankstesni figūriniai nacionaliniai prekių ženklai, kuriuose yra žodinis elementas „NOKY“ - Protesto atmetimas dėl supainiojimo galimybės nebuvimo - Apeliacinės tarybos sprendimas dėl panaikinimo - Perdavimas Protestų skyriui išnagrinėti prekių panašumą bei naudojimo įrodymą - Reglamento (EB) Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktas“)

(2006/C 22/26)

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovė: Soffass SpA (Porcari, Italija), atstovaujama advokatų V. Bilardo ir C. Bacchini

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT), atstovaujama M. Capostagno

Kita proceso šalis VRDT apeliacinėje taryboje: Sodipan SCA (Saint-Étienne-du-Rouvary, Prancūzija), atstovaujama advokato N. Boespflug

Bylos dalykas

Ieškinys, pareikštas dėl 2004 m. liepos 16 d. VRDT pirmosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 699/2003-1), susijusio su protesto procedūra tarp Soffass SpA ir Sodipan SCA

Rezoliucinė sprendimo dalis

1.	Atmesti ieškinį.

2.	Priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 6, 2005 1 8.

28.1.2006

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 22/14

2005 m. lapkričio 23 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas Jungtinė Karalystė prieš Komisiją

(Byla T-178/05) (1)

(„Aplinka - Direktyva 2003/87/EB - Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistema - Siūlymas pakeisti nacionalinį leidimų paskirstymo planą - Komisijos atsisakymas patvirtinti - Ieškinys dėl panaikinimo“)

(2006/C 22/27)

Proceso kalba: anglų

Šalys

Ieškovė: Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė, atstovaujama pradžioje C. Jackson, ir M. Hoskins, barrister, vėliau — R. Caudwell ir M. Hoskins

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama U. Wölker ir X. Lewis

Bylos dalykas

Prašymo panaikinti 2005 m. balandžio 12 d. Komisijos sprendimą C (2005) 1081 galutinis dėl pasiūlymo pakeisti nacionalinį šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų paskirstymo planą, Jungtinės Karalystės pateiktą pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB

Rezoliucinė sprendimo dalis

1.	Panaikinti 2005 m. balandžio 12 d. Komisijos sprendimą C (2005) 1081 galutinis dėl pasiūlymo pakeisti nacionalinį šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų paskirstymo planą, pateiktą Jungtinės Karalystės.

2.	Komisija padengia savo ir Jungtinės Karalystės bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 155, 2005 6 25.

28.1.2006

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 22/14

2005 m. spalio 27 d. pareikštas ieškinys byloje Mecklenburg-Strelitzer Montage- und Tiefbau prieš Komisiją

(Byla T-392/05)

(2006/C 22/28)

Proceso kalba: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Mecklenburg-Strelitzer Montage- und Tiefbau (Neustrelitz, Vokietija), atstovaujama advokato M. Grehsin

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija

Ieškovės reikalavimai

—

Panaikinti 2003 m. kovo 5 d. Komisijos sprendimą (bylos Nr. K(2003) 519) ta dalimi, kuria Meklenburgo-Priešakinės Pomeranijos federalinės žemės gairės sprendimo dėl dalinės programos C (bendri biurai) „oficialių valstybių kandidačių“ srityje 1 straipsnio 3 dalimi buvo pripažintos neteisėta valstybės pagalba EB sutarties 87 straipsnio 1 dalies prasme.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ginčijamame sprendime Komisija konstatavo, kad gairės dėl finansinės paramos skyrimo siekiant paremti Meklenburge-Priešakinėje Pomeranijoje pagamintų produktų pardavimus ir eksportą yra valstybės pagalba EB 87 straipsnio 1 dalies prasme ta dalimi, kuria jomis teikiama finansinė parama nepatenka į Reglamento (EB) Nr. 69/2001 (1) taikymo sritį. Komisijos teigimu, valstybės pagalba buvo ir tai, kad finansinė parama buvo skirta ir eksporto priemonėms į šalis, kurios turėjo oficialų Europos Sąjungos valstybių kandidačių statusą.

Ieškovė teigia, kad ginčijamas sprendimas yra neteisėtas, nes atsakovė oficialias valstybes kandidates prilygino Europos Sąjungos valstybėms narėms ir pritaikė vidaus rinkai taikomas taisykles. Be to, ieškovės nuomone, valstybės pagalbą nustatantis teisės aktas negali pažeisti Reglamento (EB) Nr. 69/2001 arba Reglamento (EB) Nr. 70/2001 (2). Galiausiai ieškovė teigia, kad ginčijamas sprendimas yra nesuprantamas. Šiuo klausimu ji konstatuoja, kad pranešimo procedūra de minimis pagalbos atžvilgiu neturėjo būti vykdoma.

(1) 2001 m. sausio 12 d. Komisijos Reglamentas (EB) Nr. 69/2001 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis valstybės pagalbai.

(2) 2001 m. sausio 12 d. Komisijos Reglamentas (EB) Nr. 70/2001 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo valstybės pagalbai mažoms ir vidutinėms įmonėms.

28.1.2006

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 22/15

2005 m. lapkričio 2 d. pareikštas ieškinys byloje T prieš Europos Bendrijų Komisiją

(Byla T-400/05)

(2006/C 22/29)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovė: T (Briuselis, Belgija), atstovaujama advokatų S. Rodrigues ir Y. Minatchy

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija

Ieškovės reikalavimai

—

tiek, kiek būtina, panaikinti 2005 m. liepos 20 d. sprendimą, kuriuo Komisija atmetė 2005 m. vasario 10 d. ir 2005 m. kovo 25 d. ieškovės pateiktus skundus dėl Komisijos sprendimo dėl jos 2004 m. atostogų praradimo bei Komisijos sprendimo pripažinti ieškovės nebuvimą darbe nuo 2004 m. lapkričio 15 d. neteisėtu;

—	pripažinti Europos Bendrijos atsakomybę dėl ginčijamo sprendimo;

—	priteisti 58 395,39 EUR ieškovės patirtos žalos atlyginimo;

—	priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškovė, buvusi Komisijos pareigūnė, nuo 2005 m. rugsėjo 1 d. išleista į pensiją. Savo ieškiniu ji ginčija atsakovės sprendimą pripažinti atitinkamus nebuvimus darbe 2004 m. neteisėtais ir atskaičiuotinais iš jos kasmetinių atostogų bei iš jos atlyginimo. Grįsdama savo ieškinį, ji nurodo pareigos motyvuoti pažeidimą, vienodo požiūrio ir gero administravimo principų bei rūpinimosi pareigūnų interesais pareigos pažeidimą.

Ieškovė taip pat teigia, kad pažeistas Nuostatų 59 straipsnis, nes nagrinėjamų nebuvimų laikotarpiui pateisinti ji turėjo medicinines pažymas. Be to, ji nurodo Nuostatų 57 straipsnio ir V priedo, susijusių su kasmetinėmis atostogomis, pažeidimą, akivaizdžią vertinimo klaidą bei piktnaudžiavimą įgaliojimais.

Taip pat ieškovė reikalauja atlyginti jos tariamai dėl atsakovės veiksmų patirtą materialinę ir moralinę žalą.

28.1.2006

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 22/15

2005 m. lapkričio 2 d. pareikštas ieškinys byloje Toth prieš Europos Bendrijų Komisiją

(Byla T-401/05)

(2006/C 22/30)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovas: Gergely Toth (Besozzo, Italija), atstovaujamo S. Rodrigues ir advokato Y. Minatchy

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija

Ieškovo reikalavimai

—

panaikinti 2005 m. liepos 20 d. Komisijos sprendimą, atmetantį ieškovo 2005 m. balandžio 15 d. skundą, nagrinėtą kartu su 2005 m. sausio 17 d. ieškovo pasirašyta darbo sutartimi, kadangi joje lygis nustatytas pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 12 straipsnio 3 dalį, o pakopa pagal šiuo metu galiojantį Pareigūnų tarnybos nuostatų 32 straipsnį;

—	nurodyti Komisijai šio skundžiamo sprendimo panaikinimo padarinius, konkrečiai kalbant, ieškovo perskyrimą į A*9 lygį atgaline data;

—	papildomai priteisti iš Komisijos atlyginti ieškovui žalą, patirtą nepaskyrus jo į A*9 lygį nuo 2005 m. sausio 17 d.;

—	bet kuriuo atveju priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškovas dalyvavo 2003 m. liepos 25 d. Komisijos paskelbtame kvietime teikti paraiškas, skirtame priimti į darbą A8/A5 administratorius. Kadangi jis buvo atrinktas, 2005 m. sausio 17 d. su Komisija sudarė laikinos tarnybos sutartį, kurioje jam buvo nustatytas A*6 lygis.

Ieškiniu ieškovas ginčija savo paskyrimą, iš esmės nurodydamas, kad šiuo atveju Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 12 straipsnis yra netaikytinas, nes ši nuostata gali būti taikoma tik pareigūnams, o ne laikiniems tarnautojams. Papildomai jis nurodo prieštaravimą dėl neteisėtumo teigdamas, kad jam taikant pastarąją nuostatą būtų prieštaraujama vienodam požiūriui į iki 2004 m. gegužės 1 d. paskelbto kvietimo teikti paraiškas nugalėtojus ir tai reikštų diskriminaciją dėl pilietybės, o taip pat būtų pažeistas laisvas darbuotojų judėjimas, kadangi naujųjų valstybių narių piliečiai būtų akivaizdžiai paskiriami pagal mažiau palankias nuostatas.

Ieškovas taip pat nurodo tarnautojų, atliekančių tas pačias funkcijas, diskriminaciją bei atlyginimo atitikties pareigų pobūdžiui principo pažeidimą. Be to, jis mano, kad Pareigūnų tarnybos nuostatų XIII priedo 12 straipsnis prieštarauja Pareigūnų tarnybos nuostatų 31 straipsniui ir pažeidžia jo teisėtus lūkesčius, gero administravimo principą bei rūpestingumo pareigą.

Ieškovas taip pat prašo atlyginti tariamai patirtą materialinę bei moralinę žalą.

28.1.2006

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 22/16

2005 m. lapkričio 3 d. pareikštas ieškinys byloje Italijos Respublika prieš Komisiją

(Byla T-402/05)

(2006/C 22/31)

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovė: Italijos Respublika, atstovaujama Avvocato dello Stato Danilo Del Gaizo

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija

Ieškovės reikalavimai

—

panaikinti 2005 m. rugpjūčio 24 d. Europos Bendrijų Komisijos GD Regioninė politika — Programos ir projektai Kipre, Graikijoje, Vengrijoje, Italijoje, Maltoje ir Nyderlanduose pranešimą Nr. 08799 apie tai, kad Komisija sumokės kitokią sumą nei prašoma. Dėl: Kampanijos regioninės veiklos programos, 2000–2006 m. (Nr. CCI 1999 IT 16 1 PO 007);

—

panaikinti 2005 m. rugpjūčio 30 d. Europos Bendrijų Komisijos GD Regioninė politika — Programos ir projektai Kipre, Graikijoje, Vengrijoje, Italijoje, Maltoje ir Nyderlanduose pranešimą Nr. 08978 apie tai, kad Komisija sumokės kitokią sumą nei prašoma. Dėl: Bendro programavimo dokumento (DOCUP), Lombardija 2000-2006 m. (Nr. CCI 2000 IT 16 2 DO 014);

—

panaikinti 2005 m. rugsėjo 19 d. Europos Bendrijų Komisijos GD Regioninė politika — Programos ir projektai Kipre, Graikijoje, Vengrijoje, Italijoje, Maltoje ir Nyderlanduose pranešimą Nr. 09753 apie tai, kad Komisija sumokės kitokią sumą nei prašoma. Dėl: Bendro programavimo dokumento (DOCUP), Lacijus, Tikslas 2, 2000-2006 m. (Nr. CCI 2000 IT 16 2 DO 009);

—

panaikinti 2005 m. rugsėjo 23 d. Europos Bendrijų Komisijos GD Regioninė politika — Programos ir projektai Kipre, Graikijoje, Vengrijoje, Italijoje, Maltoje ir Nyderlanduose pranešimą Nr. 09985 apie tai, kad Komisija sumokės kitokią sumą nei prašoma. Dėl: Bendro programavimo dokumento (DOCUP), Toskana, Tikslas 2, 2000-2006 m. (Nr. CCI 2000 IT 16 2 DO 001);

—

panaikinti 2005 m. spalio 11 d. Europos Bendrijų Komisijos GD Regioninė politika — Programos ir projektai Kipre, Graikijoje, Vengrijoje, Italijoje, Maltoje ir Nyderlanduose pranešimą Nr. 10654 apie tai, kad Komisija sumokės kitokią sumą nei prašoma. Dėl: Bendro programavimo dokumento (DOCUP), Pjemontas (Nr. CCI 2000 IT 16 2 DO 007);

—	priteisti iš Europos Bendrijų Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai yra tokie pat, kaip ir byloje T-345/05 Italijos Respublika prieš Komisiją (1).

(1) OL C 262, 2004 10 23, p. 55.

28.1.2006

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 22/17

2005 m. lapkričio 9 d. pareikštas ieškinys byloje Graikijos Respublika prieš Komisiją

(Byla T-404/05)

(2006/C 22/32)

Proceso kalba: graikų

Šalys

Ieškovė: Graikijos Respublika, atstovaujama Nikolaos Korogiannakis, Nikolaos Keramidas, padedamų Maria Tassopoulou

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija

Ieškovės reikalavimai

—	panaikinti 2005 m. rugsėjo 1 d. Komisijos sprendimą Nr. C(2005) 3243, kuriuo buvo sumažinta 1996 m. gegužės 24 d. Komisijos sprendimu Nr. C(96) 1356 iš Sanglaudos fondo skirta finansinė pagalba projektui Nr. 95/09/65/040 (Naujas tarptautinis Atėnų oro uostas Spatoje);

—	priteisti iš Komisijos atlyginti, priskaičiuojant teisės aktų nustatytas palūkanas, Graikijos Respublikos pervestą sumą, atitinkančią pagalbos sumažinimą;

—	priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ginčijamu sprendimu Komisija prašo atlyginti neteisėtai pervestą 12 781 410 EUR dydžio sumą, nurodydama pažeidimus, susijusius su iš Sanglaudos fondo išmokėta finansine pagalba projektui „Naujas tarptautinis Atėnų oro uostas Spatoje“.

Iš esmės Graikijos Respublika prašo panaikinti šį sprendimą remdamasi tuo, kad ginčijamas sprendimas nebuvo priimtas per Reglamento (EB) Nr. 1386/2002 18 straipsnio 3 dalyje ir Reglamento (EB) Nr. 1164/94 II priedo H straipsnyje nustatytą terminą.

Papildomai Graikijos Respublika ginčija Komisijos vertinimą, pagal kurį nebuvo atsižvelgta į 48 000 000 EUR sumą, atitinkančią oro navigacijos įrengimų vertę. Be to, ji mano, kad nustatydama 2 % korekcinį koeficientą, nes tariamai nebuvo laikomasi nustatytų viešumo priemonių, Komisija netinkamai atgaline tvarka taikė savo Sprendimą Nr. 455/96 minėtam projektui, kuriam — kadangi jis buvo vėlesnis nei šis sprendimas — nebuvo taikomos jo nuostatos. Pagaliau Graikijos Respublika mano, kad nagrinėjamas korekcinis koeficientas pažeidžia proporcingumo principą ir yra neteisėtas bei nepagrįstas.

28.1.2006

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 22/17

2005 m. lapkričio 14 d. pareikštas ieškinys byloje Manpower Personalservice prieš VRDT

(Byla T-405/05)

(2006/C 22/33)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: vokiečių

Šalys

Ieškovė Manpower Personalservice (Sankt Pölten, Austrija), atstovaujama advokatės B. Kuchar

Atsakovė Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Kita proceso šalis Apeliacinėje taryboje Manpower Inc. (Milwaukee, Wisconsin, Jungtinės Amerikos Valstijos)

Ieškovės reikalavimai

Ieškovė Pirmosios instancijos teismo prašo:

—	panaikinti ginčijamą 2005 m. liepos 22 d. VRDT ketvirtosios Apeliacinės tarybos sprendimą byloje R 499/2004-4 ir paskelbti Bendrijos prekių ženklą 000076059 negaliojančiu visoms prekėms ir paslaugoms;

—	nepatenkinus pirmo reikalavimo, panaikinti ginčijamą 2005 m. liepos 22 d. VRDT ketvirtosios Apeliacinės tarybos sprendimą byloje R 499/2004-4 tiek, kiek jis susijęs su negautais Bendrijos prekių ženklo 000076059 skiriamojo požymio įrodymais, ir grąžinti bylą ketvirtajai Apeliacinei tarybai;

—	bet kuriuo atveju priteisti iš VRDT ir iš Bendrijos prekių ženklo savininko, jei pateiktų pastabas raštu, apmokėti savo bylinėjimosi išlaidas ir ieškovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas procese VRDT bei šiame procese.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Įregistruotas Bendrijos prekių ženklas, dėl kurio pateiktas prašymas pripažinti jo registraciją negaliojančia: MANPOWER 9, 16, 35, 41 ir 42 klasių prekėms ir paslaugoms — Bendrijos prekių ženklas Nr. 76059

Bendrijos prekių ženklo savininkas: Manpower Inc.

Šalis, prašanti pripažinti Bendrijos prekių ženklo registraciją negaliojančia: Ieškovė

Panaikinimo skyriaus sprendimas: Atmesti prašymą pripažinti ženklą negaliojančiu

Apeliacinės tarybos sprendimas: Atmesti apeliaciją

Ieškinio pagrindai: Tarybos reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktų pažeidimas, nes įregistruotas prekių ženklas yra aprašomasis, o ne skiriamasis Bendrijos mastu. Be to, žodis MANPOWER turi būti prekyboje laisvai vartojamas.

28.1.2006

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 22/18

2005 m. lapkričio 16 d. pareikštas ieškinys byloje Evian prieš VRDT

(Byla T-407/05)

(2006/C 22/34)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: vokiečių

Šalys

Ieškovė: Société Anonyme des Eaux Minérales d'Evian (Evian, Prancūzija), atstovaujama advokato C. Herzt-Eichenrode

Atsakovė: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

Kita proceso Apeliacinėje taryboje šalis: A. Racke GmbH & Co. OHG (Bingen, Vokietija)

Ieškovės reikalavimai

—	panaikinti 2001 m. lapkričio 23 d. VRDT Protestų skyriaus sprendimą Nr. 2754/2001;

—	panaikinti 2005 m. liepos 22 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) ketvirtosios Apeliacinės tarybos sprendimą (byla R 82/2002-4);

—	priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Bendrijos prekių ženklo paraišką pateikęs asmuo: A. Racke GmbH & Co. OHG

Prašomas įregistruoti Bendrijos prekių ženklas: auksinės, juodos ir baltos spalvų vaizdinis ženklas „REVIAN's“ 33 klasės prekėms (vynas ir putojantis vynas) — Paraiška Nr. 945 758

Ženklo ar žymens, kuriuo remiamasi protesto procese, savininkas: ieškovė

Ženklas ar žymuo, kuriuo remiamasi protesto procese: nacionaliniai ir tarptautiniai žodiniai ir vaizdiniai ženklai „EVIAN“ 32 ir 33 klasių prekėms (alus, alkoholiniai gėrimai, vanduo, limonadas ir kt.)

Protestų skyriaus sprendimas: atmesti protestą

Apeliacinės tarybos sprendimas: atmesti apeliaciją

Ieškinio pagrindai: Tarybos reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas, kadangi nepripažinus, jog prekių ženklas EVIAN turi skiriamųjų požymių, paneigiama šių ženklų supainiojimo galimybė, o prekių panašumas buvo įvertintas neteisingai.

Be to, protestas nėra nepagrįstas, kadangi pagal Komisijos reglamento Nr. 2868/95 17 taisyklės 2 dalį reikalaujami vertimai buvo pateikti.

28.1.2006

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 22/18

2005 m. spalio 16 d. pareikštas ieškinys byloje Marcuccio prieš Komisiją

(Byla T-408/05)

(2006/C 22/35)

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovas: Luigi Marcuccio (Tricase, Italija), atstovaujamas advokato Alessandro Distante

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija

Ieškovo reikalavimai

—	panaikinti sprendimą, kuriuo buvo atmestas 2004 m. spalio 11 d. prašymas;

—	panaikinti, kiek būtina, 2005 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą;

—	priteisti iš atsakovės kompensaciją ieškovo naudai, atlyginant 100 % medicininių išlaidų, t. y. 381,04 euro sumą;

—	priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 10 % metinius delspinigius nuo 2004 m. spalio 11 d. iki realaus kompensacijos sumokėjimo;

—	priteisti iš EK bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškovas šioje byloje ginčija atsakovės atsisakymą atlyginti 100 % jo patirtų medicininių išlaidų.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai yra tokie patys, kaip nurodyti byloje T–18/04 Marcuccio prieš Komisiją (1).

Šio atveju ieškovas nurodo visišką motyvavimo nebuvimą, akivaizdžią vertinimo klaidą ir Nuostatų 72 straipsnio, rūpestingumo, nediskriminavimo bei gero administravimo pareigų pažeidimą.

(1) OL C 71, 2004 3 20, p. 38.

28.1.2006

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 22/19

2005 m. lapkričio 18 d. pareikštas ieškinys byloje A.S.TER. prieš Komisiją

(Byla T-409/05)

(2006/C 22/36)

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovė: Societá A.S.TER. S.p.A. (Genuja, Italija), atstovaujama advokatų Lorenzo Acquatore ir Daniela Anselmi

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija

Ieškovės reikalavimai

—	panaikinti ginčijamus sprendimus, suteikti teisę susipažinti ir pateikti viso skundo ir jo priedų kopiją;

—	priteisti iš Europos Bendrijų Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškovė, akcinė bendrovė, kurios dauguma akcijų priklauso Genujos miestui, prašo panaikinti atsakovės sprendimą, kuriuo ieškovei nebuvo leista pagal 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (1) 7 straipsnio 2 punktą susipažinti su skundu (ir jo priedais) pagal kurį buvo pradėtas tyrimas, kurį atlikus prieš ieškovę gali būti pradėta oficiali pažeidimo procedūra.

Teisė susipažinti nesuteikta motyvuojant tuo, kad informacijos atskleidimas gali turėti neigiamos įtakos Komisijos vykdomam tyrimui.

Ieškovė, grįsdama savo reikalavimus, teigia, kad buvo pažeista minėto Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalis, rungimosi, skaidrumo, bendradarbiavimo ir dalyvavimo procese principai ir pareiga motyvuoti.

Šiuo klausimu pažymima, kad priešingai nei teigia atsakovė, tam, kad nebūtų neigiamos įtakos vykdomiem tyrimams nebūtina neleisti susipažinti su pažeidimo procedūra susijusiais dokumentais, o, atvirkščiai, šiuos tyrimus reikia vykdyti kuo skaidriau ir bendradarbiaujant, kad Genujos savivaldybė ir ieškovė galėtų pateikti tyrimui reikalingus dokumentus.

Kita vertus, kadangi ieškovė yra atsakovės vykdomo administracinio proceso šalis, tai ginčijamas sprendimas pažeidžia rungimosi principą.

Ieškovė nurodo, kad išimtys iš teisės susipažinti turi būti aiškinamos siaurinamai, atsižvelgiant į teisės į informaciją ir proporcingumo principus.

(1) OL L 145, 2001 5 31, p. 43.

28.1.2006

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 22/19

2005 m. lapkričio 25 d. pareikštas ieškinys byloje Graikijos Respublika prieš Europos Bendrijų Komisiją

(Byla T-415/05)

(2006/C 22/37)

Proceso kalba: graikų

Šalys

Ieškovė: Graikijos Respublika, atstovaujama A. Samóni ir P. Mylonópoulos

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija

Ieškovės reikalavimai

—	visai arba iš dalies panaikinti 2005 m. rugsėjo 14 d. Komisijos sprendimą E(2005) 2076 galut.;

—	priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Privatizuojant Graikijos valstybinę aviakompaniją Olympiaki Aeroporia įsteigta nauja bendrovė Olympiakes Aerogrammes (NOA), kuri perėmė su skrydžiais susijusią veiklą, o bendrovė Olympiaki Aeroporia–Ypiresies AE (naujas ankstesnės bendrovės pavadinimas) pasiliko visas kitas veiklos sritis, daugiausia — antžemines paslaugas ir lėktuvų techninį aptarnavimą bei remontą. Ginčijamu sprendimu Komisija nusprendė, kad valstybės parama NOA ir OA nesuderinama su Sutartimi dėl šių priežasčių:

—	NOA moka mažesnę nuomą už lėktuvų subnuomą, nei yra mokama už nuomą, todėl Graikijos valstybė ir OA patiria nuostolių;

—	NOA įsteigimo laikotarpiu nustatyta per didelė jos turto vertė;

—	Graikijos valstybė OA pervedė lėšų ir už OA sumokėjo kai kuriuos paskolų grąžinimo mokėjimus bei kai kuriuos nuomos mokesčius,

—	Graikijos valstybė nuolatos atleidžia OA nuo mokestinių įsipareigojimų ir socialinio draudimo įmokų.

Ieškiniu Graikija pirmiausia ginčija sprendimo dalį, susijusią su NOA mokamais lėktuvų nuomos mokesčiais. Ji tvirtina, kad valstybė neteikia pagalbos ir todėl ginčijamas sprendimas pažeidžia EB 87 straipsnio 1 dalį. Graikijos nuomone, OA ir Graikijos valstybė elgėsi kaip bet kuris protingas asmuo, be to, NOA mokama nuoma atitinka rinkos kainą. Graikija taip pat tvirtina, kad pažeista pareiga nurodyti ginčijamo sprendimo motyvus.

Dėl sprendimo dalies, susijusios su NOA turto verte, Graikija nurodo, kad Komisija akivaizdžiai klaidingai nustatė OA turto, kuris buvo perduotas NOA, kiekį ir kad šiuo klausimu pateiktos Komisijos išvados nepagrįstos. Bet kuriuo atveju Graikija mano, kad nenurodyti ginčijamo sprendimo dalies, kurioje teigiama, jog netenkinamos pagalbos sanavimui teikimo ir EB 87 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygos, motyvai ir tvirtina, kad Komisija šiuo aspektu padarė teisinio vertinimo klaidą.

Dėl Graikijos valstybės sumokėtų kai kurių paskolų grąžinimo mokėjimų ir kai kurių nuomos mokesčių Graikija nurodo, kad ji atliko šiuos mokėjimus kaip garantas, remdamasi garantijos susitarimu, sudarytu prieš priimant ankstesnį taip pat šiuos mokėjimus apimantį Komisijos sprendimą. Graikijos teigimu, sumokėjus nagrinėjamas sumas, laikytasi Graikijos teisėje numatytos OA turto valdymo apribojimo procedūros. Remdamasi šiais teiginiais, Graikija tvirtina, kad ginčijamas sprendimas neužtenkamai pagrįstas, ir jis, anot jos, lemia klaidingą teisinį vertinimą.

Dėl sprendimo dalies, kad NOA pakeitė OA, Graikija pateikia visą pluoštą Komisijos sprendimą ginčijančių argumentų ir remdamasi jais nurodo, kad pažeista EB 87 straipsnio 1 dalis ir 88 straipsnio 2 dalis bei trūksta motyvų.

Graikija taip pat nurodo teisės būti išklausytam ir gero administravimo principo pažeidimą, nes mano, kad jai nebuvo suteikta teisė išsakyti savo požiūrį dėl Komisijos užsakymu nepriklausomų ekspertų atlikto tyrimo. Galiausiai, ji nurodo, kad pažeistas proporcingumo principas ir trūksta motyvų, nes ginčijamas sprendimas reikalauja ir iš NOA padengti pagalbą 2002 — 2004 m. laikotarpiu, nors ji pradėjo veikti tik 2003 m. gruodžio 11 dieną.

28.1.2006

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 22/20

2005 m. lapkričio 29 d. pareikštas ieškinys byloje ENDESA prieš Europos Bendrijų Komisiją

(Byla T-417/05)

(2006/C 22/38)

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Ieškovė: Endesa, S.A, atstovaujama advokatų M. Merola, M. Odriozola, S. Baxter ir M. Muñoz de Juan, barrister, QC, J. Flynn

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija

Ieškovės reikalavimai

panaikinti 2005 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimą byloje COMP/M.3986, Gas Natural/Endesa

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškiniu siekiama, kad būtų panaikintas 2005 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimas, kuriuo pripažįstama, kad 2005 m. rugsėjo 5 d.Gas Natural SDG, S. A. paskelbtas viešas konkursas siekiant įsigyti 100 % Endesa, S. A. akcijų nėra koncentracija Bendrijos mastu.

Ieškinys dėl panaikinimo prieš Komisiją visų pirma grindžiamas daugybe procedūros pažeidimų. Šiuo atžvilgiu, visų pirma, teigiama, kad ginčijamas sprendimas turėjo būti priimtas prieš sprendimą dėl prašymo perduoti klausimą Komisijai, numatyto Reglamento dėl koncentracijų 22 straipsnyje, atsižvelgiant į tai, kad iš šios nuostatos formuluotės išplaukia, kad sprendimai dėl šių prašymų perduoti turi būti susiję su koncentracijų sandoriais, kurie neviršija vienos ar kelių nacionaliniais teisės aktais nustatytų ribų ir kurie nėra koncentracijomis Bendrijos mastu.

Antra, ieškovė kaltina Komisiją neužtikrinus procedūros skaidrumo ir dėl to pažeidus jos teisę į gynybą.

Galiausiai, ji teigia, kad Komisija turėjo paprašyti sustabdyti tuo pačiu metu nacionalinių valdžios institucijų vykdytą nacionalinę procedūrą. Ieškovė mano, kad tokio pobūdžio prašymo nepateikimas yra rimtas procedūros pažeidimas atsižvelgiant į pagrindinius koncentracijų kontrolės sistemos principus.

Dėl bylos esmės ieškovė nurodo tam tikrų Reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) straipsnių pažeidimą ir akivaizdžias vertinimo klaidas. Be to ji teigia, pirma, kad sprendimas pažeidžia Reglamente dėl koncentracijų įtvirtintoms kompetencijos taisykles, kadangi juo siekiama koncentracijos Bendrijos mastu įrodinėjimo naštą perkelti Endesa, kas akivaizdžiai neatitinka to, kad taisyklės, nustatančios išimtinę Komisijos kompetenciją, priklauso viešojo intereso sričiai.

Be to, ieškovė tvirtina, kad neatsižvelgdama į Endesa konsoliduotas ataskaitas už paskutinį ataskaitinį laikotarpį, tinkamai parengtas pagal vykdant koncentraciją galiojusius Bendrijos apskaitos standartus (TAS/TFAS), Komisija pažeidė Reglamento dėl koncentracijų 5 straipsnį nukrypdama nuo savo praktikos ir pažeisdama Pranešime dėl apyvartos skaičiavimo suformuluotus principus.

Dėl sprendime pagal Pranešimą dėl apyvartos skaičiavimo nagrinėtų koregavimų ieškovė priduria, kad daugelis iš šių koregavimų buvo atlikti griežtai laikantis galiojančių Bendrijos apskaitos standartų ir kad jie neturi būti painiojami su koregavimais pagal Reglamento dėl koncentracijų 5 straipsnį. Bet kuriuo atveju, visi sprendime nagrinėti koregavimai turėjo būti pripažinti, kadangi jais siekiama nustatyti realią koncentracijoje dalyvaujančių įmonių finansinę vertę.

Galiausiai ieškovė teigia, kad sprendimas klaidingai apriboja Komisijos išimtinę kompetenciją ir dėl to jis pažeidžia teisinio saugumo principą ir kenkia vienodam Reglamento dėl koncentracijų taikymui.

(1) OL L 24, p. 1.

28.1.2006

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 22/21

2005 m. lapkričio 9 d. pareikštas ieškinys byloje Investire Partecipazioni prieš Komisiją

(Byla T-418/05)

(2006/C 22/39)

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovė: Investire Partecipazioni S.p.A (Italija), atstovaujama advokatų Gian Michele Roberti ir Alessandra Franchi

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija

Ieškovės reikalavimai

—	panaikinti 2005 m. rugpjūčio 11 d. Komisijos sprendimą Nr. 08405 ir 2005 m. rugpjūčio 23 d. papildomą sprendimą Nr. 08720;

—	nepatenkinus pirmojo reikalavimo, pripažinti 1997 m. balandžio 23 d. Komisijos sprendimo 97/322/EB priede pateiktos lentelės Nr. 19 B skirsnio 12 punktą ir C skirsnio 2 punktą neteisėtais ir netaikytinais pagal EB 241 straipsnį;

—	priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šis ieškinys susijęs su rizikos kapitalo fondo pagalba įmonei (Sys S.p.A) tam, kad ji galėtų investuoti 2 tikslo reikalavimus atitinkančiose srityse. Investire Partecipazioni S.p.A savo ieškiniu Pirmosios instancijos teismo prašo panaikinti 2005 m. rugpjūčio 11 d. Komisijos sprendimą Nr. 08405 tiek, kiek jis susijęs su galutine Komisijos pozicija dėl finansinių pataisymų pagal Reglamento (EEB) Nr. 4253/88 (1) 24 straipsnį Pjemonto bendrojo programavimo dokumento 2 tikslo (1997-1999) 1.5 priemonės — rizikos kapitalo fondas dėl investicijos įmonėje Sys S.p.A — atžvilgiu, ir 2005 m. rugpjūčio 23 d. papildomą sprendimą Nr. 08720. Iš šių abiejų sprendimų išplaukia, kad reikalavimų neatitinkantį Bendrijos įnašą sudarė 542 277,60 euro, kas prilygsta Bendrijos daliai rizikos kapitalo fondui teikiant pagalbą įmonei Sys S.p.A.

Ieškovė savo reikalavimus grindžia šiais pagrindais:

—

pirma, Investire Partecipazioni S.p.A tvirtina, kad priimdama ginčijamus sprendimus Komisija faktiniu ir teisiniu požiūriu padarė akivaizdžią vertinimo klaidą. Ji neteisingai įvertino faktus, susijusius su investicija įmonėje Sys S.p.A, ir neteisingai taikė taikytinus teisės aktus, ypač 1997 m. balandžio 23 d. Komisijos sprendimo 97/322/EB (2) priede pateiktos lentelės Nr. 19 dėl išlaidų iš struktūrinių fondų atitikimo reikalavimus „Finansinės-techninės priemonės: rizikos kapitalo fondai“ nuostatas ir Reglamento Nr. 4253/88 24 straipsnį. Šiuo klausimu reikia pabrėžti, kad bendrovė Sys S.p.A. iš tikrųjų ėmėsi tinkamų priemonių tiesiogiai skirtų operacinio tinklo 2 tikslo srityje sukūrimui.

—	antra, ieškovė mano, kad priimdama ginčijamus sprendimus Komisija pažeidė EB 274 straipsnyje ir Reglamento Nr. 4253/88 įtvirtintą patikimo finansų valdymo principą.

—

tuo atveju, jeigu taikytino Komisijos akto išaiškinimas bus laikomas teisingu, ieškovė papildomai tvirtina, kad šioje byloje skundžiamais sprendimais dėl Pjemonto regiono ir Bendrijos institucijos elgesio bei pozicijų administruojant Pjemonto fondą, susijusių su ginčijamo teisės akto išaiškinimu, bet kuriuo atveju pažeidžiami bendrieji teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir proporcingumo principai.

(1) 1988 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentas Nr. 4253/88 dėl nuostatų, kuriomis remiantis įgyvendinamas Tarybos reglamentas Nr. 2052/88 dėl struktūrinių fondų uždavinių, jų efektyvumo bei jų veiklos koordinavimo tarpusavyje, taip pat su Europos investicijų banku ir kitomis esamomis finansinėmis institucijomis (OL L 374, p. 1).

(2) 1997 m. balandžio 23 d. Sprendimas 97/322/EB dėl sprendimų, kuriais patvirtintos Bendrijos paramos koncepcijos, bendrieji programavimo dokumentai ir programos įgyvendinant Bendrijos iniciatyvas Italijos atžvilgiu, pakeitimo (OL L 146, p. 11).

28.1.2006

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 22/22

2005 m. lapkričio 21 d. pareikštas ieškinys byloje Combescot prieš Komisiją

(Byla T-422/05)

(2006/C 22/40)

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovas: Philippe Combescot (Lečė, Italija), atstovaujamas advokatų Alberto Mariati ir Viola Messa

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija

Ieškovo reikalavimai

—	panaikinti 2004 m. liepos 29 d. sprendimą, kuriuo Paskyrimų tarnyba nusprendė Phillipe Combescot sugrąžinti į būstinę Briuselyje, prieš tai panaikinusi ir pakeitusi 2003 m. birželio 13 d. priimtą analogišką sprendimą;

—	pripažinti, kad dėl šio sprendimo Phillipe Combescot patyrė moralinę žalą, žalą sveikatai ir įvaizdžiui, ir tai turėjo sunkių pasekmių jo psichologinei pusiausvyrai;

—	priteisti Phillipe Combescot 150 000 eurų dydžio žalos atlyginimą.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šis ieškinys paduotas prieš 2004 m. liepos 29 d. Paskyrimų tarnybos sprendimą paskirti ieškovą į atsakovės būstinę.

Grįsdamas savo ieškinį ieškovas teigia, kad ginčijamas aktas:

—	yra neteisėtas, nepagrįstas ir vienašališkas, nes jį priimant nebuvo atsižvelgta į tai, kad medicininė komisija buvo nustačiusi, kad ieškovas negali eiti pareigų iki 2004 m. gruodžio 31 d.

—	iš pareigūno atima galimybę tęsti gydytojo paskirtą gydymą;

—	negali būti pateisintas tarnybos interesais, nes atostogose dėl ligos esantis pareigūnas nebegali veikti tarnybos interesais.

Ieškovas taip pat nurodo, kad dėl ginčijamo sprendimo jis praranda trečiojoje valstybėje dirbančio pareigūno teises, kadangi jis susirgo dirbdamas Gvatemaloje reziduojančiu patarėju.

28.1.2006

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 22/23

2005 m. lapkričio 16 d. pareikštas ieškinys byloje Italijos Respublika prieš Komisiją

(Byla T-424/05)

(2006/C 22/41)

Proceso kalba: italų

Šalys

Ieškovė: Italijos Respublika, atstovaujama Avv. dello Stato Paolo Gentili

Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija

Ieškovės reikalavimai

—	panaikinti ginčijamą sprendimą;

—	priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Italijos Respublika ieškinį padavė dėl 2005 m. rugsėjo 6 d. Komisijos sprendimo C(2005) 3302.

Šiuo sprendimu Komisija pripažino, kad Įstatyminio dekreto Nr. 269/2003, tapusio Įstatymu Nr. 326/2003, 12 straipsnio nuostatos pažeidžia bendrąją rinką.

Šios nuostatos iš esmės numato, kad pajamų mokestį, mokamą nuo iš investicinių fondų ir KIPVPS gaunamo pelno, pakeičiančio mokesčio tarifas sumažinamas nuo 12,5 % iki 5 %, jei fondas arba KIPVPS per kalendorinius metus daugiau kaip du trečdalius savo aktyvų daugiau nei šeštadaliui jo darbo dienų investuoja į kotiruojamas mažo ir vidutinio kapitalo įmones. Tokie fondai ar KIPVPS vadinami specializuotais.

Komisija teigia, kad tai yra pasirinktinė priemonė, kuri, viena vertus, mažo ir vidutinio kapitalo įmonėms suteikia privalumų prieš kitas įmones, nes nukreipia į jas tam tikras lėšas, ir, antra vertus, specializuotiems fondams ir KIPVPS prieš nespecializuotus, nes specializuoti fondai dėl taikomo mažesnio pakeičiančio pajamų mokesčio gali padidinti vienam investiciniam vienetui tenkančią grąžą. Be to, ši priemonė nėra susijusi su bendrąja mokesčių sistema ir laikytina pagalba veiklai. Galiausiai nėra jokių aplinkybių, kuriomis šią priemonę galima būtų pateisinti pagal EB 87 straipsnio 3 dalies c punktą.

Italijos vyriausybė teigia, kad, pirmiausia, priimant ginčijamą sprendimą buvo padaryta procedūrinių pažeidimų, nes sprendimas pradėti EB 88 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą buvo priimtas Komisijai ir Italijos valdžios institucijoms neapsikeitus pastabomis šiuo klausimu, kaip numatyta Reglamente Nr. 659/99 dėl „su valstybės pagalba susijusių procesų“ (pirmas teisinis pagrindas).

Taip pat šis sprendimas netinkamai motyvuotas tiek, kiek susijęs su pagrindiniu Italijos vyriausybės argumentu, kad Italijos teisės aktuose (perkeliančiuose direktyvas dėl finansų rinkų reguliavimo) investiciniai fondai ir KIPVPS yra laikomi atskiru į dalis padalintu turtu. Taigi Bendrijos teisės prasme jie nėra įmonės. Komisija atkreipė dėmesį į šią padėtį, tačiau nurodė, kad „tam tikrais“ atvejais šios investavimo schemos gali būti laikomos įmonėmis, tačiau nepatikslino kokiais atvejais ir kokiomis aplinkybėmis fondai ir KIPVPS įgyja šį statusą (antras teisinis pagrindas).

Trečiasis teisinis pagrindas yra susijęs su EB 87 straipsnio pažeidimu, būtent dėl to, kad fondai ir KIPVPS dėl savo pobūdžio negali būti laikomi įmonėmis Bendrijos teisės prasme, nes tėra kolektyvinės kilnojamųjų daiktų nuosavybės forma. Net jei ir manytume, kad jie yra įmonės, tai pagalba vis vien nebūtų pasirinktinė, nes bet koks suinteresuotas asmuo („sutartinių“ investicinių fondų valdymo bendrovės ar KIPVPS platintojai) galėtų greta nespecializuotų struktūrų įsteigti specializuotas ir pasinaudoti mokestine nuolaida.

Ketvirtajame teisiniame pagrinde skundžiama, kad sprendime laikomasi nuomonės, jog tariamos naudos gavėjai yra kotiruojamos smulkiojo ir vidutinio kapitalo bendrovės, nors iš tiesų naudą gauna tik fondų ar KIPVPS investicinių vienetų turėtojai, t.y. potencialiai bet koks asmuo — todėl nuolaida nėra taikoma įmonėms ir nėra pasirinktinė. Komisija neįrodė, kad taikant tiesioginę nuolaidą vienetų turėtojams ja netiesiogiai pasinaudojo šios bendrovės.

Kaip penktą teisinį pagrindą, Italijos vyriausybė dar kartą nurodo EB 87 straipsnio pažeidimą ir motyvavimo trūkumą, nes Komisija nepaisydama šios priemonės minimalaus poveikio (pačios Komisijos teigimu 2004 m. suma siekė 1 100 000 eurų) vis vien nusprendė, kad ji darė poveikį konkurencijai bendrojoje rinkoje. Be to, Komisija nepatikslino, kodėl tai yra pagalba veiklai, nes pakeičiantis mokestis nepriskiriamas kolektyvinio investavimo struktūras valdančio tarpininko veiklos išlaidoms. Tai, kad šiomis priemonėmis siekiama sustiprinti smulkiojo ir vidutinio kapitalo bendroves, parodo, kad tai yra struktūrinio pobūdžio priemonės.

Šeštajame teisiniame pagrinde ginčijama ta sprendimo dalis, kurioje nurodoma, kad netaikoma EB 87 straipsnio 3 dalies c punkte numatyta nukrypti leidžianti nuostata. Tikslas, kuriuo siekiama išplėsti nedidelės kapitalizacijos bendrovių kapitalo struktūrą, kurioms sunkiau ateiti į rizikos kapitalo rinką nei didelės kapitalizacijos bendrovėms, yra ūkio politikos priemonė, patenkanti į nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo sritį.

28.1.2006

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 22/24

2005 m. lapkričio 29 d. pareikštas ieškinys byloje Vienne ir kt. prieš Parlamentą

(Byla T-427/05)

(2006/C 22/42)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Ieškovai: Philippe Vienne (Bascharage, Liuksemburgas) ir kiti, atstovaujami advokatų G. Bounéou, F. Frabetti

Atsakovas: Europos Parlamentas

Ieškovų reikalavimai

—	panaikinti numanomą sprendimą dėl atsisakymo suteikti pagalbą pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 24 straipsnį;

—	priteisti iš Europos Parlamento solidariai atlyginti žalą, kurią šiuo atveju patyrė pareigūnai;

—	priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškovai yra analogiškoje padėtyje kaip ir ieškovai byloje T-359/05 ir savo ieškinį grindžia tais pačiais teisiniais pagrindais ir argumentais kaip ir ieškovai pastarojoje byloje.

28.1.2006

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 22/27

(2006/C 22/54)

Paskutinis Teisingumo Teismo Europos Sąjungos Oficialiajame leidinyje skelbiamas leidinys

Skelbti leidiniai:

Šiuos tekstus galite rasti adresu:

EUR-Lex: http://europa.eu.int/eur-lex

CELEX: http://europa.eu.int/celex

		ISSN 1725-521X
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 22

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir prane_imai	49 tomas 2006m. sausio 28d.

Prane_imo Nr.	Turinys	Puslapis
	I Informacija
	Teisingumo Teismas
	TEISINGUMO TEISMAS
2006/C 022/1	2005 m. lapkričio 17 d. Teisingumo Teismo sprendimas (trečioji kolegija), Byloje C-90/03 Ispanijos Karalystė prieš Europos Sąjungos Tarybą (Žuvininkystė — Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2792/1999 — Bendrijos struktūrinės priemonės žuvininkystės sektoriuje — Reikalavimai ir sąlygos — Esminis procedūrinio reikalavimo pažeidimas — EB 254 straipsnio pažeidimas)	1

2006/C 022/2	2005 m. spalio 27 d. Teisingumo Teismas sprendimas (pirmoji kolegija), Byloje C-41/04 (dėl Hoge Raad der Nederlanden prašymo priimti prejudicinį sprendimą): Levob Verzekeringen BV, OV Bank NV prieš Staatssecretaris van Financiën (Šeštoji PVM direktyva — 2, 5, 6 ir 9 straipsniai — Į duomenų laikmenas įrašytos programinės įrangos perleidimas — Vėlesnis programinės įrangos pritaikymas specifiniams pirkėjo poreikiams — Viena apmokestinama paslauga — Paslaugų teikimas — Paslaugų teikimo vieta)	1

2006/C 022/3	2005 m. lapkričio 17 d. Teisingumo Teismo sprendimas (šeštoji kolegija), Byloje C-476/04 Europos Bendrijų Komisija prieš Graikijos Respubliką (Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas — Direktyva 2001/55/EB — Masinis perkeltųjų asmenų srautas — Laikina apsauga — Minimalios normos)	2

2006/C 022/4	2005 m. lapkričio 17 d. Teisingumo Teismo sprendimas (šeštoji kolegija), Byloje C-73/05 Europos Bendrijų Komisija prieš Prancūzijos Respubliką (Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas — Direktyva 2000/34/EB — Darbo laiko organizavimas)	2

2006/C 022/5	2005 m. spalio 13 d. Teisingumo Teismo nutartis (trečioji kolegija), Byloje C-1/05 SA: Intek Co. prieš Europos Bendrijų Komisiją (Prašymas leisti taikyti apribojimus Europos Bendrijų Komisijos valdomoms lėšoms)	3

2006/C 022/6	Byla C-379/05 Gerechtshof te Amsterdam2005 m. rugsėjo 21 d. nutartimi pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Amurta S.G.P.S. prieš Inspecteur van de Belastingdienst/Amsterdam	3

2006/C 022/7	Byla C-382/05 2005 m. spalio 20 d. Europos Bendrijų Komisijos pareikštas ieškinys Italijos Respublikai	4

2006/C 022/8	Byla C-387/05 2005 m. spalio 24 d. Europos Bendrijų Komisijos pareikštas ieškinys Italijos Respublikai	4

2006/C 022/9	Byla C-388/05 2005 m. spalio 24 d. Europos Bendrijų Komisijos pareikštas ieškinys Italijos Respublikai	5

2006/C 022/0	Byla C-394/05 2005 m. lapkričio 9 d. Europos Bendrijų Komisijos pareikštas ieškinys Italijos Respublikai	5

2006/C 022/1	Bylos C-396/05 ir C-419/05 Sozialgericht Berlin2005 m. rugsėjo 27 d. nutartimis pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą bylose Doris Habelt (C-396/05) ir Martha Möser (C-419/05) prieš Deutsche Rentenversicherung Bund	6

2006/C 022/2	Byla C-398/05 Finanzgericht Düsseldorf (Vokietija) 2005 m. lapkričio 2 d. nutartimi pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje AGST Draht- und Biegetechnik GmbH prieš Hauptzollamt Aachen	7

2006/C 022/3	Byla C-399/05 2005 m. lapkričio 15 d. Europos Bendrijų Komisijos pareikštas ieškinys Graikijos Respublikai	7

2006/C 022/4	Byla C-406/05 Hoge Raad der Nederlanden2005 m. lapkričio 18 d. sprendimu pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Staatssecretaris van Financiën prieš P. Jurriëns Beheer BV	8

2006/C 022/5	Byla C-407/05 Hof van Cassatie van België (Belgija) 2005 m. lapkričio 8 d. sprendimu pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Reyniers & Sogama bvba prieš 1) Belgisch Interventie- en Restitutiebureau, 2) Belgijos valstybę	8

2006/C 022/6	Byla C-413/05 2005 m. lapkričio 22 d. Europos Bendrijų Komisijos pareikštas ieškinys Italijos Respublikai	9

2006/C 022/7	Byla C-426/05 2005 m. lapkričio 22 d.Verwaltungsgerichtshof nutartimi pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Tele2 UTA Telecommunication GmbH prieš Telekom-Control-Kommission	9

2006/C 022/8	Byla C-440/05 2005 m. gruodžio 8 d. Europos Bendrijų Komisijos pareikštas ieškinys Europos Sąjungos Tarybai	10

2006/C 022/9	Bylos C-109/05 išbraukimas iš registro	10

2006/C 022/0	Bylos C-158/05 išbraukimas iš registro	10

	PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS
2006/C 022/1	Byla T-236/02 2005 m. lapkričio 24 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas Marcuccio prieš Komisiją (Pareigūnai — Perkėlimas tarnybos interesais — Ieškinys dėl panaikinimo — Motyvų nurodymas — Pareiga tinkamai rūpintis pareigūnų gerove — Gynybos teisės — Piktnaudžiavimas įgaliojimais — Tarnybos nuostatų 25 ir 26 straipsniai — Akivaizdi vertinimo klaida — Ieškinys dėl žalos atlyginimo)	11

2006/C 022/2	Byla T-396/03 2005 m. lapkričio 22 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas Vanhellemont prieš Europos Bendrijų Komisiją (Pareigūnai — Personalo komitetas — Komisijos Personalo komiteto Briuselio vietos skyriaus rinkimai — Balsavimo biuletenių perskaičiavimas — Ieškinys dėl panaikinimo — Ieškinys dėl žalos atlyginimo)	11

2006/C 022/3	Byla T-3/04 2005 m. lapkričio 24 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas Simonds Farsons Cisk prieš VRDT (Bendrijos prekių ženklas — Protesto procedūra — Paraiška įregistruoti figūrinį Bendrijos prekių ženklą, apimantį žodinį elementą KINJI by SPA — Ankstesnis žodinis Bendrijos prekių ženklas KINNIE — Supainiojimo galimybė — Reglamento (EB) Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktas — Reglamento Nr. 40/94 73 straipsnis)	12

2006/C 022/4	Byla T-135/04 2005 m. lapkričio 24 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas GfK prieš VRDT (Bendrijos prekių ženklas — Bendrijos žodinio prekių ženklo Online Bus paraiška — Ankstesnis figūrinis prekių ženklas, kurį sudaro žodinis elementas BUS ir trijų susipynusių trikampių figūra — Ankstesnio prekių ženklo naudojimas iš tikrųjų — Reglamento (EB) Nr. 40/94 15 straipsnio 2 dalies a punktas ir 43 straipsnio 2 bei 3 dalys — Supainiojimo galimybė — Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktas)	12

2006/C 022/5	Byla T-346/04 2005 m. lapkričio 24 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas Sadas prieš VRDT(Bendrijos prekių ženklas — Protesto procedūra — Bendrijos žodinio prekių ženklo ARTHUR ET FELICIE paraiška — Ankstesnis figūrinis prekių ženklas, sudarytas iš žodinio elemento Arthur — Santykinis atsisakymo pagrindas — Supainiojimo galimybė — Reglamento (EB) Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktas)	13

2006/C 022/6	Byla T-396/04 2005 m. lapkričio 23 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas Soffass prieš VRDT (Bendrijos prekių ženklas — Protesto procedūra — Paraiška figūriniam Bendrijos prekių ženklui, kuriame yra žodinis elementas NICKY — Ankstesni figūriniai nacionaliniai prekių ženklai, kuriuose yra žodinis elementas NOKY — Protesto atmetimas dėl supainiojimo galimybės nebuvimo — Apeliacinės tarybos sprendimas dėl panaikinimo — Perdavimas Protestų skyriui išnagrinėti prekių panašumą bei naudojimo įrodymą — Reglamento (EB) Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktas)	13

2006/C 022/7	Byla T-178/05 2005 m. lapkričio 23 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas Jungtinė Karalystė prieš Komisiją(Aplinka — Direktyva 2003/87/EB — Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistema — Siūlymas pakeisti nacionalinį leidimų paskirstymo planą — Komisijos atsisakymas patvirtinti — Ieškinys dėl panaikinimo)	14

2006/C 022/8	Byla T-392/05 2005 m. spalio 27 d. pareikštas ieškinys byloje Mecklenburg-Strelitzer Montage- und Tiefbau prieš Komisiją	14

2006/C 022/9	Byla T-400/05 2005 m. lapkričio 2 d. pareikštas ieškinys byloje T prieš Europos Bendrijų Komisiją	15

2006/C 022/0	Byla T-401/05 2005 m. lapkričio 2 d. pareikštas ieškinys byloje Toth prieš Europos Bendrijų Komisiją	15

2006/C 022/1	Byla T-402/05 2005 m. lapkričio 3 d. pareikštas ieškinys byloje Italijos Respublika prieš Komisiją	16

2006/C 022/2	Byla T-404/05 2005 m. lapkričio 9 d. pareikštas ieškinys byloje Graikijos Respublika prieš Komisiją	17

2006/C 022/3	Byla T-405/05 2005 m. lapkričio 14 d. pareikštas ieškinys byloje Manpower Personalservice prieš VRDT	17

2006/C 022/4	Byla T-407/05 2005 m. lapkričio 16 d. pareikštas ieškinys byloje Evian prieš VRDT	18

2006/C 022/5	Byla T-408/05 2005 m. spalio 16 d. pareikštas ieškinys byloje Marcuccio prieš Komisiją	18

2006/C 022/6	Byla T-409/05 2005 m. lapkričio 18 d. pareikštas ieškinys byloje A.S.TER. prieš Komisiją	19

2006/C 022/7	Byla T-415/05 2005 m. lapkričio 25 d. pareikštas ieškinys byloje Graikijos Respublika prieš Europos Bendrijų Komisiją	19

2006/C 022/8	Byla T-417/05 2005 m. lapkričio 29 d. pareikštas ieškinys byloje ENDESA prieš Europos Bendrijų Komisiją	20

2006/C 022/9	Byla T-418/05 2005 m. lapkričio 9 d. pareikštas ieškinys byloje Investire Partecipazioni prieš Komisiją	21

2006/C 022/0	Byla T-422/05 2005 m. lapkričio 21 d. pareikštas ieškinys byloje Combescot prieš Komisiją	22

2006/C 022/1	Byla T-424/05 2005 m. lapkričio 16 d. pareikštas ieškinys byloje Italijos Respublika prieš Komisiją	23

2006/C 022/2	Byla T-427/05 2005 m. lapkričio 29 d. pareikštas ieškinys byloje Vienne ir kt. prieš Parlamentą	24

2006/C 022/3	Byla T-87/01 2005 m. lapkričio 24 d. Pirmosios instancijos teismo nutartis Rica Foods prieš Komisiją	24

2006/C 022/4	Byla T-211/01 2005 m. lapkričio 24 d. Pirmosios instancijos teismo nutartis Rica Foods prieš Komisiją	24

2006/C 022/5	Byla T-242/01 2005 m. lapkričio 24 d. Pirmosios instancijos teismo nutartis Rica Foods prieš Komisiją	25

2006/C 022/6	Byla T-397/03 2005 m. lapkričio 18 d. Pirmosios instancijos teismo nutartis Fédération de l'hospitalisation privée prieš Komisiją	25

2006/C 022/7	Byla T-104/04 2005 m. lapkričio 22 d. Pirmosios instancijos teismo nutartis Degussa Initiators prieš Europos Bendrijų Komisiją	25

2006/C 022/8	Byla T-179/04 2005 m. lapkričio 22 d. Pirmosios instancijos teismo nutartis Siegfried Krahl prieš Europos Bendrijų Komisiją	25

2006/C 022/9	Byla T-421/04 2005 m. lapkričio 10 d. Pirmosios instancijos teismo nutartis Carreira prieš Europos saugos ir sveikatos darbe agentūrą	25

2006/C 022/0	Byla T-480/04 2005 m. lapkričio 10 d. Pirmosios instancijos teismo nutartis Muller Touw ir A&C Braid and Rope prieš Tarybą	26

2006/C 022/1	Byla T-77/05 2005 m. lapkričio 25 d. Pirmosios instancijos teismo nutartis Balduini prieš Komisiją	26

2006/C 022/2	Sujungtos bylos T-130/05 T-160/05 ir T-183/05 2005 m. lapkričio 16 d. Pirmosios instancijos teismo nutartis Albert-Bousquet ir kt. prieš Komisiją	26

2006/C 022/3	Byla T-257/05 2005 m. spalio 7 d. Pirmosios instancijos teismo nutartis Deutsche Telekom prieš VRDT	26

	III Pranešimai
2006/C 022/4	Paskutinis Teisingumo Teismo Europos Sąjungos Oficialiajame leidinyje skelbiamas leidinys OL C 10, 2006 1 14	27