19.7.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 177/1

1.

2005 m. kovo 8 d. Taryba išnagrinėjo atnaujintą Ispanijos stabilumo programą, kuri apima 2004–2008 m. laikotarpį. Programa atitinka „Elgesio kodekso dėl stabilumo ir konvergencijos programų turinio ir formos“ reikalavimus duomenų pateikimui. Tačiau atnaujinta programa buvo pateikta praėjus trims savaitėms nuo elgesio kodekse nustatyto termino — gruodžio 1 d.

2.

Makroekonominiame scenarijuje, kuriuo grindžiama programa, numatoma, kad realus BVP išaugs nuo 2,6 % 2004 m. iki 2,9 % 2005 m. ir vidutiniškai 3,0 % per likusį programos laikotarpį. Remiantis šiuo metu turima informacija, šis scenarijus atspindi gana palankias augimo prielaidas. Atnaujintoje programoje taip pat svarstomas „nuosaikus scenarijus“, numatantis 2,4 % metinį BVP padidėjimą 2005 m., o po to — 2,5 % padidėjimą. Jei pagrindinį scenarijų būtų galima laikyti palyginti optimistiniu, tai nuosaikaus augimo scenarijus nėra itin palankus. Programos projekcijos dėl infliacijos (grindžiamos BVP defliatoriumi) atrodo realistinės, tačiau išlieka palyginti didelės ir kelia pavojų konkurencingumui.

3.

4.

Su biudžeto projekcijomis susijusi rizika programoje yra iš esmės subalansuota. Visų pirma, nors augimo prielaidos yra iš dalies palankios, didelių nukrypimų nuo programos tikslų rizika nėra didelė.

5.

Atsižvelgiant į šį rizikos įvertinimą, programoje pakanka biudžetinių priemonių, kad būtų galima toliau siekti Stabilumo ir augimo pakto vidutinės trukmės tikslo — programos laikotarpiu išlaikyti artimą subalansuotam biudžetą (2004 m. taikant laikiną nukrypimą, susijusį su vienkartiniu apskaitos koregavimu). Taip pat užtikrinama pakankama atsargumo dalis, kad atnaujintoje programoje nurodytu laikotarpiu nebūtų pažeista 3 % BVP deficito riba esant įprastiems makroekonominiams svyravimams.

6.

Apskaičiuota, kad skolos santykis 2004 m. sumažėjo iki 49,1 % — daug mažiau už Sutartyje nustatytą 60 % BVP pamatinę vertę. Programos laikotarpiu numatomas tolesnis skolos santykio sumažėjimas 9 procentiniais punktais daugiausia dėl didesnio nei 2 % BVP pirminio pertekliaus.

7.

Pagal programoje išdėstytą biudžeto strategiją Ispanija yra palyginti palankioje padėtyje pagal ilgalaikį viešųjų finansų tvarumą, nepaisant senėjančiai visuomenei numatytų biudžeto sąnaudų. Vis dėlto, atsižvelgiant į riziką, susijusią su tokiomis ilgalaikėmis išlaidų projekcijomis, ir didelį planuojamų išlaidų pensijoms padidėjimą ypač tolimoje ateityje, esamą politiką turi papildyti priemonės, kurios galiausiai užkirstų kelią netvarių tendencijų pasireiškimui viešųjų finansų sektoriuje, ypač vykdant nuoseklią pensijų sistemos reformą pagal „Pacto de Toledo“ daugiašalio susitarimo rekomendacijas.

8.

Apskirtai atnaujintoje programoje apibrėžta ekonominė politika iš dalies atitinka šaliai skirtas bendrąsias ekonominės politikos gaires viešųjų finansų srityje. Pirmiausia dar nėra įgyvendinta rekomenduojama valstybės pensijų sistemos reforma ilgalaikiam sistemos gyvybingumui užtikrinti.

19.7.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 177/4

1.

2005 m. kovo 8 d. Taryba išnagrinėjo atnaujintą Kipro konvergencijos programą, kuri apima laikotarpį nuo 2004 iki 2008 m. Programa atitinka „Stabilumo ir konvergencijos programų turinio ir formos etikos kodekso“ reikalavimus duomenų pateikimui.

2.

Programą sudaro keturi skirtingi scenarijai, susiję su makroekonominėmis ir biudžeto prognozėmis: „centrinis“, „aukštesnysis“, „žemesnysis“ ir „aukštesnių palūkanų normų“. Vadinamasis „centrinis“ scenarijus laikomas pamatiniu įvertinant biudžeto prognozes, kadangi remiantis šiuo metu turima informacija jis atspindi tikėtino augimo prognozes. Jame numatyta, kad realus BVP išaugs nuo 3,6 % 2004 m. iki vidutiniškai 4,3 % per likusį programos laikotarpį. Programoje pateikiamos infliacijos prognozės taip pat atrodo realistiškos.

3.

2004 m. liepos 5 d. Taryba nusprendė, kad Kipre yra perviršinis deficitas ir rekomendavo jį ištaisyti iki 2005 m. Atsižvelgiant į Tarybos rekomendaciją pagal 104 straipsnio 7 dalį, atnaujinta programa siekiama 2005 m. sumažinti valdžios sektoriaus deficitą iki žemesnės nei 3 % BVP pamatinės vertės. Palyginti su 2004 m. gegužės mėn. konvergencijos programa, atnaujintoje programoje išlaikoma tokia pati deficito riba 2005 m., tačiau po 2005 m. deficito ribos sugriežtinamos. Programoje numatyta, kad valdžios sektoriaus deficitas ženkliai sumažės nuo 4,8 % BVP 2004 m. iki 2,9 % 2005 m., toliau tolygiai mažės iki 0,9 % 2008 m. Kadangi prognozuojama, kad palūkanų išlaidos išliks pastovios ir sudarys apie 3,5 % BVP, pirminio balanso raida panaši į bendro balanso raidos tendencijas, t. y. pirminis balansas padidės nuo -1,3 % 2004 m. iki 2,5 % programos laikotarpio pabaigoje. Tuo tikslu atnaujintoje programoje numatoma keletas daugiausiai struktūrinių išlaidas ribojančių ir pajamas didinančių priemonių. Išlaidų ribos turėtų 2,3 procentiniais punktais prisidėti mažinant deficitą, kuris turėtų sudaryti beveik 4 procentinius punktus BVP 2004–2008 m. Koregavimo planas atspindi Vyriausybės įsipareigojimą pagerinti valstybės finansus, siekiant anksti įvesti eurą. Tai pagrindinis argumentas paspartinti fiskalinį koregavimą, kuris sumažins valdžios sektoriaus biudžeto deficitą 1,9 procentinio punkto BVP 2005 m.

4.

Biudžeto prognozių rizika atnaujintoje programoje didžią dalimi atrodo subalansuota. Visų pirma, pagrindiniai makroekonominiai pavojai yra susiję su JAV ir ES (ypač JK ir Vokietijos, iš kurių atvyksta didžiausia dalis turistų) ekonominėmis perspektyvomis, įtampa Vidurio Rytuose ir naftos kainų tendencijomis (2). Atnaujintoje programoje taip pat nurodoma, kad reikėtų toliau „nagrinėti“ keletą 2005 m. ir vėlesniam laikotarpiui suplanuotų priemonių, o tai kelia tam tikrų neaiškumų. Kita vertus, apskaičiuoti deficito rezultatai 2004 m. buvo geresni nei prognozuoti. Šis teigimas rezultatas buvo pasiektas nepaisant to, kad buvo vėluojama įgyvendinti keletą 2004 m suplanuotų konsolidavimo priemonių. Tos priemonės dabar turės būti įgyvendintos 2005 m., o jų poveikis biudžetui bus priskirtas prie 2005 m. atsargumo dalies, jei, pavyzdžiui, būtų vėluojama įgyvendinti kitas priemones, siekiant išlaikyti biudžeto deficitą ties 2,9 % BVP viršutine riba, tuo pačiu vykdant griežtą išlaidų kontrolę. Nors išlaidų perviršis buvo pagrindinė problema praeityje, konsolidavimo priemonės dabar daugiausia nukreiptos į struktūrinių išlaidų, ypač valdžios sektoriaus vartojimo, valdymą. Be to, su socialiniais partneriais buvo sėkmingai susitarta dėl kelių 2005 m. suplanuotų priemonių. Komisijos tarnybų 2004 m. rudens prognozėse numatomas 3,0 % BVP deficitas 2005 m. atsižvelgiant į šiek tiek mažesnes BVP augimo prognozes tais metais. Tačiau atnaujintoje programoje pabrėžiama, kad jei dėl mažesnio augimo 2005 m. kiltų didesnio deficito pavojus, būtų imtasi papildomų priemonių. Visi šie veiksniai sudarys geresnes galimybes BVP koregavimui iki 2,9 % 2005 m. Apskritai planuojamas deficito sumažinimas 2005 m. yra nelengvas, tačiau įmanomas uždavinys. Koregavimo planas 2006–2007 m. šiek tiek sugriežtintas siekiant mažesnio deficito palyginti su ankstesne 2004 m. gegužės mėn. programa. Tačiau neaišku, kaip mažesnis deficitas bus pasiektas, turint omenyje, kad suplanuotos priemonės ir BVP augimo prognozės iš esmės nepakito. Koregavimo planas turi būti pagrįstas nuolatinėmis priemonėmis.

5.

Atsižvelgiant į šį rizikos įvertinimą, atrodo, kad programoje numatytos biudžeto kryptys yra pakankamos, kad iki 2005 m. deficitas būt sumažintas iki mažiau nei 3 % BVP ir būtų užtikrinta pakankama atsargumo dalis, kad nebūtų pažeista ši riba esant normaliems makroekonominiams svyravimams nuo 2006 m. ir vėliau. Vis dėlto jų nepakanka užtikrinti, kad programos laikotarpiu būtų pasiektas Stabilumo ir augimo pakto vidutinės trukmės tikslas — artima subalansuotam biudžeto būklė.

6.

Apskaičiuota, kad skolos santykis 2004 m. siekė 74,9 % ir viršijo Sutartyje nustatytą pamatinę 60 % BVP vertę. Programoje prognozuojama, kad skolos santykis per programos laikotarpį sumažės beveik 17 procentinių punktų. Skolos santykio raida iš dalies pagrįsta skolą mažinančiu atsargų ir srautų koregavimu, susijusiu su laipsnišku amortizacijos padengimo fondų, kurių kaupimas anksčiau sąlygojo skolą didinančių atsargų ir srautų koregavimą, panaikinimu.

7.

Atrodo, kad Kipre yra tam tikrų pavojų ilgalaikio viešųjų finansų tvarumo atžvilgiu, kuriuos atspindi numatomos biudžeto išlaidos dėl senėjančios visuomenės. Atnaujintoje programoje išdėstyta strategija daugiausiai pagrįsta biudžeto konsolidavimu per kelerius ateinančius metus bei tolesniu pensijų ir sveikatos apsaugos sistemų reformų vykdymu ateityje. Būtina toliau tęsti reformas siekiant sumažinti pavojus tvarumui, susijusius su išlaidų dėl senėjančios visuomenės pokyčiais, bei toliau vykdyti planuojamą ir būtiną biudžeto konsolidavimą vidutinės trukmės laikotarpiu.

8.

Ekonominės politikos sritys, išdėstytos programoje, iš esmės atitinka šaliai skirtas bendrąsias ekonominės politikos gaires valstybės finansų srityje. Visų pirma fiskalinio konsolidavimo programa siekiama sumažinti valdžios sektoriaus deficitą pagal daugiametę programą. Fiskalinio konsolidavimo priemonės tiek išlaidų, tiek pajamų požiūriu daugiausia yra struktūrinio pobūdžio, be to vis dar kyla tam tikrų neaiškumų dėl kai kurių suplanuotų konsolidavimo priemonių įgyvendinimo. Deficito sumažinimo tikslas, ypač 2005 m., yra ambicingas, tačiau nėra neįmanomas.

i)

aktyviai įgyvendinti atnaujintoje konvergencijos programoje numatytas priemones, kad iki 2005 m. deficitas būtų sumažintas iki žemesnės nei 3 % BVP vertės, vykdant nuolatines priemones užtikrinti, kad, ištaisius perviršinį deficitą, būtų išlaikytas biudžeto konsolidavimas, siekiant per vidutinės trukmės laikotarpį pasiekti artimo subalansuotam arba perviršinio biudžeto būklę;

ii)

užtikrinti skolos santykio mažėjimą nuo 2005 m.; ir

iii)

toliau tęsti pensijų ir sveikatos apsaugos sistemų reformas siekiant sumažinti pavojus tvarumui, susijusius su išlaidų dėl visuomenės senėjimo didėjimu, ir toliau vykdyti suplanuotą ir būtiną biudžeto konsolidavimą vidutinės trukmės laikotarpiu.

19.7.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 177/7

1.

2005 m. kovo 8 d. Taryba išnagrinėjo atnaujintą Latvijos konvergencijos programą, kuri apima 2004–2007 metus. Programa iš esmės atitinka pataisyto „Stabilumo ir konvergencijos programų turinio ir formos elgesio kodekso“ reikalavimus duomenų pateikimui. Tačiau reikia pagerinti ESS95 duomenų apie valdžios sektoriaus pajamų ir išlaidų struktūrą klasifikavimą. Todėl Latvija raginama įvykdyti elgesio kodekso reikalavimus duomenų pateikimui.

2.

Makroekonominiame scenarijuje, kuriuo grindžiama programa, numatoma, kad realaus BVP augimas, 2004 m. siekęs 8,1 % BVP, per visą programos laikotarpį išliks didelis ir bus vidutiniškai 6,6 % BVP per metus. Remiantis šiuo metu turima informacija, šiame scenarijuje atspindėtos tikėtinos augimo prielaidos. Infliacijos prognozės programoje yra kiek sumažintos.

3.

Atnaujintoje programoje kiekvienais programos metais siekiama išlaikyti deficitą mažesnį už 3 % BVP pamatinę ribą, valdžios sektoriaus biudžeto deficitui laipsniškai mažėjant nuo 1,7 % BVP 2004 m. iki 1,4 % BVP 2007 m. 2005 m. tiek pajamų, tiek išlaidų santykiai žymiai padidės dėl įstojimo į ES poveikio. Po to vidutinės trukmės valstybės finansų koregavimas yra pagrįstas tiek pajamų, tiek išlaidų santykių mažinimu. Pirminių išlaidų santykis mažės daugiausia dėl mažesnių išmokų ir subsidijų santykių, tuo pačiu sąlygodamas investicijų santykio padidėjimą. Pajamų santykis mažės dėl mokesčių, ypač pajamų mokesčio, dėl to nežymiai sumažės mokesčių našta.

4.

Biudžeto prognozių rizika programoje atrodo iš esmės subalansuota. Viena vertus, ekonominės veiklos apmokestinimo naštos prielaidos yra kiek pesimistiškos, todėl pajamos gali būti didesnės nei numatyta. Kita vertus, kadangi įsipareigojimai dėl išlaidų yra paremti lėšų iš ES gaunamomis lėšomis, deficito tikslai bus pasiekti, jei Vyriausybė tas lėšas gaus. Atsižvelgiant į silpnus administracinius gebėjimus, gali būti sunku užtikrinti griežtą išlaidų politikos drausmę (įskaitant iš dalies ES finansuojamų projektų lygyje).

5.

Atsižvelgiant į šį rizikos įvertinimą, atrodo, kad programoje nepakanka suplanuotų biudžetinių priemonių, norint programos laikotarpiu pasiekti Stabilumo ir augimo pakte nurodytą vidutinės trukmės tikslą — beveik subalansuota biudžeto būklė arba biudžeto perteklius. Be to, jų gali nepakakti, kad nebūtų pažeista 3 % BVP deficito riba esant įprastiems makroekonominiams svyravimams. Nepaisant to, tų priemonių pakanka išlaikyti labai žemą skolos ir BVP santykio lygį.

6.

Apskaičiuota, kad skolos santykis 2004 m. siekė 14,2 % BVP vertę — žymiai mažiau už Sutartyje nustatytą pamatinę 60 % BVP ribą. Programos laikotarpiu skolos santykis nežymiai padidės iki 15,0 % BVP 2007 m. dėl nuolatinio biudžeto deficito, nors jį iš esmės kompensuos nominalaus BVP augimas.

7.

Remiantis programoje išdėstyta strategija, Latvija yra palyginti palankioje padėtyje pagal ilgalaikį valstybės finansų tvarumą, nepaisant numatomų biudžeto sąnaudų dėl senėjančios visuomenės. Santykinai mažas skolos santykis, įgyvendintos pensijų reformos priemonės, įskaitant pensijų kaupimo pakopos įvedimą, bei lėšų pensijų fonde kaupimas padės mažinti visuomenės senėjimo daromą poveikį biudžetui. Programoje išdėstyta strategija grindžiama ribojamu biudžeto deficitu vidutinės trukmės laikotarpiu ir pensijų reformos poveikiu biudžetui. Tačiau dėl sveikatos priežiūros ir ilgalaikės slaugos sistemų reformos gali susidaryti didesnės išlaidos. Dėl to ilgainiui gali kilti pavojų tvarumui. Tačiau palyginti nedidelis mokesčių santykis Latvijoje turėtų sušvelninti tvarumo atotrūkį, jei tokia problema iškiltų.

8.

Ekonominės programoje išdėstytos politikos sritys visiškai atitinka šaliai skirtas bendrąsias ekonominės politikos gaires (BEPG) viešųjų finansų srityje. Siekiant išspręsti didelio einamosios sąskaitos deficito problemą, Latvijai buvo rekomenduota sumažinti valdžios sektoriaus deficitą patikimomis ir tvariomis priemonėmis pagal daugiametę programą. Atsižvelgiant į programoje numatytą mažėjantį einamosios sąskaitos deficitą, mažesnis nei prognozuotas biudžeto deficitas 2004 m. ir atnaujintoje programoje numatytas konsolidavimas atitinka BEPG pateiktas rekomendacijas. Tačiau toks įvertinimas priklauso nuo palankios išorinio balanso raidos, todėl būtina vykdyti tolesnę jo stebėseną. Be to, kaip jau buvo nurodyta Tarybos nuomonėje dėl 2004 m. gegužės mėn. programos, tinkamos fiskalinės būklės įvertinimas taip pat priklauso nuo vidaus paklausos daromo spaudimo ekonomikai, nors ir sunku nustatyti šalies padėtį verslo cikle; dėl to įvertinimas taip pat priklauso nuo to, ar makroekonominė politika bus tinkama siekiant užtikrinti, kad neseniai pakilusi infliacija sumažėtų.

19.7.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 177/10

1.

2005 m. kovo 8 d. Taryba išnagrinėjo atnaujintą Lietuvos konvergencijos programą, kuri apima 2004–2007 m. laikotarpį. Programa iš esmės atitinka pataisyto „Elgesio kodekso dėl stabilumo ir konvergencijos programų turinio ir formos“ reikalavimus duomenų pateikimui. Nėra kai kurių reikalingų duomenų, susijusių su nepriklausomomis prielaidomis, ir taip pat trūksta kai kurių neprivalomų duomenų, tačiau programos įvertinimo tai neapsunkina. Todėl Lietuva raginama įvykdyti Elgesio kodekso reikalavimus duomenų pateikimui.

2.

Makroekonominiame scenarijuje, kuriuo grindžiama programa, numatoma, kad realaus BVP augimas sumažės nuo 6,5 % 2004 m. iki vidutiniškai 6,2 % per likusį programos laikotarpį. Remiantis šiuo metu turima informacija, galima teigti, kad šiame scenarijuje atspindėtos augimo prielaidos yra tikėtinos. Programoje numatytos infliacijos prognozės yra realistiškos, nors 2006 m. prognozė neatrodo palanki.

3.

Programoje numatytas pagrindinis fiskalinės politikos tikslas vidutiniu laikotarpiu — siekti cikliškai subalansuoto valdžios sektoriaus biudžeto. Programoje numatyta, kad valdžios sektoriaus biudžeto deficitas 2005 m. išliks 2,5 % BVP, o vėliau palaipsniui sumažės iki 1,5 % 2007 m. Numatyta, kad pirminis deficitas šiek tiek sumažės — nuo 1,5 % BVP 2004 m. iki 1,4 % 2005 m., o vėliau palaipsniui mažės iki 0,5 % 2007 m. Planuojama, kad konsolidavimas bus iš esmės pasiektas nuo minimumo padidėjus pajamų santykiui, jam įtakos taip pat turi 2005 m. išlaidos. Prognozuojama, kad pajamos išaugs nuo 33 % BVP 2004 m. iki 34,5 % 2007 m., labai padidėdamos 2006 m. Numatyta, kad išlaidos iš pradžių padidės nuo 35,5 % 2004 m. iki 36,9 % 2005 m., palaipsniui sumažėdamos iki 36 % 2007 m. Įgyvendinama svarbi valstybės investicijų programa, pagal kurią valstybės investicijos vidutiniškai išaugs nuo 3,4 % BVP 2004 m. iki 5 % 2007 m., todėl vidutinė valstybės investicijų norma programos laikotarpiu bus apie 4,6 % BVP, kai tuo tarpu 2004 m. ES vidutinė norma yra 2,4 % BVP. Palyginus su 2004 m. gegužės mėn. programa, nustatyta, kad 2004 m. deficitas buvo mažesnis nei numatyta biudžete. 2005–2007 m. tikslai išlieka tie patys, nors numatytas daug mažesnis BVP augimas.

4.

Su biudžeto prognozėmis susijusi rizika programoje yra iš esmės subalansuota. Viena vertus, pastaraisiais metais Vyriausybė pasiekė neblogų rezultatų įgyvendindama fiskalinius tikslus. Naujos augimo prielaidos yra atsargios, o didelė makroekonominio pobūdžio rizika — ribota. Pagrindinė su fiskalinėmis prognozėmis susijusi rizika atsiranda iš abejonių dėl programoje numatytų biudžetinių priemonių taikymo. Visų pirma, gali būti sunku surinkti 2005 m. planuojamas mokestines pajamas, jei panaikinus apyvartos mokestį nebus įvestos kompensacinės priemonės. Nepavykus įgyvendinti numatytų išlaidų perviršio mažinimo priemonių, gali iškilti grėsmė, kad biudžeto tikslai programos laikotarpiu nebus įgyvendinti. Rizika taip pat atsiranda dėl nevisiškai tikslių pensijų reformos kaštų, didelių neįvykdytų sąlyginių įsipareigojimų, biudžeto kreditorinių įsiskolinimų, neįvykdytų įsipareigojimų, susijusių santaupų ir nekilnojamo turto grąžinimu ir išlaidų, susijusių su Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimu.

5.

Atsižvelgiant į rizikos įvertinimą, galima teigti, kad programoje numatytomis biudžetinėmis priemonėmis neužtikrinama pakankama atsargumo dalis, kad nebūtų viršyta 3 % BVP riba esant normaliems makroekonominiams svyravimams programos laikotarpiu, ypač 2005 m. Jų taip pat nepakanka užtikrinti, kad būtų pasiektas Stabilumo ir augimo pakto vidutinės trukmės tikslas — beveik subalansuota biudžeto būklė. Atsižvelgiant į gerus ekonominius rezultatus ir didelį einamosios sąskaitos deficitą, būtina apdairi biudžeto politika, taip pat siekiant išvengti galimos „perkaitimo“ rizikos.

6.

Apskaičiuota, kad skolos santykis 2004 m. buvo 20,1 % — daug mažesnis už Sutartyje nustatytą pamatinę 60 % BVP vertę. Programoje numatyta, kad 2007 m. skolos santykis išliks toks pats po pakilimo iki 20,9 % 2005 m.

7.

Lietuva yra gana palankioje padėtyje pagal ilgalaikį viešųjų finansų tvarumą, nepaisant svarbių senėjančiai visuomenei numatytų biudžeto sąnaudų. Gana mažas skolos santykis, įvykdytos pensijų reformos priemonės, įskaitant pensijų kaupimo ir socialinio draudimo įmokų pakopą, padės sumažinti visuomenės senėjimo poveikį biudžetui. Programoje apibrėžta strategija yra grindžiama ribotu biudžeto deficitu per vidutinės trukmės laikotarpį ir ilgalaikiu pensijų reformos poveikiu biudžetui. Tačiau reikėtų stebėti su pensijų reformos sąnaudomis susijusią riziką. Be to, gali būti, kad reformų priemonėms sveikatos apsaugos srityje bus skirtos didesnės išlaidos. Tačiau Lietuvoje yra gana mažas mokesčių santykis: jį didinat galėtų būti sprendžiama ilgalaikėje perspektyvoje galinti atsirasti tvarumo atotrūkio problema.

8.

Apskirtai atnaujintoje programoje apibrėžta ekonominė politika iš esmės atitinka šaliai skirtas bendrąsias ekonominės politikos gaires viešųjų finansų srityje. Yra priemonių sumažinti deficitą ir apriboti išlaidų perviršį naudojant didesnes nei planuota pajamas ir sutaupytas lėšas dėl biudžete numatyto ES bendro finansavimo. Nustatytoms priemonėms nenaudojamos sutaupytos lėšos, numatytos su ES bendru finansavimu nenusijusiuose punktuose.

i)

laiku įgyvendinti priemones mokesčių srityje, kurias Vyriausybė paskelbė konvergencijos programoje (nekilnojamojo turto mokestis, transporto priemonių mokestis), kad būtų toliau siekiama pažangos užtikrinant artimą subalansuotai biudžeto būklę. Šios priemonės būtinos, visų pirma siekiant valdyti vidaus paklausos sunkumus, kurių atsiradimą šiuo metu skatina spartus kreditavimo augimas, ir tokiu būdu užkirsti kelią einamosios sąskaitos deficito padidėjimui bei su tuo susijusios infliacijos augimui.

ii)

griežtai vykdyti 2005 m. biudžetą, siekiant sumažinti riziką, kad bus viršyta 3 % pamatinė vertė; ir

iii)

siekiant mažinti deficitą naudoti didesnes nei planuota ar papildomas pajamas ir nepanaudotas išlaidas.

19.7.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 177/13

i)

vidutinės trukmės laikotarpiu imtis veiksmų, siekiant sumažinti biudžeto deficitą, įskaitant pensijų reformos išlaidas, kad iki 2008 m. jis būtų mažesnis negu 3 % BVP panaudojant patikimas ir subalansuotas priemones, ypač papildomas, kad būtų įvykdytas 2005 m. tikslas, o vėliau koregavimas 2 BVP procentiniais punktais, siekiant ištaisyti perviršinį deficitą iki 2008 m., ir išnaudojant kiekvieną galimybę paspartinti fiskalinį koregavimą;

ii)

pasirinkti mokesčių mažinimo laiką ir kad jų mažinimas būtų įgyvendinamas pasiekus biudžeto deficito tikslus, nustatytus 2004 m. gruodžio mėn. pateiktoje atnaujintoje konvergencijos programoje;

iii)

daryti pažangą vykdant numatytas viešojo administravimo, sveikatos ir švietimo sistemų reformas, kaip buvo įsipareigota, taip pat siekiant, kad pagerėtų ilgalaikis valstybės finansų tvarumas.

19.7.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 177/17

1.

2005 m. kovo 8 d. Taryba išnagrinėjo atnaujintą Slovėnijos konvergencijos programą, kuri apima laikotarpį nuo 2004 iki 2007 m. Programa iš dalies atitinka „Stabilumo ir konvergencijos programų turinio ir formos etikos kodekso“ reikalavimus duomenų pateikimui. Valdžios sektoriaus sąskaitos dar ne visiškai atitinka ESS 95 standartus, kadangi yra didelė „kitų“ pajamų ir išlaidų, išreikštų BVP procentais, dalis. Todėl Slovėnija raginama įvykdyti reikalavimus duomenų pateikimui.

2.

Remiantis šiuo metu turima informacija, atrodo, kad programos pagrindinis makroekonominis scenarijus atspindi tikėtinas augimo prielaidas. Jame numatoma, kad realaus BVP augimas, 2004 m. siekęs 4,0 %, toliau augs maždaug tokiu pat tempu likusiu programos laikotarpiu. Infliacijos prognozės atrodo įgyvendintos, bet pavojus išlieka.

3.

Pagrindinės programoje apibrėžtos biudžeto strategijos tikslas yra patikimi valstybės finansai, kaip apibrėžta pagal artimą subalansuotam biudžetą, tačiau ne programos laikotarpiu. Programoje numatomas laipsniškas valdžios sektoriaus deficito mažinimas programos laikotarpiu — tai atitinka nuolatinį išlaidų dalies, išreikštą BVP procentais mažinimą. Pajamų santykis, reguliariai mažėjęs iki 2006 m., turėtų pradėti kilti programos laikotarpio pabaigoje dėl narystės ES daromo grynojo teigiamo poveikio biudžetui.Pagal koregavimo planą, deficitas per ateinančius ketverius metus sumažės perpus ir 2007 m. pasieks tik kiek aukštesnį nei 1 % lygį. Palyginti su ankstesne programa, dabartinėje atnaujintoje programoje dar kartą patvirtinamas biudžeto koregavimo planas pagal kiek palankesnį makroekonominį scenarijų.

4.

Biudžeto prognozių rizika programoje atrodo iš esmės subalansuota. Viena vertus, tikėtinas makroekonominis scenarijus padeda siekti deficito tikslų. Be to, siekdama apsaugoti deficito tikslus, jei nepalankios sąlygos keltų pavojų siekiant deficito tikslų, Vyriausybė, kaip ir 2004 m., savo nuožiūra, gali atsisakyti patenkinti reikalavimus skirti didesnes išlaidas. Be to, 2005–2007 m. biudžete numatytas metinis iš PVM gaunamų pajamų sumažėjimas 0,3 % BVP gali būti pervertintas, o tai reiškia, kad pajamų iš mokesčių projekcijos gali būti pernelyg atsargios. Kita vertus, tiesioginių mokestinių pajamų lygis po priimtos mokesčių reformos gali būti neaiškus. Tuo pat metu, 2007 m. rezultatus iš dalies nulemia naujoji ES finansinė perspektyva 2007–2013 m., numatanti didelį grynųjų įplaukų į biudžetą iš ES biudžeto padidėjimą. Be to, yra pavojų, kad išlaidos, ypač išlaidos pensijoms, gali būti viršytos, jei, peržiūrėjus dabartinę 2006 m. numatytą pensijų indeksavimo sistemą, reikalavimai būtų sušvelninti.

5.

Atsižvelgiant į šį rizikos įvertinimą, programoje numatytos biudžeto kryptys neužtikrina pakankamos atsargumo dalies, kad nebūtų pažeista 3 % BVP deficito riba esant normaliems makroekonominiams svyravimams, išskyrus paskutinius programos metus. Be to, jų nepakanka, kad iki 2007 m. būtų pasiektas Stabilumo ir augimo pakto vidutinės trukmės tikslas — artimo subalansuotam biudžeto būklė.

6.

Bendroji valdžios sektoriaus skola yra palyginti nedidele: apskaičiuota, kad skolos santykis 2004 m. sudarė 30,2 % BVP, t. y. daug mažiau už Sutartyje nustatytą pamatinę 60 % BVP vertę, o 2007 m. pasieks 29,7 % BVP.

7.

Atrodo, kad Slovėnijoje yra tam tikrų pavojų ilgalaikio valstybės finansų tvarumo atžvilgiu, kuriuos didžiąja dalimi lemia prognozuojamos biudžeto išlaidos dėl senėjančios visuomenės. Vykstanti pensijų reforma turėjo teigiamą poveikį biudžetui, bet prognozuojamas išlaidų pensijoms didėjimas po 2020 m. išlieka labai didelis. Be to, nepaisant kai kurių sveikatos apsaugos sistemos racionalizavimo priemonių įvedimo 2004 m., tolesnė esminė sveikatos apsaugos sistemos reforma padėtų pagerinti ilgalaikį valstybės finansų tvarumą.

i)

išnaudoti visas spartesnio valdžios sektoriaus deficito mažinimo galimybes;

ii)

imtis papildomų priemonių, ir vykdyti pensijų ir sveikatos apsaugos reformas siekiant pagerinti ilgalaikį valstybės finansų tvarumą.

19.7.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 177/19

1.

2005 m. kovo 8 d. Taryba išnagrinėjo atnaujintą Jungtinės Karalystės konvergencijos programą, kuri yra skirta 2003/2004 — 2009/2010 m. laikotarpiui. Programa iš dalies atitinka pataisyto „Elgesio kodekso dėl stabilumo ir konvergencijos programų turinio ir formos“ reikalavimus duomenų pateikimui. Su visomis išlaidomis ir pajamomis susiję duomenys, nors ir pagrįsti ESA 95, parengti naudojant sumavimo metodus, kurie skiriasi nuo suderintos priemonės; likučiai nepakitę (2). Atnaujintoje programoje pajamos iš UMTS licencijų pardavimo ir toliau laikomos metinių pajamų šaltiniu, o ne parduotu turtu. Todėl Jungtinė Karalystė raginama laikytis visų reikalavimų duomenų pateikimui.

2.

3.

JK fiskalinė politika pagrįsta dviem valstybinio sektoriaus vidaus fiskalinės politikos taisyklėmis: „auksine taisykle“, kuria siekiama užtikrinti, kad ekonominio ciklo metu Vyriausybė skolintųsi tik grynosioms investicijoms finansuoti, o ne einamosioms išlaidoms padengti, ir „tvarių investicijų taisykle“, kurios paskirtis — siekti, kad viso ekonominio ciklo laikotarpiu valstybinio sektoriaus grynoji skola išliktų „stabilaus ir atsargaus lygio“, t. y. mažesnė nei 40 % BVP. Pagal šią politiką atnaujintoje programoje prognozuojamas deficito sumažėjimas nuo 3,2 % BVP 2003–2004 finansiniais metais iki mažesnio dydžio nei 3 % pamatinė vertė 2004–2005 finansiniais metais (pagal Stabilumo ir augimo paktą JK viešųjų finansų įvertinimo ataskaitinis laikotarpis yra finansiniai metai). Toliau atnaujintoje programoje prognozuojamas laipsniškas deficito mažėjimas vidutinės trukmės laikotarpiu iki 1,7 % lygio 2008–2009 metais. Išlaidų ir BVP santykis toliau didėja ir tai atitinka Vyriausybės politikos prioritetus, tačiau jei pasitvirtintų tikėtinas pajamų santykio padidėjimas, bendras valdžios sektoriaus balansas iš esmės pagerėtų. Bendras išlaidų lygis apima ir svarbios valstybės investicijų programos, kurios tikslas — padidinti bendras grynąsias valstybės investicijas nuo 1,9 % BVP 2004–2005 metais iki 2,4 % 2007–2008 metais, įgyvendinimą. Palyginti su 2003 m. atnaujinta programa, šiais ir ateinančiais finansiniais metais prognozuojamas deficito padidėjimas; tačiau po 2005–2006 metų, dabartinės atnaujintos programos vidutinės trukmės laikotarpio prognozių duomenimis, numatomas greitesnis viešųjų finansų konsolidavimas nei ankstesnėje atnaujintoje programoje.

4.

Esama akivaizdžios rizikos, kad artimiausiu metu biudžeto rezultatai gali būti prastesni, nei prognozuoti programoje. Ir artimiausiu, ir vidutinės trukmės laikotarpiu esama rizikos, susijusios su juridinių asmenų pelno mokesčio surinkimo mastu. Valdžios institucijoms reikės prisitaikyti prie labiau riboto biudžeto ir panaudoti sukauptus nepanaudotus likučius, ypač lėtesnio išlaidų didėjimo laikotarpiu, kuris, prognozuojama, prasidės nuo 2006–2007 metų. Tačiau nuo 2006–2007 metų neigiamą riziką sumažina palyginti atsargios makroekonominės prognozės.

5.

Atsižvelgiant į šį rizikos įvertinimą, galima teigti, kad programoje numatyta biudžeto būklė neužtikrina pakankamos atsargumo dalies, kad per visą prognozuojamą laikotarpį esant įprastiems makroekonominiams svyravimams nebūtų peržengta 3 % BVP deficito riba. Tačiau, atsižvelgiant į pastaraisiais metais padidėjusį JK ekonomikos stabilumą ir atsargiai formuluojamas augimo prielaidas, kuriomis grindžiamos viešųjų finansų prognozės, paskutiniais programos įgyvendinimo metais rizika atrodo nedidelė. Šios prognozės neužtikrina, kad iki 2009–2010 finansinių metų būtų pasiektas Stabilumo ir augimo pakto vidutinės trukmės laikotarpio tikslas dėl artimos subalansuotai biudžeto būklės. Tačiau taip pat pažymėtina, kad skolos santykis yra palyginti mažas, ir kad prognozuojamiems balansams turi įtakos pirmiau minėtos valstybės investicijų programos įgyvendinimas.

6.

Numatoma, kad bendrosios skolos santykis 2003/04 metais sieks 39,5 % BVP, t. y. bus žymiai mažesnis už Sutartyje nustatytą 60 % BVP pamatinę vertę. Programoje prognozuojama, kad per 2009–2010 m. laikotarpį skolos santykis padidės nežymiai, mažiau kaip 2 procentiniais punktais.

7.

Galima teigti, kad ilgalaikio valstybės finansų tvarumo požiūriu Jungtinė Karalystės padėtis yra gana palanki, nepaisant numatomų biudžeto sąnaudų dėl visuomenės senėjimo. Šiuo atžvilgiu teigiami veiksniai yra palyginti žemas skolos ir BVP santykis ir tai, kad JK valdžios institucijos savo vykdoma politika daug dėmesio skiria ilgalaikiam viešųjų finansų tvarumui. Būtina atsižvelgti į su visuomenės senėjimu susijusių išlaidų didėjimą, kadangi yra tikimybė, jog privačių pensijų nepakaks, o tai turėtų pasekmių viešiesiems finansams; tačiau nuo 2005 m. balandžio mėn. valdžios institucijos steigia Pensijų apsaugos fondą, skirtą privačių pensijų fondų nariams apsaugoti, jei fondas taptų nemokus ir jo turto nepakaktų įsipareigojimams įvykdyti. Tokių priemonių įvedimas yra sveikintinas žingsnis, tačiau jų veiksmingumas dar turės būti patikrintas. Dėl palyginti mažo Jungtinės Karalystės mokesčių santykio turėtų būti lengviau pakoreguoti ilgalaikėje perspektyvoje galintį atsirasti disbalansą.

8.

Programoje numatyta ekonominė politika iš dalies atitinka šaliai skirtas rekomendacijas dėl viešųjų finansų, kurios Jungtinei Karalystei buvo pateiktos atnaujintame 2004 m. BEPG variante; konkrečiai Jungtinei Karalystei buvo rekomenduota „siekiant išvengti perviršinio deficito, pagerinti pagal ciklą koreguojamą biudžeto balansą, kad būtų konsoliduoti viešieji finansai, ir nenukrypstant nuo vidutinės trukmės laikotarpio tikslo pasiekti artimą subalansuotam arba perteklinį biudžetą“. Esama akivaizdžios rizikos, kad artimiausiu metu biudžeto rezultatai gali būti prastesni nei prognozuoti programoje. Be to, 2005–2006 m. suplanuota gana ekspansyvi pozicija ir fiskalinė būklė vidutinės trukmės laikotarpiu ne visai atitinka BEPG pateiktą rekomendaciją.

i)

užtikrinti, kad jos deficitas būtų mažesnis nei 3 % BVP, kaip numatyta planuose, ir

ii)

pagerinti pagal ciklą koreguojamą biudžeto balansą, siekiant užtikrinti, kad per vidutinės trukmės laikotarpį būtų pasiektas ir išlaikytas artimas subalansuotam arba perteklinis biudžetas.

19.7.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 177/22

19.7.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 177/23

19.7.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 177/25

1.

2005 m. liepos 11 d. pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1), 4 straipsnį, Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją, kai įmonės Carlyle Luxembourg Holding 1 Sarl ir Carlyle Luxembourg Holding 2 Sarl (kartu „Carlyle funds“, Liuksemburgas), kontroliuojama Carlyle Group („Carlyle“, JAV), įgyja, kaip apibrėžta Tarybos reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, visos įmonės Otor Finance („Otor“, Prancūzija) kontrolę, paversdama obligacijas akcijomis.

2.

Atitinkamų įmonių verslo veikla yra:

3.

Remdamasi pradiniu pranešimo nagrinėjimu Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį buvo pranešta, galėtų būti taikomas reglamentas (EB) Nr. 139/2004. Komisijai paliekama teisė priimti galutinį sprendimą šiuo klausimu. Remiantis Komisijos Pranešimu dėl supaprastintos tam tikrų koncentracijų nagrinėjimo procedūros pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (2), reikėtų pažymėti, kad šią bylą numatoma nagrinėti Pranešime nurodyta tvarka.

4.

Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis pateikti savo pastabas dėl siūlyto veiksmo.

Pastabos Komisijai turi būti pateiktos ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Pastabas galima siųsti faksu (fakso numeris (32-2) 296 43 01 arba 296 72 44) arba paštu su nuoroda COMP/M.3870 — Carlyle/Otor adresu:

19.7.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 177/26

pagrindiniams tyrimams: daugiausiai 100 %;

pramonės tyrimams: daugiausiai 50 %;

pasirengimo veikti konkurencinėje aplinkoje vystymas: daugiausiai 25 %;

papildomi 10 procentinių punktų už MVĮ;

papildomi 10 procentinių punktų regioniniam priedui;

papildomi 10 procentinių punktų pagal MTTP programos 5.10.4 punkto a, b arba c papunktį;

Kartu, įskaitant priedus, neviršijant 75 % pramonės tyrimams ir 50 % pasirengimo veikti konkurencinėje aplinkoje vystymas

pagrindų tyrimams: daugiausiai 100 %;

pramonės tyrimams: daugiausiai 50 %;

pasirengimo veikti konkurencinėje aplinkoje vystymas: daugiausiai 25 %;

papildomi 10 procentinių punktų už MVĮ;

papildomi 5 procentiniai punktai regioniniam priedui;

papildomi 10 procentinių punktų pagal 5.10.4. b) punktą „mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programa“;

Kartu, įskaitant priedus, neviršijant 75 % pramonės tyrimams ir 50 % pasirengimo veikti konkurencinėje aplinkoje vystymas

pagrindiniams tyrimams: daugiausiai 100 %;

pramonės tyrimams: daugiausiai 50 %;

pasirengimo veikti konkurencinėje aplinkoje vystymas: daugiausiai 25 %;

papildomi 10 procentinių punktų už MVĮ;

papildomi 10 procentinių punktų regioniniam priedui;

papildomi 15 %-taškai pagal 5.10.3 punkto pirmąjį papunktį;

papildomi 10 procentinių punktų pagal MTTP programos 5.10.4 punkto a, b arba c papunktį;

Kartu, įskaitant priedus, neviršijant 75 % pramonės tyrimams ir 50 % pasirengimo veikti konkurencinėje aplinkoje vystymas

19.7.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 177/28

19.7.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 177/33

—

Europa interneto svetainės konkurencijos skiltyje (http://europa.eu.int/comm/competition/mergers/cases/). Ši svetainė suteikia galimybę rasti atskirus sprendimus dėl koncentracijos, įskaitant tokių sprendimų indeksus pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, priėmimo datą ir sektorių,

—

elektroniniu formatu EUR-Lex interneto svetainėje 32005M3789 dokumento numeriu. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairius Europos teisės dokumentus. (http://europa.eu.int/eur-lex/lex)

19.7.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 177/33

—

Europa interneto svetainės konkurencijos skiltyje (http://europa.eu.int/comm/competition/mergers/cases/). Ši svetainė suteikia galimybę rasti atskirus sprendimus dėl koncentracijos, įskaitant tokių sprendimų indeksus pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, priėmimo datą ir sektorių,

—

elektroniniu formatu EUR-Lex interneto svetainėje 32005M3809 dokumento numeriu. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairius Europos teisės dokumentus. (http://europa.eu.int/eur-lex/lex)

19.7.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 177/34

1.

Pagal 2002 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1513/2002/EB dėl Europos Bendrijos šeštosios bendrosios mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos programos, prisidedančios prie Europos mokslinių tyrimų srities kūrimo ir naujovių (2002–2006 m.) (1), 2002 m. rugsėjo 30 d. Taryba priėmė specialią mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos programą „Europos mokslinių tyrimų erdvės integravimas ir stiprinimas“ (2002–2006 m.) (2) (toliau — specialioji programa).

Pagal specialiosios programos 5 straipsnio 1 dalį Europos Bendrijų Komisija (toliau — Komisija) 2002 m. gruodžio 9 d. priėmė darbo programą (3) (toliau — darbo programa), kurioje išsamiai išdėstomi specialiosios programos tikslai, mokslo ir technologijų prioritetai bei jų įgyvendinimo tvarkaraštis.

Pagal 2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl taisyklių, reglamentuojančių įmonių, mokslinių tyrimų centrų ir universitetų dalyvavimą įgyvendinant Europos Bendrijos šeštąją bendrąją programą (2002–2006 m.) (4) ir platinant jos mokslinių tyrimų rezultatus (toliau — dalyvavimo taisyklės) 9 straipsnio 1 dalį paraiškos dėl netiesioginių mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo priemonių turėtų būti pateikiamos paskelbus kvietimus teikti paraiškas.

2.

Šis kvietimas teikti paraiškas dėl netiesioginių mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo priemonių (toliau — kvietimas) apima šią bendrąją dalį ir prieduose aprašytas konkrečias sąlygas. Priede pabrėžtinai nurodoma paskutinė paraiškų dėl netiesioginių mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo priemonių pateikimo data, numatoma vertinimo užbaigimo diena, numatomas biudžetas, susijusios priemonės ir sritys, paraiškų dėl netiesioginių mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo priemonių vertinimo kriterijai, mažiausias dalyvių skaičius ir visi galimi apribojimai.

3.

Fiziniai ir juridiniai asmenys, atitinkantys dalyvavimo taisyklėse numatytas sąlygas ir kuriems netaikomos jokios dalyvavimo taisyklėse arba 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento 114 straipsnio 2 dalyje (5) numatytos išimtys (toliau — paraiškų pateikėjai), kviečiami Komisijai pateikti paraiškas dėl netiesioginių mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo priemonių, jei šios paraiškos atitinka dalyvavimo taisyklėse ir susijusiame kvietime numatytas sąlygas.

Paraiškų pateikėjų dalyvavimo sąlygos bus patikrintos per derybas dėl netiesioginių mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo priemonių realizavimo. Tačiau prieš tai paraiškų pateikėjai turės pasirašyti pareiškimą, kad jiems netaikomas nė vienas Finansinio reglamento 93 straipsnio 1 dalyje numatytas atvejis. Jie taip pat turės pateikti Komisijai informaciją, nurodytą 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento įgyvendinimo taisykles, 173 straipsnio 2 dalyje (6).

Europos bendrija priėmė lygių galimybių politiką, pagal kurią ypač moterys skatinamos pateikti paraiškas dėl netiesioginių mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo priemonių arba dalyvauti pateikiant šias paraiškas.

4.

Komisija paraiškų pateikėjams parengia paraiškų pateikimo vadovą, kuriame nurodoma informacija, kaip parengti ir pateikti paraišką dėl netiesioginių mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo priemonių. Komisija taip pat parengia paraiškų vertinimo ir atrankos procedūrų gaires (7). Šiuos vadovus ir gaires bei darbo programas ir kitą su kvietimu susijusią informaciją galima rasti Komisijoje, šiuo adresu:

5.

Paraiškas dėl netiesioginių mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo priemonių prašoma pateikti tik elektronine forma internetu per Elektroninę paraiškų teikimo sistemą (EPSS (8)). Tačiau tam tikrais atvejais koordinatorius gali paprašyti Komisijos leisti pateikti paraišką popieriuje prieš pasibaigiant kvietimo terminui. Paraiška turėtų būti pateikiama raštu vienu šių adresų:

Prie prašymo reikia pridėti paaiškinimą, kodėl reikia daryti išimtį. Paraiškos pateikėjai, norintys savo paraišką pateikti popieriuje, privalo užtikrinti, kad toks prašymas daryti išimtį ir taikyti atitinkamas procedūras bus pateiktas laiku, prieš pasibaigiant kvietimo terminui.

Visos paraiškos dėl netiesioginių mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo priemonių turi būti iš dviejų dalių: formų (A dalis) ir paraiškos aprašymo (B dalis).

Paraiškas dėl netiesioginių mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo priemonių galima parengti atsijungus nuo tinklo, ir vėliau juos pateikti prisijungus prie tinklo. Paraiškų B dalis dėl netiesioginių mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo priemonių turėtų būti pateikta PDF formatu („portable document format“, suderinamu su Adobe 3 ar naujesne versija su į tinklalapį įterptais šriftais). Elektroniškai suspausti („Zip“ metodu supakuoti) dokumentai nebus priimami.

EPSS programinės įrangos priemonę (tinkamą naudoti prisijungus prie tinklo ir atsijungus nuo jo) galima rasti Cordis tinklalapyje www.cordis.lu.

Internetu pateiktos nepilnos, netinkamos arba turinčios virusų paraiškos dėl netiesioginių mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo priemonių nebus priimamos.

Paraiškos dėl netiesioginių mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo priemonių, pateiktos keičiamose elektroninėse laikmenose (pvz.: kompaktiniame diske, diskelyje), el. paštu ar faksu nebus priimamos.

Paraiškos dėl netiesioginių mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo priemonių gali būti pateiktos popieriuje, bet nepilnos paraiškos nebus priimamos.

Kita su įvairiomis paraiškų pateikimo procedūromis susijusi informacija pateikiama Paraiškų vertinimo ir atrankos procedūrų gairių J priede.

6.

Paraiškos dėl netiesioginių mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo priemonių turi būti pateiktos Komisijai ne vėliau kaip paskutinę priėmimo dieną ir per atitinkamame kvietime nurodytą laikotarpį. Pasibaigus šiam terminui paraiškos dėl netiesioginių mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo priemonių nebus priimamos.

Paraiškos dėl netiesioginių mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo priemonių, neatitinkančios kvietime nurodytų sąlygų dėl mažiausio dalyvių skaičiaus nebus priimamos.

Tai taikoma ir visiems kitiems darbo programoje nurodytiems reikalavimų atitikimo kriterijams.

7.

Jeigu ta pati paraiška dėl netiesioginių mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo priemonių buvo pateikta keletą kartų, Komisija peržiūrės paskutinį jos variantą, gautą iki paskutinės priėmimo dienos ir per atitinkamame kvietime nurodytą laikotarpį.

8.

Paraiškų pateikėjų prašoma visoje su kvietimu susijusioje korespondencijoje (pvz.: prašant informacijos, pateikiant paraišką dėl netiesioginių mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo priemonių) paminėti atitinkamo kvietimo teikti paraiškas atpažinimo numerį.