14.6.2005

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 144/1

---

Euro kursas (1)

2005 m. birželio 13 d.

(2005/C 144/01)

1 euro=

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,2062
JPY	Japonijos jena	131,74
DKK	Danijos krona	7,4412
GBP	Svaras sterlingas	0,6683
SEK	Švedijos krona	9,2665
CHF	Šveicarijos frankas	1,5379
ISK	Islandijos krona	79,14
NOK	Norvegijos krona	7,8485
BGN	Bulgarijos levas	1,9558
CYP	Kipro svaras	0,574
CZK	Čekijos krona	29,998
EEK	Estijos kronos	15,6466
HUF	Vengrijos forintas	249,58
LTL	Lietuvos litas	3,4528
LVL	Latvijos latas	0,6958
MTL	Maltos lira	0,4293
PLN	Lenkijos zlotas	4,0372
ROL	Rumunijos lėja	36 160
SIT	Slovėnijos tolaras	239,43
SKK	Slovakijos krona	38,645
TRY	Turkijos lira	1,6631
AUD	Australijos doleris	1,586
CAD	Kanados doleris	1,5165
HKD	Honkongo doleris	9,381
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	1,7132
SGD	Singapūro doleris	2,0247
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 220,8
ZAR	Pietų Afrikos randas	8,2891
CNY	Kinijos ženminbi juanis	9,9831
HRK	Kroatijos kuna	7,315
IDR	Indijos rupija	11 615,71
MYR	Malaizijos ringitas	4,5846
PHP	Filipinų pesas	66,552
RUB	Rusijos rublis	34,339
THB	Tailando batas	49,345

---

(1)  

Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.

---

14.6.2005

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 144/2

---

Kvietimas pateikti pastabas dėl Komisijos reglamento projekto, susijusio su EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis valstybės pagalbai

(Daliniai pakeitimai, susiję su transporto sektoriumi ir anglies pramone)

(2005/C 144/02)

Per mėnesį nuo šio reglamento projekto paskelbimo dienos suinteresuotosios šalys gali pateikti savo pastabas šiuo adresu:

Commission européenne

Direction de l'énergie et des transports

Unité A4

Biuras DM 28 06/109

B-1049 Bruxelles

Faksas (32 2) 296 41 04

El. paštas: TREN STATE-AID@cec.eu.int

Projektas reglamentas, iš dalies keičiantis 2001 m. sausio 12 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 69/2001 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis valstybės pagalbai

(Pakeitimai, susiję su transporto sektoriumi ir anglies pramone)

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.   ĮŽANGA

1.1.   De minimis pagalbos bendras teisinis pagrindas

Tarybos reglamente (EB) Nr. 994/98 Komisija įgaliojama reglamentu nustatyti pagalbos dydžio ribas, už kurias mažesnio dydžio pagalba nelaikoma atitinkančia visus Sutarties 87 straipsnio 1 dalies kriterijus. Iš keturių toje dalyje išvardytų kriterijų, nepatenkintu laikomas būtent prekybą paveikiančio konkurencijos iškraipymo kriterijus. Todėl šioms pagalbos priemonėms netaikomas pranešimo reikalavimas, numatytas Sutarties 88 straipsnio 3 dalyje.

Remdamasi šiuo įgaliojimu, Komisija 2001 m. sausio 12 d. priėmė Reglamentą (EB) Nr. 69/2001 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis valstybės pagalbai. Šiame reglamente numatyta 100 000 eurų dydžio pagalbos, suteiktos vienai įmonei per trejus metus, riba, kurios neviršijus 87 straipsnio 1 dalis gali būti netaikoma. Jame taip pat nurodoma, kad de minimis pagalba nepanaikina įmonių galimybės gauti valstybės pagalbą, patvirtintą Komisijos arba numatytą reglamente dėl bendrosios išimties, tam pačiam projektui finansuoti, ir tokiu būdu pagalba gali būti gerokai padidinta.

1.2.   Padėtis transporto sektoriuje

Reglamento rengimo metu buvo susitarta ir toliau neįtraukti transporto sektoriaus į 2001 m. sausio 12 d. Reglamento (EB) Nr. 69/2001 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis valstybės pagalbai taikymo sritį, kaip tai buvo daroma ir anksčiau, remiantis galiojusiu teisiniu pagrindu (1) — kartu su žuvininkystės ir žemės ūkio sektoriais. Pagrindinė tokio išskirtinio statuso suteikimo priežastis buvo ta, kad atsižvelgiant į specialias šiame sektoriuje taikomas taisykles ir į jo ekonominius ypatumus, nors ir mažiausia suteikta pagalba galėjo iškraipyti konkurenciją tarp transporto bendrovių ir tokiu būdu atitikti Sutarties 87 straipsnio 1 dalies kriterijus.

1.3.   Padėtis anglies sektoriuje

Nuo 2002 m. liepos 24 d. anglies sektoriui taikoma EB sutartis, kadangi EAPB sutartis nustojo galiojusi. Nuo šios dienos šiam sektoriui taikomos specialios taisyklės (2), neleidžiančios taikyti kitų išimtinių schemų (3).

2.   PAGRINDIMAS

2.1.   Padėtis transporto sektoriuje

2001 m. pasirinktas požiūris šiandien yra laikomas pasenusiu dėl šių priežasčių:

2.1.1.   Ekonominė aplinka

Pirmiausiai, laipsniškas ir palyginus vėlyvas transporto sektoriaus liberalizavimas bei tam tikrų jo dalių struktūrinės problemos leido taikyti specialias taisykles tik iš pradžių. Tačiau Komisija teigia, kad ekonominė aplinka keitėsi, todėl dabar valstybės pagalbos keliama grėsmė stipriai iškraipyti konkurenciją yra mažesnė, nes dabar transporto rinkos atvėrimo procesas jau yra baigtas, o tos rinkos sandara tapo stabili, ir todėl įmonių finansinė padėtis akivaizdžiai pagerėjo. Todėl valstybinės institucijos šiandien nebėra taip stipriai spaudžiamos gelbėti sunkumus patiriančias įmones arba suteikti joms nederamas privilegijas.

Tačiau nors transporto sektorius sudaro išimtį, jam teikiant valstybės pagalbą nėra atleidžiama nuo pranešimo procedūros, kuri privaloma suteikiant bet kokio dydžio sumą. Be to, valstybės narės vis dažniau pasitelkia bendrąsias valstybės pagalbos priemones, įskaitant reglamentą dėl de minimis pagalbos, kas akivaizdžiai atitinka konkurencijos politikos reikalavimą atsisakyti teikti pagalbą ad hoc arba atskiram sektoriui. Jokiame iš valstybės pagalbai taikomų bendrųjų aktų, ar tai būtų pranešimas (4), ar reglamentai dėl išimties taikymo, išskyrus reglamentą dėl de minimis  (5)pagalbos, dar neįtrauktas straipsnis dėl išimties taikymo transporto sektoriui. Siekiant pagerinti susiklosčiusią padėtį bei sustiprinti norinčių taikyti bendrąsias schemas valstybių narių teisinį tikrumą, reikėtų pasvarstyti, kaip būtų galima suderinti taisyklių dėl valstybės pagalbos taikymą transporto sektoriui ir jų netaikymą kitiems ekonomikos sektoriams.

Be to, reikėtų pažymėti, kad nedidelės pagalbos, apie kurias pranešta Komisijai per paskutiniuosius metus, įskaitant patvirtintas bendrąsias de minimis  (6) pagalbos schemas, iš dalies susijusias su transporto sektoriumi, dažniausiai be didesnių sunkumų buvo pripažintos suderinamomis su Sutarties nuostatomis. Dar daugiau — jų tikslai sutapo su Bendrijos politikų tendencijomis: viršijantis Bendrijos normas (7) įrangos modernizavimo planų taikymas, skatinimas naudoti kombinuotas transporto rūšis ir aplinkos apsaugos nuostatų (8) įgyvendinimas arba mažiau taršių transporto priemonių įsigijimas (9). Kiti panašūs atvejai šiuo metu tebėra nagrinėjami (10). Tuo tarpu Komisija visuomet laikėsi nuomonės, kad kelių vežėjų įsigytos transporto priemonės nesiekiant aplinkos apsaugos arba saugumo tikslų, yra nesuderinamos su Sutarties nuostatomis, kadangi tokia pagalba galėtų neigiamai paveikti konkurenciją tarp bendrovių (11).

2.1.2.   Dabartinės schemos poveikis

Prieš priimant sprendimus „RENOVE“, Komisija laikėsi nuomonės, kad išimtis taikoma visiems transporto sektoriams. Iš esmės savo 2002 m. rugsėjo 26 d. (C-351/98) (12) ir 2003 m. vasario 13 d. (C-409/00) sprendimuose „RENOVE“ dėl kelių transporto (13), Teisingumo teismas nustatė, kad de minimis taisyklės išimtis negalėjo būti taikoma ne transporto sektoriaus profesionalams, kas prieštarauja Komisijos požiūriui skelbti nesuderinama pagalbą, suteiktą sunkvežimiams įsigyti, nedarant skirtumo tarp įvairių transporto veiklos organizavimo formų. Taigi egzistuoja skirtingas požiūris į dviejų kategorijų bendroves. Viena vertus, bendrovės, kurių pagrindinė veikla yra pervežimas gali pasinaudoti tik tomis pagalbos schemomis, kurių tikslai yra aiškiai apibrėžti (regioniniai, aplinkos apsaugos, MVĮ ir t.t.) ir kurias turi patvirtinti Komisija, net jei teikiamos sumos neviršija nustatytų ribų. Tačiau kitos bendrovės, stricto sensu nepriskiriamos šiam sektoriui, tačiau savo tikslais užsiimančios pervežimais (14), gali pasinaudoti pagalba, teikiama pagal reglamentą de minimis, be apribojimų ir be išankstinio Komisijos leidimo.

2.1.3.   Požiūris į kilnojamąjį turtą

Dėl požiūrio į transporto sektoriaus įmonių kilnojamąjį turtą (transporto priemonių, laivų ir lėktuvų įsigijimą) reikėtų įvertinti galimą 100 000 eurų dydžio pagalbos poveikį vienai įmonei per trejus metus. Žinant oro ir jūrų bei upių transporto laivų kainas, pagalbos poveikis šių sektorių sandarai gali būti laikomas nežymiu. Tačiau kelių transporto sektoriuje 100 000 eurų dydžio pagalba skiriama trims metams gali būti laikoma reikšminga. Atsižvelgiant į išskirtinę šio sektoriaus sandarą, į didelį smulkių vežėjų skaičių (ypač tam tikrose valstybėse narėse) (15) ir į transporto priemonių kainą (16), reikia manyti, kad tokios sumos suteikimas gali paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą ir iškreipti konkurenciją. Jeigu investicinės subsidijos žymia dalimi paveiktų transporto priemonių keitimo sąnaudų mažėjimą, tokia pagalba galėtų tapti pagalba veiklai. Taip pat dėl jos galėtų padidėti kelių transporto priemonių skaičius ir taip aršios konkurencijos rinkoje, todėl dar labiau sumažėtų procentinis prekybos pelnas. Todėl pageidautina ir toliau taikyti išimtį transporto priemonių įsigijimui (sunkvežimių pirkimui) kelių transporto sektoriuje.

Tačiau išlieka pavojus, kad tokia išimtis dėl skirtingo požiūrio į pervežimus trečiųjų šalių naudai ir pervežimus savo tikslais (17), gali dar labiau iškreipti konkurenciją tarp šių dviejų transporto sektoriaus dalių. Komisija įsipareigoja patikrinti tokią įvykių eigą ir jos poveikį kelių transporto rinkai.

2.1.4.   Komisijos išteklių naudojimas

Galiausiai reikėtų priminti, kad atsižvelgiant į neišvengiamai ribotus žmogiškuosius išteklius, kuriuos Komisija gali pasitelkti tirdama valstybės pagalbą, būtų naudinga nukreipti Bendrijos veiksmus tiriant pagalbas, kurių dydis ir paskirtis galėtų stipriausiai iškreipti konkurenciją. Juo labiau, kad Komisija, susidūrusi su pranešimų apie valstybės pagalbą skaičiaus padidėjimu, ir Europos Sąjungai išsiplėtus iki 25 valstybių narių, privalo susitelkti ties labiausiai konkurenciją iškraipančiais atvejais.

2.1.5.   Išvada

Atsižvelgiant į Komisijos sukauptą patirtį tiriant gausius valstybės pagalbos transporto sektoriui atvejus kol nebuvo taikoma de minimis taisyklė, galima teigti, kad, išskyrus kelių vežėjų įsigyjamas transporto priemones, neviršijanti 100 000 eurų ribos pagalba transporto įmonėms per trejus metus nedaro įtakos valstybių narių tarpusavio prekybai ir neiškreipia konkurencijos arba negali jos iškraipyti. Todėl Komisija siūlo ištaisyti padėtį ir panaikinti reglamente de minimis transportui taikomą išimtį, išskyrus tam tikrus atskirai apibrėžtus atvejus (žr. 2.1.3 punktą).

2.2.   Padėtis anglies sektoriuje

Nuo 2002 m. liepos 24 d. anglies sektoriui taikoma EB sutartis, kadangi EAPB sutartis nustojo galiojusi. Nuo šios dienos šiam sektoriui taikomos specialios taisyklės (18), neleidžiančios taikyti kitų išimtinių schemų (19). Jose nustatyta, kad Komisija patvirtinti gali tik remdamasi tiksliomis ir išsamiomis žiniomis apie priemones, kurių vyriausybės ketina imtis ir kad (...) valstybės narės bendrai pateikia Komisijai duomenis apie tiesioginę ar netiesioginę pagalbą anglies pramonei (...). Atsižvelgiant į šiuos ypatumus, bet kokio dydžio pagalba gali iš esmės tenkinti 87 straipsnio 1 dalies kriterijus. Tačiau reglamento de minimis taikymas nėra priimtinas.

---

(1)  Komunikate dėl de minimis pagalbos (OL C 68/9, 1996 3 6) ir Bendrijos gairėse dėl valstybės pagalbos mažoms ir vidutinėms įmonėms (OL C 213/4, 1996 7 23) taip pat nustatoma išimtis transporto sektoriui.

(2)  Reglamentas (EB) Nr. 1407/2002 dėl valstybės paramos anglies pramonei (OL L 205/1, 2002 8 2).

(3)  Reglamento (EB) Nr. 1407/2002 3 straipsnio 1 dalis.

(4)  pvz., Rekomendacijos dėl valstybės pagalbos regioniniais tikslais (OL C 74/9, 1998 3 10), Bendrijos gairės dėl valstybės pagalbos aplinkos apsaugai (OL C 37/3, 2001 2 3).

(5)  2001 m. sausio 12 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 68/2001 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo pagalbai mokymui (OL L 10/20, 2001 1 13), 2001 m. sausio 12 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 70/2001 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo valstybės pagalbai mažoms ir vidutinėms įmonėms (OL L 10/33, 2001 1 13), 2002 m. gruodžio 12 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2204/2002 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo valstybės pagalbai, teikiamai užimtumui (OL L 337/3, 2002 12 13) ir 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 659/1999, nustatantis išsamias EB Sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (OL L 83/1, 1999 3 27).

(6)  pvz., 2002 m. spalio 16 d. Sprendimas dėl atvejo Nr. 600b/2001 — Ispanija „pagalba užimtumui transporto sektoriuje“, ir t.t.

(7)  pvz., 2001 m. birželio 9 d.„Lorenz“ Sprendimas dėl atvejo Nr. 409/2001 — Ispanija „programa ARTE/PYME“.

(8)  pvz., 2003 m. kovo 5 d. Sprendimas dėl atvejo Nr. 353/2001 — Prancūzija „ADEME pagalbos schema transporto sektoriui“.

(9)  pvz., 2002 m. gegužės 22 d. Sprendimas byloje Nr. 100/2001 — Danija „pagalba kelių vežėjams“.

(10)  pvz., Byla Nr. 202/2003 — Švedija „MVĮ savininkų socialinių įmokų sumažinimas“.

(11)  Komisijos sprendimai „RENOVE“: 1998 m. liepos 1 d. sprendimas dėl valstybės pagalbos C 20/1996 Nr. 98/693/EB (pagalbos schema 1994–1996 m.) ir sprendimas dėl valstybės pagalbos C 65/1998 Nr. 2001/605/EB (schemos pratęsimas 1997 m.); Komisijos sprendimai, vadinamosiosios „mokesčių lengvatos“: sprendimas dėl valstybės pagalbos C 32/93 Nr. 93/496/EEB, 1993 6 9 (schema 1992 m.) ir sprendimas dėl valstybės pagalbos C 45/95 Nr. 96/3078, 1996 10 22 (schema 1993–1994 m.).

(12)  Byla C-351/98, Ispanija prieš Komisija, 2002 m. rugsėjo 26 d. sprendimas, Renove I, rinkinys I — 8031.

(13)  Byla C-409/00, Ispanija prieš Komisiją, 2003 m. vasario 13 d. sprendimas, Renove II, rinkinys I — 1487.

(14)  Šiose bylose Teismas patvirtino, kad nors transporto savo naudai sektorius nesudaro transporto sektoriaus, minimo su de minimis pagalba susijusiuose reglamentuose, šis sektorius vis tiek tiesiogiai varžosi su profesionaliu transporto sektoriumi dėl pagalbos, viršijančios de minimis ribą. Tačiau Teismas nustatė, kad „Komisija negali atsisakyti taikyti de minimis taisyklę pagalbai, suteiktai įmonėms tuose sektoriuose, kuriuose netaikoma šios taisyklės taikymo išimtis pagal įvairius galiojančius tekstus“.

(15)  Iš tikrųjų, didelė būtent kelių transporto sektoriaus dalis yra sudaryta iš daugelio mažų įmonių. Šioms mikro-bendrovėms suteikta neviršijanti nustatytos ribos pagalba galėtų atitinkamai tapti dideliu indėliu į jos veiklą. 2000 m. Ispanijoje suskaičiuota 130 141 prekių pervežimo įmonių, Italijoje — 112 173, Vokietijoje — 32 885, Jungtinėje Karalystėje — 36 819 ir Nyderlanduose — 10 290 (šaltinis: Eurostat). Apskaičiavus vidutinę bendrovės apyvartą 2000 m., paaiškėjo, kad Ispanijoje ir Italijoje vidurkis yra labai žemas, o tai reiškia, kad jose egzistuoja daug smulkių įmonių: 160 000 EUR Ispanijoje, 280 000 EUR Italijoje, 350 000 EUR Nyderlanduose, 710 000 EUR Vokietijoje. Reikia pažymėti, kad čia pateikiami vidutiniai skaičiais (neatskiriamos stambios ir MVĮ). Tikslesnė šio sektoriaus analizė akivaizdžiai parodytų, kad šeimyninio verslo įmonių (labai gausių) apyvarta yra daug mažesnė už nacionalinį vidurkį. Įdarbintų darbuotojų skaičius įmonėje taip pat daug ką pasako apie transporto bendrovės dydį. ES lygmeniu bendrovėje vidutiniškai priskaičiuojami 5–6 darbuotojai. Italijoje ir Ispanijoje šis skaičius sumažėja iki 3. Kadangi kol kas kalbame apie vidutines vertes, remiantis rezultatais darytina išvada, kad nemažai įmonių turi tik vieną darbuotoją.

(16)  Nuo 90 000 iki 120 000 eurų už 40 tonų sunkvežimį.

(17)  Be to, šio sektoriaus bendrovių ryšiai yra labai artimi, todėl tikėtina, kad rinkos sandara greitai keistųsi dėl tokių finansinių indėlių, priešinga nei bendras interesas prasme.

(18)  Reglamentas (EB) Nr. 1407/2002 dėl valstybės paramos anglies pramonei (OL L 205/1, 2002 8 2).

(19)  Reglamento (EB) Nr. 1407/2002 3 straipsnio 1 dalis.

---

---

14.6.2005

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 144/8

---

Nauja ekspertų grupės dėl prekybos žmonėmis sudėtis

(2005/C 144/03)

(Ekspertų grupė dėl prekybos žmonėmis buvo įkurta 2003 m. kovo 25 d. Komisijos sprendimu 2003/209/EB (1))

2005 m. birželio 7 d. sprendimu Komisija pakartotinai paskyrė šiuos asmenis ekspertų grupės dėl prekybos žmonėmis nariais vienerių metų laikotarpiui nuo 2005 m. kovo 1 d.:

Jean-Michel Colombani

Pippo Costella

Mary Cunneen

Brice de Ruyver

José Garcia Magariños

Marco Gramegna

Krzysztof Karsznicki

Plamen Kolarski

Martina Liebsch

Michel Marcus

Isabella Orfano

Nell Rasmussen

Elisabetta Rosi

Éva Rózsa

Henrik Sjölinder

Hana Snajdrova

Gerda Theuermann

Marina Tzvetkova

Bärbel Uhl

Marjan Wijers

---

(1)  OL L 79, 2003 3 26, p. 25.

---

14.6.2005

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 144/9

---

Prancūzijos Vyriausybės pranešimas dėl 1994 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB dėl leidimų žvalgyti, tirti ir išgauti angliavandenilius išdavimo ir naudojimosi jais sąlygų (1)

(Pranešimas apie prašymą išduoti išskirtinius leidimus, vadinamus „Permis d'Aquila“ ir „Permis d'Arcachon Maritime“, skystiems arba dujiniams angliavandeniliams žvalgyti)

(2005/C 144/04)

(Tekstas svarbus EEE)

2004 m. gruodžio 18 d. įmonės Vermillon Rep SAS ir Vermillon Exploration SAS, įsikūrusios adresu Rourte de Ponte, PARENTIS-EN-BORN, F-40161 (France) pateikė prašymą išduoti išskirtinį leidimą, vadinamą „Permis d'Aquila“, penkeriems metams skystiems arba dujiniams angliavandeniliams žvalgyti apie 709 kvadratinių kilometrų zonoje, kurios dalis yra Gironde departamente ir šio departamento jūros gelmėse.

2005 m. kovo 4 d. įmonė Island Oil and Gas plc, įsikūrusi adresu Curdarragh Annamult, Bennettsbridge, county Kilkenny (Irlande) pateikė prašymą išduoti išskirtinį leidimą, vadinamą „Permis d'Arcachon Maritime“, penkeriems metams skystiems arba dujiniams angliavandeniliams žvalgyti apie 638 kvadratinių kilometrų zonoje, kurios dalis yra Gironde departamente ir šio departamento jūros gelmėse, dalinai konkuruojantį su paraiška Permis d' Aquila, kuriam priskiriama dalis Gironde departamento jūros gelmių ploto.

Šiems leidimams priskiriama zona, apibrėžta dienovidiniais ir lygiagretėmis, kurios eina per toliau geografinėmis koordinatėmis apibūdintas viršukalnes, pradiniu dienovidiniu laikant Paryžiaus dienovidinį (koordinatės nurodytos Grinvičo laipsniais):

VIRŠUKALNĖS	ILGUMA	PLATUMA
A	4,30 gr V (1° 31' 56'' V)	49,90 gr Š (44° 54' 40'' Š)
B	3,90 gr V (1° 10' 20'' V)	49,90 gr Š (44° 54' 40'' Š)
C	3,90 gr V (1° 10' 20'' V)	49,80 gr Š (44° 49' 16'' Š)
D	4,00 gr V (1° 15' 44'' V)	49,80 gr Š (44° 49' 16'' Š)
E	4,00 gr V (1° 15' 44'' V)	49,59 gr Š (44° 37' 55'' Š)
F	4,01 gr V (1° 16' 17'' V)	49,59 gr Š (44° 37' 55'' Š)
G	4,01 gr V (1° 16' 17'' V)	49,56 gr Š (44° 36' 18'' Š)
H	4,00 gr V (1° 15' 44'' V)	49,56 gr Š (44° 36' 18'' Š)
I	4,00 gr V (1° 15' 44'' V)	49,50 gr Š (44° 33' 04'' Š)
J	4,10 gr V (1° 21' 08'' V)	49,50 gr Š (44° 33' 04'' Š)
K	4,10 gr V (1° 21' 08'' V)	49,60 gr Š (44° 38' 28'' Š)
L	4,20 gr V (1° 26' 32'' V)	49,60 gr Š (44° 38' 28'' Š)
M	4,20 gr V (1° 26' 32'' V)	49,70 gr Š (44° 43' 52'' Š)
Š	4,30 gr V (1° 31' 56'' V)	49,70 gr Š (44° 43' 52'' Š)

Susidomėjusios įmonės gali per 90 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo dienos pateikti konkurencinį prašymą, remdamosi procedūra, aprašyta „Pranešime apie kalnakasybos leidimų išdavimą Prancūzijoje“, skelbtame 1994 m. gruodžio 30 d. Europos Bendrijų Oficialiojo leidinio C 374 11 puslapyje, ir nustatyta 1995 m. balandžio 19 d. Nutarimu 95-427 dėl kalnakasybos leidimų (1995 m. balandžio 22 d. Prancūzijos Respublikos Oficialusis leidinys).

Papildomos informacijos galima gauti Ekonomikos, finansų ir pramonės ministerijoje (energijos ir žaliavų generalinis direktoratas, energijos ir mineralinių išteklių direktoratas, kalnakasybos teisės aktų biuras), 61, boulevard Vincent-Auriol, Télédoc 133, F-75703 Paris Cedex 13 [telefonas (33) 144 97 23 02, faksas (33) 144 97 05 70].

---

(1)  OL L 198, 1991 7 22, p. 1.

---

14.6.2005

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 144/11

---

Išankstinis pranešimas apie koncentraciją

(Byla Nr. COMP/M.3832 — MatlinPatterson L.P./Matussière & Forest)

Bylą yra numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka

(2005/C 144/05)

(Tekstas svarbus EEE)

1.

2005 m. birželio 6 d. pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1), 4 straipsnį Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją, kai investicinis fondas, kontroliuojamas MatlinPatterson L.P. („MatlinPatterson“, Jungtinės Amerikos Valstijos), pirkdamas akcijas įgyja, kaip apibrėžta Tarybos reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, įmonės Matussière & Forest S.A. (bendrai „Matussière Assets“, Prancūzija) dalies turto kontrolę.

2.	Atitinkamų įmonių verslo veikla yra: — įmonė MatlinPatterson: investicinė grupė, investuojanti į finansinių sunkumų turinčias bendroves, siekdama valdyti pertvarkymo procesą; — įmonė Matussière Assets: spaudos popieriaus gamyba ir pardavimas.

3.

Remdamasi pradiniu pranešimo nagrinėjimu Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį buvo pranešta, galėtų būti taikomas reglamentas (EB) Nr. 139/2004. Komisijai paliekama teisė priimti galutinį sprendimą šiuo klausimu. Remiantis Komisijos Pranešimu dėl supaprastintos tam tikrų koncentracijų nagrinėjimo procedūros pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (2), reikėtų pažymėti, kad šią bylą numatoma nagrinėti Pranešime nurodyta tvarka.

4.

Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis pateikti savo pastabas dėl siūlyto veiksmo. Pastabos Komisijai turi būti pateiktos ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Pastabas galima siųsti faksu (fakso numeris (32 2) 296 43 01 arba 296 72 44) arba paštu su nuoroda COMP/M.3832 — MatlinPatterson L.P./Matussière & Forest adresu: European Commission Directorate-General for Competition, Merger Registry J-70 B-1049 Bruxelles/Brussel

---

(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1.

(2)  OL C 56, 2005 3 5, p. 32.

---

14.6.2005

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 144/12

---

Išankstinis pranešimas apie koncentraciją

(Byla Nr. COMP/M.3763 — Carlsberg/DLG/Sejet JV)

Bylą yra numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka

(2005/C 144/06)

(Tekstas svarbus EEE)

1.

2005 m. birželio 6 d. pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją, kai įmonės Carlsberg A/S („Carlsberg“, Danija) ir Dansk Landbrugs Grovvareselskab a.m.b.a. („DLG“, Danija) įgyja, kaip apibrėžta Tarybos reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, bendrą įmonės Sejet Planteforaedling I/S („Sejet“), dabartiniu metu kontroliuojamos DLG, kontrolę pirkdamos akcijas.

2.

Atitinkamų įmonių verslo veikla yra: — Carlsberg: alaus ir nealkoholinių gėrimų gamyba, pardavimas, marketingas ir platinimas; — DLG: pašarų įmonė, daugiausia tiekianti pašarus, sėklinius grūdus, trąšas, augalų apsaugos priemones danų ūkininkams. — Sejet: komercinis augalų auginimas, tiriamieji darbai naujoms kviečių, miežių, avižų, kvietrugių, rapso ir kukurūzų rūšių žemdirbystės tikslams išvesti.

3.

Remdamasi pradiniu pranešimo nagrinėjimu Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį buvo pranešta, galėtų būti taikomas reglamentas (EB) Nr. 139/2004. Komisijai paliekama teisė priimti galutinį sprendimą šiuo klausimu. Remiantis Komisijos Pranešimu dėl supaprastintos tam tikrų koncentracijų nagrinėjimo procedūros pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 (2), reikėtų pažymėti, kad šią bylą numatoma nagrinėti Pranešime nurodyta tvarka.

4.

Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis pateikti savo pastabas dėl siūlyto veiksmo. Pastabos Komisijai turi būti pateiktos ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Pastabas galima siųsti faksu (fakso numeris (32 2) 296 43 01 arba 296 72 44) arba paštu su nuoroda COMP/M.3763 — Carlsberg/DLG/Sejet JV adresu: European Commission Directorate-General for Competition, Merger Registry J-70 B-1049 Bruxelles/Brussel

---

(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1.

(2)  OL C 56, 2005 3 5, p. 32.

---

14.6.2005

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 144/13

---

Komisijos tyrimai elektros ir dujų sektoriuose

(2005/C 144/07)

2005 m. birželio 13 d. Komisija nusprendė pradėti tyrimus pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 17 straipsnį (bylos COMP/39172 ir COMP/39173) šiuose ekonomikos sektoriuose: elektros ir dujų. Patariamasis komitetas pateikė palankią nuomonę. Sprendimo tekstą galima rasti oficialiajame Konkurencijos generalinio direktorato tinklalapyje.

---

14.6.2005

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 144/13

---

Komisijos tyrimas mažmeninės bankininkystės ir verslo draudimo sektoriuose

(2005/C 144/08)

2005 m. birželio 13 d. Komisija nusprendė pradėti tyrimus pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 17 straipsnį [bylos COMP/39190 ir COMP/39191] šiuose ekonomikos sektoriuose: mažmeninė bankininkystė ir verslo draudimas. Patariamasis komitetas pateikė palankią nuomonę. Sprendimo tekstą galima rasti oficialiajame Konkurencijos generalinio direktorato tinklalapyje.

---

14.6.2005

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 144/14

---

EUROPOS CENTRINIO BANKO NUOMONĖ

2005 m. gegužės 31 d.

Europos Sąjungos Tarybos prašymu dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Bendrijos statistikos apie užsienyje esančių susijusių įmonių struktūrą ir veiklą (KOM(2005) 88 galutinis)

(CON/2005/16)

(2005/C 144/09)

1.	2005 m. balandžio 6 d. Europos centrinis bankas (ECB) gavo Europos Sąjungos Tarybos prašymą pateikti nuomonę dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Bendrijos statistikos apie užsienyje esančių susijusių įmonių struktūrą ir veiklą (toliau — pasiūlytas reglamentas).

2.	ECB kompetencija teikti nuomonę yra grindžiama Europos bendrijos steigimo sutarties 105 straipsnio 4 dalies pirma įtrauka. Vadovaudamasi Europos centrinio banko darbo reglamento 17 straipsnio 5 dalies pirmu sakiniu, Valdančioji taryba priėmė šią nuomonę.

3.

Pasiūlyto reglamento tikslas yra nustatyti bendrąją Bendrijos statistikos apie užsienyje esančių susijusių įmonių struktūrą ir veiklą sistemingo rengimo sistemą. Viena vertus, pagal šią sistemą valstybės narės teiks duomenis apie užsienyje esančias susijusias įmones, rezidentes duomenis rengiančioje šalyje, bet kontroliuojamas užsienio institucinio vieneto. Pasiūlyto reglamento I priedas nustato bendrą tokios užsienyje esančių susijusių įmonių vidaus statistikos modulį (toliau — vidaus FATS). Kita vertus, duomenų apie užsienyje esančias susijusias įmones, nerezidentes duomenis rengiančioje šalyje, bet kontroliuojamas užsienio institucinio vieneto, rezidento duomenis rengiančioje šalyje, teikimas šiuo metu yra savanoriškas, ir kai kurios valstybės narės ne vėliau kaip per tris metus nuo pasiūlyto reglamento įsigaliojimo jų atžvilgiu atliks bandomąsias studijas. Pasiūlyto reglamento II priedas nustato bendrą tokios užsienyje esančių susijusių įmonių išorės statistikos modulį (toliau — išorės FATS).

4.

ECB pritaria pasiūlytam reglamentui. Nustatydamas bendrąją sistemą pasiūlytas reglamentas turėtų pagerinti duomenų apie užsienyje esančias susijusias įmones Europos Sąjungoje palyginamumą, taip darydamas juos tinkamesniais agreguoti ES ir (ar) euro zonos lygiu ir patikimesniais visiems vartotojams. Šiuo metu duomenis apie užsienyje esančias susijusias įmones rengia valstybių narių nacionalinės statistikos institutai (paprastai vidaus FATS) ir centriniai bankai (paprastai išorės FATS). Naudojami rengimo metodai atitinka pasiūlytą reglamentą, o tokie duomenys taip pat turėtų padėti ECB vertinant ekonominius pokyčius, susijusius su didelių bendrovių ir jų užsienyje esančių susijusių įmonių euro zonoje ir ne euro zonoje veiklą. Konkrečiai, šie duomenys laikomi vertingais tiriant tiek prekybos euro zonoje, tiek kainų nustatymo pokyčius, taip pat suvokiant tiesioginių užsienio investicijų ekonominį poveikį, pavyzdžiui, konkurencingumui ar užimtumui.

5.

Šiuo atžvilgiu ECB norėtų pasinaudoti galimybe pateikti pastabas dėl tam tikrų specialių pasiūlyto reglamento nuostatų. ECB pažymi, kad pagal pasiūlytą reglamentą išorės FATS teikimas nėra privalomas iš karto. Tam tikrose valstybėse narėse atliktinų bandomųjų studijų rezultatus bus galima įvertinti tik po trijų metų laikotarpio. ECB apgailestauja, kad, nors duomenų srautai nustatyti mokėjimų balanso statistikai 2005 m. sausio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 184/2005 dėl mokėjimų balanso, tarptautinės prekybos paslaugomis ir tiesioginių užsienio investicijų Bendrijos statistikos (1) I priedo 2 skirsnyje nurodo atskiras kategorijas paslaugoms ir prekėms, pasiūlytame reglamente prekės ir paslaugos nėra atskirai skirstomos į tokias kategorijas. Jei tokie duomenys nebus atskirai skirstomi į kategorijas, jų vertingumas analizei sumažės, ir juos bus sunkiau palyginti su duomenimis, paskelbtais šalyse, kurios yra pagrindinės euro zonos sandorių šalys.

6.

Kitas klausimas yra pasiūlyto reglamento I priedo 5 skirsnyje šiuo metu nustatytas 20 mėnesių nuo ataskaitinių metų pabaigos terminas valstybėms narėms teikti vidaus FATS. Atrodo, jog tai yra ilgiausias galimas laikotarpis užtikrinant reguliarų ekonominių pokyčių, apimančių (dažnus) didelių bendrovių struktūros bei jų susijusių įmonių skaičiaus, dydžio ir ekonominės veiklos sričių pokyčius, vertinimą. Todėl ECB skatina Parlamentą ir Tarybą, įvertinus bandomąsias studijas, apsvarstyti galimybę sumažinti pasiūlytą terminą vidutinės trukmės laikotarpiu, bent jau agreguotiems duomenims (pvz. „1 lygis“, kaip nurodyta pasiūlytame reglamente). Taip jis būtų labiau suderintas su agreguotų duomenų apie tiesiogines užsienio investicijas teikimo terminais, nustatytais Reglamente (EB) Nr. 184/2005, kuris nustato devynių mėnesių terminą.

7.

Po detalesnio pasiūlyto reglamento I — III priedų įvertinimo ECB pažymi, kad Reglamento (EB) Nr. 184/2005 I priedo 6 skirsnis pavadinimu „Geografinės klasifikacijos lygiai“ įtraukia papildomą rodiklį pavadinimu „U4 Ne euro zona“ kartu su kitais rodikliais ES mastu. ECB mano, kad, siekiant rengti suvestinį euro zonos rodiklį, būtų naudinga pasiūlyto reglamento III priede įtraukti panašią nuorodą „Ne euro zona“ kaip papildomą suskirstymo pagal geografines teritorijas lygį tekste su antrašte „1 lygis“. Galiausiai, aiškinamasis memorandumas mini „penkiolika Europos Sąjungos valstybių narių“; ECB siūlo, kad vietoj to jis turėtų minėti dabartines „ES-25“ arba „ES-25 valstybes nares“.

---

(1)  OL L 35, 2005 2 8, p. 23.

---

14.6.2005

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 144/16

---

EUROPOS CENTRINIO BANKO NUOMONĖ

2005 m. birželio 3 d.

Europos Sąjungos Tarybos prašymu dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo (KOM(2005) 155 galutinis)

(CON/2005/17)

(2005/C 144/10)

1.

2005 m. gegužės 3 d. Europos centrinis bankas (ECB) gavo Europos Sąjungos Tarybos prašymą pateikti nuomonę dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo (toliau — pasiūlytas reglamentas).

2.	ECB kompetencija teikti nuomonę yra grindžiama Europos bendrijos steigimo sutarties 104 straipsnio 14 dalies antra pastraipa. Vadovaudamasi Europos centrinio banko darbo reglamento 17 straipsnio 5 dalies pirmu sakiniu, Valdančioji taryba priėmė šią nuomonę.

3.

Patikima fiskalinė politika yra esminė ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) sėkmei. Ji yra privaloma makroekonominio stabilumo, augimo ir sanglaudos euro zonoje sąlyga. Sutartyje bei Stabilumo ir augimo pakte įtvirtinta fiskalinė sistema yra kertinis EPS akmuo ir tuo pačiu raktas į biudžetinės drausmės lūkesčių užtikrinimą. Ši taisyklėmis grindžiama sistema, kurios tikslas yra užtikrinti tvarius valstybės finansus, tuo pačiu leidžiant sušvelninti produkcijos svyravimus savaiminių iždo stabilizatorių veikimo pagalba, turi išlikti aiškia, paprasta ir įvykdoma. Šių principų laikymasis taip pat palengvins skaidrumą ir vienodas sąlygas įgyvendinant šią sistemą.

4.

Pasiūlyto reglamento tikslas yra atspindėti Stabilumo ir augimo pakto įgyvendinimo pokyčius, dėl kurių Taryba (Ekofinas) susitarė 2005 m. kovo 20 d. Pasiūlytas reglamentas yra susijęs su perviršinio deficito procedūros (PDP) įgyvendinimu. Pasiūlyto reglamento tikslas yra užtikrinti patikimą fiskalinę politiką skatinant biudžetinę drausmę. Nors ECB nemato poreikio išreikšti nuomonę dėl specialių pasiūlyto reglamento nuostatų, jis dar kartą pabrėžia, kad PDP, kaip apsauga nuo netvarių valstybės finansų, turi būti ir patikima, ir efektyvi, išlaikanti griežtą grafiką. Šiame kontekste ECB pritaria kiek įmanoma labiau ribotam daliniam 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo (1) pakeitimui. Kruopštus ir nuoseklus PDP įgyvendinimas prisidėtų prie apdairios fiskalinės politikos.

---

(1)  OL L 209, 1997 8 2, p. 6.

---

14.6.2005

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 144/17

---

EUROPOS CENTRINIO BANKO NUOMONĖ

2005 m. birželio 3 d.

Europos Sąjungos Tarybos prašymu dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo (KOM(2005) 154 galutinis)

(CON/2005/18)

(2005/C 144/11)

1.

2005 m. gegužės 3 d. Europos centrinis bankas (ECB) gavo Europos Sąjungos Tarybos prašymą pateikti nuomonę dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo (toliau — pasiūlytas reglamentas).

2.

Pasiūlytas reglamentas yra grindžiamas Europos bendrijos steigimo sutarties 99 straipsnio 5 dalimi. Nors ši nuostata aiškiai nenumato ECB konsultavimo, biudžeto būklės priežiūra bei ekonominės politikos priežiūra ir koordinavimas yra susiję su pagrindiniu Europos centrinių bankų sistemos tikslu palaikyti kainų stabilumą. Todėl ECB kompetencija teikti nuomonę yra grindžiama Sutarties 105 straipsnio 4 dalies pirma įtrauka. Vadovaudamasi Europos centrinio banko darbo reglamento 17 straipsnio 5 dalies pirmu sakiniu, Valdančioji taryba priėmė šią nuomonę.

3.

Patikima fiskalinė politika yra esminė ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) sėkmei. Ji yra privaloma makroekonominio stabilumo, augimo ir sanglaudos euro zonoje sąlyga. Sutartyje bei Stabilumo ir augimo pakte įtvirtinta fiskalinė sistema yra kertinis EPS akmuo ir tuo pačiu raktas į biudžetinės drausmės lūkesčių užtikrinimą. Ši taisyklėmis grindžiama sistema, kurios tikslas yra užtikrinti tvarius valstybės finansus, tuo pačiu leidžiant sušvelninti produkcijos svyravimus savaiminių iždo stabilizatorių veikimo pagalba, turi išlikti aiškia, paprasta ir įvykdoma. Šių principų laikymasis taip pat palengvins skaidrumą ir vienodas sąlygas įgyvendinant šią sistemą.

4.

Pasiūlyto reglamento tikslas yra atspindėti Stabilumo ir augimo pakto įgyvendinimo pokyčius, dėl kurių Taryba (Ekofinas) susitarė 2005 m. kovo 20 d. Pasiūlytas reglamentas yra susijęs su priežiūros procesu ir vidutinės trukmės tikslų fiskalinei politikai valstybėse narėse nustatymu. Nors ECB nemato poreikio išreikšti nuomonę dėl specialių pasiūlyto reglamento nuostatų, jis remia tikslą pagerinti ekonominės politikos priežiūrą ir koordinavimą, siekiant pasiekti ir išlaikyti vidutinės trukmės tikslus, kurie užtikrina valstybės finansų tvarumą. Kruopštus ir nuoseklus priežiūros procedūrų įgyvendinimas prisidėtų prie apdairios fiskalinės politikos.

---