27.4.2005

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 101/1

---

Euro kursas (1)

2005 m. balandžio 26 d.

(2005/C 101/01)

1 euro=

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,2981
JPY	Japonijos jena	137,54
DKK	Danijos krona	7,4489
GBP	Svaras sterlingas	0,68115
SEK	Švedijos krona	9,1453
CHF	Šveicarijos frankas	1,5418
ISK	Islandijos krona	82,46
NOK	Norvegijos krona	8,1315
BGN	Bulgarijos levas	1,9559
CYP	Kipro svaras	0,5821
CZK	Čekijos krona	30,247
EEK	Estijos kronos	15,6466
HUF	Vengrijos forintas	249,23
LTL	Lietuvos litas	3,4528
LVL	Latvijos latas	0,6962
MTL	Maltos lira	0,4298
PLN	Lenkijos zlotas	4,2054
ROL	Rumunijos lėja	36 183
SIT	Slovėnijos tolaras	239,61
SKK	Slovakijos krona	39,695
TRY	Turkijos lira	1,7662
AUD	Australijos doleris	1,6661
CAD	Kanados doleris	1,6112
HKD	Honkongo doleris	10,1235
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	1,7831
SGD	Singapūro doleris	2,1384
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 296,54
ZAR	Pietų Afrikos randas	7,9119
CNY	Kinijos ženminbi juanis	10,7437
HRK	Kroatijos kuna	7,3850
IDR	Indijos rupija	12 572,10
MYR	Malaizijos ringitas	4,933
PHP	Filipinų pesas	70,519
RUB	Rusijos rublis	36,0350
THB	Tailando batas	51,257

---

(1)  

Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.

---

27.4.2005

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 101/2

---

Pranešimas dėl Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3030/93 10a straipsnio, nustatančio specialias tekstilės gaminių apsaugos sąlygas, taikymo

(2005/C 101/02)

1.   ĮVADAS — GAIRIŲ TIKSLAS

Specialaus tekstilės gaminių apsaugos straipsnio (toliau — STGAS) nuostatos, išdėstytos Kinijos stojimo į PPO protokole, į ES teisę buvo įtrauktos Tarybos reglamentu (EB) Nr. 138/2003 (1), papildžius Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3030/93 (2) nauju 10a straipsniu. Naujasis 10a straipsnis beveik pažodžiui atkartoja Kinijos stojimo į PPO protokolo tekstą, o pagrindinis jo papildymas yra vidinės ES sprendimų priėmimo tvarkos, pagal kurią sprendimai priimami taikant vadinamąją „komitologijos procedūrą“, nustatymas (plg. toliau pateiktą apibūdinimą).

Nuo pat šios nuostatos priėmimo dėl jos aiškinimo kilo daugybė klausimų, be to, buvo išreikštas susirūpinimas dėl būtinumo užtikrinti kuo didžiausią procedūrų skaidrumą arba didesnes galimybes prognozuoti Bendrijoje įgyvendinamą politiką. Reaguodama į šį susirūpinimą, Komisija savo 2004 m. spalio 13 d. Komunikate dėl tekstilės gaminių ir drabužių sektoriaus būklės po 2005 metų (3) nurodė, kad parengs „gaires dėl procedūrų ir kriterijų, kurių Komisija ketina laikytis, atsižvelgdama į atitinkamus Tarybos priimtus reglamentus, taikydama apsaugos sąlygas, ypač specialią tekstilės gaminių apsaugos sąlygą, nustatytą Kinijos stojimo į PPO protokole“. Šiame komunikate yra nuoroda (toliau — gairės) į tai, kokiu būdu Komisija ketina taikyti STGAS. Todėl suinteresuotas šalis reikia informuoti apie:

a)	STGAS taikymo kriterijus, kuriuos Komisija nusprendžia taikyti;

b)	nustatyti skaidrias kruopštaus prašymų taikyti STGAS tvarkymo ir tikrinimo procedūras, sudarant galimybę visoms suinteresuotoms šalims dalyvauti šiame procese, kurį Komisija numato taikyti;.

Gairėse taip pat aiškinama „išankstinio perspėjimo sistema“, kuria Komisija numato naudotis spęsdama, ar pradėti tyrimą ir intensyviai konsultuotis su Kinija jeigu pasiekiami tam tikri „pavojaus lygmenys“. Tai nepažeis dabartinės STGAS taikymo, kuris priklausys nuo jame numatytų sąlygų.

Šios gairės skirtos susipažinti suinteresuotoms šalims ir nėra teisinis dokumentas. Jos atspindi Komisijos politinį ketinimą laikytis tam tikrų STGAS taikymo procedūrų ir kriterijų, todėl jų nereikėtų sieti su jokiais teisiniu požiūriu teisėtais lūkesčiais dėl individualių sprendimų, kuriuos Komisija dėl STGAS priims pagal atitinkamus reglamentus ir atlikus patikrinimą kiekvienu konkrečiu atveju, užtikrindama, kad bet kuri priemonė pagal STGAS būtų nuodugniai pagrįsta. Kadangi pagal Bendrijos teisės aktus Komisijai yra suteikti platūs įgaliojimai taikyti STGAS, šiose gairėse suinteresuotoms šalims aiškinama, kaip Komisija ketina vykdyti savo įgaliojimus.

2.   SPECIALAUS TEKSTILĖS GAMINIŲ APSAUGOS STRAIPSNIO APIBŪDINIMAS

Kinijos stojimo į PPO darbo grupės ataskaitos (4), pridedamos prie Kinijos stojimo į PPO protokolo (5), 242 dalyje numatyta nuostata, leidžianti PPO narėms apsaugos priemones tekstilės gaminių ir drabužių importui iš Kinijos taikyti iki 2008 m. pabaigos (6). Pagrindiniai šios nuostatos elementai (nurodyti 1 priede) yra šie:

a)	Taikymo sąlygos . Šiuo straipsniu vadovaujamasi, „jei PPO narė mano, kad Kinijos kilmės tekstilės gaminių ir drabužių importas (…) dėl neigiamos įtakos rinkai gali trukdyti organizuotai prekybos šiais gaminiais plėtrai“.

b)

Numatytos apsaugos priemonės . Šiuo straipsniu vadovaujamasi jį taikančiai narei pateikus prašymą pradėti konsultacijas. Priemonės taikomos dviem etapais: (a) gavusi prašymą pradėti konsultacijas, Kinija sutinka palaikyti gaminių, priskiriamų, konsultacijų objektą sudarančiai kategorijai, siuntas į suinteresuotą valstybę lygmeny, neviršijančiam 7,5 % (6 % vilnos gaminių kategorijai) kiekio, eksportuoto per pirmuosius 12 mėnesių iš paskutiniųjų 14 mėnesių iki to mėnesio, kada buvo pateiktas prašymas pradėti konsultacijas); (b) jeigu nerandama abiem pusėms priimtino sprendimo, tokiems kiekiams suinteresuotoji PPO narė gali nustatyti kiekybinę normą. Tokios priemonės galioja tik vienerius` metus. Tačiau galimybės jas pratęsti klausimas turi būti aiškinamas, nes tekste sakoma, kad„jokios priemonės, kurių buvo imtasi pagal šią straipsnio dalį, negali galioti be pakartotinio jų taikymo skyrimo ilgiau nei vienerius metus…“, šitaip paliekant galimybę pasibaigus vieneriems metams šį straipsnį iš naujo taikyti tiems patiems gaminiams.

Tai, kad STGAS yra pereinamojo pobūdžio išimtinė nuostata, kurios su kitomis apsaugos nuostatomis arba procedūromis PPO nesieja joks aiškus ryšys, nieko nereiškia. Šios nuostatos unikalumą, reiškiantį, kad požiūris, kuriuo pagrįstos šios gairės, negali būti taikomas kituose apsaugos dokumentuose, nulemia jos paskirtis užtikrinti papildomas priemones, palengvinančias perėjimą prie režimo be kvotų nuo 2004 m. gruodžio 31 d., pasibaigus PPO susitarimo dėl tekstilės gaminių ir drabužių (STGD) galiojimo laikui, o atsižvelgiant į Kinijos stojimą į PPO — praėjus septyneriems metams nuo derybų dėl STGD pabaigos. Be to, ši nuostata yra ypač neaiškiai suformuluota, ir PPO gali ją gana plačiai taikyti savo nuožiūra, palikdama mažai galimybių ją užginčyti.

Šios nuostatos taikymo reikalavimai atrodo mažesni už galiojančius kitų PPO apsaugos nuostatų reikalavimus. Taip galėtų būti dėl to, kad pagal STGAS numatytų priemonių taikymo sritis (tik kiekybiniu požiūriu) ir trukmė (ne ilgesnė nei vieni metai) yra labiau apribotos, palyginti su priemonėmis, numatytomis pagal kitus apsaugos dokumentus.

3.   STGAS PERKĖLIMAS Į ES TEISĘ

STGAS į Bendrijos teisę buvo perkeltas pirmiau nurodytu 2003 m. sausio 21 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 138/2003, kuriuo Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3030/93 buvo papildytas nauju 10a straipsniu, panašiu į Protokolo tekstą (žr. 2 priedą), ir juo Komisijai buvo suteiktas įgaliojimas taikyti. Komisija yra įgaliota, pasitarus su Tekstilės komitetu, priimti sprendimus dėl prašymo pradėti konsultacijas (numatančio apribojimus, kuriuos sau gali taikyti Kinija) ir dėl apribojimų taikymo. STGAS taikymą Bendrijoje reglamentuoja ši nuostata kartu su pagrindiniais Bendrijos teisės principais.

Pagal Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3030/93 10a straipsnį, kurio teisinės nuostatos taip pat yra išdėstytos 2 priede (7), prieš Komisijai pateikiant prašymą pradėti oficialias konsultacijas su Kinija arba prieš taikant apribojimus, Komisija pateikia Tekstilės komitetui siūlomų priemonių projektą, kurį paskui priima, jeigu komiteto kvalifikuota balsų dauguma jam pritaria. Jeigu kvalifikuotos balsų daugumos nėra, Komisija pasiūlymą nedelsdama pateikia Tarybai, kuri kvalifikuotos balsų daugumos sprendimu gali Komisijos pasiūlymą atmesti, iš dalies pakeisti arba panaikinti. Tačiau jeigu Tarybos kvalifikuota balsų dauguma per vieną mėnesį nepriima sprendimo, siūlomas priemones patvirtina Komisija. Jeigu Tarybos kvalifikuota balsų dauguma priemonei nepritaria, Komisija turėtų ją persvarstyti ir pateikti iš dalies pakeistą pasiūlymą, dar kartą pateikti savo pasiūlymą arba pateikti teisės akto pasiūlymą; per vieną mėnesį Tarybai nepriėmus sprendimo, minėtą teisės aktą turėtų priimti Komisija.

Šiame pranešime aiškinami kriterijai, pagal kuriuos bus priimami 4 dalyje aptariami sprendimai, ir skundų nagrinėjimo bei sprendimų priėmimo procedūras, apie kurias kalbama 5 dalyje. Jame taip pat aprašoma „išankstinio perspėjimo sistema“, sukurta sumažinti neigiamos įtakos rinkai grėsmę ir todėl susijusi su apsaugos priemonių taikymu (6 dalis). Galiausiai nurodomi kai kurie importo lygiai, kurių neviršijus Komisija iš esmės nenumato taikyti apsaugos straipsnio (7 dalis).

4.   STGAS TAIKYMO APIBRĖŽIMAI IR KRITERIJAI

STGAS taikomas, „jei STGD susitarime nurodytų Kinijos kilmės tekstilės gaminių ir drabužių importas į Bendriją dėl neigiamos įtakos rinkai gali trukdyti organizuotai šių gaminių prekybos plėtrai“. Reikėtų paaiškinti kai kuriuos toliau išdėstytus elementus. Šio paaiškinimo nereikėtų suprasti kaip privalomo arba įsakmaus — jame tik dėstoma tai, kaip Komisija supranta šiuos elementus, kad tai būtų naudinga suinteresuotoms šalims.

a)   Trukdymo priežastys

Trukdymo — neorganizuotos prekybos plėtros dėl neigiamos įtakos rinkai — priežastimi turi būti „STGD susitarime nurodytų Kinijos kilmės tekstilės gaminių ir drabužių importas į Bendriją“. Gaminių kilmė, kaip nustatyta galiojančiose Bendrijos taisyklėse, yra svarbi, nepaisant to, ar jie vežami tiesiai iš Kinijos, ar gabenami per kitas tarpines teritorijas. Svarstomi gaminiai turi būti numatyti PPO susitarime dėl tekstilės gaminių ir drabužių (STGD).

b)   „Trukdymo organizuotai prekybos tekstilės gaminiais ir drabužiais plėtrai grėsmė“

Derybose su Kinija dėl stojimo į PPO STGAS buvo numatytas kaip papildomas apsaugos mechanizmas, kurį galima taikyti visų pirma liberalizavus STGD, atsižvelgiant į labai svarbų Kinijos tekstilės gaminių ir drabužių gamybos bei eksporto potencialą. Juo visų pirma buvo siekiama užtikrinti, kad perėjimas prie šiame sektoriuje vyraujančios prekybos be kvotų nuo 2005 m. būtų kuo sklandesnis. Atsižvelgiant į tai, importas iš Kinijos, kuris „gali trukdyti (…) organizuotai prekybos tekstilės gaminiais ir drabužiais plėtrai“, STGAS nurodomas kaip priežastis jį taikyti.

Tokia sąvoka PPO teisėje arba jurisprudencijoje nebuvo apibrėžta. Jos nėra ir ES teisės aktuose. Nustatydama „trukdymo organizuotai prekybos tekstilės gaminiais ir drabužiais plėtrai“ grėsmės egzistavimą, Komisija kaip į pagrindinį veiksnį atsižvelgs į absoliutų arba santykinį spartų importo augimą ar staigų padidėjimą . Nedidelis procentinis pasikeitimas negali būti laikomas pakankama priežastimi taikyti STGAS. Pirmiau nurodytas padidėjimas turi būti spartus ir staigus, toks, kurį būtų galima laikyti svarbiu prekybos atitinkamu gaminiu arba gaminių grupe modelių pasikeitimu. Jis gali būti susijęs su importuojamais kiekiais arba importuojamų gaminių vertėmis ar su abiem šiais veiksniais kartu. Pavyzdžiui, kai per kelis 2005 m. mėnesius, palyginti su tuo pačiu 2004 m. laikotarpiu, gaminių kiekis padidėja keliais procentiniais punktais toje srityje, kurioje Kinija yra dominuojanti tiekėja, arba dažniau tais atvejais, kai Kinijai buvo nustatytos santykinai mažos kvotos, tai negali būti laikoma sparčiu importo padidėjimu.

Dėl to 6 dalies A ir B lentelėse nurodytus padidėjimus iš esmės galima laikyti „galinčiais trukdyti organizuotai prekybos tekstilės gaminiais ir drabužiais plėtrai“. Priešingai, Komisija iš esmės mano, kad importo padidėjimas, neviršijantis tam tikrų 7 dalyje nurodytų importo augimo lygių, „netrukdo organizuotai prekybos plėtrai“, nes tam tikrą importo padidėjimą galima laikyti normalia kvotų panaikinimo pasekme.

Toks spartus importo padidėjimas nebūtinai turi būti absoliutus, jis gali būti ir santykinis. Tačiau aišku, kad priemonė, taikytina tuo atveju, kai padidėjimas tėra santykinis, bus silpnesnė ir sunkiau pateisinama, išskyrus tuos atvejus, kai importas vykdomas tam tikromis sąlygomis (pavyzdžiui, gerokai sumažėjus kainoms, arba gerokai sumažėjus, pavyzdžiui, Europos ir Viduržemio jūros regiono arba AKR šalių partnerių eksportams į ES) ir „gali trukdyti organizuotai prekybos plėtrai“. Ypač tais atvejais, kai importas iš Kinijos padidėja tik santykinai arba absoliučiai, tačiau antruoju atveju padidėjimas negali būti laikomas staigiu, svarbus veiksnys, į kurį reikia atsižvelgti, yra importo kainų pokyčiai, paprastai skaičiuojami pagal vidutines vieneto importo kainas (ypač jeigu kaina sumažinama, lyginant su kitais tiekėjais), kurie kartu su tokiais importo padidėjimais gali turėti neigiamos įtakos rinkai ir kelti „trukdymo organizuotai prekybos plėtrai“ grėsmę.

c)   Neigiama įtaka rinkai

Atsižvelgiant į kituose PPO ir EB apsaugos instrumentuose (8) pateiktus apibrėžimus ir nurodytą patirtį, neigiama įtaka rinkai gali būti laikoma egzistuojančia tada, kai gaminio arba gaminių kategorijos importas absoliučiai arba santykinai sparčiai didėja arba, esant tokioms sąlygoms, toks importo padidėjimas yra arba gali būti rimta didelės žalos Bendrijos pramonei priežastimi. Veiksniai, į kuriuos reikia atsižvelgti nustatant, ar rinkai daroma neigiama įtaka, inter alia yra atitinkamo importo apimtis, jo poveikis tokio gaminio kainoms ES ir šiuos gaminius gaminančiai ES pramonei.

Kadangi pagal tarptautinį „neigiamos įtakos rinkai“ apibrėžimą faktinė žala nebūtinai turi būti materiali, nes tokiu atveju gali būti per vėlu ir taikomos priemonės nebebus veiksmingos, tokios žalos grėsmė gali būti pakankamu veiksniu. Tačiau reikėtų nustatyti faktinę žalos grėsmę, kuri negali būti tariama: žalos grėsmė turėtų būti neišvengiama ir susijusi su esamais importo pokyčiais. Tokiu atveju į žalos grėsmės egzistavimą reikėtų atsižvelgti, kai absoliučia ir santykine prasme importo apimtys iš tikrųjų sparčiai didėja. Paprasčiausia tikimybė, kad importas gali taip padidėti, pavyzdžiui, panaikinus importo kvotas, neturėtų būti laikoma pakankama. Vertinant tokį spartų importo didėjimą, visų pirma reikėtų palyginti atitinkamo nurodyto laikotarpio (ne trumpesnio nei 2 arba 3 mėnesiai) importo pokyčius su panašiu praėjusių metų laikotarpiu.

Kitas svarbus elementas, į kurį reikia atsižvelgti, yra importo kainų pokyčiai, kadangi kiekvienas didelis tokių kainų kritimas arba sumažinimas, palyginti, pavyzdžiui, su kitais pagrindiniais tiekėjais, gali rodyti, kad rinkai yra daroma neigiama įtaka.

Taip pat turėtų būti ištirta, ar importo apimtis ir jo kaina daro ar darys tiesioginį neigiamą poveikį ES pramonei. Poveikis tiekėjų pramonei (pvz., verpimo, audimo ir mezgimo arba dekoravimo sektoriuose) taip pat gali būti svarbus, ir į jį taip pat reikėtų atsižvelgti vertinant žalą arba jos grėsmę pramonei. Visi turimi svarbūs duomenys bus naudojami vertinant tikrą arba numatomą poveikį nukentėjusiai ES pramonei, kaip, pavyzdžiui, gamybos, rinkos dalies, pardavimų, užimtumo ir pelno ir tiekimo grandinių pokyčiai.

Kad būtų atsižvelgta į gaminių ir jų kategorijų įvairovę tekstilės gaminių ir drabužių sektoriuje bei į galimą jų dubliavimąsi, reikėtų išlaikyti lankstumą kiekvienu konkrečiu atveju apibrėžiant susijusius gaminius arba jų grupes.

d)   Kiti svarbūs veiksniai

Vienas veiksnys, į kurį reikia atsižvelgti, yra galimas importo iš Kinijos poveikis kitiems tiekėjams, ypač labiau pažeidžiamoms ir nuo tekstilės gaminių pramonės priklausomoms besivystančioms šalims (mažų besivystančių ir mažiau išsivysčiusių bei AKR šalių ekonomikai ir ypač pietų bei rytų Viduržemio jūros regiono valstybėms, kadangi jos priklauso natūraliai ES tekstilės gaminių ir drabužių pramonės konkurencijos sričiai ir yra svarbios kaip ES pramonės gamintojų eksporto ir investicijų objektas). Daugelio tradicinių tiekėjų išstūmimas iš ES rinkos gali reikšti, kad yra trikdoma prekyba, ir gali turėti rimtų neigiamų pasekmių, kurias gali tekti likviduoti, nors apsaugos priemonės taikomos tik tuo atveju, kai įvykdomi b ir c punktuose nurodyti kriterijai, susiję su „galimu trukdymu organizuotai prekybos plėtrai“ ir „neigiama įtaka rinkai“.

Nustačius, kad buvo įvykdytos STGAS taikymo sąlygos, Komisija iš esmės galėtų kreiptis dėl oficialių konsultacijų su Kinija pagal 10a straipsnio a punktą. Tačiau Komisija gali priimti kitokį sprendimą, jeigu STGAS taikymas turėtų reikšmingos ir akivaizdžios neigiamos įtakos bendrajam Bendrijos interesui (t.y. kitiems pramonės sektoriams — tiekėjų arba vartotojų, ES pramonės gamintojams, investavusiems į Kiniją, vartotojams arba prekybai), kuris neabejotinai nusvertų priemonės taikymo teigiamų pasekmių poveikį pramonei.

5.   APSAUGOS MECHANIZMO PROCEDŪROS IR TVARKARAŠTIS

Komisija daug dėmesio skyrė savo prekybos dokumentų reguliavimo skaidrumui ir tikslingumui, kad, valstybei narei arba kitoms suinteresuotoms šalims pateikus prašymą imtis apsaugos veiksmų, būtų parengtos procedūros, leidžiančios išklausyti visas suinteresuotas šalis, laiku priimti tinkamai motyvuotus sprendimus ir perduoti juos suinteresuotoms šalims bei apskritai visuomenei. Toks skaidrumas turėtų užtikrinti didesnį nuspėjamumą ir garantijas prekybai bei verslui, taip pat užtikrinti, kad sprendimai būtų priimami sukaupus visas įmanomas gauti žinias ir išklausius visus svarbius argumentus. Tačiau ypatingos skubos atvejais Komisija gali nuspręsti paspartinti savo procedūras ir nustatyti trumpesnius terminus arba supaprastinti bei paspartinti konsultacijų procesą, arba taikyti reikiamas priemones, remdamasi turima informacija.

Šiems tikslams įgyvendinti Komisija ketina imtis toliau nurodytų veiksmų, susijusių su STGAS įgyvendinimo procedūromis. Reikėtų pakartoti, kad tai turi būti laikoma suinteresuotoms šalims naudingu paaiškinimu, kaip Komisija ketina vykdyti savo įgaliojimus

a)   Procedūros inicijavimas — tyrimo pradžia ir prašymas pradėti neoficialias konsultacijas su Kinija

Prieš pradedant taikyti apsaugos straipsnį pagal prašymą pradėti oficialias konsultacijas su Kinija reikėtų nustatyti, kad Komisija atliks tyrimą faktams nustatyti ir kreipsis dėl neoficialių konsultacijų su Kinija, siekdama išsiaiškinti, kokiais būdais būtų galima išvengti neigiamos įtakos rinkai. Procedūros inicijavimo galimybės yra dvi:

—	valstybės narės prašymu,

—	Komisijos iniciatyva, tai yra dviem atvejais: kai taikant 6 dalyje apibūdintą „išankstinio perspėjimo sistemą“ nustatoma, kad buvo pasiekti tam tikri „pavojaus lygmenys“; arba pramonės gamintojo, pateikusio prima facie įrodymus, kad reikia taikyti apsaugos mechanizmą, prašymu.

Tokios pat procedūros taikomos ex-officio arba pagal prašymus inicijuojamiems tyrimams.

i)   Inicijavimas valstybės narės prašymu

Kai prašyme pateikiama pakankamai prima facie įrodymų, patvirtinančių, kad buvo įvykdytos 4 dalyje išdėstytos STGAS taikymo sąlygos, Komisijos tarnybos pradeda tyrimą ir kreipiasi dėl ex-officio konsultacijų su Kinijos institucijomis.

Prima facie įrodymai laikomi pateiktais, jei prašyme yra išdėstyti duomenys ir elementai, pakankamai patvirtinantys neigiamą įtaką rinkai ES arba atitinkamu žemesniu geografiniu lygiu, ir „trukdymą organizuotai prekybos plėtrai“, apibūdintą šių gairių 4 dalyje. Tokie prašymai iš esmės neturėtų būti priimami, jeigu importo lygiai nesiekia šio dokumento 7 dalyje nurodytų lygių.

Prašymus galima pateikti dėl vienos arba daugiau gaminio kategorijų, arba dėl tokioms kategorijoms priklausančių atskirų gaminių.

Paprastai per 15 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo Komisija nusprendžia, ar pradėti tyrimą ir kreiptis dėl neoficialių konsultacijų, ar atmesti prašymą. Atmesti prašymai laikomi nepriimtinais.

Komisija iš esmės nepriima prašymų atlikti patikrinimą, jeigu jie daugiausia atkartoja anksčiau atmestus prašymus, nebent juose būtų jų pateikimą pagrindžiančių naujų elementų.

ii)   Inicijavimas Komisijos iniciatyva

Komisija numato, kad minėtas procedūras galima inicijuoti dviem atvejais:

—	kai informacija, surinkta pagal importo stebėsenos sistemą, apibūdintą šių gairių 6 dalyje, rodo, kad buvo viršyti „pavojaus lygmenys“,

—	kai šalys, tiesiogiai nukentėjusios nuo neigiamos įtakos rinkai, pateikia pakankamai pagrįstus prašymus.

Kad prašymai antruoju atveju būtų priimtini, juos turėtų pateikti ES įstaiga arba įmonių grupė, kuri pakankamai reprezentatyviai atstovauja atitinkamam sektoriui arba gaminiui (išskyrus tokius atvejus, kai, pavyzdžiui, tų pačių gaminių gamintojų dviejų arba daugiau asociacijų nuomonės skiriasi).

Iš pramonės gamintojų gautiems prašymams taikyti apsaugos priemones Komisija numato taikyti pirmiau i papunktyje apibūdintas procedūras ir kriterijus.

b)   Pranešimo paskelbimas ir pastabų pateikimo terminai

Nusprendus pradėti tyrimą, Komisija Prekybos generalinio direktorato tinklalapio pirmajame puslapyje (9) nedelsdama paskelbia pranešimą apie tyrimo inicijavimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (toliau — OL).

Pranešime, kuris skelbiamas OL ir Prekybos generalinio direktorato tinklalapio puslapyje, yra trumpai apibūdinamas apsaugos priemonių tyrimo pagrindas, prireikus nurodomi pagrindiniai prašymo taikyti apsaugos priemones elementai, kurie gali būti pateikti, ir visų suinteresuotų šalių yra prašoma per 21 kalendorinę dieną pateikti savo nuomonę bei atitinkamą faktinę informaciją. Jame taip pat nurodomos procedūros ir tvarkaraštis, kurių procese dalyvaujančios suinteresuotos šalys turi laikytis.

c)   Tyrimas ir neoficialios konsultacijos

Komisija per 60 dienų nuo pranešimo paskelbimo atlieka tyrimą, kad nustatytų faktus. Išimtiniais atvejais šis laikotarpis gali būti vieną kartą pratęstas dešimčiai darbo dienų. Komisija prašo pateikti visą jos nuomone būtiną informaciją ir prireikus išnagrinėja suinteresuotų šalių pateiktą informaciją, kad nuspręstų, ar reikia prašyti oficialių konsultacijų su Kinija.

Komisija savo išvadas perduoda suinteresuotoms šalims ir prašo jų pateikti papildomas pastabas, be to, prireikus ji gali išklausyti suinteresuotas šalis. Tuo tikslu Komisija nustato atitinkamus apribojimus. Pradėjusi tyrimą, Komisija tuo pat metu kreipiasi dėl neoficialių konsultacijų su Kinija. Tyrimas ir neoficialios konsultacijos su Kinija vyksta vienu metu ir trunka 60 dienų.

d)   Sprendimas prašyti pradėti oficialias konsultacijas su Kinija

Komisija, remdamasi tyrimo metu jo pabaigoje turima informacija, priima sprendimą ir pateikia Tekstilės komitetui tyrimų bei neoficialių konsultacijų su Kinija rezultatus ir išvadas.

Priėmusi teigiamą sprendimą dėl STGAS taikymo, Komisija iš karto sušaukia Tekstilės komiteto posėdį, kad sužinotų jo nuomonę dėl prašymo pradėti oficialias konsultacijas su Kinija pagal STGAS a dalį. Komisija pateikia komitetui išsamų faktinį prašymo motyvų ir aplinkybių išdėstymą kartu su „turimais duomenimis, rodančiais neigiamos įtakos rinkai egzistavimą arba grėsmę ir Kinijos kilmės gaminių vaidmenį darant tokią neigiamą įtaką“ (10). Kiti šios procedūros etapai yra apibūdinti Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3030/93 17 straipsnyje (11).

Pasikonsultavusi su Tekstilės komitetu ir prireikus baigusi Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3030/93 17 straipsnyje nurodytas procedūras, Komisija nepagrįstai nedelsdama prašo pradėti oficialias konsultacijas su Kinija. Jos apsisprendimas ir sprendimo prašyti pradėti konsultacijas priežastys skelbiami pranešime Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir Prekybos generalinio direktorato tinklalapio pirmajame puslapyje (12) ir perduodami prašymą pateikusiai šaliai.

Jeigu Komisija nustato, kad STGAS taikymo sąlygos nebuvo įvykdytos, ji atitinkamai informuoja ieškovą ir nurodo tokio sprendimo priėmimo priežastis, kurios taip pat skelbiamos ES OL.

e)   Sprendimai ir procedūros ypatingos skubos atvejais

Tais atvejais, kai dėl delsimo gali būti padaryta sunkiai atitaisomos žalos, Komisija, priėmusi pirminį sprendimą, kad importas daro neigiamą įtaką organizuotai prekybos plėtrai, gali tiesiogiai prašyti pradėti oficialias konsultacijas su Kinija, neatlikdama tyrimo arba jam dar nepasibaigus. Tai turėtų būti daroma visų pirma pastebėjus tokį didelį importo antplūdį, kai tampa aišku, kad organizuotai prekybos plėtrai kyla grėsmė ir kad toks importas padarys didelę žalą Bendrijos pramonei, jei nebus imtasi jokių priemonių. Toks prašymas pateikiamas pasikonsultavus su Tekstilės komitetu pagal Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3030/93 17 straipsnyje nurodytas procedūras.

f)   Oficialių konsultacijų su Kinija laikotarpis

Pagal STGAS, gavusi prašymus pradėti konsultacijas, Kinija turėtų apriboti savo eksportą. Jeigu tai nebūtų padaryta per 15 kalendorinių dienų, Komisija nedelsdama perduotų Tekstilės komitetui reikiamus pasiūlymus ištaisyti padėtį; paprastai juose turėtų būti nustatytos importo normos, apskaičiuotos pagal Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3030/93 10 straipsnio1 dalies a punktą.

Konsultacijų laikotarpis trunka 90 dienų nuo prašymo jas pradėti gavimo.

g)   Apsaugos priemonių tvirtinimas

Jeigu per pirmiau f punkte nustatytą 90 dienų konsultacijų laikotarpį su Kinija nepriimamas abiem pusėms priimtinas sprendimas, ir jeigu Komisija nusprendžia, kad buvo įvykdytos 4 dalyje nustatytos sąlygos, ji gali aptariamiems gaminiams nustatyti kiekybinę normą. Tokiu atveju Komisija nedelsdama sušaukia Tekstilės komiteto posėdį, kad sužinotų jo nuomonę dėl siūlymo atitinkamoms gaminio kategorijoms, kurios yra konsultacijų objektas, taikyti kiekybinę normą. Tokia norma turėtų būti taikoma ir importuojamoms Kinijos kilmės prekėms, kurios buvo eksportuotos po pranešimo apie oficialias konsultacijas paskelbimo ir gabenamos didesniais kiekiais nei tie, kuriuos Kinija buvo nusistačiusi pagal Stojimo protokolo 242 dalį. Kiti šios procedūros etapai nurodyti Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3030/93 17 straipsnyje (13).

Tokia kiekybinė norma nustatoma lygi susijusios kategorijos produktų, importuotų į ES per pirmuosius 12 mėnesių iš paskutinių 14 mėnesių iki to mėnesio, kada buvo pateiktas prašymas pradėti konsultacijas, kiekiams, pridėjus 7,5 % (arba 6 % vilnos gaminių kategorijai). Tokios normos galiojimo laikotarpis baigiasi gruodžio 31 d. tais metais, kai buvo pateiktas prašymas pradėti konsultacijas, arba praėjus 12 mėnesių nuo prašymo pradėti konsultacijas gavimo, jeigu pateikus prašymą pradėti konsultacijas iki metų pabaigos lieka trys mėnesiai arba mažiau. Konsultacijos su Kinija turėtų būti tęsiamos kiekybinės normos, nustatytos pagal šią nuostatą, taikymo laikotarpiu.

Toks sprendimas taikant atitinkamas procedūras (Komisijos arba Tarybos) skelbiamas ES OL.

Pasibaigus konkretaus gaminio apsaugos priemonės galiojimui bus taikoma šioje dalyje aprašyta tvarka įvedant naujas to paties gaminio apsaugos priemones.

6.   IŠANKSTINIO PERSPĖJIMO SISTEMA — EX-OFFICIO TYRIMO INICIJAVIMAS IR PRAŠYMAS PRADĖTI NEOFICIALIAS KONSULTACIJAS

Atsižvelgus į ankstesnę patirtį ir ypač į 2002 m. liberalizuotų produkto kategorijų importo pokyčius, derėtų pateikti tam tikras gaires dėl Komisijos veiksmų, kurių ji imsis, kad užtikrintų kuo didesnes galimybes prognozuoti prekybą, importą iš Kinijos plėtoti išvengiant neigiamos įtakos rinkai ir šitaip užtikrinant pakankamą lankstumą, ieškant priimtinų sprendimų taip, kad apsaugos priemonės būtų taikomos tik blogiausiu atveju.

Siekdama šių tikslų, Komisija taiko išankstinio perspėjimo sistemą, pagal kurią, jeigu importo iš Kinijos tendencija rodo, kad importas trukdo arba gali trukdyti „organizuotai plėtrai“, prieš pradėdama taikyti minėtą apsaugos straipsnį ji pirmiausia paprašo pradėti neoficialias konsultacijas su Kinija ir pradeda tyrimą, kad išsiaiškintų, ar toks importas gali daryti neigiamą įtaką rinkai. Tik tais atvejais, kai, nepaisant tokių diskusijų, prekyba ir toliau yra plėtojama taip, kad yra vykdomos apsaugos mechanizmo taikymo sąlygos, Komisija, pasinaudodama Tarybos reglamente (EEB) Nr. 3030/93 nustatytomis procedūromis, formaliai taiko apsaugos straipsnį ir prašo dėl to pradėti oficialias konsultacijas su Kinija.

Šiaip ar taip, sprendimas taikyti apsaugos priemonę pagal STGAS turėtų būti priimamas kiekvienu konkrečiu atveju patikrinus, ar buvo įvykdytos STGAS taikymo sąlygos, ir, išskyrus ypatingos skubos atvejus, atlikus tyrimą pagal pirmiau trumpai apibūdintas procedūras.

Komisija, atsižvelgdama į importo stebėseną, vykdomą pagal Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3030/93 nuostatas, kasmet arba dažniau (iš esmės ne mažiau kaip 3 mėnesius) pro-rata temporis reguliariai tikrina, ar gali būti viršyti kai kurie preliminarūs faktinio importo iš Kinijos slenkstiniai kiekiai (14). Tokiais atvejais Komisija susisiekia su Kinijos institucijomis, kad sužinotų importo pokyčius, jo poveikį bei galimybę išlikti minėtoms tendencijoms. Tokie preliminarūs slenkstiniai kiekiai, kurie gali gerokai viršyti Kinijai 2004 m. nustatytas kvotas, buvo apskaičiuoti kiekvienai gaminio kategorijai atskirai, atsižvelgiant į:

a)	kvotų, panaikintų 2005 m. sausio 1 d., sunaudojimo mastą, ir į santykinę kitų šalių, kurioms 2004 m. buvo taikoma kvota, padėtį,

b)	Kinijos importo dalį visame ES importe, kaip plėtros rodiklį arba mastą,

c)	importo skvarbos koeficientus ir jų kaitą,

d)	ES gamybos lygius ir jų kaitą,

e)	kitus padėties aptariamų gaminių rinkoje rodiklius, tokius kaip vartojimo ir kainų tendencijos.

Toliau pateiktose lentelėse nurodomas importo iš Kinijos apimčių padidėjimas, kuriam esant Komisija iš esmės galės pradėti tyrimą ir kreiptis dėl neoficialių konsultacijų su Kinija:

A lentelė

Konsultacinių lygių nustatymo formulė
Gaminiai, kurių importas iš Kinijos sudaro (..) % viso importo į ES 2004 m.	2005 Padidėjimas 2004 m., sudarantis (%) viso 2004 m. importo	2006 Padidėjimas 2005 m., sudarantis (%) viso 2004 m. importo	2007 Padidėjimas 2006 m., sudarantis (%) viso 2004 m. importo	2008 Padidėjimas 2007 m., sudarantis (%) viso 2004 m. importo
7,5 % arba mažiau	100 %	50 %	50 %	50 %
> 7,5 % iki 20 %	50 %	50 %	50 %	50 %
> 20 % iki 35 %	30 %	30 %	30 %	30 %
Daugiau kaip 35 %	10 %	10 %	10 %	10 %

B lentelė

Konsultaciniai lygiai, nustatyti pritaikius A lentelėje nurodytą formulę

[NB: lentelė sudaroma pagal kiekvieną gaminio kategoriją, pritaikius formulę]

Gaminio kategorija	Vienetai	Importas į ES-25 iš Kinijos (tūkstančiais vnt.)	ES-25 kvotos Kinijai 2004 m. (tūkstančiais vnt.)	2005 m. lygis	2006 m. lygis	2007 m. lygis	2008 m. lygis
1 — Medvilnės verpalai	t.	3 263	4 770	9 540	11 925	14 310	16 695
2 — Medvilnės audiniai	t	34 465	30 556	51 698	68 930	86 163	103 395
3 — Sintetiniai audiniai	t	10 938	8 088	21 876	27 345	32 814	38 283
4 — Marškinėliai	vnt.	191 473	126 808	382 946	478 683	574 419	670 156
5 — Puloveriai	vnt.	64 324	39 422	128 648	160 810	192 972	225 134
6 — Vyriškos kelnės	vnt.	75 688	40 913	151 376	189 220	227 064	264 908
7 — Palaidinukės	vnt.	26 035	17 093	52 070	65 088	78 105	91 123
8 — Vyriški marškiniai	vnt.	40 837	27 723	61 256	81 674	102 093	122 511
9 — Kilpiniai rankšluosčiai	t	13 538	6 962	20 307	27 076	33 845	40 614
12 — Kojinės ir puskojinės	pora	131 443	132 029	264 058	330 073	396 087	462 102
13 — Vyriškos apatinės kelnės	vnt.	681 114	586 244	749 225	817 337	885 448	953 560
14 — Vyriški paltai	vnt.	24 326	17 887	26 759	29 191	31 624	34 056
15 — Moteriški paltai	vnt.	35 570	20 131	46 241	56 912	67 583	78 254
16 — Vyriški kostiumai	vnt.	17 407	17 181	19 148	20 888	22 629	24 370
17 — Švarkai ir sportiniai švarkai (bleizeriai)	vnt.	6 063	13 061	14 367	15 804	17 241	18 677
20 — Lovos skalbiniai	vnt.	7 894	5 681	15 788	19 735	23 682	27 629
22 — Sintetinio pluošto verpalai	t	9 364	19 351	38 702	48 378	58 053	67 729
26 — Suknelės	vnt.	8 682	6 645	17 364	21 705	26 046	30 387
28 — Kitos kelnės	vnt.	102 204	92 909	132 865	163 526	194 188	224 849
29 — Moteriški kostiumai	vnt.	22 541	15 687	24 796	27 050	29 304	31 558
31 — Liemenėlės	vnt.	128 272	96 488	166 754	205 235	243 717	282 198
39 — Stalo ir virtuvės skalbiniai	t	7 342	5 681	11 013	14 684	18 355	22 026
78 — Kiti drabužiai	t	31 395	36 651	40 316	43 981	47 646	51 311
83 — Paltai	t	12 039	10 883	15 651	19 262	22 874	26 486
97 — Tinklai	t	3 124	2 861	4 062	4 999	5 936	6 873
163 — Medicininis gazas	t	8 657	8 481	9 523	10 388	11 254	12 120
ex20 — Lovos skalbiniai iš šilko	t	100	59	200	250	300	350
115 — Lino arba ramės verpalai	t	2 727	1 413	3 545	4 363	5 181	6 000
117 — Lino audiniai	t	1 510	684	2 264	3 019	3 774	4 529
118 — Stalo ir lovos skalbiniai iš lino	t	2 409	1 513	2 650	2 891	3 132	3 373
122 — Maišai ir krepšiai iš lino	t	360	220	468	576	684	792
136A — Šilko audiniai	t	446	462	693	924	1 155	1 386
156 — Palaidinukės ir puloveriai iš šilko	t	7 291	3 986	8 020	8 749	9 478	10 207
157 — Megzti drabužiai	t	17 941	13 738	19 735	21 529	23 323	25 117
159 — Šilko palaidinukės	t	3 236	4 352	4 787	5 222	5 658	6 093

Tokiems lygiams apskaičiuoti pateikiami padidėjimų duomenys yra labai svarbūs, todėl net ir juos viršijus, iš esmės galima daryti išvadą, kad yra didelė „neorganizuotos importo plėtros“ tikimybė. Pasiekus minėtus lygius, Komisija kiekvienais metais arba proporcingai, ne mažiau kaip 3 mėnesius (15), atlieka tyrimą, kad nustatytų, ar esama veiksnių, leidžiančių daryti išvadą dėl importo plėtros, trukdančios „neorganizuotai importo plėtrai“ arba jai netrukdančių, ir ar buvo įvykdytos antroji STGAS taikymo sąlyga, t. y. ar rinkai buvo padaryta neigiama įtaka, kalbant apie naujausią grėsmę vidaus pramonei. Šie lygiai leistų pradėti tyrimą ir neoficialias konsultacijas, tačiau nebūtų svarbūs sprendžiant, ar STGAS taikymas yra pateisinamas, ar ne.

Konsultaciniai lygiai 2006, 2007 ir 2008 metams gali būti koreguojami atsižvelgiant į papildomą tyrimą ir kitus veiksnius, kurie gali paaiškėti paskui.

Konsultacinių lygių apskaičiavimo formulė prireikus taikoma konkretiems gaminiams pagal bendrą sumą, kuri yra mažesnė už atitinkamos kategorijos gaminiui apskaičiuotą sumą. Tokiu atveju, jeigu importas iš Kinijos viršytų tokiu būdu kiekvieniems metams arba proporcingai (iš esmės ne mažiau kaip 3 mėnesiams) apskaičiuotus lygius, Komisija savo iniciatyva arba valstybės narės ar suinteresuotos šalies prašymu taip pat galėtų prašyti pradėti neoficialias konsultacijas su Kinija ir pradėti tyrimą.

Dėl to, pasiekus pirmiau nurodytus lygius, STGAS savaime neturėtų būti taikomas.

7.   LYGIAI, KURIŲ NEPASIEKUS GALIMYBĖ TAIKYTI STGAS PRIEMONĘ IŠ ESMĖS NETURĖTŲ BŪTI SVARSTOMA

Komisija taip pat mano, kad neviršijus kai kurių lygių STGAS iš esmės neturėtų būti taikomas. Taip visų pirma turėtų būti tuo atveju, kai Kinijos importo plėtra yra vidutinė, atsižvelgiant į jo santykinę padėtį ES rinkoje. Tokiais atvejais, Komisijos nuomone, minėti padidėjimai panaikinus importo kvotas yra normalūs ir todėl „organizuotai prekybos plėtrai netrukdoma“, nebent būtų įrodyta priešingai. Šie lygiai, užtikrinantys jau pakankamas Kinijos eksporto į ES plėtros galimybes, nurodomi toliau pateiktoje lentelėje:

C lentelė

Formulė, taikoma apskaičiuojant lygius, kurių nepasiekus STGAS iš esmės neturėtų būti taikomas
Gaminiai, kurių importas iš Kinijos sudaro (..) % viso importo į ES 2004 m.	2005 Padidėjimas 2004 m., sudarantis (%) viso 2004 m. importo	2006 Padidėjimas 2005 m., sudarantis (%) viso 2004 m. importo	2007 Padidėjimas 2006 m., sudarantis (%) viso 2004 m. importo	2008 Padidėjimas 2007 m., sudarantis (%) viso 2004 m. importo
7,5 % arba mažiau	25 %	25 %	25 %	25 %
> 7,5 % iki 20 %	20 %	20 %	20 %	20 %
> 20 % iki 35 %	15 %	15 %	15 %	15 %
Daugiau kaip 35 %	10 %	10 %	10 %	10 %

D lentelė

Lygiai, kurių nepasiekus STGAS iš esmės neturėtų būti taikomas

Gaminio kategorija	Vienetai	Importas į ES-25 iš Kinijos (tūkstančiais vnt.)	ES-25 kvotos Kinijai 2004 m. (tūkstančiais vnt.)	2005 m. lygis	2006 m. lygis	2007 m. lygis	2008 m. lygis
1 — Medvilnės verpalai	t.	3 263	4 770	5 963	7 155	8 348	9 540
2 — Medvilnės audiniai	t	34 465	30 556	41 358	48 251	55 144	62 037
3 — Sintetiniai audiniai	t	10 938	8 088	13 673	16 407	19 142	21 876
4 — Marškinėliai	vnt.	191 473	126 808	239 341	287 210	335 078	382 946
5 — Puloveriai	vnt.	64 324	39 422	80 405	96 486	112 567	128 648
6 — Vyriškos kelnės	vnt.	75 688	40 913	94 610	113 532	132 454	151 376
7 — Palaidinukės	vnt.	26 035	17 093	32 544	39 053	45 561	52 070
8 — Vyriški marškiniai	vnt.	40 837	27 723	49 004	57 172	65 339	73 507
9 — Kilpiniai rankšluosčiai	t	13 538	6 962	16 246	18 953	21 661	24 368
12 — Kojinės ir puskojinės	pora	131 443	132 029	165 036	198 044	231 051	264 058
13 — Vyriškos apatinės kelnės	vnt.	681 114	586 244	749 225	817 337	885 448	953 560
14 — Vyriški paltai	vnt.	24 326	17 887	26 759	29 191	31 624	34 056
15 — Moteriški paltai	vnt.	35 570	20 131	40 906	46 241	51 577	56 912
16 — Vyriški kostiumai	vnt.	17 407	17 181	19 148	20 888	22 629	24 370
17 — Švarkai ir sportiniai švarkai (bleizeriai)	vnt.	6 063	13 061	14 367	16 326	18 285	20 245
20 — Lovos skalbiniai	vnt.	7 894	5 681	9 868	11 841	13 815	15 788
22 — Sintetinio pluošto verpalai	t	9 364	19 351	24 189	29 027	33 864	38 702
26 — Suknelės	vnt.	8 682	6 645	10 853	13 023	15 194	17 364
28 — Kitos kelnės	vnt.	102 204	92 909	117 535	132 865	148 196	163 526
29 — Moteriški kostiumai	vnt.	22 541	15 687	24 796	27 050	29 304	31 558
31 — Liemenėlės	vnt.	128 272	96 488	147 513	166 754	185 994	205 235
39 — Stalo ir virtuvės skalbiniai	t	7 342	5 681	8 810	10 279	11 747	13 216
78 — Kiti drabužiai	t	31 395	36 651	40 316	43 981	47 646	51 311
83 — Paltai	t	12 039	10 883	13 845	15 651	17 457	19 262
97 — Tinklai	t	3 124	2 861	3 593	4 062	4 530	4 999
163 — Medicininis gazas	t	8 657	8 481	9 523	10 388	11 254	12 120
ex20 — Lovos skalbiniai iš šilko	t	100	59	125	150	175	200
115 — Lino arba ramės verpalai	t	2 727	1 413	3 136	3 545	3 954	4 363
117 — Lino audiniai	t	1 510	684	1 812	2 113	2 415	2 717
118 — Stalo ir lovos skalbiniai iš lino	t	2 409	1 513	2 650	2 891	3 132	3 373
122 — Maišai ir krepšiai iš lino	t	360	220	414	468	522	576
136A — Šilko audiniai	t	360	220	414	468	522	576
156 — Palaidinukės ir puloveriai iš šilko	t	7 291	3 986	8 020	8 749	9 478	10 207
157 — Megzti drabužiai	t	17 941	13 738	19 735	21 529	23 323	25 117
159 — Šilko palaidinukės	t	3 236	4 352	4 787	5 222	5 658	6 093

---

(1)  OL L 23, 2003 1 28, p. 1.

(2)  OL L 275, 1993 11 8, p. 3.

(3)  „Tekstilės gaminių ir drabužių sektoriaus būklė po 2005 m. – Tekstilės gaminių ir drabužių aukšto lygio darbo grupės rekomendacijos“, KOM(2004)668 galutinis, 2004 10 13.

(4)  2001 m. lapkričio 10 d. Dokumentas WT/MIN(01)3.

(5)  2001 m. lapkričio 23 d. Dokumentas WT/L/432.

(6)  Ši dalis laikoma Kinijos stojimo į PPO protokolo dalimi, o Protokolas yra neatskiriama PPO susitarimo dalis, plg. Stojimo protokolo 2 dalį.

(7)  Plg. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3030/93 17 straipsnį, iš dalies pakeistą 2001 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 391/2001.

(8)  Plg. PPO susitarimo dėl apsaugos priemonių taikymo sąlygų apsaugos mechanizmo 2 straipsnio 1 dalį ir Kinijos stojimo į PPO protokolo 16 dalies 4 punktą (Pereinamojo laikotarpio apsaugos tam tikroms prekėms mechanizmas, Tarybos reglamento (EB) Nr. 427/2003 dėl pereinamojo laikotarpio apsaugos mechanizmo tam tikrų Kinijos kilmės prekių importui 2 straipsnio 1 dalis ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 3285/94 dėl bendrų importo taisyklių.

(9)  Adresas: http://europa.eu.int/comm/trade/index_en.htm.

(10)  Plg. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3030/93 10a straipsnio 1 dalies a punktą ir Kinijos stojimo į PPO darbo grupės ataskaitos 242 dalies a punktą.

(11)  Žr. 2 priedą.

(12)  Adresas: http://europa.eu.int/comm/trade/index_en.htm.

(13)  Žr. 2 priedą.

(14)  Faktinio importo duomenys, surinkti pagal Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3030/93 III priedo 27 straipsnį. Tačiau jeigu tokie duomenys dėl su Komisija nesusijusių priežasčių laiku nepateikiami, ji gali nuspręsti pradėti procedūrą bei tyrimą ir kreiptis dėl neoficialių konsultacijų su Kinija, jeigu turimi importo licencijavimo duomenys (plg. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3030/93 III priedo 25 straipsnį) rodo, kad importas iš Kinijos gali viršyti tokius „konsultacinius lygius“.

(15)  Skaičiuojant „konsultacinius“ arba „pavojingus“ lygius pagal proporcingumo principą reikėtų kiek įmanoma labiau atsižvelgti į sezoninius aspektus. Tuo tikslu tam tikro metų laikotarpio lygių skaičiavimo formulę patartina taikyti atitinkamo 2004 m. laikotarpio importui.

---

---

---

27.4.2005

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 101/16

---

Komisijos nuomonė 2004 m. balandžio 25 d. dėl radioaktyviųjų atliekų, atsiradusių išmontavus branduolinę elektrinę Dungeness A, esančią Kente, Jungtinėje Karalystėje, pašalinimo plano pagal Euratomo sutarties 37 straipsnį

(2005/C 101/03)

(Tik tekstas anglų kalba yra autentiškas)

2004 m. rugsėjo 24 d. pagal Euratomo sutarties 37 straipsnį Jungtinės Karalystės vyriausybė pateikė Europos Komisijai bendruosius duomenis, susijusius su radioaktyviųjų atliekų, atsiradusių išmontavus branduolinę elektrinę Dungeness A, pašalinimo planu.

Remdamasi bendraisiais duomenimis ir atsižvelgdama į konsultacijas su ekspertų grupe, Komisija pateikė šią nuomonę:

a)	Atstumas tarp jėgainės ir artimiausio kitos valstybės narės, šiuo atveju Prancūzijos, taško yra maždaug 50 km, o iki Belgijos ir Nyderlandų yra atitinkamai 110 km ir 160 km.

b)	Įprastinio išmontavimo metu skystųjų ir dujinių atliekų nuotėkis nesukels pavojaus kitų valstybių narių gyventojų sveikatai.

c)

Tvarkant atliekas, atsiradusios kietosios radioaktyviosios atliekos bus saugomos kitoje vietoje. Neradioaktyviosios kietosios atliekos ir medžiagos, kurios atitinka tvarkymo lygmenį ir kurioms nebetaikoma priežiūra ir kontrolė, bus pašalintos kaip paprastos atliekos arba perduotos perdirbti arba pakartotinai naudoti. Tai vykdoma laikantis Pagrindiniuose saugos standartuose pateiktų kriterijų (Direktyva 96/29/ Euratomas).

d)	Nenumatyto radioaktyviųjų atliekų nuotėkio atveju, jeigu įvyktų bendruosiuose duomenyse aptarto pobūdžio ir masto avarija, valstybių narių gyventojų gaunama radiacijos dozė sveikatos požiūriu nebūtų žymi.

Pagaliau, Komisijos nuomone radioaktyviųjų atliekų, atsiradusių išmontuojant branduolinę elektrinę Dungeness A Jungtinėje Karalystėje, pašalinimo plano įgyvendinimas, tiek dirbant įprastiniu režimu, tiek bendruosiuose duomenyse aptarto pobūdžio ir masto avarijos atveju, neturėtų sukelti sveikatos požiūriu žymios kitos valstybės narės vandens, dirvožemio ar oro erdvės radioaktyviosios taršos.

---

27.4.2005

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 101/17

---

VALSTYBĖS PAGALBA — ITALIJA

Valstybės pagalba C 5/2005 (ex NN 70/2004) — Atleidimas nuo akcizo mokesčio už žemės ūkyje naudojamą kurą — po Sutarties 88 straipsnio 2 dalyje numatytos procedūros pradžios (pagalba C 6/2004 — ex NN 70/2001) — 2000 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. 388 24 straipsnio 3 dalis; 2001 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. 448 13 straipsnio 3 dalis; 2002 m. gruodžio 27 d. įstatymo Nr. 289 19 straipsnio 4 dalis ir 2003 m. gruodžio 24 d. įstatymo Nr. 350 2 straipsnio 4 dalis

Kvietimas pateikti pastabas pagal EB Sutarties 88 straipsnio 2 dalį

(2005/C 101/04)

2005 m. sausio 19 d. laiške, pateikiamame autentiška kalba po šios santraukos, Komisija pranešė Italijai apie savo sprendimą pradėti EB sutarties 88 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą dėl pirmiau minėtos pagalbos.

Suinteresuotosios šalys gali pateikti savo pastabas dėl pagalbos, dėl kurios Komisija pradeda procedūrą, per vieną mėnesį nuo šios santraukos ir po jos pateikiamo laiško paskelbimo šiuo adresu:

Commission européenne

Direction générale de l'Agriculture et du développement rural

Direction H2

Bureau: Loi 130 5/120

B-1049 Bruxelles

Faksas (32 2) 296 76 72

Šios pastabos bus perduotos Italijai. Pastabas pateikusi suinteresuota šalis gali raštu pareikalauti neatskleisti savo tapatybės, paraiškoje nurodydama tokio reikalavimo priežastis.

SANTRAUKA

2000 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. 388 24 straipsnio 3 dalimi, 2001 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. 448 13 straipsnio 3 dalimi, 2002 m. gruodžio 27 d. įstatymo Nr. 289 19 straipsnio 4 dalimi ir 2003 m. gruodžio 24 d. įstatymo Nr. 350 2 straipsnio 4 dalimi visiški atleidžiama nuo akcizo mokesčio už Italijos šiltnamiuose naudojamą kurą.

Vertinimas

Remdamasi toliau išvardytomis priežastimis, Komisija abejoja dėl šio visiško atleidimo nuo akcizo mokesčio suderinamumo su bendrąja rinka, nes tie patys pagalbos gavėjai kartą jau buvo atleisti nuo šio mokesčio pagal dokumentą C 6/2004:

a)

Italijos valdžios institucijų nuomone, akcizo mokesčio už kurą lengvata, nepriklausomai nuo lengvatos apimties, yra ne valstybės pagalba, o mokesčių priemonės, grindžiamos schemos, pagal kurią jos taikomos, tipu; šiame etape Italijos valdžios institucijos vis tik nepateikė jokio šį argumentą pagrindžiančio įrodymo;

b)

kitas Italijos valdžios institucijų pateiktas argumentas yra tai, kad akcizo mokesčio lengvata neiškreipia konkurencijos, nes sodininkai gali laisvai naudotis šia lengvata, nutarę auginti kultūras šiltnamiuose; šis argumentas atrodo abejotinas, nes lengvata buvo sugalvota teikti ne siekiant skatinti auginti kultūras šiltnamiuose, bet siekiant palengvinti jau seniai šiltnamiuose kultūras auginančių gamintojų mokesčių naštą, susijusią su jų veikla;

c)

grįžtant prie konkurencijos iškreipimo klausimo, Italijos valdžios institucijos tvirtina, kad pagal jų turimus oficialius duomenis, visiškas atleidimas nuo akcizo mokesčio, suteikiamas šiltnamiuose kultūras auginantiems gamintojams, konkurencijos neiškreipia; kyla klausimas, kaip Italijos valdžios institucijos gali pagrįsti šį argumentą, jei jos pateiktoje informacijoje nėra tikslių duomenų apie sumas, kurias šiltnamiuose kultūras auginantys gamintojai galėjo sutaupyti dėl visiško atleidimo nuo akcizo mokesčio;

d)

negalėdama sutikti, kad akcizo mokesčio lengvata nėra valstybės pagalbos dalis, Komisija privalo jį ištirti pagal konkurencijos taisykles; taigi Italijos valdžios institucijos, teigiančios, kad ši priemonė nesudaro valstybės pagalbos, nepanoro nurodyti, kuri konkurencijos taisyklė patvirtintų, pasak jų, visiško atleidimo nuo akcizo mokesčio suderinamumą su bendrąja rinka; todėl aptariamas suderinamumas atrodo abejotinas;

e)	šioje stadijoje nebegalima nepripažinti, kad akcizo mokesčio lengvata buvo suteikta pažeidžiant Direktyvas 92/81/EEB ir 2003/96/EB, kuriose nurodyta, kad lengvata yra taikoma tik tuo atveju, jei ji neiškreipia konkurencijos ir nepažeidžia kitų Bendrijos nuostatų.

LAIŠKO TEKSTAS

1.

Con la presente, mi pregio di informarLa che la Commissione dopo aver esaminato le informazioni fornite dalle autorità italiane, ha deciso di avviare la procedura di cui all'articolo 88, paragrafo 2 del trattato CE per quanto riguarda l'esenzione dalle accise sui carburanti agricoli non contemplata dalla procedura aperta nell'ambito del fascicolo C 6/2004, e cioè l'esenzione di cui all'articolo 24, comma 3 della legge 23 dicembre 2000 n. 388, all'articolo 13, comma 3 della legge 21 dicembre 2001 n. 448, all'articolo 19, comma 4 della legge 27 dicembre 2002 n. 289 e all'articolo 2, comma 4 della legge 24 dicembre 2003 n. 350.

Procedimento

2.	Con lettera del 19 febbraio 2004 (1), la Commissione ha comunicato alle autorità italiane la decisione di iniziare la procedura di cui all'articolo 88, paragrafo 2 del trattato, nei confronti delle disposizioni dell'articolo 5, comma 5 del decreto-legge 30 settembre 2000, n. 268.

3.

L'articolo 5, comma 5, del decreto-legge 30 settembre 2000 n. 268 stabilisce che, per il periodo dal 3 ottobre al 31 dicembre 2000, relativamente al gasolio utilizzato per il riscaldamento delle serre, l'accisa si applica nella misura del 5 % dell'aliquota prevista per il gasolio utilizzato come carburante.

4.

Parallelamente, l'articolo 6, comma 1, del medesimo decreto-legge stabilisce che, per lo stesso periodo, le aliquote di accisa per il gasolio utilizzato in agricoltura corrispondono al 22 % dell'aliquota prevista per il gasolio usato come carburante e le accise per la benzina corrispondono al 49 % dell'aliquota normale.

5.

La Commissione ha deciso di iniziare la procedura di cui all'articolo 88, paragrafo 2 del trattato nei confronti delle disposizioni di cui all'articolo 5, comma 5 del decreto legge 30 settembre 2000 n. 268 perché non poteva escludere che l'esenzione dalle accise prevista dalle suddette disposizioni costituisse un aiuto di Stato incompatibile con il mercato comune.

6.

Successivamente all'invio della lettera di cui al punto 2, la Commissione ha ricevuto informazioni secondo le quali i produttori di colture sotto serra beneficerebbero in realtà di un'esenzione totale dalle accise sui carburanti utilizzati per il riscaldamento delle serre. Essa ha quindi chiesto informazioni su tale esenzione complementare alle autorità italiane con un fax datato 10 giugno 2004 (2).

7.

Con lettera del 28.07.04, protocollata il 3 agosto 2004, la Rappresentanza permanente d'Italia presso l'Unione europea ha comunicato alla Commissione la risposta delle autorità italiane al fax del 10 giugno 2004. Dalla suddetta risposta emerge che l'esenzione complementare summenzionata è stata istituita mediante varie norme: l'articolo 24, comma 3 della legge 23 dicembre 2000 n. 388, l'articolo 13, comma 3 della legge del 21 dicembre 2001 n. 448; l'articolo 19, comma 4 della legge 27 dicembre 2002 n. 289 e l'articolo 2, comma 4 della legge 24 dicembre 2003 n. 350.

Descrizione

Fondamento giuridico

8.

L'articolo 24, comma 3 della legge 23 dicembre 2000, n. 388, recita quanto segue: „Per il periodo 1o gennaio 2001-30 giugno 2001, il gasolio utilizzato nelle coltivazioni sotto serra è esente da accisa. Per le modalità di erogazione del beneficio si applicano le disposizioni di cui all'articolo 2, comma 127 secondo periodo, della legge 23 dicembre 1996, n. 662.“.

9.

L'articolo 13, comma 3 della legge 21 dicembre 2001, n. 448, recita quanto segue: „Per l'anno 2002 il gasolio utilizzato nelle coltivazioni sotto serra è esente da accisa. Per le modalità di erogazione del beneficio si applicano le disposizioni contenute nel regolamento di cui al decreto del Ministro delle finanze 11 dicembre 2000, n. 375, adottato ai sensi dell'articolo 1, comma 4, del decreto-legge 15 febbraio 2000, n. 21, convertito, con modificazioni dalla legge 14 aprile 2000, n. 92. I relativi oneri sono a carico dell'Istituto di servizi per il mercato agricolo alimentare (ISMEA), a valere sulle proprie disponibilità di bilancio, che vi fa fronte mediante versamento all'entrata del bilancio dello Stato, previo accertamento da parte dell'Amministrazione finanziaria.“.

10.

L'articolo 19, comma 4 della legge 27 dicembre 2002, n. 289, recita quanto segue: „Per l'anno 2003 il gasolio utilizzato nelle coltivazioni sotto serra è esente da accisa. Per le modalità di erogazione del beneficio si applicano le disposizioni contenute nel regolamento di cui al decreto del Ministro dell'economia e delle finanze 14 dicembre 2001, n. 454.“.

11.

L'articolo 2, comma 4 della legge 21 dicembre 2001, n. 350, recita quanto segue: „Per l'anno 2004 il gasolio utilizzato nelle coltivazioni sotto serra è esente da accisa. Per le modalità di erogazione del beneficio si applicano le disposizioni contenute nel regolamento di cui al decreto 14 dicembre 2001, n. 454, adottato dal Ministro dell'economia e delle finanze, di concerto con il Ministro delle politiche agricole e forestali.“.

Informazioni complementari fornite dalle autorità italiane

12.

Nella lettera del 28 giugno 2004, le autorità italiane (e più precisamente il Ministero delle politiche agricole e forestali) hanno fatto presente di non essere in possesso dei dati (di un'oggettiva complessità) richiesti dai servizi della Commissione con il fax del 10 giugno 2004 (gli importi che i produttori sotto serra hanno potuto risparmiare successivamente all'entrata in vigore di ciascuno dei testi menzionati ai punti 8-11 grazie alla differenza di aliquote di accise di cui hanno beneficiato — gli importi assoluti e quelli che corrispondono alla differenza tra l'esenzione prevista dall'articolo 5 comma 5 del decreto-legge 30 settembre 2000, n. 268 e l'esenzione totale concessa) e che la quantificazione richiesta avrebbe potuto essere operata solo dall'Amministrazione finanziaria attraverso indagini da effettuarsi presso le antenne periferiche. Esse hanno inoltre precisato che gli argomenti forniti il 16 giugno 2004 nell'ambito del fascicolo C 6/2004 (reazione dello Stato membro in seguito all'apertura della procedura prevista dall'articolo 88, paragrafo 2 del trattato) restavano valide nel caso di specie.

Argomentazioni sviluppate dalle autorità italiane nell'ambito del fascicolo C 6/04, in risposta all'apertura del procedimento di cui all'articolo 88, paragrafo 2 del trattato nei confronti dell'aiuto previsto dall'articolo 5, comma 5 del decreto legge 30 settembre 2000, n. 268

13.

Nella lettera del 16 giugno 2004, le autorità italiane hanno sostenuto che l'esenzione dalle accise non appariva configurabile come un aiuto di Stato, bensì come una misura da valutare nel contesto applicativo della direttiva 92/81/CEE del Consiglio, del 19 ottobre 1992, relativa all'armonizzazione delle strutture delle accise sugli oli minerali (3) e della direttiva 2003/96/CE del Consiglio, del 27 ottobre 2003, che ristruttura il quadro comunitario per la tassazione dei prodotti energetici e dell'elettricità (4), e, in particolare, alla luce dell'articolo 8, paragrafo 2 lettera f) e dell'articolo 15, paragrafo 3.

14.

Secondo le autorità italiane le coltivazioni sotto serra rientrano nella categoria delle „lavorazioni nell'ambito del settore agricolo e orticolo“, per le quali la normativa comunitaria permette agli Stati membri di applicare esenzioni parziali o totali dalle accise, e l'esenzione dalle accise per le coltivazioni sotto serra non introduce alcuna discriminazione nel settore agricolo e orticolo, in quanto tutti gli operatori all'interno dei due settori sono assolutamente liberi di scegliere fra coltivazioni in campo e coltivazioni sotto serra. Inoltre, non è infrequente il caso di uno stesso agricoltore che contestualmente pratica colture in campo o sotto serra, senza che per questo si possa giungere alla conclusione che in tale ipotesi l'agricoltore discrimina se stesso.

15.

Le conclusioni delle autorità italiane sono le seguenti: a) Il regime differenziato introdotto dal legislatore italiano non lede le regole di concorrenza; si tratta di una normativa di natura squisitamente fiscale nel cui ambito andrebbe valutata la legittimità comunitaria. È in quell'ambito, infatti, che sarebbe possibile avere a livello comunitario un quadro complessivo che comprenda tutti i paesi dell'area comunitaria; esaminare fuori da tale quadro un singolo caso nazionale equivarrebbe ad un'alterazione del principio della par condicio tra Stati membri. b) Il Consiglio ECOFIN del 19 marzo 2003 ha concluso che le deroghe al regime fiscale generale o le differenziazioni al suo interno che sono giustificate dalla natura o dalle caratteristiche generali del regime fiscale non comportano aiuti di Stato.

16.

Infine, le autorità italiane hanno aggiunto che le valutazioni e i dati in loro possesso, provenienti da fonti ufficiali, dimostravano che la misura di cui trattasi „non pregiudica il corretto funzionamento del mercato interno e non comporta distorsioni della concorrenza“ (come vuole il considerando 24 della direttiva 2003/96/CE).

Riesame

17.

Secondo l'articolo 87, paragrafo 1 del trattato, sono incompatibili con il mercato comune, nella misura in cui incidano sugli scambi tra Stati membri, gli aiuti concessi dagli Stati, ovvero mediante risorse statali, sotto qualsiasi forma che, favorendo talune imprese o talune produzioni, falsino o minaccino di falsare la concorrenza. Nell'attuale fase del procedimento, le misure descritte ai punti 8-11 sembrano corrispondere a tale definizione in quanto sono accordate mediante risorse statali sotto forma di un mancato guadagno in termini di gettito fiscale per le pubbliche autorità, riguardano certe imprese (quelle che praticano la coltura sotto serra) e possono incidere sugli scambi a motivo del posto occupato dall'Italia nelle produzioni considerate (a titolo d'esempio, l'Italia è stata nel 2002 il primo paese produttore di ortaggi dell'Unione).

18.	Tuttavia, nei casi previsti dall'articolo 87, paragrafi 2 e 3, del trattato, alcune misure possono, in via derogatoria, essere considerate compatibili con il mercato comune.

19.

Nella fattispecie, tenuto conto delle informazioni disponibili, l'unica deroga applicabile è quella prevista dall'articolo 87, paragrafo 3, lettera c) del trattato, in base alla quale possono essere ritenuti compatibili con il mercato comune gli aiuti destinati ad agevolare lo sviluppo di talune attività o di talune regioni economiche, sempre che non alterino le condizioni degli scambi in misura contraria al comune interesse.

20.	Affinché tale deroga sia applicabile occorre che la Commissione non nutra dubbi sulla compatibilità delle misure in esame.

21.

Nel caso di specie, la Commissione sottolinea che, nelle osservazioni che esse hanno formulato in seguito all'apertura della procedura di cui all'articolo 88, paragrafo 2 del trattato nei riguardi dell'esenzione prevista dall'articolo 5, comma 5 del decreto legge 30 settembre 2000, n. 268 (fascicolo C 6/2004 vedi punto 2) e che esse considerano parimenti valide per le esenzioni previste dalle disposizioni di cui ai punti 8-11, le autorità italiane hanno combinato insieme tre argomentazioni da suddividere in due categorie: da un lato, l'esistenza di aiuti di Stato e l'aspetto fiscale della controversia [indissociabili, come mostra il punto 15 b)], dall'altro, l'autorizzazione ai sensi delle direttive 92/81/CEE e 2003/96/CE.

Esistenza di aiuti di Stato e aspetto fiscale della materia — compatibilità con il mercato comune

22.

Nelle osservazioni di cui al punto 21, le autorità italiane hanno fatto presente che il sistema di esenzione dalle accise applicato dall'Italia non comportava elementi di aiuti di Stato ai sensi dell'articolo 87, paragrafo 1 del trattato. A sostegno di tale affermazione, esse hanno spiegato che l'esenzione dalle accise per le coltivazioni sotto serra non creava alcuna discriminazione nei settori agricolo e orticolo, in quanto tutti gli operatori all'interno dei due settori erano liberi di scegliere fra coltivazioni in campo e coltivazioni sotto serra. Esse hanno inoltre fatto riferimento alle conclusioni del Consiglio ECOFIN del 19 marzo 2003, secondo le quali le deroghe al regime fiscale generale o le differenziazioni al suo interno che sono giustificate dalla natura o dalle caratteristiche generali del regime fiscale non comportano aiuti di Stato.

23.	Per quanto riguarda la presenza di elementi di aiuti di Stato, la Commissione ha già chiarito, al punto 17, per quali ragioni le esenzioni considerate sopra ai punti 8-11 sembrano corrispondere alla definizione degli aiuti di Stato di cui all'articolo 87, paragrafo 1 del trattato.

24.

Inoltre, l'affermazione secondo la quale la libertà di praticare coltivazioni in campo o sotto serra rende impossibile una discriminazione tra produttori in campo e produttori sotto serra sembra contestabile in questa fase, in quanto l'esenzione sembra essere stata concepita non come uno strumento che incoraggi la pratica della coltura sotto serra e che offra la possibilità agli interessati di ottenere un vantaggio che essi non otterrebbero praticando la coltivazione in campo, bensì come uno strumento destinato a sollevare da un onere finanziario alcuni beneficiari che già operano nel settore di cui trattasi e in tal senso sembra creare una discriminazione nei confronti dei produttori che praticano colture in campo.

25.

Infine, per quanto riguarda il riferimento alle conclusioni del Consiglio ECOFIN del 19 marzo 2003, le autorità italiane non hanno ancora fornito informazioni che permettano alla Commissione di verificare se le differenziazioni effettuate nel regime italiano di esenzione dalle accise siano giustificate dalla natura o dalle caratteristiche generali del regime.

26.

Pertanto, la Commissione in questa fase non può che mantenere la sua posizione secondo la quale le esenzioni descritte al punto 8 sembrano costituire una misura che comporta elementi di aiuti di Stato e poiché le autorità italiane, ritenendo che le esenzioni dalle accise non costituiscano aiuti di Stato, non hanno fornito nelle loro osservazioni elementi che giustifichino le esenzioni di cui ai punti 8-11 alla luce delle norme applicabili in materia di aiuti di Stato, la Commissione in questa fase dubita della compatibilità con il mercato comune delle esenzioni di cui ai punti 8-11.

Autorizzazione ai sensi delle direttive 92/81/CEE e 2003/96/CE.

27.

Al momento, esaminando le esenzioni previste dalle disposizioni di cui ai punti 8-11 alla luce delle direttive 92/81/CEE e 2003/96/CE a cui fanno riferimento le autorità italiane, la Commissione constata che: a) l'articolo 8, paragrafo 2, lettera f) della direttiva 92/81/CEE del Consiglio, del 19 ottobre 1992, relativa all'armonizzazione delle strutture delle accise sugli oli minerali (5), stabilisce che „fatte salve altre disposizioni comunitarie, gli Stati membri possono applicare esenzioni o riduzioni totali o parziali dell'aliquota di accisa agli oli minerali usati sotto controllo fiscale […] esclusivamente nei lavori agricoli o orticoli nonché nella silvicoltura e nella piscicoltura d'acqua dolce“; b) la direttiva 92/81/CE è stata abrogata a decorrere dal 31 dicembre 2003 dalla direttiva 2003/96/CE del Consiglio, del 27 ottobre 2003, che ristruttura il quadro comunitario per la tassazione dei prodotti energetici e dell'elettricità (6), entrata in vigore il 31 ottobre 2003; il quindicesimo considerando di detta direttiva dice che in talune circostanze o in determinate condizioni di natura strutturale è opportuno consentire l'applicazione di aliquote differenziate nazionali di tassazione per uno stesso prodotto, purché siano rispettati i livelli minimi comunitari di tassazione e le norme in materia di mercato interno e di concorrenza; il ventiquattresimo considerando dice che è opportuno consentire agli Stati membri di applicare determinate ulteriori esenzioni o riduzioni del livello di tassazione quando ciò non pregiudica il corretto funzionamento del mercato interno e non comporta distorsioni della concorrenza; infine, l'articolo 15, paragrafo 3 della stessa direttiva dice gli Stati membri possono applicare un livello di tassazione fino a zero ai prodotti energetici e all'elettricità utilizzati nei lavori nei settori dell'agricoltura, dell'orticoltura o della piscicoltura, e della silvicoltura, ma il paragrafo 1 del medesimo articolo precisa altresì che tali esenzioni possono essere applicate fatte salve le altre disposizioni comunitarie.

28.

Le due direttive insistono dunque sul fatto che le esenzioni dalle accise sono ammissibili solo se conformi alle altre disposizioni del diritto comunitario (tra le quali figurano le regole di concorrenza e, pertanto, le norme in materia di aiuti di Stato) e se non creano distorsioni della concorrenza.

29.

Poiché in questa fase le autorità italiane non hanno fornito informazioni che giustifichino le esenzioni dalle accise di cui ai punti 8-11 alla luce delle norme applicabili in materia di aiuti di Stato, la Commissione non può escludere che le suddette esenzioni non siano conformi alle norme in questione e creino una distorsione della concorrenza (vedi punto 23), tanto più che le autorità italiane sembrano contraddirsi affermando, da un lato, di non essere in possesso di dati riguardanti gli importi che i produttori di colture sotto serra hanno potuto risparmiare (vedi punto 12) e, dall'altro, di disporre di valutazioni e di dati provenienti da fonti ufficiali che dimostrano che la misura di cui trattasi „non pregiudica il corretto funzionamento del mercato interno e non comporta distorsioni della concorrenza“ (vedi punto 16).

30.

Inoltre, occorre sottolineare che tale distorsione della concorrenza, di cui la Commissione non può escludere l'esistenza in questa fase, implicherebbe che le esenzioni siano state applicate in violazione delle disposizioni delle direttive 92/81/CEE e 2003/96/CE, poiché queste ultime precisano chiaramente che le esenzioni dalle accise sono autorizzate nella misura in cui non pregiudichino altre disposizioni comunitarie e non creino distorsioni della concorrenza.

31.	Tenuto conto di tutti gli elementi sopra esaminati alla luce delle norme in materia di concorrenza, la Commissione ha deciso di iniziare la procedura prevista dall'articolo 88, paragrafo 2 del trattato.

32.

Nell'ambito di tale procedura, la Commissione invita l'Italia a presentare le proprie osservazioni e a fornire tutte le informazioni utili ai fini della valutazione degli aiuti in oggetto entro un mese dalla data di ricezione della presente. Essa invita inoltre le autorità italiane a trasmettere senza indugio copia della presente lettera ai beneficiari potenziali dell'aiuto.

33.

La Commissione desidera richiamare all'attenzione dell'Italia che l'articolo 88, paragrafo 3 del trattato CE ha effetto sospensivo e che, in forza dell'articolo 14 del regolamento (CE) n. 659/1999 del Consiglio, essa può imporre allo Stato membro interessato di recuperare ogni aiuto illegale dal beneficiario.

34.

Con la presente la Commissione comunica all'Italia che informerà gli interessati attraverso la pubblicazione della presente lettera e di una sintesi della stessa nella Gazzetta ufficiale dell'Unione europea. Tutti gli interessati anzidetti saranno invitati a presentare osservazioni entro un mese dalla data di detta pubblicazione.

35.	Si invitano le autorità italiane a indicare se le osservazioni richieste sopra al punto 31 debbano essere considerate valide per l'esame del fascicolo C 6/2004.

---

(1)  Vedi lettera SG-Greffe (2004) D/200646.

(2)  Documento AGR 15202 del 10.6.2004

(3)  GU L 316 del 31.10.1992, pag. 12.

(4)  GU L 283 du 31.10.2003, pag. 51.

(5)  GU L 316 del 31.10.1992, pag. 12.

(6)  GU L 283 del 31.10.2003, pag. 51.

---

27.4.2005

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 101/22

---

Išankstinis pranešimas apie koncentraciją

(Byla Nr. COMP/M.3785 — TPG/APAX/TIM Hellas)

Bylą yra numatoma nagrinėti supaprastinta tvarka

(2005/C 101/05)

(Tekstas svarbus EEE)

1.

2005 m. balandžio 15 d. pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1), 4 straipsnį, Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją, kai įmonės TPG Advisors IV, Inc. („TPG“, JAV) ir APAX Europe VI („APAX“, Didžioji Britanija), kontroliuojama Hirzell (Gernsis), įgyja, kaip apibrėžta Tarybos reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, bendrą įmonės TIM Hellas Telecommunications S.A. („TIM Hellas“, Graikija) kontrolę, pirkdamos akcijas.

2.	Atitinkamų įmonių verslo veikla yra: — TPG įmonė: privataus kapitalo fondas, — APAX įmonė: pan-Europinis investicinis fondas, — TIM Hellas įmonė: mobiliųjų telekomunikacijų paslaugų ir produktų tiekimas galutiniam vartotojui Graikijoje.

3.

Remdamasi pradiniu pranešimo nagrinėjimu Komisija mano, kad sandoriui, apie kurį buvo pranešta, galėtų būti taikomas reglamentas (EB) Nr. 139/2004. Komisijai paliekama teisė priimti galutinį sprendimą šiuo klausimu. Remiantis Komisijos Pranešimu dėl supaprastintos tam tikrų koncentracijų nagrinėjimo procedūros pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (2), reikėtų pažymėti, kad šią bylą numatoma nagrinėti Pranešime nurodyta tvarka.

4.

Komisija kviečia suinteresuotas trečiąsias šalis pateikti savo pastabas dėl siūlyto veiksmo. Pastabos Komisijai turi būti pateiktos ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo. Pastabas galima siųsti faksu (fakso numeris (32 2) 296 43 01 arba 296 72 44) arba paštu su nuoroda COMP/M.3785 — TPG/APAX/TIM Hellas adresu: European Commission Directorate-General for Competition, Merger Registry J-70 B-1049 Bruxelles/Brussel

---

(1)  OL L 24, 2004 1 29, p. 1.

(2)  OL C 56, 2005 3 5, p. 32.

---

27.4.2005

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 101/23

---

Neprieštaravimas praneštai koncentracijai

(Byla Nr. COMP/M.3628 — Gilde/Bekaert Fencing)

(2005/C 101/06)

(Tekstas svarbus EEE)

2005 m. vasario 16 d. Komisija nusprendė neprieštarauti dėl pavadinime praneštos koncentracijos ir paskelbti ją suderinama su bendrąja rinka. Šis sprendimas priimamas remiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 6 straipsnio 1 dalies b punktu. Visas šio sprendimo tekstas yra anglų. Sprendimas bus viešai paskelbtas tada, kai iš jo bus pašalinta profesine paslaptimi laikoma informacija. Sprendimą bus galima rasti:

—	Europa interneto svetainės konkurencijos skiltyje (http://europa.eu.int/comm/competition/mergers/cases/). Ši svetainė suteikia galimybę rasti atskirus sprendimus dėl koncentracijos, įskaitant tokių sprendimų indeksus pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, priėmimo datą ir sektorių.

—	elektroniniu formatu EUR-Lex interneto svetainėje 32005M3628 dokumento numeriu. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairius Europos teisės dokumentus. (http://europa.eu.int/eur-lex/lex)

---

27.4.2005

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 101/23

---

Neprieštaravimas praneštai koncentracijai

(Byla Nr. COMP/M.3706 — Övag/Investkredit)

(2005/C 101/07)

(Tekstas svarbus EEE)

2005 m. balandžio 15 d. Komisija nusprendė neprieštarauti dėl pavadinime praneštos koncentracijos ir paskelbti ją suderinama su bendrąja rinka. Šis sprendimas priimamas remiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 6 straipsnio 1 dalies b punktu. Visas šio sprendimo tekstas yra vokiečių. Sprendimas bus viešai paskelbtas tada, kai iš jo bus pašalinta profesine paslaptimi laikoma informacija. Sprendimą bus galima rasti:

—	Europa interneto svetainės konkurencijos skiltyje (http://europa.eu.int/comm/competition/mergers/cases/). Ši svetainė suteikia galimybę rasti atskirus sprendimus dėl koncentracijos, įskaitant tokių sprendimų indeksus pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, priėmimo datą ir sektorių.

—	elektroniniu formatu EUR-Lex interneto svetainėje 32005M3706 dokumento numeriu. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairius Europos teisės dokumentus. (http://europa.eu.int/eur-lex/lex)

---

27.4.2005

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 101/24

---

Neprieštaravimas praneštai koncentracijai

(Byla Nr. COMP/M.3745 — Severstal/Lucchini)

(2005/C 101/08)

(Tekstas svarbus EEE)

2005 m. balandžio 11 d. Komisija nusprendė neprieštarauti dėl pavadinime praneštos koncentracijos ir paskelbti ją suderinama su bendrąja rinka. Šis sprendimas priimamas remiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 6 straipsnio 1 dalies b punktu. Visas šio sprendimo tekstas yra anglų. Sprendimas bus viešai paskelbtas tada, kai iš jo bus pašalinta profesine paslaptimi laikoma informacija. Sprendimą bus galima rasti:

—	Europa interneto svetainės konkurencijos skiltyje (http://europa.eu.int/comm/competition/mergers/cases/). Ši svetainė suteikia galimybę rasti atskirus sprendimus dėl koncentracijos, įskaitant tokių sprendimų indeksus pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, priėmimo datą ir sektorių.

—	elektroniniu formatu EUR-Lex interneto svetainėje 32005M3745 dokumento numeriu. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairius Europos teisės dokumentus. (http://europa.eu.int/eur-lex/lex)

---

27.4.2005

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 101/24

---

Neprieštaravimas praneštai koncentracijai

(Byla Nr. COMP/M.3697 — Symantec/Veritas)

(2005/C 101/09)

(Tekstas svarbus EEE)

2005 m. kovo 15 d. Komisija nusprendė neprieštarauti dėl pavadinime praneštos koncentracijos ir paskelbti ją suderinama su bendrąja rinka. Šis sprendimas priimamas remiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 6 straipsnio 1 dalies b punktu. Visas šio sprendimo tekstas yra anglų. Sprendimas bus viešai paskelbtas tada, kai iš jo bus pašalinta profesine paslaptimi laikoma informacija. Sprendimą bus galima rasti:

—	Europa interneto svetainės konkurencijos skiltyje (http://europa.eu.int/comm/competition/mergers/cases/). Ši svetainė suteikia galimybę rasti atskirus sprendimus dėl koncentracijos, įskaitant tokių sprendimų indeksus pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, priėmimo datą ir sektorių.

—	elektroniniu formatu EUR-Lex interneto svetainėje 32005M3697 dokumento numeriu. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairius Europos teisės dokumentus. (http://europa.eu.int/eur-lex/lex)

---

27.4.2005

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 101/25

---

Neprieštaravimas praneštai koncentracijai

(Byla Nr. COMP/M.3311 — Van Oord/BHD/Bagger Holding JV)

(2005/C 101/10)

(Tekstas svarbus EEE)

2003 m. gruodžio 11 d. Komisija nusprendė neprieštarauti dėl pavadinime praneštos koncentracijos ir paskelbti ją suderinama su bendrąja rinka. Šis sprendimas priimamas remiantis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 4064/89 6 straipsnio 1 dalies b punktu. Visas šio sprendimo tekstas yra anglų. Sprendimas bus viešai paskelbtas tada, kai iš jo bus pašalinta profesine paslaptimi laikoma informacija. Sprendimą bus galima rasti:

—	Europa interneto svetainės konkurencijos skiltyje (http://europa.eu.int/comm/competition/mergers/cases/). Ši svetainė suteikia galimybę rasti atskirus sprendimus dėl koncentracijos, įskaitant tokių sprendimų indeksus pagal įmonės pavadinimą, bylos numerį, priėmimo datą ir sektorių.

—	elektroniniu formatu EUR-Lex interneto svetainėje 32003M3311 dokumento numeriu. EUR-Lex svetainėje galima rasti įvairius Europos teisės dokumentus. (http://europa.eu.int/eur-lex/lex)

---

27.4.2005

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 101/26

---

Pranešimas apie antidempingo priemonių, taikomų Kinijos Liaudies Respublikos kilmės natrio ciklamato importui, pakartotinio tyrimo inicijavimą pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 384/96 12 straipsnį

(2005/C 101/11)

Pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 384/96 (1) (toliau — pagrindinis reglamentas) 12 straipsnį Komisija gavo prašymą išnagrinėti, ar antidempingo priemonės, taikomos Kinijos Liaudies Respublikos kilmės natrio ciklamato importui, turėjo įtakos eksporto kainoms, perpardavimo kainoms ar vėlesnėms pardavimo kainoms Bendrijoje.

1.   Prašymas pradėti peržiūrą

2005 m. kovo 14 d. prašymą pateikė Productos Aditivos S.A. (toliau — pareiškėjas), vienintelis natrio ciklamato gamintojas Bendrijoje.

2.   Prekė

Tiriama prekė yra inter alia Kinijos Liaudies Respublikos kilmės natrio ciklamatas (toliau — tiriama prekė), šiuo metu klasifikuojama KN kodu ex 2929 90 00. Šis KN kodas pateikiamas tik informacijos tikslais.

3.   Galiojančios priemonės

Galiojančios priemonės yra galutiniai antidempingo muitai, nustatyti Tarybos reglamentu (EB) Nr. 435/2004 (2) inter alia Kinijos Liaudies Respublikos kilmės natrio ciklamato importui.

4.   Pakartotinio tyrimo pagrindas

Pareiškėjas pateikė pakankamai įrodymų, kad, nustačius antidempingo mokesčius Kinijos Liaudies Respublikos kilmės natrio ciklamato importui, sumažėjo eksporto kainos, o perpardavimo kainų ar vėlesnių pardavimo kainų judėjimas Bendrijoje buvo nepakankamas.

Pareiškėjas pateikė įrodymų, kad, pradėjus taikyti priemones, eksporto ir perpardavimo kainos sumažėjo, nors žaliavos kainos pastebimai pakilo, o antidempingo mokesčiai buvo nustatyti 2004 m. pradžioje.

Pareiškėjas taip pat išnagrinėjo kitus veiksnius, kurie galėjo įtakoti tiriamos prekės eksporto kainas Bendrijoje, t.y. valiutos kursą, žaliavų kainą ir t.t. Jokie kiti veiksniai nepaaiškina pirmiau minėto kainos augimo.

5.   Procedūra

Pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu ir nutarusi, kad prašymą pateikė Bendrijos pramonės įmonė, ir kad yra pakankamai įrodymų, pateisinančių tyrimo inicijavimą, Komisija, remdamasi pagrindinio reglamento 12 straipsniu, inicijuoja pakartotinį Kinijos Liaudies Respublikos kilmės natrio ciklamato importui taikomų priemonių tyrimą, siekiant įvertinti, ar priemonės turėjo įtakos eksporto kainoms, perpardavimo kainoms ir vėlesnėms pardavimo kainoms Bendrijoje.

a)   Klausimynai

Siekdama gauti informacijos, kuri, jos nuomone, yra reikalinga pakartotiniam tyrimui, Komisija išsiųs klausimynus Kinijos Liaudies Respublikos eksportuotojams ir (arba) gamintojams, importuotojams ir svarstomos eksporto šalies valdžios institucijoms.

Bet kokiu atveju, visos suinteresuotosios šalys turėtų nedelsdamos faksu kreiptis į Komisiją, kad sužinotų, ar jos yra įrašytos prašyme, ir, prireikus, prašyti klausimyno per šio pranešimo 6 dalies a punkte nustatytą terminą, kadangi šio pranešimo 6 dalies b punkte nustatytas terminas taikomas visoms suinteresuotosioms šalims.

b)   Informacijos rinkimas ir klausymai

Visos suinteresuotosios šalys yra raginamos pareikšti savo nuomonę, pateikti kitą, nei atsakymai į klausimyną, informaciją ir pateikti patvirtinamuosius įrodymus. Ši informacija ir patvirtinamieji įrodymai privalo pasiekti Komisiją per šio pranešimo 6 dalies b punkte nustatytą laiką.

Be to, Komisija gali išklausyti suinteresuotąsias šalis, jei jos pateikia prašymą, kuriame nurodo svarbias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti. Šis prašymas privalo būti pateiktas per šio pranešimo 6 dalies c punkte nustatytą laiką.

6.   Terminai

a)   Terminas, per kurį šalys turi kreiptis dėl klausimyno

Visos suinteresuotosios šalys, kurios nebendradarbiavo tyrime, dėl kurio taikomos šiame pakartotiniame tyrime svarstomos priemonės, turėtų kreiptis ir prašyti klausimyno kiek įmanoma greičiau, bet ne vėliau kaip per 15 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

b)   Terminas šalims pranešti apie save, pateikti atsakymus į klausimyną ir kitą informaciją

Visos suinteresuotosios šalys, norinčios, kad pakartotinio tyrimo metu būtų atsižvelgta į jų pastabas, privalo apie save pranešti Komisijai, pareikšti savo nuomonę ir pateikti atsakymus į klausimyną arba bet kokią kitą informaciją per 40 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos, nebent būtų nurodyta kitaip. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad daugumos pagrindiniame reglamente nustatytų procedūrinių teisių įgyvendinimas, priklauso nuo to, ar šalis apie save pranešė per minėtą laikotarpį.

c)   Klausymai

Visos suinteresuotosios šalys gali būti Komisijos išklausytos per tą patį 40 dienų terminą.

7.   Rašytiniai komentarai, atsakymai į klausimyną ir susirašinėjimas

Visi suinteresuotųjų šalių prašymai ir informacija turi būti pateikiami raštu (ne elektronine forma, nebent būtų nurodyta kitaip), nurodant suinteresuotosios šalies pavadinimą, adresą, el. pašto adresą, telefono ir fakso numerius. Visi rašytiniai komentarai, įskaitant atsakymus į klausimyno klausimus ir konfidencialų suinteresuotųjų šalių susirašinėjimą, ženklinami žodžiais „riboto naudojimo“  (3), o pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnio 2 dalį kartu pateikiamas ne konfidencialiam naudojimui skirtas variantas, kuris ženklinamas žodžiais „SUINTERESUOTOSIOMS ŠALIMS SUSIPAŽINTI“.

Komisijos adresas susirašinėjimui:

Commission Européenne

Direction Générale du Commerce

Direction B

Office: J-79 5/16

B-1049 Bruxelles

Faksas (32 2) 295 65 05

8.   Nebendradarbiavimas

Tais atvejais, kai suinteresuotoji šalis atsisako leisti naudotis reikalinga informacija ar jos nepateikia per nustatytą laiką, arba akivaizdžiai trukdo tyrimui, pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį laikinos ar galutinės, teigiamos ar neigiamos išvados gali būti daromos, remiantis turimais faktais.

Paaiškėjus, kad suinteresuotoji šalis pateikė melagingą ar klaidinančią informaciją, į tokią informaciją neatsižvelgiama, o remiamasi turimais faktais. Jei suinteresuotoji šalis nebendradarbiauja arba bendradarbiauja tik iš dalies, pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį išvados grindžiamos turimais faktais, o rezultatas gali būti mažiau palankus suinteresuotajai šaliai nei tuo atveju, jei ji būtų bendradarbiavusi.

---

(1)  OL L 56, 1996 3 6, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Tarybos reglamentu (EB) Nr. 461/2004 (OL L 77, 2004 3 13, p. 12).

(2)  OL L 72, 2004 3 11, p. 1.

(3)  Tai reiškia, kad dokumentas yra skirtas tik vidaus naudojimui. Jis apsaugotas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnį (OL L 145, 2001 5 31, p. 43). Tai slaptas dokumentas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 384/96 19 straipsnį (OL L 56, 1996 3 6, p. 1) ir PPO susitarimo dėl 1994 m. GATT (antidempingo susitarimo) VI straipsnio įgyvendinimo 6 straipsnį.

---

27.4.2005

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 101/28

---

KOMISIJOS NUOMONĖ

2005 m. balandžio 25 d.

dėl radioaktyviųjų atliekų, atsiradusių įgyvendinant Dounreay teritorijos atkūrimo planą (DSRP) Škotijoje, Jungtinėje Karalystėje, pašalinimo plano pagal Euratomo sutarties 37 straipsnį

(2005/C 101/12)

(Tik tekstas anglų kalba yra autentiškas)

2004 m. gegužės 5 d. pagal Euratomo sutarties 37 straipsnį Jungtinės Karalystės vyriausybė pateikė Europos Komisijai bendruosius duomenis, susijusius su radioaktyviųjų atliekų, atsiradusių įgyvendinant Dounreay teritorijos atkūrimo planą (DSRP), pašalinimo planu.

Išnagrinėjusi bendruosius duomenis ir daug papildomos informacijos, kurios Komisija prašė peržiūros metu, kad papildytų pradiniuose bendruosiuose duomenyse pateiktą informaciją, Komisija pažymi, kad šios procedūros metu JK valdžios institucijos pateikė ne tik naujos informacijos, bet ir pradinių bendrųjų duomenų pataisymus, ypač dėl tam tikrų avarijos atvejų, galinčių sukelti neplanuotus nuotėkius, radiacinio poveikio aplinkai įvertinimo.

Remdamasi visu pateiktos informacijos rinkiniu ir atsižvelgdama į konsultacijas su ekspertų grupe, Komisija pateikė šią nuomonę:

1.	Atstumas tarp jėgainės ir artimiausio kitos valstybės narės, šiuo atveju Airijos, taško yra maždaug 645 km.

2.	Dirbant įprastiniu režimu skystųjų ir dujinių atliekų nuotėkis nesukels pavojaus kitų valstybių narių gyventojų sveikatai.

3.

Žemo ir vidutinio lygio radioaktyviosios kietosios atliekos, atsiradusios įgyvendinant Dounreay teritorijos atkūrimo planą, bus saugomos vietoje. Žemo lygio radioaktyviosios kietosios atliekos vėliau bus perkeltos į Drigg'o arba į kitus leistinus šalinimo įrenginius. Šalinimo įrenginių, skirtų vidutinio lygio radioaktyviosioms kietosioms atliekoms, iki 2040 m. nebus įrengta. Neradioaktyviosios kietosios atliekos ir medžiagos, kurios atitinka tvarkymo lygmenį ir kurioms nebetaikoma priežiūra ir kontrolė, bus pašalintos kaip paprastos atliekos arba perduotos perdirbti arba pakartotinai naudoti. Tai bus vykdoma laikantis pagrindiniuose saugos standartuose pateiktų kriterijų (Direktyva 96/29/ Euratomas).

4.	Nenumatyto radioaktyviųjų atliekų nuotėkio atveju, jeigu įvyktų bendruosiuose duomenyse aptarto pobūdžio ir masto avarija, valstybių narių gyventojų gaunama radiacijos dozė sveikatos požiūriu nebūtų žymi.

Pagaliau, Komisijos nuomone radioaktyviųjų atliekų, atsiradusių įgyvendinant Dounreay teritorijos atkūrimo planą (DSRP) Škotijoje, Jungtinėje Karalystėje, pašalinimo plano įgyvendinimas, tiek dirbant įprastiniu režimu, tiek bendruosiuose duomenyse aptarto pobūdžio ir masto avarijos atveju, neturėtų sukelti sveikatos požiūriu kitos valstybės narės vandens, dirvožemio ar oro erdvės žymios radioaktyviosios taršos.

Tačiau Komisija pažymi, kad bus įrengta keturiolika naujų įrenginių, skirtų specialiems atliekų tvarkymo reikalavimams patenkinti DSRP įgyvendinimo metu, ir kad Komisijai apie šiuos įrenginius buvo pateikta nepilna informacija. Komisija tvirtina, jog būtina kuo greičiau gauti papildomos išsamios ir visapusiškos informacijos apie šiuos įrenginius, kad būtų galima patikrinti, ar esami radiacinio poveikio įvertinimai įprastinėmis ir avarijos sąlygomis tebėra pagrįsti. Be to, Komisija pažymi, kad dėl neplanuotų radioaktyviųjų nuotėkų bendruosiuose duomenyse yra numatyta įrenginių kategorijos nustatymo tvarka, pagrįsta galimu pavojumi ir atitinkamomis pasekmėmis, ir kad tik tie įrenginiai, kurių atžvilgiu nustatyta, jog jie gali kelti žymų pavojų gyventojams (dozė už teritorijos ribų viršija 5 mSv) yra nuodugniai ištiriami. Neabejodama, kad sudėtingai branduolinei teritorijai verta įvesti įrenginių kategorijos nustatymą galimų avarijos scenarijų atžvilgiu, Komisija nepritaria tam, kad dėl supaprastinimo pateiktuose bendruosiuose duomenyse nėra informacijos apie kiekviename tos teritorijos įrenginyje esamų radionuklidų apskaičiuotus kiekius bei fizinius ir cheminius pavidalus, nei apie tikimus nuotekų kiekius, jei įvyktų kiekvienam iš šių įrenginių numatyta avarija.

---

27.4.2005

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 101/29

---

Informacinė procedūra – Techniniai standartai

(2005/C 101/13)

(Tekstas svarbus EEE)

1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/34/EB, nustatanti informacijos apie techninius standartus ir reglamentus bei informacinės visuomenės paslaugas teikimo tvarką. (OL L 204, 1998 7 21, p. 37; OL L 217, 1998 8 5, p. 18).

Komisijos gauti pranešimai apie nacionalinių techninių standartų projektus

Nuoroda (1)	Pavadinimas	Trijų mėnesių trukmės atidėjimo laikotarpio pabaiga (2)
2005/0143/D	Statybos techninių taisyklių pavyzdinio sąrašo pakeitimai ir papildymai, 2005 m. vasario mėn. redakcija	2005 7 6
2005/0144/UK	2005 m. Triptofano naudojimo maiste produktuose reglamentas (Anglija)	2005 7 6
2005/0145/UK	2005 m. Triptofano naudojimo maiste reglamentas (Šiaurės Airija)	2005 7 6
2005/0146/UK	2005 m. Triptofano naudojimo maisto produktuose reglamentas (Škotija)	2005 7 6
2005/0147/UK	2005 m. Triptofano naudojimo maisto produktuose reglamentas (Velsas)	2005 7 6
2005/0148/A	Kelių statybos reikalavimai ir taisyklės RVS 8.01.15. Techninės sutarčių sąlygos, statybinės medžiagos, akmens medžiagos šlaitų, pakrančių ir dugno sutvirtinimui	2005 7 7
2005/0149/A	Žemės ūkio ir miškininkystės, aplinkos ir vandens ūkio ministerijos nutarimas „Dėl kompostavimo technologijų padėties“	2005 7 7
2005/0150/CZ	Įstatymo, kuriuo keičiamas Pakuočių ir kai kurių įstatymų pakeitimo įstatymas Nr. 477/2001 Sb. (Pakuočių įstatymas) kartu su vėlesnėmis pataisomis, projektas	2005 7 8

Komisija atkreipia dėmesį į sprendimą, priimtą 1996 m. balandžio 30 d. byloje „CIA Security“ (C-194/94 – ECR I, p. 2201), kurioje Teisingumo teismas nustatė, kad Direktyvos 98/34/EB (anksčiau 83/189/EEB) 8 ir 9 straipsniai interpretuotini kaip reiškiantys, kad asmenys gali jais remtis nacionaliniuose teismuose, kurie turi atšaukti nacionalinio techninio standarto, apie kurį nebuvo informuota pagal šios Direktyvos reikalavimus, taikymą.

Šis sprendimas patvirtina Komisijos 1986 m. spalio 1 d. pranešimą (OL C 245, 1986 10 1, p. 4).

Todėl, pažeidus įsipareigojimą pranešti, draudžiama naudoti atitinkamus techninius standartus, ir to pasėkoje taikyti juos asmenims.

Norėdami gauti daugiau informacijos apie informavimo procedūrą, prašome rašyti šiuo adresu:

Europos Komisija

DG Enterprise and Industry, Unit C3

B-1049 Brussels

el. paštas: Dir83-189-Central@cec.eu.int

Taip pat informacijos rasite svetainėje: http://europa.eu.int/comm/enterprise/tris/

Norėdami gauti bet kokios tolimesnės informacijos apie šiuos pranešimus, prašome kreiptis į žemiau išvardintus nacionalinius skyrius:

NACIONALINIŲ SKYRIŲ, ATSAKINGŲ UŽ DIREKTYVOS 98/34/EB VADYBĄ, SĄRAŠAS

BELGIJA

BELNotif

Qualité et Sécurité

SPF Economie, PME, Classes moyennes et Energie

NG III – 4ème étage

boulevard du Roi Albert II / 16

B-1000 Bruxelles

P. Pascaline Descamps

Tel.: (32) 2 206 46 89

Faksas: (32) 2 206 57 46

El. paštas: pascaline.descamps@mineco.fgov.be

paolo.caruso@mineco.fgov.be

Bendrasis el. paštas: belnotif@mineco.fgov.be

Svetainė: http://www.mineco.fgov.be

ČEKIJOS RESPUBLIKA

Czech Office for Standards, Metrology and Testing

Gorazdova 24

P.O. BOX 49

CZ-128 01 Praha 2

P. Helena Fofonková

Tel.: (420) 224 907 125

Faksas: (420) 224 907 122 68

El. paštas: fofonkova@unmz.cz

Bendrasis el. paštas: eu9834@unmz.cz

Svetainė: http://www.unmz.cz

DANIJA

Erhvervs- og Boligstyrelsen

Dahlerups Pakhus

Langelinie Allé 17

DK-2100 Copenhagen Ø (arba DK-2100 Copenhagen OE)

Tel.: (45) 35 46 66 89 (tiesioginis)

Faksas: (45) 35 46 62 03

El. paštas: P. Birgitte Spühler Hansen - bsh@ebst.dk

Bendrasis adresas informavimo pranešimams - noti@ebst.dk

Svetainė: http://www.ebst.dk/Notifikationer

VOKIETIJA

Bundesministerium für Wirtschaft und Arbeit

Referat XA2

Scharnhorststr. 34 - 37

D-10115 Berlin

P. Christina Jäckel

Tel.: (49) 30 2014 6353

Faksas: (49) 30 2014 5379

El. paštas: infonorm@bmwa.bund.de

Svetainė: http://www.bmwa.bund.de

ESTIJA

Ministry of Economic Affairs and Communications

Harju str. 11

EE-15072 Tallinn

P. Margus Alver

Tel.: (372) 6 256 405

Faksas: (372) 6 313 660 68

El. paštas: margus.alver@mkm.ee

Bendrasis el. paštas: el.teavitamine@mkm.ee

GRAIKIJA

Ministry of Development

General Secretariat of Industry

Mesogeion 119

GR-101 92 ATHENS

Tel.: (30) 210 696 98 63

Faksas: (30) 210 696 91 06

ELOT

Acharnon 313

GR-111 45 ATHENS

Tel.: (30) 210 212 03 01

Faksas: (30) 210 228 62 19

El. paštas: 83189in@elot.gr

Svetainė: http://www.elot.gr

ISPANIJA

Ministerio de Asuntos Exteriores

Secretaría de Estado de Asuntos Europeos

Direccion General de Coordinacion del Mercado Interior y otras Políticas Comunitarias

Subdireccion General de Asuntos Industriales, Energéticos, de Transportes y Comunicaciones y de Medio Ambiente

C/Padilla, 46, Planta 2a, Despacho: 6218

E-28006 MADRID

P. Angel Silván Torregrosa

Tel.: (34) 91 379 83 32

P. Esther Pérez Peláez

Technical Advisor

El. paštas: esther.perez@ue.mae.es

Tel.: (34) 91 379 84 64

Faksas: (34) 91 379 84 01

El. paštas: d83-189@ue.mae.es

PRANCŪZIJA

Délégation interministérielle aux normes

Direction générale de l'Industrie, des Technologies de l'information et des Postes (DiGITIP)

Service des politiques d'innovation et de compétitivité (SPIC)

Sous-direction de la normalisation, de la qualité et de la propriété industrielle (SQUALPI)

DiGITIP 5

12, rue Villiot

F-75572 Paris Cedex 12

P. Suzanne Piau

Tel.: (33) 1 53 44 97 04

Faksas: (33) 1 53 44 98

El. paštas: suzanne.piau@industrie.gouv.fr

P. Françoise Ouvrard

Tel.: (33) 1 53 44 97 05

Faksas: (33) 1 53 44 98

El. paštas: francoise.ouvrard@industrie.gouv.fr

AIRIJA

NSAI

Glasnevin

Dublin 9

Ireland

P. Tony Losty

Tel.: (353) 1 807 38 80

Faksas: (353) 1 807 38 38

El. paštas: tony.losty@nsai.ie

Svetainė: http://www.nsai.ie

ITALIJA

Ministero delle attività produttive

Dipartimento per le imprese

Direzione Generale per lo sviluppo produttivo e la competitività

Ufficio F1 - Ispettorato tecnico dell'industria

Via Molise 2

I-00187 Roma

P. Vincenzo Correggia

Tel.: (39) 06 47 05 22 05

Faksas: (39) 06 47 88 78 05

El. paštas: vincenzo.correggia@minindustria.it

P. Enrico Castiglioni

Tel.: (39) 06 47 05 26 69

Faksas: (39) 06 47 88 77

El. paštas: enrico.castiglioni@minindustria.it

El. paštas: ispettoratotecnico@minindustria.flexmail.it

Svetainė: http://www.minindustria.it

KIPRAS

Cyprus Organization for the Promotion of Quality

Ministry of Commerce, Industry and Tourism

13, A. Araouzou street

CY-1421 Nicosia

Tel.: (357) 22 409313 arba (357) 22 375053

Faksas: (357) 22 754103 87 68

P. Antonis Ioannou

Tel.: (357) 22 409409

Faksas: (357) 22 754103

El. paštas: aioannou@cys.mcit.gov.cy

P. Thea Andreou

Tel.: (357) 22 409 404

Faksas: (357) 22 754 103

El. paštas: tandreou@cys.mcit.gov.cy

Bendrasis el. paštas: dir9834@cys.mcit.gov.cy

Svetainė: http://www.cys.mcit.gov.cy

LATVIJA

Division of the Commercial Normative, SOLVIT and Notification

Internal Market Department of the Ministry of Economics of the Republic of Latvia

55, Brīvības str.

Rīga,

LV-1519

P. Agra Ločmele

Senior Officer of the Division of the Commercial Normative, SOLVIT and Notification

El. paštas: agra.locmele@em.gov.lv

Tel.: (371) 7031236

Faksas: (371) 7280882

El. paštas: notification@em.gov.lv

LIETUVA

Lithuanian Standards Board

T. Kosciuškos g. 30

LT-01100 Vilnius

P. Daiva Lesickienė

Tel.: (370) 5 2709347

Faksas: (370) 5 2709367

El. paštas: dir9834@lsd.lt

Svetainė: http://www.lsd.lt

LIUKSEMBURGAS

SEE - Service de l'Energie de l'Etat

34, avenue de la Porte-Neuve

B.P. 10

L-2010 Luxembourg

P. J.P. Hoffmann

Tel.: (352) 46 97 46 1

Faksas: (352) 22 25 24

El. paštas: see.direction@eg.etat.lu

Svetainė: http://www.see.lu

VENGRIJA

Hungarian Notification Centre –

Ministry of Economy and Transport

Budapest

Honvéd u. 13-15.

H-1055

P. Zsolt Fazekas

El. paštas: fazekaszs@gkm.hu

Tel.: (36) 1 374 2873

Faksas: (36) 1 473 1622 68

El. paštas: notification@gkm.hu

Svetainė: http://www.gkm.hu/dokk/main/gkm

MALTA

Malta Standards Authority

Level 2

Evans Building

Merchants Street

VLT 03

MT-Valletta

Tel.: (356) 2124 2420

Faksas: (356) 2124 2406

P. Lorna Cachia

El. paštas: lorna.cachia@msa.org.mt

Bendrasis el. paštas: notification@msa.org.mt

Svetainė: http://www.msa.org.mt

NYDERLANDAI

Ministerie van Financiën

Belastingsdienst/Douane Noord

Team bijzondere klantbehandeling

Centrale Dienst voor In-en uitvoer

Engelse Kamp 2

Postbus 30003

9700 RD Groningen

Nederland

P. Ebel van der Heide

Tel.: (31) 50 5 23 21 34

P. Hennie Boekema

Tel.: (31) 50 5 23 21 35

P. Tineke Elzer

Tel.: (31) 50 5 23 21 33

Faksas: (31) 50 5 23 21

Bendrasis el. paštas:

Enquiry.Point@tiscali-business.nl

Enquiry.Point2@tiscali-business.nl

AUSTRIJA

Bundesministerium für Wirtschaft und Arbeit

Abteilung C2/1

Stubenring 1

A-1010 Wien

P. Brigitte Wikgolm

Tel.: (43) 1 711 00 58 96

Faksas: (43) 1 715 96 51 arba (43) 1 712 06 80

El. paštas: not9834@bmwa.gv.at

Svetainė: http://www.bmwa.gv.at

LENKIJA

Ministry of Economy and Labour

Department for European and Multilateral Relations

Plac Trzech Krzyży 3/5

PL-00-507 Warszawa

P. Barbara Nieciak

Tel.: (48) 22 693 54 07

Faksas: (48) 22 693 40 28

El. paštas: barnie@mg.gov.pl

P. Agata Gągor

Tel.: (48) 22 693 56 90

Bendrasis el. paštas: notyfikacja@mg.gov.pl

PORTUGALIJA

Instituto Portugês da Qualidade

Rua Antonio Gião, 2

P-2829-513 Caparica

P. Cândida Pires

Tel.: (351) 21 294 82 36 arba 81 00

Faksas: (351) 21 294 82 23

El. paštas: c.pires@mail.ipq.pt

Bendrasis el. paštas: not9834@mail.ipq.pt

Svetainė: http://www.ipq.pt

SLOVĖNIJA

SIST – Slovenian Institute for Standardization

Contact point for 98/34/EC and WTO-TBT Enquiry Point

Šmartinska 140

SLO-1000 Ljubljana

Tel.: (386) 1 478 3041

Faksas: (386) 1 478 3098

El. paštas: contact@sist.si

P. Vesna Stražišar

SLOVAKIJA

P. Kvetoslava Steinlova

Director of the Department of European Integration,

Office of Standards, Metrology and Testing of the Slovak Republic

Stefanovicova 3

SK-814 39 Bratislava

Tel.: (421) 2 5249 3521

Faksas: (421) 2 5249 1050 68

El. paštas: steinlova@normoff.gov.sk

SUOMIJA

Kauppa-ja teollisuusministeriö

(Ministry of Trade and Industry)

Adresas lankytojams:

Aleksanterinkatu 4

FIN-00171 Helsinki

ir

Katakatu 3

FIN-00120 Helsinki

Pašto adresas:

PO Box 32

FIN-00023 Government

P. Henri Backman

Tel.: (358) 9 1606 36 27

Faksas: (358) 9 1606 46 22

El. paštas: henri.backman@ktm.fi

P. Katri Amper

Bendrasis el. paštas: maaraykset.tekniset@ktm.fi

Svetainė: http://www.ktm.fi

ŠVEDIJA

Kommerskollegium

(National Board of Trade)

Box 6803

Drottninggatan 89

S-113 86 Stockholm

P. Kerstin Carlsson

Tel.: (46) 86 90 48 82 arba (48) 86 90 48 00

Faksas: (46) 8 690 48 40 arba (46) 83 06 759

El. paštas: kerstin.carlsson@kommers.se

Bendrasis el. paštas: 9834@kommers.se

Svetainė: http://www.kommers.se

JUNGTINĖ KARALYSTĖ

Department of Trade and Industry

Standards and Technical Regulations Directorate 2

151 Buckingham Palace Road

London SW1 W 9SS

United Kingdom

P. Philip Plumb

Tel.: (44) 2072151488

Faksas: (44) 2072151529 212 87 68

El. paštas: philip.plumb@dti.gsi.gov.uk

Bendrasis el. paštas: 9834@dti.gsi.gov.uk

Svetainė: http://www.dti.gov.uk/strd

EFTA - ESA

EFTA Surveillance Authority

Rue Belliard 35

B-1040 Bruxelles

P. Adinda Batsleer

Tel.: (32) 2 286 18 61

Faksas: (32) 2 286 18 00

El. paštas: aba@eftasurv.int

P. Tuija Ristiluoma

Tel.: (32) 2 286 18 71

Faksas: (32) 2 286 18 00

El. paštas: tri@eftasurv.int

Bendrasis el. paštas: DRAFTTECHREGESA@eftasurv.int

Svetainė: http://www.eftasurv.int

EFTA

Goods Unit

EFTA Secretariat

Rue de Trêves 74

B-1040 Bruxelles

P. Kathleen Byrne

Tel.: (32) 2 286 17 34

Faksas: (32) 2 286 17 42

El. paštas: kathleen.byrne@efta.int

Bendrasis el. paštas: DRAFTTECHREGEFTA@efta.int

Svetainė: http://www.efta.int

TURKIJA

Undersecretariat of Foreign Trade

General Directorate of Standardisation for Foreign Trade

Inönü Bulvari no 36

06510

Emek - Ankara

P. Saadettin Doğan

Tel.: (90) 312 212 58 99

(90) 312 204 81 02

Faksas: (90) 312 212 87 68

El. paštas: dtsabbil@dtm.gov.tr

Svetainė: http://www.dtm.gov.tr

---

(1)  Metai – registracijos numeris – valstybė narė.

(2)  Laikotarpis, per kurį projektas negali būti priimtas.

(3)  Nėra atidėjimo laikotarpio, kol Komisija priima skubaus priėmimo priežastis, kuriomis remiasi pranešanti valstybė narė.

(4)  Nėra atidėjimo laikotarpio, nes priemonės apima technines specifikacijas ar kitus reikalavimus ar standartus, susijusius su fiskalinėmis ir finansinėmis priemonėmis, nurodytomis Direktyvos 98/34/EB 1 straipsnio 11 dalies antros pastraipos trečioje įtraukoje.

(5)  Informacinė procedūra pabaigta.

---

27.4.2005

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 101/34

---

Pranešimas apie dalinės tarpinės antidempingo priemonių, taikomų sulfanilo rūgšties, kurios kilmės šalis, inter alia, yra Indija, importui, ir kompensacinių priemonių, taikomų Indijos kilmės importuojamai sulfanilo rūgščiai, peržiūros inicijavimą

(2005/C 101/14)

Komisija gavo prašymą pradėti dalinę tarpinę peržiūrą pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 384/96 (toliau — pagrindinis antidempingo reglamentas) 11 straipsnio 3 dalį ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2026/97 (1) (toliau — pagrindinis antisubsidijų reglamentas) 19 straipsnį.

1.   Prašymas pradėti peržiūrą

Prašymą pateikė Kokan Synthetics & Chemicals Pvt. Ltd (toliau — pareiškėjas), eksportuotojas iš Indijos.

Prašymas teikiamas tik dėl priemonės formos ir, visų pirma, dėl pareiškėjo siūlomo įsipareigojimo priimtinumo įvertinimo.

2.   Prekė

Prekė, dėl kurios vykdoma peržiūra, yra sulfanilo rūgštis, kurios kilmės šalis yra Indija, (toliau — svarstoma prekė), ir kurios kodas pagal KN šiuo metu yra ex 2921 42 10 (TARIC kodas 29214210*60). Šis KN kodas pateikiamas tik dėl informacijos.

3.   Galiojančios priemonės

Šiuo metu galiojančios priemonės yra Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1339/2002 įvestas antidempingo muitas ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1338/2002 (2) įvestas galutinis kompensacinis muitas importuojamai Indijos kilmės sulfanilo rūgščiai.

4.   Peržiūros pagrindas

Komisija jau buvo priėmus pareiškėjo pasiūlytą įsipareigojimą tuo metu, kai 2002 m. liepos mėn. buvo įvestos galutinės antidempingo ir kompensacinės priemonės. Tačiau, 2004 m. kovo mėn. pareiškėjas savanoriškai atsisakė savo įsipareigojimų motyvuodamas tuo, kad Kinijos eksportuotojams, kuriems taip pat taikomi antidempingo mokesčiai, absorbavus šiuos mokesčius, įsipareigojimas tapo nebetinkamas. Pareiškėjas, gavęs antiabsorbcijos tyrimo dėl Kinijos Liaudies Respublikos (3) kilmės prekių importo rezultatus, vėl yra pasiruošęs siūlyti įsipareigojimą anksčiau nustatytomis sąlygomis, kurios, kaip buvo manoma, turėjo padėti panaikinti žalingą dempingo ir subsidijavimo poveikį. Todėl reikėtų peržiūrėti priemonių formas, taikomas pareiškėjo importuojamai svarstomai prekei.

5.   Tyrimas

Pasitarusi su Patariamuoju komitetu ir nustačiusi, kad yra pakankamai įrodymų, pateisinančių tarpinės priemonių peržiūros iniciavimą, Komisija pradeda peržiūrą pagal pagrindinio antidempingo reglamento 11 straipsnio 3 dalį ir pagrindinio antisubsidijų reglamento 19 straipsnį, apsiribodama pareiškėjo siūlomo įsipareigojimo priimtinumo įvertinimu.

a)   Informacijos rinkimas ir klausymai

Siekdama gauti informaciją, kuri, jos nuomone, yra reikalinga tyrimui, Komisija informuos pareiškėją ir Indijos valdžios institucijas apie peržiūros inicijavimą. Pareiškėjas turi pateikti su prašymu pradėti peržiūrą susijusią informaciją ir įrodymus, o ypač pateikti išsamią informaciją apie savo siūlomą įsipareigojimą. Šią informaciją ir įrodymus Komisija turėtų gauti per šio pranešimo 6 dalies a punkte nustatytą terminą.

Visos suinteresuotosios šalys yra raginamos pareikšti savo nuomonę ir Komisijai pateikti svarbią informaciją bei įrodymus. Šią informaciją ir įrodymus Komisija privalo gauti per šio pranešimo 6 dalies a punkte nustatytą terminą.

Be to, Komisija gali išklausyti suinteresuotąsias šalis, jeigu jos pateikia prašymą, kuriame nurodo konkrečias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti. Šis prašymas privalo būti pateiktas per šio pranešimo 6 dalies b punkte nustatytą terminą.

6.   Terminai

a)   Terminas, per kurį šalys turi pranešti apie save, pateikti svarbią informaciją

Visos suinteresuotos šalys, jeigu tyrimo metu reikia atsižvelgti į jų atstovus, privalo pranešti apie save Komisijai, pareikšti savo nuomonę ir pateikti svarbią informaciją per 40 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, nebent būtų nurodyta kitaip. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad daugumos pagrindiniame reglamente nustatytų procedūrinių teisių įgyvendinimas priklauso nuo to, ar šalis apie save pranešė per minėtą laikotarpį.

b)   Klausymai

Visos suinteresuotosios šalys gali būti Komisijos išklausytos per tą patį 40 dienų terminą.

7.   Raštu pateikta medžiaga ir susirašinėjimas

Visa suinteresuotųjų šalių medžiaga ir prašymai turi būti pateikiami raštu (ne elektronine forma, nebent prašoma kitaip) ir nurodant suinteresuotosios šalies pavadinimą, adresą, el. pašto adresą, telefono, fakso ir (arba) telekso numerį. Ant visos raštu pateiktos medžiagos, įskaitant informaciją, kurios prašoma šiame pranešime ir slaptos suinteresuotųjų šalių korespondencijos nurodoma „riboto naudojimo“ (4), ir, atsižvelgiant į pagrindinio antidempingo reglamento 19 straipsnio 2 dalį bei į pagrindinio antisubsidijų reglamento 29 straipsnio 2 dalį, kartu pateikiamas neslaptas variantas, kuris ženklinamas „SUINTERESUOTOSIOMS ŠALIMS SUSIPAŽINTI“.

Komisijos adresas susirašinėjimui:

Commission européenne

Directorate General for Trade

Directorate B

Bureau: J-79 5/16

B-1049 Brussels

Faksas (32 2) 295 65 05

8.   Nebendradarbiavimas

Tais atvejais, kai suinteresuotoji šalis atsisako leisti naudotis reikalinga informacija arba jos nepateikia per nustatytą terminą arba akivaizdžiai trukdo tyrimui, laikinos ar galutinės, teigiamos ar neigiamos išvados pagal pagrindinio antidempingo reglamento 18 straipsnį ir pagrindinio antisubsidijų reglamento 28 straipsnį gali būti daromos remiantis turimais faktais.

Jeigu nustatoma, kad viena iš suinteresuotųjų šalių pateikė melagingą arba klaidinančią informaciją, į tokią informaciją neatsižvelgiama, o remiamasi turimais faktais. Jeigu suinteresuotoji šalis nebendradarbiauja arba bendradarbiauja tik iš dalies, pagal pagrindinio antidempingo reglamento 18 straipsnį ir pagrindinio antisubsidijų reglamento 28 straipsnį, išvados grindžiamos turimais faktais, o rezultatas gali būti mažiau palankus suinteresuotajai šaliai nei tuo atveju, jeigu ji būtų bendradarbiavusi.

---

(1)  OL L 288, 1997 10 21, p.1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Tarybos reglamentu (EB) Nr. 461/2004 (OL L 77, 2004 3 13, p. 12).

(2)  OL L 196, 2002 7 25, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Tarybos reglamentu (EB) Nr. 492/2004 (OL L 80, 2004 3 18, p. 6).

(3)  OL L 40, 2004 2 12, p. 17.

(4)  Tai reiškia, kad dokumentas skirtas tik vidaus naudojimui. Jis apsaugotas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1049/2001 (OL L 145, 2001 5 31, p. 43) 4 straipsnį. Pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 384/96 (OL L 56, 1996 3 6, p. 1) 19 straipsnį, Tarybos reglamento (EB) Nr. 2026/97 (OL L 288, 1997 10 21, p. 1) 29 straipsnį, PPO susitarimo dėl GATT 1994 VI straipsnio įgyvendinimo (Antidempingo susitarimas) 6 straipsnį ir PPO susitarimo dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių 12 straipsnį tai yra slaptas dokumentas.

---

27.4.2005

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 101/36

---

Tarybos sprendimas dėl tarpvalstybinio policijos bendradarbiavimo stiprinimo susibūrimuose, kuriuose dalyvauja daug žmonių iš daugiau nei vienos valstybės narės ir kuriuose policijos pajėgomis pirmiausiai siekiama palaikyti viešąją tvarką bei užtikrinti visuomenės saugumą ir užkardyti baudžiamąsias veikas bei su jomis kovoti

(2005/C 101/15)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 29 ir 30 straipsnius,

atsižvelgdama į Nyderlandų Karalystės iniciatyvą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),

kadangi:

1.	Vienas iš Sąjungos uždavinių — laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje suteikti piliečiams aukšto lygio apsaugą.

2.	Glaudesnis policijos pajėgų bendradarbiavimas gali prisidėti prie šio uždavinio sprendimo.

3.	Palaikant viešąją tvarką bei užtikrinant saugumą ir užkardant baudžiamąsias veikas bei su jomis kovojant susibūrimuose, kuriuose dalyvauja daug žmonių, Sąjungos valstybių narių policijos pajėgoms vis dažniau tenka susidurti su dalyviais iš kitų valstybių narių.

4.	Atsižvelgiant į šią tendenciją ir tęsiant ankstesnes iniciatyvas (2), šioje srityje reikėtų sustiprinti tarptautinį policijos bendradarbiavimą.

5.	Šengeno acquis nustatytų galimybių nepakanka, kad būtų užtikrinta veiksminga tarpvalstybinė pagalba,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Sąvokų apibrėžimai

Šiame sprendime:

1.	„tarptautiniai renginiai“ — tai susibūrimai, kuriuose dalyvauja daug žmonių iš daugiau nei vienos valstybės narės ir kuriuose policijos pajėgomis pirmiausiai siekiama palaikyti viešąją tvarką bei užtikrinti saugumą ir užkardyti baudžiamąsias veikas bei su jomis kovoti;

2.	„tarpvalstybinė pagalba“ — tai pagalba, kurią valstybės narės prašymu teikia kitos valstybės narės policijos pareigūnai tarptautinių renginių metu, arba vienos valstybės narės įrangos, skirtos naudoti kitos valstybės narės teritorijoje, tiekimas.

2 straipsnis

Tikslas

Šio sprendimo tikslas — kiek įmanoma planuoti tarpvalstybinę pagalbą ir didinti jos veiksmingumą.

3 straipsnis

Planavimas

1.   Paskutinį kiekvienų kalendorinių metų ketvirtį Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė pateikia kitais kalendoriniais metais numatomų tarpvalstybinės pagalbos poreikių apžvalgą.

2.   Apžvalgą sudaro:

a)	kitų kalendorinių metų tarptautinių renginių planas;

b)	tarpvalstybinės pagalbos, prašomos valstybių narių, kurių teritorijose vyks minėti renginiai, apžvalga, nurodant valstybes nares, kurių pagalbos bus prašoma.

3.   Apžvalgą rengia už viešąją tvarką ir visuomenės saugumą atsakingų centrinių institucijų, kaip numatyta 1997 m. gegužės 26 d. Bendruosiuose veiksmuose 97/339/TVR, Tarybos priimtuose remiantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu, dėl bendradarbiavimo teisėtvarkos ir saugumo srityje (3), vadovai.

4.   Kasmet iki spalio 30 d. valstybės narės Tarybai pirmininkaujančiai valstybei narei pateikia 2 dalyje nurodytą informaciją.

5.   Pirmininkaujanti valstybė narė, laikydamasi konfidencialumo, pateikia 1 dalyje nurodytą apžvalgą Tarybai.

4 straipsnis

Vertinimas

1.   Iki kiekvienų metų sausio 31 d. Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė atlieka praėjusiais metais suteiktos tarpvalstybinės pagalbos vertinimą.

2.   1 dalyje nurodytą vertinimą sudaro:

a)	įvykusių tarptautinių renginių apžvalga;

b)	tais arba, prireikus, einamaisiais metais suteiktos ir gautos tarpvalstybinės pagalbos apžvalga;

c)	su tarptautiniais renginiais susijusių problemų, kurias pastebėjo valstybės narės, apžvalga;

d)	rekomendacijos, kaip spręsti c punkte minėtas problemas.

3.   Vertinimą rengia už viešąją tvarką ir visuomenės saugumą atsakingų centrinių institucijų vadovai.

4.   Ne vėliau kaip iki kiekvienų metų gruodžio 1 d. valstybės narės pateikia 2 dalyje nurodytą informaciją bei su ja susijusias rekomendacijas Tarybai pirmininkaujančiai valstybei narei.

5.   Pirmininkaujanti valstybė narė, laikydamasi konfidencialumo, pateikia 1 dalyje nurodytą vertinimą Tarybai.

5 straipsnis

Pagalba ir analizė

1.   Siekiant padėti valstybėms narėms, Tarybos Generalinis Sekretoriatas atlieka esamų tarpvalstybinės pagalbos susitarimų analizę.

2.   Valstybės narės pateikia tokių susitarimų tekstus Tarybos Generaliniam Sekretoriatui per šešis mėnesius nuo šio sprendimo įsigaliojimo dienos.

3.   Per vienerius metus, remdamasi 1 dalyje minėtos analizės rezultatais, Taryba apsvarsto, ar pastebėtas problemas galima būtų išspręsti keičiant atitinkamų EB teisės aktų, visų pirma Konvencijos dėl Šengeno susitarimo taikymo, nuostatas.

6 straipsnis

Paskelbimas

Šis sprendimas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

---

(1)  OL

(2)  2004 m. balandžio 29 d. Tarybos rezoliucija dėl saugumo Europos Vadovų Tarybos susitikimų ir kitų panašaus lygio renginių metu OL C 116, 2004 4 30, p. 18).

(3)  OL L 147, 1997 6 5, p. 1.

---