—

atsižvelgdamas į Tarybos bendrąją poziciją (11652/2/2004 — C6-0188/2004),

—

atsižvelgdamas į savo poziciją (1) dėl Komisijos pasiūlymo Parlamentui ir Tarybai per pirmąjį svarstymą (KOM(2003)0741) (2),

—

atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį,

—

atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisyklių 62 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto rekomendacijas antrajam svarstymui (A6-0012/2005),

1.

patvirtina iš dalies pakeistą bendrąją poziciją;

2.

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

1)

2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/55/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių (3) daug prisidėjo prie dujų vidaus rinkos kūrimo. Šiuo metu būtina numatyti struktūrinius reglamentavimo pakeitimus likusioms vidaus rinkos sukūrimo, ypač prekybos dujomis, kliūtims pašalinti. Būtinos papildomos techninės taisyklės, ypač susijusios su trečiosios šalies prieigos paslaugomis, pajėgumų paskirstymo mechanizmų principais ir perkrovos valdymo procedūromis bei skaidrumo reikalavimais.

2)

Patirtis, įgyta įgyvendinant ir kontroliuojant 2002 m. Europos dujų reguliavimo forumo (toliau - Forumas) patvirtintą pirmąjį Geros praktikos gairių rinkinį, rodo, kad, siekiant užtikrinti visapusišką Gairėse išdėstytų taisyklių įgyvendinimą visose valstybėse narėse ir numatyti minimalias garantijas vienodoms praktinėms patekimo į rinką sąlygoms, būtina numatyti, kad jos taptų teisiškai įgyvendinamos.

3)

Antrasis bendrųjų taisyklių rinkinys - „Antrosios geros praktikos gairės“ buvo patvirtintas 2003 m. rugsėjo 24-25 d. Forumo susitikime. Todėl, remiantis tomis gairėmis, šiuo reglamentu siekiama nustatyti bendruosius principus ir taisykles, reglamentuojančias prieigą prie tinklo ir trečiosios šalies prieigos paslaugas, perkrovos valdymą, skaidrumą, subalansavimą ir prekybą pajėgumų teisėmis.

4)

Direktyvos 2003/55/EB 15 straipsnyje leidžiama jungtinė perdavimo ir paskirstymo sistemų operatorių veikla. Todėl šiame reglamente išdėstytose taisyklėse nereikalaujama keisti nacionalinių perdavimo ir paskirstymo sistemų, atitinkančių reikiamas Direktyvos 2003/55/EB, ypač jos 15 straipsnio, nuostatas, struktūros.

5)

Didelio slėgio vamzdynai, jungiantys vietos skirstytojus prie dujų tinklo, kurie pirmiausia nėra naudojami vietos paskirstymui, patenka į šio reglamento taikymo sritį.

6)

Būtina nurodyti kriterijus, kuriais remiantis būtų nustatomi prieigos prie tinklo tarifai, siekiant užtikrinti, kad jie visapusiškai atitiktų nediskriminavimo principą ir gerai veikiančios vidaus rinkos reikmes, kad juose būtų deramai atsižvelgta į sistemos vientisumo būtinybę bei atspindėtos faktines išlaidos, kiek jos atitinka rentabilaus ir struktūriškai palyginamo tinklo operatoriaus išlaidas ir yra skaidrios, įskaitant atitinkamą investicijų grąžą ir prireikus atsižvelgiant į reguliavimo institucijų vykdomą tarifų reguliavimą.

7)

Apskaičiuojant prieigos prie tinklų tarifus būtina atsižvelgti į patirtas faktines išlaidas , kiek jos atitinka rentabilaus ir struktūriškai palyginamo tinklo operatoriaus išlaidas ir yra skaidrios, ir poreikį numatyti atitinkamą investicijų grąžą bei lengvatas naujai infrastruktūrai kurti. Šiuo atžvilgiu, ypač jei egzistuoja veiksminga vamzdynų tarpusavio konkurencija, būtina atsižvelgti į reguliavimo institucijų vykdomą tarifų reguliavimą.

8)

Rinka grindžiamų priemonių, pavyzdžiui, aukcionų, taikymas tarifams nustatyti turėtų atitikti Direktyvos 2003/55/EB nuostatas.

9)

Bendram minimaliam praktinės prieigos standartui Bendrijoje nustatyti ir siekiant užtikrinti, kad trečiosios šalies prieigos paslaugos būtų pakankamai suderintos, bei sudaryti sąlygas pasinaudoti gerai veikiančios dujų vidaus rinkos teikiama nauda, būtinas bendras minimalus trečiosios šalies prieigos paslaugų rinkinys.

10)

Nuorodos į suderintas transportavimo sutartis, susijusias su nediskriminuojančia prieiga prie perdavimo sistemų operatorių tinklo, nereiškia, kad konkrečios sistemos operatoriaus valstybėje narėje transportavimo sutarčių sąlygos privalo būti tokios pačios, kaip kito tos ar kitos valstybės narės perdavimo sistemos operatoriaus, nebent nustatomi būtiniausi reikalavimai, kurios turi tenkinti visos transportavimo sutartys.

11)

Sutartinės tinklų perkrovos valdymas yra svarbus dujų vidaus rinkos užbaigimo aspektas. Būtina nustatyti bendras taisykles, kurios subalansuotų būtinybę atiduoti nepanaudotus pajėgumus pagal principą „naudok arba prarasi“ su pajėgumų turėtojų teisėmis, prireikus juos panaudoti, kartu užtikrinant pajėgumų likvidumo stiprinimą.

12)

Nors šiuo metu Bendrijoje neaktuali fizinės tinklų perkrovos problema, ši problema gali iškilti ateityje. Todėl svarbu numatyti pagrindinį perpildytų pajėgumų paskirstymo tokiomis aplinkybėmis principą.

13)

Norint gauti veiksmingą prieigą prie dujų tinklų, tinklo naudotojams būtina informacija, pirmiausia susijusi su techniniais reikalavimais ir turimais pajėgumais, kad jie galėtų pasinaudoti vidaus rinkos teikiamomis verslo galimybėmis. Būtini bendri mažiausi tokio skaidrumo reikalavimų standartai. Tokia informacija gali būti skelbiama įvairiais būdais, įskaitant elektronines priemones.

14)

Nediskriminuojančios ir skaidrios dujų subalansavimo sistemos, kurias eksploatuoja perdavimo sistemų operatoriai, yra svarbūs mechanizmai, ypač naujiems rinkos dalyviams, kurie gali susidurti su didesniais sunkumais balansuodami bendrą pardavimų portfelį, nei bendrovės, kurios jau yra įsitvirtinusios atitinkamoje rinkoje. Todėl būtina nustatyti taisykles, užtikrinančias, kad perdavimo sistemų operatoriai šiuos mechanizmus eksploatuotų nediskriminuojančias, skaidrias ir veiksmingas prieigos prie tinklo sąlygas atitinkančiu būdu.

15)

Prekyba pirminėmis pajėgumų teisėmis yra svarbi konkurencingos rinkos plėtros ir likvidumo sukūrimo dalis. Todėl šiame reglamente turėtų būti nustatytos pagrindinės šį aspektą reglamentuojančios taisyklės.

16)

Būtina užtikrinti, kad pajėgumų teises įgyjančios įmonės galėtų jas parduoti kitoms licencijuotoms įmonėms, siekiant užtikrinti reikiamą likvidumo lygį pajėgumų rinkoje. Vis dėlto, šis požiūris netrukdo taikyti sistemos, kai nacionaliniu lygiu nustatyti konkrečiu laikotarpiu nepanaudoti pajėgumai nuolat vėl atiduodami rinkai.

17)

Nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų užtikrinti, kad būtų laikomasi šiame reglamente nustatytų taisyklių ir pagal jį patvirtintų gairių.

18)

Prie šio reglamento pridėtose gairėse apibrėžiamos konkrečios išsamios įgyvendinimo taisyklės, pagrįstos antrosiomis Geros praktikos gairėmis. Prireikus šios taisyklės laikui bėgant bus tobulinamos atsižvelgiant į nacionalinių dujų sistemų skirtumus.

19)

Prieš siūlydama iš dalies keisti šio reglamento priede išdėstytas gaires, Komisija turėtų užtikrinti, kad Forume būtų konsultuojamasi su visomis šiomis gairėmis suinteresuotomis atitinkamomis šalimis, kurioms atstovauja profesinės organizacijos, ir valstybėmis narėmis, bei paprašyti Europos elektros energijos ir dujų reguliuotojų grupės indėlio.

20)

Iš valstybių narių ir kompetentingų nacionalinių institucijų reikėtų reikalauti teikti Komisijai atitinkamą informaciją. Komisija tokią informaciją turėtų laikyti konfidencialia.

21)

Šis reglamentas ir pagal jį patvirtintos gairės nepažeidžia Bendrijos konkurencijos taisyklių taikymo.

22)

Šio reglamento įgyvendinimui būtinos priemonės turėtų būti priimamos vadovaujantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimu 1999/468/EB, nustatančiu Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (4).

23)

Kadangi šio reglamento tikslo - nustatyti sąžiningas prieigos prie gamtinių dujų perdavimo sistemų sąlygas reglamentuojančias taisykles, valstybės narės negali deramai pasiekti, ir kadangi, dėl veiksmų masto ir poveikio, to tikslo būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti,

1)

„perdavimas“ - tai gamtinių dujų transportavimas tinklu, kurį daugiausia sudaro aukšto slėgio vamzdynai, išskyrus gavybos procesų vamzdynų tinklą ir didelio slėgio vamzdynų dalį, iš esmės naudojamą gamtinių dujų vietos paskirstymui siekiant pristatyti jas vartotojams, išskyrus tiekimą;

2)

„transportavimo sutartis“ - tai perdavimo sistemos operatoriaus ir tinklo naudotojo sudaryta sutartis siekiant vykdyti perdavimą;

3)

„pajėgumai“ - tai didžiausias srautas, išreikštas įprastais kubiniais metrais per laiko vienetą arba energijos vienetu per laiko vienetą, kuriuo tinklo naudotojas turi teisę naudotis pagal transportavimo sutarties nuostatas;

4)

„nepanaudoti pajėgumai“ - tai nuolatiniai pajėgumai, kuriuos tinklo vartotojas įgijo pagal transportavimo sutartį, tačiau kurių tas vartotojas nepaskyrė iki sutartyje nurodytos datos;

5)

„perkrovos valdymas“ - tai perdavimo sistemos operatoriaus pajėgumų portfelio valdymas siekiant optimaliai ir maksimaliai išnaudoti techninius pajėgumus ir savalaikis būsimos perkrovos ir perpildymo taškų nustatymas;

6)

„antrinė rinka“ - tai ne pirminėje rinkoje parduodamų pajėgumų rinka;

7)

„paskyrimas“ - tai tinklo naudotojo išankstinis pranešimas perdavimo sistemos operatoriui apie faktinį srautą, kurį jis nori įleisti arba išleisti iš sistemos;

8)

„pakartotinis paskyrimas“ - tai vėlesnis pranešimas apie patikslintą paskyrimą;

9)

„sistemos vientisumas“ - tai tokia perdavimo tinklo, įskaitant reikiamus perdavimo įrenginius, padėtis, kai gamtinių dujų slėgis ir kokybė neviršija perdavimo sistemos operatoriaus nustatytų mažiausių ir didžiausių ribų, kad techniniu požiūriu būtų garantuotas gamtinių dujų perdavimas;

10)

„balansavimo laikotarpis“ - tai laikotarpis, kuriuo kiekvienas tinklo naudotojas privalo subalansuoti energijos vienetais išreikštą išleistą gamtinių dujų kiekį, tokį patį gamtinių dujų kiekį įleisdamas į perdavimo tinklą, pagal transportavimo sutartį ar tinklo kodeksą;

11)

„tinklo naudotojas“ - tai perdavimo sistemos operatoriaus klientai ar potencialūs klientai bei patys perdavimo sistemų operatoriai tiek, kiek jiems tai būtina perdavimo funkcijoms vykdyti;

12)

„nutrauktinos paslaugos“ - tai paslaugos, pasiūlytos perdavimo sistemos operatoriaus ryšium su nutrauktinais pajėgumais;

13)

„nutrauktini pajėgumai“ - tai dujų perdavimo pajėgumai, kuriuos gali nutraukti perdavimo sistemos operatorius transportavimo sutartyje numatytomis sąlygomis;

14)

„ilgalaikės paslaugos“ - tai perdavimo sistemos operatoriaus siūlomos vienerius metus ar ilgiau trunkančios paslaugos;

15)

„trumpalaikės paslaugos“ - tai perdavimo sistemos operatoriaus siūlomos trumpiau nei vienerius metus trunkančios paslaugos;

16)

„nuolatiniai pajėgumai“ - tai dujų perdavimo pajėgumai, kurie sutartimi garantuoja kaip perdavimo sistemos operatoriaus nenutrauktini pajėgumai;

17)

„nuolatinės paslaugos“ - tai paslaugos, pasiūlytos perdavimo sistemos operatoriaus ryšium su nuolatiniais pajėgumais;

18)

„techniniai pajėgumai“ - tai didžiausi nuolatiniai pajėgumai, kuriuos perdavimo sistemos operatorius gali pasiūlyti tinklo naudotojams atsižvelgiant į sistemos vientisumą ir perdavimo tinklo eksploatacijos reikalavimus;

19)

„sutartyje numatyti pajėgumai“ - tai pajėgumai, kuriuos perdavimo sistemos operatorius transportavimo sutartimi paskyrė tinklo naudotojui;

20)

„turimi pajėgumai“ - tai techninių pajėgumų dalis, kuri nėra paskirta ir tuo metu vis dar priklauso sistemai;

21)

„sutartinė perkrova“ - tai padėtis, kai nuolatinių pajėgumų paklausos lygis viršija techninius pajėgumus;

22)

„pirminė rinka“ - tai perdavimo sistemos operatoriaus tiesiogiai parduodamų pajėgumų rinka;

23)

„fizinė perkrova“ - tai padėtis, kai faktinio tiekimo paklausos lygis tam tikru metu viršija techninius pajėgumus.

a)

užtikrina, kad visiems tinklo naudotojams paslaugos būtų siūlomos jų nediskriminuojant. Visų pirma, kai perdavimo sistemos operatorius tą pačią paslaugą siūlo skirtingiems vartotojams, jis tai daro lygiavertėmis sutarties sąlygomis, remdamasis suderintomis transportavimo sutartimis arba bendru tinklo kodeksu, kurį Direktyvos 2003/55/EB 25 straipsnyje nustatyta tvarka patvirtintina kompetentinga institucija;

b)

teikia tiek nuolatines, tiek nutrauktinas trečiosios šalies prieigos paslaugas. Nutrauktinų pajėgumų kainoje atsispindi nutraukimo galimybė;

c)

tinklo naudotojams siūlo tiek ilgalaikes, tiek trumpalaikes paslaugas.

a)

duoda reikiamų ekonominių ženklų veiksmingam ir maksimaliam techninių pajėgumų naudojimui ir palengvina investicijas į naują infrastruktūrą;

b)

neprieštarauja rinkos mechanizmams, įskaitant dabartines sandorių rinkas ir prekybos mazgus, būdami lankstūs ir galintys prisitaikyti prie besivystančių rinkos aplinkybių;

c)

neprieštarauja valstybių narių prieigos prie tinklo sistemoms.

a)

sutartinės perkrovos atveju, perdavimo sistemos operatorius bent prieš dieną pasiūlo pirminėje rinkoje nepanaudotus nutrauktinus pajėgumus,

b)

tinklo naudotojai, norintys perparduoti arba pernuomoti nepanaudotus sutartyje numatytus pajėgumus antrinėje rinkoje, turi teisę tai daryti. Valstybės narės gali reikalauti, kad tinklo naudotojai pateiktų pranešimą ar informuotų perdavimo sistemų operatorius.

a)

išsamūs duomenys apie trečiosios šalies prieigos paslaugas, įskaitant šių paslaugų pobūdį, trukmę ir kitus reikalavimus pagal 4 straipsnį;

b)

išsamūs duomenys apie pajėgumų paskirstymo mechanizmų principus ir apie perkrovos valdymo tvarkos taikymą sutartinės perkrovos atveju pagal 5 straipsnį;

c)

išsamūs duomenys apie techninės informacijos, būtinos tinklo naudotojams norint gauti veiksmingą prieigą prie sistemos, ir visų su skaidrumo reikalavimais susijusių taškų apibrėžimą, taip pat informaciją, kuri turi būti skelbiama visuose susijusiuosiuose taškuose, bei tvarkaraštį, pagal kurį ši informacija skelbiama, pagal 6 straipsnį.

a)

valstybėse narėse esančioms gamtinių dujų perdavimo sistemoms, tol, kol galioja pagal Direktyvos 2003/55/EB 28 straipsnį suteiktos išimtys; valstybės narės, kurioms pagal Direktyvos 2003/55/EB 28 straipsnį taikomos išimtys, gali kreiptis į Komisiją dėl laikinos išimties dėl šio reglamento taikymo, ne ilgesniam nei dvejų metų laikotarpiui nuo šiame punkte minėtų išimčių galiojimo pabaigos;

b)

valstybių narių jungiamiesiems vamzdynams ir reikšmingiems esamų infrastruktūrų pajėgumų padidėjimams bei šių infrastruktūrų pakeitimams, kurie padeda kurti naujus dujų tiekimo šaltinius, kaip nurodyta Direktyvos 2003/55/EB 22 straipsnio 1 ir 2 dalyse, kuriems netaikomos tos direktyvos 18, 19, 20 straipsnių ir 25 straipsnio 2, 3 ir 4 dalių nuostatos, kol jiems netaikomos šiame punkte paminėtos nuostatos; arba

c)

gamtinių dujų perdavimo sistemoms, kurioms suteiktos išimtys pagal Direktyvos 2003/55/EB 27 straipsnį.

—

atsižvelgdamas į Tarybos bendrąją poziciją (12062/3/2004 — C6-0189/2004),

—

atsižvelgdamas į savo poziciją per pirmąjį svarstymą (1) dėl Komisijos pasiūlymo Europos Parlamentui ir Tarybai (KOM(2003)0468) (2),

—

atsižvelgdamas į iš dalies pakeistą pasiūlymą (KOM(2004)0314) (2),

—

atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 67 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pateiktas rekomendacijas antrajam svarstymui (A6-0003/2005),

1.

patvirtina bendrąją poziciją;

2.

atsižvelgia į Komisijos pareiškimą (3) dėl Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 II a priedo, padarytą priėmus Tarybos bendrąją poziciją;

3.

pažymi, kad aktas priimtas remiantis bendrąja pozicija;

4.

paveda Pirmininkui pasirašyti aktą su Tarybos Pirmininku pagal EB sutarties 254 straipsnio 1 dalį;

5.

paveda generaliniam sekretoriui pasirašyti aktą patikrinus, kad buvo deramai laikomasi visų procedūrų ir, susitarus su Tarybos generaliniu sekretoriumi. pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

6.

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

—

atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (KOM(2004)0473) (1),

—

atsižvelgdamas į EB sutarties 251 straipsnio 2 dalį ir 80 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C6-0076/2004),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą (A6-0038/2005),

1.

pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.

ragina Komisiją vėl į jį kreiptis, jei ji ketintų iš esmės keisti pasiūlymą arba jį pakeisti kitu tekstu;

3.

paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

1)

Bendro Europos dangaus teisės aktų įgyvendinimas reikalauja priimti išsamesnius teisės aktus, ypač dėl skrydžių vadovo licencijavimo priemonių, siekiant užtikrinti aukščiausius atsakomybės ir kompetencijos standartus, padidinti galimybes naudotis skrydžių vadovų paslaugomis ir skatinti abipusį licencijų pripažinimą, kaip nurodoma 2004 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 550/2004 dėl oro navigacijos paslaugų teikimo bendrame Europos danguje (paslaugų teikimo reglamento) (4) 5 straipsnyje, turint tikslą padidinti bendrą oro eismo saugą ir personalo kompetenciją.

2)

Tokios Bendrijos licencijos įvedimas yra ypatingo vaidmens, tenkančio skrydžių vadovams saugaus oro eismo valdymo paslaugų srityje, pripažinimo priemonė. Be to, Bendrijos kvalifikacijos standartų nustatymas sumažins susiskaidymą šioje srityje, užtikrindamas efektyvesnį darbo organizavimą augančio regioninio bendradarbiavimo tarp oro navigacijos paslaugų teikėjų sąlygomis. Dėl to ši direktyva yra svarbi bendro Europos dangaus teisės aktų dalis.

3)

Direktyva yra tinkamiausia kvalifikacijos standartų nustatymo priemonė, leidžianti valstybėms narėms pačioms priimti sprendimą dėl bendrai pripažintų standartų įgyvendinimo būdų.

4)

Kaip buvo įrodyta analizuojant paskutines oro eismo avarijas, sauga priklauso nuo kiekvieno oro eismo valdymo grandinės elemento patikimumo. Tai reiškia, kad reikia veiksmingiau kontroliuoti šioje srityje dirbančių darbuotojų kompetenciją. Kai ši direktyva bus įgyvendinta, Bendrija turėtų pradėti iniciatyvą, kuria būtų siekiama reguliuoti licencijavimo ir kvalifikacijų sistemą oro eismo valdymo saugumo grandinės profesijoms.

5)

Ši direktyva turėtų remtis galiojančiais tarptautiniais standartais. Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (ICAO) priėmė nuostatas dėl skrydžių vadovų licencijavimo, įskaitant kalbų mokėjimo reikalavimus. Europos oro navigacijos saugumo organizacija (Eurokontrolė), įsteigta pagal 1960 m. gruodžio 13 d. tarptautinę konvenciją dėl bendradarbiavimo oro navigacijos saugos srityje, priėmė Eurokontrolės saugos norminius reikalavimus. Vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 550/2004 4 straipsniu, į šią direktyvą perkeltas skrydžių vadovams taikomas Eurokontrolės saugos norminis reikalavimas Nr. 5.

6)

Konkrečios Bendrijos oro eismo charakteristikos reikalauja efektyviai taikyti Bendrijos kvalifikacijos standartus skrydžių vadovams, kurie dirba oro navigacijos paslaugų teikėjams bendrojo oro eismo srityje.

7)

Bendrijos licencijavimo sistema turėtų užtikrinti, kad licencijuoti skrydžių vadovai būtų baigę saugos, saugumo ir krizių valdymo mokymus.

8)

Prieš šios direktyvos įsigaliojimą pagal nacionalinę teisę išduotos licencijos turėtų išlikti galiojančios.

9)

Jeigu valstybės narės imasi Bendrijos reikalavimų laikymąsi užtikrinančių veiksmų, institucijos, vykdančios reikalavimų laikymosi priežiūrą ir patikrinimus, turėtų būti pakankamai nepriklausomos nuo mokymo paslaugų teikėjų. Minėtosios institucijos taip pat privalo sugebėti efektyviai atlikti savo užduotis.

10)

Oro navigacijos paslaugas gali teikti aukštos kvalifikacijos darbuotojai, kurių kompetenciją galima įrodyti keliais būdais. Oro eismo valdymo srityje tinkamas būdas yra Bendrijos licencija, prilyginama diplomui, kuris priklauso konkrečiam skrydžių vadovui. Licencijoje nurodytas kvalifikacinis laipsnis rodo oro eismo paslaugos, kurią gali teikti skrydžių vadovas pagal savo kvalifikaciją, rūšį. Licencijoje esančios kvalifikacinės žymos rodo konkrečią skrydžių vadovo kvalifikaciją ir priežiūros institucijų leidimą teikti paslaugas atitinkamam sektoriui arba sektorių grupei. Dėl to minėtąsias institucijas būtina įgalioti atlikti skrydžių vadovų kvalifikacijos įvertinimą, išduodant licencijas arba pratęsiant žymų galiojimą; jos taip pat turi turėti galimybę sustabdyti licencijos galiojimą, panaikinant licencijoje įrašytas žymas, jeigu kyla abejonių dėl kvalifikacijos. Taikant teisingumo principus, įvykus incidentui pagal šią direktyvą jo nereikėtų savaime sieti su licencijos sustabdymu. Licencijos panaikinimas turėtų būti taikomas kaip kraštutinė priemonė, nesusijusi su abejotina kvalifikacija.

11)

Stiprinant valstybių narių pasitikėjimą viena kitos licencijavimo sistemomis, Bendrijos taisyklės dėl licencijos gavimo ir išlaikymo yra būtinos. Todėl svarbu aukščiausiu lygiu suderinti skrydžių vadovams taikomus reikalavimus dėl kvalifikacijos, kompetencijos ir galimybės verstis skrydžių vadovo profesija. Tai leistų sukurti saugias, aukštos kokybės skrydžių valdymo paslaugas ir skatintų licencijų pripažinimą visoje Bendrijoje, užtikrinant didesnę judėjimo laisvę ir geresnes galimybes naudotis skrydžių vadovų paslaugomis.

12)

Tam, kad būtų galima palyginti kvalifikacijas visoje Bendrijoje, jų struktūra turi būti aiški ir visiems priimtina. Tokiu būdu saugumas bus užtikrintas ne tik vieno oro eismo paslaugos teikėjo kontroliuojamoje oro erdvėje, bet ir tarp skirtingų paslaugų teikėjų.

13)

Pirminio parengimo tikslai apibūdinami rekomendacinėje medžiagoje, parengtoje Eurokontrolės narių prašymu, ir laikomi tinkamais standartais. Specialaus profesinio mokymo srityje visuotinai priimtų standartų trūkumą reikia kompensuoti aukštus kvalifikacijos standartus garantuojančiomis priemonėmis, įskaitant egzaminuotojų patvirtinimą. Tai svarbu dar ir dėl to, kad specialus profesinis mokymas reikalauja didelių išlaidų ir yra labai svarbus saugumui.

14)

Daugelio incidentų ir nelaimingų atsitikimų atveju svarbus vaidmuo tenka ryšiams. Dėl to ICAO patvirtino kalbos mokėjimo reikalavimus. Ši direktyva yra tokių pripažintų tarptautinių standartų įgyvendinimo priemonė.

15)

Medicininiai reikalavimai, kuriuos Eurokontrolė parengė valstybių narių prašymu, yra priimtina reikalavimų laikymosi užtikrinimo priemonė.

16)

Mokymo paslaugų teikimo sertifikavimas turėtų būti vertinamas kaip vienas iš svarbių saugumo ramsčių, gerinančių mokymo kokybę. Mokymo paslaugoms, kurias reikėtų prilyginti oro navigacijos paslaugoms, taip pat turėtų būti taikomas sertifikavimo procesas. Ši direktyva turėtų sudaryti galimybę sertifikuoti mokymą pagal mokymo rūšį, mokymo paslaugų paketą arba mokymo ir oro navigacijos paslaugų paketą, nepamirštant konkrečių mokymo ypatumų. Pakankamą dėmesį taip pat reikėtų skirti mokymo įstaigoms, išduodančioms karinės veiklos licencijas, siekiant kiek įmanoma atsižvelgti į karinius skrydžių vadovus.

17)

Ši direktyva patvirtina ilgametę Europos Teisingumo Teismo jurisprudenciją abipusio diplomų pripažinimo ir darbuotojų judėjimo laisvės srityje. Proporcingumo principas, atitikties įvertinimo poreikis, racionalus kompensacinių priemonių taikymo pagrindimas ir galimybės naudotis atitinkamomis apeliacinėmis procedūromis sudarymas yra pagrindiniai principai, kuriuos būtina aktyviau taikyti oro eismo valdymo sektoriuje.

18)

Skrydžių vadovo profesija priklauso nuo techninių naujovių, skatinančių reguliariai kelti kvalifikaciją. Šioje direktyvoje reikėtų numatyti galimybę prisitaikyti prie tokios technikos raidos ir mokslo pažangos pagal komitologijos procedūrą.

19)

Ši direktyva daro poveikį skrydžių vadovų kasdieninei darbo praktikai. Socialinius partnerius reikėtų tinkamai informuoti ir konsultuoti apie visas priemones, kurios turi svarbias socialines pasekmes. Dėl to buvo konsultuojamasi ir ateityje jas plėtojant bus konsultuojamasi su sektorių dialogo komitetu, įsteigtu 1998 m. gegužės 20 d. Komisijos sprendimu 98/500/EB dėl sektorių dialogo komitetų, skatinančių dialogą tarp socialinių partnerių Europos lygiu, įsteigimo (5).

20)

Valstybės narės turėtų nustatyti taisykles dėl sankcijų už nacionalinių nuostatų, priimtų pagal šią direktyvą, pažeidimus, ir imtis visų priemonių jų įgyvendinimui užtikrinti. Minėtosios sankcijos turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

21)

Šios direktyvos įgyvendinimo priemones reikėtų priimti, vadovaujantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimu 1999/468/EB, nustatančiu Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką  (6).

22)

Manoma, kad dvejų metų trukmės įgyvendinimo laikotarpio pakanka dabartinių turėtojų licencijų galiojimo laikui pratęsti vadovaujantis nuostatomis dėl kvalifikacinių laipsnių ir žymų galiojimo užtikrinimo sąlygų, nes šiose nuostatose nustatyti reikalavimai dera su galiojančiais tarptautiniais įsipareigojimais. Be to, turėtų būti suteiktas papildomas dvejų metų trukmės įgyvendinimo laikotarpis kalbinių reikalavimų taikymui,

1.

„skrydžių vadovas“ - tai asmuo, turintis teisę teikti skrydžių valdymo paslaugas, prižiūrint mokymo darbo vietoje instruktoriui arba savarankiškai;

2.

„skrydžių valdymo paslauga“ - tai paslauga, teikiama, siekiant išvengti susidūrimų tarp orlaivių ir manevravimo lauke tarp orlaivių bei kliūčių ir paspartinti bei išlaikyti tvarkingą oro eismo srautą;

3.

„oro navigacijos paslaugų teikėjai“ - tai visi viešieji arba privatūs subjektai, teikiantys oro navigacijos paslaugas bendrojo oro eismo srityje;

4.

„licencija“ - tai bet kokio pavadinimo sertifikatas, išduotas ir patvirtintas pagal šią direktyvą, leidžiantis jo teisėtam turėtojui teikti skrydžių vadovo paslaugas pagal jame nustatytas teises;

5.

„kvalifikacinis laipsnis“ - tai licencijoje nurodytas arba su licencija susijęs ir jos dalį sudarantis leidimas, nustatantis jai taikomas specialias sąlygas, teises arba apribojimus; licencijoje nurodomas bent vienas iš šių kvalifikacinių laipsnių:

6.

„kvalifikacinė žyma“ - tai toliau išvardyti licencijoje įrašyti leidimai:

kvalifikacinė žyma gali būti susijusi su kvalifikaciniu laipsniu arba licencija ir sudaro jų dalį;

7.

„ICAO vietos nuoroda“ - tai keturių raidžių kodas, sudarytas pagal ICAO vadove DOC 7910 nustatytas taisykles, kuris žymi aeronautikos stacionarios stoties vietą;

8.

„sektorius“ - tai skrydžių valdymo rajono ir (arba) skrydžių informacijos regiono/viršutinio regiono dalis;

9.

„mokymas“ - tai teorinių kursų, praktinių užsiėmimų, įskaitant treniruoklius, ir mokymo darbo vietoje, siekiant įgyti ir išlaikyti kompetenciją teikti saugaus ir aukštos kokybės skrydžių valdymo paslaugas;

10.

„mokymo teikėjas“ - tai organizacija, turinti nacionalinės priežiūros institucijos išduotą sertifikatą teikti vienos iš pirmiau šiame straipsnyje nurodytų arba kelių rūšių mokymus ir šiuo tikslu įgaliota teikti tvirtinimui mokymo kursus, specialaus profesinio mokymo planus arba specialios profesinės kvalifikacijos programas;

11.

„kvalifikaciniai reikalavimai, nustatyti Skrydžių vadovų bendrojo pagrindinio mokymo turinio ir tikslų gairėse“ - tai skrydžių vadovams mokiniams nustatyti pagrindinio mokymo ir mokymo kvalifikaciniam laipsniui įgyti tikslai, apibūdinti Eurokontrolės skrydžių vadovo bendrojo pagrindinio mokymo turinio ir tikslų gairėse (1 etapas: Redaguota), HRS/TSP-002-GUI-01, 2001 7 20 antrasis leidimas; ir Eurokontrolės skrydžių vadovo bendrojo pagrindinio mokymo turinio ir tikslų gairėse (II etapas), HUM.ET1.ST05.1000-GUI-02, 2000 7 20 pirmasis leidimas;

12.

„Reikalavimai skrydžių vadovų 3 europinės klasės medicinos pažymai“ - tai reikalavimai, nustatyti Eurokontrolės reikalavimuose skrydžių vadovų 3 europinės klasės medicinos pažymai, HUM.ET1.ST08.10000-STD-02, 2003 1 31 pirmasis leidimas;

13.

„Specialios profesinės kvalifikacijos programa“ - tai patvirtinta programa, kurioje nurodoma, kaip padalinys palaiko jo išduotų licencijų turėtojų kvalifikaciją;

14.

„vaistai“ - tai tiek pagal receptą, tiek be jo gaunami vaistai;

15.

„psichotropinės medžiagos“ - tai alkoholis, opiatai, kanapės, raminamieji ir migdomieji, kokainas, kitos psichiką stimuliuojančios medžiagos, haliucinogenai ir lakūs skiedikliai, neskaitant kavos ir tabako.

a)

skrydžių vadovo mokinio licencijoje - vienas kvalifikacinis laipsnis arba daugiau, ir

b)

skrydžių vadovo licencijoje - vienas kvalifikacinis laipsnis arba daugiau ir kvalifikacinės žymos.

a)

turi bent jau vidurinio mokslo diplomą arba diplomą, suteikiantį teisę stoti į universitetą;

b)

sėkmingai baigė patvirtintą pirminio parengimo kursą atitinkamam kvalifikaciniam laipsniui arba kvalifikacinei žymai gauti, įskaitant šios direktyvos I priedo A dalyje nurodytą praktinį mokymą ir treniruoklius;

c)

turi galiojančią medicinos pažymą; ir

d)

turi kalbinių žinių, atitinkančių II priede nustatytus reikalavimus.

a)

yra ne jaunesni kaip 21 metų amžiaus; tačiau valstybės narės gali nustatyti išlygos šiam reikalavimui taikymo tvarką, ypač jeigu pareiškėjas mokymosi metu įrodė, kad turi saugioms operacijoms užtikrinti reikalingą kvalifikaciją;

b)

turi mokinio licenciją ir yra baigę patvirtintą mokymo kursą bei sėkmingai išlaikę atitinkamus egzaminus arba gavę įvertinimus, atitinkančius I priedo B dalyje nustatytus reikalavimus.

c)

turi galiojančią medicinos pažymą; ir

d)

turi kalbinių žinių, atitinkančių II priede nustatytus reikalavimus.

a)

praėjusiais laikotarpiais, kurių trukmę nustato nacionalinė priežiūros institucija, naudojosi kvalifikacinio laipsnio ir žymos suteiktomis teisėmis dirbti instruktoriais atitinkamame padalinyje; ir

b)

sėkmingai baigė patvirtintą mokymo darbo vietoje instruktoriaus mokymo kursą, ir įgijo žinių bei pedagoginių įgūdžių, kurie buvo įvertinti laikant atitinkamus egzaminus.

a)

paskutinius 12 mėnesių pareiškėjas naudojosi licencijos suteiktomis teisėmis minimalų valandų skaičių, nurodytą patvirtintoje specialios profesinės kvalifikacijos programoje;

b)

buvo atliktas pareiškėjo teisės naudotis žymos suteiktomis teisėmis įvertinimas pagal I priedo C dalyje nustatytus standartus; ir

c)

pareiškėjas turi galiojančią medicinos pažymą.

a)

žyma dėl skrydžių valdymo iš bokšto (TWR), patvirtinanti licencijos turėtojo kvalifikaciją teikti oro eismo valdymo paslaugą oro uoste, kuriame skrydžiai valdomi iš vienos pozicijos;

b)

žyma dėl antžeminio judėjimo skrydžių valdymo (GMC), patvirtinanti licencijos turėtojo kvalifikaciją teikti antžeminio judėjimo skrydžių valdymo paslaugas;

c)

žyma dėl antžeminio judėjimo skrydžių žvalgos (GMS) kartu su žyma dėl antžeminio judėjimo skrydžių valdymo arba skrydžių valdymo iš bokšto, patvirtinanti licencijos turėtojo kvalifikaciją teikti antžeminio judėjimo skrydžių valdymo paslaugas, naudojant oro uosto antžeminio judėjimo sistemas;

d)

žyma dėl oro skrydžių valdymo (AIR), patvirtinanti licencijos turėtojo kvalifikaciją teikti oro skrydžių valdymo paslaugas;

e)

žyma dėl oro uosto skrydžių valdymo radaru (RAD) kartu su žyma dėl oro skrydžių valdymo arba skrydžių valdymo iš bokšto, patvirtinanti licencijos turėtojo kvalifikaciją teikti oro uosto skrydžių valdymo paslaugas, naudojant žvalgos radaro įrangą.

a)

žyma dėl radaro naudojimo (RAD) patvirtina licencijos turėtojo kvalifikaciją teikti prieigos skrydžių valdymo paslaugą, naudojant pagrindinio ir/arba antrinio radaro įrangą;

b)

žyma dėl tiksliojo prieigos žvalgos radaro naudojimo (PAR) kartu su žyma dėl radaro naudojimo patvirtina licencijos turėtojo kvalifikaciją teikti tiksliojo antžeminio prieigos skrydžių valdymo paslaugas, naudojant tiksliojo prieigos žvalgos radaro įrangą, orlaiviui artėjant tūpti ant kilimo ir tūpimo tako;

c)

žyma dėl panoraminės prieigos žvalgos radaro naudojimo (SRA) kartu su žyma dėl radaro naudojimo patvirtina licencijos turėtojo kvalifikaciją teikti netiksliojo antžeminio prieigos skrydžių valdymo paslaugas, naudojant panoraminės žvalgos įrangą, orlaiviui artėjant tūpti ant kilimo ir tūpimo tako;

d)

žyma dėl papildomos automatinės panoraminės žvalgos (ADS), patvirtinanti licencijos turėtojo kvalifikaciją teikti prieigos skrydžių valdymo paslaugą, naudojant papildomą automatinę panoraminės žvalgos įrangą;

e)

žyma dėl terminalo skrydžių valdymo (TCL) kartu su žyma dėl radaro arba papildomos automatinės žvalgos įrangos naudojimo, patvirtinanti licencijos turėtojo kvalifikaciją teikti oro eismo skrydžių valdymo paslaugas, naudojat visų rūšių panoraminės žvalgos įrangą orlaiviui, esančiam nustatytoje terminalo zonoje ir/arba gretimuose sektoriuose.

a)

žyma dėl radaro naudojimo (RAD), patvirtinanti licencijos turėtojo kvalifikaciją teikti zonos skrydžių valdymo paslaugas, naudojant panoraminės žvalgos radaro įrangą;

b)

žyma dėl papildomos automatinės panoraminės žvalgos (ADS), patvirtinanti licencijos turėtojo kvalifikaciją teikti zonos skrydžių valdymo paslaugas, naudojant papildomos automatinės panoraminės žvalgos įrangą;

c)

žyma dėl terminalo skrydžių valdymo (TCL) kartu su žyma dėl radaro arba papildomos automatinės panoraminės žvalgos įrangos naudojimo, patvirtinanti licencijos turėtojo kvalifikaciją teikti oro eismo skrydžių valdymo paslaugas, naudojat visų rūšių panoraminės žvalgos įrangą orlaiviui, esančiam nustatytoje terminalo zonoje ir/arba gretimuose sektoriuose;

d)

žyma dėl jūrinio skrydžių valdymo (OCL), patvirtinanti licencijos turėtojo kvalifikaciją teikti oro eismo skrydžių valdymo paslaugas orlaiviui, esančiam jūrinio skrydžių valdymo zonoje.

a)

licencijų išdavimą, naudojimą, sustabdymą ir panaikinimą;

b)

mokymo teikėjų sertifikavimą;

c)

mokymo kursų, specialaus profesinio mokymo planų ir kvalifikacijos programų tvirtinimą;

d)

kvalifikacijos egzaminuotojų tvirtinimą;

e)

mokymo sistemos stebėseną ir auditą; ir

f)

atitinkamų apeliacinių ir informavimo mechanizmų nustatymą.

—

atsižvelgdamas į EB Sutarties 266 ir 267 straipsnius dėl Europos investicijų banko (EIB) įsteigimo ir prie EB Sutarties pridėtą protokolą dėl Europos investicijų banko statuto,

—

atsižvelgdamas į 1996 m. gegužės 15 d. Pirmininkų sueigos sprendimą vadovaujant atsakingam komitetui organizuoti kasmetines diskusijas dėl skolinimo prioritetų, metinio pranešimo bei dėl EIB veiklos krypčių,

—

atsižvelgdamas į EIB grupės 2003 metų veiklos pranešimą, jos bendrą 2004-2006 m. veiklos planą, Europos investicijų fondo (EIF) 2003 metų pranešimą, 2003 finansinių metų Audito komiteto ataskaitą ir valdymo komiteto atsakymus bei EIB pirmininko klausymus atsakingame komitete 2004 m. lapkričio 23 d.,

—

atsižvelgdamas į 2004 m. birželio 2 d. pareiškimą dėl EIB valdymo,

—

atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2003 m. kasmetiniame pranešime išdėstytas pastabas,

—

atsižvelgdamas į 2000 m. sausio mėnesio Komisijos ir EIB bendradarbiavimo susitarimą,

—

atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos susitikimų 2000 m. kovo 23 ir 24 d. Lisabonoje, 2001 m. birželio 15 ir 16 d. Gioteborge bei 2003 m. gruodžio 12 ir 13 d. Briuselyje pirmininkavusių valstybių narių išvadas,

—

atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 22 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Europos investicijų banko 2002 metų veiklos ataskaitos (1),

—

atsižvelgdamas į Europos Parlamento Darbo tvarkos taisyklių 112 straipsnio 2 dalį ir 45 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A6-0032/2005),

A.

kadangi EIB yra valstybinis bankas, įsteigtas EB sutartimi kaip privilegijuota finansinė institucija, turinti siekti Europos Sąjungos tikslų investuotadama į projektus veikdama kaip tokių investicijų katalizatorius, o Lisabonos ir Gioteborgo Europos Vadovų Tarybų susitikimuose buvo dar kartą patvirtintas EIB indėlis siekiant šių tikslų; kadangi Europos Vadovų Taryba minėtų susitikimų metu plačiai išaiškino šių tikslų esmę, tai yra, kad šiais tikslais siekiama sukurti žiniomis ir socialine sanglauda pagrįstą ekonomikos sistemą, kuri atsižvelgtų į vietos ir pasaulinius aplinkos apsaugos diktuojamus apribojimus,

B.

kadangi šių Europos Tarybos Vadovų susitikimų metu Europos Sąjunga iškėlė sau tikslą tapti konkurencingiausia ir dinamiškiausia žiniomis pagrįsta ekonomika pasaulyje, kurioje tvarus ekonomikos augimas reikštų daugiau ir geresnių darbo vietų, tvirtesnę socialinę sanglaudą ir aplinkos apsaugos reikalavimų laikymąsi; kadangi šiam tikslui pasiekti reikia didelių investicijų; kadangi pripažinta EIB vaidmens svarba, ypač įgyvendinant „Augimo“ iniciatyvą; kadangi Europos Parlamentas taip pat pabrėžė ypatingą rizikos kapitalo, mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) ir žmogiškojo kapitalo finansavimo iš nuosavų išteklių svarbą,

C.

kadangi tarp atskirų valstybių narių yra didelių MVĮ suteikiamų kreditų paklausos ir skiriamų kreditų skirtumų,

D.

kadangi 2003 m. suteiktų paskolų suma buvo 46,6 milijardo eurų, susidedanti iš 37,3 milijardo eurų ES šalims (80 proc.), 5,7 milijardo eurų naujoms ir būsimoms valstybėms narėms, 3,6 milijardo eurų valstybėms partnerėms, įskaitant 2,1 milijardo eurų Europos-Viduržemio jūros regiono partnerystės valstybėms ir 0,5 milijardo eurų Afrikos, Karibų jūros baseino bei Ramiojo vandenyno valstybėms ir užjūrio šalims bei teritorijoms, o iš jų 40 procentų paskolų buvo suteikta per tarpininkaujančius bankus,

E.

kadangi EIB svarba Sąjungos institucinėje struktūroje, didelis kapitalas, kurį jis valdo ar kurį jis veikia kaip katalizatoriusbei kapitalo dalies kilmė iš Sąjungos biudžeto yra pakankama priežastis pateisinti nuolatinį EIB dialogą su Europos Parlamentu, Taryba ir Komisija, taip pat Audito Rūmų (tais atvejais, kai kalba eina apie Europos Sąjungos kapitalą) ir Europos kovos su sukčiavimu tarnybos kontrolę,

F.

kadangi EIB vaidina svarbų vaidmenį ir turi skatinamąjį poveikį sutelkiant kitus finansavimo šaltinius, skatinant privataus sektoriaus dalyvavimą ir pasidalijimą rizika, ypač naudojantis rizikos kapitalo instrumentais ir teikiant garantijas,

1.

džiaugiasi dėl EIB 2003 metų veiklos ataskaitos ir dėl skaidresnės viešai pateiktos informacijos bei dėl gerų ryšių, užmegztų su EIB.

2.

ragina EIB toliau aktyviai remti Lisabonos ir Gioteborgo Europos Vadovų Tarybos susitikimuose suformuotą strategiją, ypač per „Naujovė 2010“ iniciatyvą ir „Augimo“ iniciatyvą finansuojant infrastruktūrų programas bei mokslinių tyrimų ir plėtros projektus bei veikiant kaip katalizatoriui valstybės ir privačioms investicijoms; siūlo, kad EIB glaudžiau bendradarbiautų su Komisija ir Europos centriniu banku dėl protingų taisyklių, leidžiančių suteikti atitinkamas paskolas nepažeidžiant valstybių narių viešojo įsiskolinimo tęstinumo, nustatymo;

3.

skatina EIB teikti prioritetą transeuropinių tinklų finansavimui; remia EIB sprendimą daugiau investuoti į atsinaujinančios energijos sektorių ir laikyti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos prevenciją svarbiu kriterijumi atrenkant remtinus projektus;

4.

sveikina EIB, kad toliau plėtojamos smulkiam verslui prieinamos paskolos; ragina EIB taip pat atkreipti dėmesį ir į socialinės ekonomikos bei vietinių paslaugų sektorių, kuris, atsižvelgiant į dabartines demografines tendencijas, yra labai svarbus užtikrinant optimalų dalyvavimą darbiniame gyvenime ir socialinę sanglaudą;

5.

siekiant sumažinti didelius skirtumus tarp valstybių narių, ragina EIB pagerinti paskolų MVĮ suteikimą tose valstybėse narėse, kurios atsilieka pagal gaunamas EIB paskolas;

6.

atkreipia dėmesį į JT tarptautinius mikrokredito metus ir ragina EIB tai įtraukti į 2005 m. programas;

7.

ragina EIB priimti konkrečias taisykles, apibrėžiančias jam pateiktų projektų įvertinimo kokybinius kriterijus ir sistemingą gautų rezultatų nagrinėjimą ir leidžiančios įvertinti realų indėlį siekiant Lisabonos strategijos tikslų;

8.

pripažįsta ekonominį ir socialinį EIB veiklos poveikį skatinant MVĮ augimą ir užimtumą; tačiau ragina EIB šį poveikį padidinti pagerinant MVĮ pasinaudojimo rizikos kapitalu administracines struktūras ir skatinant vietinių ir regioninių finansinių partnerių galimybes pasinaudoti jo veikla;

9.

sveikina EIB padarius progresą paskutiniaisiais metais nustatant Sąjungos remiamų projektų atrinkimo kriterijus; ragina jį išaiškinti antrankos kriterijus ir konkrečiai įvertinti rezultatus tikslų atžvilgiu;

10.

primygtinai reikalauja sumažinti didelę administracinę naštą MVĮ ir bankams, kad jie galėtų turėti daugiau naudos iš EIF kapitalo; ragina atkreipti ypatingą dėmesį į „Naujovė 2010“ iniciatyvą ir sumažinti projektams keliamus reikalavimus;

11.

pripažįsta EIB norą prisidėti prie Lisabonos proceso, pabrėžia svarbų EIF vaidmenį, atliekamą per „Naujovė 2010“ iniciatyvą, ir ragina EIB sustiprinti savo, kaip Sąjungos modernizavimo finansinės varomosios jėgos, vaidmenį, pirmiausia per paramą moksliniams tyrimams, ir ypač pramonės šakoms, naudojančioms aukštąsias technologijas;

12.

ragina EIB, veikiant už Sąjungos ribų, išaiškinti tokios savo veiklos už ES ribų virš labai bendro Komisijos įgaliojimo kriterijus, remiantis Europos Parlamento rekomendacijomis dėl bendradarbiavimo ir Pasaulio Banko bei kitų plėtros bankų rekomendacijomis;

13.

remia EIB pastangas optimaliai koordinuoti veiksmus su Komisija pasinaudojant bendra darbo grupe; siūlo oficialiai įteisinti šį koordinavimą ir į jį įtraukti Europos Parlamentą;

14.

skatina EIB atlikti išsamesnį tyrimą dėl Sąjungos ir EIB investicijų indėlio regionų plėtrai ir apibrėžti atitinkamus rodiklius, kaip rekomenduoja jo paties veiklos vertinimo skyrius;

15.

rekomenduoja, kad EIB ir toliau tiksliau nustatinėtų savo pasaulinių paskolų galutinio paskirstymo kriterijus, ir skatina EIB sukurti skaidrią procedūrą, kad būtų galima patikrinti ir įvertinti, kaip tarpininkaujantys bankai naudoja paskolas, ypač todėl, kad būtina patikrinti, ar galutiniai gavėjai iš tikrųjų turi naudos iš palankaus EIB suteikiamų paskolų pobūdžio; mano, kad EIB turėtų imtis aktyvaus vaidmens prižiūrint pasaulines paskolas ir, jei reikia, padidinant jų skatinimą ir suteikimą;

16.

ragina Audito Rūmus užtikrinti, kad dėl EIB teikiamų paskolų sąlygų ir subsidijų, kurias įgalintas skirti įvairiems projektams, tam tikri gavėjai negalėtų gauti netiesioginės naudos iš nederamų subsidijų, kai jie gali gauti finansavimą rinkoje; primygtinai ragina EIB suteikti Audito Rūmams neribotą prieigą prie tam reikalingos informacijos, įskaitant, kur reikia, konfidencialios ar rinkos požiūriu jautrios komercinės informacijos;

17.

sveikina EIB padarius pažangą bendraujant su visuomene ir nevyriausybinėmis organizacijomis (NVO) ir paskelbus pranešimus dėl EIB projektų besivystančiose šalyse aplinkos ir jų socialinio poveikio įvertinimo;

18.

rekomenduoja vystyti specialią informacijos kampaniją apie EIB veiklą MVĮ atžvilgiu naujose valstybėse narėse;

19.

labai pritaria 2004 m. birželio 15 d. Direktorių valdybos priimtiems pasiūlymams dėl skaidrumo; ketina aktyviai dalyvauti šiame pranešime numatytoje konsultacijų procedūroje, susijusioje su Jungtinių Tautų konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreptis į teismus aplinkosaugos klausimais (Orhuso Konvencijos) įgyvendinimu; pabrėžia, kad konsultacijų procedūros metu svarbu atsižvelgti į institucijų ir NVO pateiktus prašymus;

20.

mano, kad, sutinkamai su vertinimo komiteto kasmetine ataskaita ir veiklos vertinimo skyriaus rekomendacijoms, didesnis dėmesys turi būti sutelkiamas EIB audito pagerinimui; mano, kad šiame procese turi dalyvauti Europos Parlamentas;

21.

atsižvelgdamas į pasikartojančius kaltinimus spaudoje, susijusius su galimais vyresniųjų EIB vadovaujančių darbuotojų interesų konfliktais, pritaria EIB sprendimui po minėto pranešimo A6-0032/2005 priėmimo pateikti paaiškinimus šiuo klausimu; su malonumu pritaria EIB Statuto ir Darbo tvarkos taisyklių pakeitimams, susijusiems su valdymu, kurie buvo padaryti po 2004 m. gegužės 1 d. dėl Europos Sąjungos plėtros į ją įstojus dešimčiai naujų valstybių narių; pritaria sprendimui paskelbti EIB interneto svetainėje visus elgesio kodeksus, kurie taikomi EIB sprendimus priimančioms institucijoms;

22.

ragina EIB ir toliau kasmet pateikinėti Europos Parlamentui ir visuomenei raštišką ataskaitą apie veiksmus, kurių buvo imtasi siekiant pagerinti jo veikimą pagal laiku priimtą 2004 m. balandžio 22 d. Europos Parlamento rezoliuciją; tuo tarpu pripažįsta, kad būtina toliau tirti, kokias priemones reikėtų panaudoti siekiant pagerinti EIB priežiūrą tiek jo nuosavų lėšų, tiek iš Europos Sąjungos biudžeto jam skirtų lėšų panaudojimo srityse;

23.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir EIB.