13.12.2005

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 316/1

---

Euro kursas (1)

2005 m. gruodžio 12 d.

(2005/C 316/01)

1 euro=

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,1925
JPY	Japonijos jena	143,46
DKK	Danijos krona	7,4487
GBP	Svaras sterlingas	0,67430
SEK	Švedijos krona	9,4405
CHF	Šveicarijos frankas	1,5413
ISK	Islandijos krona	75,32
NOK	Norvegijos krona	7,9775
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CYP	Kipro svaras	0,5733
CZK	Čekijos krona	29,090
EEK	Estijos kronos	15,6466
HUF	Vengrijos forintas	254,45
LTL	Lietuvos litas	3,4528
LVL	Latvijos latas	0,6970
MTL	Maltos lira	0,4293
PLN	Lenkijos zlotas	3,8387
RON	Rumunijos lėja	3,6438
SIT	Slovėnijos tolaras	239,51
SKK	Slovakijos krona	38,020
TRY	Turkijos lira	1,6118
AUD	Australijos doleris	1,5831
CAD	Kanados doleris	1,3747
HKD	Honkongo doleris	9,2469
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	1,6836
SGD	Singapūro doleris	2,0053
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 232,03
ZAR	Pietų Afrikos randas	7,5615
CNY	Kinijos ženminbi juanis	9,6318
HRK	Kroatijos kuna	7,3933
IDR	Indijos rupija	11 631,65
MYR	Malaizijos ringitas	4,503
PHP	Filipinų pesas	63,936
RUB	Rusijos rublis	34,2870
THB	Tailando batas	49,177

---

(1)  

Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.

---

13.12.2005

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 316/2

---

Leidimas teikti valstybės pagalbą remiantis EB sutarties 87 ir 88 straipsnių nuostatomis

Atvejai, kuriems Komisija neprieštarauja

(2005/C 316/02)

(Tekstas svarbus EEE)

Priėmimo data:

Valstybė narė: Danija

Pagalbos Nr.: N 269/05

Pagalbos pavadinimas: High Technology Foundation

Tikslas: Moksliniai tyrimai ir technologijų plėtra — Visi sektoriai

Teisinis pagrindas: Lov nr. 1459 af 22. December 2004

Didžiausias pagalbos intensyvumas: 100 %, 75 %, 50 %

Trukmė: 2005-2010

Sprendimo autentišką tekstą be konfidencialių duomenų galima rasti adresu:

http://europa.eu.int/comm/secretariat_general/sgb/state_aids/

Priėmimo data:

Valstybė narė: Italija [Markė]

Bylos numeris: N 299/2004

Pavadinimas: Bendras nuosavo kapitalo finansavimas

Tikslas: Pagalbos schemos tikslas — padėti Markės regiono MVĮ, kurioms trūksta nuosavo kapitalo

Teisinis pagrindas: Progetto di Deliberazione della Giunta regionale per l'adozione del «Quadro attuativo dell'articolo 3 della LR N. 5/2003»

Biudžetas: 10 mln. EUR

Trukmė:

Sprendimo autentišką tekstą be konfidencialių duomenų galima rasti adresu:

http://europa.eu.int/comm/secretariat_general/sgb/state_aids/

Priėmimo data:

Valstybė narė: Vācija (Land Schleswig-Holstein)

Pagalbos Nr.: N 307/2005

Pagalbos pavadinimas: Nord Power Innovationspark Lübeck

Tikslas: Moksliniai tyrimai ir technologijų plėtra — Regioninė plėtra — Aplinkos apsauga (Elektros, dujų ir vandens tiekimas)

Teisinis pagrindas: Jährliches Haushaltsgesetz des Landes Schleswig-Holstein: Einzelplan 0602, TG 62 (MWV)

Biudžetas: 541 170 EUR

Didžiausias pagalbos intensyvumas: 30 %

Trukmė: 2005-2006

Sprendimo autentišką tekstą be konfidencialių duomenų galima rasti adresu:

http://europa.eu.int/comm/secretariat_general/sgb/state_aids/

Sprendimo priėmimo data:

Valstybė narė: Jungtinė Karalystė (Škotija)

Pagalbos Nr.: N 680/2001

Pavadinimas: Turto rėmimo schema

Tikslas: Remti privataus sektoriaus pastatų statybą komerciniais tikslais. (Įmonės, veikiančios turto panaudojimo statyboms sektoriuje, ir, kadangi tai susiję su galutiniais subsidijuojamų pastatų naudotojais, įmonės, veikiančios bet kuriame sektoriuje.)

Teisinis pagrindas: Enterprise and New Towns (Scotland) Act 1990, as amended on 1 April 2001 by Scottish Statutory Instrument 2001 No 126. Local Government Act 1973. Section 171 of Local Government Act etc (Scotland) Act 1994

Biudžetas: 20–23 mln. GBP kasmet

Pagalbos intensyvumas arba suma: Didžiausias intensyvumas pagal pagalbos regionams žemėlapį ir Reglamentą (EB) Nr. 70/2001

Trukmė: Iki 2006 12 31

Kita informacija: Metinė įgyvendinimo ataskaita

Sprendimo autentišką tekstą be konfidencialių duomenų galima rasti adresu:

http://europa.eu.int/comm/secretariat_general/sgb/state_aids/

Sprendimo data:

Valstybė narė: Belgija

Pagalbos Nr.: NN 136/03

Pavadinimas: Belgijos sektoriniai fondai

Tikslas: Įmonių dalyvavimas įgyvendinant socialinius tikslus pagal jų veiklos sektoriaus poreikius

Teisinis pagrindas: Wet van 7 januari 1958 betreffende de fondsen voor bestaanszekerheid

Loi du 7 janvier 1958 concernant les Fonds de sécurité d'existence

Trukmė: Skirtinga, atsižvelgiant į kolektyvines sutartis ir bendrus prekybos susitarimus, galiojančius skirtinguose veiklos sektoriuose

Kita informacija: Valstybė nedalyvauja fondų kūrime, veikloje, finansavime ar vadyboje

Pagalbos forma

Netaikoma. Sektoriaus įmonės pačios dengia mokymo išlaidas pagal sektoriaus poreikius, sektoriaus socialiniams partneriams savo iniciatyva sukuriant sektorinį fondą ir įnešant į jį mokesčius

Sprendimo autentišką tekstą be konfidencialių duomenų galima rasti adresu:

http://europa.eu.int/comm/secretariat_general/sgb/state_aids/

---

13.12.2005

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 316/4

---

Valstybių narių pranešama informacija apie valstybės pagalbą, teikiamą pagal 2001 m. sausio 12 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 70/2001 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo valstybės pagalbai mažoms ir vidutinėms įmonėms, iš dalies pakeistą 2004 m. vasario 25 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 364/2004

(2005/C 316/03)

(Tekstas svarbus EEE)

Pagalbos numeris	XS 8/04
Valstybė narė	Austrija
Regionas	Kapfenbergo miestas, NUTS III regionas, rytinė Aukštutinė Štirija
Pagalbos schemos arba įmonės, gaunančios individualią pagalbą, pavadinimas	Parama Kapfenbergo miesto centro plėtrai
Teisinis pagrindas	Innenstadtförderungsrichtlinie gemäß Beilage (Innenstadtförderung der Stadt Kapfenberg) Beihilfenrelevant nach KMU-Freistellung sind die Punkte: 3.3. Maßnahmen zur Verbesserung und Attraktivierung von Geschäftslokalen und Außenanlagen 3.6. Planungs- und Beratungsleistungen
Planuojamos metinės išlaidos arba bendra įmonei suteiktos individualios pagalbos suma	Pagalbos schema	Bendra pagalbos suma	0,8 mln. EUR
		Garantuotos paskolos
	Individuali pagalba	Metinė bendra suma
		Garantuotos paskolos
Maksimalus pagalbos intensyvumas	Pagal reglamento 4 straipsnio 2–6 dalis ir 5 straipsnį		Taip
Įgyvendinimo data	2004 8 1 3.3 ir 3.6 pagalbos schemos punktams
Pagalbos schemos arba individualios pagalbos laikotarpis	Iki 2006 12 31
Pagalbos tikslas	Pagalba MVĮ		Taip
Ekonomikos sektoriai	Visi sektoriai, kuriems gali būti skiriama pagalba MVĮ		Taip
Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas	Pavadinimas: Stadtgemeinde Kapfenberg
	Adresas: Koloman-Wallisch-Platz 1 A-8605 Kapfenberg
Didelės individualiai teikiamos pagalbos subsidijos	Pagal reglamento 6 straipsnį		Taip

Pagalbos Nr.	XS 84/04
Valstybė narė	Jungtinė Karalystė
Regionas	Vakarų Velsas ir Valleys 1 tikslo regionas
Pagalbos schemos arba įmonės, gaunančios individualią pagalbą, pavadinimas	Amgen Cymru (Cynon Valley Waste Disposal Co. Ltd) — Bryn Pica Recycling Center (perdirbimo centras)
Teisinis pagrindas	The Industrial Development Act 1982
Planuojamos metinės išlaidos pagal schemą arba bendra įmonei suteiktos individualios pagalbos suma	Pagalbos schema	Metinė bendra suma
		Garantuotos paskolos
	Individuali pagalba	Bendra pagalbos suma	510 000 GBP
		Garantuotos paskolos
Maksimalus pagalbos intensyvumas	Pagal reglamento 4 straipsnio 2–6 dalis ir 5 straipsnį		Taip
Įgyvendinimo data	Nuo 2004 8 26
Pagalbos schemos arba individualios pagalbos laikotarpis	Iki 2006 8 31
Pagalbos tikslas	Pagalba MVĮ		Taip
Ekonomikos sektoriai	Atskiri sektoriai		Taip
	Kitos paslaugos (perdirbimas)		Taip
Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas	Pavadinimas: Welsh European Funding Office
	Adresas: Cwm Cynon Business Park Mountain Ash, CF45 — 4ER
Didelės individualiai teikiamos pagalbos subsidijos	Pagal reglamento 6 straipsnį		Taip

Pagalbos numeris	XS 88/04
Valstybė narė	Vokietija
Regionas	Brandenburgas
Pagalbos schemos arba įmonės, gaunančios individualią pagalbą, pavadinimas	2004 m. kovo 31 d. Brandenburgo žemės ekonomikos ministerijos gairės efektyviam energijos panaudojimui ir atsinaujinančios energijos šaltinių eksploatavimui (REN programa) skatinti
Teisinis pagrindas	§§ 44, 23 der Landeshaushaltsordnung (LHO) sowie die hierzu ergangenen Verwaltungsvorschriften in der jeweils gültigen Fassung
Planuojamos metinės išlaidos arba bendra įmonei suteiktos individualios pagalbos suma	Pagalbos schema	Metinė bendra suma	apie 2 mln. EUR
		Garantuotos paskolos
	Individuali pagalba	Bendra pagalbos suma
		Garantuotos paskolos
Maksimalus pagalbos intensyvumas	Pagal reglamento 4 straipsnio 2–6 dalis ir 5 straipsnį		Taip
Įgyvendinimo data	2004 m. gegužės 6 d. įsigaliojus gairėms
Pagalbos schemos arba individualios pagalbos laikotarpis	Iki 2006 m. gruodžio 31 d. (vėliausia data pagalbos suteikimui)
Pagalbos tikslas	Pagalba MVĮ		Taip
Ekonomikos sektoriai	Visi sektoriai, kuriems gali būti skiriama pagalba MVĮ		Taip
Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas	Pavadinimas: Investitionsbank des Landes Brandenburg (ILB)
	Adresas: Steinstraße 104-106 D-14480 Potsdam
Didelės individualiai teikiamos pagalbos subsidijos	Pagal reglamento 6 straipsnį		Taip

Pagalbos Nr.	XS 91/04
Valstybė narė	Jungtinė Karalystė
Regionas	Vakarų Velsas ir Valleys 1 tikslo regionas
Pagalbos schemos arba įmonės, gaunančios individualią pagalbą, pavadinimas	Court Vale Developments Ltd.
Teisinis pagrindas	Industrial Development Act 1982
Planuojamos metinės išlaidos pagal schemą arba bendra įmonei suteiktos individualios pagalbos suma	Pagalbos schema	Metinė bendra suma
		Garantuotos paskolos
	Individuali pagalba	Bendra pagalbos suma	198 050 GBP
		Garantuotos paskolos
Maksimalus pagalbos intensyvumas	Pagal reglamento 4 straipsnio 2–6 dalis ir 5 straipsnį		Taip
Įgyvendinimo data	Nuo 2005 1 1
Pagalbos schemos arba individualios pagalbos laikotarpis	Iki 2006 12 31
Pagalbos tikslas	Pagalba MVĮ		Taip
Ekonomikos sektoriai	Visi sektoriai, kuriems gali būti skiriama pagalba MVĮ		Taip
Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas	Pavadinimas: Welsh European Funding Office
	Adresas: Cwm Cynon Business Park Mountain Ash CF45 4ER
Didelės individualiai teikiamos pagalbos subsidijos	Pagal reglamento 6 straipsnį		Taip

Pagalbos numeris	XS 95/04
Valstybė narė	Vokietija
Regionas	netaikytina
Pagalbos schemos arba įmonės, gaunančios individualią pagalbą, pavadinimas	Naujovių skatinimas MVĮ, gerinant prieigą prie turimų mokslo, technikos ir ekonomikos duomenų
Teisinis pagrindas	§ 44 Bundeshaushaltsordnung (BHO)
Planuojamos metinės išlaidos arba bendra įmonei suteiktos individualios pagalbos suma	Pagalbos schema	Bendra pagalbos suma	0,6–1 mln. EUR
		Garantuotos paskolos
	Individuali pagalba	Metinė bendra suma
		Garantuotos paskolos
Maksimalus pagalbos intensyvumas	Pagal reglamento 4 straipsnio 2–6 dalis ir 5 straipsnį		Taip
Įgyvendinimo data	2005 3 1
Pagalbos schemos arba individualios pagalbos laikotarpis	Iki 2006 12 31
Pagalbos tikslas	Pagalba MVĮ		Taip
Ekonomikos sektoriai	Tik sektoriai, kuriems gali būti skiriama pagalba MVĮ		Taip
Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas	Pavadinimas: Bundesministerium für Wirtschaft und Arbeit Referat VI B 4
	Adresas: Scharnhorststraße 34-37 D-10115 Berlin
Didelės individualiai teikiamos pagalbos subsidijos	Pagal reglamento 6 straipsnį		Taip

Pagalbos numeris	XS 96/04
Valstybė narė	Vokietija
Regionas	netaikytina
Pagalbos schemos arba įmonės, gaunančios individualią pagalbą, pavadinimas	Parama vidutinių įmonių taikomiesiems projektams, dalyvaujantiems Ekonomikos ir darbo ministerijos parengtoje iniciatyvoje „FIT für den Wissenswettbewerb“
Teisinis pagrindas	§ 44 Bundeshaushaltsordnung (BHO)
Planuojamos metinės išlaidos arba bendra įmonei suteiktos individualios pagalbos suma	Pagalbos schema	Bendra pagalbos suma	0,75–1,25 mln. EUR
		Garantuotos paskolos
	Individuali pagalba	Metinė bendra suma
		Garantuotos paskolos
Maksimalus pagalbos intensyvumas	Pagal reglamento 4 straipsnio 2–6 dalis ir 5 straipsnį		Taip
Įgyvendinimo data	2005 3 1
Pagalbos schemos arba individualios pagalbos laikotarpis	Iki 2006 12 31
Pagalbos tikslas	Pagalba MVĮ		Taip
Ekonomikos sektoriai	Tik sektoriai, kuriems gali būti skiriama pagalba MVĮ		Taip
Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas	Pavadinimas: Bundesministerium für Wirtschaft und Arbeit Referat VI B 4
	Adresas: Scharnhorststraße 34-37 D-10115 Berlin
Didelės individualiai teikiamos pagalbos subsidijos	Pagal reglamento 6 straipsnį		Taip

Pagalbos Nr.	XS 98/04
Valstybė narė	Jungtinė Karalystė
Regionas	Vakarų Velsas ir Valleys 1 tikslo regionas
Pagalbos schemos arba įmonės, gaunančios individualią pagalbą, pavadinimas	Welsh Application Service Provider (WASP): 11 etapas
Teisinis pagrindas	Industrial Development Act 1982
Planuojamos metinės išlaidos pagal schemą arba bendra įmonei suteiktos individualios pagalbos suma	Pagalbos schema	Metinė bendra suma	544 407 GBP
		Garantuotos paskolos
	Individuali pagalba	Bendra pagalbos suma
		Garantuotos paskolos
Maksimalus pagalbos intensyvumas	Pagal reglamento 4 straipsnio 2–6 dalis ir 5 straipsnį		Taip
Įgyvendinimo data	Nuo 2004 8 1
Pagalbos schemos arba individualios pagalbos laikotarpis	Iki 2006 12 31 NB Kaip pažymėta pirmiau, pagalba buvo patvirtinta iki 2006 m. gruodžio 31 d. Mokėjimai pagal šį patvirtinimą gali tęstis (remiantis N+2) iki 2007 m. liepos 31 d.
Pagalbos tikslas	Pagalba MVĮ		Taip
Ekonomikos sektoriai	Visi sektoriai, galintys pasinaudoti mažoms ir vidutinėms įmonėms skiriama pagalba		Taip
Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas	Pavadinimas: Welsh European Funding Office
	Adresas: Cwm Cynon Business Park Mountain Ash CF45 4ER
Didelės individualiai teikiamos pagalbos subsidijos	Pagal reglamento 6 straipsnį		Taip

Pagalbos Nr.	XS 101/04
Valstybė narė	Jungtinė Karalystė
Regionas	Anglija
Pagalbos schemos arba įmonės, gaunančios individualią pagalbą, pavadinimas	Business Development Credits (Kreditai verslo vystymui)
Teisinis pagrindas	Appropriation Act 2004
Planuojamos metinės išlaidos pagal schemą arba bendra įmonei suteiktos individualios pagalbos suma	Pagalbos schema	Metinė bendra suma	2 mln. GBP
		Garantuotos paskolos
	Individuali pagalba	Bendra pagalbos suma	3 000 GBP vienai MVĮ
		Garantuotos paskolos
Maksimalus pagalbos intensyvumas	Pagal reglamento 4 straipsnio 2–6 dalis ir 5 straipsnį		Taip
Įgyvendinimo data	Nuo 2004 m. spalio mėn.
Pagalbos schemos arba individualios pagalbos laikotarpis	Iki 2007 6 30
Pagalbos tikslas	Pagalba MVĮ		Taip
Ekonomikos sektoriai	Visi sektoriai, kuriems gali būti skiriama pagalba MVĮ		Taip
Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas	Pavadinimas: United Kingdom Trade & Investment
	Adresas: Antonia Yeolanda Lopes International Trade Development Group, Regional Directorate/TDU 7th Floor, Kingsgate House 66-74 Victoria Street London SW1E 6SW
Didelės individualiai teikiamos pagalbos subsidijos	Pagal reglamento 6 straipsnį		Taip

Pagalbos Nr.	XS 129/04
Valstybė narė	Lenkija
Regionas	Visos 16 provincijų
Pagalbos schemos arba įmonės, gaunančios individualią pagalbą, pavadinimas	Negrąžintina finansinė pagalba, kurią skiria finansuojanti regiono institucija konsultavimo paslaugoms, kad įmonės veiktų pagal Lenkijos standartus arba ES teisės aktus darbuotojų sveikatos ir saugos srityje.
Teisinis pagrindas	Art. 6 ustawy z dnia 9 listopada 2000 r. o utworzeniu Polskiej Agencji Rozwoju Przedsiębiorczości. § 24 ustęp 3 punkt 4 Rozporządzenia Ministra Gospodarki i Pracy z dnia 17 sierpnia 2004 r. w sprawie udzielania przez Polską Agencję Rozwoju Przedsiębiorczości pomocy finansowej niezwiązanej z programami operacyjnymi
Planuojamos metinės išlaidos arba bendra įmonei suteiktos individualios pagalbos suma	Pagalbos schema	Metinė bendra suma	1,55 mln. EUR
		Garantuotos paskolos
	Individuali pagalba	Bendra pagalbos suma
		Garantuotos paskolos
Maksimalus pagalbos intensyvumas	Pagal reglamento 4 straipsnio 2–6 dalis ir 5 straipsnį		Taip
Įgyvendinimo data	2004 8 28 — Dekreto įsigaliojimo data
Pagalbos schemos arba individualios pagalbos laikotarpis	Iki 2005 7 31
Pagalbos tikslas	Pagalba MVĮ		Taip
Ekonomikos sektoriai	Visi sektoriai, kuriems gali būti skiriama pagalba MVĮ		Taip
Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas	Pavadinimas: Regioninė finansuojanti institucija (1)
Didelės individualiai teikiamos pagalbos subsidijos	Pagal reglamento 6 straipsnį		Taip

Pagalbos Nr.	XS 131/04
Valstybė narė	Lenkija
Regionas	13 provincijų (Dolnośląskie, Kujawsko-Pomorskie, Lubelskie, Lubuskie, Łódzkie, Małopolskie, Opolskie, Podkarpackie, Podlaskie, Pomorskie, Świętokrzyskie, Warmińsko-Mazurskie, Zachodniopomorskie)
Pagalbos schemos arba įmonės, gaunančios individualią pagalbą, pavadinimas	Negrąžintina finansinė pagalba, kurią skiria finansuojanti regiono institucija konsultavimo paslaugoms
Teisinis pagrindas	Art. 6 ustawy z dnia 9 listopada 2000 r. o utworzeniu Polskiej Agencji Rozwoju Przedsiębiorczości. § 24 ustęp 3 punkt 1, 2, 3 Rozporządzenia Ministra Gospodarki i Pracy z dnia 17 sierpnia 2004 r. w sprawie udzielania przez Polską Agencję Rozwoju Przedsiębiorczości pomocy finansowej niezwiązanej z programami operacyjnymi
Planuojamos metinės išlaidos arba bendra įmonei suteiktos individualios pagalbos suma	Pagalbos schema	Metinė bendra suma	9,57 mln. EUR
		Garantuotos paskolos
	Individuali pagalba	Bendra pagalbos suma
		Garantuotos paskolos
Maksimalus pagalbos intensyvumas	Pagal reglamento 4 straipsnio 2–6 dalis ir 5 straipsnį		Taip
Įgyvendinimo data	2004 8 28 — Dekreto įsigaliojimo data
Pagalbos schemos arba individualios pagalbos laikotarpis	Iki 2005 11 30
Pagalbos tikslas	Pagalba MVĮ		Taip
Ekonomikos sektoriai	Visi sektoriai, kuriems gali būti skiriama pagalba MVĮ		Taip
Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas	Pavadinimas: Regionalne Instytucje Finansujące (2)
Didelės individualiai teikiamos pagalbos subsidijos	Pagal reglamento 6 straipsnį		Taip

Pagalbos Nr.	XS 132/04
Valstybė narė	Lenkija
Regionas	Visos 16 provincijų
Pagalbos schemos arba įmonės, gaunančios individualią pagalbą, pavadinimas	Finansinė pagalba, skiriama verslui kaip negrąžintina finansinė pagalba investicijoms
Teisinis pagrindas	Art. 6 ustawy z dnia 9 listopada 2000 r. o utworzeniu Polskiej Agencji Rozwoju Przedsiębiorczości. § 5 punkt 2 Rozporządzenia Ministra Gospodarki i Pracy z dnia 17 sierpnia 2004 r. w sprawie udzielania przez Polską Agencję Rozwoju Przedsiębiorczości pomocy finansowej niezwiązanej z programami operacyjnymi
Planuojamos metinės išlaidos arba bendra įmonei suteiktos individualios pagalbos suma	Pagalbos schema	Metinė bendra suma	10,67 mln. EUR
		Garantuotos paskolos
	Individuali pagalba	Bendra pagalbos suma
		Garantuotos paskolos
Maksimalus pagalbos intensyvumas	Pagal reglamento 4 straipsnio 2–6 dalis ir 5 straipsnį		Taip
Įgyvendinimo data	2004 8 28 — Dekreto įsigaliojimo data
Pagalbos schemos arba individualios pagalbos laikotarpis	Iki 2005 11 30
Pagalbos tikslas	Pagalba MVĮ		Taip
Ekonomikos sektoriai	Visi sektoriai, kuriems gali būti skiriama pagalba MVĮ		Taip
Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas	Pavadinimas: Polska Agencja Rozwoju Przedsiębiorczości
	Adresas: ul. Pańska 81/83 PL-00-834 Warsawa
Didelės individualiai teikiamos pagalbos subsidijos	Pagal reglamento 6 straipsnį		Taip

---

(1)  Regionalne Instytucje Finansujące przyznające pomoc:

(2)  Finansuojanti regiono institucija

---

13.12.2005

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 316/12

---

Valstybių narių pranešama informacija apie valstybės pagalbą, teikiamą pagal 2001 m. sausio 12 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 68/2001 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo pagalbai mokymui

(2005/C 316/04)

(Tekstas svarbus EEE)

Pagalbos Nr.: XT 10/03

Valstybė narė: Jungtinė Karalystė ir Airijos Respublika

Regionas: 32 Airijos salos grafystės — Šiaurės Airija ir Airijos Respublika

Pagalbos schemos arba įmonės, gaunančios individualią pagalbą, pavadinimas: FOCUS

Teisinis pagrindas: British/Irish Agreement Act 1999, Section 2.3 Part 7 of Annex 2 of the Act empowers InterTradeIreland to invest, lend or grant aid for the purposes of its function

Planuojamos metinės išlaidos pagal schemą arba bendra įmonei suteiktos individualios pagalbos suma: Maksimalios sąnaudos vienai bendrovei

2002 m.: 25 400 GBP

2003 m.: 25 400 GBP

Maksimalus bendras finansavimo elementas

2002 m.: 254 000 GBP

2003 m.: 254 000 GBP

Pastabos:

Per 2002–2004 m. bus sukurta ir įvykdyta 20 projektų. Vieno projekto kaina per 12 mėnesių laikotarpį — 25 400 GBP. 25 400 GBP per 12 mėnesių laikotarpį vienam projektui mokama dalimis kas ketvirtį. Metinės išlaidos visai FOCUS 20 projektų schemai apskaičiuojamos tuo pagrindu, kad projektai bus pradėti 2002 m. viduryje ir baigti 2003 m. viduryje. Todėl išlaidos paskirstomos dvejiems metams.

Bendras finansavimo elementas 20 projektų per 2 metus = 508 000 GBP. Tai yra 65 % visų projekto sąnaudų; kitus 35 % skirs dalyvaujančios įmonės

Maksimalus pagalbos intensyvumas: Iki ne daugiau kaip 25 400 GBP paramos vienam projektui per metus, kad pagalbos intensyvumas būtų 65 %

Įgyvendinimo data, pagalbos schemos arba individualios pagalbos laikotarpis: Siūloma schema, kuri tęstųsi 2 metus nuo patvirtinimo dienos.

Individualios bendrovės atitiks reikalavimus paramai ne daugiau kaip 12 mėnesių

Pagalbos tikslas: Pagalbos tikslas — parengti aukštos kvalifikacijos pardavimo ir rinkodaros specialistus, kurie ateityje būtų vadovaujantys darbuotojai. Mokymas yra bendrasis, nes jis bendras visiems dalyvaujantiems studentams ir suteikia įgūdžių, panaudojamų bet kurioje sektoriaus bendrovėje.

Numatoma, kad FOCUS programa dalyvaujantiems studentams suteiks dalį arba visą narystės susijusiuose profesiniuose organuose, pvz., Atestuotajame rinkodaros institute (Chartered Institute of Marketing) ir (arba) Airijos rinkodaros institute (Marketing Institute of Ireland) akreditaciją (išsamesnę informaciją žr. priede)

Ekonomikos sektoriai: Visi sektoriai

Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas:

InterTradeIreland

The Old Gasworks Business Park

Kilmorey Street

Newry

Co Down

Northern Ireland

BT34 2DE

---

13.12.2005

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 316/13

---

Valstybių narių pranešama informacija apie valstybės pagalbą, teikiamą pagal 2002 m. gruodžio 5 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 2204/2002 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo valstybės pagalbai, teikiamai užimtumui

(2005/C 316/05)

(Tekstas svarbus EEE)

Pagalbos numeris	XE 17/04
Valstybė narė	Italija
Regionas	Aostos Slėnis
Pagalbos schemos pavadinimas	Trejų metų trukmės planas dėl darbo ir profesinio mokymo politikos 2004–2006 m.
Teisinis pagrindas	D.C.R. n. 666/XII del 9.6.2004 D.G.R. n. 2712 del 9.8.2004
Planuojamos metinės išlaidos pagal schemą	Metinė bendra suma	4,2 mln. EUR
	Garantuotos paskolos
Maksimalus pagalbos intensyvumas	Pagal reglamento 4 straipsnio 2–5 dalis ir 5 — 6 straipsnius	Taip
Įgyvendinimo data	2004 8 9
Pagalbos schemos laikotarpis	Iki 2006 12 31
Pagalbos tikslas	4 straipsnis — Darbo vietų kūrimas	Ne
	5 straipsnis — Palankių sąlygų neturinčių darbuotojų ir neįgalių darbuotojų įdarbinimas	Taip
	6 straipsnis — Neįgalių darbuotojų užimtumas	Taip
Ekonomikos sektoriai	— Visi Bendrijos sektoriai (1), galintys pasinaudoti pagalba, teikiama užimtumui	Taip
	— Visa gamyba (1)	Taip
	— Visos paslaugos (1)	Taip
	— Kita	Taip
Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas	Pavadinimas: Regione Autonoma Valle d'Aosta Assessorato Attività Produttive e Politiche del Lavoro Dipartimento delle politiche del lavoro Direzione Agenzia regionale del Lavoro
	Adresas: Via Garin, 1 — I-11100 Aosta
Kita informacija	Pagalbos schema kofinansuojama pagal Regioninę darbų programą — 3 tikslas ESF 2000–2006 m. Sprendimas (EB) C (2000) 2067, 2000 9 21 Sprendimas (EB) C (2004) 2915, 2004 7 20
Pagalba, apie kurią reikia iš anksto pranešti Komisijai	Pagal reglamento 9 straipsnį	Taip

---

(1)  Išskyrus laivų statybos sektorių ir kitus sektorius, kuriems taikomos specialios reglamentuose ar direktyvose išdėstytos taisyklės, reglamentuojančios visą valstybės pagalbą, kuria jie atitinkamai naudojasi.

---

13.12.2005

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 316/14

---

Valstybių narių perduota informacija apie valstybės pagalbą, teikiamą pagal 2001 m. sausio 12 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 70/2001 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo valstybės pagalbai mažosioms ir vidutinėms įmonėms

(2005/C 316/06)

(Tekstas svarbus EEE)

Pagalbos Nr.	XS 67/03
Valstybė narė	Graikija
Regionas	Visi regionai (13)
Pagalbos schemos arba įmonės, gaunančios individualią pagalbą, pavadinimas	Pagalbos schemos pagal Komisijos paramos sistemos 2000–2006 m. integruotoms kaimo plėtros programoms
Teisinis pagrindas	Κοινή υπουργική απόφαση 505/2002 αριθ. πρωτοκόλου 305875/8404 (ΦΕΚ 1488/28.11.2002 Τεύχος Β')
Planuojamos metinės išlaidos pagal schemą arba bendra įmonei suteiktos individualios pagalbos suma	Pirmą kartą pagalba suteikta 2003 m. liepos mėn., o naujas kvietimas planuojamas 2000–2006 m. programų taikymo laikotarpiu. Apskaičiuota viešųjų išlaidų suma kvietimams ir visoms programoms kartu sieks 485 000 000 EUR
Maksimalus pagalbos intensyvumas	Pagalbos schemos integruotoms kaimo plėtros programoms
	(pagalbų dydžiai atitinka atitinkamą regioninį pagalbos žemėlapį ir Reglamentą Nr. 70/2001 dėl MVĮ; jie išreiškiami grynosios pagalbos ekvivalentu (NGE), pridedant 15 procentinių punktų pagalbai, galimai pagal Reglamento Nr. 70/2001 4 straipsnio 3 dalies b punktą, taikomu visiems Graikijos regionams pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies a punktą)	Pagalbos dydis
	Šiaurės Egėjo regionas, Pietų Egėjo regionas, Atikos regionas, Trizinijos Eparchy, Kithira ir Antikithira salos, Epirus, Rytų Makedonija, Jonijos salos, Peloponnese ir visos Graikijos salos, išskyrus Kretą	60 %
	Centrinė Makedonija, Tesalija, kontinentinė Graikija, Šiaurės Graikija ir Kreta	55 %
	Centrinė Makedonija, Atika	50 %
	Pastaba Pagalba teikiama mikro įmonėms kurti ir modernizuoti, kaip apibrėžta Reglamento Nr. 70/2001 1 priede, apdirbamojoje pramonėje, amatininkystėje, namudinėje pramonėje bei žemės ūkio turizme siekiant įvairinti vietos ekonomiką ir mažinti jos priklausomybę nuo pirminio sektoriaus ir žemės ūkio veiklos
Įgyvendinimo data	Pagalba teikiama nuo 2003 m. liepos mėn.
Pagalbos schemos arba individualios pagalbos laikotarpis	Pagalba pagal schemą gali būti mokama iki 2008 m. gruodžio 31 d. ir pratęsiama ES davus leidimą išlaidoms.
Pagalbos tikslas	Siekiama išsaugoti, pritraukti ir skatinti ekonominę veiklą kalnų, kalvų ir mažiau palankiuose regionuose, įtrauktuose į kaimo plėtros pagalbos programas
Ekonomikos sektoriai	141 Akmens karjerų eksploatavimas statyboms 153.3 Konditerijos gaminių iš vaisių ir daržovių gamyba 155.2 Ledų gamyba 158.1 Duonos gamyba; šviežių konditerijos kepinių ir pyragaičių gamyba 158.5 Makaronų, vermišelių, kuskuso ir panašių miltinių produktų gamyba 158.6 Arbatos ir kavos apdorojimas ir perdirbimas 158.7 Užgardų ir pagardų gamyba 159.1 Distiliuotų alkoholinių gėrimų gamyba 159.2 Etilo alkoholio gamyba iš fermentuotų medžiagų 159.6 Alaus gamyba 159.7 Salyklo gamyba 159.8 Mineralinio vandens ir gaiviųjų gėrimų gamyba 17 Tekstilės ir tekstilės gaminių gamyba 18 Drabužių siuvimas (gamyba); kailių išdirbimas ir dažymas 19 Odų rauginimas ir išdirbimas lagaminų, rankinių, balno reikmenų ir pakinktų, avalynės gamyba 20 Medienos, medienos ir kamštienos gaminių, išskyrus baldus, gamyba; dirbinių iš šiaudų ir pynimo medžiagų gamyba 212.1 Gofruotojo popieriaus ir kartono bei taros iš popieriaus ir kartono gamyba 212.3 Popierinių raštinės reikmenų gamyba 221.9 Kita leidyba 222.9 Kita su spausdinimu susijusi veikla 241.2 Dažiklių ir pigmentų gamyba 245.1 Muilo ir ploviklių, valiklių ir blizgiklių gamyba 245.2 Kvepalų ir tualeto priemonių gamyba 246.3 Eterinio aliejaus gamyba 263 Keraminių apdailos ir šaligatvio plytelių gamyba 266.2 Gipso gaminių, naudojamų statybinėms reikmėms, gamyba 267 Akmens pjaustymas, tašymas ir apdailinimas 285 Metalų apdorojimas ir dengimas; bendroji mechaninė technologija už atlygį arba pagal sutartį 286 Peilių, šakučių ir kitų įrankių, įrankių ir bendrųjų metalo dirbinių gamyba 287 Kitų metalo gaminių gamyba 29 Kitų, niekur kitur nepriskirtų mašinų ir įrangos gamyba 36 Baldų gamyba kita, niekur kitur nepriskirta gamyba 55 Viešbučiai ir restoranai 633 Kelionių agentūrų ir ekskursijų organizatorių veikla; turistams teikiamos paslaugos 748.2 Fasavimo ir pakavimo veikla 923 Kita pramoginė veikla 925 Bibliotekų, archyvų, muziejų ir kita kultūrinė veikla 926 Sportinė veikla 927.2 Kita, niekur kitur nepriskirta, poilsio organizavimo veikla 930.2 Kirpyklų ir kitų grožio salonų veikla
Pagalbą teikiančios institucijos pavadinimas ir adresas	Pavadinimas: Žemės ūkio ministerija; Regionai (13)
	Adresas: Αcharon 2, Athens GR-10176
Kita informacija	Apskaičiuota, kad pagalbos suma bet kuriuo atveju neviršys 264 000 EUR, o vidutinė suma nebus didesnė už 130 000 EUR

---

13.12.2005

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 316/16

---

Paraiškos dėl registracijos paskelbimas pagal Reglamento (EEB) Nr. 2082/92 dėl specifinių savybių sertifikatų 8 straipsnio 1 dalies antrąją pastraipą

(2005/C 316/07)

Šis paskelbimas suteikia teisę pateikti protestą pagal minėto reglamento 8 ir 9 straipsnius. Protestas dėl šios paraiškos turi būti pateiktas valstybės narės kompetetingai institucijai per 5 mėnesius nuo šio paskelbimo dienos. Šiame paskelbime, ypač jo 4.2, 4.3 ir 4.4 punktuose, nurodomi paraiškas pagrindžiantys duomenys pagal Reglamento (EEB) Nr. 2082/92 nuostatas.

PARAIŠKA SPECIFINIŲ SAVYBIŲ SERTIFIKATUI ĮREGISTRUOTI

TARYBOS REGLAMENTAS (EEB) Nr. 2082/92

„BOERENKAAS“

Nr EB: NL/00023/25.6.2003

1.   Kompetentinga institucija:

Pavadinimas:	Hoofdproductschap Akkerbouw (HPA)
Adresas:	Postbus 29739 2502 LS Den Haag Nederland
Telefonas:	070-370 85 02
Faksas:	070-370 84 44

2.   Pareiškėjų grupė:

2.1.   Pavadinimas: Bond van Boerderijzuivelbereiders (pieno pramonės gamintojų federacija)

2.2.   Adresas:

Postbus 29773

2502 LT Den Haag

Nederland

Telefonas: 070 — 3382960

Faksas: 070 — 3382812

2.3   Sudėtis: gamintojai ir (arba) perdirbėjai (x) kiti ( )

Pieno pramonės gamintojų federacijos tikslas yra ginti savo narių — ūkininkų ir pieno produktų gamintojų — interesus.

Federacijos nariai yra pieno produktų gamintojai, į sūrį ir kitus pieno produktus perdirbantys savo laikomų gyvulių (galvijų, avių, ožkų) pieną. Federacijoje yra 420 narių, iš kurių 350 gamina „Boerenkaas“.

3.   Produkto kategorija:

iš žalio pieno pagamintas pusiau kietas ar kietas sūris.

4.   Specifikacija:

(6 straipsnio 2 dalies reikalavimų santrauka)

4.1.   Pavadinimas: „Boerenkaas“ (tik olandų kalba)

4.2.   Specifinis gamybos būdas: „Boerenkaas“ — tai sūris, gaminamas ūkyje iš žalio galvijų, avių, ožkų ar buivolių pieno. Mažiausiai pusė pieno kiekio turi būti gaunama iš savo ūkyje auginamų gyvulių. Galima naudoti pieną, pirktą iš daugiausia dviejų ūkininkų, bet bendras pirktas papildomas kiekis neturi būti didesnis už iš savo ūkio naudojamą pieno kiekį.

Gali būti naudojama tokia žaliava:

Naudojamo pieno terminio apdorojimo temperatūra neturi būti aukštesnė kaip 40 oC; Fosfatazės aktyvumas turi atitikti naudojamos žaliavos — žalio pieno — fosfatazės aktyvumą.

Pieną į sūrį perdirbti reikia per 40 val. po melžimo.

Papildomos priemonės ir priedai

Gamybos metodas

Žalias pienas paliekamas surūgti per 40 val. po melžimo maždaug 30 oC temperatūroje.

Pieno rūgšties bakterijos sukelia rūgimą.

Po suskaidymo, maišymo ir dalies išrūgų pašalinimo, išrūgų ir rūgusio pieno mišinys vieną ar du kartus perplaunamas šiltu vandeniu taip, kad mišinio temperatūra pasiektų ne daugiau nei 37 oC.

Perdirbus rūgusį pieną jis sudedamas į sūrio formas.

Prieš spaudžiant sūrį ar jo spaudimo metu ant jo uždedamas kazeino ženklas, ant kurio būtinai užrašytas sūrio pavadinimas (Boerenkaas), taip pat gali būti nurodomas sūrio gaminimo metu naudoto pieno tipas.

Po spaudimo ir rūgštėjimo, trunkančio tam tikrą valandų kiekį, sūris įdedamas į 18–22 % valgomosios druskos (natrio chlorido) sūrymą.

Minimalus brandinimo laikotarpis ūkyje, esant mažiausiai 12 oC temperatūrai, yra trylika dienų, skaičiuojant nuo pirmosios pagaminimo dienos.

Norint, kad sūris įgautų pakankamai būdingą skonį, „Boerenkaas“ toliau brandinamas tam tikslui numatytose vietose ūkyje arba sūrinėse. Brandinimo procesas trunka nuo kelių savaičių ir daugiau nei 1 metus.

4.3.   Tradicinės savybės: „Boerenkaas“ pavadinimas yra specifiškai susijęs su produktu, tradiciškai gaminamu ūkyje iš žalio pieno, primelžiamo iš ūkyje laikomų gyvulių.

Iki 1784 metų visas pienas buvo melžiamas ūkyje. Vėliau pienas palaipsniui pradėtas melžti pramoniniu būdu. Pieną imta pasterizuoti pirmaisiais XX a. metais. Dėl pasterizacijos namudinės gamybos sūrio savybės išnyko. Tačiau ūkyje namudinis žalio pieno apdorojimo metodas buvo išsaugotas.

Dėl kai kurių natūraliai piene esančių fermentų (pavyzdžiui, lipazės fermento), taip pat bakterijų, kurios dauginasi piene jo melžimo metu ir vėliau, iš žalio pieno pagamintas sūris yra geresnio skonio. Tokio sūrio skonis yra sodresnis ir pikantiškesnis. Daugeliui vartotojų toks skonis laikomas būdingu „Boerenkaas“ skoniu, kuriuo jis skiriasi nuo „pramoninio“ sūrio skonio. Šis skonis tampa tuo sodresnis, kuo ilgesnis yra brandinimo procesas.

1982 m. remiantis įstatymu dėl žemės ūkio produktų kokybės sprendime dėl sūrio produktų buvo paskelbtos naujosios taisyklės. Šios taisyklės apibrėžia sūrio kokybę, pieno kilmę ir gamybos būdą. Nacionaliniu ženklu garantuojama, kad „Boerenkaas“ yra ūkyje iš žalio pieno pagamintas produktas, kuris buvo laikomas trumpą laikotarpį ir kurio gaminimui naudoto pieno didžioji dalis buvo primelžta iš savame ūkyje laikomų gyvulių.

Be karvės pieno, šiuo teisės aktu taip pat leidžiama naudoti ožkos, avies, arba buivolės pieną, taip pat suteikiama galimybė gaminti sūrį iš mažesnio riebumo žalio pieno.

Visa tai aiškiai rodo žaliavos ir gamybos būdo specifiškumą.

4.4.   Produktų aprašymas: „Boerenkaas“ — tai pusiau kietas ar kietas sūris, gaminamas iš žalio galvijų, avių, ožkų ar buivolių pieno. „Boerenkaas“ sūrio riebumas priklauso nuo gamybai naudojamo pieno riebumo.

Į sūrį gali būti dedama kmynų ar kitų sėklų ir (arba) prieskonių.

Sūriui senstant ir bręstant jis tampa kietesnis ir sausesnis, taigi iš pusiau kieto jis tampa kietu.

Produkto pavadinimai yra, pvz., tokie: „Goudse Boerenkaas“, „Goudse Boerenkaas met kruiden“, „Edammer Boerenkaas“, „Leidse Boerenkaas“, „Boerenkaas van geitenmelk“, „Boerenkaas van schapenmelk“.

„Boerenkaas“ sūrio savybių ir jo sudėties reikalavimų apžvalga

4.5.   Minimalūs reikalavimai ir specifiškumo patikrinimas: „Boerenkaas“ sūriui taikomos taisyklės, išdėstytos sprendime dėl sūrio produktų, paskelbtame remiantis įstatymu dėl žemės ūkio produktų kokybės. Taisyklės susijusios su sūrio kokybe, pieno kilme ir gamybos būdu. Nacionalinis ženklas šiuo požiūriu garantuoja, kad „Boerenkaas“ yra ūkyje iš žalio pieno pagamintas produktas, kuris buvo laikomas trumpą laikotarpį ir kurio gaminimui naudoto pieno didžioji dalis buvo gauta iš savame ūkyje laikomų gyvulių.

Remiantis Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2082/92, šioje byloje esantys reikalavimai (aprašyti 4 dalies 2 punkte (specifinis gamybos būdas) ir 4 dalies 4 punkto lentelėje (savybių ir sudėties reikalavimų apžvalga)) taikomi specifinių savybių sertifikatą turinčiam „Boerenkaas“ sūriui. Šie reikalavimai išdėstyti sprendime dėl pieno produktų kokybės ir reglamente dėl sūrio kokybės.

Vieną kartą per šešias — aštuonias savaites kiekviename ūkyje tikrinama, ar naudojamas šviežias žalias pienas (primelžtas ne anksčiau, kaip prieš 40 val.) ir dedama kazeino etiketė. Vieną kartą per metus atliekamas administracinis patikrinimas, iš kokio ūkio tiekiamas naudojamas pienas. Tikrinimas, susijęs su sudėties reikalavimais, apima sausosios medžiagos riebalų kiekio, didžiausio vandens kiekio, druskos kiekio sausojoje medžiagoje patikrinimus ir atliekamas šešis — aštuonis kartus per metus.

Tikrinimo procedūromis taip pat siekiama, kad būtų užtikrintos kitos įvairioms „Boerenkaas“ rūšims būdingos savybės, išvardytos 4 dalies 4 punkte esančioje lentelėje. Šis būdingų savybių tikrinimas vizualiai atliekamas vieną kartą kas šešias — aštuonias savaites.

Kontrolės įstaiga: COKZ

5.   Prašymas apsaugoti pavadinimą pagal 13 straipsnio 2 dalį:

Pieno pramonės gamintojų federacija prašo apsaugoti pavadinimą „Boerenkaas“ kaip tai numatyta 13 straipsnio 2 dalies a punkte. Apsaugos prašoma tik „Boerenkaas“ olandų kalba.

---

13.12.2005

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 316/20

---

Valstybių narių skelbiami sprendimai suteikti arba panaikinti licencijas oro susisiekimui vykdyti pagal Tarybos Reglamentas (EEB) Nr. 2407/92 dėl oro vežėjų licencijavimo (1)  (2) 13 straipsnio 4 dalį

(2005/C 316/08)

(Tekstas svarbus EEE)

VOKIETIJA

Licencijos oro susisiekimui vykdyti panaikintos

B kategorija:   Licencijos oro susisiekimui vykdyti, kurioms taikomas Reglamento (EEB) Nr. 2407/92 5 straipsnio 7 dalies a punkto apribojimas

Oro vežėjo pavadinimas	Oro vežėjo adresas	Leidžiama vežti	Sprendimas įsigalioja nuo
Business air charter GmbH	Ronneburger Straße 74 D-07546 Gera	pasažieri, pasts, krava	2004 11 13

---

(1)  OL L 240, 1992 8 24, p. 1.

(2)  Europos Komisijai pranešta iki 2005 8 31.

---

13.12.2005

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 316/21

---

Informacija apie salas ir izoliuotas gyvenvietes, kurių valstybės narės neįtraukė pagal Direktyvos dėl atliekų sąvartynų 3 straipsnio 4 dalį

(2005/C 316/09)

Pagal Direktyvos dėl atliekų sąvartynų 3 straipsnio 4 dalį valstybės narės gali savo nuožiūra paskelbti, kad šios direktyvos 6 straipsnio d punktas, 7 straipsnio i punktas, 8 straipsnio a punkto iv papunktis, 10 straipsnis, 11 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktai, 12 straipsnio a ir c punktai, I priedo 3 ir 4 punktai, II priedas (išskyrus 3 punkto 3 lygmenį ir 4 punktą) ir III priedo 3-5 punktai ar jų dalys yra netaikomi:

A)

salų naudojamiems nepavojingų ar inertinių atliekų sąvartynams, kurių bendras pajėgumas yra ne didesnis kaip 15 000 tonų arba į kuriuos per metus atvežama ne daugiau kaip 1 000 tonų, kai tai yra vienintelis sąvartynas visoje saloje ir yra skirtas vien tik toje saloje susidarančioms atliekoms. Išnaudojus visą tokio sąvartyno pajėgumą, naujai įkurtam toje saloje sąvartynui jau taikomi šios direktyvos reikalavimai;

B)	nepavojingų ar inertinių atliekų sąvartynams izoliuotose gyvenvietėse, jei sąvartynas yra skirtas tik toje gyvenvietėje susidarančioms atliekoms.

Iki 2003 m. liepos 16 d. valstybės narės Komisijai atsiunčia salų ir izoliuotų gyvenviečių, kurioms taikomos išimtys, sąrašą. Komisija salų ir izoliuotų gyvenviečių sąrašą paskelbia.

Iki šiol Komisija tokius sąrašus gavo iš Ispanijos ir Graikijos. Salų ir izoliuotų gyvenviečių, kurioms taikomos išimtys, sąrašus galima rasti:

http://europa.eu.int/comm/environment/waste/landfill_index.htm

---

13.12.2005

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 316/22

---

Leidimas teikti valstybės pagalbą remiantis EB sutarties 87 ir 88 straipsnių nuostatomis

Atvejai, kuriems Komisija neprieštarauja

(2005/C 316/10)

Sprendimo priėmimo data:

Valstybė narė: Jungtinė Karalystė (Anglija)

Pagalbos Nr.: N 233/2004

Pavadinimas: Subsidijos miškingoms vietovėms schema (Anglija) 1988 m. — Subsidija atsodinimui ir atkūrimui

Tikslas: Suteikti miškingų vietovių savininkams ir nuomotojams galimybę imtis miškų atsodinimo investuojant į miškingų vietovių pakeitimą (t. y. atsodinimas arba atkūrimas)

Teisinis pagrindas: The Forestry Act 1979

Biudžetas: 1,5 mln. GBP per metus

Pagalbos intensyvumas arba dydis: Su veikla susijusios išlaidos bus kompensuojamos taikant ne daugiau kaip 80 % normą

Trukmė: 1 metai, pradedant nuo 2004 m. liepos mėn

Sprendimo autentišką tekstą be konfidencialių duomenų galima rasti adresu:

http://europa.eu.int/comm/secretariat_general/sgb/state_aids/

Sprendimo priėmimo data:

Valstybė narė: Vokietija

Pagalbos Nr.: N 243/2004

Pavadinimas: Skatinimas naudoti biologiškai skaidomus tepalus

Tikslas: Dabartinė pagalbos schema N 651/2002 bus pratęsta dviems metams. Pagalba skirta pirmą kartą aprūpinti biogeniniais tepalais ir hidrauliniais skysčiais ir atitinkamai tam pritaikyti mašinas bei įrengimus siekiant paskatinti įmones naudoti aplinką tausojančias medžiagas. Padidinus šių produktų rinkos dalį, numatoma pagerinti ekonominį efektyvumą ir paskatinti produkto vystymą

Teisinis pagrindas: Richtlinien zur Förderung von Projekten zum Schwerpunkt Einsatz von biologisch schnell abbaubaren Schmierstoffen und Hydraulikflüssigkeiten auf Basis nachwachsender Rohstoffe

Biudžetas: Pagalbos schemai skiriamas biudžetas 2005 m. sudaro 7 mln. EUR, 2006 m. 5 mln. EUR

Pagalbos intensyvumas arba suma: 60 % remtinų išlaidų

Trukmė: Iki 2006 12 31

Sprendimo autentišką tekstą be konfidencialių duomenų galima rasti adresu:

http://europa.eu.int/comm/secretariat_general/sgb/state_aids/

Sprendimo priėmimo data:

Valstybė narė: Italija (Abrucis)

Pagalbos Nr.: N 261/2004

Pavadinimas: „Credito agrario agevolato“

Teisinis pagrindas: Legge regionale 14 settembre 1994, n. 62 e Legge regionale 9 marzo 2004, n. 11

Tikslas: 2004 m. kovo 9 d. įstatymas Nr. 11 pakeičia 1994 m. rugsėjo 14 d. regiono įstatymą Nr. 62 dėl lengvatinio žemės ūkio kredito

Biudžetas: Regiono valdžia iš 2004 m. biudžeto skiria 900 000 EUR

Pagalbos intensyvumas arba dydis: Pagalba investicijoms pirmam gyvūnų pirkimui ir į įrenginius bei įrangą: 50 % remtinų investicijų mažiau ūkininkauti palankiose vietovėse bei 40 % kitose vietovėse.

1,10 % taikytinos palūkanų normos

Trukmė: 5 metai, iki 2009 m. gruodžio 31 d.

Sprendimo autentišką tekstą be konfidencialių duomenų galima rasti adresu:

http://europa.eu.int/comm/secretariat_general/sgb/state_aids/

Sprendimo priėmimo data:

Valstybė narė: Jungtinė Karalystė

Pagalbos Nr.: N 295/2003

Pavadinimas: Bioenergetikos infrastruktūros schema

Tikslas: Tikslas yra remti atsinaujinančių išteklių naudojimą elektrai ir šilumai gaminti

Teisinis pagrindas: The scheme has been initiated by the UK Government as a voluntary proposal and will be established under section 153(4) of the Environmental Protection Act 1990

Biudžetas: Visas turimas biudžetas – 3,5 mln. JK svarų sterlingų (5,1 mln. EUR)

Pagalbos intensyvumas arba dydis: Iki 100 %

Trukmė: Penkeri metai, subsidiją suteikiant tik pirmaisiais trejais metais

Sprendimo autentišką tekstą be konfidencialių duomenų galima rasti adresu:

http://europa.eu.int/comm/secretariat_general/sgb/state_aids/

Sprendimo priėmimo data:

Valstybė narė: Jungtinė Karalystė

Pagalbos Nr.: N 498/03

Pavadinimas: Pramonės forumo adaptavimo schema: Javų schema

Tikslas: Pritardamos N 470/99 (Pramonės forumo adaptacijos schemai (toliau — PFAS, angl. IFAS), JK valdžios institucijos įsipareigojo taikyti susijusias Bendrijos gaires žemės ūkio sektoriui ir pranešti Komisijai apie minėtam sektoriui suteiktas individualias pagalbas. PFAS tikslas — nuolat skatinti verslo konkurencingumą sektoriuose paskleidžiant geriausią praktiką. Šia schema siekiama pagerinti konkurencingumą javų sektoriuje.

Javų tiekimo grandinei perduodant geriausią praktiką ir gerinant javų sektoriuje veikiančių verslo įmonių kvalifikaciją, ketinama pagerinti tiekimo grandinės integraciją ir veiksmingumą. Tai galima pasiekti taikant tikslinę programą, kurioje bus nustatyti ir šalinami tiekimo grandinės trūkumai

Teisinis pagrindas: L Sections 7 and 8 of the Industrial Development Act 1982

Biudžetas: Subsidijos sumą Vietinės gamybos javų institucija (Home Grown Cereals Authority — HGCA) paskirstys taip:

2003–2004 m.: 200 000 GBP (apie 297 000 EUR)

2004–2005 m.: 458 000 GBP (apie 680 000 EUR)

2005–2006 m.: 549 000 GBP (apie 815 000 EUR)

2006–2007 m.: 203 000 GBP (apie 301 000 EUR)

Pagalbos intensyvumas arba dydis: 50 % kartu su privačiu finansavimu, padengiančiu likusią dalį. HGCA tvarkys viso projekto išlaidas. Kiekvienam naudos gavėjui trejiems metams bus skirta ne daugiau kaip 100 000 EUR

Trukmė: 3 metai nuo patvirtinimo dienos

Sprendimo autentišką tekstą be konfidencialių duomenų galima rasti adresu:

http://europa.eu.int/comm/secretariat_general/sgb/state_aids/

Sprendimo priėmimo data:

Valstybė narė: Austrija

Pagalbos Nr.: N 499/03

Pavadinimas: 2003 m. taikomos pagalbos priemonės, susijusios su GSE (galvijų spongiformine encefalopatija, angl. BSE)

Tikslas: Priemonių, susijusių su GSE ir gyvūnų atliekų bei kritusių gyvulių šalinimu, finansavimas. Pagalba būtų skirta kompensuoti 2003 m. išlaidas, patirtas atliekant įstatymų numatytus skerstinų gyvulių (galvijų ir smulkiųjų atrajotojų) GSE ir USE (užkrečiamos spongiforminės encefalopatijos, angl. TSE) greituosius tyrimus, vežant ir šalinant kritusius gyvulius, kaip apibrėžta USE gairėse, arba išmokama kaip draudimo priemoka, padengianti minėtas ir nurodytų rizikos medžiagų ir mėsos bei kaulų miltų, kurie negali būti naudojami prekyboje, sunaikinimo pagal USE gaires išlaidas

Teisinis pagrindas: Sonderrichtlinie des Bundesministers für Land- und Forstwirtschaft, Umwelt und Wasserwirtschaft (BMLFUW) und der Bundesministerin für Gesundheit und Frauen (BMGF) zur Finanzierung von Maßnahmen im Zusammenhang mit der TSE- und BSE-Vorsorge, Falltieren und Schlachtabfällen

Biudžetas: Nacionalinis finansavimas: 6,8 milijono EUR USE tyrimams ir 10,9 milijono EUR kitoms priemonėms

Pagalbos intensyvumas arba dydis: Kintantis, atsižvelgiant į mažesnę priemonę

Trukmė: Vienkartinė priemonė

Sprendimo autentišką tekstą be konfidencialių duomenų galima rasti adresu:

http://europa.eu.int/comm/secretariat_general/sgb/state_aids/

Sprendimo priėmimo data:

Valstybė narė: Italija (Trente autonominė provincija)

Pagalbos Nr.: N 531/03

Pavadinimas: Pagalba, skirta atlyginti žemdirbių nuostoliams, patirtiems dėl nepalankių gamtos sąlygų (2003 m. spalio 17 d. deliberazione no 2724)

Tikslas: Atlyginti nuostolius žemdirbiams, kurių šieno gamybai pakenkė nepalankios gamtos sąlygos

Teisinis pagrindas: Deliberazione della Giunta Regionale n. 2724 del 17 ottobre 2003: «Aiuti destinati ad indennizzare gli agricoltori delle perdite causate da avverse condizioni atmosferiche; criteri e modalità per l'attuazione degli interventi per la siccità dell'annata 2003»

Biudžetas: 10 000 000 EUR

Pagalbos intensyvumas arba suma: Ne daugiau kaip 80 % nuostolių

Trukmė: Ne ilgesnė negu prašymų nagrinėjimo trukmė

Sprendimo autentišką tekstą be konfidencialių duomenų galima rasti adresu:

http://europa.eu.int/comm/secretariat_general/sgb/state_aids/

Sprendimo priėmimo data:

Valstybė narė: Italija

Pagalbos Nr.: N 536/2003

Pavadinimas: Regioninė intervencija, skirta žemės ūkio sektoriuje plėsti Confidi (didžiausią abipusių garantijų sistemą)

Tikslas: Suteikti papildomas garantijas ūkininkams arba kooperatyvams ir suteikti konsultacines paslaugas visiems regione veiklą vykdantiems ūkininkams per Confidi

Teisinis pagrindas: Legge Regionale n. 13 del 25.7.2003«Interventi per lo sviluppo dei Confidi nel settore agricolo»

Biudžetas: 1 032 913,80 EUR garantijoms ir 516 456,90 EUR techninei pagalbai pirmaisiais metais.

Pagalbos intensyvumas arba dydis: Pagalbos papildomoms garantijoms piniginės subsidijos ekvivalentas apskaičiuojamas kaip rinkos paskolų normų ir banko nustatytos faktinės paskolos skirtumas, atsižvelgiant į garantijos buvimo faktą, ir atėmus naudos gavėjo sumokėtą sumą (priemoka ir su garantijos suteikimu susijusios išlaidos). Techninės pagalbos riba — 100 000 EUR, kurie kiekvienam naudos gavėjui skiriami kas treji metai. Pagalbos intensyvumas — ne daugiau kaip 70 % kompensuojamų išlaidų

Trukmė: 5 metai

Sprendimo autentišką tekstą be konfidencialių duomenų galima rasti adresu:

http://europa.eu.int/comm/secretariat_general/sgb/state_aids/

Sprendimo priėmimo data:

Valstybė narė: Italija (Kalabrija)

Pagalbos Nr.: N 559/03

Pavadinimas: Nustatyti vaisių sektoriui skiriamų kompensacijų dėl 2003 m. balandžio 7 ir 9 d. šalnų kai kuriose Kalabrijos savivaldybėse padarytų nuostolių kriterijus ir formas

Tikslas: Skirti kompensacijas žemdirbiams, kurių kaulavaisių ir citronų gamyba nukentėjo nuo nepalankių gamtos sąlygų

Teisinis pagrindas: Deliberazione della Giunta regionale del 28 ottobre 2003, n. 824: «Determinazione dei criteri e delle modalità di erogazione d'indennizzi in favore del settore frutticolo a seguito delle gelate verificatesi in alcuni comuni della Calabria dal 7 al 9 aprile 2003»

Biudžetas: 1 600 000 EUR

Pagalbos intensyvumas arba suma: Priklauso nuo patirtų nuostolių (nustatoma pagal formulę)

Trukmė: 1 metai

Sprendimo autentišką tekstą be konfidencialių duomenų galima rasti adresu:

http://europa.eu.int/comm/secretariat_general/sgb/state_aids/

Sprendimo priėmimo data:

Valstybė narė: Prancūzija

Pagalbos Nr.: N 731/2002 — Pataisyta versija.

Pavadinimas: Pagalba oficialiai patvirtintos kokybės avienos produktams

Tikslas: Padengti dalį kontrolės išlaidų oficialiai patvirtintos kokybės avienos produktams

Biudžetas: 1 630 000 EUR per metus

Pagalbos intensyvumas arba dydis: Pirmais metais mokama 100 % finansavimo kriterijus atitinkančių išlaidų, antrais metais — 83 %, trečiais metais — 67 %, ketvirtais metais — 50 %, penktais metais — 33 % ir šeštais metais — 17 %

Trukmė: 6 metai.

Sprendimo autentišką tekstą be konfidencialių duomenų galima rasti adresu:

http://europa.eu.int/comm/secretariat_general/sgb/state_aids/

---

13.12.2005

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 316/25

---

EUROPOS CENTRINIO BANKO NUOMONĖ

2005 m. gruodžio 1 d.

dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 974/98 dėl euro įvedimo

(CON/2005/51)

(2005/C 316/11)

2005 m. lapkričio 10 d. Europos centrinis bankas (ECB) gavo Europos Sąjungos Tarybos prašymą pateikti nuomonę dėl „Pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 974/98 dėl euro įvedimo“ (COM(2005) 357 galutinis (1) (toliau — pasiūlytas reglamentas). ECB kompetencija teikti nuomonę grindžiama Europos bendrijos steigimo sutarties 123 straipsnio 4 dalies trečiu sakiniu, kuris yra pasiūlyto reglamento pagrindas. Vadovaudamasi Europos centrinio banko darbo reglamento 17 straipsnio 5 dalies pirmu sakiniu, Valdančioji taryba priėmė šią nuomonę.

1.   Bendros pastabos

1.1.

Pasiūlytu reglamentu siekiama nustatyti tinkamą teisinę sistemą būsimam euro įvedimui valstybėse narėse, kurios dar nėra įsivedusios euro (toliau — nedalyvaujančios valstybės narės). Šios valstybės narės yra labai suinteresuotos užtikrinti, kad tvirta teisinė sistema Bendrijos lygiu būtų sukurta dar gerokai prieš jų perėjimą prie euro, kad būtų palengvinti savalaikiai vidaus įstatymų leidybos ir praktiniai pasiruošimai euro įvedimui. ES apskritai ir valstybės narės, kurios jau yra įsivedusios eurą (toliau — dalyvaujančios valstybės narės), taip pat labai suinteresuotos užtikrinti, kad bet kuri būsima euro zonos plėtra būtų įgyvendinama taip pat sklandžiai ir sėkmingai, kaip tai buvo euro įvedimo pradinių 11 dalyvaujančių valstybių narių ir Graikijos atveju, kad euro zonos plėtra turėtų teigiamą poveikį. Iš tiesų, ECB mano, kad sėkmingas euro įvedimas dabartinėse dalyvaujančiose valstybėse narėse suvaidino pagrindinį vaidmenį įtvirtinant euro patikimumą tiek ES viduje, tiek ir platesnėje tarptautinėje scenoje.

2.   Konkrečios pastabos

2.1.   Trijų perėjimo prie euro scenarijų nustatymas

2.1.1.

Primenama, kad 1998 m. gegužės 3 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 974/98 dėl euro įvedimo (2), kuris reguliavo euro įvedimą pradinėse 11 dalyvaujančių valstybių narių ir Graikijoje, buvo grindžiamas požiūriu, patvirtintu Europos Vadovų Tarybos susitikime Madride 1995 metais (toliau — Madrido scenarijus). Madrido scenarijus numatė pereinamąjį laikotarpį tarp euro įvedimo rašytine forma ir eurų banknotų ir monetų įvedimo ir yra pagrindas Reglamente (EB) Nr. 974/98 šiuo metu numatytoms euro įvedimo taisyklėms. Tolesniems euro įvedimams nuo pirmojo perėjimo prie euro, prasidėjusio 1999 m. sausio 1 d., iš esmės pasikeitė kai kurie svarbūs praktiniai aspektai. Konkrečiai, eurų banknotai dabar yra plačiai prieinami euro zonoje ir visoje ES, dėl to greta Madrido scenarijaus reikalingi papildomi perėjimo prie euro scenarijai.

2.1.2.

Pagal pasiūlytą reglamentą Taryba leistų valstybėms narėms pasirinkti vieną iš trijų skirtingų perėjimo prie euro scenarijų: a) „Madrido“ pereinamąjį laikotarpį, t. y. laiko tarpą, per kurį euro teisėtai egzistuotų tik kaip rašytinė valiuta, tuo tarpu eurų banknotai ir monetos, nors neoficialiai prieinami ir naudojami, nebūtų oficialiai pripažįstami turinčiais vidaus mokėjimo priemonės statusą; b) „didžiojo sprogimo“ scenarijų, t. y. vieno etapo perėjimą prie euro, pagal kurį euro kaip rašytinės valiutos įvedimo diena ir grynųjų eurų įvedimo diena būtų ta pati; arba c) „didžiojo sprogimo“ scenarijų su laipsniško perėjimo prie euro laikotarpiu iki vienerių metų, per kurį teisinę galią turinčiose priemonėse (pvz., sąskaitose faktūrose, bendrovės atskaitomybėje ir atlyginimo lapeliuose) ir toliau būtų galima daryti nuorodą į nacionalinės valiutos vienetą.

2.1.3.

Pagrindinis pasiūlyto reglamento tikslas, kuris atskleidžiamas jo aiškinamajame memorandume, yra nustatyti šiuos tris alternatyvius perėjimo prie euro scenarijus būsimoms eurą įsivedančioms valstybėms narėms (3). Siekiant užtikrinti didesnį skaidrumo laipsnį ES piliečiams ir užtikrinti atitikimą ES geresnio reguliavimo darbotvarkės tikslams, ECB siūlo į pasiūlytą reglamentą įtraukti aiškią nuostatą, kuri tiesiogiai ir išsamiau atspindėtų tris skirtingus perėjimo prie euro scenarijus, kurie bus taikomi atitinkamoms valstybėms narėms.

2.1.4.

Konkrečiai, kelios valstybės narės, įstojusios į ES 2004 m. gegužės 1 d. (4), yra viešai nurodę, kad jos pirmenybę teikia euro įvedimui pagal „didžiojo sprogimo“ scenarijų. Pagal dabartinį pasiūlyto reglamento tekstą perėjimo prie euro „didžiojo sprogimo“ sąvoka kyla tik iš pereinamojo laikotarpio apibrėžimo, numatant galimybę, kad euro įvedimo diena ir grynųjų eurų įvedimo diena pasiūlyto reglamento priede yra dvi sutampančios dienos (5). Nors teoriškai ir galima įsivaizduoti „didžiojo sprogimo“ scenarijų kaip vieną sekundės dalį trunkantį pereinamąjį laikotarpį, siūloma, kad „didžiojo sprogimo“ scenarijus galėtų būti skaidriau apibrėžtas ES piliečiui kaip „vieno etapo euro įvedimas, pagal kurį euro įvedimo diena ir grynųjų eurų įvedimo diena sutampa“.

2.2.   Perėjimo prie euro pereinamojo laikotarpio scenarijus

2.2.1.

Pagal dabartines Reglamento (EB) Nr. 974/98 nuostatas „pereinamasis laikotarpis“ apibrėžiamas kaip trejų metų laikotarpis, kuris prasideda 1999 m. sausio 1 d. ir baigiasi 2001 m. gruodžio 31 d., išskyrus Graikijos atvejį, kur pereinamasis laikotarpis yra vienerių metų laikotarpis, kuris prasideda 2001 m. sausio 1 d. ir baigiasi 2001 gruodžio 31 d. (6) Kitaip tariant, dabartinis Reglamentas (EB) Nr. 974/98 apibrėžia fiksuotą laiko tarpą, per kurį galioja pereinamosios nuostatos. Tuo tarpu pagal pasiūlytą reglamentą „pereinamojo laikotarpio“ apibrėžime nenustatyta jokia konkreti ar maksimali trukmė. Vietoj to, pereinamojo laikotarpio trukmė kiekvienai valstybei narei bus nustatyta kiekvienu konkrečiu atveju pasiūlytame Reglamento (EB) Nr. 974/98 priede, o tai reiškia, kad pereinamojo laikotarpio trukmė turės būti iš esmės persvarstyta panaikinant išlygą kiekvienai atitinkamai valstybei narei (7).

2.2.2.

ECB labai rekomenduoja pasiūlyto reglamento tekste aiškiai nustatyti maksimalią pereinamojo laikotarpio trukmę, ir ši maksimali trukmė turėtų būti neilgesnė kaip treji metai. Greta šios bendros ribos, ECB rekomenduoja pasiūlyto reglamento konstatuojamojoje dalyje patikslinti, kad pereinamasis laikotarpis turėtų būti kiek galima trumpesnis, kad paskatintų nustatyti trumpesnius pereinamuosius laikotarpius, nei leidžiamas maksimalus trejų metų laikotarpis. Argumentai, kuriais remiasi ECB pozicija šiuo klausimu, yra išdėstyti toliau Tarybos apsvarstymui.

2.2.3.

Pirma, praktiniai perėjimo prie euro aspektai šiandien yra skirtingi, palyginus su pradiniu perėjimu prie euro, kuris prasidėjo 1999 m. sausio 1 d., kai eurų banknotų ir monetų dar nebuvo. Atsižvelgiant į tai, kad eurų banknotai dabar yra plačiai prieinami net tik euro zonoje, bet taip pat ir visoje ES, nebūtų įtikinama, jei atitinkamos valstybės narės piliečiai turėtų laukti ilgiau nei trejus metus nuo euro kaip jų valstybės narės valiutos įvedimo iki eurų banknotų ir monetų tapimo mokėjimo priemone.

2.2.4.

Antra, pereinamasis laikotarpis neturėtų būti pernelyg ilgas, kadangi euro bus teisėtai paskelbtas oficialia atitinkamos valstybės narės valiuta pačioje pereinamojo laikotarpio pradžioje (8). Atsižvelgiant į tai, ECB nustatytų pinigų politiką atitinkamai valstybei narei (9), o atitinkamos valstybės narės nacionalinis centrinis bankas (NCB) visas pinigų politikos operacijas vykdytų euro vienetu (10). Atitinkama valstybė narė naują apyvartinę valstybės skolą išleistų euro vienetais (11). Galima laukti, kad išaugtų euro vieneto naudojimas tiek vidiniuose mokėjimuose, tiek ir ypatingai tarptautiniuose mokėjimuose su atitinkama valstybe nare (12). Be to, atitinkama valstybė narė galėtų imtis tinkamų priemonių sudaryti sąlygas, kad savo operacijų apskaitai naudojamą nacionalinės valiutos vienetą pakeistų euro vienetas gerai parengtose rinkose ir mokėjimų sistemose (13). 11 pradinių dalyvaujančių valstybių narių patirtis rodo, kad galima laukti, jog didmeninės bankininkystės sektorius ir finansų rinkos pereis prie euro vieneto pačioje pereinamojo laikotarpio pradžioje. Šiame kontekste ECB nelaiko įtikinamu, kad pereinamasis laikotarpis tarp euro kaip atitinkamos valstybės narės valiutos įvedimo ir oficialaus eurų banknotų ir monetų įvedimo truktų ilgiau nei trejus metus.

2.2.5.

Trečia, tiesa, kad buvo apdairu nustatyti trejų metų pereinamąjį laikotarpį pirmojo perėjimo prie euro metu, atsižvelgiant į precedento neturintį logistinį iššūkį, susijusį su 11 valstybių narių valiutų ir mokėjimo priemonių sujungimu į bendrą Europos valiutą. Tačiau pastebėtina, kad Graikijai, kuri eurą įsivedė dvejais metais vėliau nei pradinės 11 dalyvaujančių valstybių narių, sėkmingai pakako vienerių metų pereinamojo laikotarpio. Tai rodo, kad, jeigu tolesniems euro įvedimams bus naudojamas „Madrido“ pereinamasis laikotarpis, šis pereinamasis laikotarpis turėtų būti trumpesnis nei treji metai.

2.2.6.

Ketvirta, du principai yra svarbūs reguliuojant euro įvedimą: vienodų galimybių ir palengvinimo principai. Vienodų galimybių principas reiškia, kad vėliau prisijungiančios valstybės narės neturėtų susidurti su papildomomis kliūtimis, bet joms taip pat neturėtų būti leidžiama prisijungti lengvesnėmis sąlygomis, tuo tarpu palengvinimo principas reiškia, kad įgyvendinant perėjimą prie euro būtinas lankstumas. Vienodų galimybių principas reiškia, kad vėliau prisijungiančios valstybės narės turi teisę naudotis tokiu pačiu maksimaliu bendru laikotarpiu, nurodytu Madrido scenarijuje pradinėms dalyvaujančioms valstybėms narėms, tačiau, remiantis palengvinimo principu, joms turėtų būti leidžiama užbaigti perėjimą prie euro greičiau, jeigu paaiškėtų, kad tai įmanoma ir tinkama. Todėl maksimalaus trejų metų pereinamojo laikotarpio nustatymas būtų suderintas su vienodų galimybių principu, atsižvelgiant į trejų metų pereinamąjį laikotarpį, taikytą pradinėms 11 dalyvaujančių narių pagal Reglamentą (EB) Nr. 974/98. Tuo pačiu, numatant galimybę sutrumpinti šį trejų metų pereinamąjį laikotarpį, būtų laikomasi palengvinimo principo.

2.2.7.

Penkta, maksimalaus pereinamojo laikotarpio nustatymas atitiktų teisinę techniką, naudojamą apibrėžti kitus laikotarpius, susijusius su skirtingais perėjimo prie euro scenarijais, tokius kaip laipsniško perėjimo prie euro laikotarpis ir dvigubos apyvartos laikotarpis. Pasiūlytas reglamentas nustato maksimalią vienerių metų laipsniško perėjimo prie euro laikotarpio trukmę (14). Reglamentas (EB) Nr. 974/98 nustato maksimalią šešių mėnesių dvigubos apyvartos laikotarpio trukmę (15).

2.2.8.

Apibendrinant ECB mano, kad, siekiant užtikrinti perėjimo prie euro proceso patikimumą, sustiprinti teisinį tikrumą ir padidinti efektyvumą, pasiūlyto reglamento tekste būtina nustatyti maksimalią pereinamojo laikotarpio trukmę, neilgesnę kaip treji metai. Siekiant paskatinti nustatyti trumpesnius pereinamuosius laikotarpius nei maksimalus leidžiamas trejų metų laikotarpis, ECB taip pat rekomenduoja pasiūlyto reglamento konstatuojamojoje dalyje patikslinti, kad pereinamasis laikotarpis turėtų būti kiek galima trumpesnis. Galiausiai pažymėtina, kad tokia aiški nuostata, nustatanti maksimalią pereinamojo laikotarpio trukmę, leistų išvengti bet kokių tolimesnių diskusijų bet kokio būsimo atitinkamų valstybių narių išlygų panaikinimo atveju ir vėlesnių Reglamento (EB) Nr. 974/98 dalinių pakeitimų, ir tokiu būdu perėjimo prie euro procesas taptų labiau nuspėjamas.

2.3.   Laipsniško perėjimo prie euro scenarijus

2.3.1.

Bendriausia prasme, ECB supranta priežastis, dėl kurių „didžiojo sprogimo“ scenarijus derinamas su laipsniško perėjimo prie euro laikotarpiu iki vienerių metų, per kurį būtų galima ir toliau naudoti nacionalinės valiutos vienetą konkrečiose teisinėse priemonėse, pavyzdžiui, kaip nurodyta aiškinamajame memorandume, sąskaitose faktūrose ar bendrovės atskaitomybėje (16). Nors diskutuotina, ar sąskaitos faktūros ar bendrovės atskaitomybė yra teisinės priemonės pasiūlyto reglamento prasme, ECB supranta, kad laipsniško perėjimo prie euro sąvoka taip pat siekiama leisti ir toliau naudoti nacionalinės valiutos vienetą naujose teisinėse priemonėse, tokiose kaip standartinės formos sutartys, paruoštos elektroniniu būdu (pvz., automobilių nuomos sutartys).

2.3.2.

Nors aiškinamasis memorandumas užsimena, kad laipsniško perėjimo prie euro laikotarpiu būtų leista tik „tam tikru lygiu naudoti nacionalinę valiutą konkrečiose teisinėse priemonėse“ (17), pasiūlyto reglamento nuostatos nenumato jokio apribojimo dėl naujų teisinių priemonių rūšių, kuriose laipsniško perėjimo prie euro laikotarpiu ir toliau būtų galima daryti nuorodą į nacionalinės valiutos vienetą (18). ECB pažymi, kad šis požiūris leidžia žymų lankstumo ir subsidiarumo mastą, valstybėms narėms taikant laipsniško perėjimo laikotarpį įvairioms teisinių priemonių rūšims.

2.3.3.

Vienas klausimas, kurį ECB nori pabrėžti, yra tai, kad pagal pasiūlytą reglamentą veiksmai, atliekami pagal teisines priemones, kuriose yra nuorodos į nacionalinės valiutos vienetą, laipsniško perėjimo prie euro laikotarpiu turi būti vykdomi tik euro vienetu (19). Tai gali sukliudyti šalims daryti nuorodas į nacionalinės valiutos vienetus mokėjimo priemonėse, kadangi tokios mokėjimo priemonės turės būti vykdomos euro vienetu, o ne atitinkamu nacionalinės valiutos vienetu. Tačiau, jeigu mokėjimo priemonės, tokios kaip čekiai ir mokėjimo nurodymai, būtų išreikštos nacionalinės valiutos vienetu, tai galėtų sukelti tam tikrų nepatogumų mokėjimų vykdytojams, kadangi jie turėtų užtikrinti, kad nacionalinės valiutos vienetas būtų paverčiamas euro vienetu prieš atliekant operaciją. Be to, kadangi mokėjimo priemonės potencialiai gali būti apyvartoje už valstybės narės, kuri taiko laipsniško perėjimo laikotarpį, ribų, tai, žvelgiant iš vykdymo perspektyvos, svarbu pašalinti galimybę naudoti tarptautiniu mastu mokėjimo priemones, išreikštas atitinkamos nacionalinės valiutos vienetais. Tai gali būti pasiekta apribojant nuostatų dėl laipsniško perėjimo prie euro laikotarpio taikymą teisinėms priemonėms, kurios turi būti vykdomos atitinkamoje valstybėje narėje (t.y. tik valstybėje narėje, taikančioje laipsniško perėjimo prie euro laikotarpį). Toks sprendimo būdas paskatintų lankstų nuostatų dėl laipsniško perėjimo prie euro laikotarpio įgyvendinimą ir apribotų jį tik vidaus lygiu.

2.3.4.

ECB pažymi, kad laipsniško perėjimo prie euro laikotarpio ankstyvoji dalis (iki vienerių metų nuo grynųjų eurų įvedimo dienos) sutaps su dvigubos apyvartos laikotarpiu (iki šešių mėnesių), per kurį tiek eurų, tiek ir nacionalinės valiutos banknotams ir monetoms būtų leidžiama išlikti mokėjimo priemone atitinkamos valstybės narės teritorijoje (20). ECB pažymi esant neatitikimą tarp nuostatos, pagal kurią veiksmai, atliekami pagal naujas teisines priemones, kuriose yra nuorodos į senosios nacionalinės valiutos vienetą, laipsniško perėjimo prie euro laikotarpiu turi būti vykdomi tik euro vienetu, ir to fakto, kad nacionalinės valiutos banknotai ir monetos išliks mokėjimo priemone jų teritorijose dvigubos apyvartos laikotarpiu. Šis neatitikimas gali būti išspręstas pasiūlyto reglamento tekste padarant dalinį pakeitimą, pagal kurį aukščiau nurodyta nuostata veiktų nepažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 974/98 15 straipsnio nuostatų (t.y. nuostatų dėl dvigubos apyvartos laikotarpio).

2.4.   Euro pavadinimas

2.4.1.

ECB supranta, kad viena valstybė narė pasiūlyto reglamento tekste tos valstybės narės kalba yra padariusi lingvistinę išlygą dėl bendros valiutos pavadinimo „euro“ nurodymo. Šiuo aspektu ECB pabrėžtų, kad pavadinimas „euro“ privalo būti tinkamai ir nuosekliai vartojamas pasiūlyto reglamento tekste visomis kalbomis, atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 974/98 reikalavimą, kad bendros valiutos pavadinimas turi būti vienodas visomis oficialiomis Europos Sąjungos kalbomis atsižvelgiant į abėcėlių skirtumus (21). Kaip pažymėta neseniai priimtoje ECB nuomonėje dėl Lietuvos euro įvedimo įstatymo projekto (22), iš atitinkamų Reglamento (EB) Nr. 974/98 nuostatų „yra aišku, kad bendros valiutos pavadinimas yra“ euro„, ir kad šis pavadinimas turėtų būti identiškas teisės aktuose, paskelbtuose visomis Bendrijos kalbomis […] Tik Bendrija, turėdama išimtinę kompetenciją pinigų srityje, nustato bendros valiutos pavadinimą. Kadangi tai yra bendra valiuta ir siekiant užtikrinti jos akivaizdų vieningumą, euro pavadinimas turi būti identiškas vienaskaitos vardininko linksnyje visose Bendrijos kalbose“.

2.4.2.

Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta pirmiau, eurų banknotai, kuriuos ECB yra leidęs išleisti ECB ir dalyvaujančių valstybių narių NCB nuo 2002 m. sausio 1 d., nurodo tik bendros valiutos pavadinimą „EURO“ ir „ΕΥΡΩ“, t.y. valiutos pavadinimą lotyniškosios ir graikų abėcėlės raidėmis (23). Teisinio aiškumo tikslu ECB rekomenduoja pasiūlyto reglamento teksto norminėje dalyje numatyti nuostatą, patvirtinančią, kad „euro pavadinimas yra identiškas vienaskaitos vardininko linksnyje visomis oficialiomis Europos Sąjungos kalbomis atsižvelgiant į abėcėlių skirtumus“.

2.5.   Konkretūs projekto rengimo pasiūlymai

Papildomai ECB pateikia keletą konkrečių projekto rengimo pasiūlymų.

2.5.1.

Pirma, Reglamentas (EB) Nr. 974/98 leidžia kiekvienai valstybei narei, pasirinkusiai „Madrido“ pereinamąjį laikotarpį, imtis priemonių, kurios gali būti būtinos siekiant sudaryti sąlygas, kad savo operacijų apskaitai naudojamą nacionalinės valiutos vienetą pakeistų euro vienetas rinkose, kuriose nuolat prekiaujama, atliekamas kliringas ir atsiskaitymai pagal bet kurias priemones, nurodytas 1993 m. gegužės 10 d. Tarybos direktyvos 93/22/EEB dėl investicinių paslaugų vertybinių popierių srityje priedo B skirsnyje (24) (toliau — IPD) ir pagal prekes (25). Atsižvelgiant į tai, kad IPD buvo panaikinta Finansinių priemonių rinkų direktyva (26) (toliau — FPRD), nuoroda į priemones, išvardytas IPD priedo B skirsnyje turėtų būti pakeista nuoroda į priemones, išvardytas FPRD I priedo C skirsnyje, kuriame pateikiamas detalesnis ir sudėtingesnis, nei IPD, finansinių priemonių sąrašas, įskaitant, pavyzdžiui, prekes, išvestines priemones, susijusias su kreditais ir klimatu.

2.5.2.

Antra, siūloma supaprastinti Reglamento (EB) Nr. 974/98 pasiūlyto 10 straipsnio pirmąją pastraipą nustatant, kad „nuo atitinkamos grynųjų eurų įvedimo dienos ECB ir dalyvaujančių valstybių narių nacionaliniai centriniai bankai dalyvaujančiose valstybėse narėse išleidžia į apyvartą eurų banknotus“.

2.5.3.

Trečia, dėl Reglamento (EB) Nr. 974/98 pasiūlytame 11 straipsnyje (dėl trečiųjų šalių, pvz., Monako, San Marino ir Vatikano Miesto išleistų euro monetų kaip mokėjimo priemonės statuso) esančios naudingos nuorodos į „susitarimus, susijusius su pinigų reikalais, pagal Sutarties 111 straipsnį nuostatas“, ECB siūlytų, kad, atsižvelgiant į pasiūlyto reglamento tekstą kai kuriomis kalbomis (pvz., vokiečių kalba), nuoroda į Sutarties 111 straipsnį galėtų būti susiaurinta iki nuorodos į jo 3 dalį, nes tai yra vienintelė straipsnio dalis, kurioje kalbama apie susitarimus, susijusius su pinigų reikalais (t.y. 111 straipsnio 3 dalis).

2.5.4.

Ketvirta, dėl pasiūlytos „bankų“ pareigos keisti savo klientų nacionalinius banknotus ir monetas į eurų banknotus ir monetas nemokamai ir atsižvelgiant į aukščiausią nustatytą ribą pagal pasiūlytą Reglamento (EB) Nr. 974/98 15 straipsnio 3 dalį, ECB pažymi, kad žvelgiant iš tikslios projekto rengimo perspektyvos, terminas „kredito įstaigos“ yra terminas, kuris tiek Sutartyje, tiek ir antrinėje Bendrijos teisėje dažniausiai naudojamas apibūdinti bankams. Todėl jeigu nuoroda į „bankus“ pakeičiama nuoroda į „kredito įstaigas“, kaip apibrėžta Konsoliduotoje bankininkystės direktyvoje, reikia atsižvelgti į tą faktą, kad kai kurios „kredito“ įstaigos patenkančios į tos Direktyvos reglamentavimo sritį, nevykdo grynųjų pinigų operacijų (pvz., elektroninių pinigų įstaigos) (27), tuo tarpu kitos, kurioms direktyva netaikoma (pvz., pašto pinigų persiuntimo sistemų (giro) įstaigos), buvo svarbios perėjimui prie euro praeityje. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta pirmiau, būtų protinga atitinkamoms valstybėms narėms palikti tam tikrą veiksmų laisvę apibrėžiant kitas institucijas, kurioms gali būti taikoma ši banknotų ir monetų nemokamo keitimo pareiga.

2.6.   Projekto rengimo pasiūlymai

2.6.1.

Kai pirmiau išdėstytos rekomendacijos lemtų pasiūlyto reglamento pakeitimus, projekto rengimo pasiūlymai yra pateikiami pridedamame priede.

---

(1)  2005 m. rugpjūčio 2 d. redakcija.

(2)  OL L 139, 1998 5 11, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2596/2000 (OL L 300, 2000 11 29, p. 2).

(3)  Žr. pasiūlyto reglamento aiškinamąjį memorandumą, p. 3.

(4)  Kipras, Estija, Latvija, Lietuva, Malta, Slovakija ir Slovėnija.

(5)  Pasiūlytas Reglamento (EB) Nr. 974/98 1 straipsnio h punktas ir pasiūlytas Priedas.

(6)  Reglamento (EB) Nr. 974/98 1 ir 2 straipsniai.

(7)  Pasiūlytas Reglamento (EB) Nr. 974/98 1 straipsnio h punktas.

(8)  Pasiūlytas Reglamento (EB) Nr. 974/98 2 straipsnis.

(9)  Sutarties 105 straipsnio 2 dalis ir Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statuto 12.1 straipsnio pirma pastraipa.

(10)  Reglamento (EB) Nr. 974/98 9 konstatuojamoji dalis.

(11)  Reglamento (EB) Nr. 974/98 14 konstatuojamoji dalis.

(12)  Reglamento (EB) Nr. 974/98 8 straipsnio 3 dalis ir 13 konstatuojamoji dalis.

(13)  Reglamento (EB) Nr. 974/98 8 straipsnio 4 dalis.

(14)  Pasiūlytas Reglamento (EB) Nr. 974/98 9a straipsnis.

(15)  Reglamento (EB) Nr. 974/98 15 straipsnis. Pažymima, kad visos 12 dabartinių dalyvaujančių valstybių narių sutrumpino dvigubos apyvartos laikotarpį iki neilgesnio kaip du mėnesiai.

(16)  Žr. pasiūlyto reglamento aiškinamąjį memorandumą, p. 3.

(17)  Žr. pasiūlyto reglamento aiškinamąjį memorandumą, p. 3.

(18)  Reglamento (EB) Nr. 974/98 pasiūlytas 1 straipsnio i punktas ir pasiūlytas 9a straipsnis.

(19)  Pasiūlyto Reglamento (EB) Nr. 974/98 9a straipsnio trečias sakinys.

(20)  Reglamento (EB) Nr. 974/98 15 straipsnis.

(21)  Reglamento (EB) Nr. 974/98 2 straipsnis ir 2 konstatuojamoji dalis. Taip pat žr. 2005 m. birželio 14 d. ECB nuomonės CON/2005/21 Lietuvos banko prašymu dėl euro įvedimo įstatymo projekto 10 pastraipą; pateikiama ECB tinklalapyje www.ecb.int.

(22)  Nuomonės CON/2005/21 10 pastraipa.

(23)  2003 m. kovo 20 d. sprendimo ECB/2003/4 dėl eurų banknotų nominalų, specifikacijų, atkūrimo, keitimo ir išėmimo iš apyvartos 1 straipsnio 2 dalis (OL L 78, 2003 3 25, p. 16).

(24)  OL L 141, 1993 6 11, p. 27. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/87/EB (OL L 35, 2003 2 11, p. 1).

(25)  Reglamento (EB) Nr. 974/98 8 straipsnio 4 dalies antros įtraukos a punktas.

(26)  2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 85/611/EEB ir 93/6/EEB bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/12/EB bei panaikinanti Tarybos direktyvą 93/22/EEB (OL L 145, 2004 4 30, p. 1).

(27)  2000 m. kovo 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/12/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo 1 straipsnio 1 dalis ir 2 straipsnio 3 dalis (OL L 126, 2000 5 26, p. 1). Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2005/1/EB (OL L 79, 2005 3 24, p. 9).

---

---