ISSN 1725-521X

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

C 274

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Informacija ir prane_imai

48 tomas
2005m. lapkričio 5d.


Prane_imo Nr.

Turinys

Puslapis

 

I   Informacija

 

Komisija

2005/C 274/1

Palūkanų norma taikoma Europos Centrinio Banko pagrindinėms pakartotinio finansavimo operacijoms: 2,06 % 2005 m. lapkričio 1 d. — Euro kursas

1

2005/C 274/2

Informacinė procedūra — Techniniai standartai ( 1 )

2

2005/C 274/3

Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla Nr. COMP/M.4016 — Macquarie Airports Copenhagen/Copenhagen Airports) — Bylą yra numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka ( 1 )

8

2005/C 274/4

2005 m. lapkričio 4 d. Komisijos nuomonė dėl radioaktyviųjų atliekų, atsiradusių išmontavus branduolinę elektrinę Sizewell A, esančią Jungtinėje Karalystėje, pašalinimo plano pagal Euratomo sutarties 37 straipsnį

9

2005/C 274/5

Paraiškos dėl registravimo paskelbimas pagal Reglamento (EEB) Nr. 2081/92 dėl geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį

10

2005/C 274/6

Valstybės pagalba — Lenkija — Valstybės pagalba Nr. C 21/2005 (ex PL45/04) — Kompensacija Lenkijos Paštui už visų pašto paslaugų teikimą — VALSTYBĖS PAGALBA Nr. C 22/2005 (ex PL49/04) — Pagalba Lenkijos Pašto investicijoms, susijusioms su visų pašto paslaugų teikimu — Kvietimas teikti pastabas pagal EB sutarties 88 straipsnio 2 dalį ( 1 )

14

 

III   Pranešimai

 

Komisija

2005/C 274/7

Pranešimas apie kukurūzų importo iš trečiųjų šalių muito mokesčio lengvatos konkursą

20

2005/C 274/8

Pranešimas apie kukurūzų importo iš trečiųjų šalių muito mokesčio lengvatos konkursą

22

2005/C 274/9

Pataisytas pranešimas apie konkursą dėl grąžinamosios išmokos už paprastųjų kviečių eksportą į kai kurias trečiąsias šalis (OL C 166, 2005 7 7)

24

 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE

LT

 


I Informacija

Komisija

5.11.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 274/1


Palūkanų norma taikoma Europos Centrinio Banko pagrindinėms pakartotinio finansavimo operacijoms (1):

2,06 % 2005 m. lapkričio 1 d.

Euro kursas (2)

2005 m. lapkričio 4 d.

(2005/C 274/01)

1 euro=

 

Valiuta

Valiutos kursas

USD

JAV doleris

1,1933

JPY

Japonijos jena

140,52

DKK

Danijos krona

7,4640

GBP

Svaras sterlingas

0,67640

SEK

Švedijos krona

9,5915

CHF

Šveicarijos frankas

1,5439

ISK

Islandijos krona

72,00

NOK

Norvegijos krona

7,7975

BGN

Bulgarijos levas

1,9556

CYP

Kipro svaras

0,5736

CZK

Čekijos krona

29,357

EEK

Estijos kronos

15,6466

HUF

Vengrijos forintas

249,13

LTL

Lietuvos litas

3,4528

LVL

Latvijos latas

0,6964

MTL

Maltos lira

0,4293

PLN

Lenkijos zlotas

3,9903

RON

Rumunijos lėja

3,6623

SIT

Slovėnijos tolaras

239,49

SKK

Slovakijos krona

38,931

TRY

Turkijos lira

1,6096

AUD

Australijos doleris

1,6207

CAD

Kanados doleris

1,4090

HKD

Honkongo doleris

9,2516

NZD

Naujosios Zelandijos doleris

1,7345

SGD

Singapūro doleris

2,0266

KRW

Pietų Korėjos vonas

1 250,40

ZAR

Pietų Afrikos randas

7,9363

CNY

Kinijos ženminbi juanis

9,6485

HRK

Kroatijos kuna

7,3828

IDR

Indijos rupija

11 998,63

MYR

Malaizijos ringitas

4,506

PHP

Filipinų pesas

65,787

RUB

Rusijos rublis

34,0630

THB

Tailando batas

48,907


(1)  Kursas taikomas pačioms paskutinėms operacijoms atliktoms prieš nurodytą dieną. Kintamosios įmokos už skolą atvejais palūkanų norma laikoma ribinė norma.

(2)  

Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.


5.11.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 274/2


Informacinė procedūra — Techniniai standartai

(2005/C 274/02)

(Tekstas svarbus EEE)

1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/34/EB, nustatanti informacijos apie techninius standartus ir reglamentus bei informacinės visuomenės paslaugas teikimo tvarką. (OL L 204, 1998 7 21, p. 37; OL L 217, 1998 8 5, p. 18).

Komisijos gauti pranešimai apie nacionalinių techninių standartų projektus

Nuoroda  (1)

Pavadinimas

Trijų mėnesių trukmės atidėjimo laikotarpio pabaiga  (2)

2005/0535/A

Sveikatos ir moterų reikalų ministrės nutarimas „Dėl neapdoroto pieno“

2006 1 6

2005/0536/A

Sveikatos ir moterų reikalų ministrės nutarimas „Dėl tam tikrų higienos reikalavimų, kuriuos turi atitikti maisto produktai, suderinimo“ (vok. Lebensmittelhygiene-Anpassungsverordnung)

2006 1 6

2005/0537/E

Karališkojo dekreto „Dėl teisinės tvarkos, susijusios su pakuotėmis ir pakuočių atliekomis, papildymo“ projektas

2006 1 9

2005/0538/LT

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 3 d. nutarimo Nr. 174“ Dėl Nacionalinės radijo dažnių paskirstymo lentelės patvirtinimo „pakeitimo“ projektas

2006 1 9

2005/0539/E

Bevielės prieigos tinklai, įskaitant vietinius duomenų perdavimo tinklus (RLAN), veikiantys 5 GHz ruože, skirti naudoti pastatuose arba arti jų (mažu atstumu)

2006 1 9

2005/0540/E

Belaidžiai mikrofonai

2006 1 9

2005/0541/FIN

Adresų sričių vardų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kurį Vyriausybė pateikė Parlamentui

2006 1 9

2005/0542/A

RVS 8S.06.25. Techninės sutarčių dėl kelių statybos, dangos klojimo, bituminės dangos, šaltuoju būdu pagamintos plono sluoksnio dangos ir sandarinimo sąlygos

2006 1 9

2005/0543/A

Sveikatos ir moterų reikalų ministrės nutarimo „Dėl paskerstų gyvūnų ir mėsos tyrimų“ (nutarimo „Dėl mėsos tyrimų“) projektas. [5 skyrius „Suderinimas pagal reglamento (EB) Nr. 854/2004 17-ą straipsnį“; § 19 straipsnis. Veterinaro pareigos smulkiose įmonėse; § 20 straipsnis. Paskerstų žvėrių, auginamų ūkiuose, tyrimų suderinimas]

2006 1 9

2005/0544/NL

Keleto mokesčių įstatymų daliniai pakeitimai (2006 m. Mokesčių planas)

 (4)

2005/0545/A

Įstatymo, kuriuo pakeičiamas 1997 m. Karintijos gyvenamųjų pastatų statybos finansavimo įstatymas, projektas

2006 1 9

2005/0546/DK

Danijos jūrų laivybos valdybos B pranešimas. Laivų statybos ir įrengimo techninės taisyklės

2006 1 11

2005/0547/E

Nutarimas, kuriuo nustatomos techninės sąlygos, privalomos „B“ ir „C“ tipų lošimo automatams

2006 1 11

2005/0548/S

Valstybinės gelbėjimo tarnybos nuostatos ir bendrieji nurodymai „Dėl sprogstamųjų medžiagų sandėliavimo“

2006 1 12

2005/0549/D

Nutarimas „Dėl apsikeitimo elektroniniais duomenimis su Frankfurto prie Maino miesto teismais ir prokuratūromis“

2006 1 13

2005/0550/E

Fiksuota radijo ryšio saitų įranga, veikianti 57-59 GHz dažnių ruože

2006 1 16

2005/0551/E

Fiksuota radijo ryšio saitų įranga, veikianti nuo 48,5 iki 50,2 GHz dažnių ruože

2006 1 16

2005/0552/E

GSM automatinės judriosios telefonijos skaitmeninė sistema

2006 1 16

2005/0554/PL

Ekonomikos ir darbo ministro įsakymas „Dėl reikalavimų, kuriuos turi atitikti statinės ir išsamios bandymų ir patikrų, atliekamų statinių valstybinės metrologinės kontrolės metu, apimties“

2006 1 16

2005/0555/B

Aplinkos politikos sutarties dėl panaudotų aliejų ir riebalų priėmimo prievolės, nustatytos Flandrijos atliekų vengimo ir tvarkymo reglamentu (ol. Vlaams Reglement voor Afvalvoorkoming en –beheer, VLAREA), vykdymo projektas

 (4)

2005/0556/D

Statybinių gaminių ir dalių naudojimo taisyklės pagal Europos techninių leidimų išdavimo tvarką ir standartus, suderintus pagal Statybos produktų direktyvą, 2005 m. rugsėjo mėn. leidimas

2006 1 18

2005/0557/D

Statybos techninių taisyklių pavyzdinio sąrašo pakeitimai ir papildymai, 2005 m. rugsėjo mėn. leidimas

2006 1 18

2005/0558/D

Statybinių gaminių ir dalių naudojimo taisyklės pagal Europos techninių leidimų išdavimo tvarką ir standartus, suderintus su Statybos produktų direktyva, kurios nuostatos buvo perkeltos nutarimais remiantis Pavyzdinės statybos reglamento (vok. santrumpa — MBO) 17 straipsnio 4 dalies ir 21 straipsnio 2 dalies nuostatomis; 2005 m. rugsėjo mėn. redakcija

2006 1 18

2005/0559/UK

2006 m. Vandens aplinkos (naftos saugojimo) reglamentas (Škotija)

2006 1 18

2005/0560/UK

TR 2513 A — švytuojamųjų signalų valdymo įrenginių darbinių charakteristikų specifikacija

2006 1 18

2005/0561/D

Papildomos techninės sutarčių sąlygos. Hidrotechninės konstrukcijos (vok. santrumpa — ZTV–W) duobių sutvirtinimui ir grunto sutvirtinimui (209 darbų kategorija)

2006 1 18

2005/0562/UK

2006 m. Nutarimo „Dėl gyvūnų ligų (patvirtintų dezinfekavimo priemonių)“ pataisa (Anglija)

2006 1 18

2005/0563/CZ

2005 m. ... nutarimo, kuriuo iš dalies keičiamas nutarimas Nr. 35/1998 Sb. „Dėl darbo saugos, sveikatos apsaugos ir saugaus geležinkelių naudojimo rudosios anglies kasyklose“, projektas

2006 1 19

2005/0564/A

Radijo ryšio sąsajų aprašas „Palydovinis ryšys“ Nr.: FSB-RU002, FSB-RU006

2006 1 19

2005/0565/F

Nutarimas „Dėl pavojaus apsinuodyti dažytų paviršių švinu diagnostikos“

2006 1 19

2005/0566/A

Radijo ryšio sąsajų aprašas „Kryptinis radijo ryšys“ Nr.: FSB-RR009, FSB-RR010, FSB-RR018, FSB-RR022, FSB-RR042, FSB-RR065, FSB-RR066, FSB-RR067

2006 1 19

2005/0567/F

Nutarimas „Dėl švino poveikio pavojaus nustatymo“

2006 1 19

2005/0568/D

Gairių „Dėl garo katilų įrangos konstrukcijos ir montavimo jūriniuose laivuose, plaukiojančiuose su Vokietijos Federacinės Respublikos vėliava“ pakeitimas

2006 1 19

2005/0569/GR

Gelžbetoniui skirto plieno techninių savybių patikrinimas

2006 1 20

Komisija atkreipia dėmesį į sprendimą, priimtą 1996 m. balandžio 30 d. byloje „CIA Security“ (C-194/94 – ECR I, p. 2201), kurioje Teisingumo teismas nustatė, kad Direktyvos 98/34/EB (anksčiau 83/189/EEB) 8 ir 9 straipsniai interpretuotini kaip reiškiantys, kad asmenys gali jais remtis nacionaliniuose teismuose, kurie turi atšaukti nacionalinio techninio standarto, apie kurį nebuvo informuota pagal šios Direktyvos reikalavimus, taikymą.

Šis sprendimas patvirtina Komisijos 1986 m. spalio 1 d. pranešimą (OL C 245, 1986 10 1, p. 4).

Todėl, pažeidus įsipareigojimą pranešti, draudžiama naudoti atitinkamus techninius standartus, ir to pasėkoje taikyti juos asmenims.

Norėdami gauti daugiau informacijos apie informavimo procedūrą, prašome rašyti šiuo adresu:

Europos Komisija

DG Enterprise and Industry, Unit C3

BE-1049 Brussels

el. paštas: Dir83-189-Central@cec.eu.int

Taip pat informacijos rasite svetainėje: http://europa.eu.int/comm/enterprise/tris/

Norėdami gauti bet kokios tolimesnės informacijos apie šiuos pranešimus, prašome kreiptis į žemiau išvardintus nacionalinius skyrius:

NACIONALINIŲ SKYRIŲ, ATSAKINGŲ UŽ DIREKTYVOS 98/34/EB VADYBĄ, SĄRAŠAS

BELGIJA

BELNotif

Qualité et Sécurité

SPF Economie, PME, Classes moyennes et Energie

NG III – 4ème étage

boulevard du Roi Albert II / 16

BE-1000 Bruxelles

P. Pascaline Descamps

Tel.: (32) 2 206 46 89

Faksas: (32) 2 206 57 46

El. paštas: pascaline.descamps@mineco.fgov.be

paolo.caruso@mineco.fgov.be

Bendrasis el. paštas: belnotif@mineco.fgov.be

Svetainė: http://www.mineco.fgov.be

ČEKIJOS RESPUBLIKA

Czech Office for Standards, Metrology and Testing

Gorazdova 24

P.O. BOX 49

CZ-128 01 Praha 2

Mr Miroslav Chloupek

Tel.: (420) 224 907 123

Faksas: (420) 224 914 990

El. paštas: chloupek@unmz.cz

Bendrasis el. paštas: eu9834@unmz.cz

Svetainė: http://www.unmz.cz

DANIJA

Erhvervs- og Boligstyrelsen

Dahlerups Pakhus

Langelinie Allé 17

DK-2100 Copenhagen Ø (arba DK-2100 Copenhagen OE)

Tel.: (45) 35 46 66 89 (tiesioginis)

Faksas: (45) 35 46 62 03

El. paštas: P. Birgitte Spühler Hansen - bsh@ebst.dk

Bendrasis adresas informavimo pranešimams - noti@ebst.dk

Svetainė: http://www.ebst.dk/Notifikationer

VOKIETIJA

Bundesministerium für Wirtschaft und Arbeit

Referat XA2

Scharnhorststr. 34 - 37

DE-10115 Berlin

P. Christina Jäckel

Tel.: (49) 30 2014 6353

Faksas: (49) 30 2014 5379

El. paštas: infonorm@bmwa.bund.de

Svetainė: http://www.bmwa.bund.de

ESTIJA

Ministry of Economic Affairs and Communications

Harju str. 11

EE-15072 Tallinn

P. Karl Stern

Tel.: (372) 6 256 405

Faksas: (372) 6 313 660

El. paštas: karl.stern@mkm.ee

Bendrasis el. paštas: el.teavitamine@mkm.ee

GRAIKIJA

Ministry of Development

General Secretariat of Industry

Mesogeion 119

EL-101 92 ATHENS

Tel.: (30) 210 696 98 63

Faksas: (30) 210 696 91 06

ELOT

Acharnon 313

EL-111 45 ATHENS

Tel.: (30) 210 212 03 01

Faksas: (30) 210 228 62 19

El. paštas: 83189in@elot.gr

Svetainė: http://www.elot.gr

ISPANIJA

Ministerio de Asuntos Exteriores

Secretaría de Estado de Asuntos Europeos

Direccion General de Coordinacion del Mercado Interior y otras Políticas Comunitarias

Subdireccion General de Asuntos Industriales, Energéticos, de Transportes y Comunicaciones y de Medio Ambiente

C/Padilla, 46, Planta 2a, Despacho: 6218

ES-28006 MADRID

P. Angel Silván Torregrosa

Tel.: (34) 91 379 83 32

P. Esther Pérez Peláez

Technical Advisor

El. paštas: esther.perez@ue.mae.es

Tel.: (34) 91 379 84 64

Faksas: (34) 91 379 84 01

Bendrasis el. paštas: d83-189@ue.mae.es

PRANCŪZIJA

Délégation interministérielle aux normes

Direction générale de l'Industrie, des Technologies de l'information et des Postes (DiGITIP)

Service des politiques d'innovation et de compétitivité (SPIC)

Sous-direction de la normalisation, de la qualité et de la propriété industrielle (SQUALPI)

DiGITIP 5

12, rue Villiot

FR-75572 Paris Cedex 12

P. Suzanne Piau

Tel.: (33) 1 53 44 97 04

Faksas: (33) 1 53 44 98

El. paštas: suzanne.piau@industrie.gouv.fr

P. Françoise Ouvrard

Tel.: (33) 1 53 44 97 05

Faksas: (33) 1 53 44 98

El. paštas: francoise.ouvrard@industrie.gouv.fr

AIRIJA

NSAI

Glasnevin

IE-Dublin 9

P. Tony Losty

Tel.: (353) 1 807 38 80

Faksas: (353) 1 807 38 38

El. paštas: tony.losty@nsai.ie

Svetainė: http://www.nsai.ie

ITALIJA

Ministero delle attività produttive

Dipartimento per le imprese

Direzione Generale per lo sviluppo produttivo e la competitività

Ufficio F1 - Ispettorato tecnico dell'industria

Via Molise 2

IT-00187 Roma

P. Vincenzo Correggia

Tel.: (39) 06 47 05 22 05

Faksas: (39) 06 47 88 78 05

El. paštas: vincenzo.correggia@minindustria.it

P. Enrico Castiglioni

Tel.: (39) 06 47 05 26 69

Faksas: (39) 06 47 88 77

El. paštas: enrico.castiglioni@minindustria.it

Bendrasis el. paštas: ucn98.34.italia@attivitaproduttive.gov.it

Svetainė: http://www.minindustria.it

KIPRAS

Cyprus Organization for the Promotion of Quality

Ministry of Commerce, Industry and Tourism

13, A. Araouzou street

CY-1421 Nicosia

Tel.: (357) 22 409313 arba (357) 22 375053

Faksas: (357) 22 754103 87 68

P. Antonis Ioannou

Tel.: (357) 22 409409

Faksas: (357) 22 754103

El. paštas: aioannou@cys.mcit.gov.cy

P. Thea Andreou

Tel.: (357) 22 409 404

Faksas: (357) 22 754 103

El. paštas: tandreou@cys.mcit.gov.cy

Bendrasis el. paštas: dir9834@cys.mcit.gov.cy

Svetainė: http://www.cys.mcit.gov.cy

LATVIJA

Ministry of Economics of Republic of Latvia

Trade Normative and SOLVIT Notification Division

SOLVIT Coordination Centre

55, Brīvības Street

LV-1519 Rīga

Reinis Berzins

Deputy Head of Trade Normative and SOLVIT Notification Division

Tel.: (371) 7013230

Faksas: (371) 7280882

Zanda Liekna

Solvit Coordination Centre

Tel.: (371) 7013236

Faksas: (371) 7280882

El. paštas: zanda.liekna@em.gov.lv

Bendrasis el. paštas: notification@em.gov.lv

LIETUVA

Lithuanian Standards Board

T. Kosciuškos g. 30

LT-01100 Vilnius

P. Daiva Lesickienė

Tel.: (370) 5 2709347

Faksas: (370) 5 2709367

El. paštas: dir9834@lsd.lt

Svetainė: http://www.lsd.lt

LIUKSEMBURGAS

SEE - Service de l'Energie de l'Etat

34, avenue de la Porte-Neuve

B.P. 10

LU-2010 Luxembourg

P. J.P. Hoffmann

Tel.: (352) 46 97 46 1

Faksas: (352) 22 25 24

El. paštas: see.direction@eg.etat.lu

Svetainė: http://www.see.lu

VENGRIJA

Hungarian Notification Centre –

Ministry of Economy and Transport

Budapest

Honvéd u. 13-15.

HU-1055

P. Zsolt Fazekas

El. paštas: fazekaszs@gkm.hu

Tel.: (36) 1 374 2873

Faksas: (36) 1 473 1622 68

El. paštas: notification@gkm.hu

Svetainė: http://www.gkm.hu/dokk/main/gkm

MALTA

Malta Standards Authority

Level 2

Evans Building

Merchants Street

VLT 03

MT-Valletta

Tel.: (356) 2124 2420

Faksas: (356) 2124 2406

P. Lorna Cachia

El. paštas: lorna.cachia@msa.org.mt

Bendrasis el. paštas: notification@msa.org.mt

Svetainė: http://www.msa.org.mt

NYDERLANDAI

Ministerie van Financiën

Belastingsdienst/Douane Noord

Team bijzondere klantbehandeling

Centrale Dienst voor In-en uitvoer

Engelse Kamp 2

Postbus 30003

NL-9700 RD Groningen

P. Ebel van der Heide

Tel.: (31) 50 5 23 21 34

P. Hennie Boekema

Tel.: (31) 50 5 23 21 35

P. Tineke Elzer

Tel.: (31) 50 5 23 21 33

Faksas: (31) 50 5 23 21

Bendrasis el. paštas:

Enquiry.Point@tiscali-business.nl

Enquiry.Point2@tiscali-business.nl

AUSTRIJA

Bundesministerium für Wirtschaft und Arbeit

Abteilung C2/1

Stubenring 1

AT-1010 Wien

P. Brigitte Wikgolm

Tel.: (43) 1 711 00 58 96

Faksas: (43) 1 715 96 51 arba (43) 1 712 06 80

El. paštas: not9834@bmwa.gv.at

Svetainė: http://www.bmwa.gv.at

LENKIJA

Ministry of Economy and Labour

Department for European and Multilateral Relations

Plac Trzech Krzyży 3/5

PL-00-507 Warszawa

P. Barbara Nieciak

Tel.: (48) 22 693 54 07

Faksas: (48) 22 693 40 28

El. paštas: barnie@mg.gov.pl

P. Agata Gągor

Tel.: (48) 22 693 56 90

Bendrasis el. paštas: notyfikacja@mg.gov.pl

PORTUGALIJA

Instituto Portugês da Qualidade

Rua Antonio Gião, 2

PT-2829-513 Caparica

P. Cândida Pires

Tel.: (351) 21 294 82 36 arba 81 00

Faksas: (351) 21 294 82 23

El. paštas: c.pires@mail.ipq.pt

Bendrasis el. paštas: not9834@mail.ipq.pt

Svetainė: http://www.ipq.pt

SLOVĖNIJA

SIST – Slovenian Institute for Standardization

Contact point for 98/34/EC and WTO-TBT Enquiry Point

Šmartinska 140

SI-1000 Ljubljana

Tel.: (386) 1 478 3041

Faksas: (386) 1 478 3098

El. paštas: contact@sist.si

P. Vesna Stražišar

SLOVAKIJA

P. Kvetoslava Steinlova

Director of the Department of European Integration,

Office of Standards, Metrology and Testing of the Slovak Republic

Stefanovicova 3

SK-814 39 Bratislava

Tel.: (421) 2 5249 3521

Faksas: (421) 2 5249 1050 68

El. paštas: steinlova@normoff.gov.sk

SUOMIJA

Kauppa-ja teollisuusministeriö

(Ministry of Trade and Industry)

Adresas lankytojams:

Aleksanterinkatu 4

FI-00170 Helsinki

ir

Ratakatu 3

FI-00120 Helsinki

Pašto adresas:

PO Box 32

FI-00023 Government

P. Tuomas Mikkola

Tel.: (358) 9 5786 32 65

Faksas: (358) 9 1606 46 22

El. paštas: tuomas.mikkola@ktm.fi

P. Katri Amper

Bendrasis el. paštas: maaraykset.tekniset@ktm.fi

Svetainė: http://www.ktm.fi

ŠVEDIJA

Kommerskollegium

(National Board of Trade)

Box 6803

Drottninggatan 89

SE-113 86 Stockholm

P. Kerstin Carlsson

Tel.: (46) 86 90 48 82 arba (48) 86 90 48 00

Faksas: (46) 8 690 48 40 arba (46) 83 06 759

El. paštas: kerstin.carlsson@kommers.se

Bendrasis el. paštas: 9834@kommers.se

Svetainė: http://www.kommers.se

JUNGTINĖ KARALYSTĖ

Department of Trade and Industry

Standards and Technical Regulations Directorate 2

151 Buckingham Palace Road

UK-London SW1 W 9SS

P. Philip Plumb

Tel.: (44) 2072151488

Faksas: (44) 2072151529 212 87 68

El. paštas: philip.plumb@dti.gsi.gov.uk

Bendrasis el. paštas: 9834@dti.gsi.gov.uk

Svetainė: http://www.dti.gov.uk/strd

EFTA - ESA

EFTA Surveillance Authority

Rue Belliard 35

BE-1040 Bruxelles

P. Adinda Batsleer

Tel.: (32) 2 286 18 61

Faksas: (32) 2 286 18 00

El. paštas: aba@eftasurv.int

P. Tuija Ristiluoma

Tel.: (32) 2 286 18 71

Faksas: (32) 2 286 18 00

El. paštas: tri@eftasurv.int

Bendrasis el. paštas: DRAFTTECHREGESA@eftasurv.int

Svetainė: http://www.eftasurv.int

EFTA

Goods Unit

EFTA Secretariat

Rue Joseph II 12-16

BE-1000 Bruxelles

P. Kathleen Byrne

Tel.: (32) 2 286 17 49

Faksas: (32) 2 286 17 42

El. paštas: kathleen.byrne@efta.int

Bendrasis el. paštas: DRAFTTECHREGEFTA@efta.int

Svetainė: http://www.efta.int

TURKIJA

Undersecretariat of Foreign Trade

General Directorate of Standardisation for Foreign Trade

Inönü Bulvari no 36

TR-06510

Emek - Ankara

P. Mehmet Comert

Tel.: (90) 312 212 58 98

Faksas: (90) 312 212 87 68

El. paštas: comertm@dtm.gov.tr

Svetainė: http://www.dtm.gov.tr


(1)  Metai — registracijos numeris — valstybė narė.

(2)  Laikotarpis, per kurį projektas negali būti priimtas.

(3)  Nėra atidėjimo laikotarpio, kol Komisija priima skubaus priėmimo priežastis, kuriomis remiasi pranešanti valstybė narė.

(4)  Nėra atidėjimo laikotarpio, nes priemonės apima technines specifikacijas ar kitus reikalavimus ar standartus, susijusius su fiskalinėmis ir finansinėmis priemonėmis, nurodytomis Direktyvos 98/34/EB 1 straipsnio 11 dalies antros pastraipos trečioje įtraukoje.

(5)  Informacinė procedūra pabaigta.


5.11.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 274/8


Išankstinis pranešimas apie koncentraciją

(Byla Nr. COMP/M.4016 — Macquarie Airports Copenhagen/Copenhagen Airports)

Bylą yra numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka

(2005/C 274/03)

(Tekstas svarbus EEE)

1.

2005 m. spalio 26 d. pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1), 4 straipsnį, Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją, kai įmonė Macquarie Airports Copenhagen ApS, priklausanti grupei Macquarie Bank („Macquarie“, Australija), įgyja, kaip apibrėžta Tarybos reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, visos įmonės Copenhagen Airports A/S („Copenhagen Airports“, Danija) kontrolę, pirkdama akcijas.

2.

Atitinkamų įmonių verslo veikla yra:

Macquarie įmonė: investicinė bankininkystė, fondų valdymas, konsultacijos finansų klausimais, bei lizingo paslaugos,

Copenhagen Airports įmonė: oro uostų valdymas.

3.

Remdamasi pradiniu pranešimo nagrinėjimu Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį buvo pranešta, galėtų būti taikomas reglamentas (EB) Nr. 139/2004. Komisijai paliekama teisė priimti galutinį sprendimą šiuo klausimu. Remiantis Komisijos Pranešimu dėl supaprastintos tam tikrų koncentracijų nagrinėjimo procedūros pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (2), reikėtų ažymėti, kad šią bylą numatoma nagrinėti Pranešime nurodyta tvarka.

4.

Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis pateikti savo pastabas dėl siūlyto veiksmo.

Pastabos Komisijai turi būti pateiktos ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Pastabas galima siųsti faksu (fakso numeris (32 2) 296 43 01 arba 296 72 44) arba paštu su nuoroda COMP/M.4016 — Macquarie Airports Copenhagen/Copenhagen Airports adresu:

European Commission

Directorate-General for Competition,

Merger Registry

J-70

BE-1049 Bruxelles/Brussel


(1)  OL L 24, 2004 1 29 p. 1.

(2)  OL C 56, 2005 3 5 p. 32.


5.11.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 274/9


KOMISIJOS NUOMONĖ

2005 m. lapkričio 4 d.

dėl radioaktyviųjų atliekų, atsiradusių išmontavus branduolinę elektrinę Sizewell A, esančią Jungtinėje Karalystėje, pašalinimo plano pagal Euratomo sutarties 37 straipsnį

(Tik tekstas anglų kalba yra autentiškas)

(2005/C 274/04)

2004 m. balandžio 6 d. pagal Euratomo sutarties 37 straipsnį Jungtinės Karalystės vyriausybė pateikė Europos Komisijai bendruosius duomenis, susijusius su radioaktyviųjų atliekų, atsiradusių išmontavus branduolinę elektrinę Sizewell A, pašalinimo planu.

Remdamasi šiais bendraisiais duomenimis ir 2005 m. birželio 20 d. Komisijos paprašyta bei 2005 m. liepos 4 d. Jungtinės Karalystės Vyriausybės pateikta papildoma informacija, ir atsižvelgdama į konsultacijas su ekspertų grupe, Komisija pateikė šią nuomonę:

1.

Atstumas tarp įrenginių ir artimiausio kitos valstybės narės, šiuo atveju Prancūzijos, taško yra maždaug 135 km.

2.

Įprastinio išmontavimo metu skystųjų ir dujinių atliekų nuotėkis neturėtų sukelti pavojaus kitų valstybių narių gyventojų sveikatai.

3.

Vidutinio lygio radioaktyviosios kietosios atliekos saugomos vietoje ir ilgalaikiu laikotarpiu tvarkomos pagal Jungtinės Karalystės vyriausybės politikos reikalavimus. Mažo radioaktyvumo atliekos ir apšvitinti branduolinių reaktorių kuro elementai yra laikomi aikštelėje prieš išvežimą pašalinimui arba perdirbimui Jungtinėje Karalystėje esančiuose įrenginiuose. Neradioaktyviosios kietosios atliekos arba medžiagų liekanos, kurioms nebetaikoma įstatymuose numatyta kontrolė, pašalinamos kaip įprastos atliekos, kurios naudojamos pakartotinai arba perdirbamos. Tai vykdoma visais atvejais laikantis Pagrindiniuose saugos standartuose pateiktų kriterijų (Direktyva 96/29/EURATOMAS).

4.

Nenumatyto radioaktyviųjų atliekų nuotėkio atveju, jeigu įvyktų bendruosiuose duomenyse aptarto pobūdžio ir masto avarija, valstybių narių gyventojų gaunama radiacijos dozė sveikatos požiūriu nebūtų žymi.

Išvada: Komisijos nuomone radioaktyviųjų atliekų, atsiradusių išmontuojant branduolinę elektrinę Sizewell A Jungtinėje Karalystėje, pašalinimo plano įgyvendinimas, tiek dirbant įprastiniu režimu, tiek bendruosiuose duomenyse aptarto pobūdžio ir masto avarijos atveju, neturėtų sukelti sveikatos požiūriu žymios kitos valstybės narės vandens, dirvožemio ar oro erdvės radioaktyviosios taršos.


5.11.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 274/10


Paraiškos dėl registravimo paskelbimas pagal Reglamento (EEB) Nr. 2081/92 dėl geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos 6 straipsnio 2 dalį

(2005/C 274/05)

Šis paskelbimas suteikia teisę pateikti protestą pagal minėto reglamento 7 ir 12d straipsnius. Protestą dėl šios paraiškos per 6 mėnesius nuo paskelbimo reikia pateikti tarpininkaujant valstybės narės kompetetingai institucijai, PPO valstybei narei arba trečiajai šaliai, pripažintai pagal 12 straipsnio 3 dalį. Šiame paskelbime, ypač jo 4.6 punkte, nurodomi paraišką pagrindžiantys duomenys pagal Reglamento (EEB) Nr. 2081/92 nuostatas.

SANTRAUKA

TARYBOS REGLAMENTAS (EEB) Nr. 2081/92

„PONIENTE DE GRANADA“

Nr. EB: ES/00273/23.1.2003

SKVN (X) SGN ( )

Ši santrauka yra parengta informacijos tikslams. Tikslesnę informaciją, ypač skirtą šių SKVN ir SGN produktų gamintojams, galima rasti išsamiame specifikacijos aprašyme nacionalinėse įstaigose arba Europos Komisijos tarnybose (1).

1.   Valstybės narės kompetentinga tarnyba:

Pavadinimas:

Subdirección General de Denominaciones de Calidad y Relaciones Interprofesionales y Contractuales. Dirección General de Alimentación. Secretaria General de Agricultura y Alimentación del Ministerio de Agricultura, Pesca y Alimentación de España

Adresas:

Paseo Infanta Isabel, 1

ES-28071 Madrid

Telefonas:

(34) 913 47 53 94

Faksas:

(34) 913 47 54 10

2.   Grupė:

2.1.   Pavadinimas: Asociación de aceites de oliva del Poniente de Granada

2.2.   Adresas:

Carretera de Priego s/n, ES-18270 Montefrío (Granada) España

Telefonas: 34 58 33 62 35

Faksas: 34 58 33 65 44

2.3.   Nariai: Gamintojai (perdirbėjai) (X) kita ( )

3.   Produkto tipas:

Pirmojo spaudimo aukščiausios rūšies alyvuogių aliejus. — 1.5 klasė — Riebalai.

4.   Specifikacija:

(4 straipsnio 2 dalyje pateiktų sąlygų santrauka)

4.1.   Pavadinimas: „Poniente de Granada“

4.2.   Aprašymas: Pirmo spaudimo aukščiausios kokybės alyvuogių aliejus, gautas iš Europinių alyvmedžių (Olea europea, L.) skirtingų veislių (Picudo, Picual ó Marteño, Hojiblanca, Lucio, Nevadillo de Alhama de Granada ir Loaime) alyvuogių.

Dėl aukštos polifenolių koncentracijos šie aliejai yra pakankamai stabilūs. Jų riebiųjų rūgščių sudėtis labai gerai subalansuota mitybai. To priežastis — esamų veislių įvairovė ir geografinė padėtis. Oleino lygis svyruoja nuo vidutinio iki aukšto, linolo lygis yra aukštas kaip ir sočiųjų ir nesočiųjų rūgščių santykis.

Orgnoleptiniu požiūriu šie aliejai yra lengvi burnoje. Juose juntama plati šviežių, prinokusių vaisių, žolelių, figmedžių ir kt. aromato gama. Be to, dėl nuostabios skirtingų sudėtinių dalių kombinacijos galima rasti labai subalansuotų ir išbaigtų aliejų, kuriuose puikiai dera lengvi kartumo ir aštrumo prieskoniai bei salstelėjęs skonis.

Priklausomai nuo derliaus nuėmimo laikotarpio, klimato sąlygų, veislių ir geografinės padėties teritorijoje aliejaus spalva svyruoja nuo gelsvai žalsvos iki gelsvai auksinės.

Saugomos kilmės vietos nuorodos saugomi aliejai privalo būti pirmo spaudimo ir aukščiausios kokybės ir atitikti šiuos analitinius reikalavimus, išreikštus didžiausiais leidžiamais kiekiais:

Peroksido rodiklis: ne daugiau kaip 15 mekv aktyvaus deguonies kilograme aliejaus.

Ultravioletinių spindulių absorbavimas (K270): ne daugiau kaip 0,15.

Drėgnumas: ne daugiau kaip 0,2x100 nefiltruotam aliejui ir 0,1x100 filtruotam aliejui.

Priemaišos: ne daugiau kaip 0,1x100.

Įvertinimas pagal organoleptinę skalę (degustatorių grupės bandymas): ne mažiau kaip 6,5.

4.3.   Geografinė zona: Auginimo zona yra Granados provincijos vakarinėje dalyje (labiausiai į vakarus nutolusiame Granados taške (isp. Poniente), kaip rodo kilmės vietos nuorodos pavadinimas).

Šiai zonai priklauso Granados provincijos Algarinejo, Alhama de Granada, Arenas del Rey, Cacín, Huétor Tájar, Íllora, Jayena, Loja, Montefrío, Moraleda de Zafayona, Salar, Santa Cruz del Comercio, Villanueva de Mesía, Zafarraya, Zagra savivaldos vienetuose taip pat ir Moclín vakarinė dalis iki Velillos upe pažymėtos natūralios ribos.

Spaudimo ir išpilstymo vieta sutampa su gaminimo vieta.

4.4.   Kilmės vietos įrodymas: Naudojamos leistinų veislių į kilmės vietos nuorodų registrą įtrauktų alyvmedžių giraičių alyvuogės. Aliejus spaudžiamas gamybos zonoje įsisteigusiose aliejaus gamyklose. Aliejus yra laikomas į tą patį registrą įtrauktose spaudyklose ir išpilstymo įmonėse, turinčiose tinkamus įrengimus, kuriais užtikrinamas optimalios aliejaus saugojimo sąlygos. Kontrolės taryba parengia priežiūros planą, apimantį procesą iki galutinio aliejaus sertifikavimo. Kontrolės tarybos išduota numeruota etiketės nugarėle garantuojama, kad aliejus, kuriam suteikta kilmės vietos nuoroda, atitinka produkto specifikacijos sąlygas.

4.5.   Gamybos būdas: Medelynuose medžiai būna susodinti eilėmis kvadratiniu išdėstymu; medžių tankumas svyruoja nuo 60 iki 125 hektare su 2–3 ūgliais viename medyje. Daugiau nei 85 % alyvmedžių giraitės nelaistoma. Naudojami auginimo metodai yra tradiciniai vietos metodai, jie nekenkia aplinkai. Derliui skinami sveiki ir prinokę vaisiai. Jie skinami tiesiai nuo medžio, naudojant tradicinius metodus: numušant vaisių nuo medžio, mechaniškai purtant medį arba naudojant abu metodus. Vaisiai priekabose arba kietuose konteineriuose pervežami į aliejaus spaudyklą nesupakuoti. Aliejaus spaudyklos pajėgumai turi būti pakankamai dideli, kad kasdien būtų galima pristatyti kuo didesnius alyvuogių kiekius. Aliejus spaudžiamas į registrą įrašytose aliejaus spaudyklose praėjus ne daugiau kaip 48 val. nuo vaisių nuraškymo. Alyvuogės spaudimo procesas yra tęstinis ir vyksta plaktukinėse spaudyklose, kuriose yra maisto pramonėje leidžiama naudoti inertiška įranga. Masės maišymas kontroliuojamas, kad jos temperatūra niekada neviršytų 33 oC. Vienintelis leistinas priedas — tinkamai sertifikuotas maistinis talkas, kurio didžiausias leistinas kiekis yra 2,5 %. Etapai atskiriami centrifuguojant. Aliejai, gaunami po antrojo masės centrifugavimo („antrojo spaudimo“ aliejai), negali būti sertifikuojami kaip aliejai su kilmės vietos nuorodos „Poniente de Granada“. Į filtrus (horizontalias centrifugas) pilamo vandens temperatūra negali viršyti 32o C. Į vertikalias centrifūgas pilamo vandens temperatūra turi būti tokia, kad nepasikeistų etapų seka. Filtravimas centrifugavimo etape trunka ne trumpiau kaip 6 valandas ir ne trumpiau kaip 36 valandas pirminio filtravimo etape. Pirmojo spaudimo aukščiausios rūšies aliejus laikomas rūsiuose, nerūdijančio plieno talpose arba iš vidaus plienu padengtuose talpose, tinkančiose maistui laikyti, bei presuose. Visos talpyklos turi būti sandariai uždarytos ir turi turėti dangtį valymui, įdubusį arba nupjautinio kūgio formos dugną ir mėginių ėmimo įtaisą. Rūsiai ir talpyklos turi būti oro kondicionieriai, siekiant išvengti didelių temperatūros svyravimų, dėl kurių prastėja aliejaus savybės. Neišpilstytą saugomą aliejų leidžiama vežti tik gamybos zonos geografinėje erdvėje. Spaudimo ir išpilstymo vieta sutampa su gamybos vieta. Išpilstytojas turi turėti pagal saugomos kilmės nuorodą išpilstyto aliejaus atsekamumo sistemas. Aliejus išpilstomas į indus, kurie užtikrina maisto saugą ir nekenkia saugomo aliejaus kokybei bei prestižui.

4.6.   Sąsaja: Pirmosios istorinės nuorodos, susijusios su aliejumi, šioje teritorijoje siekia XVI ir XVII amžius. Giliausios alyvuogininkystės tradicijos yra Loja, Montefrío ir Illora savivaldos vienetuose. Yra išlikę istorinės reikšmės dokumentų, kuriuose nuo 1586 m. aliejaus spaudykloms nustatytos taisyklės. Tais metais buvo išleistas „Loja miesto aliejaus spaudyklų statutas“, kuris galiojo iki XVIII amžiaus (Sección Órgano de Gobierno, apdo. Alcalde, libro 2, 1709, Biblioteca Municipal de Loja.). 1752 m. Ensenados markizas aprašė alyvuogininkystės ūkių svarbą Montefrío savivaldybėje. Tarptautinis alyvuogių aliejaus komitetas savo leidinyje „Enciclopedia Mundial del Olivo (1996)“ aprašo ispaniškas alyvuogių veisles ir dvi vietines Montefrío miesto Manzanilla de Montefrío bei Chorreao de Montefrío veisles. Pascual Madoz (Diccionario Geográfico-Estadístico-Histórico de España, 1845) aprašo Llora savivaldybės žemes, labai tinkamas alyvmedžių giraitėms auginti, ypač pabrėždamas Velingtono grafams priklausiusį ūkį „El Soto de Roma“, kuriame yra garsioji „Molino del Rey“ aliejaus spaudykla, pastatyta 1800 m. Žemė ūkio, žuvininkystės ir maisto produktų ministerijos leidinyje „Las Raíces del Aceite de Oliva (1984)“ aprašomi Loja, Montefrío ir Illora aliejus. Jis laikomas geriausios kokybės aliejumi Granados provincijoje.

Šiai gamybos teritorijai būdingi Viduržemio klimato ypatumai su kontinentinių temperatūrų režimu. Vis dėlto tai, kad teritorija yra tarp vakarų ir rytų Andalūzijos ir jos orografijai įtakos turėjo didelis slėnis (Vega del río Genil), įsispraudęs tarp kalnų virtinių — Subbético šiaurėje ir Penibético pietuose, leidžia teritorijoje susidaryti mikroklimatui, kuriam būdingos ribinės kontinentinės temperatūros su ilgomis ir šaltomis žiemomis bei ilgomis ir šiltomis vasaromis. Temperatūra labai svyruoja žiemą ir vasarą bei naktį ir dieną. Tokios ribinės temperatūros turi įtakos galutiniam alyvuogių subrendimui, nes pakyla oleino rūgšties lygis bei sočiųjų ir nesočiųjų riebalų santykis. Taip pat tai turi poveikio alyvuogėse esančių polifenolių kiekį; padidėja jų koncentracija.

Pagrindinė išskirtinė Poniente de Granada aliejaus ypatybė yra ta, kad jis gaminamas iš šešių skirtingų veislių alyvuogių (Picual, Hojiblanca, Picudo, Lucio, Loaime ir Nevadillo de Alhama de Granada). Skirtingų veislių alyvuogių auginimas viename ūkyje yra sena teritorijos žemdirbių tradicija. Pirmiausia tai galima paaiškinti manymu, kad taip pagerinamas alyvmedžių apdulkinimas, o be to — siekiu sumažinti alyvmedžių derlingumo svyravimus, kuriuos sąlygoja zonai būdingi klimato skirtumai skirtingais metais.

4.7.   Kontrolės įstaiga:

Pavadinimas:

Consejo Regulador de la denominación de origen «Poniente de Granada»

Adresas:

Plaza Pedro Afán de Ribera, no 1

ES-18270 Montefrío (Granada)

Telefonas:

(34) 958 33 68 79

Faksas:

(34) 958 33 68 79

Kontrolės įstaiga atitinka EN–45.011 standartą.

4.8.   Ženklinimas etiketėmis: Ant etiketės būtinai turi būti užrašyta: kilmės nuoroda „Poniente de Granada“. Etiketėms leidimą išduoda Kontrolės taryba. Etikečių nugarėlės numeruojamos. Jas išleidžia Kontrolės taryba.

4.9.   Nacionaliniai reikalavimai:

1970 m. gruodžio 2 d. įstatymas Nr. 25/1970 dėl vynuogynų, vyno ir alkoholio statuso.

1972 m. kovo 23 d. Dekretas 835/1972, patvirtinantis Įstatyme 25/1970 nustatytas taisykles, 1994 m. sausio 25 d. nutarimas, patikslinantis Reglamento (EEB) Nr. 2081/92 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos ir Ispanijos įstatymų ryšį.

1999 m. spalio 22 d. Karališkasis dekretas Nr. 1643/1999, nustatantis paraiškų pateikimo dėl įregistravimo į Bendrijos saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registrą tvarką.


(1)  Europos Komisija — Žemės ūkio generalinis direktoratas — Žemės ūkio produktų kokybės politikos skyrius — B –1049 Briuselis.


5.11.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 274/14


VALSTYBĖS PAGALBA — LENKIJA

Valstybės pagalba Nr. C 21/2005 (ex PL45/04) — Kompensacija Lenkijos Paštui už visų pašto paslaugų teikimą

VALSTYBĖS PAGALBA Nr. C 22/2005 (ex PL49/04) — Pagalba Lenkijos Pašto investicijoms, susijusioms su visų pašto paslaugų teikimu

Kvietimas teikti pastabas pagal EB sutarties 88 straipsnio 2 dalį

(2005/C 274/06)

(Tekstas svarbus EEE)

Toliau pateiktu 2005 m. birželio 29 d. autentiška kalba parengtu raštu Komisija praneša Lenkijai apie savo sprendimą pradėti EB sutarties 88 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą dėl pirmiau minėtų priemonių.

Per vieną mėnesį nuo šios santraukos ir šio rašto paskelbimo dienos suinteresuotos šalys gali pateikti savo pastabas dėl priemonių, dėl kurių Komisija pradeda tyrimo procedūrą, šiuo adresu:

Commission européenne

Direction générale de la Concurrence

Greffe des Aides d'Etat

SPA 3 6/5

BE-1049 Bruxelles

Faksas (32 2) 296 12 42

Pastabos bus perduotos Lenkijai. Pastabas pateikianti suinteresuotoji šalis gali pateikti pagrįstą raštišką prašymą neatskleisti jos tapatybės.

SANTRAUKOS TEKSTAS

I.   PROCEDŪRA

Lenkijos valdžios institucijos 2004 m. balandžio 30 d. elektroniniu laišku pranešė apie dvi pagalbos schemas Lenkijos pašto operatoriui „Poczta Polska“ pagal laikinojo mechanizmo procedūrą, numatytą Stojimo akto IV.3 priede, kuris yra Čekijos, Estijos, Kipro, Latvijos, Lietuvos, Vengrijos, Maltos, Lenkijos, Slovėnijos ir Slovakijos Stojimo į Europos Sąjungą sutarties dalis.

II.   SCHEMŲ APRAŠYMAS

„Poczta Polska“ yra valstybinis pašto operatorius, kuris veikia pagal 1997 m. liepos 30 d. įstatymą dėl valstybinės viešojo naudojimo įmonės „Poczta Polska“. Pagal 2003 m. birželio 12 d. pašto įstatymą (toliau — Pašto įstatymas) „Poczta Polska“ yra įpareigota teikti visas pašto paslaugas visoje Lenkijos Respublikos teritorijoje.

II.2   Kompensacija „Poczta Polska“ už visų pašto paslaugų teikimą

Lenkijos valdžios institucijos ketina skirti subsidijas „Poczta Polska“, kad būtų kompensuoti galimi nuostoliai, patirti dėl visų pašto paslaugų teikimo. Subsidijų suma atitiks patirtų nuostolių sumą.

II.3   Pagalba „Poczta Polska“ investicijoms, susijusioms su visų pašto paslaugų teikimu

Lenkijos valdžios institucijos ketina skirti subsidijas Lenkijos pašto operatoriaus investicijoms, susijusioms su visų pašto paslaugų teikimu. Pagalbos intensyvumas siekia 50 %.

III.   PAGALBOS ĮVERTINIMAS

Svarstomos priemonės atitinka sąlygas, kad būtų laikomos valstybės pagalba pagal EB steigimo sutarties 87 straipsnio 1 dalį. Pagal Pašto įstatymą „Poczta Polska“ oficialiai skirta konkreti užduotis teikti visas pašto paslaugas gali būti laikoma bendrojo ekonominio intereso paslauga (BEIP) pagal Sutarties 86 straipsnio 2 dalį.

PL 45/04: kompensacija „Poczta Polska“ už visų pašto paslaugų teikimą

Siekdama nustatyti, ar kompensacija „Poczta Polska“ už visų pašto paslaugų teikimą yra reikalinga ir atitinka su viešąja paslauga susijusio įsipareigojimo, nustatyto „Poczta Polska“ įstatyme, papildomas grynąsias išlaidas, Komisija turi patikrinti, ar visų pašto paslaugų teikimo papildomos grynosios išlaidos apskaičiuotos teisingai. Tokiu atveju valstybės subsidija nekompensuoja per daug šių išlaidų ir neprisideda prie „Poczta Polska“ konkurencinės veiklos subsidijavimo.

Šiame etape nėra aišku, ar „Poczta Polska“ teisingai apskaičiuoja visų pašto paslaugų išlaidas ir pajamas, turėdama atskiras sąskaitas, kaip nustatyta Skaidrumo direktyvoje, ir tinkamai laikosi visų išlaidų paskirstymo principų, kaip nustatyta Pašto direktyvos 14 straipsnio 3–5 dalyse.

Taigi remdamasi turima informacija, šiame etape Komisija negali nuspręsti, ar visų pašto paslaugų teikimo papildomos grynosios išlaidos apskaičiuotos teisingai ir ne per daug kompensuojamos valstybės subsidijomis.

PL 49/04: pagalba „Poczta Polska“ investicijoms, susijusioms su visų pašto paslaugų teikimu

Šiame etape Komisija rimtai abejoja dėl investicinės pagalbos, kurią Lenkijos valdžios institucijos ketina skirti „Poczta Polska“, būtinybės. Lenkijos valdžios institucijos nepateikė pakankamos informacijos, kad Komisija galėtų suprasti, kodėl pagal šią schemą pagalbos reikalavimus atitinkančios investicinės išlaidos neprisideda prie visų išlaidų, patirtų teikiant pašto paslaugas, kompensacijos, kuri jau numatyta PL 45/04 schemoje.

Dėl pirmiau minėtų aplinkybių Komisijai iškilo klausimas, kodėl investicinė pagalba „Poczta Polska“ yra būtina visų pašto paslaugų teikėjo įsipareigojimų įvykdymui ir kodėl pajamos iš „Poczta Polska“ vykdomos veiklos negali būti panaudotos svarstomos investicijos finansavimui.

Be to, neturėdama įrodymų apie tinkamą visų išlaidų paskirstymo principų įvykdymą, šiame etape Komisija negali nuspręsti, kad visų pašto paslaugų teikimo papildomos grynosios išlaidos apskaičiuotos teisingai ir ne per daug kompensuotos pagalbos forma, tokiu būdu finansuojant „Poczta Polska“ konkurencinę veiklą.

RAŠTO TEKSTAS

„Komisja pragnie poinformować Polskę, że po przeanalizowaniu informacji dostarczonych przez polskie władze w kwestii środków, o których mowa powyżej, podjęła decyzję o wszczęciu postępowania określonego w art. 88 ust. 2 Traktatu WE.

I.   PROCEDURA

1.

W dniu 30 kwietnia 2004 r. (A/33137) władze Polski pocztą elektroniczną notyfikowały dwa programy pomocowe na rzecz polskiego operatora pocztowego Poczty Polskiej, zgodnie z „procedurą przejściową“, o której mowa w części 3 załącznika IV do Traktatu o Przystąpieniu stanowiącego część Traktatu o Przystąpieniu Republiki Czeskiej, Estonii, Cypru, Łotwy, Litwy, Węgier, Malty, Polski, Słowenii i Słowacji do Unii Europejskiej.

2.

W dniach 26 lipca 2004 r. (D/55454 i D/55455), 26 listopada 2004 r. (D/58531) i 7 lutego 2005 r. (D/50974) Komisja zwróciła się o dodatkowe informacje. Władze polskie przedłożyły dodatkowe informacje w pismach z dnia: 10 września 2004 r. (A/36825), 27 października 2004 r. (A/38289), 3 grudnia 2004 r. (A/39442) oraz 29 marca 2005 r. (A/32670). W dniach 25 października 2004 r. i 31 stycznia 2005 r. miały miejsce dwa spotkania między władzami polskimi i przedstawicielami Komisji. W dniu 20 czerwca 2005 r. Komisja otrzymała od władz polskich dodatkowe informacje.

II.   OPIS PROGRAMÓW POMOCY

II.1.   Beneficjent

3.

Poczta Polska jest polskim publicznym operatorem pocztowym, prowadzącym działalność na podstawie ustawy z dnia 30 lipca 1997 r. o państwowym przedsiębiorstwie użyteczności publicznej „Poczta Polska“.

4.

Na mocy ustawy z dnia 12 czerwca 2003 r. — „Prawo pocztowe“ (zwanej dalej „Prawem pocztowym“) Poczcie Polskiej powierzono świadczenie powszechnych usług pocztowych na całym terytorium Rzeczypospolitej Polskiej.

5.

Poczta Polska świadczy swoje usługi za pośrednictwem 8 306 urzędów pocztowych, z czego 56 % znajduje się na obszarach wiejskich a 44 % na terenie miast. Poczta Polska zatrudnia obecnie ponad 96 000 pracowników.

6.

Działalność Poczty Polskiej jest zorganizowana wokół trzech zasadniczych obszarów świadczenia usług: pocztowego (listy, druki zaadresowane i nieopatrzone adresem, wymiana korespondencji, terminale sortowania listów, transport samochodowy oraz listonosze), przesyłek ekspresowych i logistyki (przesyłki ekspresowe, paczki, przedsiębiorstwa świadczenia usług logistycznych oraz przedsiębiorstwo transportu powietrznego), finansowego, handlowego i nowych technologii (Postdata, marketing bezpośredni, portal pocztowy, usługi e-mail, sklep internetowy oraz podpis elektroniczny, sprzedaż informacji ekonomicznych i inne usługi komercyjne).

7.

W 2002 r. przychody ogółem oraz zysk netto Poczty Polskiej wyniosły odpowiednio 5 410 mln PLN (1 294 mln EUR) oraz 21 mln PLN (5 mln EUR). Według władz polskich źródłem 53 % przychodów ogółem Poczty Polskiej są powszechne usługi pocztowe, zaś koszty świadczenia tych usług stanowią 50 % kosztów całkowitych Poczty Polskiej. 60 % przychodów ogółem Poczty Polskiej pochodzi ze świadczenia usług pocztowych, paczek, marketingu bezpośredniego oraz dystrybucji prasy. 30 % tych przychodów pochodzi ze świadczenia usług finansowych, natomiast 10 % ze świadczenia usług logistycznych i transportowych.

8.

Zgodnie z ustawą z dnia 28 lutego 2003 r. — Prawo upadłościowe i naprawcze, Poczta Polska korzysta ze statusu prawnego („przedsiębiorstwo państwowe“), który chroni ją przed postawieniem w stan upadłości. Taki status prawny wydaje się zapewniać przedsiębiorstwu nieodpłatną gwarancję rządową na czas nieograniczony i bez limitów w odniesieniu do kwoty i zakresu. Gwarancja ta nie jest analizowana przez Komisję w świetle zasad pomocy państwa w niniejszej decyzji, lecz stanowi przedmiot osobnego postępowania w ramach sprawy z zakresu pomocy państwa E 12/05.

II.2.   Rekompensata dla Poczty Polskiej za świadczenie powszechnych usług pocztowych

9.

Na podstawie art. 17 ustawy z dnia 30 lipca 1997 r. o państwowym przedsiębiorstwie użyteczności publicznej „Poczta Polska“, na podstawie „Prawa pocztowego“ oraz rozporządzenia Ministra Infrastruktury z dnia 9 stycznia 2004 r. w sprawie warunków wykonywania powszechnych usług pocztowych, polskie władze zamierzają przyznać Poczcie Polskiej dotacje w celu zrekompensowania ewentualnych strat, jakie Poczta Polska może ponieść w związku ze świadczeniem powszechnych usług pocztowych.

10.

Dotacje te będą przyznawane ex post na podstawie zarejestrowanych w każdym roku obrachunkowym strat, jeśli takowe wystąpią. Kwota dotacji będzie ograniczona do wysokości kwoty poniesionych strat.

11.

Okres realizacji programu jest nieograniczony, a budżetu nie sprecyzowano.

12.

Władze polskie wskazały na fakt, że od 1998 r. nie zostały poniesione żadne straty wynikające ze świadczenia powszechnych usług pocztowych. Od tego czasu nie miała miejsca żadna rekompensata ze strony państwa.

II.3.   Pomoc dla Poczty Polskiej na inwestycje związane ze świadczeniem powszechnych usług pocztowych

13.

Na podstawie art. 17 ustawy z dnia 30 lipca 1997 r. o państwowym przedsiębiorstwie użyteczności publicznej „Poczta Polska“ i rozporządzenia Rady Ministrów z dnia 1 czerwca 2004 r. w sprawie szczegółowych warunków udzielania pomocy publicznej na finansowanie inwestycji państwowego przedsiębiorstwa użyteczności publicznej „Poczta Polska“, władze polskie zamierzają przyznać polskiemu operatorowi pocztowemu dotacje na zrealizowanie inwestycji związanych ze świadczeniem powszechnych usług pocztowych.

14.

Do kosztów kwalifikujących się do objęcia programem pomocowym zalicza się grunty, budynki, wyposażenie, studia wykonalności, obsługę inwestycyjną, szkolenia i koszty uruchomienia. Intensywność pomocy wynosi 50 %.

15.

Projekty inwestycyjne przewidziane na lata 2005-2007, kwalifikujące się do objęcia pomocą zgodnie z omawianym programem, dotyczą budowy czterech „ośrodków wysyłki i dystrybucji“ we Wrocławiu, Katowicach, Gdańsku i Bydgoszczy. Całkowity szacowany koszt wynosi 686 mln PLN (około 163 mln EUR).

16.

Czas trwania programu jest nieograniczony, a budżet na 2005 r. wynosi około 48 mln EUR.

III.   OCENA POMOCY

III.1.   Istnienie pomocy w rozumieniu art. 87 ust. 1 Traktatu WE

17.

Przedmiotowe środki pomocy spełniają warunki podlegające ocenie zgodnie z zasadami pomocy państwa:

mogą być przypisane państwu: w rzeczywistości władze polskie podjęły decyzję, z jednej strony o rekompensacie potencjalnych strat Poczty Polskiej, wynikających ze świadczenia powszechnych usług pocztowych, z drugiej zaś strony o udzieleniu Poczcie Polskiej dotacji na inwestycje związane ze świadczeniem powszechnych usług pocztowych;

wiążą się z korzystaniem z zasobów państwowych: rekompensata potencjalnych strat Poczty Polskiej oraz dotacja na inwestycje Poczty Polskiej zostaną przyznane bezpośrednio przez państwo z jego własnego budżetu;

mogą wpłynąć na konkurencję i wymianę handlową między Państwami Członkowskimi: Poczta Polska działa w sektorach pocztowym i finansowym, w których konkurencja i handel wewnątrzwspólnotowy istnieją bądź w formie bezpośredniej — inni operatorzy świadczący te same usługi, w tym niektórzy działający w różnych Państwach Członkowskich, bądź w formie pośredniej — inni operatorzy świadczący usługi substytutywne. Według władz polskich w 2004 r. w Polsce prowadziło działalność około 90 operatorów prywatnych: 28 operatorów wykonywało usługi pocztowe zarówno w obrocie krajowym jak i zagranicznym, 32 wyłącznie w obrocie krajowym, 1 wyłącznie w obrocie zagranicznym, 29 w obrębie rynków lokalnych (na wsi lub w mieście). Główni operatorzy pocztowi stanowiący konkurencję dla Poczty Polskiej na polskim rynku, przede wszystkim w sektorach przesyłek ekspresowych i logistycznym, to prywatne przedsiębiorstwa z siedzibą w Niemczech, Niderlandach, Zjednoczonym Królestwie, Szwecji i Francji. W związku z tym, zgodnie z art. 87 Traktatu, przekazanie zasobów państwowych na rzecz Poczty Polskiej wpływa na konkurencję i wymianę handlową między Państwami Członkowskimi.

18.

Ponadto Komisja musi określić, czy przedmiotowe środki zapewniają Poczcie Polskiej korzyści gospodarcze, gdyż w razie spełnienia wszystkich kryteriów określonych w wyroku w sprawie Altmark (zob. sprawa C-280/00, Altmark Trans GmbH ust. 87-97) mogą one nie kwalifikować się jako pomoc państwa w rozumieniu art. 87 ust. 1 Traktatu. Mowa tu o następujących kryteriach:

po pierwsze, beneficjent musi faktycznie być zobowiązany do świadczenia usługi użyteczności publicznej i zobowiązanie to musi być w sposób jasny zdefiniowane;

po drugie, parametry, w oparciu, o które obliczana jest rekompensata powinny być określone, w sposób obiektywny i przejrzysty;

po trzecie, rekompensata nie powinna przewyższać kwoty niezbędnej dla pokrycia całości lub części kosztów związanych z wykonywaniem zobowiązań użyteczności publicznej, uwzględniając związane z tym wykonywaniem przychody i rozsądny zysk wynikający z wykonywania tych zobowiązań;

po czwarte, jeżeli wybór przedsiębiorstwa zobowiązanego do wykonywania usługi użyteczności publicznej nie jest, w danym przypadku, dokonywany w drodze procedury przetargu publicznego umożliwiającej wyłonienie kandydata będącego w stanie świadczyć swe usługi w sposób najtańszy, poziom koniecznej rekompensaty finansowej powinien być określany w oparciu o analizę kosztów, jakie poniosłoby wykonując dane zobowiązanie typowe przedsiębiorstwo, prawidłowo zarządzane i odpowiednio wyposażone w środki pozwalające na spełnienie nałożonych wymogów usługi użyteczności publicznej, z uwzględnieniem związanych z nią przychodów i rozsądnego zysku wynikającego z wykonywania tych zobowiązań.

19.

Komisja uznaje, że w przypadku Poczty Polskiej czwarte kryterium nie jest spełnione. Zadanie świadczenia usług publicznych nie zostało przyznane w wyniku otwartej procedury zamówień publicznych, a poziom rekompensaty nie będzie określany w odniesieniu do kosztów typowego przedsiębiorstwa działającego w tym sektorze. W związku z tym przedmiotowe środki pomocy zapewniają korzyści gospodarcze Poczcie Polskiej, które mogą zostać zakwalifikowane jako pomoc państwa w rozumieniu art. 87 ust. 1 Traktatu.

III.2.   Zgodność środków pomocy ze wspólnym rynkiem

20.

Komisja musi ocenić, czy — zgodnie z tym, co twierdzą polskie władze — przedmiotowe środki pomocy są zgodne z rynkiem wewnętrznym na podstawie art. 86 ust. 2 Traktatu, ponieważ stanowią one rekompensatę dla Poczty Polskiej za wywiązywanie się ze zobowiązań z tytułu świadczenia usług publicznych.

Usługi świadczone w ogólnym interesie gospodarczym

21.

Zgodnie z art. 86 ust. 2 Traktatu „Przedsiębiorstwa zobowiązane do zarządzania usługami świadczonymi w ogólnym interesie gospodarczym (…) podlegają normom niniejszego Traktatu, zwłaszcza regułom konkurencji, w granicach, w jakich ich stosowanie nie stanowi prawnej lub faktycznej przeszkody w wykonywaniu poszczególnych zadań im powierzonych. Rozwój handlu nie może być naruszony w sposób pozostający w sprzeczności z interesem Wspólnoty“.

22.

Aby uzasadnić zgodność programów pomocowych z rynkiem wewnętrznym, na podstawie art. 86 ust. 2 Traktatu, muszą być spełnione pewne warunki:

usługi świadczone przez Pocztę Polską muszą być usługami świadczonymi w ogólnym interesie gospodarczym; władze polskie muszą je jasno określić jako takie w drodze oficjalnego aktu prawnego;

władze polskie muszą oficjalnie powierzyć przedsiębiorstwu, o którym mowa, świadczenie takich usług;

zastosowanie art. 87 ust. 1 Traktatu uniemożliwiłoby wykonywanie powierzonych usług;

wyłączenie określone w art. 86 ust. 2 nie może naruszać rozwoju handlu w sposób pozostający w sprzeczności z interesem Wspólnoty.

Charakter usług i ich powierzenia

23.

Na mocy Prawa pocztowego (ustawy z dnia 12 czerwca 2003 r. — Prawo pocztowe) Poczcie Polskiej powierzono świadczenie powszechnych usług pocztowych na terytorium Rzeczypospolitej Polskiej.

24.

Artykuł 3 Prawa pocztowego definiuje powszechne usługi pocztowe, jako „usługi polegające na:

a)

przyjmowaniu, przemieszczaniu i doręczaniu:

przesyłek listowych do 2 000 g, w tym przesyłek poleconych i przesyłek z zadeklarowaną wartością;

paczek pocztowych do 10 000 g, w tym z zadeklarowaną wartością;

przesyłek dla ociemniałych;

b)

doręczaniu nadesłanych z zagranicy paczek pocztowych do 20 000g;

c)

realizowaniu przekazów pocztowych,

świadczone w obrocie krajowym i zagranicznym na terytorium Rzeczypospolitej Polskiej, w sposób jednolity w porównywalnych warunkach i po przystępnych cenach, z zachowaniem wymaganej prawem jakości oraz z zapewnieniem co najmniej jednego opróżniania nadawczej skrzynki pocztowej i doręczania przesyłek co najmniej w każdy dzień roboczy i nie mniej niż przez 5 dni w tygodniu“.

25.

Podana wyżej definicja powszechnych usług pocztowych powierzonych Poczcie Polskiej jest zgodna z odpowiednimi przepisami dyrektywy pocztowej (1).

26.

Szczególne zadanie oficjalnie powierzone Poczcie Polskiej przez Prawo pocztowe, polegające na świadczeniu powszechnych usług pocztowych, może zostać zakwalifikowane jako usługi świadczone w ogólnym interesie gospodarczym w rozumieniu art. 86 ust. 2 Traktatu.

27.

Prawo pocztowe stanowi instrument prawny, który wystarczająco jasno określa i powierza Poczcie Polskiej usługi świadczone w ogólnym interesie gospodarczym.

Potrzeba i proporcjonalność rekompensaty ze strony państwa

PL 45/04: rekompensata dla Poczty Polskiej za świadczenie powszechnych usług pocztowych

28.

Władze polskie zamierzają przyznać Poczcie Polskiej dotacje w celu zrekompensowania ewentualnych strat, jakie Poczta Polska może ponieść w związku ze świadczeniem powszechnych usług pocztowych. Dotacje te będą przyznawane ex post na podstawie zarejestrowanych w każdym roku obrachunkowym strat, jeśli takowe wystąpią. Kwota dotacji będzie ograniczona do wysokości kwoty poniesionych strat.

29.

W celu ustalenia, czy rekompensata dla Poczty Polskiej za świadczenie powszechnych usług pocztowych jest konieczna i proporcjonalna do wysokości dodatkowych kosztów netto (2), wynikających ze zobowiązania z tytułu świadczenia usług publicznych, ustawowo nałożonego na Pocztę Polską, Komisja musi sprawdzić, czy dodatkowe koszty netto świadczenia powszechnych usług pocztowych są poprawnie oszacowane. Jeśli tak, dotacja publiczna nie stanowi nadmiernej rekompensaty tych kosztów i nie prowadzi do sytuacji, która umożliwiłaby Poczcie Polskiej subsydiowanie krzyżowe na rzecz obszarów jej działalności podlegających konkurencji.

30.

Oszacowanie dodatkowych kosztów netto związanych ze zobowiązaniem z tytułu świadczenia usług publicznych jest ściśle związane oraz zależne od metody, jaką stosuje Poczta Polska do rozdzielenia swoich kosztów i przychodów między wszystkie swoje obszary działalności, w szczególności między działalność związaną ze świadczeniem powszechnych usług pocztowych i inne obszary działalności.

31.

Na tym etapie nie można mieć pewności co do tego, że Poczta Polska prawidłowo określa koszty i przychody pochodzące ze świadczenia powszechnych usług pocztowych, prowadząc odrębne rachunki, w rozumieniu dyrektywy w sprawie przejrzystości (3), i prawidłowo wdrażając zasady pełnego rozdzielenia kosztów w rozumieniu art. 14 ust. 3, 4 i 5 dyrektywy pocztowej.

32.

Według władz polskich Poczta Polska wprowadziła rozdzielenie rachunkowości w styczniu 2004 r. Polski urząd regulacyjny zagwarantował, że Poczta Polska spełnia wymogi rachunkowości określone w art. 14 ust. 2 dyrektywy pocztowej.. Jednakże nie można mieć na tym etapie pewności co do tego, że urząd ten zweryfikował zgodność rachunków Poczty Polskiej z artykułem 52 ust. 4 Prawa pocztowego i z rozporządzeniem Ministra Finansów z dnia 24 grudnia 2003 r. w sprawie sposobu podziału kosztów operatora świadczącego powszechne usługi pocztowe, tak jak tego wymaga art. 14 ust. 5 dyrektywy pocztowej.

33.

Na tym etapie Komisja ma poważne wątpliwości, mające swoje źródło w rzeczywistych danych liczbowych któregokolwiek zamkniętego roku obrachunkowego, co do poprawności oszacowania kosztów i przychodów w zakresie powszechnych usług pocztowych oraz co do tego, czy oszacowanie to rzeczywiście wyklucza wszelką nadmierną rekompensatę dodatkowych kosztów netto z tytułu świadczenia powszechnych usług pocztowych.

34.

Z tego względu, na podstawie dostępnych informacji, Komisja nie może mieć na tym etapie pewności, że dodatkowe koszty netto związane ze świadczeniem powszechnych usług pocztowych nie są przeszacowane, co prowadziłoby do nadmiernej rekompensaty przez dotacje publiczne. Innymi słowy Komisja nie może wykluczyć tego, że potencjalną nadwyżkę rekompensaty za dodatkowe koszty netto związaną ze świadczeniem powszechnych usług pocztowych operator pocztowy może wykorzystać do finansowania obszarów działalności podlegających konkurencji.

PL 49/04: pomoc dla Poczty Polskiej na inwestycje związane ze świadczeniem powszechnych usług pocztowych

35.

Władze polskie notyfikowały przedmiotowy program pomocy jako rekompensatę za koszty inwestycyjne związane wyłącznie ze świadczeniem powszechnych usług pocztowych.

36.

Na tym etapie Komisja ma poważne wątpliwości co do tego, czy pomoc inwestycyjna, jaką władze polskie zamierzają przyznać Poczcie Polskiej, jest rzeczywiście niezbędna. Władze polskie nie przekazały wystarczających informacji, pozwalających Komisji na zrozumienie dlaczego koszty inwestycyjne kwalifikujące się do przyznania pomocy w ramach tego programu nie są już wyliczane w obrębie całkowitej kwoty kosztów poniesionych podczas świadczenia powszechnych usług pocztowych, których rekompensata została już przewidziana w programie PL 45/04.

37.

Ponadto w piśmie z dnia 10 września 2004 r. władze polskie wskazały, że „dotąd Poczta Polska prowadziła rejestry zysku i kosztów, które umożliwiały obliczenie w przybliżeniu zyskowności świadczenia powszechnych usług pocztowych. Zarówno w 2002 jak i w 2003 r. Poczta Polska nie wykazała w swoich sprawozdaniach finansowych strat wynikających ze świadczenia powszechnych usług pocztowych“. Z dostępnych informacji wynika również, że Poczta Polska jako całość w tym samym okresie nie zaksięgowała żadnych strat.

38.

W piśmie z dnia 29 marca 2005 r. władze polskie wskazały również, że w 2004 r. Poczta Polska wygenerowała ze wszystkich obszarów swojej działalności pozytywny wynik netto w wysokości 101,4 mln PLN (około 21 mln EUR) oraz że przewiduje zysk netto za rok 2005 w wysokości 29,7 mln PLN (około 7 mln EUR). W zakresie, w jakim dotyczy to zyskowności powszechnych usług pocztowych, władze polskie wskazały, że w 2004 r. zysk brutto wyniósł 273 mln PLN (około 65 mln EUR) oraz że jego wysokość spadnie w 2005 r. do 93 mln PLN (około 22 mln EUR) z powodu przewidzianego spadku ilości przesyłek listowych.

39.

W obliczu okoliczności, o których mowa powyżej, Komisja ma wątpliwości, czy pomoc inwestycyjna na rzecz Poczty Polskiej jest niezbędna do spełnienia wymogów nałożonych na nią jako na dostawcę powszechnych usług pocztowych oraz dlaczego zysk pochodzący z prowadzenia działalności poczty Polskiej nie może zostać wykorzystany do sfinansowania inwestycji, o których mowa.

40.

Ponadto, z powodu braku dowodów na poprawne wdrożenie zasad pełnego rozdzielenia kosztów (4), Komisja nie może mieć na tym etapie pewności, że dodatkowe koszty netto związane ze świadczeniem powszechnych usług pocztowych nie są przeszacowane i nadmiernie rekompensowane poprzez przedmiotową pomoc w taki sposób, że Poczta Polska może finansować swoje podlegające konkurencji obszary działalności.

41.

W świetle powyższego Komisja ma poważne wątpliwości co do niezbędności zgłoszonej pomocy oraz co do tego, że pomoc jest ograniczona do minimum i że nie jest źródłem nadmiernych korzyści dla Poczty Polskiej.

III.3.   „Procedura przejściowa“

42.

W części 3 załącznika IV do Traktatu o Przystąpieniu stanowiącego część Traktatu o Przystąpieniu Republiki Czeskiej, Estonii, Cypru, Łotwy, Litwy, Węgier, Malty, Polski, Słowenii i Słowacji do Unii Europejskiej została określona „procedura przejściowa“. Zapewnia ona ramy prawne dla oceny programów pomocowych oraz środków pomocy indywidualnej, które zostały wprowadzone w życie w nowym Państwie Członkowskim przed datą przystąpienia i które nadal można stosować po przystąpieniu; procedurę tą stosuje się do tych programów i środków, które nie zostały jeszcze umieszczone w wykazie „istniejących środków pomocy“ załączonym do załącznika IV, i które wprowadzano w życie począwszy od dnia 10 grudnia 1994 r. Środki, które można stosować po przystąpieniu, i które wprowadzono w życie przed dniem 10 grudnia 1994 r., po przystąpieniu uznaje się za pomoc istniejącą w rozumieniu art. 88 ust. 1 Traktatu WE. W odniesieniu do powyższego właściwym kryterium jest prawnie wiążący akt, zgonie z którym właściwe władze krajowe przyznają pomoc (5).

43.

Na podstawie „procedury przejściowej“, zgodność ze wspólnym rynkiem środków pomocy, które można stosować po przystąpieniu, musi być w pierwszym rzędzie oceniona przez władze krajowe odpowiedzialne za monitorowanie pomocy państwa (w przypadku Polski jest to Urząd Ochrony Konkurencji i Konsumentów — UOKiK).

44.

Państwowy organ monitorujący może dążyć do uzyskania pewności prawnej, notyfikując dane środki Komisji Europejskiej. Po otrzymaniu notyfikacji, Komisja rozważy zgodność zgłoszonych środków ze wspólnym rynkiem.

45.

Jeśli Komisja ma poważne wątpliwości co do zgodności notyfikowanych środków z dorobkiem prawnym Wspólnoty, może przed upływem trzech miesięcy od daty otrzymania pełnej notyfikacji wnieść zastrzeżenia.

46.

W przeciwnym przypadku, jeśli Komisja nie wniesie w terminie zastrzeżeń co do notyfikowanych środków, środki te uznaje się za pomoc istniejącą począwszy od daty przystąpienia.

47.

Oba przedmiotowe programy pomocy zostały notyfikowane przez władze polskie zgodnie ze wspomnianą powyżej procedurą w ramach „procedury przejściowej“.

48.

Komisja uznaje, że program pomocowy „PL 45/04: rekompensata dla Poczty Polskiej za świadczenie powszechnych usług pocztowych“ kwalifikuje się do notyfikacji zgodnie z „procedurą przejściową“, ponieważ jego wejście w życie miało miejsce przed przystąpieniem Polski do Unii Europejskiej.

49.

Jednakże Komisja ma poważne wątpliwości co do tego, czy program pomocy „PL 49/04: pomoc dla Poczty Polskiej na inwestycje związane ze świadczeniem powszechnych usług pocztowych“ kwalifikuje się do notyfikacji zgodnie z „procedurą przejściową“. Na podstawie dostępnych informacji Komisja nie może mieć na tym etapie pewności, że wejście w życie programu miało miejsce przed przystąpieniem, jako że niektóre warunki przyznania pomocy zostały określone w rozporządzeniu Rady Ministrów w sprawie szczegółowych warunków udzielania pomocy publicznej na finansowanie inwestycji państwowego przedsiębiorstwa użyteczności publicznej „Poczta Polska“, które weszło w życie 4 czerwca 2004 r., tj. po przystąpieniu.

IV.   WNIOSKI

50.

W związku z powyższym, Komisja proponuje, aby: Polskę, zgodnie z procedurą opisaną w art. 88 ust. 2 Traktatu WE, przedstawiła swoje uwagi i wszelkie informacje mogące pomocne w ocenie przedmiotowych środków pomocy w terminie do jednego miesiąca od daty otrzymania niniejszego listu. Komisja zwraca się z prośbą do władz polskich o niezwłoczne przekazanie kopii niniejszego listu potencjalnemu beneficjentowi pomocy.

51.

Niniejszym, Komisja pragnie ostrzec Polskę, że informacja o sprawie zostanie przekazana zainteresowanym stronom poprzez publikację niniejszego listu i jego streszczenia w Dzienniku Urzędowym Unii Europejskiej. Odnośna informacja przekazana zostanie również zainteresowanym stronom w krajach EFTA, które są sygnatariuszami porozumienia EOG, poprzez publikację komunikatu w suplemencie EOG do Dziennika Urzędowego, jak również organowi nadzorującemu EFTA, któremu przesłana zostania kopia niniejszego listu. Wszystkie zainteresowane strony wymienione powyżej mogą przedstawiać swoje uwagi w terminie do jednego miesiąca od daty ukazania się takiej publikacji.“


(1)  Dyrektywa Parlamentu Europejskiego i Rady 97/67/WE z dnia 15 grudnia 1997 r. w sprawie wspólnych zasad rozwoju rynku wewnętrznego usług pocztowych Wspólnoty oraz poprawy jakości usług (Dz.U. L 15 z 21.1.1998).

(2)  Komisja uznaje, że dodatkowe koszty netto wynikające ze zobowiązania z tytułu świadczenia usług publicznych to koszty poniesione w trakcie wywiązywania się ze zobowiązań z tytułu świadczenia usług publicznych, przy uwzględnieniu odpowiednich wpływów i rozsądnego zysku z wywiązywania się z tych zobowiązań.

(3)  Dyrektywa Komisji 80/723/EWG z dnia 25 czerwca 1980 r. w sprawie przejrzystości stosunków finansowych między Państwami Członkowskimi a przedsiębiorstwami publicznymi, zmieniona dyrektywami Komisji 85/413/EWG z dnia 24 lipca 1985 r., 93/84/EWG z dnia 30 września 1993 r. i 2000/52/WE z dnia 26 lipca 2000 r.

(4)  W notyfikacji przedmiotowego programu pomocy wskazano wyraźnie, że „jest praktycznie niemożliwym, aby przypisać koszty inwestycji związanych ze świadczeniem powszechnych usług pocztowych poszczególnym usługom. Dlatego też przyjmuje się, że koszty, które równają się szacowanym kosztom inwestycji, zostaną zaksięgowane jako koszty poniesione podczas świadczenia powszechnych usług pocztowych“.

(5)  Wyrok Sądu Pierwszej Instancji z dnia 14 stycznia 2004 r. w sprawie T-109/01, Fleuren Compost v Komisja, nyr, pkt 74.


III Pranešimai

Komisija

5.11.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 274/20


Pranešimas apie kukurūzų importo iš trečiųjų šalių muito mokesčio lengvatos konkursą

(2005/C 274/07)

I.   OBJEKTAS

1.

Skelbiamas kukurūzų, kurių KN kodas yra 1005 90 00, importo iš trečiųjų šalių muito mokesčio lengvatos konkursas.

2.

Kiekis, kuriam gali būti nustatoma importo muito mokesčio lengvata, yra 250 000 tonų.

3.

Konkursas vyksta laikantis Komisijos reglamento (EB) Nr. 1809/2005 (1) nuostatų.

II.   TERMINAI

1.

Pirmajam savaitiniam konkursui pasiūlymai turi būti pateikti nuo 2005 11 04 iki 2005 11 10 10 valandos.

2.

Vėlesniems savaitiniams konkursams pasiūlymai pradedami teikti kiekvienos savaitės penktadienį, o galutinis pateikimo terminas baigiasi kitos savaitės ketvirtadienį 10 valandą.

Šis pranešimas skelbiamas tik šiam konkursui pradėti. Išskyrus tuos atvejus, kai šis pranešimas yra iš dalies keičiamas arba visiškai pakeičiamas, jis galioja visiems savaitiniams konkursams, kurie įvyks šio konkurso galiojimo laikotarpiu.

Tačiau savaitėmis, kai nėra Grūdų vadybos komiteto posėdžių, pasiūlymų pateikimas sustabdomas.

III.   PASIŪLYMAI

1.

Pasiūlymai raštu turi ateiti ne vėliau negu II dalyje nurodytomis dienomis ir valandomis arba perduodant su gavimo pranešimu, arba telefaksu, vienu iš šių adresų:

Ministério das Finanças

Direcção Geral das Alfândegas e Impostos Especiais sobre o Consumo

Terreiro do Trigo — Edifício da Alfândega

PT-1149-060 Lisboa

Faksas (351 21) 881 42 61

Tel. (351 21) 881 42 63

Pasiūlymai, kurie pateikiami ne faksu, turi ateiti atitinkamu adresu antspauduotame dvigubame voke. Ant vidinio voko, taip pat antspauduoto, turi būti įrašas „Pasiūlymas konkursui dėl kukurūzų importo muito mokesčio lengvatos — Reglamentas (EB) Nr. 1809/2005“.

Iki tos datos, kai atitinkama valstybė narė informuoja suinteresuotą asmenį apie konkurso rezultatus, pateiktieji pasiūlymai nekeičiami.

2.

Pasiūlymas, įrodomasis dokumentas ir deklaracija, numatyti Komisijos reglamento (EB) Nr. 1839/95 (2) 6 straipsnio 3 dalyje, rašomi valstybės narės, kurios kompetentingai įstaigai pateikiamas pasiūlymas, oficialia kalba arba viena iš oficialių kalbų.

IV.   KONKURSO UŽSTATAS

Konkurso užstatas yra sumokamas kompetentingos įstaigos vardu.

V.   KONKURSO NUGALĖTOJO PASKELBIMAS

Konkurso nugalėtojo paskelbimas yra pagrindas:

a)

teisei valstybėje narėje, kur buvo pateiktas pasiūlymas, išduoti eksporto licenciją, kurioje nurodyta pasiūlyme minėta atitinkamam dydžiui paskirta grąžinamoji išmoka;

b)

nustatyti prievolę pateikti paraišką šio kiekio eksporto licencijai gauti valstybėje narėje, kuri nurodyta a punkte.


(1)  OL L 291, 2005 11 5, p. 4.

(2)  OL L 177, 1995 07 28, p. 4. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1558/2005 (OL L 249, 2005 9 24, p. 6).


5.11.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 274/22


Pranešimas apie kukurūzų importo iš trečiųjų šalių muito mokesčio lengvatos konkursą

(2005/C 274/08)

I.   OBJEKTAS

1.

Skelbiamas kukurūzų, kurių KN kodas yra 1005 90 00, importo iš trečiųjų šalių muito mokesčio lengvatos konkursas.

2.

Kiekis, kuriam gali būti nustatoma importo muito mokesčio lengvata, yra 100 000 tonų.

3.

Konkursas vyksta laikantis Komisijos reglamento (EB) Nr. 1808/2005 (1) nuostatų.

II.   TERMINAI

1.

Pirmajam savaitiniam konkursui pasiūlymai turi būti pateikti nuo 2005 11 04 iki 2005 11 10 10 valandos.

2.

Vėlesniems savaitiniams konkursams pasiūlymai pradedami teikti kiekvienos savaitės penktadienį, o galutinis pateikimo terminas baigiasi kitos savaitės ketvirtadienį 10 valandą.

Šis pranešimas skelbiamas tik šiam konkursui pradėti. Išskyrus tuos atvejus, kai šis pranešimas yra iš dalies keičiamas arba visiškai pakeičiamas, jis galioja visiems savaitiniams konkursams, kurie įvyks šio konkurso galiojimo laikotarpiu.

Tačiau savaitėmis, kai nėra Grūdų vadybos komiteto posėdžių, pasiūlymų pateikimas sustabdomas.

III.   PASIŪLYMAI

1.

Pasiūlymai raštu turi ateiti ne vėliau negu II dalyje nurodytomis dienomis ir valandomis arba perduodant su gavimo pranešimu, arba telefaksu, arba elektroniniu paštu, vienu iš šių adresų:

Fondo Español de Garantía Agraria (FEGA)

C/Beneficencia 8

ES-28004 Madrid

Elektroninis paštas: secreint@fega.mapya.es

Faksas (34) 91 521 98 32, (34) 91 522 43 87

Pasiūlymai, kurie pateikiami ne faksu ar elektroniniu paštu, turi ateiti atitinkamu adresu antspauduotame dvigubame voke. Ant vidinio voko, taip pat antspauduoto, turi būti įrašas „Pasiūlymas konkursui dėl kukurūzų importo muito mokesčio lengvatos — Reglamentas (EB) Nr. 1808/2005“.

Iki tos datos, kai atitinkama valstybė narė informuoja suinteresuotą asmenį apie konkurso rezultatus, pateiktieji pasiūlymai nekeičiami.

2.

Pasiūlymas, įrodomasis dokumentas ir deklaracija, numatyti Komisijos reglamento (EB) Nr. 1839/95 (2) 6 straipsnio 3 dalyje, rašomi valstybės narės, kurios kompetentingai įstaigai pateikiamas pasiūlymas, oficialia kalba arba viena iš oficialių kalbų.

IV.   KONKURSO UŽSTATAS

Konkurso užstatas yra sumokamas kompetentingos įstaigos vardu.

V.   KONKURSO NUGALĖTOJO PASKELBIMAS

Konkurso nugalėtojo paskelbimas yra pagrindas:

a)

teisei valstybėje narėje, kur buvo pateiktas pasiūlymas, išduoti eksporto licenciją, kurioje nurodyta pasiūlyme minėta atitinkamam dydžiui paskirta grąžinamoji išmoka;

b)

nustatyti prievolę pateikti paraišką šio kiekio eksporto licencijai gauti valstybėje narėje, kuri nurodyta a punkte.


(1)  OL L 291, 2005 11 5, p. 3.

(2)  OL L 177, 1995 7 28, p. 4. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1558/2005 (OL L 249, 2005 9 24, p. 6).


5.11.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 274/24


Pataisytas pranešimas apie konkursą dėl grąžinamosios išmokos už paprastųjų kviečių eksportą į kai kurias trečiąsias šalis

( „Europos Sąjungos oficialusis leidinys“ C 166, 2005 m. liepos 7 d. )

(2005/C 274/09)

54 puslapyje I antraštinėje dalyje „Objektas“ 2 punktas keičiamas taip:

„Bendras kiekis, kuriam gali būti nustatoma maksimali eksporto grąžinamoji išmoka, kaip numatyta Komisijos reglamento (EB) Nr. 1501/95 (1) 4 straipsnio 1 dalyje, yra maždaug 4 000 000 tonų.“.


(1)  OL L 147, 1995 6 30, p. 7.