ISSN 1725-521X

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

C 141

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Informacija ir prane_imai

48 tomas
2005m. birželio 10d.


Prane_imo Nr.

Turinys

Puslapis

 

I   Informacija

 

Taryba

2005/C 141/1

Tarybos ir valstybių narių Vyriausybių atstovų, posėdžiavusių Taryboje, 2005 m. gegužės 24 d. rezoliucijos dėl veiksmų, kurių imtasi bendradarbiaujant Europos lygiu jaunimo reikalų srityje, įvertinimo projektas

1

2005/C 141/2

Tarybos ir valstybių narių Vyriausybių atstovų, posėdžiavusių Taryboje, 2005 m. gegužės 24 d. rezoliucijos dėl bendro tikslo — išplėsti jaunų žmonių dalyvavimą atstovaujamosios demokratijos sistemoje — įgyvendinimo projektas

3

2005/C 141/3

Tarybos ir valstybių narių Vyriausybių atstovų, posėdžiavusių Taryboje, 2005 m. gegužės 24 d. rezoliucijos dėl bendrų tikslų jaunimo informavimo srityje įgyvendinimo

5

2005/C 141/4

2005 m. gegužės 24 d. Tarybos išvados dėl naujų rodiklių švietimo ir mokymo srityje

7

 

Komisija

2005/C 141/5

Euro kursas

9

2005/C 141/6

Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla Nr. COMP/M.3852 — Hyundai Motor Company/Hyundai Car UK Ltd.) — Bylą yra numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka ( 1 )

10

2005/C 141/7

Leidimas teikti valstybės pagalbą remiantis EB sutarties 87 ir 88 straipsnių nuostatomis — Atvejai, kuriems Komisija neprieštarauja

11

2005/C 141/8

Valstybės pagalba — Jungtinė Karalystė — Valstybės pagalba C 13/2005 (ex NN 86/2004) — Bendrovės Shetland Leasing and Property Developments Ltd. investicijos — Kvietimas pateikti pastabas pagal EB sutarties 88 straipsnio 2 dalį ( 1 )

12

2005/C 141/9

Pranešimo dėl koncentracijos atšaukimas (Byla Nr. COMP/M.3811 — Lagardère/France Télévisions/JV) ( 1 )

18

 

III   Pranešimai

 

Europos Parlamentas

2005/C 141/0

Pasiūlymų konkursas (Nr. VIII–2006/01) — 4020 biudžetinė eilutė Europos politinių partijų finansavimas

19

 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE

LT

 


I Informacija

Taryba

10.6.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 141/1


Tarybos ir valstybių narių Vyriausybių atstovų, posėdžiavusių Taryboje, 2005 m. gegužės 24 d. rezoliucijos dėl veiksmų, kurių imtasi bendradarbiaujant Europos lygiu jaunimo reikalų srityje, įvertinimo projektas

(2005/C 141/01)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA IR TARYBOJE POSĖDŽIAVĘ VALSTYBIŲ NARIŲ VYRIAUSYBIŲ ATSTOVAI,

kadangi:

1.

Europos Komisijos Baltojoje knygoje „Naujas postūmis Europos jaunimui“ (1), paskelbtoje 2001 m. lapkričio 21 d., numatyta nauja Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje sistema.

2.

Taryba savo išvadose 2002 m. vasario 14 d. (2)pripažino Baltąją knygą atskaitos tašku plėtojant Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje sistemą.

3.

Taryba savo 2002 m. birželio 27 d. (3)rezoliucijoje

a)

patvirtino atvirojo koordinavimo metodą kaip naują bendradarbiavimo jaunimo politikos srityje sistemą ir pritarė keturiems teminiams prioritetams: dalyvavimui, informavimui, savanoriškai veiklai ir geresniam jaunimo reikalų supratimui ir jų išmanymui;

b)

paragino Komisiją ne vėliau kaip iki keturių teminių prioritetų pirmojo įgyvendinimo etapo pabaigos drauge su valstybėmis narėmis paruošti bendradarbiavimo sistemos įvertinimo ataskaitą, kurioje visų pirma būtų pateikiamas atvirojo koordinavimo metodo įvertinimas ir atitinkamai pasiūlymai dėl jo keitimo, bei pateikti šią ataskaitą Tarybai svarstyti.

4.

Taryba savo 2003 m. lapkričio 25 d. (4)rezoliucijoje prisiminė, kad įgyvendinimo procesas turi būti lankstus, pažangus ir tinkamas jaunimo sričiai, bei turi gerbti valstybių narių įgaliojimus ir subsidiarumo principą.

5.

2004 m. lapkričio 15 d. Komisija pateikė Tarybai komunikatą, dėl veiksmų, kurių imtasi bendradarbiaujant Europos lygiu jaunimo reikalų srityje, įvertinimo (5).

6.

2005 m. vasario 21 d. Taryba priėmė pasiūlymą pavasario Europos Vadovų Tarybai, grindžiamą Komisijos komunikatu („Dirbti kartu augimo ir darbo vietų labui — Nauja Lisabonos strategijos pradžia“) dėl Lisabonos strategijos tarpinės peržiūros, kuriame teigiama, kad „mums vis dar reikalinga visuomenės, gebančios integruoti senstančius ir jaunus žmones, vizija“.

7.

2005 m. kovo 22–23 d. Pavasario Vadovų Taryba priėmė Europos jaunimo paktą kaip vieną Lisabonos tikslų vykdymo priemonių.

PABRĖŽIA, KAD tendencijos jaunų žmonių tarpe nuolat kinta, todėl būtina nuolat koreguoti jaunimo politikos prioritetus.

PALANKIAI VERTINA Komisijos vertinimą, pateiktą jos komunikate „Baltosios knygos „Naujas postūmis Europos jaunimui“ apžvalga: veiklos, vykdytos pagal Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje sistemą, apibendrinimas“, kuriame atkreipiamas dėmesys, kad politinis bendradarbiavimas padeda:

jaunų žmonių ir jų organizacijų konsultavimui bei aktyvesniam dalyvavimui visų lygių politiniuose debatuose,

jaunų žmonių ir jų organizacijų, institucijų ir politinių vadovų pastovaus ir struktūrinio dialogo plėtojimui,

tiesioginiam jaunų žmonių ir jų organizacijų dalyvavimui diskusijose apie Europos Konstituciją,

didesniam dėmesiui jauniems žmonėms skirtoms priemonėms,

keitimuisi geros praktikos pavyzdžiais,

Europos jaunimo portalo atidarymui.

PRITARIA Komisijai, kuri 2004 m. spalio 27 d. savo komunikate pabrėžia šiuos punktus, garantuojančius glaudesnį bendradarbiavimą:

Europos bendradarbiavimo prioritetus atsižvelgiant į jaunimo politiką,

atvirojo koordinavimo metodo veiksmingumą, kadangi jis daro poveikį jauniems žmonėms,

atvirojo koordinavimo metodo lankstumo ir veiksmingumo jaunimo srityje pusiausvyros pakartotiną įvertinimą,

jaunų žmonių ir jų organizacijų nuolatinio ir struktūrinio konsultavimo nacionaliniu ir Europos lygiu poreikį,

geresnio jaunų žmonių situacijos supratimą, siekiant atsižvelgti į jaunimo aspektą kitose politikos srityse ir šias sritis įtakoti,

poreikį sutelkti visus atsakingus asmenis ir organizacijas (politinius vadovus, jaunimo organizacijas) visais lygiais (vietos, nacionaliniu ir Europos) tam, kad poveikis būtų realus.

SUTINKA

toliau plėtoti procedūras, skirtas atvirojo koordinavimo metodo įgyvendinimui, kai bus sutarta dėl atitinkamo prioriteto bendrųjų tikslų; tai gali apimti:

nacionalinės situacijos apibendrinimą atsižvelgiant į šiuos tikslus ir naudojant kiekvienos valstybės narės apibrėžtą metodų rinkinį,

veiklos prioritetinių gairių nustatymą,

pažangos, padarytos po pirminės apžvalgos, įvertinimą,

jaunų žmonių konsultavimą tinkamu būdu skirtinguose proceso etapuose.

užtikrinti atvirojo koordinavimo metodo ir Europos jaunimo pakto suderinamumą.

RAGINA KOMISIJĄ

pasiūlyti įgyvendinimo, procedūras atsižvelgiant į pirmiau minėtus sutartus principus, kuriuos ateityje įgyvendins valstybės narės, atkreipiant dėmesį į pavasario Europos Vadovų Tarybos išvadas, nacionalines ataskaitas, susijusias su aktyvaus dalyvavimo ir informavimo bendraisiais tikslais, ir atsižvelgiant į jaunų žmonių ir jų organizacijų nuomones.


(1)  14441/01 — KOM(2001) 681 galutinis.

(2)  OL C 119, 2002 5 22, p. 6.

(3)  OL C 168, 2002 7 13, p. 2.

(4)  OL C 295, 2003 12 5, p. 6.

(5)  13856/04 — KOM(2004) 694 galutinis.


10.6.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 141/3


Tarybos ir valstybių narių Vyriausybių atstovų, posėdžiavusių Taryboje, 2005 m. gegužės 24 d. rezoliucijos dėl bendro tikslo — išplėsti jaunų žmonių dalyvavimą atstovaujamosios demokratijos sistemoje — įgyvendinimo projektas

(2005/C 141/02)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA IR TARYBOJE POSĖDŽIAVĘ VALSTYBIŲ NARIŲ VYRIAUSYBIŲ ATSTOVAI,

kadangi:

(1)

Europos Komisijos Baltojoje knygoje „Europos valdymas“ (1), paskelbtoje 2001 m. liepos 30 d., nurodoma, kad atvirumas ir bendradarbiavimas yra pagrindiniai iš penkių gero valdymo principų.

(4)

Taryba savo 2002 m. birželio 27 d. (4)rezoliucijoje

a)

patvirtino atvirojo koordinavimo metodą kaip naują bendradarbiavimo jaunimo politikos srityje sistemą ir pritarė keturiems teminiams prioritetams: dalyvavimui, informavimui, savanoriškai veiklai ir geresniam jaunimo reikalų supratimui ir jų išmanymui;

b)

paragino Komisiją ne vėliau kaip iki keturių teminių prioritetų pirmojo įgyvendinimo etapo pabaigos drauge su valstybėmis narėmis paruošti bendradarbiavimo sistemos įvertinimo ataskaitą, kurioje visų pirma būtų pateikiamas atvirojo koordinavimo metodo įvertinimas ir atitinkamai pasiūlymai dėl jo keitimo, bei pateikti šią ataskaitą Tarybai svarstymui.

(5)

Taryba savo 2003 m. lapkričio 25 d. (5)rezoliucijoje:

a)

patvirtino bendruosius tikslus dėl pirmųjų dviejų prioritetų, būtent jaunų žmonių dalyvavimo ir jų informavimo, nustatydama, kad išplėstas jaunų žmonių dalyvavimas atstovaujamosios demokratijos sistemoje yra vienas iš bendrųjų tikslų dėl dalyvavimo prioriteto.

b)

prisiminė, kad bendrųjų tikslų įgyvendinimo procesas turi būti lankstus, pažangus ir tinkamas jaunimo sričiai, bei turi gerbti valstybių narių įgaliojimus bei subsidiarumo principą;

c)

paragino Komisiją tam tikrais atvejais sušaukti su jaunimo sritimi susijusių nacionalinių administracijų atstovus, kad būtų skatinamas keitimasis informacija apie padarytą pažangą ir geriausią praktiką,

(6)

Europos Sąjungos pagrindas yra atstovaujamosios demokratijos ir dalyvaujamosios demokratijos principai.

ATKREIPĖ DĖMESĮ į Airijai pirmininkaujant atliktą darbą, pirmiausia Clare vykusioje neformalioje ministrų konferencijoje, ir į diskusijas, pradėtas bendradarbiaujant su Europos Taryba.

SUVOKIA, KAD:

a)

jaunos moterys ir vyrai ir toliau entuziastingai dalyvauja socialiniuose reikaluose ir jais domisi;

b)

jaunų žmonių parengtis aktyviai pilietybei automatiškai nesuteikia jiems galimybės dalyvauti atstovaujamosios demokratijos institucijose;

c)

ES valstybėse narėse jaunų žmonių dalyvavimas atstovaujamosios demokratijos institucijose ir domėjimasis jomis mažėja;

d)

dėl domėjimosi demokratijos institucijomis stokos dažnai nėra noro ilgą laiką dalyvauti jaunimo organizacijose, dalyvavimo rinkimuose lygis yra žemas, politinių partijų ir jų jaunimo skyrių narių skaičius mažėja.

TAČIAU PRISIMENA, KAD:

a)

atstovaujamoji demokratija yra vienas iš mūsų visuomenės pagrindų;

b)

demokratijai reikalingas visų jos piliečių dalyvavimas;

c)

pirmiausia jaunų moterų ir vyrų dalyvavimas atstovaujamosios demokratijos institucijose yra esminis, kad demokratija tinkamai veiktų;

d)

jauni žmonės nesudaro vieningos grupės, ir jų nedalyvavimo atstovaujamosios demokratijos institucijose klausimas kelia įvairių uždavinių, susijusių su lytimi, išsilavinimo lygiu, etnine kilme ir kitais faktoriais.

PABRĖŽIA:

a)

besitęsiančio jaunų moterų ir vyrų ir politinių lyderių dialogo vertę kuriant palankią aplinką dalyvavimui atstovaujamosios demokratijos institucijose;

b)

Komisijos gairių nustatymo struktūriniam jaunų žmonių ir politinių atstovų dialogui svarbą;

c)

neformalaus švietimo ir jaunimui skirtos informacijos esminį vaidmenį plačiu mastu teikiant kokybišką pilietinį švietimą;

d)

ypatingą jaunimo organizacijų ir asociacijų svarbą sudarant sąlygas jaunoms moterims ir vyrams pažinti demokratijos mechanizmus ir aktyvų, kritišką pilietiškumą;

SUTINKA

a)

kad šiems tikslams pasiekti skirti veiksmai negali būti nukreipti vien į jaunas moteris ir vyrus, bet turi būti nukreipti taip pat į atstovaujamosios demokratijos institucijas;

b)

kad asmenų, dalyvaujančių atstovaujamojoje demokratijoje, ryžtas turi būti pabrėžiamas ir skatinamas;

c)

kad įgyvendinant bendrąjį tikslą išplėsti jaunų moterų ir vyrų dalyvavimą atstovaujamosios demokratijos sistemoje, turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys jaunų moterų ir vyrų dalyvavimą skatinančios aplinkos sukūrimui, atsižvelgiant į svarbų švietimo sistemos, jaunimo organizacijų, politinių partijų ir šeimos vaidmenį;

d)

kad reikėtų skirti ypatingą dėmesį pritaikyti priemones tikslinėms jų grupėms ir grupių specifinėms savybėms;

e)

įtraukti jaunus žmones ir jaunimo organizacijas į konkrečių įgyvendinimo priemonių kūrimą.

KVIEČIA VALSTYBES NARES:

skatinti politines partijas suvokti jaunimo narystės, jaunų moterų ir vyrų buvimo jų organizacijos organuose ir didesnio jaunų moterų ir vyrų skaičiaus kandidatų sąrašuose svarbą.

skatinti, kai taikoma, jaunų žmonių įtraukimą į rinkėjų sąrašus;

sutelkti regioninių ir vietinių institucijų paramą jaunų žmonių dalyvavimui atstovaujamojoje demokratijoje;

leisti jauniems žmonėms suvokti dalyvavimo atstovaujamojoje demokratijoje svarbą, pirmiausia balsuojant.

KVIEČIA KOMISIJĄ IR VALSTYBES NARES:

remiantis bendruoju prioritetu geriau suprasti ir pažinti jaunimą, apžvelgti esamas žinias apie kliūtis jauniems žmonėms dalyvauti atstovaujamojoje demokratijoje;

suvienyti priemones, kurių imtasi, ir geriausios praktikos pavydžius valstybių narių ir Europos lygiu, siekiant bendrojo tikslo išplėsti jaunų žmonių dalyvavimą atstovaujamosios demokratijos sistemoje;

sustiprinti jaunų žmonių ir politinių vadovų dialogą, pavyzdžiui, reguliariai rengiant susitikimus;

2006 m. susitikti ir įvertinti pažangą siekiant šio tikslo, remiantis nacionalinėmis ataskaitomis apie dalyvavimo prioritetą.


(1)  11574/01 — KOM(2001) 428 galutinis.

(2)  14441/01 — KOM(2001) 681 galutinis.

(3)  OL C 119, 2002 5 22, p. 6.

(4)  OL C 168, 2002 7 13, p. 2.

(5)  OL C 295, 2003 12 5, p. 6.


10.6.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 141/5


Tarybos ir valstybių narių Vyriausybių atstovų, posėdžiavusių Taryboje, 2005 m. gegužės 24 d. rezoliucijos dėl bendrų tikslų jaunimo informavimo srityje įgyvendinimo

(2005/C 141/03)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA IR TARYBOJE POSĖDŽIAVĘ VALSTYBIŲ NARIŲ VYRIAUSYBIŲ ATSTOVAI,

kadangi:

1.

Europos Komisijos Baltojoje knygoje „Naujas postūmis Europos jaunimui“ (1), paskelbtoje 2001 m. lapkričio 21 d., numatyta nauja Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje sistema.

2.

Taryba savo 2002 m. vasario 14 d. (2)išvadose pripažino Baltąją knygą atskaitos tašku plėtojant Europos bendradarbiavimo jaunimo reikalų srityje sistemą.

3.

Taryba savo 2002 m. birželio 27 d. (3)rezoliucijoje

a)

patvirtino atvirojo koordinavimo metodą kaip naują bendradarbiavimo jaunimo politikos srityje sistemą ir pritarė keturiems teminiams prioritetams: aktyviam dalyvavimui, informavimui, savanoriškai veiklai ir geresniam jaunimo reikalų supratimui ir jų išmanymui;

b)

paragino Komisiją ne vėliau kaip iki keturių teminių prioritetų pirmojo įgyvendinimo etapo pabaigos drauge su valstybėmis narėmis paruošti bendradarbiavimo sistemos įvertinimo ataskaitą, kurioje visų pirma būtų pateikiamas atvirojo koordinavimo metodo įvertinimas ir atitinkamai pasiūlymai dėl jo keitimo, bei pateikti šią ataskaitą Tarybai svarstymui.

4.

Taryba savo 2003 m. lapkričio 25 d. (4)rezoliucijoje

a)

patvirtino pirmųjų dviejų prioritetų, būtent jaunų žmonių aktyvaus dalyvavimo ir informavimo, bendruosius tikslus;

b)

sutarė dėl šių bendrųjų tikslų jaunimo informavimo srityje:

i)

informacijos paslaugų prieinamumo jauniems žmonėms gerinimo,

ii)

informacijos teikimo jauniems žmonėms plėtros,

iii)

jaunų žmonių aktyvaus dalyvavimo informuojant jaunimą skatinimo;

c)

prisiminė, kad įgyvendinimo procesas turi būti lankstus, pažangus ir tinkamas jaunimo sričiai, bei turi gerbti valstybių narių įgaliojimus bei subsidiarumo principą;

d)

paragino Komisiją tam tikrais atvejais sušaukti su jaunimo sritimi susijusių nacionalinių administracijų atstovus, kad būtų skatinamas keitimasis informacija apie padarytą pažangą ir geriausią praktiką.

PRISIMENA, KAD:

jaunimo informavimas yra svarbus kiekvienai valstybei narei ir bendrų tikslų nebus galima įgyvendinti, jei nebus laikomasi subsidiarumo principo;

informacijos teikimo paslaugų skatinimas atsižvelgiant į konkrečius jaunų žmonių poreikius yra nepaprastai svarbus, kad informacija būtų prieinama jauniems žmonėms;

jauni žmonės sudaro nevienalytę grupę, kurios poreikiai skiriasi priklausomai nuo jų amžiaus, lyties, socialinių-ekonominių aplinkybių ir geografinės padėties;

dėl paties pobūdžio jaunimo informavimas yra įvairialypė sritis, daranti įtaką daugeliui jaunų žmonių skirtingomis aplinkybėmis;

jaunimo dalyvavimas perduodant ir skleidžiant informaciją išlieka ypač svarbus, kad jiems būtų suteikta informacija, atitinkanti jų poreikius;

įgyvendinant su informavimu susijusį bendrąjį tikslą atsirado interneto portalas, kurį Komisija atvėrė bendradarbiaudama su Eurodesk, ERYICA (Europos jaunimo informacijos ir konsultacijų agentūra) ir EYCA (Europos jaunimo kortelių asociacija) tinklais.

PRITARIA, KAD SIEKIANT ĮGYVENDINTI BENDRUS TIKSLUS PRIORITETINĖJE INFORMAVIMO SRITYJE YPATINGAS DĖMESYS TURĖTŲ BŪTI SKIRIAMAS

tinklo tarp jaunimui skirtų informacijos struktūrų įvairiuose sektoriuose plėtojimui vietiniu, nacionaliniu ir Europos lygiu;

nuolatiniam dalyvaujančiųjų jaunimo informavimo veikloje mokymui, atsižvelgiant į turinį, pačius tinkamiausius metodus ir turimų technologijų naudojimą, kad jauni žmonės lengvai atpažintų kokybišką informaciją.

RAGINA KOMISIJĄ IR VALSTYBES NARES

naudoti esamas priemones ir dirbti su sukurtais Europos tinklais pasiūlant pagrindinius principus, kurie leistų jaunimo informavimo sistemoms plėtoti kokybės įvertinimą;

padaryti kokybišką jaunimo informavimą Europoje labiau pastebimą ir todėl labiau prieinamą;

skatinti ir plėtoti nacionalinių jaunimo informavimo tinklaviečių ir portalų visoje Europoje bendradarbiavimą, tinklo plėtojimą ir keitimąsi gera praktika bei tokių tinklaviečių ir portalų naudojimo analizavimą;

atsižvelgiant į tai, naudoti Europos programas darbui jaunimo informavimo srityje siekiant plėtoti

geresnį jaunų žmonių informacijos poreikių supratimą,

jaunimo informavimo specialistų keitimąsi patirtimi įvairiais lygiais Europos seminaruose ir mokymuose,

nuolat atnaujinamą naujų metodų ir geros praktikos pavyzdžių duomenų bazę, ypatingą dėmesį atkreipiant į jaunimo informavimo struktūrų įvairiuose sektoriuose tinklo plėtojimą.


(1)  14441/01 — KOM(2001) 681 galutinis.

(2)  OL C 119, 2002 5 22, p. 6.

(3)  OL C 168, 2002 7 13, p. 2.

(4)  OL C 295, 2003 12 5, p. 6.


10.6.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 141/7


TARYBOS IŠVADOS

2005 m. gegužės 24 d.

dėl naujų rodiklių švietimo ir mokymo srityje

(2005/C 141/04)

TARYBA,

atsižvelgdama į:

1.

2000 m. kovo 23–24 d. Lisabonos Europos Vadovų Tarybos nustatytą ir 2001 m. kovo 23–24 d. Stokholmo Europos Vadovų Tarybos dar kartą patvirtintą naują strateginį tikslą Europos Sąjungos „žiniomis grindžiamą ekonomiką padaryti pačia konkurencingiausia ir dinamiškiausia pasaulyje, pajėgią darniai augti, sukuriant daugiau ir geresnių darbo vietų, stiprinant socialinę sanglaudą“;

2.

2005 m. pavasario Europos Vadovų Tarybos išvadas, kuriose pabrėžiama, kad „žmogiškasis kapitalas yra svarbiausias Europos turtas“ (1);

3.

Lisabonos Europos Vadovų Tarybos tvirtinimą, kad Europos švietimo ir mokymo sistemą reikia derinti prie žinių visuomenės poreikių bei prie poreikio turėti aukštesnio lygio ir geresnės kokybės užimtumą, bei į Lisabonos Europos Vadovų Tarybos įgaliojimus Švietimo tarybai „siekiant prisidėti prie Liuksemburgo ir Kardifo procesų, bendrai apsvarstyti konkrečius švietimo sistemos ateities tikslus, pagrindinį dėmesį skiriant bendriems reikalams ir prioritetams bei gerbiant nacionalinę įvairovę“ (2);

4.

2002 m. kovo 15–16 d. Barselonos Vadovų Tarybos išvadas (3), kuriose, siekiant, kad Europos švietimo ir mokymo sistema taptų „pasaulinės kokybės standartu iki 2010 m.“, buvo patvirtinta darbo programa (4), įskaitant preliminarų rodiklių, kuriais būtų vertinama pažanga įgyvendinant trylika konkrečių tikslų taikant atvirą koordinavimo metodą, sąrašą, bei kuriose buvo raginama nustatyti kalbinį kompetencijos rodiklį;

5.

patvirtinimą, kad rodikliai ir penki atskaitos lygiai yra labai svarbūs nustatant gaires ir vertinant pažangą siekiant Lisabonos tikslų švietimo ir mokymo srityje (5);

6.

2004 m. vasario mėn. bendrą tarpinį pranešimą (6), kuriame buvo pabrėžta būtinybė pagerinti esamų rodiklių kokybę ir palyginamumą pirmiausia visą gyvenimą trunkančio mokymosi srityje, bei jame pateiktą prašymą, kad Nuolatinė grupė dėl rodiklių ir gairių ir visos esančios darbo grupės iki 2004 m. pabaigos pasiūlytų parengimui skirtą naujų rodiklių ribotą sąrašą;

7.

Komisijos preliminarų atsakymą į šį prašymą, kuriame pateikiamos galimos trumpalaikės, vidutinės trukmės ir ilgalaikės strategijos devyniose rodiklių srityse (7);

DAR KARTĄ PATVIRTINA, kad

8.

periodiška atliktos veiklos ir pažangos stebėsena naudojant rodiklius ir gaires yra esminė Lisabonos proceso dalis, kuri padeda nustatyti proceso stipriąsias ir silpnąsias ypatybes, siekiant nubrėžti strategines gaires ir vadovauti įgyvendinant „Švietimas ir mokymas 2010“ strategijos trumpalaikes ir ilgalaikes priemones;

PRIPAŽĮSTA, kad

9.

pageidautina parengti darnią rodiklių ir gairių sistemą norint stebėti atliktą veiklą ir pažangą švietimo ir mokymo srityje;

10.

naujiems rodikliams reikalingų duomenų parengimas gali būti ilgalaikis projektas, kuris prireikus gali tęstis 5–10 metų;

11.

tvirtesnį bendradarbiavimą švietimo ir mokymo srityje galima būtų panaudoti rengiant darnią ir tinkamais duomenų šaltiniais grindžiamą rodiklių sistemą, kuri peržengtų Lisabonos perspektyvos iki 2010 m. ribas;

12.

„visą gyvenimą trunkančio mokymosi tyrimo grupės“ ISPRA Jungtiniame tyrimų centre sukūrimas gali labai padidinti Komisijos tyrimų galimybes rengiant naujus rodiklius;

PABRĖŽIA, kad

13.

reikėtų visapusiškai naudotis esamais duomenimis ir rodikliais, tuo pačiu metu stengiantis pagerinti jų palyginamumą, tinkamumą ir aktualumą;

14.

rengiant naujus rodiklius reikia visapusiškai pripažinti valstybių narių atsakomybę organizuojant švietimo sistemas ir negalima užkrauti perdėtos administracinės ar finansinės naštos atitinkamoms organizacijoms ir institucijoms; taip pat tai nereiškia, kad neišvengiamai reikia padidinti pažangos stebėsenai skirtų rodiklių skaičių;

15.

reikia toliau stiprinti bendradarbiavimą su kitomis šioje srityje veikiančiomis tarptautinėmis organizacijomis (pvz., EBPO, Unesco, TEA), pirmiausia siekiant pagerinti tarptautinę duomenų darną.

RAGINA Komisiją:

16.

rodiklių sričių, kurioms duomenys jau yra surinkti arba yra planuojami ES tyrimai, atžvilgiu toliau rengti ir pateikti Tarybai strategijas šiose rodiklių srityse: investicijų veiksmingumas, IRT, mobilumas, suaugusiųjų švietimas, mokytojai ir instruktoriai, profesinis švietimas ir mokymas, socialinė įtrauktis ir aktyvus pilietiškumas;

17.

rodiklių sričių, kurioms nėra palyginamųjų duomenų, atžvilgiu pateikti Tarybai išsamius pasiūlymus dėl tyrimų rengiant naujus rodiklius šiose srityse:

mokymasis mokytis;

užsienio kalbų žinios;

bei visose kitose srityse, kuriose galėtų prireikti naujų tyrimų;

18.

rodiklių sričių, kuriose tarptautinės organizacijos (pvz., EBPO, Unesco, TEA) planuoja naujus tyrimus, atžvilgiu bendradarbiauti su tarptautinėmis organizacijomis, siekiant patenkinti ES informacijos poreikį tokiose rodiklių srityse: IRT, suaugusiųjų tobulinimasis ir mokytojų kvalifikacijos kėlimas, jeigu kitos tarptautinės organizacijos jau svarsto galimybę atlikti jose tyrimus;

19.

rengiant tokias strategijas ir naujas duomenų rinkimo priemones, taip pat bendradarbiaujant su tarptautinėmis organizacijomis:

prireikus nagrinėti jų politinę svarbą, taip pat atsižvelgiant į žmogiškojo kapitalo raidos ir integruotos švietimo bei užimtumo politikos santykį;

pateikti siūlomų naujų tyrimų išsamias technines charakteristikas;

įtraukti reikalingo parengiamojo darbo kalendorinį planą;

įtraukti galimų išlaidų ir reikalingos infrastruktūros, kurių reikia atliekant tokį parengiamąjį darbą ir vėliau renkant duomenis dalyvaujančiose valstybėse narėse bei Komisijoje, sąmatą;

apibrėžti tinkamas valdymo struktūras, kurios valstybėms narėms sudarytų sąlygas dalyvauti atliekant metodinį ir parengiamąjį darbą bei sugebėti priimti reikiamus sprendimus, kad būtų užtikrintas tinkamų ir aukštos kokybės duomenų rengimas pagal kalendorinį planą.

20.

siekiant ne vėliau kaip 2006 m. pabaigoje padaryti pranešimą Tarybai:

įvertinti iniciatyvas kitose tyrimų srityse, įskaitant IRT poveikį mokymui ir mokymuisi, mobilumo poveikį darbo rinkai ir aukštųjų mokyklų studentų socialinę kilmę;

įvertinti pažangą, padarytą rengiant darnią rodiklių ir gairių sistemą įgyvendinant Lisabonos tikslus švietimo ir mokymo srityje, bei persvarstyti pažangos stebėsenai skirtų esamų rodiklių tinkamumą.


(1)  Dok. 7619/05, 34 dalis.

(2)  Dok. SN 100/1/00 REV 1, 27 dalis.

(3)  SN 100/1/02 REV 1.

(4)  2002 m. vasario 14 d. Švietimo tarybos priimta „Detali darbo programa dėl tolesnių veiksmų, susijusių su pranešimu apie švietimo ir mokymo sistemos konkrečius tikslus“.

(5)  2003 m. gegužės 5 d. priimtos Tarybos išvados dėl gairių.

(6)  2004 m. vasario 26 d. Tarybos ir Komisijos kartu priimtas tekstas „Švietimas ir mokymas 2010“ – Neatidėliotinų reformų svarba Lisabonos strategijos sėkmei.

(7)  Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Nauji rodikliai švietimo ir mokymo srityje“ (SEC(2004), 1524).


Komisija

10.6.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 141/9


Euro kursas (1)

2005 m. birželio 9 d.

(2005/C 141/05)

1 euro=

 

Valiuta

Valiutos kursas

USD

JAV doleris

1,2239

JPY

Japonijos jena

131,37

DKK

Danijos krona

7,4457

GBP

Svaras sterlingas

0,67130

SEK

Švedijos krona

9,201

CHF

Šveicarijos frankas

1,5343

ISK

Islandijos krona

78,73

NOK

Norvegijos krona

7,9135

BGN

Bulgarijos levas

1,9558

CYP

Kipro svaras

0,5743

CZK

Čekijos krona

30,07

EEK

Estijos kronos

15,6466

HUF

Vengrijos forintas

250,56

LTL

Lietuvos litas

3,4528

LVL

Latvijos latas

0,6960

MTL

Maltos lira

0,4293

PLN

Lenkijos zlotas

4,0642

ROL

Rumunijos lėja

36 175

SIT

Slovėnijos tolaras

239,49

SKK

Slovakijos krona

38,685

TRY

Turkijos lira

1,6741

AUD

Australijos doleris

1,5946

CAD

Kanados doleris

1,5347

HKD

Honkongo doleris

9,5239

NZD

Naujosios Zelandijos doleris

1,7165

SGD

Singapūro doleris

2,0353

KRW

Pietų Korėjos vonas

1 228,98

ZAR

Pietų Afrikos randas

8,3424

CNY

Kinijos ženminbi juanis

10,1296

HRK

Kroatijos kuna

7,3130

IDR

Indijos rupija

11 780,04

MYR

Malaizijos ringitas

4,6518

PHP

Filipinų pesas

67,315

RUB

Rusijos rublis

34,819

THB

Tailando batas

49,821


(1)  

Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.


10.6.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 141/10


Išankstinis pranešimas apie koncentraciją

(Byla Nr. COMP/M.3852 — Hyundai Motor Company/Hyundai Car UK Ltd.)

Bylą yra numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka

(2005/C 141/06)

(Tekstas svarbus EEE)

1.

2005 m. birželio 3 d. pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1), 4 straipsnį Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją, kai pirkdama turtą įmonė Hyundai Motor Company („HMC“, Pietų Korėja) įgyja, kaip apibrėžta Tarybos reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, visų Jungtinėje Karalystėje įsteigtų įmonių Hyundai Car (UK) Limited („HCUK“), Hyundai Car Sales Limited („HCS“) ir MSS Automotive Services Limited („MSS“) (kartu vadinamų „Objektu“) kontrolę.

2.

Atitinkamų įmonių verslo veikla yra:

HMC: pasaulinė automobilių gamintoja;

Objektas: didmeninė keleivinių automobilių ir susijusių atsarginių dalių distribucija Jungtinėje Karalystėje.

3.

Remdamasi pradiniu pranešimo nagrinėjimu Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį buvo pranešta, galėtų būti taikomas reglamentas (EB) Nr. 139/2004. Komisijai paliekama teisė priimti galutinį sprendimą šiuo klausimu. Remiantis Komisijos Pranešimu dėl supaprastintos tam tikrų koncentracijų nagrinėjimo procedūros pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (2), reikėtų ažymėti, kad šią bylą numatoma nagrinėti Pranešime nurodyta tvarka.

4.

Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis pateikti savo pastabas dėl siūlyto veiksmo.

Pastabos Komisijai turi būti pateiktos ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Pastabas galima siųsti faksu (fakso numeris (32 2) 296 43 01 arba 296 72 44) arba paštu su nuoroda COMP/M.3852 — Hyundai Motor Company/Hyundai Car UK Ltd. adresu:

European Commission

Directorate-General for Competition,

Merger Registry

J-70

B-1049 Bruxelles/Brussel


(1)  OL L 24, 29.1.2004, p. 1.

(2)  OL C 56, 5.3.2005, p. 32.


10.6.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 141/11


Leidimas teikti valstybės pagalbą remiantis EB sutarties 87 ir 88 straipsnių nuostatomis

Atvejai, kuriems Komisija neprieštarauja

(2005/C 141/07)

Sprendimo priėmimo data:

Valstybė narė: Italija (Kalabrija)

Pagalbos Nr.: N 756/2002

Pavadinimas: Pagalba žemės ūkio ir žemės ūkio maisto produktų sektoriui

Tikslas: Remti žemės ūkio, žemės ūkio produktų ir žvejybos sektorių.

Teisinis pagrindas: Legge regionale n. 24 dell'8 luglio 2002.

Biudžetas: 3 985 000 EUR išlaidoms, nurodytoms 18 straipsnyje

Pagalbos intensyvumas arba suma: Numatomos priemonės negali būti laikomos valstybės pagalba pagal EB Sutarties 87 straipsnio 1 dalį.

Trukmė: Nenustatyta

Sprendimo autentišką tekstą be konfidencialių duomenų galima rasti adresu:

http://europa.eu.int/comm/secretariat_general/sgb/state_aids/


10.6.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 141/12


VALSTYBĖS PAGALBA — JUNGTINĖ KARALYSTĖ

Valstybės pagalba C 13/2005 (ex NN 86/2004) — Bendrovės Shetland Leasing and Property Developments Ltd. investicijos

Kvietimas pateikti pastabas pagal EB sutarties 88 straipsnio 2 dalį

(2005/C 141/08)

(Tekstas svarbus EEE)

Toliau pateiktu 2005 m. balandžio 20 d. autentiška kalba parengtu raštu Komisija pranešė Jungtinei Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystei apie savo sprendimą pradėti EB sutarties 88 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą dėl pirmiau minėtos pagalbos (priemonės).

Suinteresuotosios šalys gali pateikti savo pastabas per mėnesį nuo šios santraukos ir prie jos pridėto rašto paskelbimo dienos šiuo adresu:

Commission européenne

Direction Générale de la Pêche

DG FISH/D/3 „Problèmes juridiques“

B-1049 Brussels

(Faksas (32 2) 295 19 42)

Šios pastabos bus perduotos Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtinei Karalystei. Pastabas pateikiančios suinteresuotosios šalys gali pateikti raštišką, priežastis nurodantį prašymą neatskleisti jų tapatybės.

SANTRAUKA

2004 m. sausio mėnesį Komisijai buvo pranešta apie investicijas, kurios galėjo būti susijusios su nelegalia valstybės pagalba, teikiama pelno siekiančios komercinės ribotos atsakomybės bendrovės Shetland Leasing and Property Ltd. (toliau — SLAP), kuri visa priklauso ir yra finansuojama Shetland Islands Council (toliau — SIC) patikos fondo Charitable Trust. Fondas Charitable Trust buvo įkurtas, kad Šetlando salų gyventojų vardu gautų ir saugotų kompensacijai skirtas lėšas, kurias dėl sukeltų trikdžių sumokėjo naftos pramonė už naudojimąsi uosto įranga. Komisija, savo 2003 m. birželio 3 d. sprendimuose (1) dėl dviejų pagalbos sistemų, finansuojamų per Charitable Trust fondus, pareiškė, kad patikos fondai turėtų būti laikomi viešosiomis lėšomis.

1999 m. SLAP investavo į bendrovę Shetland Seafish Ltd. Ši bendrovė buvo įsteigta 1999 m. spalio 7 d. finansiškai sujungus bendroves Wiliamson Ltd. ir Ronas Ltd., kurios abi tuo metu patyrė nuostolius ir buvo laikomos nemokiomis. Bendrovės Shetland Seafish Ltd. įkūrimu buvo tikimasi padidinti pelną ir kad ši naujoji įmonė 2002 m. pabaigoje taps pelninga.

SLAP investavo į bendrovę Shetland Seafish Ltd., įsigydama 156 250 paprastųjų akcijų (62,5 %) po GBP 1,00 ir 1 000 000 privilegijuotųjų akcijų (100 %) po GBP 1,00, iš viso investuodama GBP 1 562 500 sumą.

2000 m. birželio mėn. SLAP dar kartą investavo į Shetland Seafish Ltd., kai ši bendrovė nusprendė perimti irgi Šetlando salose įsikūrusios nuostolį patiriančios žuvų perdirbimo įmonės Whalsay Ltd. veiklą. Įgyvendindama šį perėmimą SLAP iš bendrovės Shetland Seafish Ltd. įsigijo 2 000 000 papildomų privilegijuotųjų akcijų, už kurias SLAP sumokėjo dviem etapais: 2000 m. lapkričio mėn. SLAP įsigijo 1 200 000 privilegijuotųjų akcijų, o 2001 m. vasario 16 d. įsigijo likusius 800 000 privilegijuotųjų akcijų.

Privilegijuotosios akcijos bendrovėje Shetland Seafish Ltd. suteikia teisę į nustatytus metinius nekaupiamuosius 10 % normos (atskaičiavus susijusią mokesčių nuolaidą) privilegijuotuosius dividendus nuo jau išmokėto kapitalo arba suteikto kredito, skaičiuojamo iš karto nuo pasirašymo dienos ir išmokamo (jei yra skirstomųjų pajamų) kasmet sausio 31 d. už praėjusius finansinius metus. Šios akcijos gali būti išperkamos nominalia verte (t.y. santykiu 1 už 1 privilegijuotąją akciją) pridėjus nesumokėtus privilegijuotuosius dividendus, emitento pasirinkimu bet kuriuo metu praėjus pirmiesiems metams nuo privilegijuotųjų akcijų paskirstymo.

Pagal EB sutarties 87 straipsnį valstybės investicijos laikomos valstybės pagalba, jei tai yra investicijos, dėl kurių nebūtų galėjęs nuspręsti privatus investuotojas esant normalioms rinkos sąlygoms. Atsižvelgdama į Jungtinės Karalystės valdžios institucijų Komisijai pateiktą informaciją apie susijusias bendroves, žuvų perdirbimo rinkos situaciją Šetlando salose, daromas prognozes ir investicijų sąlygas, šiame etape Komisija rimtai abejoja, kad aptariamos investicijos neprieštarauja šiam privataus investuotojo principui.

Atsižvelgiant į valstybės pagalbos žuvininkystei ir akvakultūrai tyrimo gaires (2), žuvininkystės srityje būtina patikrinti šią priemonę. Pagal 2.3 punktą pagalba, kuri neatitinka šiame punkte nurodytų sąlygų, turi būti įvertinama kiekvienu atveju atskirai. Pagal šių gairių 1.2 punktą, valstybės pagalba, kurios gavėjui netaikomi jokie įpareigojimai, ir kuri yra skirta įmonių situacijai ir likvidumui gerinti, ir kuria yra padidinamos gavėjo pajamos, yra pagalba veiklai, kuri yra nesuderinama su bendrąja rinka. Pagal gaires pagalba veiklai gali būti pripažinta suderinama su bendrąją rinka, jei tokia pagalba yra susijusi su restruktūrizavimo planu, suderinamu su bendrąja rinka. Jei tokio plano nėra, investicijos yra laikomos nesuderinamomis su bendrąja rinka.

Pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999 14 straipsnį esant bet kokiai neteisėtai pagalbai, ji gali būti išieškota iš gavėjo.

RAŠTO TEKSTAS

„(1)

The Commission wishes to inform the United Kingdom of Great Britain and Northern Ireland that, having examined the information supplied by your authorities on the aid/measure referred to above, it has decided to initiate the procedure laid down in Article 88(2) of the EC Treaty.

1.   PROCEDURE

(2)

In January 2004 the Commission was informed by a citizen of the United Kingdom of investments made with involvement of authorities of the Shetland Islands of the United Kingdom which possibly concerned State aid. By letters of 17 February 2004 and of 1 September 2004 the Commission has requested the United Kingdom authorities to provide information about these investments, to which the United Kingdom authorities responded by letters of 30 April 2004 and of 13 December 2004.

2.   DESCRIPTION

(3)

The Shetland Islands Council (SIC), a public authority in Shetland, has set up two trusts, the Shetland Development Trust (Development Trust) and the Shetland Islands Council Charitable Trust (Charitable Trust).

(4)

The Development Trust has been established to be the main means of financing economic development projects in Shetland and makes funding available through loans. The trustees are the councillors of SIC plus two independent trustees.

(5)

The Charitable Trust is the trust fund of the SIC that grants loans for charitable purposes. The trustees of the Charitable Trust are the councillors of SIC plus two independent trustees.

(6)

The funding of both the Charitable Trust and the SDT are both derived from a reserve fund set up by the SIC. This reserve fund itself is funded from an agreement concluded on 12 July 1974 between the SIC and oil companies using the harbour facilities of Sullum Voe. This agreement states that fees are paid by these companies „in respect of the import of crude oil and as compensation for disturbance caused thereby“.

(7)

For commercial and development activities the SIC has set up Shetland Leasing and Property Ltd (SLAP), which is a commercial limited company operating for profit wholly owned by Charitable Trust. The tasks of SLAP are to take equity in local businesses and to make loans to local industry at commercial rates and construct industrial buildings for lease at commercial rents.

(8)

As a commercial limited company wholly owned by the Charitable trust the funding for SLAP's activities is mostly provided by funding from the Charitable Trust and by its own profit. For some specific projects funds are also provided by the SDT.

(9)

In 1999 the board of SLAP decided to invest in a company named Shetland Seafish Ltd. This company was established on 7 October 1999 as a result of a financial merger between Williamson Ltd and Ronas Ltd. Both companies were loss making at the time and considered insolvent. By setting up of Shetland Seafish Ltd and merging both loss making companies it was expected that profits would grow and that the new company would be profit making within a short time. It was projected that by the end of 2002 Shetland Seafish Ltd would be generating a profit in excess of GBP 460 000.

(10)

SLAP invested in Shetland Seafish Ltd by acquiring 156 250 shares (62,5 %) of the ordinary shares of GBP 1 each and 1 000 000 preference shares of GBP 1 each (100 %), investing a total amount of in total GBP 1 562 500. The other shareholders of ordinary shares were the Shetland Seafish Producers Organisation Ltd (43 750 shares), Mr. L.A. Williamson (18 750 shares), Mr. R.A. Carter (18 750 shares) and the Shetland Fisheries Centre Ltd (12 500 shares).

(11)

In June 2000 the board of SLAP decided to invest once more in Shetland Seafish Ltd when the company decided to take over the activities of Whalsay Ltd, a loss making fish processing company based in Shetland. The funding of this take over by SLAP amounted in SLAP acquiring 2 000 000 additional preference shares in Shetland Seafish Ltd, which were subscribed by SLAP in two trenches; in November 2000 SLAP acquired 1 200 000 Preference Shares and on 16 February another 800 000 Preference Shares.

(12)

As from 16 February 2001, the issued shared capital of Shetland Seafish Ltd thus comprised 250 000 Ordinary shares and 3 000 000 Preference shares, held in the same proportions and by the same shareholders as at the initial issuing of shares in 1999.

(13)

According to a special resolution adopted in 17 December 1999 by the board of Shetland Seafish Ltd the preference shares in Shetland Seafish Ltd have „the right to a fixed non-cumulative preferential dividend at the rate of 10 % (net of associated tax credit) per annum on the capital for the time being paid up or credit as paid up thereon accruing from the date of subscription therefore and to be paid (to the extent that there are profits available for distribution) annually on 31 January in each year in respect of the 12 months ending on that date; and may be redeemed at par (i.e. at 1 per preference share) plus any unpaid preferential dividend, at the option of the Company at any time after the first anniversary of the date of the allotment of the preference shares.“

(14)

From the data provided it shows that Shetland Seafish Ltd has been loss making since 1999.

Comments from the United Kingdom

(15)

In its letters from 30 April 2004 and of 13 December 2004 the United Kingdom has stated that the investments should be considered as private investments as SLAP is a private body and at the time of the investments both the SIC and SLAP had legitimate expectations that the monies involved should be considered as private funds.

(16)

Secondly the United Kingdom states that if the monies involved are considered to be public funds, the investments made by SLAP are investments which could have been decided by a normal private operator. To support this statement the United Kingdom has provided 2 reports issued with regard to the investments in question: the Shetland Seafish Merger Report and the Whalsay Report.

Shetland Seafish Merger Report

(17)

The Seafish Merger Report of 27 September 1999 is a report from Mr. M. Goodlad and Mr. S. Gillani to the Directors of SLAP on „A proposed restructure and merger of L Williamson & Sons (Shetland) Limited & Ronas Fisheries Limited“.

(18)

According to the figures and the prognoses in the report, the merger of L Williamson & Sons (Shetland) Limited & Ronas Fisheries Limited, through the establishing of Shetland Seafish would become profit making within 3 years.

Whalsay Report

(19)

The Whalsay Report is a report of Mr. John Inkster, who at that time held the position of Managing Director of Whalsay Fish Processors Ltd, issued in June 2000. This report gives an analysis of the situation of the companies involved, the developments in the market and possible advantages for Shetland Seafish Ltd to acquire Whalsay Ltd.

3.   ASSESSMENT

(20)

It must be determined first if the measure can be regarded as State aid and if this is the case, if this aid is compatible with the common market.

Existence of State aid

State resources

(21)

The funds of SLAP which have been used for the investment are derived from funding from the Charitable Trust. The Charitable Trust was created by the SIC to receive and hold on behalf of the Shetland community, disturbance receipts which the oil industry agreed to pay.

(22)

As was already pointed out by the Commission in its decision of 3 June 2003 on loans for the purchase of fishing quotas in the Shetland Islands (United Kingdom) (3), these monies, which are directly related to the disturbances caused to the Shetland Islands population and not to the effective supplying of the service of the harbour facilities, cannot be considered as private funds, but must be regarded as State resources for the purposes of Article 87 of the EC Treaty.

(23)

The investments of SLAP currently under investigation are funded from the same type of funding. With regard to the conclusions of the Commission in its decision mentioned above and the fact that the United Kingdom has not provided any additional arguments to proof that these funds are private funds, the Commission considers that the investments must be regarded as granted through State resources.

(24)

Furthermore, the decision of the Commission mentioned above also pointed out that the trustees of the Charitable Trust are the councillors of the SIC. Although these councillors act as trustees ex officio, the fact that they are nominated by the SIC means that the latter is able to exercise a dominant influence over the trust and SLAP as well as over the funds at their disposal. There is therefore a set of indicators showing that decisions can not be taken without regard for the requirements of the public authority.

Market economy investor principle

(25)

Public investments are regarded State aid if the investments are decided under circumstances which would not be acceptable for a private investor acting under normal market economy principles.

(26)

According to the United Kingdom, SLAP acted like a normal market economy investor in investing in Shetland Seafish Ltd and the take over of Whalsay Ltd by Shetland Seafish Ltd. This would follow from two reports submitted to the board at the time of the investments: the Shetland Seafish Merger Report and the Whalsay Report.

(27)

An investment can be considered to be in line with the market economy investor principle if the investment is made in circumstances that would be acceptable to a private investor operating under normal market economy conditions. An investment would not be considered in line with this principle where the financial position of the company, and particularly the structure and volume of its debt, is such that a normal return cannot be expected within a reasonable time from the investment.

Shetland Seafish Merger Report

(28)

The prognoses of profit laid down in the Seafish Merger Report of 27 September 1999 are based on a number of assumptions, for which insufficient arguments are provided. The report contains a projected profit and loss account, a projected balance sheet and a projected cash flow statement for 2000, 2001 and 2002. The data in these sheets show that Shetland Seafish Ltd would become profitable and that the turnover is expected to increase in comparison to 2000, with more than 16 % in 2001 and with 26 % in 2002. However, the report does not contain sufficient data and arguments to establish the reliability of these projections as the necessary data on supply, prices and production to support these expectations are not contained in the report.

(29)

Without further argumentation for these projections and assumptions, it is impossible to establish their credibility, both for the Commission at this stage, as well as for any normal private investor wishing to invest in such an operation.

(30)

It is mentioned in the report that „the new management organisation and production strategy have been carefully devised to address previous shortfall within the two companies concerned. But the core of the new philosophy is the recognition that only a market led approach will ensure success and continued whitefish processing in Shetland“, which according to the United Kingdom demonstrates that the intent at the time the investments were made was to ensure that the companies were operating in a manner consistent with their market in order to ensure the long term viability if the companies.

(31)

From the figures and data contained in the report the Commission can however not established if these arguments have been correctly applied and in absence of further data leading to the decision to invest, the Commission can not establish that indeed the investment could be considered to be a profitable investment and that SLAP has acted like a normal private investor.

(32)

With regard to this the Commission at this stage has doubts on the prognosis laid down in the report and is of the opinion that the information laid down in the report would be insufficient for a normal investor in the private market to decide on the investment made by SLAP.

Whalsay Report

(33)

The Whalsay report was issued by the managing director of Whalsay Ltd and can not be considered to be an independent report on Whalsay and the possible acquisition of the company by Shetland Seafish Ltd. In the report it is stated that both companies clearly suffer from the restrictive supplies of salmon on the market and that a merger between the two companies „offers not only the best, but maybe the only chance of securing continued and sustainable employment in this industry“.

(34)

The report furthermore concludes that „The decision of the Board of SLAP, should it approve proposals to invest in the merger between Seafish and Whalsay, must therefore be to a background of ensuring that salmon supplies are secured on an enduring basis; the risk of not achieving this must make approval of the merger a highly risky decision and leave both SLAP and Seafish vulnerable.“.

(35)

With regard to the doubts expressed in the report on the profits to follow from the merger between the companies, the reference to securing employment in this industry and the fact that the report does not contain sufficient data to show the profitability of the investment in question, the Commission at this stage has serious doubts in considering the investment of SLAP in the acquisition of Whalsay Ltd a decision that could have been decided by a normal private investor.

State aid

(36)

With regard to the foregoing, the Commission has found insufficient evidence to establish that both investments made by SLAP are normal commercial investments, which could have been decided by any normal private investor.

(37)

From the information available to the Commission it is most certain that the companies involved, Williamson Ltd and Ronas Ltd, merged into Shetland Seafish Ltd, and Whalsay Ltd, would not have been able to continue operating without the investments concerned. In any case, the investments have strengthened their position on the market, which would not have occurred without the investments.

(38)

As the investments are clearly in the benefit of the companies involved and these companies are in direct competition with other fish processing companies both within the United Kingdom as in other Member States, at this stage the Commission is of the opinion that these investments appear to be State aids in the sense of Article 87 of the EC Treaty.

Compatibility with the common market

(39)

State aid can be declared compatible with the common market if it complies with one of the exceptions foreseen in the EC-Treaty. As regards to State aid to the fisheries sector, State aid measures are deemed to be compatible with the common market if they comply with the conditions of Guidelines for the examination of State aid to fisheries and aquaculture (4). According to point 5.3 of the Guidelines „an unlawful aid“ within the meaning of Article 1(f) of Regulation (EC) No 659/1999 will be appraised in accordance with the guidelines applicable at the time when the administrative act setting up the aid has entered into force.

(40)

As the investments made by SLAP have taken place in 1999 and 2000, the compatibility of the aid shall have to be assessed under the Guidelines for the examination of fisheries and aquaculture of 1997 (5) (further referred to as Guidelines), which were in force at the time.

(41)

According to point 2.3 of the Guidelines aid to investment in the processing and marketing of fishery products may be deemed compatible with the common market provided that the conditions for granting it are comparable to those laid down in Regulation (EC) No 3699/93 and are at least as stringent and provided that the level of the aid does not exceed, in subsidy equivalent, the overall level of the national and Community subsidies permitted under those rules. In addition if the aid concerns investments that are, according to Regulation (EC) No 3699/93, not eligible for community assistance, the Commission has to assess its compatibility with the objectives of the Common Fisheries Policy on a case-by-case basis. The investments made by SLAP must thus be assessed under these conditions.

(42)

According to Article 11(1) of Regulation (EC) No 3699/93 Member States may under the conditions of Annex III to that regulation take measures to encourage capital investment in the field of processing and marketing of fishery and aquaculture products. Point 2.4 of Annex III states that eligible investments for processing and marketing shall in particular relate to the construction and acquisition of buildings and installation, to the acquisition of new equipment and installation needed for the processing and marketing of fishery and aquaculture products between the time of landing and the end-product stage or to the application of new technologies intended in particular to improve competitiveness and increase value added.

(43)

The investments of SLAP can not be considered as investments related to one of these issues and must thus in accordance with point 2.3 of the Guidelines be assessed on a case-by-case basis.

(44)

As the investments have the effect of improving the general financial situation of Shetland Seafish Ltd, this aid should be assessed as operating aid.

(45)

According to the general principles laid down in point 1 of the Guidelines, aid which is granted without imposing any obligations on the part of recipients and which is intended to improve the situation of undertakings and increase their business liquidity, or is calculated on the quantity produced or marketed, products prices, units produces or the means of production, and which has the effect of reducing the recipients production costs or improving the recipients income is, as operating aid, incompatible with the common market.

(46)

According to point 1 of the Guidelines, the Commission shall assess such operating aid on a case-by-case basis where it is linked to a restructuring plan considered to be compatible with the common market.

(47)

The United Kingdom has not provided any restructuring plan for the Commission to assess. According to the Guidelines operating aid can only be declared compatible with the common market if such aid is linked to a restructuring plan compatible with the common market. Therefore the investments are considered not to comply with the Guidelines.

(48)

With regard to the above and on the basis of the information available to the Commission at this stage, the Commission has doubts on the compatibility of the aid with the EC-Treaty.

4.   DECISION

(49)

The Commission observes that there exist, at this stage of the preliminary examination, as provided for by Article 6 of Council Regulation (EC) No 659/1999 of 22 March 1999 laying down detailed rules for the application of Article 88 of the EC Treaty, serious doubts on the compatibility of this aid scheme with the Guidelines for the examination of State aid to Fisheries and aquaculture and, therefore, with the EC Treaty.

(50)

In the light of the foregoing considerations, the Commission requires the United Kingdom of Great Britain and Northern Ireland, within one month of receipt of this letter, to provide all documents, information and data needed for assessment of the compatibility of the aid/measure. Otherwise the Commission will adopt a decision on the basis of the information in its possession. It requests your authorities to forward a copy of this letter to the potential recipient of the aid immediately.

(51)

In the light of the foregoing considerations, the Commission, acting under the procedure laid down in Article 88(2) of the EC Treaty and Article 6 of Regulation (EC) No 659/1999, requests the United Kingdom of Great Britain and Northern Ireland to submit its comments and to provide all such information as may help to assess the aid scheme, within one month of the date of receipt of this letter. It requests your authorities to forward a copy of this letter to the recipients of the aid immediately.

(52)

The Commission wishes to remind the United Kingdom of Great Britain and Northern Ireland that Article 88(3) of the EC Treaty has suspensory effect, and would draw your attention to Article 14 of Council Regulation (EC) No 659/1999, which provides that all unlawful aid may be recovered from the recipient.

(53)

The Commission warns the United Kingdom of Great Britain and Northern Ireland that it will inform interested parties by publishing this letter and a meaningful summary of it in the Official Journal of the European Union. It will also inform interested parties in the EFTA countries which are signatories to the EEA Agreement, by publication of a notice in the EEA Supplement to the Official Journal of the European Union and will inform the EFTA Surveillance Authority by sending a copy of this letter. All such interested parties will be invited to submit their comments within one month of the date of such publication.“


(1)  2003 m. birželio 3 d. Komisijos sprendimai 2003/611/EB ir 2003/612/EB, OL L 211, 2003 8 21, p. 49 ir 63.

(2)  1997 m. gairės, OL C 100, 1997 3 27, p. 12, yra taikomos aptariamai pagalbos schemai.

(3)  2003/612/EC, OJ L 211 of 21.8.2003, p. 63.

(4)  OJ C 229, 14.9.2004, p. 5.

(5)  OJ C 100, 27.3.1997, p. 12.


10.6.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 141/18


Pranešimo dėl koncentracijos atšaukimas

(Byla Nr. COMP/M.3811 — Lagardère/France Télévisions/JV)

(2005/C 141/09)

(Tekstas svarbus EEE)

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 139/2004

2005 m. balandžio 26 d. Europos Bendrijų Komisija gavo pranešimą dėl siūlomos ir Lagardère/France Télévisions/JV koncentracijos. 2005 m. birželio 3 d. pranešusiosios šalys informavo Komisiją, kad jos atšaukė savo pranešimą.


III Pranešimai

Europos Parlamentas

10.6.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 141/19


PASIŪLYMŲ KONKURSAS (Nr. VIII–2006/01)

4020 biudžetinė eilutė „Europos politinių partijų finansavimas“

(2005/C 141/10)

1.   SIEKIAMI TIKSLAI

1.1   Įvadas

Europos Bendrijos steigimo sutarties 191 straipsnyje nurodoma, kad Europos politinės partijos yra svarbus Sąjungos integracijos veiksnys. Jos prisideda prie Sąjungos piliečių europietiškos sąmonės ugdymo ir padeda reikšti politinę jų valią. Tokiu tikslu 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2004/2003 (1) nustato Europos politinių partijų nuostatus ir finansavimą reglamentuojančias taisykles. Šiame reglamente numatyta, kad metinis finansinis įnašas išmokamas Europos Parlamento kaip dotacija veiklai finansuoti to prašančioms ir šiame reglamente nustatytų sąlygų besilaikančioms politinėms partijoms.

1.2   Pasiūlymų konkurso dalykas

Pagal 2004 m. kovo mėnesio Europos Parlamento Biuro nuostatų, nustatančių Reglamento (EB) Nr. 2004/2003 (2) taikymo tvarką, 2 straipsnį „Europos Parlamentas kiekvienais metais prieš pirmojo pusmečio pabaigą paskelbia pasiūlymų konkursą dėl dotacijos suteikimo Europos politinėms partijoms finansuoti“. Šis pasiūlymų konkursas yra susijęs su prašymais suteikti dotacijas 2006 finansiniams metams ir apima veiklos laikotarpį nuo 2006 1 1 iki 2006 12 31.

2.   KRITERIJAI IR PATVIRTINAMIEJI DOKUMENTAI

2.1.   Priimtinumas

Bus nagrinėjami tik pagal pirmiau minėtų 2004 m. kovo 29 d. Europos Parlamento Biuro nuostatų 1 priede esančią prašymo suteikti dotaciją formą pateikti rašytiniai pasiūlymai, adresuoti Europos Parlamento Pirmininkui, pateikti iki nustatyto termino ir pagal toliau aprašytą prašymų teikimo tvarką.

2.2.   Dotacijų suteikimo kriterijai

Norėdama gauti dotaciją, Europos politinė partija turi atitikti 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2004/2003 dėl Europos politinių partijų nuostatų ir finansavimo sąlygas, tai yra:

a)

turėti juridinio asmens statusą valstybėje narėje, kurioje yra jo būstinė;

b)

Europos Parlamento nariai jai turi atstovauti ne mažiau kaip ketvirtadalyje valstybių narių, nacionaliniuose, regioniniuose parlamentuose ar regioninėse asamblėjose, arba turi būti ne mažiau kaip ketvirtadalyje valstybių narių surinkusios ne mažiau kaip tris procentus kiekvienoje šių valstybių narių per paskutinius Europos Parlamento rinkimus išreikštų balsų.

c)

laikytis principų, kuriais yra pagrįsta Europos Sąjunga, ypač savo programoje ir veikloje, tai yra: laisvės, demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, o taip pat teisinės valstybės principų;

d)

būti dalyvavus Europos Parlamento rinkimuose arba išreiškus dėl to pageidavimą.

Be to, pareiškėjai privalo patvirtinti, kad nėra atsidūrę vienoje iš Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento 93 straipsnyje minėtų situacijų (3).

2.3.   Atrankos kriterijai

Kandidatai turi įrodyti, kad turi pakankamą teisinį ir finansinį pajėgumą, kad galėtų sėkmingai įvykdyti veiklos programą, kurią prašoma finansuoti, ir turi pakankamą techninį bei valdymo pajėgumą, kad galėtų įgyvendinti dotuojamą veiklos programą.

2.4   Paskyrimo kriterijai

Pagal reglamento (EB) Nr. 2004/2003 10 straipsnį 2006 biudžetiniams metams numatyti asignavimai paskirstomi politinėms partijoms, kurių prašymams gauti finansavimą buvo pritarta, atsižvelgiant į priimtinumo, teisės gauti dotaciją ir atrankos kriterijus, šia tvarka:

15 proc. paskirstoma lygiomis dalimis

85 proc. paskirstomi toms Europos politinėms partijoms, kurios turi į Europos Parlamentą išrinktų narių, proporcingai išrinktų narių skaičiui.

2.5   Reikia pateikti šiuos patvirtinamuosius dokumentus

Kad prašymus būtų galima įvertinti pagal pirmiau minėtus kriterijus, kandidatai privalo pateikti šiuos patvirtinamuosius dokumentus:

a)

Prašymo laiško originalą

b)

Tinkamai užpildytą ir pasirašytą 2004 m. kovo 29 d. Europos Parlamento Biuro nuostatų 1 priede esančią prašymo formą (įskaitant ir priesaikos deklaraciją)

c)

Politinės partijos nuostatų kopiją

d)

Oficialų registravimo pažymėjimą

e)

Neseno politinės partijos egzistavimo įrodymą

f)

Valdybos direktorių/narių sąrašą (pavardes ir vardus, pareigas ir funkcijas kandidatėje politinėje partijoje)

g)

Dokumentus, patvirtinančius, kad pareiškėjas atitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 2004/2003 dėl Europos politinių partijų nuostatų ir finansavimo 3 straipsnio b, c ir d punktuose bei 10 straipsnio 1 dalies b punkte (4) numatytas sąlygas

h)

Politinės partijos programą

i)

Išorės auditoriaus patvirtintas 2005 m. finansines sąskaitas (5).

j)

Preliminarų atitinkamo periodo (nuo 2006 1 1 iki 2006 12 31) veiklos biudžetą, kuriame nurodytos iš Bendrijos biudžeto finansuotinos išlaidos.

3.   BENDRIJOS FINANSAVIMO TVARKA

2006 finansinių metų biudžetą iš viso sudaro 8 594 000 eurų.

Parlamento skirtos finansinės paramos suma negali viršyti 75 proc. Europos politinių partijų veiklos biudžetų finansuotinų išlaidų. Atitinkama partija turi tai įrodyti.

Bendrija finansuoja veiklą, išmokėdama dotaciją veiklai finansuoti, kaip numatyta Europos Bendrijų bedrajam biudžetui taikomame finansiniame reglamente (Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002) (6) ir 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamente (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatančiame finansinio reglamento taikymo taisykles (7). Dotacijos išmokėjimo tvarka ir jos naudojimą nustatantys įsipareigojimai yra apibrėžti susitarimuose dėl dotacijų, kurių pavyzdys pridedamas 2004 m. kovo 29 d. Europos Parlamento Biuro nuostatų 2 priede.

4.   PROCEDŪRA

4.1   Pasiūlymų pateikimo galutinis terminas ir tvarka

Prašymus galima pateikti iki 2005 11 15. Po šios datos gauti prašymai nebus nagrinėjami.

Pasiūlymai turi būti:

parašyti ant prašymo finansuoti formos;

būtinai pasirašyti pareiškėjo ar jo tinkamai įgalioto asmens,

išsiųsti dviejuose vokuose. Abu vokai turi būti užklijuoti. Ant vidinio voko be pasiūlymų skelbime nurodytos tarnybos, kuriai vokas adresuotas,

turi būti užrašyta:

„APPEL À PROPOSITIONS

Subventions 2006 aux partis politiques européens

À NE PAS OUVRIR PAR LE SERVICE DU COURRIER NI PAR AUCUNE PERSONNE NON HABILITÉE“

Jeigu naudojami vokai su lipnia nugarėle, juos dar reikia užklijuoti lipnia juosta, ant kurios turi pasirašyti siuntėjas. Siuntėjo parašu laikomas ne tik jo rašytinis parašas, bet ir jo organizacijos antspaudas;

išsiųsti registruotu paštu ne vėliau kaip iki skelbimų pasiūlyme nurodyto termino (pašto antspaudo data turi tai patvirtinti) arba pristatyti tiesiai į pasiūlymų skelbime nurodytoje vietoje esančią Europos Parlamento pašto tarnybą, paprašant datuoto gavimo patvirtinimo. Pasiūlymą pristatantis asmuo turi pateikti voką ne vėliau kaip iki paskutinės dienos, iki kurios galima teikti prašymus, 12 val.

Privačiu paštu išsiųstas pasiūlymas laikomas tiesiogiai pristatytu pasiūlymu. Prašytojas privalo pats pasirūpinti, kad jo pasiūlymas būtų pristatytas nurodytu adresu į Europos Parlamento pašto tarnybą iki paskutinės dienos, iki kurios galima teikti pasiūlymus, 12 val. ir būtų išduotas gavimą patvirtinantis kvitas.

Ant išorinio voko užrašyti šį adresą:

Parlement européen

Service du Courrier Officiel

Bâtiment KAD 00D008

L-2929 Luxembourg

Ant šio voko taip pat reikia užrašyti siuntėjo adresą.

Ant vidinio voko užrašyti šį adresą:

M. le Président du Parlement Européen

aux bons soins de M. Vanhaeren, Directeur général des finances

KAD 3B001

L-2929 Luxembourg

4.2   Veiklos programos įgyvendinimo kalendorinis planas

Europos politinių partijų veiklos biudžeto išlaidų bendro finansavimo finansuotinas periodas tęsiasi nuo 2006 1 1 iki 2006 12 31.

4.3   Procedūra ir paskyrimo terminas

Europos Parlamentui siųstų prašymų gavimo ir dotacijų Europos politinėms partijoms skyrimo procedūros ir terminai:

a)

Parlamentas gauna ir užregistruoja prašymus (ne vėliau kaip iki 2005 11 15).

b)

Parlamento tarnybos nagrinėja ir atrenka prašymus. Tik tinkami prašymai bus nagrinėjami, atsižvelgiant į pasiūlymų skelbime nurodytus atrankos ir vertinimo kriterijus.

c)

Parlamento Biuras priima galutinį sprendimą (numatyta iki 2006 2 15) ir praneša apie rezultatus kandidatams.

d)

Tikėtina, kad susitarimas dėl dotacijos bus pasirašytas (numatyta iki 2006 3 15).

e)

Sumokamas 80 proc. avansas (15 dienų po susitarimo pasirašymo).

4.4   Papildoma informacija

Šiuos tekstus galite surasti EP tinklalapyje adresu: http://www.europarl.eu.int/tenders/default.htm:

a)

2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2004/2003, nustatantis Europos politinių partijų nuostatus ir finansavimą.

b)

2004 m. kovo 29 d. Europos Parlamento Biuro nuostatai, nustatantys reglamento (EB) Nr. 2004/2003 įgyvendinimo tvarką.

c)

Prašymo finansuoti forma

d)

Susitarimo pavyzdys

Visus su šiuo pasiūlymų konkursu dėl dotacijų suteikimo susijusius klausimus, nurodę konkurso numerį, galite siųsti elektroniniu paštu adresu: Hbetz@europarl.eu.int.


(1)  OL L 297, 2003 11 15, p. 1.

(2)  OL C 155, 2004 6 12, p. 1.

(3)  (OL L 248, 2002 9 16.

(4)  (Įskaitant 3 straipsnio b punkto pirmoje pastraipoje ir 10 straipsnio 1 dalies b punkte numatytus išrinktųjų sąrašus.

(5)  (Išskyrus jei Europos politinė partija buvo sukurta per einamuosius metus

(6)  (OL L 248, 2002 9 16, p. 1.

(7)  (OL L 357, 2002 12 31, p. 1.