24.11.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 292/1

—

Atskiros valstybės narės pačios organizuoja ir finansuoja aukštąjį mokslą pagal nacionalinius prioritetus, teisės aktus ir praktiką.

—

Žiniomis paremtoje ekonomikoje ir visuomenėje aukštasis mokslas turėtų būti glaudžiai siejamas su tyrimais ir inovacijomis.

1.

sudaryti sąlygas aukštojo mokslo institucijoms Europoje pagerinti savo veiklos rezultatus žinių, prieinamumo ir mokslinių tyrimų srityse, palyginti su kitais pasaulio regionais ir šalimis;

2.

sudaryti sąlygas aukštojo mokslo institucijoms prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių, siekiant gerinti savo kokybę, padidinti patrauklumą ir aktualumą visuomenei ir ekonomikai;

3.

padėti aukštojo mokslo institucijų valdymo vystymuisi ir garantuoti joms pakankamą autonomiją;

4.

gerinti aukštojo mokslo institucijų finansavimo tvarumą didinant investicijas ir prireikus diversifikuojant jų šaltinius;

5.

stiprinti aukštojo mokslo socialinį lygmenį, pirmiausia plečiant prieinamumą plataus spektro socialinėms ir ekonominėms grupėms, tuo pačiu siekiant mažinti nebaigusių mokslo studentų skaičių;

6.

skatinti institucijas plėtoti stipresnę partnerystę su jas supančia visuomene, įskaitant vietos bendruomenes ir verslo pasaulį.

1.

prireikus suderinti įstatymų sistemą, kuria vadovaujasi aukštojo mokslo institucijos, siekiant plėtoti lankstesnius santykius tarp atskirų institucijų ir valstybių narių valdžios institucijų, atsakingų už strateginį vadovavimą aukštojo mokslo sistemoms, taip padedant joms modernizuotis, prisitaikyti prie besikeičiančių visuomenės poreikių ir būti atsakingoms už savo sprendimus;

2.

didinti aukštojo mokslo patrauklumą studentams, naudojant aukštos kokybės priemones, geresnį informavimą, mokymo ir mokymosi įvairovę, ypač informacines ir ryšių technologijas (ICT), aukštesnį asmenų parengimo lygį ir kokybę, siekiant užtikrinti sėkmingas jų akademines karjeras, tvarią jų integraciją į darbo rinką ir jų aktyvų dalyvavimą visuomenėje;

3.

plėsti aukštojo mokslo prieinamumą, ypač ribotas galimybes turintiems žmonėms, padedant jiems įgyvendinti savo potencialą, ir sukurti didesnę būdų baigti aukštąjį mokslą įvairovę, mokymąsi visą gyvenimą paverčiant realybe;

4.

bendradarbiaujant su kitomis institucijomis ir organais, skatinti įvairovę aukštojo mokslo sistemose ir institucijose, taip pat plėtoti kompetencijos kėlimo centrus, kurie gali prisidėti prie reformos proceso;

5.

skatinti aukštojo mokslo institucijas kurti tvarią ir platesnę partnerystę su plačiąja bendruomene ir pramone, siekiant patenkinti besikeičiančius visuomenės ir darbo rinkos poreikius;

6.

įtraukti visus suinteresuotus subjektus į reformų rengimą ir įgyvendinimą;

6a.

investicijas į aukštąjį mokslą laikyti investicijomis į visuomenės ateitį;

7.

patikrinti aukštajam mokslui skirtų išteklių lygį ir peržiūrėti galimybes užtikrinti papildomą finansavimą panaudojant įvairias priemones, įskaitant atitinkamai valstybinę ir privačią paramą;

8.

paskatinti reformai, pavyzdžiui, siekiant, kad investicijomis būtų gerinama mokymo ir mokymosi, mokslinių tyrimų, inovacijų, valdymo ir paslaugų studentams kokybė.

—

spręsti šioje rezoliucijoje iškeltus klausimus ir pranešti apie pažangą, padarytą prisidedant prie 2008 m. Jungtinio tarpinio pranešimo dėl „Švietimo ir mokymo 2010“ darbo programos vykdymo;

—

siekti spręsti šioje rezoliucijoje iškeltus klausimus pasitelkiant tarpusavio mokymąsi ir kitą Jungtinį tarpinį pranešimą dėl „Švietimo ir mokymo 2010“ darbo programos įgyvendinimo;

—

prireikus patenkinti aukštojo mokslo poreikius veiksmingiau panaudojant atitinkamai Bendrijos programas, pavyzdžiui, Socrates, Leonardo ir būsimas švietimo ir mokymo programas, Europos investicijų banko grupės Europos finansavimo instrumentus ir struktūrinius fondus;

—

skatinti aukštojo mokslo institucijų tarptautinį bendradarbiavimą, pirmiausia skatinant jų dalyvavimą Bendrijos programose, pavyzdžiui, Tempus ir Erasmus Mundus.

24.11.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 292/3

1.

2005 m. kovo mėnesį Europos Vadovų Tarybos priimtas išvadas (1), kuriomis buvo atnaujinta Lisabonos strategija, daugiausia dėmesio skiriant ekonomikos augimui bei darbo vietų kūrimui, akcentuojant žinias, inovacijas, žmogiškąjį kapitalą bei visą gyvenimą trunkantį mokymąsi kaip sine qua non siekiant šių tikslų.

2.

Lisabonos jungtines ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo gaires (2005–2008 m.) (2), kuriose raginama koreguoti švietimo bei mokymo sistemas:

1.

2004 m. gruodžio mėn. Mastrichto komunikate — kuris yra Kopenhagos proceso dalis — buvo raginama daugiausia dėmesio skirti „profesinio švietimo ir mokymo susiejimui su žiniomis grindžiamos ekonomikos darbo rinkos poreikiais“ ir parengti Europos kvalifikacijų sistemą, „visų pirma pagrįstą gebėjimais ir mokymosi rezultatais“.

2.

2004 m. jungtiniame tarpiniame pranešime (3), kuris yra „Švietimo ir mokymo 2010“ veiklos programos dalis, buvo raginama plėtoti intensyvesnę partnerystę (nacionaliniu, regioniniu, vietos ir sektoriaus lygiu), siekiant suformuoti lanksčias ir veiksmingas švietimo ir mokymo sistemas bei parengti Europos kvalifikacijų sistemą, dėl kurios šiuo metu vyksta Komisijos surengtos konsultacijos.

1.

Šiose išvadose „įgūdžiai ir gebėjimai“ apima visų mokymosi formų ir lygių rezultatų spektrą, įskaitant formalaus, neformalaus ir neinstitucinio mokymosi rezultatus. Įgūdžiai ir gebėjimai prisideda prie asmeninio pasitenkinimo, aktyvaus pilietiškumo ir socialinės sanglaudos, ir kartu suteikia pagrindą ekonominiam augimui. Jie taip pat padeda ugdyti sugebėjimą prisitaikyti, skatina naujoves ir verslininkystės augimą.

2.

ES ekonomikos rodikliai būtų geresni didinant produktyvumą, plėtojant verslininkystę ir mokslinių tyrimų bei naujovių panaudojimą.

1.

Produktyvumas didėja gerinant darbuotojų įgūdžius ir gebėjimus. Aukštos kvalifikacijos darbuotojai geriau reaguoja į dinamiškos žiniomis pagrįstos ekonomikos pokyčius; be to, labiau tikėtina, kad daugiau įgūdžių ir gebėjimų turintys asmenys bus socialiai integruoti, patenkinti savo padėtimi bei aktyvūs piliečiai.

2.

Žiniomis grindžiamai visuomenei ir ekonomikai reikia tinkamo pagrindinių gebėjimų lygio, įskaitant jos piliečių skaitmeninį raštingumą bei įgūdžius dirbti su elektroninėmis priemonėmis, bei gebėjimo prireikus pasiekti aukštesnį įgūdžių ir gebėjimų lygį.

3.

Ekonomikos augimo gali nebūti, jei investuojant į įgūdžius ir gebėjimus apsiribojama gerai išsilavinusiais asmenimis. Didelę ekonominę naudą taip pat galima gauti gerinant pagrindinius gebėjimus ir bandant patenkinti žemos kvalifikacijos ir nepalankioje padėtyje esančių grupių poreikius, įskaitant, pavyzdžiui, vyresnių piliečių esamų įgūdžių ir gebėjimų geresnį panaudojimą.

1.

Įgūdžių ir gebėjimų plėtojimas yra vienas iš svarbiausių visą gyvenimą trunkančio mokymosi strategijų elementų. Šios strategijos turėtų apimti pagrindinių gebėjimų įgijimą ir būti pagrįstos veiksmingomis bendrojo lavinimo ir mokymo sistemomis, kurios parengia asmenis, norinčius atnaujinti bei plėtoti savo įgūdžius bei gebėjimus visą gyvenimą. Turėtų būti skatinamas lygiavertis požiūris į profesinį švietimą ir mokymą bei bendrąjį lavinimą ir jų tarpusavio ryšiai. Visą gyvenimą trunkantis profesinis orientavimas taip pat labai svarbus remiant asmenis, kad jie įgytų ir atnaujintų savo įgūdžius bei gebėjimus.

2.

Švietimo ir mokymo ministrai atlieka vieną iš pagrindinių vaidmenų užtikrinant veiksmingas įgūdžių bei gebėjimų strategijas. Kad šis tikslas būtų pasiektas, labai svarbu glaudžiai bendradarbiauti su visomis atitinkamomis ministerijomis.

3.

Švietimo ir mokymo politika taip pat turėtų apimti į ateitį nukreiptą požiūrį, siekiant numatyti, kokių įgūdžių reikia visuomenei ir ekonomikai.

4.

Todėl atitinkamos ministerijos turėtų pasirūpinti, kad ekonominiai ir socialiniai partneriai bei kiti suinteresuoti subjektai, įskaitant mokslinių tyrimų įstaigas, aktyviai dalyvautų nustatant, kokių įgūdžių bei gebėjimų reikia įvairiuose sektoriuose. Dėl tokių partnerysčių gali išaugti produktyvumas, sumažėti įgūdžių stygius bei darbdaviams gali būti skiriamos paskatos šviesti ir mokyti savo darbuotojus.

5.

Sukūrus Europos kvalifikacijų sistemą, turėtų būti užtikrintas didesnis skaidrumas bei išsiaiškinta, kokių įgūdžių ir gebėjimų reikia darbo rinkai; ji taip pat turėtų sudaryti sąlygas sektoriams Europos lygiu spręsti naujas švietimo ir mokymo problemas.

6.

Novatoriški mokymo metodai, pavyzdžiui, naudojant informacines ir ryšių technologijas, leidžia plačiau dalyvauti visą gyvenimą trunkančiame mokymesi, o dėl to gali sumažėti socialinė atskirtis bei pagerėti profesinio ir privataus gyvenimo santykis. Palankesnes sąlygas lanksčiam darbuotojų mokymuisi galima sudaryti pagerinus bendradarbiavimą su mokymosi įstaigomis ir efektyviai naudojant informacinių ir ryšių technologijų infrastruktūrą.

1.

spręsti sektoriui svarbių įgūdžių klausimą siejant jį su įgūdžių bei gebėjimų plėtojimu, vykdant „Švietimo ir mokymo 2010“ veiklos programą;

2.

naudoti būsimas Bendrijos priemones švietimo ir mokymo srityje remiant konkretiems sektoriams skirtų požiūrių į įgūdžius bei gebėjimus plėtojimą tiek profesinio švietimo ir mokymo, tiek aukštojo mokslo srityje.

1.

užtikrinti veiksmingą atitinkamų ministerijų bendradarbiavimą rengiant įgūdžių ir gebėjimų strategijas, įskaitant tą laikotarpį, kai rengiamos valstybių narių metinės Lisabonos nacionalinės ataskaitos, bei įgyvendinant nacionalines visą gyvenimą trunkančio mokymosi strategijas;

2.

nacionaliniu, regionų, vietos ir sektorių lygiu plėtoti partnerystę su pagrindiniais suinteresuotais subjektais, įskaitant darbdavius ir profesines sąjungas, laikantis nacionalinių teisės aktų ir praktikos. Šios partnerystės turėtų sukurti sistemą, kuri atitiktų paklausą, atsižvelgtų į ilgalaikius įgūdžių ir gebėjimų poreikius, skatintų investuoti į įgūdžius bei gebėjimus ir spręstų su nepalankioje padėtyje esančių grupių konkrečiais poreikiais susijusius klausimus;

3.

skatinti švietimo ir mokymo institucijų bendradarbiavimą naudojant esamas informacinių ir ryšių technologijų infrastruktūras, siekiant išplėsti dalyvavimą visą gyvenime trunkančiame mokymesi ir kelti darbuotojų įgūdžių dirbti su elektroninėmis priemonėmis lygį.

1.

įgyvendinant „Švietimo ir mokymo 2010“ veiklos programą, 2006 m. sudaryti grupę iš valstybių narių, kurios norėtų plėtoti mokymosi kartu veiklą, susijusią su įgūdžių poreikiais įvairiuose sektoriuose;

2.

paraginti Europos profesinio mokymo plėtros centrą (CEDEFOP) ir prireikus Europos mokymo fondą 2006 m. užbaigti įvairių sektorių požiūrių į įgūdžius ir gebėjimus visoje ES ir stojančiose šalyse bei šalyse kandidatėse apžvalgą.

24.11.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 292/5

1.

Aktyvus jaunimo pilietiškumas yra itin svarbus kuriant demokratines ir sudarančias sąlygas integracijai visuose lygiuose visuomenes.

2.

Jaunimas ir jų organizacijos turi dalyvauti kuriant Europos Sąjungą, taip pat prisidėti prie Lisabonos strategijos tikslų — skatinti darbo vietų kūrimą bei ekonomikos augimą.

3.

Tam, kad padėtų siekti Lisabonos strategijoje numatytų užimtumo tikslų, jaunimas turi būti visiškai integruotas į visuomenę, ir dėl šios priežasties:

4.

Pagrindinį vaidmenį siekiant Europos jaunimo pakto tikslų atlieka Bendrijos priemonės, kuriomis remiama Lisabonos partnerystė skirta ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui, pavyzdžiui, darbo programa „Švietimas ir mokymas 2010 m.“ bei užimtumo ir socialinės įtraukties strategijos.

5.

Politikai vietos, regioniniu, nacionaliniu ir Europos lygiu turėtų atsižvelgti į konkrečius jaunimo poreikius, kad daugiau dėmesio būtų skiriama jaunimo reikalams visose atitinkamose politikos srityse.

6.

Su jaunimu ir jų organizacijomis turėtų būti konsultuojamasi ir jie turėtų aktyviai dalyvauti kuriant, įgyvendinant ir toliau plėtojant jiems įtaką turinčias politikos priemones, tokiu būdu prisidedant prie aktyvesnio jaunimo pilietiškumo skatinimo.

7.

Tam, kad galėtų teikti veiksmingą paramą jaunimui, su jaunimu bei jaunimo organizacijose dirbantys asmenys turi būti tinkamai parengti bei turėti tinkamą kvalifikaciją.

—

parama aktyviam jaunimo pilietiškumui taikant atviro koordinavimo metodą jaunimo reikalų srityje,

—

Europos jaunimo paktas, kuriame akcentuojamos jaunimo problemos ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui skirtos Lisabonos partnerystės pagrindinėse srityse,

—

jaunimo aspekto įtraukimas į kitas atitinkamas Europos politikos sritis.

1.

Turėtų būti toliau remiamas aktyvus pilietiškumas taikant pagal atvirą koordinavimo metodą jaunimo reikalų srityje sutartus prioritetus: dalyvavimą, informavimą, savanorišką veiklą ir geresnį jaunimo pažinimą, įskaitant geresnį Europos jaunimo pakte iškeltų problemų supratimą.

2.

Europos jaunimo pakto tikslų bus siekiama vykdant Lisabonos partnerystę skirtą ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui.

3.

Plėtojant jaunimo aspektą kitose susijusiose Europos politikos srityse pirmenybė bus teikiama kovai su diskriminacija, sveikam gyvenimo būdui, įskaitant sportą, ir moksliniams tyrimams jaunimo klausimais.

4.

Įgyvendinant bendradarbiavimo sistemą:

1.

toliau įgyvendinti tikslus, nustatytus pagal atviro koordinavimo metodą jaunimo reikalų srityje;

2.

įgyvendinant Lisabonos strategiją, užtikrinti tolesnį veiksmingą Europos jaunimo pakto tęstinumą, pavyzdžiui, nurodant aiškius tikslus;

3.

nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygiu plėtoti struktūrinį dialogą su jaunimu ir jo organizacijomis apie jiems įtaką turinčias politikos sritis, įtraukiant jaunimo klausimų srityje dirbančius mokslo darbuotojus.

1.

Europos lygiu plėtoti struktūrinį dialogą su jaunimu apie jam įtaką turinčias politikos sritis, pavyzdžiui, išradingai naudojant informacijos technologijas ir nuolat rengiant konferencijas, kuriose dalyvautų jaunimas, jaunimo organizacijos, jaunimo klausimų srityje dirbantys mokslo darbuotojai ir politikai;

2.

plėtoti, remti ir palengvinti galimybę naudotis Europos jaunimo portalu, EURES, PLOTEUS ir EURODESK siekiant padėti jaunimui kuo daugiau pasinaudoti darbo, savanoriškos tarnybos ir studijų užsienyje galimybėmis;

3.

užtikrinti tolesnį veiksmingą Europos jaunimo pakto tęstinumą įgyvendinant Lisabonos strategiją.

1.

skatinti, kad būtų pripažįstamas jaunimui ir su jaunimu ir jaunimo organizacijomis aktyviai dirbantiesiems asmenims skirtas neformalus ir neoficialus mokymas, pavyzdžiui, plėtojant Youthpass bei svarstant jo įtraukimą į Europass, bei svarstyti tokio mokymo patvirtinimą, atsižvelgiant į padėtį kiekvienoje valstybėje narėje bei pripažįstant valstybių narių kompetenciją;

2.

siekiant sudaryti jaunimui palankesnes galimybes dirbti, atlikti savanorišką tarnybą, mokytis ir studijuoti visoje Europos Sąjungoje ir kitur užsienyje, keistis, plėtoti ir taikyti gerą praktiką jaunimo mobilumo srityje bei nustatyti tam trukdančias kliūtis;

3.

kiek įmanoma geriau pasinaudoti Bendrijos ir valstybių narių politikos sričių, programų ir kitų priemonių teikiamomis galimybėmis siekiant didinanti aktyvų jaunimo pilietiškumą, socialinę įtrauktį, užimtumą ir išsilavinimo lygį;

4.

įvertinti Europos bendradarbiavimo jaunimo srityje sistemą 2009 m.

24.11.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 292/7

24.11.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 292/8

1.

2005 m. lapkričio 18 d. pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1), 4 straipsnį, Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją, kai įmonė Plastal Germany GmbH („Plastal“, Vokietija), kontroliuojama Nordic Capital Fund V (Džersis), įgyja, kaip apibrėžta Tarybos reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, visos įmonės Dynamit Nobel Kunststoff GmbH ir jos padalinio Menzolit-Fibron GmbH („DNK“, Vokietija) kontrolę, pirkdama akcijas.

2.

Atitinkamų įmonių verslo veikla yra:

3.

Remdamasi pradiniu pranešimo nagrinėjimu Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį buvo pranešta, galėtų būti taikomas reglamentas (EB) Nr. 139/2004. Komisijai paliekama teisė priimti galutinį sprendimą šiuo klausimu.

4.

Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis pateikti savo pastabas dėl siūlyto veiksmo.

Pastabos Komisijai turi būti pateiktos ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Pastabas galima siųsti faksu (fakso numeris (32 2) 296 43 01 arba 296 72 44) arba paštu su nuoroda COMP/M.4043 — Plastal Group/Dynamit Nobel Kunststoff GmbH adresu:

24.11.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 292/9

1.

2005 m. lapkričio 17 d. pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1), 4 straipsnį, Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją, kai įmonė Kuehne + Nagel International AG (K+N, Šveicarija), įgyja, kaip apibrėžta Tarybos reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, visos įmonės ACR Logistics Holdings BV (ACR, Nyderlandai) kontrolę, pirkdama akcijas.

2.

Atitinkamų įmonių verslo veikla yra:

3.

Remdamasi pradiniu pranešimo nagrinėjimu Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį buvo pranešta, galėtų būti taikomas reglamentas (EB) Nr. 139/2004. Komisijai paliekama teisė priimti galutinį sprendimą šiuo klausimu. Remiantis Komisijos Pranešimu dėl supaprastintos tam tikrų koncentracijų nagrinėjimo procedūros pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (2), reikėtų pažymėti, kad šią bylą numatoma nagrinėti Pranešime nurodyta tvarka.

4.

Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis pateikti savo pastabas dėl siūlyto veiksmo.

Pastabos Komisijai turi būti pateiktos ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Pastabas galima siųsti faksu (fakso numeris (32 2) 296 43 01 arba 296 72 44) arba paštu su nuoroda COMP/M.4029 — Kuehne + Nagel/ACR Logistics adresu: