4.5.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 109/1

1.

1997 m. birželio 26 d. Europos Sąjungos Bendrųjų reikalų taryba priėmė ES programą, skirtą nelegalios prekybos konvenciniais ginklais sustabdymui ir kovai su ja, o 2002 m. liepos 12 d. Europos Taryba priėmė bendruosius veiksmus dėl Europos Sąjungos indėlio kovojant su šaulių ir lengvųjų ginklų destabilizuojančiu kaupimusi ir nekontroliuojamu plitimu, panaikinantį bendruosius veiksmus 1999/34/BUSP.

2.

Šalys kandidatės – Bulgarija, Rumunija ir Turkija – taip pat ELPA šalys, kurios yra EEE narės (Islandija, Lichtenšteinas ir Norvegija) – prisijungė prie programos ir bendrųjų veiksmų.

3.

Siekdama įgyvendinti bendrųjų veiksmų tikslus, ES suvaidino aktyvų vaidmenį JT Konferencijoje dėl nelegalios prekybos šaulių ir lengvaisiais ginklais visais jos aspektais (Niujorkas, 2001 m. liepos 20 d.), kurios pabaigoje buvo priimta JT veiksmų programa, taip pat ir pirmajame kas dvejus metus vykstančiame susitikime, surengtame 2003 m. liepos 7–11 d. Niujorke. ES taip pat aktyviai dalyvauja derybose dėl Šaunamųjų ginklų, jų dalių ir detalių, ir amunicijos nelegalios gamybos ir prekybos uždraudimo protokolo, papildančio Jungtinių Tautų Konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, kurią 2001 m. gegužės 31 d. priėmė JT Generalinė Asamblėja. ES taip pat aktyviai dalyvavo atviroje darbo grupėje dėl šaulių ir lengvųjų ginklų paieškos, sušauktoje 2004 m. birželio 14–25 d. Niujorke.

4.

Europos Sąjunga priėmė 2003 m. birželio 23 d. bendrą poziciją 2003/468/BUSP dėl tarpininkavimo prekiaujant ginklais kontrolės, kurioje reikalaujama, kad valstybės narės priimtų specialius įstatymus, siekdamos veiksmingai kontroliuoti tarpininkų veiklą.

5.

Šią ataskaitą sudaro trys dalys. I dalis apima valstybių narių pastangas imtis spręsti problemas, susijusias su šaulių ir lengvaisiais ginklais, t. y., bendradarbiavimą tarp agentūrų, naujai įsigaliojusius įstatymus bei paramą atitinkamiems tyrimams. II dalyje nagrinėjamos tarptautinės priemonės, t. y., pagalba tarptautinių, regioninių organizacijų arba nevyriausybinių organizacijų vykdomiems projektams, pagalba su šia problema susiduriančioms valstybėms, ir tarptautinių konferencijų organizavimas. ES bendradarbiavimas su kitomis valstybėmis taip pat įtrauktas į II dalį. Galiausiai III dalyje aptariami prioritetai sukurti metodiškesnį požiūrį į ES pagalbą šaulių ir lengvųjų ginklų (ŠLG) srityje, taip pat pamokos, išmoktos iš ES ir jos valstybių narių sukauptos patirties šioje srityje.

6.

Ataskaita apima bendruosius veiksmus bei ES programą nelegalios prekybos konvenciniais ginklais sustabdymui ir kovai su ja. Iš esmės jos apimties ribos – 2003 m. Informacija apie ankstesnę ES veiklą taikant bendruosius veiksmus ir ES programą galima rasti Pirmojoje, Antrojoje ir Trečiojoje metinėse ataskaitose bei Europos Komisijos leidinyje „Šaulių ir lengvieji ginklai: Europos Sąjungos reakcija“.

7.

Bendrųjų veiksmų tarybos vykdomi su ŠLG susiję projektai finansuojami iš BUSP biudžeto specialaus straipsnio „plitimo stabdymas ir nusiginklavimas“. BUSP projektų įgyvendinimą vykdo Europos Komisija. Potencialūs pareiškėjai turi kreiptis į Europos Komisiją patarimų ir informacijos apie su ŠLG susijusių projektų, finansuojamų iš BUSP biudžeto, tvarką arba, antraip, kreiptis į nacionalines informacijos teikimo vietas. Atkreipiame dėmesį į priedą, kuriame išvardyti ŠLG nacionalinės informacijos teikimo vietos Europos Sąjungoje.

8.

2003 m. specialioji Italijos darbo grupė, įkurta 2000 m. birželio mėn., kuri sprendžia šaulių ir lengvųjų ginklų klausimus ir kurią koordinuoja Užsienio reikalų ministerija, į kurios sudėtį įeina atitinkamų ministerijų atstovai, teisėsaugos administracijos ir suinteresuotos nacionalinės pramoninės asociacijos, buvo susirinkusi tris kartus. Daugiausiai buvo diskutuojama apie pasirengimą 2003 m. kas du metus vykstančiam valstybių, kurios yra 2001 m. JT veiksmų programos prieš nelegalią prekybą šaulių ir lengvaisiais ginklais šalys, susitikimui. Taip pat atitinkamai dėmesio buvo skirta diskusijoms dėl kitų svarbių daugiašalių klausimų (ESBO, Wassennar susitarimui, G8) bei tarpininkavimo veiklos klausimams, ir ypač atsižvelgiant į ES bendros pozicijos šiuo klausimu priėmimo.

9.

Kai kurios valstybės narės 2003 m. priėmė naujai įsigaliojančius teisės aktus arba šiuo metu persvarsto egzistuojančius teisės aktus. Toliau pateikiama smulkesnės informacija apie juos.

10.

2003 m. buvo pradėtas ir dabar tebevyksta Austrijos užsienio prekybos akto (eksporto, išskyrus karinius reikmenis, įstatyminė bazė) keitimo ir pritaikymo procesas.

11.

Dar prieš priimant 2003 m. birželio 23 d. Tarybos bendrą poziciją dėl tarpininkavimo prekiaujant ginklais, pagal Austrijos įstatymus tarpininkavimui buvo reikalingas leidimas. Pagal 2001 m. Karinių reikmenų akto pataisą (Federalinės teisės oficialusis leidinys Nr. 57/2001), tarpininkavimui prekiaujant ginklais reikalingas tinkamas leidimas. KRA, su padarytais daliniais pakeitimais, 1 skirsnio 4 pastraipoje tarpininkavimas prekiaujant kariniais reikmenimis apibrėžiamas kaip sandėris, kai asmuo, gyvenantis arba esantis Austrijoje, leidžia arba organizuoja reikmenų, kurie yra už Europos Sąjungos muitų teritorijos ribų, perdavimą kitai šaliai, esančiai už Europos Sąjungos muitų teritorijos ribų. Leidimas išduodamas tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir kreipiantis leidimo eksportui.

12.

Pagal Austrijos Užsienio prekybos akto 6 skirsnį bet kokiam tarpininkavimui parduodant prekes, išskyrus karinius reikmenis, išvardytus 1 priede (Bendras kontroliuojamų prekių sąrašas), kurios yra už Europos Sąjungos muitų teritorijos ribų, kitai šaliai, esančiai už Europos Sąjungos muitų teritorijos ribų, taikomas reikalavimas gauti leidimą. Leidimas išduodamas tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir kreipiantis leidimo eksportui.

13.

Savo 2003 m. kovo 26 d. (paskelbtu 2003 m. liepos 7 d.) įstatymu dėl eksporto ir tranzitų leidimų išdavimo taisyklių sugriežtinimo Belgija įtraukė į savo nacionalinius teisės aktus taisykles ir Europos ginklų eksporto elgesio kodekso einamąsias nuostatas. Nuo to laiko bet koks prašymas išduoti leidimą eksportui arba tranzitui yra atmetamas atsižvelgiant į paskirties šalį, ypač jeigu paaiškėja, kad:

14.

Be to, turi būti atsižvelgiama į paskirties šalies techninius ir ekonominius pajėgumus, teisėtus valstybių poreikius, susijusius su saugumu ir gynyba, ir tą faktą, kad pageidautina, jog valstybės atitiktų šiuos reikalavimus skirdamos minimalius žmogiškuosius ir ekonominius išteklius ginklavimuisi.

15.

Siekdama užpildyti spragas ir teisinį vakuumą, susijusį su legalios prekybos lengvaisiais ginklais tarpininkų profesija, Belgija priėmė įstatymines priemones. Jas sudaro 2003 m. kovo 25 d. įstatymas, įsigaliojęs 2003 m. liepos 17 d. Iš tiesų, šio įstatymo 10 straipsnyje, iš dalies pakeičiančiame rugpjūčio 5 d. įstatymą dėl ginklų, ginkluotės ir reikmenų, specialiai skirtų kariniams tikslams bei susijusių technologijų importo, eksporto ir tranzito, nustatyta, kad:

16.

Čekijos Respublika priėmė Šaunamųjų ginklų ir amunicijos aktą Nr. 119/2002, kuris įsigaliojo 2003 m. sausio 1 d. Jo tikslas – visiškai suderinti Čekijos teisės aktus su ES acquis, susijusiu su ginklų ir amunicijos gamyba, įsigijimu ir laikymu. Šaunamųjų ginklų aktas grindžiamas ankstesniais teisės aktais ir perima pagrindinius Akto Nr. 288/1995, skirto reglamentuoti šaunamuosius ginklus ir amuniciją, su daliniais pakeitimais (įskaitant ginklų laikymo licencijavimą, ginklų registravimą ir ginklų transportavimo važtaraščius), elementus.

17.

Rengdama Šaunamųjų ginklų aktą, Čekijos Respublika atsižvelgė į pagrindinius ES reglamentus dėl ginklų ir amunicijos, įskaitant ir Tarybos direktyvą 91/477/EEB dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės, Tarybos direktyvą 93/15/EEB dėl civiliniam naudojimui skirtų sprogmenų išleidimo į rinką ir jos priežiūros nuostatų derinimo, Komisijos rekomendacija 93/216/EEB dėl Europos šaunamojo ginklo leidimo, papildytą Rekomendacija 96/129/EB ir Europos konvencija dėl asmenų šaunamųjų ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės.

18.

Šaunamųjų ginklų akte ginklai dalijami į keturias grupes pagal pavojingumą ir piktnaudžiavimo tikimybę. A grupė apima uždraustus ginklus, įskaitant karinius ginklus ir karinius šaulių ir lengvuosius ginklus. B grupė apima ginklus, kurie turi būti registruojami, C grupė apima ginklus, apie kurių laikymą turi būti pranešta, D grupė apima visus kitus ginklus. Ginklų ir amunicijos, skirtos ne kariniams tikslams, perdavimą ir saugojimą prižiūri Vidaus reikalų ministerija ir Čekijos policija.

19.

Šaunamųjų ginklų akte iš naujo apibrėžiamos Čekijos ginklų ir amunicijos tikrinimo institucijos kompetencijos, atsižvelgiant į problemas, susijusias su ginklų grupavimu. Juo taip pat įvedamos 10 ginklų licencijų grupių, pakeičiančių leidimus ginklams. Ginklo licencija – tai oficialus dokumentas, leidžiantis fiziniam arba juridiniam asmeniui, užsiimančiam verslu arba panašia veikla, įsigyti arba laikyti ginklus ir amuniciją, neperžengiant tam tikrai ginklų licencijos grupei nustatytų leidžiamų ribų. Kitas dokumentas, leidžiantis įsigyti ir laikyti ginklą, yra ginklo leidimas. Pagal Šaunamųjų ginklų ir amunicijos aktą, gali būti išduoti šešių tipų ginklų leidimai. Ginklo licencijos arba ginklo leidimo įsigijimas – tai viena pagrindinių sąlygų, leidžianti asmeniui naudotis A–C grupių ginklais.

20.

Šaunamųjų ginklų akte taip pat reglamentuojama informacinė sistema apie ginklus, amuniciją ir šaudymo nuotolį, įskaitant ir tokios informacijos pateikimą.

21.

Be to, Čekijos Respublika priėmė Aktą Nr. 227/2003, iš dalies pakeičiantį Aktą Nr. 156/2000, siekdama reglamentuoti šaunamųjų ginklų, amunicijos ir pirotechnikos įrenginių tikrinimą; jis įsigaliojo 2003 m. spalio 1 d. Šiuo aktu įgyvendinamos ESBO dokumento nuostatos dėl šaulių ir lengvųjų ginklų, atsižvelgiant į naujai gaminamų karinių šaulių ginklų, kurie nėra skirti Čekijos kariuomenei, žymėjimą. Pagal naująjį aktą Čekijos ginklų ir amunicijos tikrinimo institucija yra kompetentinga taikyti atitinkamus tikrinimo ženklus gaminamiems ir eksportuojamiems ginklams, kurių nenaudoja Čekijos ginkluotosios pajėgos, kitos saugumo struktūros, muitinės tarnybos ginkluoti pareigūnai arba žvalgybos tarnybos.

22.

Danijoje 2001 m. gegužės mėn. prie Teisingumo ministerijos buvo įkurtas ministrų komitetas. Komiteto užduotis buvo išnagrinėti egzistuojančius ginklų ir sprogmenų teisės aktus, ypač susijusius su ginklų eksportu. 2003 m. komitetas parengė ataskaitą dėl ginklų transportavimo trečiosiose šalyse. Šiuo pagrindu Danijos parlamentas 2004 m. gegužės 6 d. priėmė aktą, įvedantį ginklų transportavimo trečiosiose šalyse taisykles. Šios taisyklės draudžia transportuoti ginklus į šalis, kurioms taikomas JT, ES arba ESBO ginklų embargas. Be to, draudžiamas transportavimas trečiosiose šalyse, kurios nėra išdavusios reikalingų eksporto ir importo leidimų. Šiuo metu komitetas svarsto naują teisės aktą dėl, tarp visų kitų dalykų, tarpininkavimo prekiaujant ginklais.

23.

Estijos Strateginių prekių aktas įsigaliojo 2004 m. vasario 5 d. Akte reglamentuojamas strateginių prekių eksportas ir jų tranzitas per Estiją, karinių prekių importas, paslaugų, susijusių su karinėmis prekėmis, eksportas ir strateginių prekių importo bei galutinio vartojimo kontrolės užtikrinimas. Aktu draudžiamas karinių prekių eksportas ir tranzitas į šalis, kurioms taikomos atitinkamos sankcijos, privalomos Estijai, kurias nustato institucija, nurodyta. Tarptautinių sankcijų akte, nepaisant specialaus leidimo; prekių, kurias kontroliuoja valstybinė strateginių prekių importo ir galutinio vartojimo priežiūros tarnyba, nukreipimas nuo jų paskirties vietos be raštu pateikto Strateginių prekių komisijos leidimo ir tokių prekių reeksportas be specialaus leidimo; masinio naikinimo ginklų, bet kokių medžiagų, aparatinės įrangos, programinės įrangos arba technologijų, naudojamų masinio naikinimo ginklų gamybai, eksportas ir tranzitas, sausumo minų, su jomis susijusių paslaugų eksportas ir tranzitas, nepriklausomai nuo paskirties šalies; prekių, naudojamų siekiant pažeisti žmogaus teises, ir su jomis susijusių paslaugų, importas, eksportas ir tranzitas, nepriklausomai nuo paskirties šalies, išskyrus, kai tos prekės rodomos muziejuose kaip istorinės vertybės; kitų strateginių prekių eksportas ir tranzitas, kitų karinių prekių ir paslaugų importas, kurį draudžia Estijai privalomi tarptautiniai susitarimai.

24.

2003 m. pabaigoje Suomijos parlamentas priėmė šaunamųjų ginklų amnestijos teisės aktą. Jis įsigaliojo 2004 m. sausio 1 d. Šis teisės aktas skirtas sumažinti nelegalių ir neregistruotų ginklų skaičių Suomijoje. Nuo to laiko, kai įsigaliojo šis teisės aktas, galima atiduoti šaulių ginklus, amuniciją ir sprogmenis policijai be teisinių pasekmių, jeigu jie nebuvo panaudoti kriminaliniams veiksmams atlikti. Nelegalaus ginklo savininkas gali kreiptis leidimo laikyti ginklą arba perduoti jį kitam leidimo turėtojui tarpininkaujant policijai. Tais atvejais, kai savininkas nenori laikyti ginklo arba jo perduoti kitam leidimo turėtojui, šie ginklai turi būti dezaktyvuoti arba perduoti valstybei. Taip pat policija juos gali parduoti oficialiuose viešuosiuose aukcionuose kolekcininkams arba kitiems leidimų turėtojams.

25.

2003 m. Vidaus reikalų ministerija rengėsi įgyvendinti JT šaunamųjų ginklų protokolą, įskaitant tarpininkavimą parduodant šaunamuosius ginklus ir amuniciją civiliams asmenims, Suomijoje. Tikimasi, kad pasiūlymas bus pateiktas parlamentui antrąjį 2004 m. pusmetį.

26.

2003 m. kovo 18 d. Prancūzija priėmė Įstatymą Nr. 2003–239 dėl saugumo šalies viduje, kuriame yra II antraštinė dalis „Nuostatos dėl ginklų ir ginkluotės“, iš dalies pakeičianti 1939 m. balandžio 18 d. privalomąjį įsakymą, nustatantį kovinių įrengimų, ginklų ir ginkluotės režimą, ir stiprinanti tolesnes sąlygas, pagal kurias privatiems asmenims gali būti leidžiama įsigyti ir laikyti ginklus gynybos tikslais, sportinei veiklai ir medžioklei. Be to, šio įstatymo 84 straipsnyje, iš dalies pakeičiančiame 1939 m. balandžio 18 d. privalomojo įsakymo baudžiamąsias nuostatas, numato, kad per vienerių metų laikotarpį po šio įsakymo paskelbimo, asmenys, kurie atiduos savo ginklus, laikomus pažeidžiant taisykles, susijusias su ginklų įsigijimu ir laikymu, nebus traukiami baudžiamojon atsakomybėn. Šios priemonės tikslas – leisti piliečiams, nelegaliai laikantiems ginklus, nepažeidinėti įstatymų, o valdžiai be kompensacijos surinkti ginklus, kurie kartais laikomi ilgą laikotarpį ir kuriuos dėl to sunku surasti.

27.

2003 m. sausio 3 d. paskelbus Potvarkį Nr. 2002–23, kuris buvo praplėstas ir apėmė tarpininkus, dalyvaujančius ginklų prekyboje, palaipsniui buvo įgyvendintas administracinės kontrolės režimas, taikomas ginklų gamintojams ir prekeiviams, ir kontrolės sistema: išduodami (arba neišduodami) leidimai asmenims, norintiems būti tarpininkais, vedamas specialus registras, kurį sudaro įgalioti asmenys, atliekami asmenų, turinčių tarpininkų leidimus, priminiai patikrinimai, kuriuos daro Karinių pajėgų generalinės kontrolės institucija (SIA/MD).

28.

Graikijoje egzistuojantys teisės aktai dėl šaunamųjų ginklų laikymo buvo pakeisti Įstatymu 3169/2003. Rezultatas buvo tas, kad kiekvienas asmuo, norintis importuoti, pervežti arba laikyti šaunamąjį ginklą, privalo iš anksto gauti policijos leidimą. Prieš išduodant tokį leidimą tikrinama, ar žmogus nėra padaręs kriminalinių nusikaltimų.

29.

Vengrijos atveju, buvo įvestos naujos ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės priemonės civiliams asmenims. Šaunamųjų ginklų ir amunicijos aktas Nr. 24/2004, įsigaliojęs 2004 m. gegužės 1 d., grindžiamas ir pilnai atitinka principus ir nuostatas, nustatytas Tarybos direktyvomis 91/477/EEB ir 93/15/EEB bei Komisijos rekomendacijomis 93/216/EEB ir 96/129/EB.

30.

Vengrijoje 2004 m. gegužės 1 d. taip pat įsigaliojo naujas Vyriausybės potvarkis Nr. 16/2004 dėl ginklų eksporto kontrolės. Potvarkis taikomas visiems ES bendro karinio sąrašo punktams ir veiklai, kuri palengvina prekių tiekimą ir pristatymą (pvz., tarpininkavimui, tranzitui) bei techninei pagalbai. Naujajame teisės akte nustatoma, kad ES ginklų eksporto elgesio kodeksas yra nacionalinių teisės aktų dalis, tuo būdu jis tampa teisiškai privaloma priemone. Pareiškimas dėl leidimo išdavimo vertinamas pagal Kodeksą.

31.

Pagal dabartinius Airijos įstatymus šaulių ginklų importui į ES šalis ir eksportui iš ES šalių turi būti išduodami leidimai, remiantis 1925 m. ir 1964 m. Šaunamųjų ginklų aktais ir 1993 m. EB Ginklų ir amunicijos (įsigijimo ir laikymo) taisyklėmis. Šaunamųjų ginklų eksportui į kitas šalis taip pat yra taikomas 1983 m. Eksporto kontrolės aktas ir toliau išvardyti įsakymai, tarptautiniai įsipareigojimai ir atsakomybės, kylančios iš narystės JT, ES, ESBO ir kitose organizacijose, kurios reglamentuoja eksportą, pavyzdžiui, Wassenaar susitarimas.

Atsižvelgdama į didėjantį tarptautinį dėmesį strateginio eksporto kontrolės taisyklių griežtinimo svarbai, Airija imasi užtikrinti, kad jos eksporto kontrolė atitiktų aukščiausius tarptautinius standartus. Šia prasme Įmonių, prekybos ir darbo departamentas pradėjo Airijos strateginių kontrolės sistemų persvarstymą, siekdamas pateikti rekomendacijas, kaip geriausiai jos gali būti modernizuotos ir sustiprintos, užpildyti nustatytas spragas ir užtikrinti, kad Airija visiškai atitiktų tarptautinius įsipareigojimus. Persvarstymo I etapas, kuriame buvo siekiama išnagrinėti šiuos didelės apimties klausimus ir nustatyti, kaip toliau tęsti šį persvarstymą, buvo baigtas 2003 m. birželio mėn., o II etapas, kurį sudarė detalesnis persvarstymas, yra beveik baigtas.

32.

Airija tikisi, kad ji galės šiais metais prisijungti prie Protokolo, draudžiančio nelegalią ginklų, jų dalių ir detalių ir amunicijos gamybą ir prekybą, papildantį JT Konvencijos prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą protokolą.

33.

Dėl ginklų, naudojamų kariniams tikslams, eksporto, 2003 m. Italija Įstatymu Nr. 148 (įsigaliojusiu 2003 m. birželio 17 d.) iš dalies pakeitė įstatymo Nr. 185/1990 atitinkamas nuostatas:

34.

Siekiant reglamentuoti ginklų klausimus Latvijos Respublikoje pagal tarptautinius reikalavimus ir suderinti nacionalinius teisės aktus šiais klausimais, nustatant fizinių ir juridinių asmenų teises ir pareigas dėl ginklų, amunicijos, sprogmenų, sprogmenų įrenginių, specialių prietaisų ir pirotechnikos produktų platinimo Latvijos Respublikoje ir nustatant šių prekių klasifikaciją užtikrinant asmeninį ir viešą saugumą, 2002 m. birželio 6 d. buvo priimtas Įstatymas dėl ginklų platinimo, įsigaliojęs 2003 m. sausio 1 d.

35.

Be to 2003 m. ir 2004 m. buvo priimta keletas šio įstatymo norminių aktų, griežtai reglamentuojančių ginklų platinimą Latvijoje, konkrečiai, 2004 m. balandžio 15 d. Ministrų kabineto taisyklės Nr. 167 „Bendrojo šaunamųjų ginklų ir sunkiųjų pneumatinių ginklų registravimo tvarka“, kurios numato tvarką, pagal kurią turi būti vedamas bendras fiziniams ir juridiniams asmenims priklausančių šaunamųjų ginklų ir sunkiųjų pneumatinių ginklų registras Latvijos Respublikoje (reikia pažymėti, kad šios taisyklės netaikomos nacionalinių ginkluotųjų pajėgų ginklams), ir 2003 m. rugsėjo 23 d. Ministrų kabineto taisyklės Nr. 538 „Ginklų, amunicijos, specialiųjų prietaisų, sprogmenų, sprogmenų įrenginių ir pirotechnikos produktų klasifikavimo ir naudojimo taisyklės“. 2003 m. lapkričio 11 d. Ministrų kabineto taisyklės Nr. 647 „Ginklų, amunicijos ir dujinių pistoletų (revolverių) įsigijimo, registravimo, surašymo, saugojimo, transportavimo, pervežimo, nešiojimo, pardavimo ir kolekcionavimo taisyklės, bei dovanojimo taisyklės“ taip pat yra svarbūs Latvijos eksporto kontrolės teisės aktų elementai.

36.

2004 m. gegužės 1 d. įsigaliojo Strateginių prekių platinimo įstatymas, atitinkantis nacionalinius ir tarptautinius interesus bei tarptautinius jų eksporto, importo ir tranzito kontrolės reikalavimus.

37.

Naujasis Ginklų ir amunicijos kontrolės įstatymas, kurį Lietuva parengė pagal Direktyvą 91/477/EEB dėl ginklų ir amunicijos kontrolės, įsigaliojo 2003 m. liepos 1 d. Įstatyme yra nuostata dėl ginklų ir amunicijos klasifikavimo į grupes, sustiprinta įstatyminė ginklų ir amunicijos platinimo ir kontrolės bazė bei yra nuostata dėl tarpininkavimo prekiaujant ginklais. Jame nustatyti bendri pasikeitimo informacija reikalavimai ir reglamentuojamas ginklų (kurių laikymui nereikalingas leidimas, pvz., medžiokliniai, sportiniai šautuvai), naudojamų civiliniam platinimui, importas, eksportas ir tranzitas.

38.

Be to, 2003 m. buvo priimtas įstatymas dėl strateginių prekių ir technologijų eksporto, importo ir tranzito kontrolės įstatymo pakeitimo, siekiant reglamentuoti ginklų ir amunicijos (įskaitant ŠLG) eksportą ir importą Lietuvos Respublikoje.

39.

Neseniai (2004.) Lietuvos Respublikoje įsigaliojo Strateginių prekių kontrolės įstatymas. Šis įstatymas, inter alia, reglamentuoja tarpininkavimo veiklą.

40.

2003 m. Lietuvos ginklų fondas patvirtino griežtesnę galutinių vartotojų sertifikatų registravimo sistemą ir pradėjo tvarkyti Valstybinį ginklų registrą (papildydamas centralizuotą duomenų bazę reikalinga informacija pagal JT Šaunamųjų ginklų protokolo nuostatas).

41.

Lietuvos Vyriausybės įsakyme dėl Valstybinio ginklų registro (patvirtinto 2003 m. rugpjūčio 21 d.) apibrėžiami duomenų reikalavimai ir informacijos teikimo, saugojimo ir tvarkymo būdai. Informacija renkama duomenų bazėje nuo to momento, kai ginklas atsiranda (gaminant arba importuojant) valstybėje. Registras užkerta kelią lengvam nelegalių ginklų atsiradimui ir yra labai svarbi priemonė surandant ginklus.

42.

Baudžiamasis kodeksas, kuris Lietuvoje įsigaliojo 2003 m. gegužės 1 d., taip pat praplėtė egzistuojančių teisės aktų taikymo sritį, ir pristatė naują skyrių, susijusį su kriminaliniais nusikaltimais dėl nelegalios ginklų prekybos, nelegalaus ginklų laikymo, nelegalaus kaupimo ir nelegalios prekybos.

43.

Nors 2003 m. Liuksemburge nebuvo priimta naujų teisės aktų, buvo vykdomas egzistuojančių teisės aktų persvarstymas. Šiuo metu šios srities atitinkamą teisinę bazę sudaro 1983 m. kovo 15 d. Ginklų ir ginkluotės įstatymas bei 1995 m. spalio 31 d. Didžiosios Hercogystės reglamentas, susijęs su ginklų, ginkluotės ir įrenginių, specialiai skirtų kariniams tikslams, bei susijusių technologijų importavimu, eksportavimu ir tranzitu. Jie yra paskelbti „Memorial“, oficialiajame Liuksemburgo leidinyje.

44.

Malta ėmėsi priemonių užtikrinti, kad jos eksporto kontrolė atitiktų tarptautinius eksporto kontrolės režimus ir tarptautinius įsipareigojimus bei atsakomybes, kylančias iš narystės Jungtinėse Tautose, ES ir ESBO. Šia prasme pagal dabartinius Maltos teisės aktus, šaulių ginklų ir ginklų importui, eksportui, tranzitui ir pervežimui turi būti išduoti importo ir eksporto leidimai pagal Importo kontrolės taisykles (2004 m. teisinis pranešimas 242) ir Karinių įrengimų (eksporto kontrolės) taisykles (2001 m. teisinis pranešimas 269). Be to, tarpininkavimo paslaugas, susijusias su ginklų perdavimu bet kuriai kitai šaliai, kontroliuoja Karinių įrengimų (eksporto kontrolės) (su daliniais pakeitimais) taisyklės (2003 m. teisinis pranešimas 376). 2002 m. sausio 1 d. Malta pradėjo laikytis ES Ginklų eksporto elgesio kodekso. Elgesio kodekso bendrieji kriterijai eksporto leidimo klausimu yra gairės Maltos kompetentingoms institucijoms, dirbančioms eksporto kontrolės srityje. Į šiuos kriterijus atsižvelgiama išduodant ginklų ir kitų karinių įrengimų eksporto leidimus.

45.

Be to, ginklų ir amunicijos perdavimą Europos Sąjungos valstybėms narėms Maltoje kontroliuoja Šaunamųjų ginklų ir amunicijos (judėjimo valstybėse narėse ir kitais klausimais) taisyklės (2004 m. teisinis pranešimas 56). Šios taisyklės įsigaliojo 2004 m. gegužės 1 d.

46.

2003 m. Lenkija pradėjo įgyvendinti keletą įstatymdavystės iniciatyvų, susijusių su jos būsima naryste Europos Sąjungoje. Kai kurios iš jų buvo tęsiamos 2004 m. Priemonių tikslas buvo užtikrinti atitinkamų acquis visišką įgyvendinimą iki 2004 m. gegužės 1 d., stojimo į ES dienos. Ginklų srityje ypatingas dėmesys buvo skiriamas Tarybos direktyvai 91/477/EEB dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės ir Ginklų eksporto elgesio kodekso principų įgyvendinimui, taip įvykdant Tarybos sprendimo 1999/34 BUSP sąlygas.

47.

2003 m. vasario 14 d.1999 m. gegužės 21 d. Šaunamųjų ginklų ir amunicijos įstatymas (Įstatymų oficialusis leidinys Nr. 53, punktas 549 su tolesniais daliniais pakeitimais) buvo iš dalies pakeistas Šaunamųjų ginklų ir amunicijos įstatymo pakeitimo įstatymu ir Vyriausybės gynybos biuro įstatymu (jungtinis tekstas – Įstatymų oficialusis leidinys Nr. 52, 451 punktas), kuriais buvo suderintos Lenkijos teisės nuostatos su acquis communautaire. Taip buvo pakeista keletas dalykų, įskaitant nekomercinio ginklų transportavimo per Lenkijos Respublikos teritoriją, jų importo ir eksporto asmeniniams tikslams tvarką, šaunamųjų ginklų dezaktyvavimo tvarką, ginklų laikymo taisykles užsieniečiams. Juose taip pat yra nuostatų, įpareigojančių Vyriausiąjį policijos vadą informuoti kitų ES valstybių narių valdžios institucijas apie Lenkijos teritorijoje leidžiamus arba draudžiamus laikyti šaunamųjų ginklų tipus.

48.

Pirmiau minėtas įstatymas sudaro pagrindą šiems vykdomiesiems aktams:

49.

2003 m. balandžio 23 d. Slovakijos parlamentas priėmė naują Šaunamųjų ginklų ir amunicijos aktą 190/2003. Jis įsigaliojo 2004 m. sausio 1 d., išskyrus keletą straipsnio dalių, kurios įsigaliojo 2004 d. gegužės 1 d. Šaunamųjų ginklų akte nustatomos šaunamųjų ginklų ir amunicijos grupės, jų įsigijimo, laikymo ir naudojimo sąlygos, jų savininkų teisės ir pareigos, eksporto importo ir pervežimo sąlygos. Jame taip pat nustatomos ginklų rūšių nustatymo ir naudojimo, šaunamųjų ginklų ir amunicijos eksponavimo sąlygos, šios srities informacinių sistemų darbas ir sankcijos už šiame akte išdėstytų prievolių nevykdymą.

50.

Po pirmiau minėto akto buvo išleisti du Vidaus reikalų ministerijos dekretai:

51.

Šaunamųjų ginklų ir amunicijos aktas Nr. 190/2003 kartu su dviem Vidaus reikalų ministerijos dekretais 555/2003 ir Nr. 208/2004 grindžiami ir visiškai atitinka Tarybos direktyvų 91/477 EEB ir 93/15/EEB bei Komisijos rekomendacijų 93/216/EEB ir 96/129/EB principus ir nuostatas.

52.

Ispanijoje 2003 m. neįsigaliojo joks naujas teisės aktas. Pagal galiojančią taisyklę visam šaulių ir lengvųjų ginklų eksportui pagrįstiems adresatams arba tranzitui reikia galutinio vartotojo sertifikato, išskyrus šaunamuosius ginklus, skirtus sportui arba medžioklei, siekiant užtikrinti Ispanijos valdžios institucijas, kad galutinis vartotojas priklauso karinėms arba apsaugos pajėgoms arba kitokioms, su saugumu susijusioms Vyriausybinėms institucijoms; tose šalyse, kur privačios įmonės neegzistuoja, galutinis vartotojas turi būti viena iš pirmiau minėtų institucijų. Tačiau greitai įsigalios naujas nacionalinės ginklų kontrolės teisės aktas, kuriame bus atsižvelgiama į naujausią ES šios srities politiką.

53.

Į naująjį Karališkojo dekreto dėl išorės prekybos gynybos reikmenimis, kitais reikmenimis ir dvigubos paskirties produktais ir technologijomis taisyklių projektą įtrauktas tarpininkavimas bei techninė pagalba, susijusi su ginklais, įskaitant ir šaulių ir lengvuosius ginklus.

54.

2003 m. Švedijoje buvo pradėtas Ginklų akto persvarstymas, atsižvelgiant į specifinius klausimus, tarp kurių yra ir ŠLG žymėjimo tvarka. Šis persvarstymas tebesitęsia. 2003 m. taip pat prasidėjo Švedijos karinių įrengimų teisės aktų persvarstymas. Persvarstymo metu bus išnagrinėtos priemonės, naudojamos eksporto kontrolės tikslams, ir pasiūlyti bet kokie reikalingi pakeitimai. Persvarstymas tebesitęsia.

55.

Siekdama įgyvendinti 2002 m. Eksporto kontrolės aktą, 2003 m. spalio 31 d. JK Vyriausybė pateikė parlamentui du įsakymus, paremtus šiuo aktu. Šiais įsakymais įvedamos naujos kontrolės priemonės, kurios įsigaliojo 2004 m. gegužės 1 d.

56.

Prekybos prekėmis (kontrolės) įsakymu kontroliuojamas ne tik paprastas eksportas iš JK, bet ir prekyba (pervežimas ir tarpininkavimas) kariniais įrenginiais, vykstanti tiesiogiai su užjūrio šalimis. Tokios kontrolės priemonės bus taikomos prekybai bet kokiais kariniais įrenginiais su užjūrio šalimis, kai bet kokia prekybos dalis vykdoma JK. Tai taikoma bet kokiai veiklai, vykdomai JK, nesvarbu, ar ją vykdo JK asmuo (fizinis arba bendrovė), ar užsienietis. 2004 m. Prekybos kontroliuojamomis prekėmis (paskirties vietos, kurioms taikomas embargas) įsakymas buvo pateiktas Parlamentui 2004 m. vasario 11 d. ir įsigaliojo 2004 m. kovo 3 d. Šiuo įsakymu įvedama kontrolė už teritorijos ribų prekybai karinėmis prekėmis su devyniomis paskirties šalimis, kurioms šiuo metu visišką ginklų embargą taiko JK, ES arba ESBO. Tokia kontrolė jau buvo vykdoma prekiaujant su paskirties šalimis, kurioms taikomas JT ginklų embargas.

57.

Ispanijos teisėsaugos agentūros, kaip ir ankstesniais metais, organizuoja kursus apie kriminalinį šaunamųjų ginklų ir sprogmenų naudojimą ir apie kompiuterinių technologijų taikymą ginklų ir sprogmenų kontrolei. Tai pastovūs seminarai, kurių tikslas – atitinkamų agentūrų pareigūnų pakartotiniai apmokymai bei naujausios informacijos šiais klausimais suteikimas.

58.

2003 m. Danija prisidėjo prie 1991 m. birželio 18 d. Tarybos direktyvos 91/477/EEB dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės įgyvendinimo tyrimo. Tyrimo tikslas buvo praplėsti pasikeitimo informacija sistemą pagal Direktyvą 91/477/EEB.

59.

2003 m. Danijos policija pradėjo naudotis nacionaliniu kompiuterizuotu ginklų registru, kuriame yra visi ginklų leidimai, kuriuos yra išdavusi policija, bei ginklų savininkų skelbimai bei skelbimai apie prarastus ginklus. Visa svarbi informacija apie tam tikrą ginklą, pavyzdžiui, ginklo savybę, tipą, gamybą, modelį, serijos numerį, kalibrą, personalinius ženklus gali būti įtraukta į registrą.

60.

Tačiau dar ne viskas pabaigta – planuojama, kad visi pardavėjai, importuotojai ir gamintojai galės atnaujinti ginklų informacijos registrus savo ginklų knygose ir registruose. Tai pat planuojama sujungti ginklų klubų registrą su naujuoju policijos centriniu registru.

61.

2003 m. Prancūzija paskelbė Gynybos ministerijos ataskaitą parlamentui apie Prancūzijos eksportą 2001 m.

62.

Nacionalinių kovos reikmenų ir panašių įrenginių eksporto kontrolės procedūrų srityje Prancūzija stengiasi, kad nebūtų platinami šaulių ir lengvieji ginklai, ypač konfliktų zonose. Ji rūpestingai taiko ribojančias nuostatas, numatytas Europos elgesio kodekse šiuo atžvilgiu, griežtai kontroliuodama galutinę įrenginių paskirties šalį ir naudojimo, prieštaraujančio tarptautinės bendrijos, o ypač Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos, principams ir tikslams, grėsmę.

63.

Vokietijos federalinės ginkluotosios pajėgos sunaikino daugiau nei 150 000 šaulių ir lengvųjų ginklų 2003 m.

64.

Graikija sukūrė elektroninę duomenų bazę, kurioje yra registruoti visi legaliai įvežti ir laikomi ŠLG. Ši duomenų bazė yra pastoviai atnaujinama naujais įrašais, o pasenę yra ištrinami. Šalia galimybės visuomet gauti informaciją apie legaliai šalyje laikomus ginklus, egzistuoja galimybė susekti kiekvieną ginklą nuo jo įvežimo į šalį iki dabartinio savininko. Visi paimti ir konfiskuoti bei pamesti ir surasti ginklai yra įregistruoti šioje duomenų bazėje.

65.

Graikija griežtai vykdo Įstatymo 2168/93 nuostatas bei iš jo išplaukiančius ministrų sprendimus, kad legaliai laikomi šaunamieji ginklai nepatektų į nelegalią rinką. Buvo įvesta kiekvienos ginklais prekiaujančios įmonės arba ginklų prekeivio kontrolė, vykdoma rečiausiai kartą per mėnesį. Policijos direktoratams buvo duoti įsakymai atlikti pilną visų tipų ginklų, randamų ginklais prekiaujančiose įmonėse, ir jų amunicijos inventorizaciją. Šių patikrinimų metu surinkti duomenys yra sutikrinami su centrinės duomenų bazės duomenimis, siekiant kad būtų išvengta nelegalių sandorių.

66.

Tarp Graikijos policijos ir kitų kompetentingų institucijų, pvz., pakrančių apsaugos tarnybos, muitinės, vyksta glaudus bendradarbiavimas. Taip pat Graikijos policija keičiasi informacija su ŠLG kilmės šalių kompetentingomis institucijomis.

67.

Su Ginklų fondo pagalba 2003 m. Lietuva sunaikino 767 vienetus šaulių ir lengvųjų ginklų.

68.

Naikinant ginklus, Liuksemburgas (Liuksemburgo ginkluotosios pajėgos, Didžiosios Hercogystės policija ir muitinės administracija) naudojo ginklų naikinimo metodą, kai ginklai pjaustomi į dalis. Šį naikinimą vykdo atitinkamų tarnybų ginklų tarnybos. Supjaustytas metalas laikomas konteineryje, kurį ginklų tarnybos valdžia nugabena į plieno gamybos įmonę, kurioje liudininkų akivaizdoje šis metalas yra išlydomas elektroninėse lydymo krosnyse. Po to parengiama ataskaita.

69.

Nyderlandai parėmė projektą „Biting the Bullet“, kurį vykdo „Saferworld“ organizacija, Tarptautinė „Alert and Basic“ organizacija iš Londono, Pretorijos saugumo tyrimų institutas (ISS) ir Ženevos Šaulių ginklų tikrinimo organizacija.

70.

2003 m. Lenkijos pasienio tarnybos pareigūnai konfiskavo 45 ginklus ir 3 034 šovinių, tuo tarpu policija konfiskavo 2 750 ginklus ir 157 143 šovinius.

71.

2003 m. kovo 17–21 d. Hagoje vyko dvišalis Slovakijos ir Olandijos ekspertų pasitarimas. Susitikimo darbotvarkėje pagrindiniais klausimais tapo abipusis pasikeitimas informacija konvencinių ginklų eksporto kontrolės srityje. Šiuo metu ruošiamas kitas susitikimas Bratislavoje.

72.

Ispanijoje įsigalioja nauja darbinė politika, skirta sustiprinti patikrinamąją veiklą ir įgyvendinti bendrus kriterijus per tikrinimo operacijas, ir siekiant vykdyti kuo veiksmingesnę gamyklų ir įrenginių, susijusių su šaunamaisiais ginklais ir sprogmenimis, kontrolę. Todėl buvo išleistos instrukcijos, liepiančios tikrinti tokias gamyklas arba įrenginius mažiausiai tris kartus per metus.

73.

Ispanijos valdžios institucijos turi sukaupusios (sulaikiusios, paėmusios, konfiskavusios) iš viso 231 880 įvairių rūšių ir tipų šaunamųjų ginklų. 17 768 šaunamieji ginklai bus parduoti aukcione, 27 141 – sunaikinti. Atitinkamos Ispanijos valdžios institucijos, koordinuojamos Centrinės Guardia Civil ginklų ir sprogmenų inspekcijos, 2003 m. paėmė dar 215 nelegalius šaunamuosius ginklus.

74.

Per 2003 m. Ispanijos valdžios institucijos atliko 17 841 įrenginių, kuriuose šaunamieji ginklai ir (arba) sprogmenys yra gaminami arba saugomi (įskaitant gamyklas, komercinius padalinius, sportinio šaudymo vietas, privačias saugos tarnybas ir kt.), patikrinimus; 10 099 iš tų patikrinimų buvo atlikti vietose, kur sprogmenys yra gaminami ir laikomi. Be to, Ispanijos muitinės ir mokesčių pareigūnai keletą kartų lankėsi uostuose ir oro uostuose, vykdydami kovos su ginklų gabenimu programą.

75.

Švedijos nacionaline gynybos kolegija vykdo plačią nusiginklavimo, demobilizacijos ir reintegracijos programą (NDR), kuri apima nacionalinius ir tarptautinius mokymus.

76.

2003 m. JK Gynybos ministerija sunaikino daugiau nei 24 000 šaulių ir lengvųjų ginklų. 2003 m. Jungtinė Karalystė padėjo pamatus svarbiai tarptautinei iniciatyvai, skirtai ŠLG tiekimui kontroliuoti ir paklausai mažinti. ŠLG paklausa iš dalies atsiranda dėl ekonominio ir fizinio nesaugumo. JK mano, kad mažinant skurdą ir skatinant tvarią plėtrą, galima sumažinti žmonių poreikį įsigyti šaulių ginklų. Vykdydama ginkluoto smurto ir skurdo iniciatyvą, JK sprendžia poreikio šaulių ginklams problemas integruodama pastangas mažinti šaulių ginklų skaičių ir ginkluotą smurtą į platesnes pagalbos plėtrai programas. 2002 m. ir 2003 m. vykusių konsultacijų metu tapo aišku, kad reikia daugiau ginklų ir ginkluoto smurto poveikio skurdui įrodymų, jeigu norime sėkmingai įtraukti bendruomenę į plėtrą. DFID pradėjo šios problemos tyrimą ir kartu su grupe donorų stengiasi panaudoti surinktus duomenis 2005 m. ESBO Ginklų ir skurdo gairių pagrindui.

77.

2003 m. ES skyrė 3 256 953 EUR keturiems bendriems projektams iš Bendrosios užsienio ir saugumo politikos (BUSP) biudžeto. Tai buvo šie projektai:

78.

Dar keturi projektai, kurių bendra vertė sudaro 48 760 000 EUR, skirti šaulių ir lengvųjų ginklų surinkimui bei nusiginklavimo, demobilizacijos ir reabilitacijos (NDR) operacijoms buvo vykdomi Afrikoje, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno šalyse, pasirašius dvišalius susitarimus su Europos Komisija, iš Europos plėtros fondo (EPF) ir EK biudžeto:

79.

Susitikimas daugiausia buvo skirtas klausimams, susijusiems su pirmuoju dvimečiu valstybių susitikimu. Susirinkimo metu buvo išreikšta daugybė požiūrių daugeliu klausimų – ŠLG ženklinimo ir paieškos bei tarpininkavimo teisės aktų. Kalbėdama apie ŠLG JAV pabrėžė, kad daugiausia dėmesio reikia skirti nacionaliniam įgyvendinimui ir eksporto kontrolei. JAV pritarė ES požiūriui, kad turi būti tariamasi dėl paieškos ir ženklinimo priemonės. Pirmininkas pažymėjo, kad ES ir JAV pirmauja sprendžiant tarpininkų klausimą. JAV aktyviai dalyvauja sprendžiant MANPADS pertekliaus kontrolės trečiosiose šalyse klausimą.

80.

Pirmininkas priminė ES ir Kanados bendrą pareiškimą, kuriame buvo dar kartą patvirtintas ES ir Kanados bendras įsipareigojimas kovoti su ŠLG plitimu. ES ir Kanada remia teisiškai privalomą priemonę, skirtą paieškai, ženklinimui ir tarpininkavimui. Kanados delegacija pasveikino veiksmų planą ir aiškiai parodė, kad Kanada turi tokius pačius prioritetus kaip ir ES ŠLG srityje. Kanados prioritetus sudaro žmogaus saugumas, įgyvendinimo reikalai, taip pat surinkimas ir naikinimas. Šiuo klausimu ji išreiškė į žmogų orientuotą požiūrį (vaikai ir ginkluoti konfliktai, saugumo reforma bendruomenės lygmenyje, ypač Afrikoje). Kanada linkusi kuo glaudžiau bendradarbiauti su ES šioje srityje.

81.

Kaip ir Europos Komisijos finansuojami projektai, valstybės narės suteikė finansinę pagalbą daugeliui ŠLG projektų. Tokio finansavimo pavyzdžiai yra šie:

82.

Siekdama remti projektus, skirtus buvusių karių adaptacijai ir reintegracijai bei nelegalių ŠLG surinkimui, Belgija paskyrė 3 000 000 EUR JTPP projektui „Buvusių karių grįžimo ir reintegracijos į bendruomenę ir šaulių ginklų surinkimo, saugojimo ir naikinimo programa“ Kongo Demokratinėje Respublikoje.

83.

2002 m. ir 2003 m. Estija finansiškai prisidėjo prie PFP pasitikėjimo fondo projekto, Albanija II: ŠLG amunicijos naikinimas Albanijoje.

84.

Suomija paskyrė finansinę paramą Šaulių ginklų skaidrumo ir kontrolės režimo (SATCRA) programai Afrikoje. Projekto tikslas – sustiprinti valstybės pajėgumą užkertant kelią šaulių ginklų platinimui, kuriant paieškos ir žymėjimo metodus, dedant pastangas suderinti šaulių ginklų teisės aktus, gerinant sukauptų ginklų tvarkymą, ir sukuriant kontrolės ir tikrinimo sistemą, kad būtų užtikrintas atitikimas. Projektą administruoja JT Taikos ir nusiginklavimo Afrikoje centras.

85.

Suomija taip pat siūlo finansinę paramą JTPP Ginklų kontrolės programai Albanijoje ir pasiuntė savo šaulių ginklų ekspertą – tarptautinį techninės pagalbos ekspertą – vykdyti 2002–2003 m. programą. Programą sudarė visuomenės sąmoningumo ir informavimo, plėtros projektai, logistinė parama ginklų surinkimų grupėms ir bandomasis duomenų bazės ginklų kontrolei projektas.

86.

Suomija remia Šaulių ginklų kontrolės projektą Gvatemaloje, kurį vykdo IEPADES (Instituto de Enseñanza para el Desarrollo Sostenible). Šio projekto tikslas – suvienyti nacionalinę ginklų kontrolės programą, kurioje dalyvautų valdžios atstovai ir suinteresuotos pilietinės visuomenės grupės.

87.

Suomija taip pat siuntė šaulių ginklų ekspertą dalyvauti absolventų instituto programoje, skirtoje strateginių ir tarptautinių saugumo studijų šaulių ginklų tikrinimo programai, bei dalyvavo finansuojant šią programą 2003 m.

88.

Vokietija remia keletą reintegracijos programų, įskaitant ir tą, kuriai suteikė finansinę paramą dviem etapais (1996–2003 m. ir 2003–2006 m.), siekdama padėti vykdyti socialinę ir ekonominę buvusių kovotojų ir jų šeimų reintegraciją Angoloje. Siekiant reintegracijos, stiprinamas vietos valdžios ir administracijos pajėgumas, kad būtų sukurtos ir įgyvendintos reintegracijos ir kaimo vietovių plėtros idėjos. Buvusių kovotojų reintegracija taip pat remiama vietos lygmenyje, vykdant socialinės ekonominės plėtros projektus.

89.

Vokietija remia buvusių kovotojų reintegraciją Burundyje, vykdydama projektą, kuris vyko 2003–2004 m. Projektą sudaro keturios pagrindinės dalys: visuomeninių reintegracijos struktūrų stiprinimas, žemės ūkio gamybos atgaivinimas, pajamų šaltinių sukūrimas ir reabilitacijos infrastruktūra.

90.

Glaudžiai bendradarbiaudama su Jungtinių Tautų Organizacija Kongo Demokratinėje Respublikoje (MONUC), Vokietija remia buvusių Ruandos kovotojų sugrįžimą iš Rytų Kongo, vykdydama projektus 2003–2004 m. Numatomi tolimesni projektai.

91.

Vokietija remia daugiavalstybinę demobilizacijos ir reintegracijos programą, skirtą Didžiajam Didžiųjų Ežerų regionui, vykdydama ketverių metų projektą (nuo 2003 iki 2006 m.). Be dvišalės techninės pagalbos DDRP srityje, daromas specialus indėlis, pavyzdžiui, gebėjimų ugdymo priemonės (pvz., NDR srities informacinių sistemų priežiūros, įvertinimo ir tvarkymo seminaras DDRP agentūroms partnerėms).

92.

Vokietija remia Ruandos demobilizacijos ir reintegracijos komisiją (teikia patariamąsias paslaugas) ir reintegracijos procesą, vykdydama ketverių metų projektą (nuo 2003 iki 2006 m.).

93.

Vokietija remia Pasaulio banko Pasitikėjimo fondą, skirtą nacionalinės demobilizacijos programai Siera Leonėje, vykdydama dvejų metų projektą (nuo 2003 iki 2004 m.); ši parama papildoma dvišaliais buvusių kovotojų reintegracijos projektais Siera Leonėje.

94.

Vokietijos Vyriausybė sutiko paremti Rytų Afrikos Bendrijos (RAB) sekretoriatą, pastarajam stengiantis sustabdyti nelegalų ŠLG platinimą.

95.

Ugandoje Vokietija remia Nacionalinį šaulių ginklų ryšių centrą. Pagal JT veiksmų programą, skirtą šaulių ginklams, ir kitus regioninius susitarimus, Ugandos Vyriausybė įkūrė šaulių ginklų kontrolės koordinavimo biurą. Vokietijos Vyriausybė prisidėjo palengvindama šaulių ginklų kontrolės biuro įrengimo ir įtvirtinimo procesą.

96.

Vokietijos Vyriausybė vykdo keletą sąmoningumo didinimo programų, įskaitant ir vieną, kuri remia Bonos Tarptautinio Konversijos Centro (BICC) pagalbos biuro projektą, kuris deda pastangas siekdamas padidinti supratimo apie ŠLG problemą lygį, taip pat ir didinti visuomenės sąmoningumą.

97.

Angoloje Vokietijos Vyriausybė rėmė vietos projektą, kurį vykdė Angolos NVO „Angola 2000“ kartu su kita NVO „Saugesnė Afrika“. Projekto tikslas – didinti supratimą apie poreikį sumažinti šaulių ginklų prieinamumo visuomenei neigiamus padarinius. Iki šiol buvo vykdoma tokia veikla:

98.

Kambodžoje dirba vietos NVO, ginklų mažinimo darbo grupė, kurios moko kitas vietos NVO, kaip pravesti sąmoningumo didinimo kampanijas. Šią veiklą taip pat finansuoja Vokietijos Vyriausybė. Iki šiol vykdyta tokia veikla:

99.

Gruzijoje Vokietijos Vyriausybė remia Kaukazo taikos, demokratijos ir plėtros institutą (KTDPI). Kartu su kitomis Gruzijos nevyriausybinėmis organizacijomis, KDTPI siekia sustiprinti supratimą apie su ŠLG susijusias problemas parinktuose Gruzijos regionuose, ir parengti pilietinės visuomenės veikėjus ir valdžios institucijas, vietos ir nacionalines, kurios didintų gyventojų saugumą.

100.

Malavyje Vokietijos Vyriausybė remia šalių ginklų kontrolės informacinės bazės ir strategijos parengimą. Čia Vokietija glaudžiai bendradarbiauja su JK Vyriausybe. Vokietija ne tik padėjo įvertinti šaulių ginklų situaciją Malavyje, bet taip pat parėmė Nacionalinio kontaktų centro (NKC) įkūrimą.

101.

El Salvadore Vokietija remia pastangas kelti mokinių, tėvų ir mokytojų sąmoningumą dėl ginkluoto smurto mokyklose ir pastangas priimti priemones, kurios jį sustabdytų.

102.

Arija paskyrė 100 000 EUR Kanados vadovaujamam projektui sunaikinti ŠLG amuniciją Albanijoje. Airija taip pat įsipareigojo skirti 30 000 EUR Nyderlandų vadovaujamam projektui Serbijoje ir Juodkalnijoje. 2004 m. Airija įsipareigojo paskirti 9 000 EUR naujam „saugesnės Afrikos“ projektui, veiksmų palaikymui, kuris vyks nuo 2004 m. balandžio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. Projekto tikslas teikti pagalbą tiems, kurie kovoja su nelegalia šaulių ir lengvųjų ginklų prekyba ir siekia, kad ji išnyktų.

103.

2003 m. Liuksemburgas nacionaliniame lygmenyje skyrė 105 000 EUR NATO Partnerystės vardan taikos programos projekto „Šaulių ir lengvųjų ginklų amunicijos naikinimas Albanijoje“, kurį vykdo NAMSA, įgyvendinimui.

104.

2003 m. Nyderlandų Vyriausybė paskyrė 2,27 milijonus EUR iš Šaulių ir lengvųjų ginklų fondo šiems ŠLG projektams:

105.

2003 m. NATO-Euroatlantinės partnerystės tarybos (NATO-EAPC) struktūroje Lenkija skyrė 10 000 JAV dolerių tarptautiniam amunicijos pertekliaus naikinimo fondui Albanijoje. Projektą finansuoja Partnerystės vardan taikos pasitikėjimo fondas, kurį koordinuoja NAMSA.

106.

Ispanijos tarptautinio bendradarbiavimo agentūra (AECI) nuo 2002 m. finansuoja projektą Kolumbijos sostinėje Bogotoje, kurio tikslas – kovoti su smurtu mieste ir pradėti savanorišką piliečių nusiginklavimo procesą, šaunamuosius ginklus keičiant į maistą. Projektą lydi daugybė viešų diskusijų, jo metu organizuojami seminarai ir susitikimai, sprendžiantys klausimą, kaip sumažinti smurtą ir nusikaltimus Bogotoje, kartu vykdoma netinkamo narkotinių medžiagų vartojimo prevencija. AECI įnašas į projektą 2002 m. sudarė 24 000 EUR, o 2003 m. – 35 000 EUR.

107.

2003 m. Švedija rėmė įvairiais su ŠLG susijusias programas, įskaitant šias:

108.

Būdama viena didžiausių donorių finansuojant projektus, skirtus kovai su šaulių ginklų platinimu ir piktnaudžiavimu, JK toliau skirstė 19,5 milijonus svarų, kuriuos ji įsipareigojo išleisti 2001–2004 m. Šios išlaidos buvo skirtos JT agentūrų, regioninių organizacijų, Vyriausybių ir NVO vykdomiems projektams. JK remiami projektai – tai ginklų surinkimo, tvarkymo ir naikinimo programos; pagalba veiksmingai įgyvendinant egzistuojančius regioninius susitarimus; nacionalinių veiksmų planų dėl šaulių ginklų kūrimas; ir parama pilietinei visuomenei. JK ir toliau dėjo pastangas siekdama stiprinti egzistuojančias regionines iniciatyvas kovai su ŠLG platinimu ir piktnaudžiavimu pietinėje, rytinėje ir vakarinėje Afrikoje, centrinėje ir pietinėje Amerikoje.

109.

SALW klausimai buvo aptarti 2003 m. COARM, CODUN ir CONOP Troika susitikimuose su Rusijos Federacija, Ukraina, Kanada, Jungtinėmis Valstijomis, Kinija ir Pietų Korėja, taip pat bendrose ES ir JAV bei Kanados SALW darbo grupėse.

110.

Vengrija, bendradarbiaudama su JAV Valstybės departamentu, neplatinimo biuru, eksporto kontrolės bendradarbiavimo biuru, 2003 m. rugsėjo 15–17 d. Budapešte, Vengrijoje, surengė 5-tąją eksporto kontrolės konferenciją (ši konferencija buvo penktasis renginių sekos, vadinamos „Oksfordo procesu“ renginys). Jame dalyvavo daugiau nei 180 eksporto kontrolės pareigūnų iš 40 šalių ir daugiašalių eksporto kontrolės režimų, pramonės ir NVO bendrijų atstovų. Viena iš pagrindinių konferencijos temų buvo diskusija apie naujus požiūrius į įprastinės ginkluotės kontrolės būdus, ypač dėl tam tikrų SALW tipų, kaip antai Man PADS.

111.

Regioniniu lygmeniu, Vengrija kartu su JAV Valstybės departamentu, neplatinimo biuru, eksporto kontrolės bendradarbiavimo biuru 2003 m. birželio mėn. Szeged, Vengrijoje, surengė eksporto kontrolės seminarą Pietryčių Europos šalims. Konferencijoje buvo pristatyti veiksmingos eksporto kontrolės politikos kertiniai akmenys ir sudaryta proga aptarti regioninius požiūrius ir nuogąstavimus, ir pirmiausią nuogąstavimą, kaip regione turėtų būti sprendžiamos su SALW susijusios problemos.

112.

2003 metais Italija veikliai dalyvavo keliuose regioniniuose ir globaliniuose praktiniuose renginiuose, skirtuose informacijos apie nacionalines procedūras mainams ir bendrų sprendimų sprendžiant su nelegalia uždraustų šaunamųjų ir lengvųjų ginklų prekyba susijusias problemas paieškai.

113.

Pirmiausia, Italija dalyvavo šiuose renginiuose:

114.

Lietuva palaikė ir parėmė pranešimą „Ginklų tranzitinė prekybą Baltijos regione“, kuriame buvo įvertintos tranzito kontrolės sistemos ir pastangos kovoti prieš nelegalią prekybą Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje ir Rusijos Kaliningrado srityje.

115.

Lankasterio konferencijoje, surengtoje 2003 m. sausio mėn. Jungtinėje Karalystėje, Lietuva buvo tarp tų valstybių, kurios pripažino veiksmingos SALW prekybos tarpininkavimo kontrolės svarbą ir pastangų įgyvendinti atitinkamus įsipareigojimus pagal JT veiksmų programą reikalingumą. Lietuva palaikė atitinkamos nacionalinės teisės, skirtos SALW prekybos tarpininkavimui reguliuoti, sukūrimą ir tolesnius žingsnius plečiant tarptautinį bendradarbiavimą užkardant, stengiantis įveikti ir šalinant nelegalų tarpininkavimą SALW prekyboje

116.

Lietuvos ekspertai veikliai dalyvavo susitikimuose Londone 2003 m. sausio mėnesį ir Prahoje birželio mėnesį, skirtuose SALW konsultacinių grupių procesui; šių susitikimų tikslas buvo užtikrinti, kad veiksmų programa, dėl kurios buvo sutarta JT konferencijoje dėl nelegalios SALW prekybos visais jos aspektais, būtų visiškai įgyvendinta ir pratęsta, ir tai leistų įdiegti veiksmingas priemones, užkardančias ir ribojančias SALW platinimą ir neteisėtą naudojimą.

117.

Lietuva taip pat pateikė pranešimą Prancūzijos-Šveicarijos pasitarimui „SALW surandamumas: surasti, paženklinti ir laikyti registre“ ir rodo palankų požiūrį į teisiškai privalomos politikos priemonės, padedančios greitai ir patikimai surasti SALW, sukūrimą.

118.

Nyderlandų veikla apėmė:

119.

2003 m. balandžio mėn. Lenkijos ekonomikos, darbo ir socialinių reikalų ministerijos bei užsienio reikalų ministerijos atstovai surengė Bosnijoje ir Hercegovinoje Vyriausybės ekspertams seminarą, skirtą Lenkijos principams ir sprendimams ginklų ir kitų dvejopos paskirties prekių, įskaitant SALW, eksporto ir importo kontrolės srityje, ir paskesnį jų vizitą į Lenkiją.

120.

2003 m. lapkričio 24–25 d. Varšuvoje, bendradarbiaujant su Britanijos ir Baltarusijos valdžios institucijomis ir NVO „Saferworld“ ir „Voluntas“ buvo surengtas seminaras „ES–Baltarusijos bendradarbiavimas stiprinant saugumą išsiplėtusioje ES“,

121.

Lenkijos ekspertai taip pat veikliai dalyvavo pasitarimuose ir seminaruose, kurie buvo skirti šaunamųjų ir amunicijos kontrolei, eksportui, sunaikinimui ir sandėlių apsaugai, Londone, Bukarešte, Osle, Liublianoje, Minske ir kitur.

122.

2003 metais Ispanijos Guardia Civil padėjo Andoros kunigaikštystės policijai parengti ES standartus atitinkančius Šaunamųjų ginklų nuostatus ir abi pasirašė Bendradarbiavimo protokolą.

123.

Gegužės mėn. Ispanija dalyvavo pirmame Nuolatinio parlamentarų dėl šaunamųjų ir lengvųjų ginklų (SALW) forumo susitikime Panamoje; šį forumą sudaro Ispanijos, Švedijos ir Centrinės Amerikos parlamentarai. Šis susitikimas yra dalis proceso, kuriuo siekiama patobulinti Centrinės Amerikos šalių ginklų teisinę bazę keičiantis parlamentarų patirtimi; projekto integralia dalimi yra ir tarptautinių sutarčių visuotinumo didinimas.

124.

Lietuva palaikė ir parėmė pranešimą „Ginklų tranzitinė prekybą Baltijos regione“, kuriame buvo įvertintos tranzito kontrolės sistemos ir pastangos kovoti prieš nelegalią prekybą Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje ir Rusijos Kaliningrado srityje.

125.

Prancūzija dalyvavo nacionalinių ekspertų grupės pagal 1991 m. birželio 18 d. Tarybos direktyvą Nr. 91/477 EEB dėl šaunamųjų ginklų įsigijimo darbe. Šio Komisijos skatinamo darbo tikslas yra skirtas peržiūrėti Direktyvą, kad į ją galima būtų įtraukti 2001 m. birželio 8 d. Protokolo dėl šaunamųjų ginklų sąlygas, ir ypač susijusias su ginklų ženklinimu ir registravimu, taip pat senovinių ginklų neutralizavimu ir apibrėžtimi.

126.

Lenkija nuo pat priėmimo veikliai dalyvavo Organizuoto nusikalstamumo Baltijos jūros regione darbo grupėje. Lenkijos sienoms nuo 2004 m. gegužės 1 d. tapus padidėjusios ES sienomis, muitinių ir sienų apsaugos tarnybų bendradarbiavimas kovoje prieš nelegalią prekybą, įskaitant šaunamųjų ginklų, amunicijos ir sprogmenų prekybą, buvo vienas iš svarbiausių Lenkijos prioritetų Grupėje.

127.

Europos Sąjunga šiame forume buvo ypač iniciatyvi. Toliau pateikiamos kai kurios šio darbo detalės ir iniciatyvos, kurias vykdė kai kurios valstybės narės.

128.

Prancūzija dalyvavo nuginklavimo operacijose, kurios buvo atliktos kaip Jungtinių Tautų taikos palaikymo operacijų dalis (Operacija „Artemidė“ Kongo demokratinėje Respublikoje 2003 m. birželio–rugsėjo mėnesiais) ir (arba) regioninių organizacijų taikos palaikymo operacijų dalis (ECOWAS: Operacija „Vienragis“ Dramblio Kaulo krante nuo 2003 m. birželio mėn.), taip pat Balkanuose (KFOR) ir Afganistane (ISAF).

129.

Prancūzijos ekspertai dalyvavo Vyriausybės ekspertų grupėje, kuri parengė pranešimą apie tarptautines politikos priemones, skirtas nelegaliems lengviesiems ginklams atpažinti ir greitai bei garantuoti surasti; šis pranešimas buvo pateiktas Jungtinių Tautų Generalinei Asamblėjai 2003 m. liepos mėnesį.

130.

Vokietija palaikė ir finansiškai parėmė JT ir Arabų lygos 2003 m. gruodį Kaire surengtą regioninę konferenciją dėl šaunamųjų ir lengvųjų ginklų. Konferencijos tikslas buvo didinti regioninį sutarimą svarbiais šaunamųjų ir lengvųjų ginklų kontrolės aspektais. Vokietija taip pat parėmė JT ir OSCE Liublianoje surengtą konferenciją dėl šaunamųjų ginklų kontrolės Pietryčių Europoje.

131.

Vengrija veikliai dalyvavo tarptautinių organizacijų ir regioninių susitarimų darbe SALW srityje. Rengdamasi pirmajam Dvimečiam JT susitikimui dėl JT veiksmų programos įgyvendinimo Vengrija 2003 m. sausio mėn. dalyvavo Lankasterio rūmuose Londone surengtoje konferencijoje dėl SALW eksporto kontrolės stiprinimo ir 2003 m. balandžio mėn. prekybos tarpininkavimui skirtame seminare Osle. Abiejų konferencijų tikslas buvo vykdyti 2001 metų JT veiksmų programoje numatytą darbą.

132.

Vengrija palaikė ir finansiškai parėmė JT ir OSCE Liublianoje surengtą konferenciją dėl šaunamųjų ginklų kontrolės Pietryčių Europoje įgyvendinimui (2003 m. kovo 11–12 d.).

133.

Lietuva dalyvavo JT ir OSCE darbe SALW srityje. Lietuvos ekspertai veikliai dalyvavo diskusijose dėl Šaunamųjų ginklų protokolo, papildančio JT Konvenciją prieš transnacionalinį organizuotą nusikalstamumą, vadinamąjį Vienos protokolą. Lietuvos ekspertai taip pat dalyvavo pirmame Dvimečiame šalių susitikime dėl JT veiksmų programos įgyvendinimo, įvykusiame 2003 m. liepos mėn. Niujorke.

134.

Malta nacionalinėje teisėje visa apimtimi taiko ir įgyvendina Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nuostatas dėl ginkluotės embargo ir remia JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijas įprastinės ginkluotės, nelegalios šaunamųjų ir lengvųjų ginklų prekybos, ginklavimosi skaidrumo ir išlaidų karo reikalams skaidrumo klausimais. Malta taip pat teikia metinius pranešimus pagal JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją dėl ginklavimosi skaidrumo.

135.

Nyderlandai veikliai (kaip Biuro narys) dalyvavo Dvimečiame JT šalių susitikime dėl JT veiksmų programos įgyvendinimo, įvykusiame 2003 m. liepos mėn. Niujorke.

136.

Ispanija taip pat dalyvavo Dvimečiame JT šalių susitikime 2003 m. liepos mėn. ir 2003 m. gruodžio mėn. pateikė Jungtinėms Tautoms pirmąjį pranešimą dėl JT veiksmų programos įgyvendinimo. 2003 m. Ispanijos ginkluotosios pajėgos ir Guardia Civil, bendradarbiaudamos ar globojamos JT ir NATO, dalyvavo tarptautinėje su šaunamaisiais ir lengvaisiais ginklų bei jų kontrole susijusiuose veiksmuose šiose šalyse: Afganistane, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Kongo demokratinėje Respublikoje, Eritrėjoje, Etiopijoje, Gruzijoje, Gvatemaloje, Kuveite, Buvusioje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje ir Serbijos Kosovo provincijoje.

137.

Po 2003 m. sausio mėn. Lankasterio rūmuose įvykusios konferencijos dėl SALW eksporto kontrolės stiprinimo JK veikliai kėlė sąmoningumą ir siekė šalių sutarimo dėl vienodo požiūrio į poreikį stiprinti šaunamųjų ir lengvųjų ginklų perdavimo kontrolę. 2003 m. liepą JK surengė 2 sėkmingus šalių susitikimus kaip JT dvimečio valstybių susitikimo renginius, kuriuose buvo apžvelgta JT veiksmų programos (JT VP) dėl šaunamųjų ginklų įgyvendinimo eiga. Juose beveik 30 rėmėjų ir daug kitų suinteresuotų valstybių atstovų diskutavo, kaip stiprinti šaunamųjų ginklų perdavimo tarptautinę kontrolę. Šie susitikimai gerokai sustiprino paramą regioniniam sutarimui dėl vienodo požiūrio į perdavimo kontrolę pagal dabartinius įsipareigojimus pagal JT VP. Galiausiai, JK paskelbė Perdavimo kontrolės iniciatyvą. Ja siekiama JT veiksmų programos pagrindu užkirsti kelią neatsakingiems perdavimams, galintiems prisidėti prie nestabilumo, konfliktų ir represijų. Ši iniciatyva apima ne tik eksporto kontrolę, bet ir eksporto kontrolę bei perkrovimus. Įvairūs susirūpinimą keliantys dalykai kyla iš to, kad skirtingi regionai į šią problemą žiūri iš skirtingų perspektyvos taškų. Daug šalių dabar konstruktyviai dalyvauja regioniniame procese kartu su JK ir pagrindiniais partneriais tęsdamos šį procesą regioninių seminarų Lotynų Amerikoje, Rytų ir Vakarų Afrikoje ir Pietryčių Azijoje virtinėmis. Šiuose rajonuose šaunamųjų ginklų problema yra aštri. JK sieks iki minimumo sumažinti bendrąją tarptautinę SALW perdavimo kontrolę pagal JT VP būsimame JT Apžvalgos susitikime dėl šaunamųjų ginklų 2006 m.

138.

2003 metais JK nusiuntė ekspertą į JT SALW ženklinimo ir suradimo Vyriausybių ekspertų grupę, kuri liepos mėn. pateikė pranešimą Dvimečiam valstybių susitikimui. Mes taip pat palaikėme 2003 m. gruodžio mėnesio sprendimą įsteigti pagal SALW 58/241 rezoliuciją Atvirą darbo grupę, kad būtų sukurta tarptautinė ženklinimo ir suradimo politika, ir į ją taip pat nusiųsime reikiamą ekspertą. 2003 m. spalio mėn. JK veikliai rėmė Šaunamųjų ginklų rezoliucijas, kurias priėmė JT Generalinė Asamblėja. JK taip pat JK veikliai rėmė JT įprastinės ginkluotės registrą SALW srityje.

139.

2003 metais JK rėmė Registro Vyriausybių ekspertų grupę ir nusiuntė į ją ekspertą. Pirmą kartą nuo įsteigimo 1992 m. grupė pasiekė susitarimą dėl svarbių techninių pataisų klasifikacinėms kategorijoms, įskaitant ir pataisą, sumažinančią į pranešimus įtrauktinos artilerijos sistemų ribinį dydį nuo 100 mm iki 75 mm, taip ir pataisą, pridedančią MANPADS kaip smulkesnę kategoriją prie esamos kategorijos „Raketos ir jų paleidimo įrenginiai“. Valstybės narės taip pat jau gali į savo metinius pranešimus Registrui įtraukti duomenų apie SALW perdavimus kaip papildomą informaciją.

140.

Valstybės narės užėmė šias pozicijas dėl rezoliucijų šaunamųjų ginklų klausimais, kurias priėmė 58 UNGA pirmasis komitetas:

141.

Suomijos indėlį į OSCE darbą SALW srityje sudaro šios priemonės:

142.

Prancūzija atsižvelgė į iniciatyvą dėl „Geresnės SALW ženklinimo, registravimo ir suradimo praktikos vadovo“, kuris OSCE tikslais buvo išleistas 2003 m. lapkričio mėnesį.

143.

OSCE veiklos srityje Vokietija veikliai įsitraukė į šaunamųjų ir lengvųjų ginklų kontrolės mechanizmų kūrimą. 2003 metais Vokietija, inter alia, padėjo parengti du skyrius į OSCE Šaunamųjų ir lengvųjų ginklų geriausios praktikos vadovą ir kartu su Nyderlandais ir Norvegija iškėlė iniciatyvą dėl tarpininkavimo.

144.

Vengrija daliniu finansavimu parėmė OSCE sprendimo nustatyti galutinio naudotojo sertifikatų ir patvirtinimo procedūrų standartinius elementus projektą, kuris papildytų ir sustiprintų OSCE dokumentą dėl SALW. Įgyvendindama kai kurias OSCE šaunamųjų ginklų dokumento nuostatas, Vengrija pateikė duomenų apie nacionalines priemones kontroliuojant SALW eksportą, gaminant, ženklinant ir sunaikinant SALW. Vengrijos OSCE misijos Vienoje narys yra OSCE Bendradarbiavimo saugumui stiprinti forumo koordinatorius prašymams, pateikiamiems pagal OSCE SALW dokumentą.

145.

2003 metais Italija veikliai tęsė 2000 m. lapkritį priimtų OSCE dokumento dėl šaunamųjų ir lengvųjų ginklų įgyvendinimo. Šioje srityje Italija priėmė informacijos mainams taikytinas nacionalines pataisas svarbiausiais SALW aspektais (gamyba, ženklinimas, eksporto kontrolė, tarpininkavimas, sunaikinimo būdai), kuriuos nustatė pirmiau minėtas OSCE dokumentas.

146.

Italija taip įnešė indėlį priimant OSCE šaunamųjų ir lengvųjų ginklų geriausios praktikos vadovą. Be to, Italija prisidėjo priimant OSCE Bendradarbiavimo saugumui stiprinti forumo sprendimą Nr. 7/03 (priimtą 2003 m. liepos 23 d.) dėl būtinybės nustatyti ir įdiegti griežtus eksporto kontrolės kriterijus, taikytinus „Nešiojamų oro gynybos sistemų“ (MANPADS) perdavimams.

147.

Malta dalyvavo teikiant metinius pranešimus apie OSCE keitimąsi informacija apie šaunamuosius ir lengvuosius ginklus, kaip nustatyta OSCE dokumente dėl SALW, taip pat apie OSCE keitimąsi informacija apie įprastinės ginkluotės perdavimus bei keitimąsi karine informacija.

148.

Ispanija įnešė reikšmingą indėlį sudarant OSCE šaunamųjų ir lengvųjų ginklų geriausios praktikos vadovą, kuris buvo pristatytas 11 Ministrų tarybos susitikime 2003 m. gruodžio mėn. Ispanija yra skyriaus „Nacionalinės ginklų sankaupų tvarkymo ir apsaugos procedūros“ bendraautorė, taip pat veikliai dalyvavo teikdama kelis pasiūlymus įvairiems vadovo skyriams.

149.

2003 m. birželio mėnesį Nyderlandai dalyvavo antruose OSCE informacijos mainuose. Jie taip buvo įtraukti į OSCE SALW geriausios praktikos vadovo rengimą ir jo pristatymą Jungtinėms Tautoms OSCE ministrų susitikime Mastrichte. Nyderlandai padėjo parengti skyrių „Nacionalinės SALW sunaikinimo procedūros“.

150.

Švedija padėjo sudaryti OSCE SALW geriausios praktikos vadovą parašydama skyrių apie SALW nuginklavimo, demobilizavimo ir reintegracijos (DD&R) procesuose.

151.

JK įnešė reikšmingą indėlį sudarant OSCE šaunamųjų ir lengvųjų ginklų geriausios praktikos vadovą, kuris buvo išleistas 2003 m. rugsėjo mėn. JK buvo skyriaus apie ginklų sankaupų tvarkymą ir apsaugą bendraautorė, taip pat ypač prisidėjo prie skyrių apie tarpininkavimą, eksporto kontrolę, ženklinimą ir suradimą parašymo. Šitaip buvo siekta, kad toks vadovas suteiktų informacijos nacionalinėms politikos formavimo struktūroms, kartu ragintų visas dalyvaujančias valstybes laikytis aukštesnių bendrųjų praktikos standartų. JK palaikė pastangas susitarti dėl OSCE mechanizmo dėl tarpininkavimo, kad toks susitarimas būtų pavyzdžiu kitoms regioninėms organizacijoms laikant JT VP dėl SALW.

152.

Nyderlandai dalyvavo NATO/EAPC ad hoc SALW darbo grupėje.

153.

2003 metais Lenkijos karinis kontingentas dalyvavo keliose iniciatyvose, kuriomis buvo siekiama apriboti nekontroliuojamą ginklų (ypač SALW) plitimą ir jų destabilizuojančios koncentracijos susidarymą. Tos iniciatyvos apėmė operacijas „Kordonas ir paieška“, „Tikroji pjūtis“ ir kitas, kurios buvo vykdomos su tarptautinių pajėgų mandatu prižiūrint JT arba NATO Afganistane, Albanijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, buvusioje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje.

154.

Portugalija, kaip ir kiti NATO sąjungininkai, prisideda prie JT mandatą turinčių SFOR ir KFOR taikos palaikymo pajėgų Bosnijoje - Hercegovinoje, kurioje padeda mažinti civilių laikomas SALW sankaupas. Portugalija ir toliau dalyvauja JT priemonėse, Wassenaar susitarime, OSCE ir EAPC.

155.

Prancūzija per koordinavimo ir pagalbos saugumui ir plėtrai programą (PCASED) parėmė Vakarų Afrikos valstybių ekonominės Bendrijos (ECOWAS) moratoriumą dėl šaunamųjų ir lengvųjų ginklų (SALW) eksporto, importo ir gamybos, 2003 metais skirdama 200 000 EUR finansinę paramą.

156.

Nyderlandai Abudžoje konsultavo (kartu su Norvegija) ECOWAS sekretoriatą dėl tolimesnių žingsnių stiprinant tarpininkavimo Vakarų Afrikoje kontrolę. Jie taip pat konsultavo ir regionines organizacijas, tarp jų ECOWAS, JT dvimečio valstybių susitikimo renginiuose 2003 metų liepos mėn.

157.

Kipras, Estija, Latvija, Lietuva, Malta ir Slovėnija pateikė paraiškas tapti Wassenaar susitarimo narėmis. ES tvirtai laikosi požiūrio, kad visų ES valstybių narių įtraukimas garantuoja aukštesnį veiksmingos kontrolės standartą Wassenaar susitarimo šalyse, taip pat ir pačioje Sąjungoje.

158.

Prancūzija veikliai dalyvavo rengdama Wassenaar dokumentą dėl MANPADS eksporto kontrolės Wassenaar plenarinėje sesijoje 2003 m. gruodžio mėn. Vienoje.

159.

2003 metais Wassenaar susitarimo plenarinėje sesijoje Italija prisidėjo priimant bendruosius „Nešiojamų oro gynybos sistemų eksporto kontrolės elementus“, kurie įpareigoja dalyvaujančias valstybes vykdyti griežtą MANPADS eksporto nacionalinę kontrolę.

160.

Vokietija veikliai prisidėjo prie sėkmingo Wassenaar susitarimo įvertinimo 2003 metais užbaigimo. Vokietija ypač palaikė MANPADS eksporto veiksmingesnių kontrolės priemonių priėmimą, naujos ataskaitinės ginkluotės kategoriją SALW įskaitant ir MANPADS priėmimą, taip pat nacionalinės teisės nuostatų dėl ginklų prekybos tarpininkavimo priėmimą.

161.

Kaip tarptautinės eksporto kontrolės režimų dalis, Lenkija labai smarkiai įsitraukė į darbus pagal Wassenaar susitarimą dėl įprastinės ginkluotės ir dvejopos paskirties prekių ir technologijų eksporto kontrolės. Į susitarimą Lenkija žiūri kaip į svarbią politikos priemonę, užtikrinančią didesnį skaidrumą ir atsakomybę už įprastinės ginkluotės perdavimus, šitaip užkertant kelią nekontroliuojamam ginklų platinimui. 2003 metais kartu su kitomis Wassenaar susitarimo šalimis Lenkija susitarė dėl priemonių didinti SALW perdavimų skaidrumą.

162.

Veikdama Wassenaar susitarimo ribose, JK Plenarinėje sesijoje ryžtingai siekė susitarti dėl griežtų MANPADS eksporto standartų. Wassenaar susitarimo nuostatos dėl MANPADS kontrolės įpareigoja eksportuojančias šalis įsitikinti, kad gaunančioji šalis yra pajėgi užtikrinti šios ginkluotės apsaugą. Plenarinėje sesijoje buvo susitarta, kad ateityje Wassenaar susitarime dalyvaujančios valstybės teiks pranešimus apie šaunamųjų ir lengvųjų ginklų, įskaitant ir MANPADS, perdavimus. Taip pat buvo susitarta dėl žemesnių perduodamų artilerijos sistemų lygių, kurie trauktini į pranešimus.

163.

Vokietijos Vyriausybė vykdo keletą kompetencijos kūrimo programų, iš kurių viena remia Pietų Afrikos plėtros bendrijos valstybes nares, harmonizuojančias savo politiką pagal 2001 m. rugpjūčio 14 d. SADC Protokolą dėl šaunamųjų ginklų, amunicijos ir kitų susijusių medžiagų. Šio projekto tikslas yra įsteigti regioninį kontaktų centrą, kaip numatyta JT Veiksmų programoje, surengti įstatymų vykdymo priežiūros agentūrų mokymus SALW klausimais ir palaikyti regioninės policijos organizacijos SARPCCO kompetencijos kūrimo pastangas.

164.

2003 metais Airija 65 000 EUR parėmė saugesnės Afrikos projektą, kuriuo buvo suteikta techninė pagalba SADC.

165.

Nyderlandai konsultavo regionines organizacijas, tarp jų ir SADC, dėl tolimesnių žingsnių plečiant regioninį bendradarbiavimą kovoje su nelegaliu tarpininkavimu (Niujorkas, 2003 m. liepa)

166.

Pirmininkaujant Prancūzijai, 2003 m. birželio mėnesį G8 Eviane priėmė veiksmų planą dėl nešiojamų oro gynybos sistemų (MANPADS) gabenimo saugumo ir kontrolės. Nešiojamos oro gynybos sistemos (MANPADS), patekusios į teroristų rankas, kelia ypatingą grėsmę, jeigu naudojamos prieš civilinę aviaciją. G8 veiksmų plane dėl gabenimo saugumo numatomos kelios kontrolės priemonės MANPADS eksporto ir tarpininkavimo klausimais. Tuo remdamasi, JK Vyriausybė lapkričio 18 d. įteikė parlamentui rašytinį ministerijų pareiškimą, kuriame paaiškinama, JK Vyriausybės politika remiant G8 veiksmų planą dėl MANPADS eksporto nevalstybinėms struktūroms. Pareiškimas parodo JK įsipareigojimą neleisti, kad tokia ginkluotė patektų į netinkamas rankas. 2003 metais JK kartu su G8 partneriais pasiekė pažangos reguliariai sekdama, kaip vykdomi Eviano įsipareigojimai ir toliau ieškodama būdų, kaip sumažinti MANPADS pavojų, telkdama dėmesį į geriausią ginklų sankaupų tvarkymo ir apsaugos praktiką, taip pat ir geriausią perteklinių ginkluotės sankaupų sunaikinimo praktiką.

167.

Lietuva teikia teisinę pagalbą ir bendradarbiauja su kitomis šalimis dvišalių susitarimų pagrindu nelegalios SALW prekybos visais jos aspektais srityje. Lietuvos Interpolo biuras glaudžiai bendradarbiauja su Interpolo bendruoju sekretoriatu ir Interpolo nacionaliniais biurais per užklausas dėl ginklų atpažinimo arba nelegalioje ginklų prekyboje dalyvaujančių asmenų nustatymo.

168.

2003 metais buvo paskelbtas 6 JK metinis pranešimas, kuris apima 2002 metais priimtus licencijavimo sprendimus ir smulkesnius duomenis apie politikos įvykius paskutiniaisiais metais. Metiniai pranešimai tarptautinėje bendrijoje vertinami kaip atvirumo matas. JK yra viena iš pirmaujančių šalių pagal išsamios informacijos apie kiekvienos rūšies ginkluotės teikimą ir ragina kitas šalis teikti tokiu pačiu detalumu informaciją apie atskirus ginkluotės perdavimus. 2003 metais Vokietija paskelbė išsamų metinį 2002 metų pranešimą, kuriame specialus dėmesys buvo skiriamas didesniam šaunamųjų ginklų ir eksporto skaidrumui ir atvirumui. Pranešime, inter alia, yra smulkios informacijos apie atskiras eksporto licencijas šaunamiesiems ginklams ir jų amunicijai, kaip antai paskirties šalis, ginkluotės tipas, ML pozicija, vertė, vienetų skaičius.

169.

ES ir toliau sieks šalinti problemų, sukeliančių destabilizuojantį ir nekontroliuojamą SALW plitimą, priežastis. Kaip nurodyta Europos Tarybos patvirtintoje Europos konfliktų prevencijos programoje (Geteborgas, 2001 m. birželio 15–16 d.), pastangos pašalinti tokį nestabilumo ir konfliktų šaltinį būtų didelis indėlis į ateities konfliktų prevenciją. Veikla, kurią jau vykdo ES, laikytina šiuo požiūriu svarbiais žingsniais, ir po jų reikėtų nusistatyti tolesnius siekius ta pačia linkme. Veiksmų programa, priimta JT konferencijoje dėl nelegalios šaunamųjų ir lengvųjų ginklų prekybos visais jos aspektais papildo ES anksčiau priimtą įsipareigojimą dėl bendrųjų veiksmų šaunamųjų ginklų srityje. Šis įsipareigojimas bus vykdomas apsvarstant ES lygmeniu galimybę įsteigti reguliaraus projektų finansavimo ES lėšomis schemą, kad būtų pasiekti galutiniai JT veiksmų programos tikslai. Siekdamos pagerinti ir išplėsti bendrųjų veiksmų mechanizmo ir programos įgyvendinimą, valstybės narės nustatė gaires (rekomendacijas) tais klausimais, kuriais turėtų priimti sprendimus arba bent atkreipti dėmesį artimiausioje ateityje. Šios gairės, be abejo, bus periodiškai peržiūrimos atsižvelgiant į ES projektų įgyvendinimo patirtį.

170.

Nors plačiai pripažįstama, kad ir toliau reikės tarptautinių pastangų SALW problemoms spręsti, yra daug sudėtingų veiksnių ir procesų, į kuriuos būtina atsižvelgti, kaip antai tarptautinis ir vidaus saugumas, prekyba, civilių ir kariškių santykiai ir ginkluotės vaidmuo visuomenėje. Šių problemų negalima išspręsti vienu greitu brūkštelėjimu. Į jas reikia žiūrėti platesniu požiūriu, išskiriant skirtingus problemų aspektus, kurie įvairiuose rajonuose gali skirtis, ir ieškant sprendimų iš plataus priemonių, dėl kurių buvo pasiektas susitarimas, spektro. Valstybės narės sutarė, kad tokios pastangos turėtų būti nukreiptos į sukauptų ginkluotės atsargų mažinimą ir nekontroliuojamo ginkluotės platinimo prevenciją. Teikiant pagalbą galima sustiprinti vietinių struktūrų pajėgumą sprendžiant šiuos klausimus.

171.

Dėl finansinės paramos susijusiems su SALW projektams, tai ES tikslas bus stiprinti pastangas, kuriomis siekiama mažinti SALW prieinamumą ir jų tiekimą konflikto arba potencialaus konflikto rajonams, padėti formuoti tarptautines priemones, kurios ribotų SALW poreikį tokiuose rajonuose, ir padėti Vyriausybėms spręsti ginkluotės keliamas problemas. Tokių priemonių bus imamasi ES arba valstybės narės lygmeniu, ir bus veikiama per atitinkamas regionines ar globalines institucijas. Valstybių narių ir Komisijos veiksmai turės vieni kitus papildyti, ir išreikšti siekį susitvarkyti su įvairiais šaunamųjų ginklų kontrolės aspektais nacionaliniu, subregioniniu, regioniniu ir pasauliniu lygmeniu.

172.

ES finansavimui išrinkti projektai turėtų užtikrinti projekto gavėjams realius ir juntamus naudos efektus. Reikšmingą finansavimo dalį reikėtų skirti ES vykdomiems kruopščiai parengtiems projektams. Todėl būtina prielaida projektui yra nustatyti, ar teisės aktų sistema yra pakankama, kad projektas galėtų ir techniškai, ir politiškai funkcionuoti taip, kaip planuojama. Reikėtų atsižvelgti ir į finansuojamų projektų sąmatų galimybes – taip pat ir iš platesnės šalių ir regionų visumos požiūrio taško, turint omenyje poreikį optimizuoti ES iniciatyvų poveikį ir tvarios plėtros efektą ir atsižvelgiant į poreikį iš ES finansavimo laimėti „pridėtinės vertės“ ir juntamos naudos pagal sutartus kriterijus.

173.

Reikėtų skirti specialų dėmesį glaudesniam koordinavimui, apimančiam dabartinius veiksmus daugiašaliu lygmeniu (t. y. JT Vystymo programa, JT regioniniai centrai, NATO, EAPC ir kt.), taip pat ir dvišaliu lygmeniu, kad būtų laimėta sinergijos.

174.

Šalys su dideliais nesaugumo ir smurto lygiais negali veiksmingai pasinaudoti pagalba. Todėl konfliktams palankios terpės šalims ir regionams teiktina pagalba, kurios reikėtų saugumui kurti, buvusių kovotojų nuginklavimui, demobilizavimui ir reintegravimui į visuomenę; tokia pagalba būtų socialinių ir ekonominių plėtros programų dalis.

175.

Tais atvejais, kai Vyriausybės energingai veikia, kad jų regione į SALW cirkuliaciją mažiau patektų naujų SALW, ES reikėtų bendradarbiauti su tomis Vyriausybėmis siekiant jų tikslų. Tačiau praktikoje Vyriausybėms gavėjoms gali nepakakti kompetencijos įgyvendinti savo kontrolės programas.

176.

Todėl ES yra pasirengusi teikti praktinę pagalbą tokioms iniciatyvoms kaip kompetencijos kūrimas ir mokymai, sąmoningumo kėlimas ir pan. Pirmenybė teiktina projektams, leidžiantiems padidinti nacionalinio įgyvendinimo gebėjimus kontroliuojant ginkluotės srautus (eksporto ir importo kontrolė, suradimo galimybės) ir vykdant ginklų surinkimo ir sunaikinimo programas pokonfliktinėse situacijose. Priklausomai nuo kai kurių projektų apimties, ypač SALW amunicijos sunaikinimo srityje, galėtų būti tikslinga jungti ES jėgas su ne Sąjungos partneriais (pvz., EAPC projektai).

177.

Atsižvelgiant į ankstesnius ES veiksmus SALW srityje ir remiantis iki šiol atliktų SALW projektų įvertinimo ir įgyvendinimo patirties rezultatais, projektų atrankai gali praversti šios gairės:

178.

Labai svarbu, kad projektas būtų vykdomas glaudžiai bendradarbiaujant su priimančiosios valstybės Vyriausybe, kuri įsipareigotų riboti šaunamųjų ir lengvųjų ginklų nuosavybę ir jų naudojimą visuomenėje. Kartu projektas turėtų būti pakankamai nepriklausomas nuo tos Vyriausybės, kad, galima būtų siekti projekto tikslų, kaip nurodyta Tarybos direktyvoje. Idealiu atveju projektas turėtų būti integruotas ir daugiaaspektis, kurio atskiros komponentės poveikį turėtų sustiprinti kitų komponenčių įgyvendinimas ir šitaip komponentai sudarytų veiksmingą integruotą paketą. Tokia programa, galėtų, inter alia, apimti komponentus (ES-ASAC pavyzdys Kambodžoje):

179.

ES dabar kuria sisteminį požiūrį paramą potencialiems projektams, ypač projekto suformulavimo ir projektavimo etapams. Jau yra nustatyti šie kriterijai, kuriais Europos Sąjungos vadovausis atlikdama pirminį paraiškų vertinimą:

180.

ES parama SALW srityje turi būti grindžiama tikrai nuoširdžia valstybės gavėjos politine valia. Reikėtų gauti aiškų atsakymą į klausimą: „ar siūloma priemonė yra aiškios politinės, teminės ar geografinės vizijos ar strategijos išraiška, ar apgalvota ir pagrįsta ad hoc priemonė aiškiems tikslams pasiekti“.

181.

Siūlomi projektai turėtų padidinti vietos, nacionalinį ar regioninį saugumą projekto rezultatus gaunančioje valstybėje arba regione, (pvz., padėti kontroliuoti šaunamuosius ginklus, stiprinti pasitikėjimo priemones, palengvinti susitaikymą, stiprinti regioninį stabilumą). Tam reikia politinės situacijos ir projekto poveikio veiksmingumo ex ante įvertinimo pagal išsikeltus bendruosius tikslus, kaip antai konfliktų užkardymas, taikingos aplinkos sukūrimas ir pan.

182.

Pagalba SALW srityje turėtų būti šaliai gavėjai tenkančios bendros plėtros ir saugumo strategijos dalimi. Tais atvejais, kai toks sąryšis neįmanomas, projekto pasiūlymas turėtų parodyti, kaip numatoma veikla padėtų integruoti SALW politiką į platesnę saugumo ir plėtros politiką.

183.

Privalo būti sąsajos tarp praeities, dabarties ir ateities priemonių toje šalyje ar tame regione.

184.

Pagalbos projektai turėtų būti grindžiami glaudžiu šalies gavėjos valdžios institucijų bendradarbiavimu, taip pat reikėtų apibrėžti įvairių projekto veikėjų vaidmenis.

185.

Jeigu projektas turi ginklų surinkimo komponentę, tai visi surinkti ginklai iš principo turėtų būti sunaikinti.

186.

Kiekvienam projektui reikia suformuluoti aiškius tikslus ir nustatyti gaires ir laiko grafikus taip, kad galima būtų įvertinti projekto poveikį. Reikia atsižvelgti į praeities pamokas ir panašaus pobūdžio ankstesnės patirties rezultatus.

187.

Paraiškose pagalbai gauti turėtų būti aiškiai nurodyta, kaip siūlomas projektas prisidės prie Europos Sąjungos bendrųjų veiksmų tikslų ir siekių.

188.

Paraiškose pagalbai gauti turėtų būti aiškiai nurodyta, kaip siūlomas projektas padidins valstybės gavėjos gebėjimus įgyvendinti esamus regioninius ir tarptautinius įsipareigojimus.

189.

Jeigu įmanoma, reikėtų daugiau pastangų NVO ir privataus sektoriaus įtraukimui.

190.

Vertinant projektą reikėtų įvertinti jo tvariosios plėtros aspektą.

191.

Reikėtų užtikrinti išplėsti ES ir valstybių narių bendradarbiavimą, jo sąryšį su valstybių narių nacionalinėmis pastangomis.

192.

Pirmiau paminėti kriterijai yra grindžiami Komisijos atliktų įvertinimų ir ekspertizės rezultatais, gautais vykdant BUSP biudžetus.

193.

Svarbu yra laiku gauti informaciją apie SALW ateities projektus, ypač apie finansuojamus iš BUSP biudžeto; tokioje informacijoje turėtų būti nurodyti bendri tikslai, numatomos veiklos kryptys, laukiami rezultatai ir detali planuojamų išlaidų struktūra. Šie informacijos elementai leistų ES valstybėms narėms nuodugniau patikrinti ir plačiau išnagrinėti siūlomas programas ir tai padėtų lengviau jas priimti.

194.

Svarbu, kad ES remiami projektai būtų nuodugniai išnagrinėti ir įvertinti. Tai atliekama šiomis priemonėmis:

195.

Projektai įgyvendinami pagal logiškus ir pagrįstus finansinio valdymo principus;

196.

Baigiant projektą, pateikiama galutinė ataskaita, kurioje apibendrinami gauti rezultatai;

Nuodugniu išnagrinėjimu siekiama įvertinti, ar buvo pasiekti projekto tikslai ir ar reikia paskesnių priemonių. Toks nagrinėjimas atliktinas bent vieną kartą projekto pabaigoje. Projektai, kurių vykdymo laikotarpis yra ilgas arba kurie gauna didelę ES paramą, turėtų būti išnagrinėti ir projekto metu;

197.

Komisija apmąstys, kokias reikėtų nustatyti palyginimui tinkamas dokumentų formas, kurios bus naudojamos remiamiems projektų įvertinti ir naujiems projektiniams pasiūlymams nuodugniai išnagrinėti;

198.

Išnagrinėjimą organizuoja Komisija biudžeto vykdymo kompetencijos ribose, o jį atlieka nepriklausomas ekspertas. Išnagrinėjimo rezultatai pateikiami atitinkamai ES darbo grupei arba Komisijai ir palaikant koordinacinius ryšius su Pirmininko institucija. Lėšų paskirstymą kitiems metams atitinkamai iš anksto turėtų nustatyti SALW CODUN ekspertų rudens susitikimas; vėliausiai jis rengtinas taip, kad liktų laiko tinkamai parengti projektų „buhalterines suvestines“. Skirstant lėšas turėtina mintyje, kad Taryba sprendimus dėl atskirų projektų priims ne anksčiau kaip kitų metų pradžioje, pagal Bendrijos biudžete turimas lėšas, ir Galutinės ataskaitos ir projekto nuodugnus išnagrinėjamas leis nustatyti „išmoktas pamokas“ ir panaudoti jas ateities projektuose. Siūloma, kad nagrinėjimui atlikti Komisija taikytų pirmiau nurodytus kriterijus.

Federal Ministry for Foreign Affairs

Department for Disarmament, Arms control and

Non-proliferation

Minoritenplatz 3

A-1014 Vienna

Tel. (43) 50 11 50 33 56

Fax (43) 50 11 50 228

E-mail: abtii8@bmaa.gv.at

Federal Public Service Foreign Affairs

International Security Division

Non-proliferation, Disarmament and Arms Control Directorate

15, rue des Petits Carmes

B-1000 Brussels

Tel. (32–2) 501 37 11

Fax (32–2) 501 38 22

E-mail: werner.bauwens@diplobel.fed.be

John Kierulf

Head of Disarmament and Non-proliferation Unit

Ministry of Foreign Affairs

2, Asiatisk Plads

DK-1448 Copenhagen K

Tel. (45) 33 92 06 78

Fax (45) 33 92 18 04

E-mail: jokier@um.dk

National point of contact:

Ministry for Foreign Affairs

Political Department

Unit for Arms Control, Disarmament and Non-proliferation

P.O.Box 176

00161 Helsinki

Tel. (358-9) 16 05 61 85

Fax (358-9) 16 05 60 66

E-mail: POL-05@formin.fi

Ministry of Foreign Affairs

Directorate of Strategic Affairs, Security and Disarmament

Division of Chemical and Biological Disarmament and Conventional Weapons Control

Tel. (33-1) 43 17 40 70

Fax (33-1) 43 17 49 52

E-mail: Jean-Francois.Guillaume@diplomatie.gouv.fr.

Federal Foreign Office

Division for conventional arms control

Werderscher Markt 1

10117 Berlin

Tel. (49-30) 50 00 1465

Fax (49-30) 50 00 51465

E-mail: 241–1@diplo.de

Ministry of Foreign Affairs

Directorate of United Nations and International Organisations

Section of Non-proliferation, Disarmament and Arms Control

GR-Athens

Tel. (30-210) 368 22 50

Fax (30-210) 368 22 39

E-mail: D01@MFA.GR

Ministry of Foreign Affairs

Department for Arms Control and Non-proliferation

1027 Budapest

Nagy Imre tér 4.

Hungary

Tel. (36-1) 458 11 90, 458 11 19

Fax (36-1) 202 0120

E-mail: Titkarsag.febi@kum.hu

Disarmament and Non-Proliferation Section

Department of Foreign Affairs

80, St Stephen's Green

Dublin 2

Ireland

Tel. (353-1) 478 08 22

Fax (353-1) 408 23 83

Counsellor Paolo Cuculi

Disarmament and Non Proliferation Division

General Department for Multilateral Political Affairs and Human Rights

Italian Ministry of Foreign Affairs

Piazzale della Farnesina 1

00194 Rome

Tel. (39-06) 36 91 40 00

Fax (39-06) 323 59 27

E-mail: paolo.cuculi@esteri.it

Ministry of Foreign Affairs, Political Affairs Directorate

5, rue Notre-Dame

L-2240 Luxembourg

Mr. François Berg

Tel. (352) 478 24 69

Fax (352) 22 19 89

E-mail: francois.berg@mae.etat.lu

Mr.. Andrew Seychell

Assistant Commissioner of Police

Police Force General Headquarters

Floriana

Malta

Tel. (356-21) 24 78 00

Fax (356-21) 24 79 22

E-mail: andrew.seychell@gov.mt

Desk Officer for Small Arms and Light Weapons

Netherlands Ministry of Foreign Affairs

Arms Export Policy Division and Arms Control (DVB/WW)

P.O. Box 20061

2500 EB The Hague, The Netherlands

Tel. (31-70) 348 55 62

Fax (31-70) 348 54 79

Ministry of Foreign Affairs

Department of Security Policy

Deputy Director of the Department: Mr. Andrzej BRAITER

Tel. (48-22) 523 92 02

Fax (48-22) 628 58 41

E-mail: dpb@msz.gov.pl arba andrzej.braiter@msz.gov.pl

Department for Defence and Security Organizations

Ministry for Foreign Affairs

Largo do Rilvas, 1399–030 Lisbon

Tel. (351-21) 394 62 95/79

Fax (351- 21) 394 60 37

E-mail: dsd@g.mne.gov.pt

Ministry of Foreign Affairs

Department of OSCE and Disarmament

Hlboka cesta 2

833 36 Bratislava

Tel. (421–2) 59 78 31 41

Fax (421-2) 59 78 31 49

E-mail: obod@foreign.gov.sk

Ministerio de Asuntos Exteriores y de Cooperación

Dirección General de Asuntos Internacionales de Terrorismo, Seguridad y Desarme

Subdirección General de Asuntos Internacionales de Desarme

Luis Gómez Nogueira, Desk Officer

C/Padilla, 46

28006 Madrid

Tel. (34-91) 379 17 59

Fax (34-91) 576 12 45

E-mail: luis.gomez@mae.es

Desk Officer for SALW

Ministry for Foreign Affairs

Global Security Department

103 39 Stockholm

Tel. (46-8) 405 10 00

Fax (46-8) 723 11 76

Simon Johnson

SALW Desk Officer

Counter Proliferation Department

Foreign & Commonwealth Office

King Charles Street

London

SW1A 2AH

Tel. (44-20) 70 08 22 51

Fax (44-20) 70 08 28 60

E-mail: Simon.Johnson@fco.gov.uk