26.5.2005

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 129/3

Intelektinės nuosavybės teisių vykdymo trečiosiose šalyse strategija

(2005/C 129/03)

ĮVADAS

Intelektinės nuosavybės teisių (INT) pažeidimai didėja ir pastaraisiais metais pasiekė pramoninį mastą. Tai vyksta, nepaisant to, kad dauguma PPO narių yra priėmusios įstatymus, kurie įgyvendina būtiniausius INT vykdymo standartus. Todėl Europos Sąjungai svarbu sutelkti dėmesį į kategorišką ir veiksmingą įstatymų vykdymą.

Šia Strategija siekiama prisidėti prie padėties trečiosiose šalyse gerinimo. Ji yra logiška pastarojo meto iniciatyvų seka, tokių kaip Vykdymo direktyva (1), kuri suderins teisės aktų vykdymui skirtus teisės aktus Europos Sąjungoje, ir pataisytasis Muitinės reglamentas (2), kuris nustato kovos su suklastotomis ar piratinėmis prekėmis prie Bendrijos sienos priemones.

Strategijos tikslai:

—	nustatyti ilgalaikę Komisijos veiksmų kryptį, siekiant žymiai sumažinti INT pažeidimų mastą trečiosiose šalyse;

—	aprašyti, išskirti prioritetus ir koordinuoti mechanizmus, kuriais gali naudotis Komisijos tarnybos, siekdamos šio tikslo (3);

—	informuoti teisių turėtojus ir kitus suinteresuotus subjektus apie jau esamas ir būsimas priemones bei veiksmus ir gilinti jų supratimą apie dalyvavimo svarbą.

—	sustiprinti bendradarbiavimą su teisių turėtojais ir kitais suinteresuotais subjektais, siekiant jų įnašo nustatant prioritetus ir sudarant partnerystę techninės pagalbos, visuomenės informavimo ir kitose srityse.

Šia strategija nesiekiama:

—	primesti vienašališkų problemos sprendimų. — Aišku, kad bet kurie siūlomi sprendimai bus galiausiai veiksmingi tik tuo atveju, jei juos laikys prioritetiniais ir svarbiais pati šalis. Komisija yra pasirengusi padėti sukurti tokias sąlygas;

—

siūlyti tokių INT vykdymo skatinimo metodų, kurie tinka visiems. — Reikės taikyti lankstų požiūrį ir atsižvelgti į skirtingus poreikius, išsivystymo lygį, narystę Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) ir pagrindines su INT susijusias problemas (padirbtų prekių gamybos, tranzito ar vartojimo šalis), su kuriomis susiduria aptariamosios šalys;

—

kopijuoti kitus INT vykdymo modelius ar kurti aljansus prieš tam tikras šalis. — Komisija yra pasirengusi ir nori pagerinti bendradarbiavimą bei kurti sinergiją su šalimis, kurioms kyla tie patys rūpesčiai ir kurios susiduria su panašiomis problemomis. Tačiau svarbu, kad ši strategija būtų sutelkta visų pirma į teigiamas ir konstruktyvias pastangas.

SIŪLOMI VEIKSMAI PROBLEMAI SPRĘSTI

1) Prioritetinių šalių nustatymas

Svarbu nustatyti nedidelį skaičių šalių, į kurias būtų nukreiptos Komisijos pastangos šioje strategijoje (plg. I priedo 4 skyrių). Kadangi INT vykdymui skirti žmogiškieji ir finansiniai ištekliai (4) yra riboti, nerealu tikėtis, kad mūsų veikla gali būti vienodai vykdoma visose ar daugumoje šalių, kuriose pasitaiko piratavimas ir padirbinėjimas. Todėl vertinimo, kokios yra problemiškiausios šalys ar regionai arba kuriose Bendrijos veiksmai yra reikalingiausi, mechanizmas bus esminė šios strategijos įgyvendinimo priemonė.

2002 m. pabaigoje Komisija atliko apžvalgą, siekdama įvertinti su INT pažeidimais ir vykdymu susijusią padėtį trečiosiose šalyse (5). Apžvalgos metu tiksliau įvardijus problemas, buvo nustatyta diagnozė, kuri Komisijai leido sukurti šią strategiją. Kartu apžvalga davė daug informacijos, kuri padėjo įvardyti tas šalis, kurioms turėtų būti skiriami prioritetai ir mūsų ribotų išteklių didžioji dalis.

Konkretūs veiksmai:

—

Sukurti mechanizmą, kuris reguliariai vykdytų tokias priemones kaip „Intelektinės nuosavybės teisių vykdymo trečiosiose šalyse apžvalga“, paremtas klausimynu, kuris būtų išplatinamas tokioms organizacijoms kaip Komisijos delegacijos, valstybių narių ambasados, teisių turėtojai ir jų asociacijos, Prekybos rūmai ir t. t. Atsakymai turi būti analizuojami, o rezultatai skelbiami visuomenei. Tokie rezultatai kartu su kitais patikimais Komisijos turimais informacijos šaltiniais (6) turėtų tapti pagrindu prioritetinių šalių sąrašo atnaujinimui kitam laikotarpiui.

2) Daugiašaliai/Dvišaliai susitarimai

Susitarime dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (TRIPS) (7) yra išsamus būtiniausių INT vykdymo normų nustatymui ir techniniam bendradarbiavimui skirtas skyrius. Jame taip pat numatyta struktūra, t. y. TRIPS taryba, atsakinga už to susitarimo nuostatų įgyvendinimo priežiūrą ir narių tarpusavio konsultavimąsi. Galiausiai, jame nustatytas ginčų prevencijos ir sprendimo mechanizmas. Dėl visų tų ypatybių TRIPS yra vienas iš tinkamiausių ir veiksmingiausių dokumentų problemoms, susijusioms su INT pažeidimais, spręsti.

Daugelyje Europos bendrijos sudarytų dvišalių susitarimų yra skyrius, skirtas IN. Tokiame skyriuje paprastai sakoma, jog būtina pasiekti labai aukštą IN apsaugos lygį (įskaitant jos vykdymą). Daugumoje susitarimų taip pat yra straipsnis, numatantis techninį bendradarbiavimą šioje srityje. Tokius straipsnius būtina atidžiai stebėti ir veiksmingai įgyvendinti, visų pirma „problemiškų“ šalių atžvilgiu.

Šių daugiašalių ir dvišalių susitarimų institucines struktūras (TRIPS tarybą, Asociacijų tarybas, Pasaulio intelektinės nuosavybės organizaciją, WIPO, ir t. t.) galima panaudoti teisės aktų leidybos ir vykdymo problemoms stebėti bei aptarti jau pačiame ankstyviausiame etape. Jose galima vesti organizuotą politinį dialogą, ir jos gali veikti kaip forumai, kurie teikia naujas iniciatyvas ar anksti įspėja apie atsirandančias problemas, kol dar nėra poreikio imtis griežtesnių priemonių.

Taip pat numatoma ateityje padidinti dvišalių ar dviejų regionų susitarimų straipsnių dėl vykdymo veiksmingumą ir aiškiai apibrėžti, ką ES laiko aukščiausiais tarptautiniais šios srities standartais ir kokių pastangų ji tikisi iš savo prekybos partnerių.

Konkretūs veiksmai:

—	ES tarsis su kitais prekybos partneriais dėl galimybės pradėti iniciatyvą TRIPS taryboje, pabrėždama, kad TRIPS reikalavimų įgyvendinimas nacionaliniuose įstatymuose pasirodė esąs nepakankamas kovai su piratavimu ir padirbinėjimu ir kad pačiame TRIPS susitarime yra keletas trūkumų.

—	Pavyzdžiui, ateityje TRIPS taryba galėtų apsvarstyti kai kuriuos veiksmus padėčiai taisyti, įskaitant įpareigojimą sukurti muitinės priemones, taikomas taip pat tranzitinėms ir eksportui skirtoms prekėms (8).

—	Užtikrinti nuolatines pastangas stebėti, kaip įstatymuose laikomasi TRIPS, visų pirma „prioritetinėse“ šalyse.

—

Dar kartą apsvarstyti dvišalių susitarimų INT skyriaus principus, įskaitant straipsnių dėl vykdymo išaiškinimą ir stiprinimą. Nors, kuriant taisykles kiekvienoms konkrečioms deryboms, svarbu atsižvelgti į padėtį ir mūsų partnerių gebėjimus, tokie dokumentai kaip naujoji ES direktyva, derinanti INT vykdymą Bendrijoje, taip pat naujasis muitinės Reglamentas dėl padirbtų ir piratinių prekių … gali būti svarbus idėjų šaltinis ir naudingas atskaitos taškas.

—

Sistemingiau kelti rūpimus klausimus šių dvišalių susitarimų sistemoje sukurtuose aukščiausio lygio vadovų susitikimuose, tarybose ir komitetuose. Kad Komisija galėtų užtikrinti veiksmingą savo atitinkamų organizacijų reakciją, svarbu, kad ji tiesiogiai arba per EB delegaciją arba per valstybių narių ambasadas atitinkamose šalyse gautų patikimą ir išsamią informaciją iš teisių turėtojų.

3) Politinis dialogas

Komisija savo prekybos partneriams turi aiškiai pasakyti, kad veiksminga IN apsauga bent TRIPS nustatytu lygiu yra absoliučiai būtina ir kad pirmasis žingsnis kovojant su piratavimu ir padirbinėjimu — tai pakankamas vykdymo lygis prie šaltinio, t. y. šalyse, kur tokios prekės yra gaminamos ir eksportuojamos. Komisija taip pat turi pabrėžti, kad veiksmingas vykdymas dažniausiai atitinka abiejų šalių interesus, nesvarbu, ar tai būtų dėl sveikatos, ar dėl pačių vartotojų priežasčių, ar, bendresne prasme, dėl šių šalių patrauklumo užsienio investuotojams. Palaikydama ryšius su įvairaus lygio valdžios institucijomis atitinkamose šalyse, Komisija privalo joms aiškiai pasakyti, kad ji pasirengusi joms padėti pakelti vykdymo lygį, bet kartu ji nesvyruos, kai reikės pasinaudoti turimomis priemonėmis tais atvejais, kai nepakankamas vykdymo lygis daro žalą jos teisių turėtojams.

Be to, Komisija vis intensyviau bendradarbiauja su šalimis, kurioms šios rūšies praktika daro didelį poveikį ir kurios yra taip pat susirūpinusios kaip ir Bendrija, pavyzdžiui, su Japonija. Dėl to bus intensyviau keičiamasi informacija ir netgi daugiau dalyvaujama bendrose iniciatyvose trečiosiose šalyse. Be to, tokios bendros iniciatyvos turėtų padėti racionaliau naudoti šalių, turinčių tas pačias problemas ir taikančias lygiagrečias iniciatyvas, išteklius.

Galiausiai, svarbų vaidmenį gali atlikti EB delegacijos „problemiškose“ šalyse, palaikydamos glaudžius ryšius su vietinėmis vykdomosiomis struktūromis, su tose šalyse veikiančiais Bendrijos teisių turėtojais ir su ES valstybių narių ir kitų atitinkamų šalių ambasadomis.

Konkretūs veiksmai:

—	Šūkis „gerinkite“ vykdymą turėtų būti kartojamas kuo dažniau ir kuo aukštesniu lygiu, Komisijai palaikant ryšius su atitinkamų šalių institucijomis, ir visuose atitinkamuose forumuose, visų pirma PPO ir PINO. Tai turi būti suvokiama kaip prioritetas.

—	Įsipareigojimą įtraukti INT vykdymą į politinį dialogą iliustruoja šios iniciatyvos:

—

2003 m. ES ir Japonijos vadovų susitikime Komisija ir Japonija susitarė gerinti dialogą keliose srityse, įskaitant INT. Buvo sukurta „Bendra ES-Japonijos INT vykdymo Azijoje iniciatyva“, kreipianti svarbiausią dėmesį tokiems elementams kaip i) atidus Azijos šalių pažangos šioje srityje stebėjimas; ii) techninės pagalbos programų ir atsakomybės koordinavimas; iii) ES ir Japonijos pastangų tobulinimas, didinant kovos su piratavimu ir padirbinėjimu suvokimą bei skatinant stiprinti INT vykdymą; iv) bendradarbiavimo kitose INT srityse galimybių tyrimas. Iniciatyva įgyvendinama pagal Metinį darbo planą, kuriame numatytos konkrečios veiklos rūšys.

—

Tarp kitų 2003 m. ES ir Kinijos vadovų susitikime spręstų klausimų Komisija ir Kinija susitarė bent kartą per metus organizuoti „ES ir Kinijos dialogą intelektinės nuosavybės klausimais“. Be kitų problemų diskusijose turėtų būti aptariamos pastangos kovoti su piratavimu ir padirbinėjimu, institucinės reformos, įvairios su vykdymu susijusios sritys, tokios kaip muitinės, policijos, administracinių ir teismo įstaigų INT vykdymas centriniu ir žemesniu lygiu, vartotojų ir teisių turėtojų problemos suvokimas. Pirmasis susitikimas įvyko 2004 m. spalio mėnesį.

—

Delegacijų prioritetinėse šalyse pareigūnams bus organizuojami bazinio parengimo kursai, kad jie galėtų suteikti būtiniausią informaciją subjektams, turintiems vykdymo problemų. Siekiama sukurti delegacijose dirbančių Komisijos pareigūnų ryšių tinklą ir užtikrinti glaudesnį bendrą delegacijų ir vyriausiosios būstinės darbą. Suderintas bendras darbas padės geriau rinkti informaciją, apibrėžti įvairioms šalims ir (arba) regionams skirtus tikslinius veiksmus.

4) Paskatos/Techninis bendradarbiavimas

Dauguma šalių, kuriose nepakankamai įgyvendinamos INT, aiškinasi išteklių trūkumu ir svarbesniais prioritetais nei IN teisių apsauga. IN teisių vykdymas — tai sudėtinga ir įvairialypė veikla. Tai įstatymų rengimas, teisėjų, policininkų, muitininkų ir kitų specialistų mokymas, žinybų ir operatyvinių grupių kūrimas, visuomenės supratimo didinimas ir t. t. Daugumą šių poreikių gali spręsti ir tam tikru mastu jau sprendžia Komisija techninio bendradarbiavimo programomis, bet reikia daryti dar daugiau ir veikti dar geriau.

Techninės pagalbos veiklai ES yra palanki, nes ji padeda mažinti skurdą ir prisideda prie bendro vystymosi proceso. Todėl svarbu parodyti, kad tinkamas INT įgyvendinimas gali prisidėti prie šio tikslo, nes siejasi su investicinėmis galimybėmis, technologijų ir pažangiosios patirties perdavimu, tradicinių žinių apsauga, sveikatos ir saugos standartų gerinimo ir t. t.

Būtina taikyti lanksčią metodiką, kurioje atsižvelgiama į įvarius pagalbą gaunančios šalies poreikius, išsivystymo lygį, narystę Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) ir pagrindines su INT susijusias problemas, su kuriomis susiduria šalis (žiūrint, ar tai padirbtų prekių gamybos, tranzito ar vartojimo šalis). Bet kuri bendradarbiavimo programa bus veiksminga tik tuo atveju, jei pagalbą gaunančioje šalyje ji bus laikoma prioritetine ir svarbia priemone.

Taip pat svarbu dalytis informacija ir užtikrinti būtiniausią sinergijos lygį tarp pagrindinių techninės pagalbos teikėjų, tokių kaip PINO, Pasaulio muitų organizacijos (PMO), valstybių narių ir trečiųjų šalių, tokių kaip Japonija, JAV ir kitos šalys.

Galiausiai, būtina pabrėžti šiuos sunkumus:

i)	Daugumoje atvejų techninio bendradarbiavimo „varomoji jėga“ — paklausa, t. y. reikia, kad gaunančioji šalis paprašytų. Svarbu, kad prašymo varomąja jėga taptų dialogas, kurio metu būtų aptariama pagalbos svarba ir nauda jos gavėjui.

ii)

Tai yra sprendimas, skirtas vidutinės ar ilgesnės trukmės laikotarpiui, duodantis nedaug tuoj pat pasiekiamų rezultatų. Tačiau ši strategija yra ilgalaikė: tinkamo INT vykdymo negalima pasiekti tik skubiais veiksmais, ypač mažiausiai išsivysčiusiose šalyse, kurios dar neįsipareigojusios laikytis TRIPS reikalavimų.

iii)	Programų įgyvendinimas yra susijęs su sudėtingu administraciniu procesu. Todėl tolesnis Komisijos tarnybų, atsakingų už įvairius INT vykdymo aspektus, ir trečiųjų šalių bendradarbiavimo koordinavimas yra esminė šios strategijos dalis.

Konkretūs veiksmai:

—	Užtikrinti, kad galimybė įtraukti intelektinę nuosavybę į techninės pagalbos, susijusios su prekyba, programas arba gauti specialias IN programas būtų suteikta bent šalims, kurios yra laikomos prioritetinėms.

—	Komisija ypač norėtų teikti techninę pagalbą Lotynų Amerikai, nes tai regionas, kuriame INT vykdymą tikrai galima pagerinti ir kuriame nėra jokios programos.

—

Yra nemaža programų, kurios taikomos INT. Kai kurios, pavyzdžiui, ESEAN šalims skirta I ir II ECAP (9) ar netgi neseniai sudaryta ES-Kinijos INT programa, yra konkrečiai skirtos pagalbai INT srityje. Kitos programos yra skirtos apskritai su prekyba susijusioms problemoms, bet į jų tikslus gali įeiti ir INT, tai — Kinijai skirtos programos PPO II (10) ir Mažų projektų programa (11), techninio bendradarbiavimo programos pagal Cotonou Susitarimą Afrikos, Karibų baseino ir Ramiojo vandenyno šalims (AKR) šalims; CARDS (12) programa Balkanų šalims. Komisija užtikrina, kad INT vykdymo komponentas tinkamai atsispindėtų šiose programose.

—	„Gamybos“ šalių atveju bet kurioje bendradarbiavimo programoje pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas ne įstatymų rengimo pagalbai, bet daugiau į vykdymą orientuotai strategijai, įskaitant mokymo programas teisėjams, policijai ir muitinėms.

—

Būtina nurodyti, kad ši praktika jau sėkmingai įgyvendinama konkrečiai muitinių srityje (DG TAXUD). Yra nemaža muitinių bendradarbiavimo susitarimų, kurie, inter alia, taikomi pagrindinei INT vykdymo priemonei (muitinės netikrų prekių kontrolei). Šie susitarimai su tokiomis šalimis kaip Indija ir Kinija (greitai bus sudarytas naujas susitarimas) duoda teigiamus rezultatus organizuojant mokymą ir perduodant šioms šalims mūsų patirtį ir metodus. Be to, jie rodo, kaip, remiantis TRIPS reikalavimais, galima toliau plėtoti veiklą (plg., importo kontrolės papildymą eksporto ir tranzitinių prekių kontrole). Tikėtina, kad panašus susitarimas bus sudarytas su Japonija dar 2004 m.

—	Keitimasis idėjomis ir informacija su kitais pagrindiniais techninio bendradarbiavimo dalyviais, tokiais kaip PINO, JAV, Japonija ir tam tikros ES valstybės narės, siekiant išvengti pastangų dubliavimo ir dalinantis geriausia praktika.

—

Gerinimas dialogo mechanizmų su: i) PMO (DG TAXUD koordinuojant), siekiant įvertinti jų techninės pagalbos suderinamumą su mūsų pozicijomis ir kaip ji papildo mūsų programas; ii) PINO ir kitais pagalbos teikėjais (Europos patentų tarnyba, ES prekių ženklų ir dizainų tarnyba ir t. t.), siekiant keistis informacija ir geriau koordinuoti strategijas.

—	Techninis bendradarbiavimas taip pat yra svarbus TRIPS susitarimo elementas (67 straipsnis) ir gerai „įsipaišo“ į Doha plėtros darbotvarkės tikslus. Šioje sistemoje jį galima laikyti į vykdymą orientuota iniciatyva.

5) Ginčų sprendimas/Sankcijos

Jokia taisyklė negali būti iš tikrųjų veiksminga be sankcijų. Šalys, kuriose sistemingai pažeidinėjamos INT ir kurių vyriausybės nesiima reikiamų priemonių problemoms spręsti, galėtų būti įvardijamos viešai. Kaip paskutinė priemonė turėtų būti svarstomas ginčų sprendimo mechanizmų, numatytų daugiašaliams ir dvišaliams susitarimams, taikymas.

Pradžios taškas galėtų būti galiojantis Prekybos kliūčių reglamento (PKR) mechanizmas (13). PKR yra teisės dokumentas, suteikiantis Bendrijos įmonėms ir pramonės šakoms teisę paduoti skundą, kuris įpareigoja Komisiją ištirti ir įvertinti, ar yra tarptautinės prekybos taisyklių pažeidimo, kuris daro prekybai neigiamą poveikį, įrodymų. Atlikus tokią procedūrą, problema sprendžiama arba bendru susitarimu, arba ginčų sprendimo tvarka.

PKR taikymo sritis yra plati, ji apima ne tik prekes, bet ir tam tikru mastu intelektinės nuosavybės teises bei paslaugas, kai su šiomis teisėmis susijusių taisyklių pažeidimas daro poveikį EB ir kurios nors trečiosios šalies tarpusavio prekybai.

Galima būtų svarstyti kitas galimybes, leidžiančias pasinaudoti su prekyba susijusiais mechanizmais. Pavyzdžiui, ES vis dažniau įtraukia panašius instrumentus į gausėjančius dvišalius susitarimus, kurie bus pradėti taikyti, kai nebus laikomasi būtinų aukštų (aukščiausių) IN apsaugos standartų.

Nepakankamas INT vykdymas dažniau priklauso nuo to, kaip kompetentingos institucijos de facto taiko (ar netaiko) taisykles, nei nuo to, kad nėra įstatymų ar įstatymai akivaizdžiai prieštarauja TRIPS reikalavimams. Tačiau kai tokie trūkumai tampa sistemiškais, galima pagrįstai taikyti ginčų sprendimo procesinius veiksmus.

Konkretūs veiksmai:

—	Priminti teisių turėtojams apie galimybę pasinaudoti PKR mechanizmu tais atvejais, kai yra įrodymų, jog yra pažeidžiamas TRIPS arba aukšti (aukščiausi) standartai, dėl kurių yra susitarta EB ir trečiųjų šalių dvišaliuose susitarimuose. Šis mechanizmas pradedamas taikyti pateikiant skundą.

—	Komisija yra pasirengusi aiškiai pagrįstais atvejais ex officio taikyti PPO ginčų sprendimo mechanizmą ir panašias ginčų sprendimo priemones, numatytas mūsų dvišaliuose susitarimuose, kai nesilaikoma abipusiškai pripažintų IN apsaugos standartų.

—	Svarstyti galimybes pasinaudoti kitais mechanizmais, mažinant INT pažeidimų lygį trečiose šalyse.

6) Viešojo ir privataus sektoriaus partnerysčių kūrimas

Yra daug įmonių ir asociacijų, kurios daugelį metų aktyviai kovoja su piratavimu ir padirbinėjimu. Jos yra ne tik neįkainojamas informacijos šaltinis, bet ir pagrindinis partneris, imantis problemos suvokimo didinimo iniciatyvų. Tokių įmonių ir asociacijų jau yra, ir jos aktyviai veikia, daugumoje problemiškų šalių.

Be šių siūlomų konkrečių veiksmų Komisijoje yra ir kitų iniciatyvų pavyzdžių, kaip kurti viešojo ir privataus sektoriaus partnerystes, kurios tiesiogiai arba netiesiogiai yra susijusios su INT vykdymu.

Vienas iš tokių projektų buvo Inovacijų perdavimo centrų, skirtų su technologijos perdavimu susijusioms įmonėms remti, kūrimas (14). Šiame projekte dalyvauja žmonės, turintys didelę patirtį INT srityje (licencijavime, IN teisių perdavime ir t. t.), ir tuos centrus būtų galima panaudoti informacijai apie vykdymo problemas trečiosiose šalyse rinkti. Pakol kas šis tinklas apima tik ES, bet manoma jį išplėsti į trečiąsias šalis. Yra vykdomas bandomasis projektas su viena įstaiga Čilėje.

Taip pat jau yra „INT pagalbos tarnyba“ (15), Komisijos remiamas projektas kūrybingumui ir inovacijoms remti. Pagalbos tarnybos tikslas — ne skundus nagrinėti, o teikti informaciją ES pramonei. Todėl ji gali patarti įmonėms, kurios susiduria su savo teisių pažeidinėjimais trečiosiose šalyse.

Galiausiai, Komisija jau seniai kviečia privačius operatorius į seminarus ir mokymo programas, kuriuose visų pirma kalbama apie INT vykdymą prie sienos.

Konkretūs veiksmai:

—	Remti vietinių IN tinklų, kuriuose dalyvauja įmonės, asociacijos ir prekybos rūmai, kūrimą. Ši praktika jau įgyvendinama tam tikrose pagrindinėse šalyse, ir ją aktyviai rems DG TRADE.

—	Gerinti bendradarbiavimą su įmonėmis ir asociacijomis, kurios aktyviai kovoja su piratavimu ir padirbinėjimu, keisdamosi inter alia informacija apie būsimas iniciatyvas ir užtikrindamos ekspertų iš Komisijos ir privačių struktūrų dalyvavimą renginiuose, kuriuos organizuoja kita šalis.

7) Problemos suvokimo didinimas/Rėmimasis savo pačių patirtimi

Teikti geresnę informaciją visuomenei — tai kitas labai svarbus Strategijos aspektas. Jį galima suskirstyti į šiuos komponentus:

Didinti naudotojų ir vartotojų problemos suvokimą trečiosiose šalyse. Tai turi būti daroma iš dviejų perspektyvų: a) didinti INT teikiamą naudą, skatinant kūrybingumą, investicijas, technologijų perdavimą, tradicijų apsaugą ir kokybę; b) informuoti apie INT pažeidimų keliamą pavojų visuomenės sveikatai, vartotojų apsaugai, visuomenės saugumui ir t. t.

ii)

Didinti teisių turėtojų problemos suvokimą. Taip pat iš dviejų perspektyvų: a) rizika, susijusi su prekyba tam tikrose trečiosiose šalyse, kur INT vykdymas yra neveiksmingas, ir būtiniausios atsargumo priemonės, kurių reikia imtis, pavyzdžiui, įregistruoti IN teisę tose šalyse (dažnai mažos ir vidutinės įmonės netgi nesikreipia apsaugos savo intelektinei nuosavybei trečiose šalyse, kur jos gamina arba parduoda savo prekes); b) būtinumas naudotis tokiose trečiosiose šalyse esamomis priemonėmis savo teisėms užtikrinti. Nuo 2000 m. šalys, PPO narės, (išskyrus mažiausiai išsivysčiusias šalis) tikriausiai jau yra įgyvendinusios būtiniausius IN apsaugos ir vykdymo standartus. Aišku, kad, prieš įgydami teisę teisėtai skųstis dėl tokios apsaugos ir vykdymo neveiksmingumo, pirmuosius žingsnius INT apsaugoti ir vykdyti turi padaryti patys teisių turėtojai ir kuo daugiau pasinaudoti esamais mechanizmais.

Konkretūs veiksmai:

—

Komisija neturi tiek išteklių, kad galėtų viena vykdyti plačias informacines kampanijas trečiosiose šalyse. Tačiau šią veiklą būtų galima įgyvendinti kai kuriomis pirmiau minėtomis priemonėmis: t. y. per dalyvavimą esamose techninio bendradarbiavimo programose ir per viešojo ir privataus sektoriaus partnerystes.

—

Komisijos tarnybos parėmė „Intelektinės nuosavybės teisių vykdymo vadovo“ parengimą. Šis vadovas yra pirmiausia skirtas padėti besivystančių ir mažiausiai išsivysčiusių šalių viešosios valdžios institucijoms sukurti sistemas ir procedūras veiksmingam INT vykdymui. Jame ypač daug dėmesio skiriama dažniausiai pasitaikantiems sunkumams, su kuriais susiduria tos šalys, vykdydamos INT, ir teikiami patarimai, kaip pasiekti veiksmingos ir ilgalaikės tokių teisių apsaugos. Vadove nurodomi naudingi ištekliai, kurie gali padėti sunkumus patiriančioms valdžios institucijoms ir teisių turėtojams.

—	Vadovas bus viešai prieinamas per Komisijos tinklalapyje.

8) Institucinis bendradarbiavimas

Siekdamos padidinti Komisijos vaidmenį, Komisijos tarnybos, atsakingos už įvairius INT vykdymo aspektus, pagerins savo veiklos koordinavimą ir bendradarbiavimą. Nesukuriant papildomo biurokratinio sluoksnio, būtina:

i)	toliau tobulinti keitimąsi informacija ir įvairių tarnybų, atsakingų už įvairius INT vykdymo aspektus, veiklos koordinavimą;

ii)	supaprastinti išorės subjektų (teisių turėtojų, trečiųjų šalių institucijų ir t. t.) nustatymą ir jų galimybes pasiekti tarnybą, kuri yra atsakinga už konkrečią jiems rūpimą problemą.

Konkretūs veiksmai:

—

Bus reguliariai organizuojami tarnybų susitikimai šios strategijos sistemoje įgyvendinamoms iniciatyvoms įvertinti ir gautiems rezultatams aptarti, taip pat pradėti naujas iniciatyvas. Be to, siekiant padidinti su INT vykdymu susijusią pagalbą atitinkamoms trečiosioms šalims, bus didinamas tarnybų, susijusių su techninės pagalbos problemomis, bendradarbiavimas.

—	Siekiant padėti trečiosioms šalims suprasti, kaip įvairios Komisijos tarnybos yra pasiskirsčiusios užduotimis:

—

bus sukurtas naujas Komisijos tinklalapis, kuriame bus pateikta: i) INT vykdymui skirti galiojantys teisės aktai; ii) vademecum vykdymo klausimais, įskaitant Komisijos tarnybas, teikiančias informaciją apie įvairių tipų IN teises ir jų įgyvendinimo aspektus, taip pat sąsajas su įvairiais kitų atitinkamų tarnybų tinklalapiais.

—	bus sukurtos išsamios sąsajos jau esamuose kiekvienos tarnybos, atsakingos už tam tikrus INT aspektus ar tam tikrus sektorius, tinklalapiuose.

—	Užtikrinti koordinavimą su kitomis Komisijos iniciatyvomis, susijusiomis su INT, tokiomis kaip Inovacijų perdavimo centrai ir INT pagalbos tarnyba, ir jų veiksmingą indėlį į šios strategijos tikslus, renkant informaciją iš privataus sektoriaus ir informaciją platinant jame.

(1) 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/48/EB randama internete:

http://europa.eu.int/eur-lex/pri/en/oj/dat/2004/l_195/l_19520040602en00160025.pdf

(2) 2003 m. liepos 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1383/2003 randamas internete:

http://europa.eu.int/comm/taxation_customs/customs/counterfeit_piracy/files/counterfeit_en.pdf

(3) Ši strategija nedaro tiesioginės papildomos įtakos Europos Komisijos biudžetui.

(4) Šiame dokumente nuorodos į intelektinės nuosavybės teises daromos plačiąja prasme, t. y. įskaitant ne tik autorių ir gretutines teises, bet ir prekių ženklus, patentus, dizainus, geografines nuorodas, neatskleistą informaciją ir t. t.

(5) Išsamius „Intelektinės nuosavybės teisių vykdymo trečiosiose šalyse apžvalgos“ rezultatus, susijusius su visomis šalimis, apie kurias buvo gauta pakankamai informacijos, įskaitant išsamią ataskaitą apie kiekvieną šalį, galima rasti adresu:

http://europa.eu.int/comm/trade/issues/sectoral/intell_property/survey_en.htm

(6) Vertingas informacijos apie padirbtų ir piratinių prekių, vežamų į Bendriją ar per ją, kilmę, maršrutus ir pobūdį šaltinis yra metinė trečiųjų šalių kilmės prekių, muitinės sulaikytų prie Bendrijos sienų, statistika. Ataskaitą skelbia DG TAXUD. 2003 m. skaičius galima rasti adresu:

http://europa.eu.int/comm/taxation_customs/customs/counterfeit_piracy/index_en.htm

(7) Susitarimas dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba, Pasaulio prekybos organizacijos steigimo susitarimo 1C priedas (TRIPS, Marakešas, 1994 m.).

(8) TRIPS susitarimo 51 straipsnis reikalauja, kad narės turėtų tik muitinės priemones, taikomas importuojamoms prekėms.

(9) Į EB-ASEAN INT programą įeina regioninis ir nacionalinis komponentas; ji apima visas INT sritis. Jos vertė – 5 milijonai eurų. Planuojami dar 2 milijonai eurų, atsižvelgiant į tai, kad į programą bus įrašytas Laosas, Kambodža ir Vietnamas. Projektas prasidėjo 2000 m. ir bus vykdomas penkerius metus.

(10) PPO II yra didžiausia su PPO susijusi paramos programa Kinijoje, kurios vertė – 15 milijonų eurų penkeriems metams; Kinija yra pareiškusi, kad šią sumą ji yra pasirengusi papildyti dar 30 %. Į programą bus pasiūlyta įrašyti skyrių dėl INT. Programos vykdymas turėtų prasidėti iki 2004 m. pabaigos.

(11) Projektas, skirtas mažoms iniciatyvoms remti Kinijoje. Projekto bendra vertė 9,6 milijono eurų, trukmė – penkeri metai, iniciatyvos vykdomos atsižvelgiant į paklausą, bet bus aktyviai skatinama įtraukti projektus, susijusius su INT.

(12) Vakarų Balkanų šalims skirtos Bendrijos pagalbos rekonstrukcijai, plėtrai ir stabilizavimui (CARDS) programos sistemoje projektas, vadinamas „Pramoninės ir intelektinės nuosavybės teisės“, buvo pradėtas vykdyti 2003 m. liepos mėnesį. Jo trukmė – 36 mėnesiai, vertė – 2,25 milijono eurų.

(13) 1994 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 3286/94, nustatantis Bendrijos procedūras bendros prekybos politikos srityje, siekiant užtikrinti tarptautinėmis prekybos taisyklėmis, ypač sudarytomis globojant Pasaulio prekybos organizacijai (PPO), suteiktų Bendrijos teisių įgyvendinimą

http://europa.eu.int/comm/trade/issues/respectrules/tbr/legis/adgreg06a.htm

(14) Šį projektą valdo DG ENTR. Smulkesnės informacijos žr.:

http://europa.eu.int/comm/enterprise/innovation/networks.htm#irc

(15) http://www.ipr-helpdesk.org

I PRIEDAS

PAGRINDINIAI FAKTAI

1) Kokia tai problema?

TRIPS sutartis pirmą kartą nustato vieną išsamų daugiašalį taisyklių rinkinį, kuris taikomas visų rūšių intelektinės nuosavybės teisėms. Jame taip pat yra išsamus skyrius, skirtas būtiniausiems INT vykdymo standartams, kuriuos turi priimti visos PPO narės.

Tačiau nepaisant to, kad dauguma PPO narių jau yra priėmusios teisės aktus, įgyvendinančius šiuos būtiniausius standartus (1), piratavimas ir klastojimas didėja kiekvienais metais. Pastaraisiais metais tokia veikla išsiplėtė iki pramoninio masto, nes jos vykdytojams ji teikia dideles pelno perspektyvas, o rizika dažnai būna labai menka.

Taigi, aiškiai nebepakanka EB pastangų vien tik stebėti bendro pobūdžio teisinės bazės kūrimą PPO šalyse narėse. Labai svarbu, kad EB vis daugiau dėmesio skirtų energingam ir veiksmingam teisės aktų įgyvendinimui.

Pastaraisiais metais Bendrijoje ir prie jos išorinių sienų buvo vykdomos kelios svarbios iniciatyvos. Jau 1994 m. EB priėmė vadinamąjį Muitinių reglamentą (3295/94, leidžiantį suklastotų prekių kontrolę pasienyje. Vėliau 1998 m. Komisija išleido Žaliąją knygą dėl kovos su klastojimu ir piratavimu bendrojoje rinkoje. Remdamasi atsaku į Žaliąją knygą, Komisija 2000 m. lapkričio 30 d. pateikė veiksmų planą. Šis veiksmų planas jau materializuojasi įvairiomis formomis, būtent: direktyva, derinančia intelektinės nuosavybės teisių vykdymą Bendrijoje, reglamentu, tobulinančiu muitinių kovos su suklastotomis ir piratinėmis prekėmis veiksmų mechanizmus, nustatytus ankstesniajame Muitinių reglamente, Europolo galių išplėtimu piratavimo ir klastojimo srityje ir duomenų apie klastotes ir piratavimą rinkimo, analizavimo ir lyginimo metodikos tyrimu (2). Be to, Europos vadovų tarybos 2003 m. pavasario susitikime (3) paskelbtose ES pirmininkaujančios valstybės išvadose labai raginama stiprinti kovą su piratavimu ir klastojimu. Dėl to Komisija (DG JAI) 2004 m. ketina pradėti teisėkūros iniciatyvą, pateikdama Tarybos pagrindų sprendimo pasiūlymą dėl nacionalinių klastojimo ir piratavimo įstatymų ir bausmių už klastojimą bei piratavimą suderinimo.

Tačiau padėtis už Bendrijos ribų yra kitokia. Vidaus dokumentais, kuriais Bendrijos teisių turėtojai remiasi, jei jų teisės yra pažeidžiamos Bendrijoje arba jei į ES įvežamos suklastotos prekės, negalima pasinaudoti, kai tokie pažeidimai įvyksta trečiosiose šalyse, ir tokios prekės vartojamos tos šalies viduje arba eksportuojamos į kitas trečiąsias šalis. Nors tokie pažeidimai vyksta už Bendrijos ribų, jie daro tiesioginį poveikį Bendrijos teisių turėtojams.

2) Kodėl ir kiek tai svarbu? Kam?

a) Europos bendrija

INT pažeidimai, apie kuriuos liudija vis didesnis piratinių ir suklastotų prekių skaičius rinkoje, turi labai neigiamą įtaką įvairiose srityse. Bendrijos rinkai, kuri tradiciškai daug investuoja į apsaugotos intelektinės nuosavybės prekes ir paslaugas ir iš to gauna nemažai pridėtinės vertės, prastas IN vykdymas daro ypač didelį poveikį net tais atvejais, kai INT prastai vykdomos trečiosiose šalyse, ar net jeigu piratinės ir suklastotos prekės nėra skirtos Bendrijos rinkai. Štai kai kurios neigiamos IN pažeidimų pasekmės:

Ekonominės ir socialinės pasekmės: Teisių turėtojai negauna įplaukų iš savo investicijų į mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą, rinkodarą, kūrybines pastangas, kokybės kontrolę ir t. t. Jie daro neigiamą įtaką rinkos daliai, pardavimų apimčiai, reputacijai, užimtumui ir galiausiai tam tikroms IN pagrindu vykdomoms veiklos rūšims bei įmonėms. Labai dideli INT pažeidimai taip pat atbaido užsienio investicijas ir technologijų perdavimą.

Sveikatos ir vartotojų apsauga: Piratines ir suklastotas prekes paprastai gamina anoniminiai subjektai, kurie nekreipia jokio dėmesio į sveikatos, saugos ir kokybės reikalavimus ir, pardavę prekę, neteikia jokių aptarnavimo paslaugų, garantijų, naudojimo instrukcijų ir t. t. Šią problemą rodo tai, kad vis daugiau sulaikoma suklastotų vaistų, maisto (net į butelius supilstyto vandens), automobilių ir lėktuvų dalių, elektros prietaisų ir žaislų.

Viešoji tvarka ir saugumas: Pastaraisiais metais vis didesnį susirūpinimą kelia tai, kad didelio masto neteisėtoje tarptautinėje suklastotų ir piratinių prekių prekyboje dalyvauja nusikalstami susivienijimai, o kartais net teroristinės grupės. Tai paaiškinama ypač dideliu iš tokios veiklos gaunamu pelnu ir mažesne rizika (4) palyginti su kitomis pelningomis nusikalstamomis veikomis. Dėl problemos masto ir didžiulių su tokia veikla susijusių pinigų kova su piratavimu yra tokia pat sudėtinga kaip ir kova su narkotikų prekyba ar pinigų plovimu. Europolas, Interpolas ir kitos policijos pajėgos yra įsteigusios specialius kovos su piratavimu skyrius.

Fiskalinės pasekmės: Kadangi tokia praktika yra neteisėta, slapta ir vykdoma mažesnėmis kainomis, valstybė dėl jos dažnai negauna mokesčių įplaukų (PVM, pajamų mokesčių, muitų). Šis klausimas ypač jautrus tose šalyse, kur valstybė griežtai kontroliuoja tam tikrus ekonomikos sektorius, tokius kaip tabako, alkoholinių gėrimų, degalų ir t. t.

b) Trečiosios šalys

Kodėl tai turėtų rūpėti trečiosioms šalims, turinčioms menkas tradicijas INT srityje, nedidelį skaičių teisių turėtojų, o kartais ir didelę pramonės bei prekybos dalį, kuri gauna naudos iš tokių pažeidimų?

Atsakymas į šį klausimą nelabai skiriasi nuo to, kas pasakyta apie Bendriją (žr. aukščiau). IN pažeidimų pasekmės vartotojų ir sveikatos apsaugos, organizuoto nusikalstamumo ir mokesčių įplaukų praradimo srityse yra gana akivaizdžios ir tiesiogiai jaučiamos ir Bendrijoje, ir trečiosiose šalyse, kur tokių pažeidimų daugiausia. Taigi, šios šalys yra (ir turėtų būti) tiesiogiai suinteresuotos kovoti su piratavimu ir klastojimu.

Tačiau dėl pirmojo punkto (ekonominių ir socialinių pasekmių) kai kas sako, kad Bendrijos įmonėms priklausančių IN teisių apsaugos vykdymas trečiosioms šalims neatneš jokios tiesioginės naudos. Atrodo priešingai: jos tik naudoja savo išteklius užsienio subjektų investicijoms apsaugoti (argumentas, kurį dažnai iškelia kai kurios šalys). Tokiam samprotavimui paneigti EB turi įtikinti, kad veiksmingas IN teisių vykdymas (net jeigu jos priklauso trečiosioms šalims) yra esminė priemonė užsienio investicijoms pritraukti, technologijų ir pažangiosios patirties perdavimui užtikrinti, vietiniams besivystančių ir mažiausiai išsivysčiusių šalių teisių turėtojams, kurie nukenčia dėl jų intelektinės nuosavybės pasisavinimo, apginti (5). Tai klausimas, susijęs su geru valdymu ir tarptautiniu patikimumu, jau nekalbant apie būtinumą laikytis PPO ir kitų tarptautinių bei dvišalių įsipareigojimų. Per vidutinės ir ilgesnės trukmės laikotarpį tai paskatins vietinių autorių, išradėjų ir investuotojų veiklą ir prisidės prie šių šalių plėtros.

Nepakankamas intelektinės nuosavybės teisių vertės suvokimas prisideda prie jų neveiksmingo vykdymo. Norint sustiprinti šį intelektinės nuosavybės teisių sistemos aspektą, būtų naudinga, kad kai kurios (greitai) besivystančios šalys nustatytų intelektinės nuosavybės teisėmis pagrįstų pramonės šakų vertę (6). Tokiu būdu būtų galima geriau suvokti intelektinės nuosavybės teisių reikšmę šalies ekonominei aplinkai, taip pat ekonominiam, socialiniam ir kultūriniam augimui bei plėtrai.

Tačiau pastaruoju metu jau yra pavyzdžių, kai atsiradusi šalyje konkurencinga ir vis pažangesnė ekonomika akivaizdžiai iškelia poreikį veiksmingai saugoti IN nuo pažeidimų šalies viduje ir jos išorėje.

Kai kuriose labiausiai „problemiškose“ šalyse, valdžia, atrodo, visiškai gerai suvokia INT reikšmę šalies vystymuisi, o šalies teisių turėtojai lygiai taip pat griežtai kaip ir užsienio teisių turėtojai reikalauja vykdyti INT. Problema ta, kad piratinė ir klastočių pramonė sudaro svarbų jų ekonomikos elementą. Todėl aišku, kad yra platesni interesai, su kuriais kovoti negalima vien tik IN požiūriu. Tik visapusiška politika, kurią vykdo valdžios institucijos nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygiu, gali padėti rasti sprendimą.

3) Kurios IN teisės yra pažeidžiamos ir kurie sektoriai nukenčia labiausiai?

Dauguma jų. Viena iš dažniausiai pasitaikančių klaidų yra manymas, kad piratavimas ir klastojimas turi įtakos iš esmės tik kai kurioms prabangos, sporto ir darbužių firminėms prekėms, muzikos ir programinės įrangos kompaktinėms plokštelėms bei DVD ir nedaug kam kitam. Tikrovėje faktiškai gana dideliu mastu pažeidinėjama bet kuri intelektinė nuosavybė, o suklastotų produktų įvairovė yra didžiulė, nuo dribsnių dėžučių iki augalų ir sėklų, nuo lėktuvų atsarginių dalių iki akinių nuo saulės, nuo cigarečių iki vaistų, nuo AA baterijų iki ištisų degalinių. Dideli programinės įrangos gamintojai gali nukentėti lygiai taip pat kaip ir maži tam tikrų arbatos rūšių gamintojai. Komisijos muitinės tarnybų paskelbta sulaikytų trečiųjų šalių kilmės piratinių ir suklastotų prekių skaičiaus bei pobūdžio metinė statistika teikia išsamią ir patikimą informaciją apie problemos mastą ir jos didėjimą (7).

Komisija mano, kad didžioji dauguma problemų yra bendros visiems įvairių intelektinės nuosavybės teisių turėtojams, ir todėl jos veiksmingiausiai gali būti sprendžiamos taikant integruotą strategiją. Šiuo metu siūloma strategija siekia tobulinti teisių vykdymą ir kovą su visokių rūšių IN (autorių teisių, prekių ženklų, geografinių nuorodų, patentų, dizainų ir t. t.) pažeidimais.

4) Kaip apibrėžti „prioritetines“ šalis?

INT vykdymo požiūriu labiausiai problemiškas šalis galima apibrėžti, remiantis keliais skirtingais kriterijais (8). Jas galima skirstyti į šis grupes: a) piratinių ir suklastotų prekių gamybos šalys; b) tranzito šalys, ir c) paskirties šalys. Kiekvienai šių šalių grupei taikomos skirtingos kovos su piratavimu ir klastojimu priemonės.

a) Gamybos šalys

Tai šalys, kuriose piratinių ir suklastotų prekių gamyba vietiniam vartojimui ir eksportui siekia susirūpinimą keliantį mastą. Skaitmeninio piratavimo per internetą atveju INT pažeidimų kilmę ypač sunku nustatyti.

Tokiose šalyse ypač svarbu gerinti kovos veiksmingumą ir policijos, teismų, muitinių ir apskritai administracinių institucijų bendradarbiavimą. Taip pat labai svarbu užtikrinti, kad teisinė bazė numatytų atgrasančias bausmes.

b) Tranzito šalys

Norint turėti išsamų vaizdą, reikia skirti dėmesį ne vien tik šalims, kuriose pažeidžiamos INT, vykdant masinę suklastotų prekių gamybą, bet ir šalims, kurios dažnai veikia kaip platinimo centrai. Į šią kategoriją įeina šalys, kurios atrodo lyg būtų pagrindinės Bendrijoje sulaikytų suklastotų prekių kilmės šalys, tačiau taip atrodo dažniausiai dėl to, kad per jas eina suklastotų prekių tranzitinis srautas, o ne dėl to, kad jose būtų gaminamos tokios prekės. Tačiau didžiuliai iš tokių šalių įvežami prekių kiekiai rodo, kad jose nepakankamai gerai yra vykdomos teisės, bent jau pasienio kontrolės lygiu. Organizuoto nusikalstamumo tinklai pasinaudoja tokiomis silpnybėmis ir suranda kitus prekybos kelius, paslėpdami tikrąją prekių kilmę.

Veiksmingesnių priemonių taikymas prie sienos ir veiksmingesnis muitinių darbas tikrinant tranzitines prekes, turėtų padėti žymiai sumažinti neteisėtos prekybos apimtį.

c) Paskirties šalys

Taip pat svarbu bet kurioje strategijoje, siekiančioje sumažinti INT pažeidimus, nepamiršti šalių, kurios yra pagrindinės suklastotų prekių eksporto galutinės paskirties šalys arba tiesiog tokių produktų rinkos.

Beveik visose šalyse yra parduodama daug suklastotų prekių. Nustatyti šalis, kurios yra pagrindinės piratinių prekių rinkos, sunku, nes tai labai plačiai paplitusi problema, nors ir dėl skirtingų (kartais prieštaringų) priežasčių: todėl, kad jos per daug neturtingos, kad galėtų pirkti apsaugotos IN prekes; todėl, kad tokia praktika yra priimta arba bent jau nesmerkiama; todėl, kad jos gamina jas didžiuliais kiekiais; todėl, kad kartais neįmanoma atskirti tikros prekės nuo suklastotos, arba todėl, kad suklastotos prekės yra pigesnės. Dėl to būtina sutelkti išteklius pagrindinėse teisėtų Bendrijos teisių turėtojų, labiausiai nukenčiančių nuo INT pažeidimų, rinkose.

Norint sėkmingai kovoti su piratinių ir suklastotų prekių vartojimu, būtina didinti visuomenės supratimą apie neigiamus tokios praktikos padarinius ir riziką. Taip pat reikia, kad muitinės veiksmingiau kontroliuotų įvežamas prekes, o policija ir teismai veiksmingiau reaguotų į tinklus ir asmenis, kurie dalyvauja didelio masto prekyboje tokiomis prekėmis.

5) Kokia padėtis Bendrijoje?

Apskritai, pripažinta, kad Bendrijos ir jos valstybių narių INT apsaugos ir vykdymo standartai yra labai aukšti, kaip rodo acquis ir ypač pastarojo meto pastangos, aprašytos 1 punkte. Praktinio darbo srityje tokios ataskaitos kaip DG TAXUD (9) kasmet skelbiama ataskaita aiškiai rodo, kokius rezultatus yra pasiekusios kiekvienos valstybės narės institucijos, sulaikant suklastotas prekes prie sienos.

Tačiau INT vykdymo lygis įvairiose Bendrijos valstybėse narėse yra skirtingas. Kai kurioms valstybėms narėms dar reikia pasistengti, kad pagerintų esamą padėtį ir sumažintų dar išlikusią piratinių ir suklastotų prekių gamybą bei pardavimą. Naujoji direktyva, derinanti intelektinės nuosavybės teisių vykdymą Bendrijoje, padės pagerinti šią padėtį.

6) Kas yra pagrindiniai INT vykdymo dalyviai Komisijoje?

Įvairių Komisijos generalinių direktoratų (GD) kompetencijai priklauso skirtingi INT vykdymo aspektai. Trumpai apibendrinant:

—	Prekybos generaliniam direktoratui priklauso šios problemos išorinės (daugiašalės ir dvišalės) dimensijos, t. y. INT vykdymas trečiosiose šalyse. Jis taip pat atstovauja Europos bendrijai Pasaulinėje prekybos organizacijoje, visų pirma, TRIPS taryboje.

—	Vidaus rinkos GD (MARKT) yra atsakingas už ES intelektinės ir pramoninės nuosavybės politiką ir teisės aktus ir atstovauja Europos bendrijai bei veda derybas jos vardu įvairiuose PINO komitetuose. DG MARKT yra pirmiau minėtos Vykdymo direktyvos autorius.

—	Žemės ūkio GD (AGRI) atsakingas už vidaus ir išorės ES politiką ir ES teisės aktus dėl geografinių nuorodų žemės ūkyje ir veda šiais klausimais derybas.

—	Mokesčių ir Muitų sąjungos GD (TAXUD) reguliuoja INT vykdymą prie Bendrijos išorinių sienų. DG TAXUD parengė pirmiau minėtą Muitinių reglamento projektą.

—	Teisingumo ir vidaus reikalų GD (JAI) dalijasi reguliavimo atsakomybe su kitomis institucijomis, kai INT vykdymas yra susijęs su teisėsauga Bendrijoje ir už jos ribų. Už konkrečias tos pačios srities „lauko“ operacijas yra atsakinga Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF).

—

Vystymo GD (DEV) ir Išorinių santykių GD (RELEX) iš centro ir per ES delegacijas trečiosiose šalyse koordinuoja Bendrijos pagalbą besivystančioms ir mažiausiai išsivysčiusioms šalims, taip pat pagalbą prekybos srityje, tuo tarpu Europos pagalbos bendradarbiavimo tarnyba (AIDCO) vadovauja visoms techninės pagalbos programoms.

—	Galiausiai, pagrindinis partneris yra Verslo GD (ENTR); jis vadovauja IPR Help Desk (10) ir turi artimus ryšius su pramone (t. y. labai dideliu IN teisių turėtojų skaičiumi).

Komisijos generaliniai direktoratai yra labai svarbi šios Strategijos veiksmingumo grandis. DG TRADE ir kiti su išorine atsakomybe susijusių pareigų turintys generaliniai direktoratai vaidina svarbų ir griežtai apibrėžtą vaidmenį, gerinant INT vykdymą trečiosiose šalyse. Tačiau dauguma „operatyvinių“ pareigų kovojant su piratavimu ir klastojimu priklauso valstybėms narėms ir kitiems generaliniams direktoratams. Akivaizdžiausius ir (arba) tiesiogiai matomus rezultatus šioje kovoje visuomet pasiekia muitinės, policija, nacionaliniai teismai, įstatymų ir procedūrų derinimas bei informacijos keitimosi mechanizmai Bendrijos lygiu. Šiose (daugiausia vidaus) srityse DG TRADE indėlis gali būti tik gana ribotas. Tačiau, vykdant INT trečiosiose šalyse, padėtis visai kitokia. Šiuo atveju DG TRADE ir Komisijos tarnybos, turinčios šiais klausimais išorinių pareigų, bendradarbiaudamos su EB delegacijomis trečiosiose šalyse, gali suvaidinti pagrindinį vaidmenį, siekiant įgyvendinti šioje Strategijoje nubrėžtus uždavinius.

(1) Mažiausiai išsivysčiusios šalys privalo pritaikyti savo įstatymus prie TRIPS reikalavimų ne vėliau kaip iki 2006 m.

(2) Dokumento kopiją galima gauti, atsiuntus prašymą adresu MARKT-E4@cec.eu.int

(3) Europos vadovų tarybos 2003 m. pavasario susitikimas: Pirmininkaujančios valstybės narės išvados:

„37.

Europos vadovų taryba ragina Komisiją ir valstybes nares gerinti naudojimąsi intelektinės nuosavybės teisėmis, toliau plėtojant priemones, skirtas kovai su klastojimu ir piratavimu, dėl kurio stabdoma skaitmeninių prekių ir paslaugų rinkos plėtra; apsaugoti kompiuterizuotai įgyvendinamų išradimų patentus…“

(4) Daugelyje šalių kitos labai pelningos nusikalstamos veikos, pavyzdžiui narkotikų prekyba, yra susijusios su didele rizika (net mirties bausme); su jomis kovojama, pasitelkiant didelius išteklius, tuo tarpu suklastotų prekių prekyba laikoma santykinai nežalinga praktika.

(5) Cf. tam tikrų ryžių vyno firminių rūšių klastotes Kinijoje arba gerai žinomo vietinio žuvų padažo klastotes Vietname.

(6) 2003 m. Komisijos tarnybos paskelbė studiją, pavadintą Autorių teisių ekonominė reikšmė

(http://www.europa.eu.int/comm/internal_market/en/intprop/index.htm).

Tokius dokumentus autorių teisėmis pagrįstoms pramonės šakoms rengia ir kai kurios šalys, pavyzdžiui JAV ir Suomija („Autorių teisėmis pagrįstos pramonės šakos JAV ekonomikoje – Stephen E. Siwek ir Gale Mosteller, parengta Tarptautiniam intelektinės nuosavybės aljansui, ir Autorių teisėmis pagrįstų pramonės šakų ekonominė reikšmė Suomijoje, Suomijos autorių teisių draugija“).

(7) http://europa.eu.int/comm/taxation_customs/customs/counterfeit_piracy/index_en.htm

(8) „Prioritetines šalis“ galima nustatyti, remiantis šiais kriterijais:

—	Informacija apie INT pažeidimus, gauta iš Bendrijos teisių turėtojų ir kitų šaltinių (Delegacijų ir t. t.).

—	Duomenimis apie muitinių sulaikytas suklastotas prekes prie Bendrijos sienų.

—	Šalių svarba dėl jų prekybos su Bendrija faktinės ar galimos apimties. Šalies priskyrimas vienai ar kitai kategorijai rodo, kiek svarbi yra padėtis toje šalyje Bendrijos požiūriu. Šalys, su kuriomis prekyba nėra labai svarbi, nelaikomos prioritetinėmis šalimis.

Bet kuriuo atveju padėtis šioje srityje nuolat keičiasi, ir todėl reikia ją nuolat stebėti ir gauti apie ją naujausią informaciją.

(9) http://europa.eu.int/comm/taxation_customs/customs/counterfeit_piracy/index_en.htm

(10) http://www.ipr-helpdesk.org/index.htm

26.5.2005

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 129/17

Pranešimas apie antidempingo priemonių, taikomų silicio karbido, kurio kilmės šalys yra Kinijos Liaudies Respublika, Rusijos Federacija ir Ukraina, importui, galiojimo pabaigos peržiūros inicijavimą ir apie dalinę tarpinę antidempingo priemonių, taikomų silicio karbido, kurio kilmės šalis yra Rusijos Federacija, importui, peržiūrą

(2005/C 129/04)

Paskelbus pranešimą apie artėjančią antidempingo priemonių, taikomų silicio karbido, kurio kilmės šalys yra Kinijos Liaudies Respublika, Rusijos Federacija ir Ukraina („atitinkamos šalys“), importui, galiojimo pabaigą (1), Komisija gavo prašymą atlikti šių priemonių peržiūrą pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 384/96 („pagrindinis reglamentas“) 11 straipsnio 2 dalį (2). Be to, Komisija gavo prašymą atlikti dalinę tarpinę galiojančių priemonių, taikomų silicio karbido, kurio kilmės šalis yra Rusijos Federacija, importui, peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį.

1. Prašymas atlikti peržiūrą

Prašymą 2005 m. vasario 24 d. pateikė Europos chemijos pramonės taryba (CEFIC) (toliau — pareiškėjas) gamintojų, kurių pagaminama produkcija sudaro 100 % visos Bendrijoje pagaminamos silicio karbido produkcijos, vardu.

2. Prekė

Nagrinėjama prekė yra silicio karbidas, kurio kilmės šalys yra Kinijos Liaudies Respublika, Rusijos Federacija ir Ukraina („svarstoma prekė“), klasifikuojamas šiuo metu KN kodu 2849 20 00. Šis KN kodas pateikiamas tik dėl informacijos.

3. Galiojančios priemonės

Šiuo metu galiojančios priemonės yra Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1100/2000 nustatyti galutiniai antidempingo muitai (3).

4. Peržiūros pagrindas

4.1. Priemonių galiojimo pabaigos peržiūros pagrindas

Prašymas grindžiamas tuo, kad, pasibaigus priemonių galiojimui, dempingas tęstųsi arba pasikartotų, ir Bendrijos pramonei būtų daroma žala.

(a) Rusijos Federacija ir Ukraina

Teiginys, kad importas iš Rusijos Federacijos dempingo pagrindais tęstųsi, grindžiamas normaliosios vertės, nustatytos remiantis vidaus kainomis, palyginimu su svarstomos prekės eksporto kainomis, kuriomis ji parduodama eksportui į Bendriją.

Remdamasis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalimi, pareiškėjas nustatė prekės iš Ukrainos normaliąją vertę pagal šio pranešimo 5.1 straipsnio dalies d punkte minimos atitinkamos rinkos ekonomikos šalies kainą. Teiginys, kad importas iš Ukrainos dempingo pagrindais tęstųsi, grindžiamas prieš tai pateiktame sakinyje nurodytos normaliosios vertės palyginimu su svarstomos prekės eksporto kainomis, kuriomis ji parduodama eksportui į Bendriją.

Atsižvelgiant į tai, Rusijos Federacijai ir Ukrainai apskaičiuotas dempingo skirtumas yra didelis.

Pareiškėjas pateikė įrodymų apie tai, kad svarstoma prekė ir toliau dideliais kiekiais importuojama iš Rusijos Federacijos bei Ukrainos .

Taip pat tvirtinama, kad, be kitų pasekmių, importuojamos prekės kiekis ir kainos nesiliovė daryti neigiamą poveikį Bendrijos pramonės prekių kainoms, ir tai iš esmės paveikė Bendrijos pramonės bendrus veiklos rezultatus, finansinę padėtį bei užimtumą.

Be to, pareiškėjas daro prielaidą, kad žalą darantis dempingas tęsis. Dėl to pareiškėjas pateikia įrodymų, kad, jeigu būtų leista nustoti taikyti priemones, dabartinis svarstomos prekės importo lygis greičiausiai padidėtų, kadangi Rusijos Federacijoje ir Ukrainoje yra nepanaudotų pajėgumų.

Be to, pareiškėjas teigia, kad iš esmės žalingą poveikį iš dalies panaikina galiojančios priemonės, o dėl bet kokio didelio importo dempingo kainomis kiekio iš Rusijos Federacijos ir Ukrainos Bendrijos pramonė vėl patirs žalą, jeigu būtų leista nebetaikyti priemonių.

(b) Kinijos Liaudies Respublika

Pareiškėjas daro prielaidą, kad importuojant svarstomą prekę iš Kinijos Liaudies Respublikos, dempingas kartosis. Remdamasis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalimi, pareiškėjas nustatė Kinijos Liaudies Respublikos prekės normaliąją vertę pagal šio pranešimo 5.1 straipsnio dalies d punkte minimą atitinkamos rinkos ekonomikos šalies kainą. Teiginys, kad importas iš Kinijos Liaudies Respublikos dempingo pagrindais tęstųsi, grindžiamas prieš tai pateiktame sakinyje nurodytos normaliosios vertės palyginimu su svarstomos prekės eksporto kainomis, kuriomis ji parduodama eksportui į trečiąsias šalis, pavyzdžiui, Japoniją ir JAV.

Atsižvelgiant į tai, Kinijos Liaudies Respublikai apskaičiuotas dempingo skirtumas yra didelis.

Be to, pareiškėjas daro prielaidą, kad žalą darantis dempingas tęsis. Tai patvirtindamas pareiškėjas pateikia įrodymų, kad tuo atveju, jei būtų leista nustoti taikyti priemones, dėl nepanaudotų pajėgumų ir naujų investicijų į gamybos pajėgumus Kinijos Liaudies Respublikoje dabartinis svarstomos prekės importo lygis gali didėti.

Be to, pareiškėjas teigia, kad iš esmės žalingą poveikį, sukeliamą importuojant silicio karbidą, kurio kilmės šalis yra Kinijos Liaudies Respublika, panaikina galiojančios priemonės, o dėl bet kokio didelio importo dempingo kainomis iš Kinijos Liaudies Respublikos Bendrijos pramonė vėl patirs žalą, jeigu būtų leista nebetaikyti priemonių.

4.2. Dalinės tarpinės peržiūros pagrindas

Pareiškėjas teigia, kad silicio karbido, kurio kilmės šalis yra Rusijos Federacija, importui dabar taikoma priemonė, t.y. įsipareigojimai importuoti tam tikrą nustatytą kiekį, yra netinkama, kadangi ja dempingo daroma žala nepašalinama, ir todėl turi būti peržiūrėta.

5. Procedūra

Komisija po konsultacijų su patariamuoju komitetu nustatė esant pakankamai įrodymų, pateisinančių priemonių galiojimo pabaigos ir dalinės tarpinės peržiūros inicijavimą, ir dėl to ji pradeda peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 ir 3 dalis.

5.1. Dempingo ir žalos tikimybės bei tinkamos priemonės, taikomos importui iš Rusijos Federacijos, formos nustatymo procedūra

Priemonių galiojimo pabaigos peržiūroje bus nustatoma, ar, nustojus taikyti priemones, ir toliau dempingas bei žala tęsis arba vėl pasikartos, ar tokios tikimybės nėra. Dalinėje tarpinėje peržiūroje bus nagrinėjamas dabartinių priemonių, taikomų svarstomos prekės importui iš Rusijos Federacijos, formos tinkamumas, ir ar būtina priemonių formą keisti.

(a) Atranka

Atsižvelgdama į didelį šiame tyrime dalyvaujančių šalių skaičių, Komisija, remdamasi pagrindinio reglamento 17 straipsniu, gali nuspręsti taikyti atranką.

(i) Kinijos Liaudies Respublikos eksportuotojų ir (arba) gamintojų atranka

Siekiant suteikti Komisijai galimybę nuspręsti, ar atranka yra būtina, o jei būtina, atrinkti pavyzdį, visų eksportuotojų, gamintojų arba jų vardu veikiančių atstovų prašoma per 6 straipsnio dalies b punkto i papunktyje nustatytą terminą pranešti apie save Komisijai ir pateikti apie savo įmonę ar įmones šio pranešimo 7 straipsnio dalyje nustatyta forma šią informaciją:

—	pavadinimas, adresas, el. pašto adresas, telefono, fakso ir (arba) telekso numeriai ir kontaktinis asmuo,

—	apyvarta vietos valiuta ir svarstomos prekės, parduotos eksportui į Bendriją nuo 2004 m. balandžio 1 d. iki 2005 m. kovo 31 d., kiekis tonomis,

—	apyvarta vietos valiuta ir svarstomos prekės, parduotos į kitas trečiąsias šalis nuo 2004 m. balandžio 1 d. iki 2005 m. kovo 31 d., kiekis tonomis,

—	tiksli įmonės veikla, susijusi su atitinkamos prekės gamyba ir atitinkamos prekės gamybos kiekis tonomis, gamybos pajėgumai ir investicijos į gamybos pajėgumus nuo 2004 m. balandžio 1 d. iki 2005 m. kovo 31 d.,

—	visų susijusių įmonių, gaminančių ir (arba) parduodančių svarstomą prekę (eksportui ir (arba) vidaus rinkai), pavadinimai ir tiksli veikla (4),

—	visa kita svarbi informacija, kuri padėtų Komisijai atlikti atranką,

—	nuoroda apie tai, ar įmonė (įmonės) sutinka dalyvauti atrankoje, nes tai reiškia, kad jos privalės atsakyti į klausimyno klausimus ir leisti vykdyti tyrimą vietoje.

Siekdama gauti informacijos, kuri, jos nuomone, yra reikalinga atrenkant eksportuotojų ir (arba) gamintojų pavyzdžius, Komisija papildomai kreipsis į eksportuojančios šalies valdžios institucijas ir visas žinomas eksportuotojų ir (arba) gamintojų asociacijas.

(ii) Importuotojų atranka

Siekiant suteikti Komisijai galimybę nuspręsti, ar atranka yra būtina, ir, jei būtina, atrinkti pavyzdį, visų importuotojų arba jų vardu veikiančių atstovų prašoma per šio pranešimo 6 straipsnio dalies b punkto i papunktyje nustatytą terminą pranešti apie save Komisijai ir pateikti apie savo įmonę ar įmones šio pranešimo 7 straipsnio dalyje nustatyta forma šią informaciją:

—	pavadinimas, adresas, el. pašto adresas, telefono, fakso ir (arba) telekso numeriai ir kontaktinis asmuo,

—	visa įmonės apyvarta (EUR) nuo 2004 m. balandžio 1 d. iki 2005 m. kovo 31 d.,

—	bendras darbuotojų skaičius,

—	tiksli įmonės veikla, susijusi su svarstomos prekės gamyba,

—	į Bendrijos rinką nuo 2004 m. balandžio 1 d. iki 2005 m. kovo 31 d. importuotos ir toje rinkoje perparduotos svarstomos prekės, kurios kilmės šalys yra Kinijos Liaudies Respublika, Rusijos Federacija ir Ukraina, kiekis tonomis ir vertė (EUR),

—	visų susijusių įmonių, gaminančių ir (arba) parduodančių svarstomą prekę, pavadinimai ir tiksli veikla,

—	visa kita svarbi informacija, kuri padėtų Komisijai atlikti atranką,

—	nuoroda apie tai, ar įmonė (įmonės) sutinka dalyvauti atrankoje, nes tai reiškia, kad jos privalės atsakyti į klausimyno klausimus ir leisti vykdyti tyrimą vietoje.

Siekdama gauti informacijos, kuri, jos nuomone, yra reikalinga atrenkant importuotojų pavyzdžius, Komisija papildomai kreipsis į visas žinomas importuotojų asociacijas.

iii) Galutinė pavyzdžių atranka

Visos suinteresuotosios šalys, norinčios pateikti bet kokią susijusią informaciją apie pavyzdžių atranką, tai privalo padaryti per šio pranešimo 6 straipsnio dalies b punkto ii papunktyje nustatytą terminą.

Galutinę atranką Komisija ketina atlikti pasitarusi su atitinkamomis šalimis, kurios pranešė apie pageidavimą būti įtrauktomis į atranką.

Atrinktos įmonės privalo atsakyti į klausimyno klausimus per šio pranešimo 6 straipsnio dalies b punkto iii papunktyje nustatytą terminą ir privalo bendradarbiauti vykstant tyrimui.

Jei bendradarbiaujama nepakankamai, Komisija, remdamasi pagrindinio reglamento 17 straipsnio 4 dalimi ir 18 straipsniu, gali daryti išvadą atsižvelgdama į turimus faktus. Kaip paaiškinta šio pranešimo 8 straipsnio dalyje, išvada, padaryta remiantis turimais faktais, gali būti atitinkamai šaliai mažiau palanki.

(b) Klausimynai

Siekdama gauti informacijos, kuri, jos nuomone, reikalinga tyrimui, Komisija išsiųs klausimynus Bendrijos pramonininkams ir visoms Bendrijos gamintojų asociacijoms, atrinktiems Kinijos Liaudies Respublikos eksportuotojams ir (arba) gamintojams, Rusijos Federacijos ir Ukrainos eksportuotojams ir (arba) gamintojams, visoms eksportuotojų ir (arba) gamintojų asociacijoms, atrinktiems importuotojams ir prekybininkams, visoms prašyme įvardytoms arba tyrime, po kurio įvestos šioje peržiūroje svarstomos priemonės, bendradarbiavusioms importuotojų ir prekybininkų asociacijoms bei atitinkamų eksportuojančių šalių valdžios institucijoms.

Visos suinteresuotos šalys yra raginamos reikšti savo nuomones, pateikti kitą, nei atsakymai į klausimyno klausimus, informaciją ir ją remiančius įrodymus. Ši informacija ir patvirtinamieji dokumentai privalo pasiekti Komisiją per šio pranešimo 6 dalies a punkto ii papunktyje nustatytą terminą.

Be to, Komisija gali išklausyti suinteresuotąsias šalis, jei jos pateikia prašymą, kuriame nurodo svarbias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti. Šis prašymas privalo būti pateiktas per šio pranešimo 6 dalies a punkto iii papunktyje nustatytą terminą.

(d) Rinkos ekonomikos šalies atranka

Atliekant ankstesnį tyrimą, Brazilija buvo pasirinkta tinkama rinkos ekonomikos šalimi, siekiant nustatyti Kinijos Liaudies Respublikai ir Ukrainai taikytiną normaliąją vertę. Šiam tikslui Komisija ir vėl ketina pasirinkti Braziliją. Dėl to suinteresuotosios šalys kviečiamos per šio pranešimo 6 straipsnio dalies c pastraipoje nustatytą terminą teikti savo pastabas, ar pirmiau minėta šalis yra tam tinkama.

5.2. Bendrijos interesų vertinimo procedūra

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 21 straipsniu ir tuo atveju, jei būtų patvirtinta tikimybė, kad dempingas ir žala tęsis arba kartosis, bus nustatyta, ar antidempingo priemonių tolesnis taikymas arba jų panaikinimas neprieštarautų Bendrijos interesams. Dėl šios priežasties Bendrijos pramonininkams, importuotojams ir prekybininkams, juos atstovaujančioms asociacijoms, atstovaujantiems vartotojams ir atstovaujančioms vartotojų organizacijoms įrodžius esant objektyvaus ryšio tarp jų veiklos ir svarstomos prekės, per šio pranešimo 6 straipsnio dalies a punkto ii papunktyje nustatytą bendrą terminą jie gali pranešti apie save ir pateikti informaciją Komisijai. Šalys, veikusios pagal prieš tai pateikto sakinio nuostatą, gali prašyti būti išklausytomis, nurodydamos konkrečias tokio prašymo priežastis per šio pranešimo 6 straipsnio dalies a punkto iii papunktyje nustatytą terminą. Reikėtų pažymėti, kad į informaciją, pateiktą pagal 21 straipsnį, bus atsižvelgta tik tuo atveju, jeigu ją pateikiant ji pagrindžiama faktiniais įrodymais.

6 Terminai

(a) Bendri terminai

(i) Terminas, per kurį šalys turi kreiptis dėl klausimyno

Visos suinteresuotosios šalys, kurios nebendradarbiavo tyrime, po kurio įvestos šioje peržiūroje svarstomos priemonės, turėtų kreiptis prašydamos klausimyno kiek įmanoma greičiau, bet ne vėliau kaip per 15 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(ii) Terminas, per kurį šalys turi pranešti apie save, pateikti atsakymus į klausimyno klausimus ir kitą informaciją

Visos suinteresuotosios šalys, jei tyrimo metu reikia atsižvelgti į jų pastabas, privalo pranešti apie save Komisijai, pareikšti savo nuomonę ir pateikti atsakymus į klausimyno klausimus arba kitą informaciją per 40 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, jeigu nenurodyta kitaip. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad daugumos pagrindiniame reglamente nustatytų procedūrinių teisių įgyvendinimas priklauso nuo to, ar šalis apie save pranešė per minėtą laikotarpį.

Tyrimui atrinktos įmonės privalo pateikti atsakymus į klausimyną per šio pranešimo 6 dalies b punkto iii papunktyje nustatytą terminą.

(iii) Klausymai

Visos suinteresuotosios šalys gali būti išklausytos Komisijos per tą patį 40 dienų terminą.

(b) Konkretus atrankos terminas

(i)

5.1 straipsnio dalies a punkto i papunktyje ir 5.1 straipsnio dalies a punkto ii papunktyje apie pavyzdžius nurodyta informacija turi pasiekti Komisiją per 15 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, nes Komisija ketina tartis su tomis šalimis, kurios pareiškė norą būti atrinktos per paskutinę atranką per 21 dieną nuo šio pranešimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(ii)	Visa kita svarbi pavyzdžio atrankos informacija, kaip nurodyta 5.1 straipsnio dalies a punkto iii papunktyje, privalo pasiekti Komisiją per 21 dieną nuo šio pranešimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(iii)

Atrinktų šalių atsakymai į klausimyno klausimus privalo pasiekti Komisiją per 37 dienas nuo pranešimo apie jų atrinkimą dienos.

Tyrimo šalys gali norėti pateikti savo pastabas apie Brazilijos, kuri yra minima šio pranešimo 5.1 straipsnio dalies d punkte ir yra numatyta kaip rinkos ekonomikos šalis nustatant normaliąją vertę Kinijos Liaudies Respublikoje ir Ukrainoje, tinkamumą. Šios pastabos turi pasiekti Komisiją per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

7. Raštu pateikiama medžiaga, atsakymai į klausimyną ir susirašinėjimas

Visa suinteresuotųjų šalių medžiaga ir prašymai privalo būti teikiami raštu (ne elektronine forma, jeigu neprašoma kitaip), nurodant suinteresuotosios šalies pavadinimą, adresą, el. pašto adresą, telefono, fakso ir (arba) telekso numerius. Visa konfidenciali raštu pateikta medžiaga, įskaitant šiame pranešime prašomą informaciją, atsakymai į klausimyną ir suinteresuotųjų šalių atsiųsta korespondencija ženklinami užrašu „Ribotam naudojimui“ (5), ir pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnio 2 dalį kartu pridedamas nekonfidencialus variantas, kuris yra ženklinamas užrašu „SUINTERESUOTOSIOMS ŠALIMS SUSIPAŽINTI“.

Komisijos adresas susirašinėjimui:

Commission européenne

Direction générale du commerce

Direction B

Bureau: J-79 5/16

B-1049 Bruxelles

Faksas (+322) 295 65 05

8. Nebendradarbiavimas

Tais atvejais, kai suinteresuotoji šalis atsisako leisti naudotis reikalinga informacija, jos nepateikia per nustatytą terminą arba akivaizdžiai trukdo tyrimui, teigiamos ar neigiamos išvados pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį gali būti daromos remiantis turimais faktais.

Išsiaiškinus, kad kuri nors suinteresuotoji šalis pateikė melagingą ar klaidingą informaciją, į tokią informaciją neatsižvelgiama, o remiamasi turimais faktais. Jei suinteresuotoji šalis nebendradarbiauja arba bendradarbiauja tik iš dalies, ir dėl to išvados grindžiamos turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį, rezultatas gali būti mažiau palankus suinteresuotai šaliai nei tuo atveju, jei ji būtų bendradarbiavusi.

9. Tyrimo dėl priemonių galiojimo pabaigos peržiūros ir dalinės tarpinės peržiūros tyrimo tvarkaraštis

Tyrimas dėl priemonių galiojimo pabaigos peržiūros ir dalinės tarpinės peržiūros tyrimas pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 5 dalį bus baigti per 15 mėnesių nuo šio pranešimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(1) OL C 254, 2004 10 14, p. 3.

(2) OL L 56, 1996 3 6, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Tarybos reglamentu (EB) Nr. 461/2004 (OL L 77, 2004 3 13, p. 12).

(3) OL L 125, 2000 5 26, p. 3. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 991/2004 (OL L 182, 2004 5 19, p. 18).

(4) Susijusių įmonių reikšmės apibrėžimus žr. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93 dėl Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo 143 straipsnyje (OL L 253, 1993 10 11, p. 1).

(5) Tai reiškia, kad dokumentas yra skirtas tik vidaus naudojimui. Jis apsaugotas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnį (OL L 145, 2001 5 31, p. 43). Tai slaptas dokumentas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 384/96 19 straipsnį (OL L 56, 1996 3 6, p. 1) ir PPO susitarimo dėl 1994 m. GATT (antidempingo susitarimo) VI straipsnio įgyvendinimo 6 straipsnį.

26.5.2005

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 129/22

Pranešimas apie antidempingo procedūros dėl Gvatemalos ir Pakistano kilmės etilo alkoholio importo inicijavimą

(2005/C 129/05)

Pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (toliau — pagrindinis reglamentas) (1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 461/2004 (2), 5 straipsnį Komisija gavo skundą, kuriame teigiama, kad Gvatemalos ir Pakistano (toliau — tiriamos šalys) kilmės etilo alkoholis yra importuojamas dempingo kaina ir dėl to sukelia materialinę žalą Bendrijos pramonei.

1. Skundas

Prašymą 2005 m. balandžio 11 d. pateikė ES pramoninio etanolio gamintojų komitetas (PEGK) (toliau — pareiškėjas) gamintojų, kurių pagaminama produkcija sudaro didžiąją dalį (šiuo atveju daugiau kaip 30 %) visos Bendrijoje pagaminamo etilo alkoholio produkcijos, vardu.

2. Prekė

Tariamai dempingo kaina parduodama prekė yra Gvatemalos ir Pakistano kilmės etilo alkoholis, denatūruotas arba nedenatūruotas, kurio alkoholio kiekis yra 80 laipsnių ar daugiau (toliau — svarstoma prekė), paprastai klasifikuojamas KN kodais 2207 10 00 ir ex 2207 20 00. Šie KN kodai pateikiami tik informacijos tikslais.

3. Įtarimas taikius dempingą

Gvatemalos ir Pakistano kaltinimas dempingu grindžiamas normaliosios vertės, kuri nustatoma remiantis kainomis šalies vidaus rinkoje, palyginimu su svarstomos prekės eksporto į Bendriją kainomis.

Remiantis tuo, susidaro ryškus visoms tiriamoms šalims apskaičiuotas dempingo skirtumas.

4. Įtarimas padarius žalą

Skunde pateikiami įrodymai, kad absoliučiu dydžiu išaugo svarstomos prekės importas iš Gvatemalos ir Pakistano bei jo rinkos dalis.

Teigiama, kad svarstomos importuojamos prekės kiekiai ir kainos, be kitų padarinių, turėjo neigiamos įtakos Europos pramonės turimai rinkos daliai, parduotiems kiekiams ir kainų lygiui, ir tai neigiamai paveikė visus Bendrijos pramonės veiklos rezultatus ir finansinę padėtį.

5. Tvarka

Pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu ir nustačiusi, kad Bendrijos pramonė pateikė skundą arba toks skundas buvo pateiktas jos vardu, ir kad yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių procedūros inicijavimą, Komisija inicijuoja tyrimą pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnį.

5.1. Dempingo ir žalos nustatymo tvarka

Tyrimo metu bus nustatyta, ar svarstoma prekė, kurios kilmės šalys yra Gvatemala ir Pakistanas, yra parduodama dempingo kaina, ir ar šis dempingas padarė žalos.

a) Pavyzdžių atranka

Atsižvelgdama į iš tikrųjų didelį šiame procese dalyvaujančiųjų šalių skaičių, Komisija, remdamasi pagrindinio reglamento 17 straipsniu, gali nuspręsti taikyti atranką.

i) Eksportuotojų (gamintojų) pavyzdžių atranka Pakistane

Siekiant suteikti Komisijai galimybę nuspręsti, ar pavyzdžių atranka yra būtina, o jei būtina, atrinkti pavyzdžius, visų eksportuotojų ir (arba) gamintojų arba jų vardu veikiančių atstovų prašoma pranešti apie save Komisijai ir per 6 dalies b punkto i papunktyje nustatytą laiką bei šio pranešimo 7 straipsnio dalyje nustatyta forma pateikti tokią informaciją apie savo įmonę ar įmones:

—	pavadinimas, adresas, elektroninio pašto adresas, telefonas, faksas ir (arba) telekso numeris bei kontaktinis asmuo,

—	apyvarta vietos valiuta ir svarstomos prekės, parduotos kaip eksportas į Bendriją nuo 2004 m. balandžio 1 d. iki 2005 m. kovo 31 d., kiekis tonomis,

—	visa svarstomos prekės apyvarta vietine valiuta ir pardavimų kiekiai tonomis nuo 2004 m. balandžio 1 d. iki 2005 m. kovo 31 d. vietinėje rinkoje,

—	ar įmonė ketina prašyti nustatyti individualų dempingo skirtumą (3) (tik gamintojai gali prašyti nustatyti individualų dempingo skirtumą),

—	tiksli įmonės veikla, susijusi su svarstomos prekės gamyba,

—	visų susijusių įmonių (4), dalyvaujančių svarstomos prekės gamyboje ir (arba) pardavime (eksportui ir (arba) vidaus rinkai), pavadinimai ir tiksli veikla,

—	visa kita susijusi informacija, kuri padėtų Komisijai atrinkti pavyzdį,

—	nuoroda į tai, ar įmonė arba įmonės sutinka dalyvauti atrankoje, nes tai reiškia, kad jos turės atsakinėti į klausimyno klausimus ir leisti atlikti tyrimą vietoje.

Siekdama gauti informacijos, kuri, jos nuomone, yra reikalinga atrenkant eksportuotojų ir (arba) gamintojų pavyzdžius, Komisija papildomai kreipsis į eksporto šalies valdžios institucijas ir visas žinomas eksportuotojų ir (arba) gamintojų asociacijas.

ii) Bendrijos gamintojų atranka

Atsižvelgdama į tai, kad skundą remia daugelis Bendrijos gamintojų, Komisija atrankos būdu ketina ištirti, kokia žala yra padaryta Bendrijos pramonei.

Siekiant suteikti Komisijai galimybę atrinkti pavyzdžius, visi Bendrijos gamintojai raginami per 6 dalies b punkto i papunktyje nustatytą laikotarpį pateikti šią informaciją apie savo įmonę arba įmones:

—	pavadinimas, adresas, elektroninio pašto adresas, telefonas, faksas ir (arba) telekso numeris bei kontaktinis asmuo,

—	visa įmonės apyvarta (EUR) nuo 2004 m. balandžio 1 d. iki 2005 m. kovo 31 d.,

—	tiksli įmonės veikla, susijusi su svarstomos prekės gamyba,

—	Bendrijos rinkoje pagamintos svarstomos prekės pardavimų nuo 2004 m. balandžio 1 d. iki 2005 m. kovo 31 d. vertė (EUR),

—	Bendrijos rinkoje pagamintos svarstomos prekės pardavimų nuo 2004 m. balandžio 1 d. iki 2005 m. kovo 31 d. kiekis tonomis,

—	nuo 2004 m. balandžio 1 d. iki 2005 m. kovo 31 d. pagamintos svarstomos prekės kiekis tonomis,

—	visų susijusių įmonių, gaminančių ir (arba) parduodančių svarstomą prekę, pavadinimai ir tiksli veikla,

—	visa kita susijusi informacija, kuri padėtų Komisijai atrinkti pavyzdį,

—	nuoroda į tai, ar įmonė arba įmonės sutinka dalyvauti atrankoje, nes tai reiškia, kad jos turės atsakinėti į klausimyno klausimus ir leisti atlikti tyrimą vietoje.

Siekdama gauti informacijos, kuri, jos nuomone, yra reikalinga atrenkant Bendrijos gamintojų pavyzdžius, Komisija papildomai kreipsis į Bendrijos gamintojų asociaciją (PEGT).

iii) Galutinė pavyzdžių atranka

Visos suinteresuotosios šalys, kurios nori pateikti bet kokią susijusią informaciją apie pavyzdžių atranką, tai privalo padaryti per 6 dalies b punkto ii papunktyje nustatytą laiką.

Galutinę atranką Komisija ketina atlikti pasitarusi su atitinkamomis šalimis, kurios pranešė apie pageidavimą būti įtrauktomis į atrankas.

Atrinktos įmonės privalo atsakyti į klausimyno klausimus per 6 dalies b punkto iii papunktyje nustatytą laiką ir privalo bendradarbiauti vykstant tyrimui.

Jei bendradarbiaujama nepakankamai, Komisija, remdamasi pagrindinio reglamento 17 straipsnio 4 dalimi ir 18 straipsniu, gali padaryti išvadą atsižvelgdama į turimus faktus. Kaip paaiškinta šio pranešimo 8 dalyje, išvada, padaryta remiantis turimais faktais, gali būti mažiau palanki atitinkamai šaliai.

b) Klausimynai

Siekdama gauti informacijos, kuri, jos nuomone, reikalinga tyrimui, Komisija išsiuntinės klausimyno klausimus atrinktoms Bendrijos pramonės įmonėms ir visoms Bendrijos gamintojų asociacijoms, atrinktiems Pakistano eksportuotojams ir (arba) gamintojams, Gvatemalos eksportuotojams ir (arba) gamintojams, visoms eksportuotojų ir (arba) gamintojų asociacijoms, importuotojams, visoms skunde įvardintoms importuotojų asociacijoms ir tiriamų eksporto šalių valdžios institucijoms.

i) Eksportuotojai ir (arba) gamintojai Gvatemaloje

Visos šios suinteresuotosios šalys turėtų nedelsdamos faksu kreiptis į Komisiją, kad sužinotų, ar jos yra minimos skunde, ir, prireikus, prašyti klausimyno per 6 dalies a punkto i papunktyje nustatytą laiką, atsižvelgiant į tai, kad 6 dalies a punkto ii papunktyje nustatytas laikas taikomas visoms tokioms suinteresuotosioms šalims.

ii) Pakistano eksportuotojai ir (arba) gamintojai, prašantys nustatyti individualų dempingo skirtumą

Siekiant pritaikyti pagrindinio reglamento 17 straipsnio 3 dalį ir 9 straipsnio 6 dalį, individualaus dempingo skirtumo nustatymo prašantys Pakistano eksportuotojai ir (arba) gamintojai turi pateikti užpildytą klausimyną per laiką, nustatytą šio pranešimo 6 dalies a punkto ii papunktyje. Todėl jie turi prašyti klausimyno per 6 dalies a punkto i papunktyje nustatytą laiką. Tačiau šios šalys turi žinoti, kad, jei vyks eksportuotojų ir (arba) gamintojų atranka, Komisija vis dėlto gali nuspręsti jiems neapskaičiuoti individualaus dempingo skirtumo, kai eksportuotojų ir (arba) gamintojų yra tiek daug, kad individualus nagrinėjimas pernelyg apsunkintų tyrimą ir trukdytų užbaigti jį laiku.

c) Informacijos rinkimas ir klausymai

Visos suinteresuotosios šalys yra raginamos pareikšti savo nuomonę, pateikti kitą, nei atsakymai į klausimyno klausimus, informaciją ir patvirtinamuosius įrodymus. Šią informaciją ir patvirtinamuosius įrodymus Komisija turi gauti per 6 dalies b punkto ii papunktyje nustatytą laiką.

Be to, Komisija gali išklausyti suinteresuotąsias šalis, jei jos pateikia prašymą, kuriame nurodo svarbias priežastis, dėl kurių jas reikėtų išklausyti. Šis prašymas privalo būti pateiktas per 6 dalies a punkto iii papunktyje nustatytą laiką.

5.2. Bendrijos interesų įvertinimo tvarka

Remiantis pagrindinio reglamento 21 straipsniu ir įrodžius, kad vykdomas dempingas, ir jo padarytą žalą, bus sprendžiama, ar antidempingo priemonių priėmimas neprieštaraus Bendrijos interesams. Dėl šios priežasties, jei Bendrijos pramonės įmonės, importuotojai, juos atstovaujančios asociacijos, atstovaujantys vartotojai ir atstovaujančios vartotojų organizacijos įrodo, kad yra objektyvus ryšys tarp jų veiklos ir svarstomos prekės, per 6 dalies a punkto ii papunktyje nustatytą bendrą terminą gali pranešti apie save ir pateikti informaciją Komisijai. Šalys, veikusios pagal pirmesniame sakinyje nustatytą tvarką, gali pareikalauti klausymo, nurodydamos svarbias priežastis, dėl kurių jos turėtų būti išklausytos per 6 dalies a punkto iii papunktyje nustatytą terminą. Reikėtų pažymėti, kad į informaciją, pateiktą pagal 21 straipsnį, bus atsižvelgta tik tuo atveju, jei pateikimo metu ji bus pagrįsta faktiniais įrodymais.

6. Terminai

a) Bendri terminai

(i) Terminas, per kurį šalys turi kreiptis dėl klausimyno

Visos suinteresuotosios šalys turėtų paprašyti klausimyno kaip galima greičiau, bet ne vėliau kaip po 15 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(ii) Terminas, per kurį šalys turi pranešti apie save, pateikti atsakymus į klausimyną ir kitą informaciją

Visos suinteresuotosios šalys, jei tyrimo metu reikia atsižvelgti į jų pastabas, privalo pranešti apie save Komisijai, pareikšti savo nuomonę ir pateikti atsakymus į klausimyno klausimus arba kitą informaciją per 40 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos, išskyrus atvejus, kai nurodoma kitaip. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad daugumos pagrindiniame reglamente nustatytų procedūrinių teisių įgyvendinimas priklauso nuo to, ar šalis apie save pranešė per minėtą laikotarpį.

Tyrimui atrinktos įmonės privalo pateikti atsakymus į klausimyną per 6 dalies b punkto iii papunktyje nustatytą terminą.

(iii) Klausymai

Be to, per tą patį 40 dienų laikotarpį visos suinteresuotosios šalys gali kreiptis į Komisiją, kad šioji jas išklausytų.

b) Konkretus terminas, per kurį turi būti atlikta pavyzdžių atranka

(i)

5.1 dalies a punkto i papunktyje ir 5.1 dalies a punkto ii papunktyje nurodyta informacija turi pasiekti Komisiją per 15 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, jei Komisija ketina tartis su atitinkamomis šalimis, kurios pareiškė savo norą būti įtrauktos į paskutinę atranką per 21 dieną nuo šio pranešimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(ii)	Visa kita svarbi pavyzdžių atrankos informacija, kaip nurodyta 5.1 dalies a punkto iii papunktyje, privalo pasiekti Komisiją per 21 dieną nuo šio pranešimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(iii)

Atrinktų šalių atsakymai į klausimyno klausimus privalo pasiekti Komisiją per 37 dienas nuo pranešimo apie jų įtraukimą į atranką.

7. Rašytinė medžiaga, atsakymai į klausimyną ir susirašinėjimas

Visa suinteresuotųjų šalių medžiaga ir prašymai turi būti pateikiami raštu (ne elektronine forma, nebent prašoma kitaip), nurodant suinteresuotosios šalies pavadinimą, adresą, elektroninio pašto adresą, telefoną, faksą ir (arba) telekso numerį. Visa rašytinė medžiaga, įskaitant informaciją, kurios prašoma šiame pranešime, atsakymai į klausimyno klausimus ir konfidencialus suinteresuotųjų šalių susirašinėjimas ženklinamas žodžiais „riboto naudojimo“ (5), ir, atsižvelgiant į pagrindinio reglamento 19 straipsnio 2 dalį, kartu pateikiamas ne konfidencialiam naudojimui skirtas variantas, kuris ženklinamas žodžiais „Suinteresuotosioms šalims susipažinti“.

Komisijos adresas susirašinėjimui:

Commission européenne

Direction Générale du Commerce

Direction B

Office: J-79 5/16

B-1049 Bruxelles

Faksas (32-2) 295 65 05

8. Nebendradarbiavimas

Tais atvejais, kai suinteresuotoji šalis atsisako leisti naudotis reikalinga informacija, jos nepateikia per nustatytą terminą, arba akivaizdžiai trukdo tyrimui, pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį laikinos ar galutinės, teigiamos ar neigiamos išvados gali būti daromos, remiantis turimais faktais.

Paaiškėjus, kad kuri nors suinteresuotoji šalis pateikė melagingą ar klaidinančią informaciją, į tokią informaciją neatsižvelgiama, o remiamasi turimais faktais. Jei suinteresuotoji šalis nebendradarbiauja arba bendradarbiauja tik iš dalies, pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį išvados grindžiamos turimais faktais, o rezultatas gali būti mažiau palankus suinteresuotajai šaliai nei tuo atveju, jei ji būtų bendradarbiavusi.

9. Tyrimo tvarkaraštis

Pagal pagrindinio reglamento 6 straipsnio 9 dalį tyrimas bus baigtas per 15 mėnesių nuo šio pranešimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos. Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalį laikinosios priemonės gali būti nustatytos ne vėliau kaip per 9 mėnesius nuo šio pranešimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos.

(1) OL L 56, 1996 3 6, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 461/2004 (OL L 77, 2004 3 13, p. 12).

(2) OL L 77, 2004 3 13, p. 12.

(3) Individualių dempingo skirtumų nustatymo gali būti paprašyta remiantis pagrindinio reglamento 17 straipsnio 3 dalimi toms įmonėms, kurios nėra įtrauktos į pavyzdžių atranką.

(4) Susijusių įmonių reikšmės apibrėžimą žr. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93 išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas 143 straipsnyje (OL L 253, 1993 10 11, p. 1).

(5) Tai reiškia, kad dokumentas yra skirtas tik vidiniam naudojimui. Jis apsaugotas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnį (OL L 145, 2001 5 31, p. 43). Tai konfidencialus dokumentas pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį ir 1994 m. PPO Susitarimo dėl GATT VI straipsnio įgyvendinimo (Susitarimo dėl antidempingo) 6 straipsnį.

		ISSN 1725-521X
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 129

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir prane_imai	48 tomas 2005m. gegužės 26d.

Prane_imo Nr.	Turinys	Puslapis
	I Informacija
	Komisija
2005/C 129/1	Euro kursas	1

2005/C 129/2	Neprieštaravimas praneštai koncentracijai (Byla Nr. COMP/M.3543 — PKN Orlen/Unipetrol) ( 1 )	2

2005/C 129/3	Intelektinės nuosavybės teisių vykdymo trečiosiose šalyse strategija	3

2005/C 129/4	Pranešimas apie antidempingo priemonių, taikomų silicio karbido, kurio kilmės šalys yra Kinijos Liaudies Respublika, Rusijos Federacija ir Ukraina, importui, galiojimo pabaigos peržiūros inicijavimą ir apie dalinę tarpinę antidempingo priemonių, taikomų silicio karbido, kurio kilmės šalis yra Rusijos Federacija, importui, peržiūrą	17

2005/C 129/5	Pranešimas apie antidempingo procedūros dėl Gvatemalos ir Pakistano kilmės etilo alkoholio importo inicijavimą	22

2005/C 129/6	Vienodas kombinuotosios nomenklatūros (KN) taikymas (Prekių klasifikavimas)	26

	III Pranešimai
	Komisija
2005/C 129/7	Kvietimo dalyvauti konkurse dėl eksporto grąžinamųjų išmokų už visiškai nulukštentus ir plikytus B tipo ilgagrūdžius ryžius, eksportuojamus į kai kurias trečiąsias šalis, dalinis pakeitimas (OL C 290, 2004 11 27)	27

	Klaidų ištaisymas
2005/C 129/8	Migruojančių darbuotojų socialinės apsaugos administracinės komisijos, įkurtos prie Europos Bendrijų Komisijos, statuto klaidų ištaisymas (OL C 119, 2005 5 20)	28

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,2564
JPY	Japonijos jena	135,33
DKK	Danijos krona	7,4468
GBP	Svaras sterlingas	0,68785
SEK	Švedijos krona	9,1783
CHF	Šveicarijos frankas	1,5458
ISK	Islandijos krona	81,11
NOK	Norvegijos krona	8,0560
BGN	Bulgarijos levas	1,9555
CYP	Kipro svaras	0,5767
CZK	Čekijos krona	30,546
EEK	Estijos kronos	15,6466
HUF	Vengrijos forintas	255,18
LTL	Lietuvos litas	3,4528
LVL	Latvijos latas	0,6960
MTL	Maltos lira	0,4293
PLN	Lenkijos zlotas	4,1834
ROL	Rumunijos lėja	36 175
SIT	Slovėnijos tolaras	239,52
SKK	Slovakijos krona	39,215
TRY	Turkijos lira	1,7455
AUD	Australijos doleris	1,6528
CAD	Kanados doleris	1,5831
HKD	Honkongo doleris	9,7770
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	1,7648
SGD	Singapūro doleris	2,0828
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 257,28
ZAR	Pietų Afrikos randas	8,2404
CNY	Kinijos ženminbi juanis	10,3986
HRK	Kroatijos kuna	7,3151
IDR	Indijos rupija	11 906,27
MYR	Malaizijos ringitas	4,774
PHP	Filipinų pesas	68,392
RUB	Rusijos rublis	35,2300
THB	Tailando batas	50,486


	(1) Tekstas svarbus EEE