5.2.2005

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 31/1

Kolegijų pirmininkų rinkimai

(2005/C 31/01)

2004 m. spalio 6 d. Teisingumo Teismo teisėjai pagal Darbo reglamento 10 straipsnio 1 dalį vienerių metų laikotarpiui, kuris pasibaigs 2005 m. spalio 6 d., ketvirtosios kolegijos pirmininku išrinko K. Lenaerts, penktosios kolegijos pirmininke – R. Silva de Lapuerta ir šeštosios kolegijos pirmininku – A. Borg Barthet.

Nustatoma tokia ketvirtosios, penktosios ir šeštosios kolegijų sudėtis:

Ketvirtoji kolegija

pirmininkas K. Lenaerts,

teisėjai N. Colneric, J. N. Cunha Rodrigues, K. Schiemann, E. Juhász, M. Ilešič ir E. Levits.

Penktoji kolegija

pirmininkė R. Silva de Lapuerta,

teisėjai C. Gulmann, R. Schintgen, J. Makarczyk, P. Kūris, G. Arestis ir J. Klučka.

Šeštoji kolegija

pirmininkas A. Borg Barthet,

teisėjai M. La Pergola, J. P. Puissochet, F. Macken, S. von Bahr, J. Malenovský ir U. Lõhmus.

5.2.2005

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 31/1

Ketvirtosios, penktosios ir šeštosios kolegijų sudėčių nuo 2004 m. spalio 12 d. nustatymui skirti sąrašai

(2005/C 31/02)

2004 m. spalio 12 d. susirinkimo metu Teisingumo Teismas pagal Darbo reglamento 11c straipsnio 2 dalies paskutinę pastraipą sudarė šiuos trijų teisėjų kolegijų sudarymui skirtus sąrašus:

Ketvirtoji kolegija

N. Colneric

J. N. Cunha Rodrigues

K. Schiemann

E. Juhász

M. Ilešič

E. Levits

Penktoji kolegija

C. Gulmann

R. Schintgen

J. Makarczyk

P. Kūris

G. Arestis

J. Klučka

Šeštoji kolegija

M. La Pergola

J. P. Puissochet

F. Macken

S. von Bahr

J. Malenovský

U. Lõhmus

5.2.2005

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 31/2

Didžiosios, trečiosios ir šeštosios kolegijų sudarymui nuo 2004 m. spalio 19 d. skirti sąrašai

(2005/C 31/05)

2004 m. spalio 19 d. Teisingumo Teismas pagal Darbo reglamento 11 b straipsnio 2 dalį sudarė šį didžiosios kolegijos sudarymui skirtą sąrašą:

C. Gulmann

A. Ó Caoimh

M. La Pergola

E. Levits

J. P. Puissochet

U. Lõhmus

R. Schintgen

M. Klučka

N. Colneric

J. Malenovský

S. von Bahr

M. Ilešič

J. N. Cunha Rodrigues

A. Borg Barthet

R. Silva de Lapuerta

G. Arestis

M. Lenaerts

E. Juhász

K. Schiemannn

P. Kūris

J. Makarczyk

2004 m. spalio 19 d. Teisingumo Teismas pagal Darbo reglamento 11 c straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą sudarė šį trečiosios kolegijos sudarymui skirtą sąrašą:

M. La Pergola

A. Ó Caoimh

J. P. Puissochet

U. Lõhmus

S. von Bahr

J. Malenovský

A. Borg Barthet

2004 m. spalio 19 d. Teisingumo Teismas pagal Darbo reglamento 11 c straipsnio 2 dalies antrą pastraipą sudarė šį šeštosios kolegijos sudarymui skirtą sąrašą:

M. La Pergola

J. P. Puissochet

S. von Bahr

J. Malenovský

U. Lõhmus

A. Ó Caoimh

5.2.2005

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 31/3

TEISINGUMO TEISMO SPRENDIMAS

(antroji kolegija)

2004 m. spalio 12 d.

Byloje C-87/00 (dėl Guidici de pace di Genova prašymo priimti prejudicinį sprendimą): Roberto Nicoli prieš Eridiana SpA (1)

(Cukrus - Kainų režimas - Regioninė diferenciacija - Deficitą turintys regionai - Italijos klasifikacija - 1998–1999 prekybos metai - Reglamentai (EEB) Nr. 1785/81 ir (EB) Nr. 1361/98 - Reglamento Nr. 1361/98 galiojimas)

(2005/C 31/06)

Proceso kalba: italų

Byloje C-87/00 dėl Guidici de pace di Genova (Italija) 2000 m. vasario 28 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2000 m. kovo 7 d., pagal EB sutarties 234 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje Roberto Nicoli prieš Eridiana SpA, Teisingumo Teismas (antroji kolegija), susidedantis iš kolegijos pirmininko C. W. A. Timmermans, teisėjų C. Gulmann, R. Schintgen, F. Macken ir N. Colneric, generalinis advokatas: M. Poiares Maduro, sekretorė: vyriausioji administratorė L. Hewlett, 2004 m. spalio 12 d. priėmė sprendimą, kurio rezoliucinėje dalyje nurodyta:

Prejudicinių klausimų nagrinėjimas nesuteikė prielaidų, galinčių turėti įtakos 1998 m. birželio 26 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1361/98 dėl išvestinių baltojo cukraus intervencinių kainų, žaliavinio cukraus intervencinių kainų, minimalių A ir B cukrinių runkelių kainų ir kompensacijų saugojimo sąnaudoms padengti 1998–1999 prekybos metams galiojimui.

(1) OL C 149, 2000 5 27.

5.2.2005

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 31/3

TEISINGUMO TEISMO SPRENDIMAS

(šeštoji kolegija)

2004 m. gruodžio 9 d.

Byloje C-219/03: Europos Bendrijų Komisija prieš Ispanijos Karalystę (1)

(Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas - Pridėtinės vertės apmokestinimas)

(2005/C 31/07)

Proceso kalba: ispanų

Byloje C-219/03 Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama M. Diaz-Llanos La Roche ir L. Escobar Guerrero, prieš Ispanijos Karalystę, atstovaujamą L. Fraguas Gadea, dėl 2003 m. gegužės 19 d. pareikšto ieškinio dėl įsipareigojimų neįvykdymo pagal EB sutarties 226 straipsnį, Teisingumo Teismas (šeštoji kolegija), susidedantis iš kolegijos pirmininko A. Borg Barthet, teisėjų J.-P. Puissochet (pranešėjas) ir S. von Bahr; generalinė advokatė: J. Kokott, sekretorius: R. Grass, 2004 m. gruodžio 9 d. priėmė sprendimą, kurio rezoliucinėje dalyje nurodyta:

Pridėtinės vertės, gautos nuo 1997 m. sausio 1 d. dėl iki 1994 m. gruodžio 31 d. įgytų akcijų perleidimo, apmokestinimo atžvilgiu palikdama galioti mokesčių tvarką, kuri yra mažiau palanki akcijoms, kotiruojamoms Ispanijos teisės aktų nereglamentuojamose rinkose, nei tose, kurias šie aktai reglamentuoja, Ispanijos Karalystė neįvykdė savo įsipareigojimų pagal EB sutarties 49 ir 56 straipsnius bei 1992 m. gegužės 2 d. EEE susitarimo 36 ir 40 straipsnius.

2)	Priteisti iš Ispanijos Karalystės bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 184, 2004 8 2.

5.2.2005

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 31/3

TEISINGUMO TEISMO SPRENDIMAS

(šeštoji kolegija)

2004 m. gruodžio 9 d.

Byloje C-56/04: Europos Bendrijų Komisija prieš Suomijos Respubliką (1)

(Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas - Direktyva 2001/29/EB - Autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimas - Neperkėlimas į nacionalinę teisę per nustatytą terminą)

(2005/C 31/08)

Proceso kalba: suomių

Byloje C-56/04 Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama K. Banks ir M. Huttunen, prieš Suomijos Respubliką, atstovaujamą A. Guimaraes-Purokoski, dėl 2004 m. vasario 10 d. pareikšto ieškinio dėl įsipareigojimų neįvykdymo pagal EB sutarties 226 straipsnį, Teisingumo Teismas (šeštoji kolegija), susidedantis iš kolegijos pirmininko A. Borg Barthet, teisėjų J.-P. Puissochet ir J. Malenovský (pranešėjas); generalinis advokatas: A. Tizzano, sekretorius: R. Grass, 2004 m. gruodžio 9 d. priėmė sprendimą, kurio rezoliucinėje dalyje nurodyta:

1)	Nepriimdama 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo įgyvendinančių įstatymų ir kitų teisės aktų, Suomijos Respublika neįvykdė savo įsipareigojimų pagal šią direktyvą.

2)	Priteisti iš Suomijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 85, 2004 4 3.

5.2.2005

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 31/4

TEISINGUMO TEISMO SPRENDIMAS

(šeštoji kolegija)

2004 m. gruodžio 9 d.

Byloje C-333/04: Europos Bendrijų Komisija prieš Liuksemburgo Didžiąją Hercogystę (1)

(Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas - Direktyva 1999/92/EB - Darbuotojų apsauga - Darbas potencialiai sprogioje aplinkoje - Neperkėlimas į nacionalinę teisę)

(2005/C 31/09)

Proceso kalba: prancūzų

Byloje C-333/04 Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama D. Martin ir H. Kreppel, prieš Liuksemburgo Didžiąją Hercogystę, atstovaujamą S. Schreiner, dėl 2004 m. rugpjūčio 2 d. pagal EB sutarties 226 straipsnį pareikšto ieškinio dėl valstybės įsipareigojimų neįvykdymo, Teisingumo Teismas (šeštoji kolegija), susidedantis iš kolegijos pirmininko A. Borg Barthet (pranešėjas), teisėjų J. Malenovský ir U. Lõhmus; generalinis advokatas: L. A. Geelhoed, sekretorius: R. Grass, 2004 m. gruodžio 9 d. priėmė sprendimą, kurio rezoliucinėje dalyje nurodyta:

Nepriimdama įstatymų ir kitų teisės aktų, reikalingų 1999 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 1999/92/EB dėl būtiniausių darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimų, taikomų dirbant potencialiai sprogioje aplinkoje (penkioliktoji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje) įgyvendinti, Liuksemburgo Didžioji Hercogystė neįvykdė savo įsipareigojimų pagal šią direktyvą.

2)	Priteisti iš Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 228, 2004 9 11.

5.2.2005

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 31/4

Corte Suprema di Cassazione 2004 m. birželio 11 d. nutartimi pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Honyvem Informazioni Commerciali srl prieš Mariella De Zotti

(Byla C-465/04)

(2005/C 31/10)

Proceso kalba: italų

Corte Suprema di Cassazione 2004 m. birželio 11 d. nutartimi kreipėsi į Europos Bendrijų Teisingumo Teismą su prašymu, kurį Teisingumo Teismo sekretoriatas gavo 2004 m. lapkričio 3 d., priimti prejudicinį sprendimą byloje Honyvem Informazioni Commerciali srl prieš Mariella De Zotti.

Corte Suprema di Cassazione prašo Teisingumo Teismo atsakyti į šiuos klausimus:

„Ar remiantis 1986 m. gruodžio 18 d. Direktyvos Nr. 86/653 (1) 17 straipsnio turiniu bei tikslu ir jame nustatytais kriterijais, pagal kuriuos apskaičiuojamas nuostolių atlyginimas, 19 straipsnis gali būti aiškinamas kaip reiškiantis, kad direktyvą įgyvendinanti nacionalinės teisės norma gali leisti, kad kolektyvinis susitarimas (arba sutartis) (įpareigojantis nustatytų santykių šalis) numatytų ne nuostolių atlyginimą agentui 17 straipsnio 2 dalyje numatytomis sąlygomis ir jų apskaičiavimą pagal joje nurodytus kriterijus, bet, priešingai, tokį nuostolių atlyginimą, kuris, pirma, turi būti suteiktas agentui nepriklausomai nuo minėtos 2 dalies a punkto dviejuose papunkčiuose išvardintų sąlygų (ir dalį nuostolių atlyginimo nepriklausomai nuo santykių nutraukimo priežasties), ir kuris, antra, turi būti įvertintas ne pagal direktyvos kriterijus (ir, reikalui esant, joje numatytą maksimalią sumą), bet pagal kolektyvinio ekonominio susitarimo kriterijus. Taigi toks nuostolių atlyginimas, nustatytas (neatsižvelgiant į verslo augimą dėl agento pastangų) pagal agento atlyginimo dalį, gautą sutarties galiojimo metu su iš to išplaukiančia išvada, kad šis nuostolių atlyginimas, net esant visoms sąlygoms, kurioms esant direktyva numato nuostolių atlyginimą, daugeliu atveju turi būti apskaičiuojamas mažesnis ar gal net daug mažesnis nei maksimumas, kurį numato direktyva, ir bet kokiu atveju mažesnis nei ta suma, kurią in concreto nustatė teisėjas, vadovaudamasis ne kolektyviniame ekonominiame susitarime numatytais skaičiavimo parametrais, o direktyvos principais ir kriterijais?;

Ar nuostolių atlyginimas turi būti apskaičiuotas analitiniu metodu, įvertinant komisinį atlyginimą, kurį kitais metais po komercinio atstovavimo sutarties nutraukimo agentas tikėtinai galėjo gauti dėl to, kad surado naujų klientų arba žymiai padidino verslo apimtį su turimais klientais, ir tik tada patikslinti sumą, atsižvelgiant į teisingumo kriterijų ir maksimalią direktyvoje numatytą ribą, ar turi būti taikomi kiti apskaičiavimo metodai, ypač sintetiniai metodai, kurie plačiau vertina teisingumo kriterijų ir direktyvoje nurodytą maksimalią ribą kaip atramos tašką?.

Todėl pagal EB sutarties 234 straipsnį turi būti kreipiamasi į Teisingumo Teismą dėl nurodytų aiškinimo klausimų, susijusių su 1986 m. gruodžio 18 d. Tarybos direktyvos Nr. 86/653/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su savarankiškai dirbančiais prekybos agentais, derinimo 17 ir 19 straipsniais“.

(1) OL L 382, 1986 12 31, p. 17.

5.2.2005

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 31/5

Gerechtshof Arnhem (Nyderlandai) 2004 m. spalio 27 d. sprendimu pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje N. prieš Inspecteur van de Belastingdienst Oost/kantoor Almelo

(Byla C-470/04)

(2005/C 31/11)

Proceso kalba: nyderlandų

Gerechtshof Arnhem (Nyderlandai) 2004 m. spalio 27 d. sprendimu kreipėsi į Europos Bendrijų Teisingumo Teismą su prašymu, kurį Sekretoriatas gavo 2004 m. lapkričio 2 d., priimti prejudicinį sprendimą byloje N. prieš Inspecteur van de Belastingdienst Oost/kantoor Almelo.

Gerechtshof Arnhem prašo Teisingumo Teismo atsakyti į šiuos klausimus:

Ar vienos valstybės narės gyventojas, išvykstantis iš šios valstybės narės, kad apsigyventų kitoje valstybėje narėje, teismo proceso prieš valstybę, iš kurios jis išvyksta, metu gali remtis EB sutarties 18 straipsniu vien todėl, kad mokesčių įvertinimas, atliktas dėl jo išvykimo, yra ar gali būti kliūtimi jam išvykti?

Jeigu į pirmą klausimą būtų atsakyta neigiamai, ar valstybės narės gyventojas, išvykstantis iš šios valstybės narės, kad apsigyventų kitoje valstybėje narėje, teismo proceso prieš valstybę, iš kurios jis išvyksta, metu gali remtis EB sutarties 43 straipsniu, jeigu iš karto nėra aišku ar negalima daryti prielaidos, kad jis kitoje valstybėje narėje vykdys ūkinę veiklą šios nuostatos prasme? Ar atsakymui į šį klausimą turi reikšmės tai, ar tokia veikla bus vykdoma per numatomą laikotarpį? Jeigu tai būtų svarbu, kiek toks laikotarpis galėtų trukti?

Jeigu į pirmą ar antrą klausimus būtų atsakyta teigiamai, ar EB sutarties 18 ar 43 straipsniai prieštarautų atitinkamiems Nyderlandų teisės aktams, pagal kurią nesumokėtų mokesčių ir socialinio draudimo įmokų įvertinimas remiantis numanomu pelnu iš didelių akcijų dalių atliekamas tik todėl, kad Nyderlandų gyventojas, prarandantis mokesčio mokėtojo statusą dėl to, kad perkelia savo gyvenamąją vietą į kitą valstybę narę, turi būti traktuojamas taip, tarsi jis būtų perleidęs turimas dideles akcijų dalis?

Jeigu į trečią klausimą būtų atsakyta teigiamai dėl to, kad siekiant nustatytos mokestinės skolos sumokėjimo atidėjimo reikia pateikti garantiją, ar esančią kliūtį, suteikus atleidimą nuo garantijos, galima pašalinti atgaline data? Ar atsakymui į šį klausimą taip pat svarbu tai, ar atleidimas nuo garantijos buvo suteiktas remiantis įstatymu arba poįstatyminiu aktu, priimtu ar nepriimtu vykdymo metu? Ar atsakymui į šį klausimą taip pat turi reikšmės tai, ar buvo pasiūlytas galimos žalos, atsiradusios dėl garantijos suteikimo, atlyginimas?

5.	Jeigu į trečią klausimą būtų atsakyta teigiamai, o į pirmąją ketvirto klausimo dalį – neigiamai, ar tuomet esanti kliūtis gali būti pateisinama?

5.2.2005

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 31/5

Europos Bendrijų Komisijos 2004 m. lapkričio 16 d. pareikštas ieškinys Italijos Respublikai

(Byla C-477/04)

(2005/C 31/12)

Proceso kalba: italų

2004 m. lapkričio 16 d. Europos Bendrijų Teisingumo Teisme buvo pareikštas Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos Chiara Cattabriga ir Barry Doherty, ieškinys Italijos Respublikai.

Ieškovas Teisingumo Teismo prašo:

—

Nuspręsti, kad nepriimama įstatymų ir kitų teisės aktų, įgyvendinančių 2002 m. vasario 14 d. Tarybos direktyvą 2002/11/EB (1) iš dalies pakeičiančią Direktyvą 68/193/EEB (2) dėl prekybos vynmedžių vegetatyvine dauginamąja medžiaga ir panaikinančią Direktyvą 74/649/EEB (OL L 53, 2002 2 23, p. 20), ar bent apie juos nepranešdama Komisijai, Italijos Respublika neįvykdė savo įsipareigojimų pagal šios Direktyvos 3 straipsnį;

—	Priteisti iš Italijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Teisiniai pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę terminas baigėsi 2003 m. vasario 3 d..

(1) OL L 53, 2002 2 23, p. 20

(2) OL L 93, 1968 4 17, p. 15

5.2.2005

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 31/6

Europos Bendrijų Komisijos 2004 m. lapkričio 16 d. pareikštas ieškinys Italijos Respublikai

(Byla C-478/04)

(2005/C 31/13)

Proceso kalba: italų

2004 m. lapkričio 16 d. Europos Bendrijų Teisingumo Teisme buvo pareikštas Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos Minas Konstantinidis ir Giuseppe Bambara, ieškinys Italijos Respublikai.

Ieškovė Teisingumo Teismo prašo:

—

pripažinti, kad:

a)	nesiimdama būtinų priemonių užtikrinti, kad Cà di Capri (Verona) sąvartyne išverčiamos atliekos būtų panaudotos arba pašalintos nesukeliant pavojaus žmonių sveikatai ir netaikant aplinkai kenksmingų procesų ar būdų,

nesiimdama būtinų priemonių, kad šiame sąvartyne laikomų pavojingų atliekų turėtojas jas perduotų privačiam arba valstybiniam atliekų surinkėjui arba įmonei, vykdančiai operacijas, nurodytas šios direktyvos II priedo A arba B dalyse, arba pats užtikrintų jų panaudojimą arba pašalinimą pagal Bendrijos teisės nuostatas,

c)	nesiimdama būtinų priemonių dėl šio sąvartyno, kad visose pavojingų atliekų išvertimo (išpylimo) vietose tokios atliekos būtų registruojamos ir identifikuojamos bei kad nebūtų maišomos skirtingos šių atliekų kategorijos arba pavojingos atliekos su nepavojingomis,

Italijos Respublika neįvykdė savo įsipareigojimų pagal Direktyvos 75/442/EEB (1) dėl atliekų, iš dalies pakeistos 1991 m. kovo 18 d. Tarybos direktyva 91/156/EB (2), 4 ir 8 straipsnius ir Direktyvos 91/689/EEB dėl pavojingų atliekų 2 straipsnio 1 ir 2 dalis.

—	priteisti iš Italijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Teisiniai pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Komisija teigia, kad dėl jos reikalavimuose išdėstytų pagrindų, susijusių su Cà di Capri (Verona) sąvartynu, Italijos Respublika neįvykdė savo įsipareigojimų pagal Direktyvą 75/442/EEB, iš dalies pakeistą Direktyva 91/156/EB, bei Direktyvą 91/689/EEB.

(1) OL L 194, 1975 m. liepos 25 d., 39 p.

(2) OL L 78, 1991 m. kovo 26 d., 32 p.

5.2.2005

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 31/6

Østre Landsret 2004 m. lapkričio 16 d. nutartimi pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Laserdisken ApS prieš Kulturministeriet

(Byla C-479/04)

(2005/C 31/14)

Proceso kalba: danų

Østre Landsret 2004 m. lapkričio 16 d. nutartimi kreipėsi į Europos Bendrijų Teisingumo Teismą su prašymu, kurį Teisingumo Teismo sekretoriatas gavo 2004 m. lapkričio 19 d., priimti prejudicinį sprendimą byloje Laserdisken ApS prieš Kulturministeriet.

Østre Landsret prašo Teisingumo Teismo atsakyti į šiuos klausimus:

1)	Ar galioja 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo (1) 4 straipsnio 2 dalis?

2)	Ar 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo 4 straipsnio 2 dalis leidžia valstybei narei nacionalinės teisės aktuose palikti tarptautinį teisių išnaudojimą?

Antruoju klausimu siekiama išsiaiškinti, ar norėdama suteikti didesnę svarbą saviraiškos laisvei ir piliečių galimybei naudotis kultūros prekėmis nei nacionalinių teisių turėtojų apsaugai nuo konkurencijos, valstybė narė gali nukrypti nuo 4 straipsnio 2 dalies nuostatų.

(1) OL L 167, 2001 6 22, p. 10

5.2.2005

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 31/7

Tribunale di Viterbo 2004 m. lapkričio 2 d. nutartimi pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą jo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje prieš D'Antonio Antonello

(Byla C-480/04)

(2005/C 31/15)

Proceso kalba: italų

Tribunale di Viterbo 2004 m. lapkričio 2 d. nutartimi kreipėsi į Europos Bendrijų Teisingumo Teismą su prašymu, kurį Teisingumo Teismo sekretoriatas gavo 2004 m. lapkričio 17 d., priimti prejudicinį sprendimą jo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje prieš D'Antonio Antonello.

Tribunale di Viterbo prašo Teisingumo Teismo atsakyti į šį klausimą:

Ar įstatymo 401/89 4 straipsnio 1 dalis ir 4 a straipsnis su vėlesniais pakeitimais, kuriais šioje byloje nagrinėjama teisė vykdyti nagrinėjamą veiklą šiuo metu suteikiama tik Italijos viešųjų paslaugų koncesininkams, nesuteikiant jos užsienio bookmakers (lažybų) tarpininkams, yra suderinami su EB sutarties 31, 86 –43, 49 (1) straipsniais?

(1) Tikriausiai turėtų būti: EB sutarties 31, 43, 49 ir 81–86 straipsniais.

5.2.2005

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 31/7

Europos Bendrijų Komisijos 2004 m. lapkričio 23 d. pareikštas ieškinys Jungtinei Karalystei

(Byla C-484/04)

(2005/C 31/16)

Proceso kalba: anglų

2004 m. lapkričio 23 d. Europos Bendrijų Teisingumo Teisme buvo pareikštas Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos Gérard Rozet ir Nicola Yerrell, nurodžiusių adresą dokumentams įteikti Liuksemburge, ieškinys Jungtinei Karalystei.

Europos Bendrijų Komisija Teisingumo Teismo prašo:

Pripažinti, kad:

a)	taikydama išimtį darbuotojams, kurių darbo laikas yra iš dalies neskaičiuojamas ar nustatytas iš anksto, ar gali būti nustatytas paties darbuotojo; ir

b)	nepriimdama atitinkamų priemonių teisės į kasdienį ir savaitės poilsį įgyvendinimui,

Jungtinė Karalystė neįvykdė savo įsipareigojimų pagal 1993 m. lapkričio 23 d. Tarybos direktyvos 93/104/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų (1) 17 straipsnio 1 dalį ir EB sutarties 249 straipsnį.

2)	Priteisti iš Jungtinės Karalystės bylinėjimosi išlaidas.

Teisiniai pagrindai ir pagrindiniai argumentai

17 straipsnio 1 dalyje numatytų išimčių taikymas

Direktyvos 17 straipsnio 1 dalis numato valstybių narių galimybę taikyti tam tikrų Direktyvos straipsnių išlygas, kai, atsižvelgiant į atitinkamos veiklos konkrečias ypatybes, darbo laiko trukmė neskaičiuojama arba iš anksto nenustatoma, arba ją gali nusistatyti patys darbuotojai.

Šią Direktyvą į nacionalinę teisę Jungtinė Karalystė perkėlė 1998 m. Darbo laiko taisyklėmis (SI 1998/1833) (toliau – 1998 m. taisyklės). Šių taisyklių 20 punktas iš pradžių apėmė išimtį, taikomą nuostatoms, reglamentuojančioms maksimalų savaitės darbo laiką, naktinio darbo trukmę, dienos ir savaitės poilsį ir poilsio pertraukas, kuri iš esmės atspindėjo Direktyvos 17 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Vis dėlto vėliau 1999 m. Darbo laiko taisyklių (SI 1999/3372) 4 punktas 1998 m. Darbo laiko taisyklių 20 punktą papildė nauju papunkčiu, kuriame sakoma:

„(2)

Kai darbuotojo darbo laiko dalis yra skaičiuojama ar iš anksto nustatyta ar jo pats darbuotojas nusistatyti negali, bet specifinis veiklos pobūdis yra toks, kad be darbdavio nurodymo darbuotojas taip pat gali pats atlikti darbą, kurio trukmė nėra skaičiuojama ar iš anksto nustatyta, ar gali būti nusistatyta paties darbuotojo, 4 punkto 1 ir 2 dalys, 6 punkto 1, 2 ir 7 dalys yra taikomos tik tai jo darbo daliai, kuri yra skaičiuojama ar iš anksto nustatyta ar negali būti nusistatyta paties darbuotojo“.

(4 ir 6 punktai reglamentuoja atitinkamai maksimalų savaitės darbo laiką ir naktinio darbo trukmę).

Šis pakeitimas nustatė papildomą išimtį tais atvejais, kai tik dalis darbuotojo darbo laiko yra apskaičiuojama, iš anksto nustatoma arba jį gali nusistatyti pats darbuotojas. Tokiais atvejais savaitės darbo laiką ir naktinį darbą reglamentuojančios nuostatos taikomos tik tai darbuotojo darbo daliai, kuri yra apskaičiuojama, iš anksto nustatyta ar negali būti nusistatyta paties darbuotojo.

Komisijos nuomone, 20 punkto 2 dalis yra už direktyvos 93/104/EB 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų išimčių, taikomų tik darbuotojams, kurių visas darbo laikas neskaičiuojamas arba iš anksto nenustatomas, arba jį gali nusistatyti patys darbuotojai, ribų.

Nuostatų, susijusių su darbuotojų poilsio laiku, įgyvendinimas

Direktyvos 3 ir 5 straipsniai kiekvienam darbuotojui nustato minimalų kasdienio ir savaitės poilsio laiką. Atitinkamos Jungtinės Karalystės nacionalinės teisės aktų nuostatos yra įtvirtintos 1998 m. taisyklių 10 ir 11 punktuose. Vis dėlto Prekybos ir pramonės departamento parengtų gairių dėl 1998 m. taisyklių įgyvendinimo 5 skirsnis (pavadintas „Pertrauka“) nustato:

„Darbdaviai privalo užtikrinti, kad darbuotojai galėtų pailsėti, tačiau neprivalo užtikrinti, kad jie ilsisi“.

Kitaip tariant, darbdaviams yra nurodoma, kad jie neprivalo užtikrinti, jog darbuotojai iš tiesų naudotųsi jiems priklausančiais poilsio laikotarpiais, bet tik užtikrinti, kad darbuotojui, nusprendusiam tą daryti, nėra kliudoma.

Komisijos nuomone, tokiu būdu gairės aiškiai paremia ir skatina Direktyvos reikalavimų nesilaikymo praktiką.

(1) 1993 m. lapkričio 23 d. Tarybos direktyva 93/104/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų (OL L 307, 1993 12 13, p. 18).

5.2.2005

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 31/8

Europos Bendrijų Komisijos 2004 m. lapkričio 25 d. pareikštas ieškinys Italijos Respublikai

(Byla C-485/04)

(2005/C 31/17)

Proceso kalba: italų

2004 m. lapkričio 25 d. Europos Bendrijų Teisingumo Teisme buvo pareikštas Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos G. Valero Jordana ir D. Recchia, ieškinys Italijos Respublikai.

Ieškovas Teisingumo Teismo prašo:

—

Nuspręsti, kad nepriimdama įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, būtinų įgyvendinti 2003 m. kovo 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/17/EB (1) iš dalies keičiančią Direktyvą 98/70/EB (2) dėl benzino ir dyzelinių degalų (dyzelino) kokybės, arba bent apie juos nepranešdama Komisijai, Italijos Respublika neįvykdė savo įsipareigojimų pagal šios Direktyvos 2 straipsnį;

—	Priteisti iš Italijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Teisiniai pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę terminas baigėsi 2003 m. birželio 30 d..

(1) OL L 76, 2003 3 22, p. 10

(2) OL L 350, 1998 12 28, p. 58

5.2.2005

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 31/9

Europos Bendrijų Komisijos 2004 m. lapkričio 25 d. pareikštas ieškinys Italijos Respublikai

(Byla C-486/04)

(2005/C 31/18)

Proceso kalba: italų

2004 m. lapkričio 25 d. Europos Bendrijų Teisingumo Teisme buvo pareikštas Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos M. Van Beek, F. Louis ir A. Capobianco, ieškinys Italijos Respublikai.

Ieškovas Teisingumo Teismo prašo:

—

Nuspręsti, kad Italijos Respublika neįvykdė savo įsipareigojimų pagal Direktyvos 85/337/EEB (1), iš dalies pakeistos Direktyva 97/11/EEB (2), 2 straipsnio 1 dalį ir 4 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis:

1.	neatlikdama atliekų šalinimo įrenginių Massafra pagal Direktyvos 85/337, iš dalies pakeistos Direktyva 97/11, I Priedą, skirtų kuro iš atliekų ir biomasės deginimui, projekto poveikio aplinkai vertinimo pagal pakeistos Direktyvos 85/337 5–10 straipsnius,

priimdama teisės aktą (1999 m. rugsėjo 3 d. DPCM (Ministru Tarybos Pirmininko dekretas) 3 straipsnio 1 dalies i ir l punktas, pakeičiantis 1996 m. balandžio 12 d. DPR (Respublikos Prezidento dekretas) A priedą), kuris išbraukia iš poveikio aplinkai vertinimo procedūros tam tikrus projektus, kurie numatyti pakeistos Direktyvos 85/337/EEB I priede (atliekų šalinimo įrengimų, skirtų pavojingoms ir nepavojingoms atliekoms nukenksminti, kurių galingumas viršija 100 tonų per dieną) su sąlyga, kad buvo gautas leidimas pagal Direktyvos 75/442/EEB 11 straipsnį, ir

priimdama teisės aktą (1999 m. rugsėjo 3 d. DPCM 3 straipsnio 1 dalies i ir l punktas, pakeičiantis 1996 m. balandžio 12 d. DPR A priedą), kuris, siekiant nustatyti, ar turi būti atliktas pakeistos Direktyvos 85/337 II priede numatyto projekto poveikio aplinkai vertinimas, nustato neadekvatų kriterijų, kuris gali nebereikalauti atlikti poveikio aplinkai vertinimo tų projektų, kurie gali turėti reikšmingą poveikį aplinkai.

—	Priteisti iš Italijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Teisiniai pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Komisija teigia, kad Italijos Respublika neįvykdė savo įsipareigojimų pagal Direktyvą 85/337/EEB, iš dalies pakeistą Direktyva 97/11/EEB, dėl ieškinyje išdėstytų pagrindų.

(1) OL L 175, 1985 7 5, p. 40.

(2) OL L 73, 1997 3 14, p. 5.

5.2.2005

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 31/9

Europos Bendrijų Komisijos 2004 m. lapkričio 25 d. pareikštas ieškinys Italijos Respublikai

(Byla C-487/04)

(2005/C 31/19)

Proceso kalba: italų

2004 m. lapkričio 25 d. Europos Bendrijų Teisingumo Teisme buvo pareikštas Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos C. Cattabriga ir A. Bordes, ieškinys Italijos Respublikai.

Ieškovas Teisingumo Teismo prašo:

—

Nuspręsti, kad vienašališkai sukurdama tam tikram naudojimui skirtą pieno miltelių kilmės žymėjimo sistemą, kuri nėra numatyta visiškai suderintoje šiam sektoriui taikomoje Bendrijos teisėje, Italijos Respublika neįvykdė savo įsipareigojimų, kurie jai tenka pagal 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1255/1999 (1) dėl bendro pieno ir pieno produktų rinkos organizavimo ir 1999 m. gruodžio 17 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 2799/1999 (2) nustatantį išsamias Reglamento (EB) Nr. 1255/1999 taikymo taisykles, susijusias su pagalbos už pašarams skirtą nugriebtą pieną ir nugriebto pieno miltelius suteikimu ir šių nugriebto pieno miltelių pardavimu;

—	priteisti iš Italijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Teisiniai pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Siekiant išvengti piktnaudžiavimo įsisavinant pagalbą pašarams skirtiems nugriebto pieno milteliams, Reglamentai (EB) Nr. 1255/1999 ir (EB) Nr. 2799/1999 sukuria struktūrizuotą mechanizmą šį produktą naudojančioms įmonėms kontroliuoti. Palikdamas valstybėms narėms teisę sukurti papildomas kontrolės priemones siekiant užtikrinti su pagalbos suteikimu susijusių nuostatų laikymąsi, šis mechanizmas visgi neleidžia sukurti papildomų ir kitokių įpareigojimų šio sektoriaus subjektams nei tie, kurias pagalbą gaunančioms įmonėms nustato Reglamentas Nr. 2799/1999.

2.	Manytina, kad valstybės narės neturi teisės vienašališkai nustatyti pieno miltelių sudėtį liečiančių sąlygų, kurias apibrėžia Reglamentas Nr. 2799/1999, tokių kaip pridėti spalvotų žymėjimo medžiagų, kurių tikslas yra įrodyti, kad produktas skirtas pašarams.

Tokia sąlyga gali tik trukdyti prekybai nugriebto pieno milteliais tarp valstybių narių. Galiausiai, kadangi produkto gaminimo metu paprastai nėra žinoma, į kurią šalį jis bus eksportuojamas, Italijos teisės aktuose numatytas reikalavimas pridėti žymėjimo medžiagą nugriebto pieno miltelių eksportuotojus į Italijos rinką verčia imtis sudėtingų veiksmų, siekiant atskirti šiai rinkai skirtas produkto dalis. Tuo tarpu teismų praktika ne kartą priminė, kad bendras rinkos organizavimas yra paremtas, tiek, kiek liečia Bendrijos vidaus prekybą, prekybos laisve ir draudžia bet kokį nacionalinės teisės aktą, kuris, kaip šioje byloje, trukdo prekybai tarp valstybių narių.

Be to, ginčijamas Italijos teisės aktas daro žalą bendro pieno sektoriaus rinkų organizavimo veikimui, kuris grindžiama, kiek tai liečia jos pačios sukurtas pagalbos sistemas, erga omnes taikomos vienodomis nuostatomis. Akivaizdu, kad jei visos valstybės narės, sekdamos Italijos pavyzdžiu, manys turinčios teisę vienašališkai įtraukti kilmės nustatymo taisykles ad hoc pašarams skirtiems nugriebto pieno milteliams, tai sukurs painiavą šio sektoriaus subjektams, kurie turės vadovautis skirtingais teisės aktais ir skirstyti savo produktus pagal 25 skirtingose nacionalinėse rinkose taikomas taisykles.

Italijos vyriausybė negali remtis teismų praktika, pagal kurią bendro rinkų organizavimo sukūrimas neuždraudžia valstybėms narėms taikyti nacionalines taisykles, kurios turi bendrojo intereso tikslą, skirtingą nei tą, kurio siekia bendras rinkų organizavimas. Skaitant įstatymo Nr. 250/2000 travaux préparatoires tampa akivaizdu, kad jame esančių nuostatų tikslas yra užkirsti kelią nugriebto pieno miltelių naudojimui ne pagal paskirtį. Taigi šis įstatymas turi tuos pačius tikslus, kurie nurodyti Reglamento Nr. 2799/1999 9 ir po jo einančiuose straipsniuose.

6.	Įstatymo Nr. 250/2000 travaux préparatoires taip pat teigiama, kad Italijos valdžios institucijų sprendimas nutolti nuo Reglamente Nr. 2799/1999 numatytos kontrolės tvarkos pateisinamas dėl reglamente numatytų kontrolės mechanizmų neefektyvumo Italijos kontekste.

Toks pasiteisinimas prieštarauja nusistovėjusiai teismų praktikai, pagal kurią, pirma, Bendrijai įkūrus bendrą tam tikrų rinkų organizavimą, valstybės narės turi susilaikyti nuo bet kokiu vienašalių priemonių, net jei ji skirta palaikyti bendrąją politiką, antra, praktinio pobūdžio sunkumai, atsiradę įgyvendinant Bendrijos teisės aktą, neleidžia valstybei narei nesilaikyti savo įsipareigojimų.

Galiausiai, Italijos valdžios institucijos negali remtis tuo, kad įstatymas Nr. 250/2000 faktiškai niekada nebuvo taikomas dėl to, kad nebuvo priimtas ministrų dekretas, kuris turėjo apibrėžti žymėjimo medžiagas ir nustatyti jų naudojimo taisykles. Teisingumo Teismas ne kartą priminė, kad to fakto, jog Bendrijos teisės neatitinkantis nacionalinės teisės aktas taikomas labai retai arba praktiškai niekada, nepakanka, kad su tuo susijęs pažeidimas išnyktų.

(1) OL L 160, 1999 6 26, p. 48.

(2) OL L 340, 1999 12 31, p. 3.

5.2.2005

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 31/10

Cour de cassation (Prancūzija) prekybos, finansų ir ekonominių bylų kolegijos 2004 m. lapkričio 16 d. sprendimu pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Galeries de Lisieux SA prieš Organic Recouvrement

(Byla C-488/04)

(2005/C 31/20)

Proceso kalba: prancūzų

Cour de cassation (Prancūzija) prekybos, finansų ir ekonominių bylų kolegijos 2004 m. lapkričio 16 d. sprendimu kreipėsi į Europos Bendrijų Teisingumo Teismą su prašymu, kurį Teisingumo Teismo sekretoriatas gavo 2004 m. lapkričio 29 d., priimti prejudicinį sprendimą byloje Galeries de Lisieux SA prieš Organic Recouvrement.

Cour de cassation (Prancūzija) prekybos, finansų ir ekonominių bylų kolegija prašo Teisingumo Teismo atsakyti į šį klausimą:

Ar pagal Bendrijos teisę 1972 m. liepos 13 d. įstatymu nustatytas paramos prekybininkams ir amatininkams mokestis, taikomas mažmenininkų parduotuvėms, kurių pardavimų plotas viršija 400 m2, iš kurio mokama į specialias prekybininkų ir amatininkų senatvės draudimo fondų sąskaitas, kad būtų išmokėta speciali paramos kompensacija – išėjimo į pensiją išmoka, – nuo 1981 m. gruodžio 30 d. įtvirtinta įstatymu Nr. 81-1160, turi būti kvalifikuojamas kaip valstybės pagalba, nes jis taikomas tik mažmenininkų parduotuvėms, kurių pardavimų plotas yra didesnis nei 400 m2 arba apyvarta yra didesnė kaip 460 000 euro, ir kadangi jis būsimam išmokos gavėjui leidžia sumažinti savo galimus mokėjimus (pagal privalomą senatvės pensijos sistemą) iki įmokų pagal papildomo senatvės draudimo sistemą?

5.2.2005

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 31/11

Finanzgericht Baden-Württemberg (Vokietija) 2004 m. spalio 14 d. nutartimi pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą mokestiniame ginče Lasertec Gesellschaft für Stanzformen mbH (anksčiau – Riess Laser Bandstahlschnitte GmbH) prieš Finanzamt Emmendingen

(Byla C-492/04)

(2005/C 31/21)

Proceso kalba: vokiečių

Finanzgericht Baden-Württemberg (Vokietija) 2004 m. spalio 14 d. nutartimi kreipėsi į Europos Bendrijų Teisingumo Teismą su prašymu, kurį Teisingumo Teismo sekretoriatas gavo 2004 m. gruodžio 1 d., priimti prejudicinį sprendimą mokestiniame ginče Lasertec Gesellschaft für Stanzformen mbH (anksčiau – Riess Laser Bandstahlschnitte GmbH) prieš Finanzamt Emmendingen.

Finanzgericht Baden-Württemberg prašo Teisingumo Teismo atsakyti į šiuos klausimus:

Ar EB sutarties 57 straipsnio 1 dalis aiškintina taip, kad 1993 m. gruodžio 31 d.„galiojantys“ kapitalo judėjimo į trečiąsias šalis ar iš jų apribojimai – tai tokie apribojimai, dėl kurių nustatytą dieną nacionalinis įstatymų leidėjas jau buvo užbaigęs įstatymų leidybos procedūrą, ar apribojimai, kurie pagal nacionalinės teisės normas jau turi būti taikomi šią dieną buvusioms faktinėms aplinkybėms?

Ar EB sutarties 56 straipsnio 1 dalis kartu su 58 straipsniu aiškintina taip, kad ji draudžia dalinį valstybėje narėje įsteigtos kapitalo bendrovės trečiojoje valstybėje esančiam paskolos davėjui, kuris kartu yra ir kapitalo bendrovės bendrasavininkas, išmokamų palūkanų, kaip vienos iš pelno išmokėjimo formų, apmokestinimą, kadangi tai yra savavališka diskriminacija arba užslėptas laisvo kapitalo judėjimo tarp valstybės narės ir trečiosios valstybės apribojimas?

5.2.2005

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 31/11

Gerechtshof 's-Hertogenbosch 2004 m. birželio 9 d. sprendimu pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje L. H. Piatkowski prieš Belastingsdienst Grote ondernemingen Eindhoven

(Byla C-493/04)

(2005/C 31/22)

Proceso kalba: olandų

Gerechtshof 's-Hertogenbosch 2004 m. birželio 9 d. sprendimu kreipėsi į Europos Bendrijų Teisingumo Teismą su prašymu, kurį Teisingumo Teismo sekretoriatas gavo 2004 m. gruodžio 1 d., priimti prejudicinį sprendimą byloje L. H. Piatkowski prieš Belastingsdienst Grote ondernemingen Eindhoven.

Gerechtshof 's-Hertogenbosch prašo Teisingumo Teismo atsakyti į šį klausimą:

Ar Bendrijos teisė, ypač teisė į judėjimo laisvę ir Reglamento Nr. 1408/71 (1) (1998 m. redakcija) 14 straipsnio c dalies b punktas, Nyderlandams draudžia nacionalinio draudimo įmokomis apmokestinti palūkanų pajamas, Nyderlanduose įsikūrusios įmonės išmokėtas Belgijos gyventojui, kuriam pagal Reglamento Nr. 1408/71 14 straipsnio c dalies b punktą ir VII priedo 1 dalį yra taikomi ir Nyderlandų, ir Belgijos socialinę apsaugą reglamentuojantys teisės aktai?

(1) 1971 m. birželio 14 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje (OL L 149, p.2).

5.2.2005

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 31/12

Hoge Raad der Nederlanden 2004 m. lapkričio 26 d. sprendimu pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje A. C. Smits-Koolhoven prieš Staatssecretaris van Financieën

(Byla C-495/04)

(2005/C 31/23)

Proceso kalba: olandų

Hoge Raad der Nederlanden 2004 m. lapkričio 26 d. sprendimu kreipėsi į Europos Bendrijų Teisingumo Teismą su prašymu, kurį Teisingumo Teismo sekretoriatas gavo 2004 m. gruodžio 1 d., priimti prejudicinį sprendimą byloje A. C. Smits-Koolhoven prieš Staatssecretaris van Financiën.

Hoge Raad der Nederlanden prašo Teisingumo Teismo atsakyti į šį klausimą:

Ar tokios rūšies, kaip nagrinėjamoje byloje, žolelių cigaretėms, kurių sudėtyje nenustatyta jokių gydomojo poveikio medžiagų, tačiau kurios, patvirtinus Nyderlandų medicinos gaminių reklamos kontrolės tarybai/sveikatos gaminių reklamos kontrolės tarybai, parduodamos kaip „Gydomosios žolelių cigaretės“, padedančios mesti rūkyti, taikytina 1995 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 95/59/EB (1) 7 straipsnio 2 dalies išimtis, numatyta tik medicinos tikslams naudojamiems gaminiams?

(1) OL L 291, 1995 m. gruodžio 6 d., 40-45 p.

5.2.2005

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 31/12

College van Beroep voor het Bedrijfsleven te 's-Gravenhage 2004 m. lapkričio 26 d. sprendimu pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje J. Slob prieš Productschap Zuivel

(Byla C-496/04)

(2005/C 31/24)

Proceso kalba: olandų

College van Beroep voor het Bedrijfsleven te 's-Gravenhage 2004 m. lapkričio 26 d. sprendimu kreipėsi į Europos Bendrijų Teisingumo Teismą su prašymu, kurį Teisingumo Teismo sekretoriatas gavo 2004 m. gruodžio 1 d., priimti prejudicinį sprendimą byloje J. Slob prieš Productschap Zuivel.

College van Beroep voor het Bedrijfsleven te 's-Gravenhage prašo Teisingumo Teismo atsakyti į šiuos klausimus:

—

Ar Reglamento (EEB) Nr. 536/93 (1) (Komisijos 1993 m. kovo 9 d. reglamentas ir jo įgyvendinimo nuostatai dėl papildomo mokesčio už pieną ir pieno produktus) 7 straipsnio 1 dalies 1 sakinį ir 3 dalį reikia aiškinti taip, kad ši nuostata suteikia valstybėms narėms veikimo laisvę priimti teisės aktą, kuris įpareigoja jos teritorijoje įsikūrusius pieno gamintojus atlikti apskaitą, ko nėra tarp pareigų, kylančių iš šio reglamento 7 straipsnio 1 dalies f punkto?

—

Jei į pirmą klausimą bus atsakyta teigiamai, ar nuostata, pagal kurią gamintojas įpareigojamas pateikti pagaminto sviesto kiekio ir jo panaudojimo ataskaitą net gi tuomet, kai sviestas sunaikinamas arba sušeriamas gyvuliams, paremta tuo, kad valstybei narei paliekama tokiu būdu jai suteikta veikimo laisve?

(1) OL L 57, p. 12.

5.2.2005

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 31/12

Europos Bendrijų Komisijos 2004 m. gruodžio 1 d. pareikštas ieškinys Graikijos Respublikai

(Byla C-497/04)

(2005/C 31/25)

Proceso kalba: graikų

2004 m. gruodžio 1 d. Europos Bendrijų Teisingumo Teisme buvo pareikštas Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos patarėjo teisės klausimais Enrico Traversa ir teisės tarnybos nario Georgios Zavvos, ieškinys Graikijos Respublikai.

Ieškovė Teisingumo Teismo prašo:

—

pripažinti, kad nepriimdama 2002 m. kovo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/13/EB iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 79/239/EEB dėl ne gyvybės draudimo įmonėms keliamų mokumo atsargos reikalavimų (1) įgyvendinančių įstatymų ir kitų teisės aktų ir bet kuriuo atveju nepranešdama Komisijai apie šias nuostatas, Graikijos Respublika neįvykdė savo įsipareigojimų pagal šią direktyvą;

—	priteisti iš Graikijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Teisiniai pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Direktyvos perkėlimui į nacionalinę teisės sistemą suteiktas terminas baigėsi 2003 m. rugsėjo 20 d..

(1) OL L 77, 2002 m. kovo 20 d., 17 p.

5.2.2005

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 31/13

Europos Bendrijų Komisijos 2004 m. gruodžio 1 d. pareikštas ieškinys Graikijos Respublikai

(Byla C-498/04)

(2005/C 31/26)

Proceso kalba: graikų

Ieškovė Teisingumo Teismo prašo:

—

pripažinti, kad nepriimdama 2002 m. lapkričio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/83/EB dėl gyvybės draudimo (1), kuri pagal jos 72 straipsnį panaikina ir pakeičia 2002 m. kovo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/12/EB iš dalies keičiančią Direktyvą 79/267/EEB dėl gyvybės draudimo įmonėms keliamų mokumo atsargos reikalavimų įgyvendinančių įstatymų ir kitų teisės aktų ir bet kuriuo atveju nepranešdama Komisijai apie šias nuostatas, Graikijos Respublika neįvykdė savo įsipareigojimų pagal šią direktyvą;

—	priteisti iš Graikijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Teisiniai pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisės sistemą terminas baigėsi 2003 m. rugsėjo 20 d.

(1) OL L 345, 2002 m. gruodžio 19 d., 1 p.

5.2.2005

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 31/13

Landesarbeitsgericht Düsseldorf (Vokietija) 2004 m. spalio 8 d. nutartimi pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Hans Werhof prieš Freeway Traffic Systems GmbH & Co. KG

(Byla C-499/04)

(2005/C 31/27)

Proceso kalba: vokiečių

Landesarbeitsgericht Düsseldorf (Vokietija) 2004 m. spalio 8 d. nutartimi kreipėsi į Europos Bendrijų Teisingumo Teismą su prašymu, kurį Teisingumo Teismo sekretoriatas gavo 2004 m. gruodžio 2 d., priimti prejudicinį sprendimą byloje Hans Werhof prieš Freeway Traffic Systems GmbH & Co. KG.

Landesarbeitsgericht Düsseldorf prašo Teisingumo Teismo atsakyti į šiuos klausimus:

Ar 1998 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvos 98/50/EB, iš dalies pakeičiančios Direktyvą 77/187/EEB dėl valstybių narių įstatymų, skirtų darbuotojų teisių apsaugai įmonių, verslo ar verslo dalių perdavimo atveju, suderinimo (1), 3 straipsnio 1 daliai neprieštarauja tai, kad kolektyvine sutartimi nesusaistytas verslo perėmėjas susitarimu tarp kolektyvine sutartimi įpareigoto verslo perdavėjo ir darbuotojų, pagal kurį taikomos atitinkamos kolektyvinės sutartys, įpareigojančios verslo perdavėją, yra susaistomas taip, kad taikoma tik verslo perdavimo metu galiojusi kolektyvinė sutartis, o vėliau įsigaliosiančios kolektyvinės sutartys netaikomos?

Jei į pirmą klausimą būtų atsakyta neigiamai, ar Direktyvos 98/50/EB 3 straipsnio 1 daliai neprieštarauja tai, kad kolektyvine sutartimi nesusaistytas verslo perėmėjas po verslo perėmimo įsigaliojusiomis kolektyvinėmis sutartimis yra susaistomas tik tokiam laikui, kurį tokios sutartys galioja verslo perdavėjui?

(1) OL L 201, p. 88.

5.2.2005

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 31/14

Bundesverwaltungsgericht (Vokietija) 2004 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą administracinėje byloje Ergün Torun prieš Augsburgo miestą, kitos byloje dalyvaujančios šalys: 1. Vertreter des Bundesinteresses beim Bundesverwaltungsgericht, 2. Landesanwaltschaft Bayern

(Byla C-502/04)

(2005/C 31/28)

Proceso kalba: vokiečių

Bundesverwaltungsgericht (Vokietija) 2004 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi kreipėsi į Europos Bendrijų Teisingumo Teismą su prašymu, kurį Teisingumo Teismo sekretoriatas gavo 2004 m. gruodžio 7 d., priimti prejudicinį sprendimą byloje Ergün Torun prieš Augsburgo miestą, kitos byloje dalyvaujančios šalys: 1. Vertreter des Bundesinteresses beim Bundesverwaltungsgericht, 2. Landesanwaltschaft Bayern.

Bundesverwaltungsgericht prašo Teisingumo Teismo atsakyti į šiuos klausimus:

Ar Vokietijos Federacinėje Respublikoje daugiau kaip trejus metus legaliai dirbančio darbuotojo iš Turkijos pilnametis vaikas, mokęsis pramonės įrangos mechaniko profesijos ir išlaikęs specialybės egzaminus, netenka iš teisės dalyvauti konkursuose dėl siūlomų darbo vietų pagal EEB ir Turkijos asociacijos tarybos nutarimo Nr. 1/80 (toliau – ATN 1/80) 7 straipsnio 2 sakinį kildinamos teisės gyventi Vokietijos Federacinėje Respublikoje – išskyrus ATN 1/80 14 straipsnyje nurodytus atvejus ir išvykus iš priimančios valstybės narės ilgesniam laikui be pateisinamų priežasčių – taip pat ir tuomet, kai:

a)	jam dėl sunkaus plėšimo ir nusikaltimų, susijusių su narkotinėmis medžiagomis, buvo paskirta subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, ši bausmė – taip pat ir vėliau – nebuvo pakeista lygtine bausme, ir jis atliko visą bausmę, įskaičius kardomojo kalinimo laiką?

jis kaip darbuotojas pagal darbo sutartį dirbo Vokietijos Federacinės Respublikos darbo rinkoje ir tuo pats įgijo iš teisės į darbą kildinamą teisę gyventi Vokietijos Federacinėje Respublikoje pagal ATN 1/80 6 straipsnio 1 dalies antrą arba trečią įtrauką ir kurios vėliau neteko?

Ar jis tokios teisės neteko dėl tos priežasties, kad:

aa)	jis po to, kai daugiau kaip vienerius metus neturėjo darbo, nepriėmė darbo biržos jam pateikto darbo pasiūlymo?

bb)

jam dėl sunkaus plėšimo ir nusikaltimų, susijusių su narkotinėmis medžiagomis, jam buvo paskirta subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, ši bausmė – taip pat ir vėliau – nebuvo pakeista lygtine bausme, jis atliko visą bausmę, įskaičius kardomojo kalinimo laiką, ir visą šį laiką jis negalėjo dalyvauti darbo rinkoje, tačiau praėjus mėnesiui po to, kai jis buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos, vėl susirado darbą, nors ir neturėjo teisės gyventi Vokietijos Federacinėje Respublikoje?

2.	Jei į pirmą klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar Turkijos pilietis netenka iš teisės į darbą kildinamos teisės gyventi Vokietijos Federacinėje Respublikoje pagal ATN 1/80 6 straipsnio 1 dalies antrą arba trečią įtrauką, esant pirmo klausimo b punkte nurodytoms sąlygoms?

5.2.2005

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 31/14

Europos Bendrijų Komisijos 2004 m. gruodžio 8 d. pareikštas ieškinys Jungtinei Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystei

(Byla C-505/04)

(2005/C 31/29)

Proceso kalba: anglų

2004 m. gruodžio 8 d. Europos Bendrijų Teisingumo Teisme buvo pareikštas Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos Hans Støvlbæk, nurodžiusio adresą dokumentams įteikti Liuksemburge, ieškinys Jungtinei Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystei.

Europos Bendrijų Komisija Teisingumo Teismo prašo:

—

pripažinti, kad nepriimdama 2001 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/19/EB iš dalies keičiančią Tarybos direktyvas 89/48/EEB ir 92/51/EEB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo bendrosios sistemos ir Tarybos direktyvas 77/452/EEB, 77/453/EEB, 78/686/EEB, 78/687/EEB, 78/1026/EEB, 78/1027/EEB, 80/154/EEB, 80/155/EEB, 85/384/EEB, 85/432/EEB, 85/433/EEB ir 93/16/EEB dėl bendrosios praktikos slaugytojo, dantų gydytojo, veterinarijos gydytojo, akušerio, architekto, vaistininko ir gydytojo profesijų (1) įgyvendinančių įstatymų ir kitų teisės aktų Gibraltaro atžvilgiu arba, bet kuriuo atveju, nepranešdama apie šias nuostatas Komisijai, Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė neįvykdė savo įsipareigojimų pagal šios Direktyvos 16 straipsnį.

—	priteisti iš Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės bylinėjimosi išlaidas.

Teisiniai pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę terminas baigėsi 2003 m. sausio 1 d..

(1) OL L 206, 2001 7 31, p. 1.

5.2.2005

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 31/15

Administracinio teismo (Liuksemburgo Didžioji Kunigaikštystė) 2004 m. gruodžio 7 d. sprendimu pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Graham J. Wilson prieš Conseil de l'Ordre des Avocats du Barreau de Luxembourg

(Byla C-506/04)

(2005/C 31/30)

Proceso kalba: prancūzų

Administracinis teismas (Liuksemburgo Didžioji Kunigaikštystė) 2004 m. gruodžio 7 d. sprendimu kreipėsi į Europos Bendrijų Teisingumo Teismą su prašymu, kurį Teisingumo Teismo sekretoriatas gavo 2004 m. gruodžio 9 d., priimti prejudicinį sprendimą byloje Graham J. Wilson prieš Conseil de l'Ordre des Avocats du Barreau de Luxembourg.

Administracinis teismas (Liuksemburgo Didžioji Kunigaikštystė) prašo Teisingumo Teismo atsakyti į šiuos klausimus:

Ar Direktyvos 98/5 (1), skirtos padėti teisininkams verstis nuolatine advokato praktika kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje buvo įgyta kvalifikacija, 9 straipsnis turi būti aiškinamas kaip nenumatantis tokios teisės gynimo priemonės, kokia yra numatyta 1991 m. rugpjūčio 10 d. įstatymu, iš dalies pakeistu 2002 m. lapkričio 13 d. įstatymu?

Konkrečiai, ar tokios teisės gynimo institucijos kaip administracinė taryba (conseil disciplinaire et administratif ) ir apeliacinė administracinė taryba (conseil disciplinaire et administratif d'appel) gali būti laikomos „teisės gynimo priemone teisme pagal vidaus teisės nuostatas“ Direktyvos 98/5 9 straipsnio prasme ir ar 9 straipsnis turi būti aiškinamas, kaip nenumatantis tokių teisės gynimo būdų, kurie apimtų kreipimąsi į vieną ar kelias panašaus pobūdžio institucijas prieš suteikiant galimybę teisės klausimu kreiptis į „teismą“ 9 straipsnio prasme?

ir priklausomai nuo sprendimo dėl administracinio teismo kompetencijos ir dėl ieškinio priimtinumo, esant tiems patiems šalių procesiniams ar teisiniams pagrindams, prašo Teisingumo Teismo atsakyti į šiuos klausimus:

Ar leidžiamas valstybės narės kompetentingoms valdžios institucijoms suteikiant valstybės narės advokatams turėtų teisę nuolat verstis advokato praktika pagal savo buveinės šalies profesinį vardą tam tikrose Direktyvos 98/5 5 straipsnio apibrėžtose veiklos srityse, reikalauti, kad jie mokėtų šios valstybės narės kalbas?

Konkrečiai, ar kompetentingos institucijos gali nustatyti reikalavimą, kad ši teisė verstis praktika būtų suteikta tik su sąlyga, kad išlaikius visų (ar daugumos) iš trijų pagrindinių priimančios valstybės narės kalbų egzaminą žodžiu kompetentingos valdžios institucijos patikrina, ar advokatas moka tris kalbas, ir jei taip, kokios tokiu atveju turi būti nustatytos procedūrinės garantijos?

(1) 1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/5/EB, skirta padėti teisininkams verstis nuolatine advokato praktika kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje buvo įgyta kvalifikacija (OL L 77, 1998 3 14, p. 36).

5.2.2005

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 31/15

Hoge Rad der Nederlanden 2004 m. gruodžio 10 d. sprendimu pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Magpar VI B. V. prieš Staatssecretaris van Financiën

(Byla C-509/04)

(2005/C 31/31)

Proceso kalba: olandų

Hoge Rad der Nederlanden 2004 m. gruodžio 10 d. sprendimu kreipėsi į Europos Bendrijų Teisingumo Teismą su prašymu, kurį Teisingumo Teismo sekretoriatas gavo 2004 m. gruodžio 13 d., priimti prejudicinį sprendimą byloje Magpar VI B. V. prieš Staatssecretaris van Financiën.

Hoge Rad der Nederlanden prašo Teisingumo Teismo atsakyti į šiuos klausimus:

Ar direktyvos 69/335/EEB (1), iš dalies pakeistos direktyva 73/79/EEB (2), 7 straipsnio 1 dalies bb punktą, reikia aiškinti taip, kad, jei viena bendrovė penkerių metų laikotarpyje po akcijų įsigijimo per akcijų sujungimą, atleistą nuo kapitalo mokesčio, netenka tų akcijų, nes bendrovė, kurios akcijas ji turėjo, susijungė su kita, tai reikalavimai, nurodyti minėtoje direktyvos nuostatoje, taikomi akcijoms jas įsigijusioje bendrovėje?

2)	Ar atsakant į 4.1 klausimą svarbu, kad bendrovė, kurios akcijos buvo įgytos, po įsigaliojusio teisinio susijungimo su kita bendrove nustojo egzistuoti (BW 2:311 straipsnio 1 dalis), todėl negalima kalbėti apie akcijų perleidimą tiesiogine prasme?

(1) 1969 m. liepos 17 d. Tarybos direktyva dėl netiesioginių mokesčių taikomų kapitalo pritraukimui (OL L 249, p. 25).

(2) 1973 m. balandžio 9 d. Tarybos direktyva pakeičianti sumažinto kapitalo mokesčio tarifo taikymo sritį, direktyvos dėl netiesioginių mokesčių taikomų kapitalo pritraukimui 7 straipsnio 1 dalies b punktu nustatytą tam tikram bendrovių pertvarkymui (OL L 103, p. 13)

5.2.2005

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 31/16

Europos Bendrijų Komisijos 2004 m. gruodžio 13 d. pareikštas ieškinys Belgijos Karalystei

(Byla C-510/04)

(2005/C 31/32)

Proceso kalba: prancūzų

2004 m. gruodžio 13 d. Europos Bendrijų Teisingumo Teisme buvo pareikštas Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos K. Simonsson ir W. Wils, nurodžiusių adresą dokumentams įteikti Liuksemburge, ieškinys Belgijos Karalystei.

Europos Bendrijų Komisija Teisingumo Teismo prašo:

pripažinti, kad nepriimdama 2002 m. vasario 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/6/EB dėl pranešimo formalumų, nustatytų į Bendrijos valstybių narių uostus įplaukiantiems ir (arba) iš jų išplaukiantiems laivams (1) įgyvendinančių įstatymų ir kitų teisės aktų arba bet kuriuo atveju nepateikdama jų Komisijai, Belgijos Karalystė neįvykdė savo įsipareigojimų pagal šią direktyvą;

2)	priteisti iš Belgijos Karalystės bylinėjimosi išlaidas.

Teisiniai pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę terminas baigėsi 2003 m. rugsėjo 9 d.

(1) OL L 67, 2002 3 9, p. 31

5.2.2005

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 31/16

Europos Bendrijų Komisijos 2004 m. gruodžio 15 d. pareikštas ieškinys Belgijos Karalystei

(Byla C-515/04)

(2005/C 31/33)

Proceso kalba: prancūzų

2004 m. gruodžio 15 d. Europos Bendrijų Teisingumo Teisme buvo pareikštas Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos C. O'Reilly ir R. Troosters, nurodžiusių adresą dokumentams įteikti Liuksemburge, ieškinys Belgijos Karalystei.

Europos Bendrijų Komisija Teisingumo Teismo prašo:

pripažinti, kad nepriimdama 2001 m. liepos 20 d. Tarybos direktyvą 2001/55/EB dėl minimalių normų suteikiant perkeltiesiems asmenims laikiną apsaugą esant masiniam srautui ir dėl priemonių, skatinančių valstybių narių tarpusavio pastangų priimant tokius asmenis ir atsakant už tokio veiksmo padarinius, pusiausvyrą (1) įgyvendinančių įstatymų ar kitų teisės aktų ir bet kuriuo atveju nepranešdama apie šias nuostatas Komisijai, Belgijos Karalystė neįvykdė savo įsipareigojimų pagal šią direktyvą;

2)	priteisti iš Belgijos Karalystės bylinėjimosi išlaidas.

Teisiniai pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę terminas baigėsi 2002 m. gruodžio 31 d.

(1) OL L 212, 2001 8 7, p. 12.

5.2.2005

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 31/17

Europos Bendrijų Komisijos 2004 m. gruodžio 15 d. pareikštas ieškinys Belgijos Karalystei

(Byla C-516/04)

(2005/C 31/34)

Proceso kalba: prancūzų

Europos Bendrijų Komisija Teisingumo Teismo prašo:

pripažinti, kad nepriimdama įstatymų ir kitų teisės aktų, reikalingų 2001 m. birželio 28 d. Tarybos direktyvai 2001/51/EB papildančiai Konvencijos dėl 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimo įgyvendinimo 26 straipsnio nuostatas (1), įgyvendinti arba, bet kuriuo atveju, apie tai nepranešdama Komisijai, Belgijos Karalystė neįvykdė savo įsipareigojimų pagal šią direktyvą;

2)	priteisti iš Belgijos Karalystės bylinėjimosi išlaidas.

Teisiniai pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę terminas baigėsi 2003 m. vasario 11 d.

(1) OL L 187, 2001 7 10, p. 45

5.2.2005

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 31/18

PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMAS

2004 m. lapkričio 23 d.

Byloje T-166/98: Cantina sociale di Dolianova Soc. coop. rl ir kt. prieš Europos Bendrijų Komisiją (1)

(Bendras vyno rinkos organizavimas - Reglamentas (EEB) Nr. 2499/82 - Bendrijos pagalba - Ieškinys dėl panaikinimo - Ieškinys dėl neveikimo - Ieškinys dėl žalos atlyginimo)

(2005/C 31/35)

Proceso kalba: italų

Byloje T-166/98: Cantina sociale di Dolianova Soc. coop. rl, įsteigta Dolianova (Italija), Cantina Trexenta Soc. coop. rl, įsteigta Senorbì (Italija), Cantina sociale Marmilla – Unione viticoltori associati Soc. coop. rl, įsteigta Sanluri (Italija), Cantina sociale S. Maria La Palma Soc. coop. rl, įsteigta Santa Maria La Palma (Italija), Cantina sociale del Vermentino Soc. coop. rl Monti-Sassari, įsteigta Monti (Italija), atstovaujamos advokatų C. Dore ir G. Dore, nurodžiusių adresą dokumentams įteikti Liuksemburge, prieš Europos Bendrijų Komisiją, atstovaujamą pradžioje F. Ruggeri Laderchi ir A. Alves Vieira, vėliau Alves Vieira ir L. Visaggio, nurodžiusių adresą dokumentams įteikti Liuksemburge, dėl prašymo panaikinti, atitinkamai ir alternatyviai, taikant EB sutarties 173 ir 175 straipsnius (po pakeitimo – EB sutarties 230 ir 232 straipsniai) 1998 m. liepos 31 d. Komisijos laišką dėl atsisakymo sumokėti tiesiogiai ieškovams pagalbą profilaktiniam distiliavimui 1982 – 1983 vyno gamybos metams ir pripažinti Komisijos neteisėtą neveikimą arba subsidiariai taikant EB sutarties 178 straipsnį (po pakeitimo – EB sutarties 235 straipsnis) atlyginti ieškovų tariamai patirtą žalą dėl Komisijos veiksmų, Pirmosios instancijos teismas (antroji kolegija), susidedantis iš pirmininko J. Pirrung, teisėjų A. W. H. Meij ir N. J. Forwood; sekretorius: vyriausiasis administratorius J. Palacio González, 2004 m. lapkričio 23 d. priėmė sprendimą, kurio rezoliucinėje dalyje nurodyta:

Komisija turi atlyginti ieškovų patirtą žalą po Distilleria Agricola Industriale de Terralba bankroto dėl mechanizmo, užtikrinančio taikant Reglamento (EEB) Nr. 2499/82, nustatančio nuostatas, susijusias su profilaktiniu distiliavimu 1982/1983 vyno gamybos metams, 9 straipsnyje įtvirtintą schemą, atitinkamiems gamintojams šiame reglamente numatytos Bendrijos pagalbos sumos sumokėjimą, nebuvimo.

2)	Šalys turi pateikti Pirmosios instancijos teismui bendru susitarimu apskaičiuotą žalos atlyginimo dydį per keturių mėnesių terminą nuo šio sprendimo paskelbimo.

3)	Jei nepavyktų susitarti, šalys per tą patį terminą turi pateikti Pirmosios instancijos teismui jų apskaičiuotas reikalavimų sumas.

(1) OL C 378, 1998 12 5.

5.2.2005

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 31/18

PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMAS

2004 m. gruodžio 1 d.

Byloje T-27/02: Kronofrance SA prieš Europos Bendrijų Komisiją (1)

(Valstybės pagalba - Komisijos sprendimas nepareikšti prieštaravimų - Ieškinys dėl panaikinimo - Priimtinumas - Daugiašakis susitarimas dėl regioninės pagalbos dideliems investiciniams projektams)

(2005/C 31/36)

Proceso kalba: vokiečių

Byloje T-27/02: Kronofrance SA, įsteigta Sully-sur-Loire (Prancūzija), atstovaujama advokato R. Nierer, prieš Europos Bendrijų Komisiją, atstovaujamą V. Kreuschitz ir J. Flett, palaikomą Glunz AG ir OSB Deutschland GmbH, įsteigtos Meppen (Vokietija), atstovaujamos H.-J. Niemeyer ir K. Ziegler, nurodžiusių adresą dokumentams įteikti Liuksemburge, dėl ieškinio, pareikšto dėl 2001 m. liepos 25 d. Komisijos sprendimo SG (2001) D nepareikšti prieštaravimų Vokietijos valdžios institucijų suteiktai pagalbai Glunz AG, Pirmosios instancijos teismas (ketvirtoji išplėstinė kolegija), susidedantis iš kolegijos pirmininko H. Legal, teisėjų V. Tiili, M. Vilaras, I. Wiszniewska-Białecka ir V. Vadapalo; sekretorius: administratorius J. Plingers, Pirmosios instancijos teismas 2004 m. gruodžio 1 d. priėmė sprendimą, kurio rezoliucinėje dalyje nurodyta:

1)	Panaikinti 2001 m. liepos 25 d. Komisijos sprendimą SG (2001) D nepareikšti prieštaravimų dėl Vokietijos valdžios institucijų suteiktos valstybės pagalbos Glunz AG naudai.

2)	Komisija padengia savo ir ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

3)	Glunz AG ir OSB Deutschland GmbH padengia savo bylinėjimosi išlaidas, susijusias su įstojimų į bylą.

(1) OL C 118, 2002 5 18.

5.2.2005

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 31/19

PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMAS

2004 m. lapkričio 30 d.

Byloje T-168/02: IFAW Internationaler Tierschutz-Fonds gGmbH prieš Europos Bendrijų Komisiją (1)

(„Ieškinys dėl panaikinimo - Galimybė susipažinti su dokumentais - Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 - 4 straipsnio 5 dalis - Iš valstybės narės kilusio dokumento neatskleidimas be išankstinio šios valstybės sutikimo“)

(2005/C 31/37)

Proceso kalba: anglų

Byloje T-168/02: IFAW Internationaler Tierschutz-Fonds gGmbH, pirmiau – Internationaler Tierschutz-Fonds (IFAW) GmbH, įsteigta Hamburge (Vokietija), atstovaujama solicitor S. Crosby, palaikoma Nyderlandų Karalystės, atstovaujamos H. Sevenster, S. Terstal, N. Bel ir C. Wissels, nurodžiusių adresą dokumentams įteikti Liuksemburge, Švedijos Karalystės, atstovaujamos A. Kruse ir K. Wistrand, nurodžiusių adresą dokumentams įteikti Liuksemburge, ir Danijos Karalystės, atstovaujamos pradžioje J. Bering Liisberg, vėliau – J. Molde, nurodžiusių adresą dokumentams įteikti Liuksemburge, prieš Europos Bendrijų Komisiją, atstovaujamą C. Docksey ir P. Aalto, nurodžiusių adresą dokumentams įteikti Liuksemburge, palaikomą Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės, atstovaujamos R. Caudwell ir barrister M. Hoskins, nurodžiusių adresą dokumentams įteikti Liuksemburge, dėl prašymo panaikinti 2002 m. kovo 26 d. Komisijos sprendimą, kuriuo pagal 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, p. 43) 4 straipsnio 5 dalį atsisakoma leisti ieškovui susipažinti su tam tikrais dokumentais dėl saugomos vietovės panaikinimo, Pirmosios instancijos teismas (penktoji išplėstinė kolegija), susidedantis iš kolegijos pirmininkės P. Lindh, teisėjų R. García-Valdecasas, J. D. Cooke, P. Mengozzi ir M. E. Martins Ribeiro; sekretorė: administratorė D. Christensen, 2004 m. lapkričio 30 d. priėmė sprendimą, kurio rezoliucinėje dalyje nurodyta:

1)	Ieškinį atmesti.

2)	Ieškovas padengia savo ir Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3)	Nyderlandų Karalystė, Švedijos Karalystė, Danijos Karalystė ir Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 202, 2002 8 24.

5.2.2005

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 31/19

PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMAS

2004 m. lapkričio 24 d.

Byloje T-393/02: Henkel KGaA prieš Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) (1)

(Bendrijos prekių ženklas - Erdvinis prekių ženklas - Balto ir permatomo flakono forma - Absoliutus atmetimo pagrindas - Skiriamasis požymis - Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punktas)

(2005/C 31/38)

Proceso kalba: vokiečių

Byloje T-393/02: Henkel KGaA, įsteigta Diuseldorfe (Vokietija), atstovaujama advokatės C. Osterrieth, nurodžiusios adresą dokumentams įteikti Liuksemburge, prieš Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT), atstovaujamą U. Pfleghar ir G. Schneider, dėl ieškinio pareikšto dėl 2002 m. spalio 3 d. VRDT Ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 313/2001-4), susijusio su erdvinio prekių ženklo, kurį sudaro balto ir permatomo flakono forma, įregistravimu, Pirmosios instancijos teismas (ketvirtoji kolegija), susidedantis iš pirmininko H. Legal, teisėjų V. Tiili ir M. Vilaras; sekretorius: administratorius J. Plingers, 2004 m. lapkričio 24 d. priėmė sprendimą, kurio rezoliucinėje dalyje nurodyta:

1)	Panaikinti 2002 m. spalio 3 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) Ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimą (byla R 313/2001-4).

2)	Priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 55, 2003 3 8.

5.2.2005

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 31/20

PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMAS

(penktoji kolegija)

2004 m. lapkričio 23 d.

Byloje T-84/03: Maurizio Turco prieš Europos Sąjungos Tarybą (1)

(Skaidrumas - Galimybė visuomenei susipažinti su Tarybos dokumentais - Galimybės susipažinti nesuteikimas iš dalies - Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 - Išimtys)

(2005/C 31/39)

Proceso kalba: anglų

Byloje T-84/03 Maurizio Turco, gyvenantis Pulsano (Italija), atstovaujamas advokatų O. W. Brouwer, T. Janssens et C. Schillemans, palaikomas Suomijos Respublikos, atstovaujamos T. Pynnä et A. Guimaraes-Purokoski, nurodžiusių adresą dokumentams įteikti Liuksemburge, Danijos Karalystės, atstovaujamos J. Liisberg, po to – J. Molde, nurodžiusių adresą dokumentams įteikti Liuksemburge, ir Švedijos Karalystės, atstovaujamos A. Kruse ir K. Wistrand, nurodžiusių adresą dokumentams įteikti Liuksemburge, prieš Europos Sąjungos Tarybą, atstovaujamą J.-C. Piris ir M. Bauer, palaikomą Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės, atstovaujamos C. Jackson, padedamos barristers P. Sales ir J. Stratford, nurodžiusių adresą dokumentams įteikti Liuksemburge, ir Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos M. Petite, C. Docksey ir P. Aalto, nurodžiusių adresą dokumentams įteikti Liuksemburge, dėl prašymo panaikinti 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos sprendimą nesuteikti iš dalies ieškovui galimybės susipažinti su 2002 m. spalio 14 d. ir 15 d. Tarybos „Teisingumas ir vidaus reikalai“ susirinkimo darbotvarkės tam tikrais dokumentais, Pirmosios instancijos teismas (penktoji kolegija), susidedantis iš pirmininkės P. Lindh, teisėjų R. García-Valdecasas ir J. D. Cooke, sekretorius: administratorius I. Natsinas, 2003 m. lapkričio 23 d. priėmė sprendimą, kurio rezoliucinėje dalyje nurodyta:

1)	Atmesti ieškinį ta dalimi, kuria ji susijęs su galimybės susipažinti su Tarybos teisine nuomone nesuteikimu.

2)	Dėl likusios dalies nėra reikalo priimti sprendimą.

3)	Ieškovas ir Taryba kiekvienas padengia pusė bylinėjimosi išlaidų, susijusių su ieškiniu.

4)	Įstojusios į bylą šalys pačios padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 112, 2003 5 10.

5.2.2005

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 31/20

PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMAS

2004 m. lapkričio 30 d.

Byloje T-173/03: Anne Geddes prieš Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)(VRDT) (1)

(Bendrijos prekių ženklas - Žodinis prekių ženklas NURSERYROOM - Absoliutūs atmetimo pagrindai - Reglamento (EB) Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punktas)

(2005/C 31/40)

Proceso kalba: anglų

Byloje T-173/03 Anne Geddes, gyvenanti Auckland (Naujoji Zelandija), atstovaujama solicitor G. Farrington, prieš Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT), atstovaujamą E. Dijkema ir A. Folliard-Monguiral, dėl ieškinio, pareikšto dėl VRDT ketvirtosios apeliacinės tarybos 2003 m. vasario 13 d. sprendimo (byla R 839/2001-4) dėl paraiškos įregistruoti žodinį Bendrijos prekių ženklą NURSERYROOM, Pirmosios instancijos teismas (antroji kolegija), susidedantis iš kolegijos pirmininko Pirrung, teisėjų N. J. Forwood ir S. Papasavvas; sekretorius: administratorius J. Plingers, 2004 m. lapkričio 30 d. priėmė sprendimą, kurio rezoliucinėje dalyje nurodyta:

1)	Atmesti ieškinį.

2)	Priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 171, 2003 7 19.

5.2.2005

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 31/21

PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMAS

2004 m. lapkričio 23 d.

Byloje T-360/03: Frischpack GmbH&Co. KG prieš Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) (1)

(Bendrijos prekių ženklas - Trimatis prekių ženklas - Sūrio dėžutės forma - Absoliutus atmetimo pagrindas - Reglamento (EB) Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punktas - Skiriamasis požymis)

(2005/C 31/41)

Proceso kalba: vokiečių

Byloje T-360/03: Frischpack GmbH & Co. KG, įsteigta Mailing bei Schönau (Vokietija), atstovaujama advokato P. Bornemann, prieš Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT), atstovaujamą U. Pfleghar ir G. Schneider, dėl ieškinio, pareikšto dėl 2003 m. rugsėjo 8 d. VRDT antrosios apeliacinės kolegijos sprendimo (byla R 236/2003-2) dėl trimačio prekių ženklo įregistravimo (sūrio dėžutė), Pirmosios instancijos teismas (penktoji kolegija), susidedantis iš kolegijos pirmininkės P. Lindh, teisėjų R. García-Valdecasas ir D. Šváby; sekretorius: administratorius I. Natsinas, 2004 m. lapkričio 23 d. priėmė sprendimą, kurio rezoliucinėje dalyje nurodyta:

1)	Atmesti ieškinį.

2)	Priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 304, 2003 12 13.

5.2.2005

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 31/21

PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO NUTARTIS

2004 m. rugsėjo 6 d.

Byloje T-213/02: SNF SA prieš Europos Bendrijų Komisiją (1)

(„Ieškinys dėl panaikinimo - Direktyva 2002/34/EB - Poliakrilamidų naudojimo kosmetikos gaminiuose apribojimai - Konkrečiai susijęs asmuo - Priimtinumas“)

(2005/C 31/42)

Proceso kalba: anglų

Byloje T-213/02 SNF SA, įsteigta Saint-Étienne (Prancūzija), atstovaujama advokačių K. Van Maldegem ir C. Mereu, prieš Europos Bendrijų Komisiją, atstovaujamą X. Lewis, nurodžiusio adresą dokumentams įteikti Liuksemburge, dėl 2002 m. balandžio 15 d. Dvidešimt šeštosios Komisijos direktyvos 2002/34/EB, derinančios su technikos pažanga Tarybos direktyvos 76/768/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su kosmetikos gaminiais, suderinimo II, III ir VII priedus (OL L 102, p. 19) panaikinimo iš dalies ta apimtimi, kuria ji riboja poliakrilamidų naudojimą kosmetikos gaminiuose, Pirmosios instancijos teismas (penktoji kolegija), susidedantis iš pirmininkės P. Lindh, teisėjų R. García-Valdecasas ir J. D. Cooke; sekretorius: H. Jung, 2004 m. rugsėjo 6 d. priėmė nutartį, kurios rezoliucinėje dalyje nurodyta:

1)	Ieškinys atmestas kaip nepriimtinas.

2)	Ieškovas padengia savo ir atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

(1) OL C 233, 2002 9 28.

5.2.2005

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 31/21

PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO NUTARTIS

2004 m. lapkričio 9 d.

Byloje T-252/03: Fédération nationale de l'industrie et des commerces en gros des viandes (FNICGV) prieš Europos Bendrijų Komisiją (1)

(Konkurencija - Sprendimas konstatuojantis EB sutarties 81 straipsnio pažeidimą - Jautienos rinka - Ieškinys dėl panaikinimo - Neribota jurisdikcija - Terminas ieškiniui pareikšti - Pavėluotas ieškinio padavimas - Nepriimtinumas)

(2005/C 31/43)

Proceso kalba: prancūzų

Byloje T-252/03 Fédération nationale l'industrie et des commerces en gros des viandes (FNICGV), įsteigta Paryžiuje (Prancūzija), atstovaujama advokatų P. Abegg ir E. Prigent, nurodžiusių adresą dokumentams įteikti Liuksemburge, palaikoma Prancūzijos Respublikos, atstovaujamos R. Abraham, G. de Bergues ir F. Million, nurodžiusių adresą dokumentams įteikti Liuksemburge, prieš Europos Bendrijų Komisiją, atstovaujamą P. Oliver ir F. Lelièvre, nurodžiusių adresą dokumentams įteikti Liuksemburge, dėl pagrindinio prašymo panaikinti 2003 m. balandžio 2 d. Komisijos sprendimo Nr. 2003/600/EB dėl EB sutarties 81 straipsnio taikymo (byla COMP/C.38.279/F3 – Prancūziška jautiena) (OL L 209, p. 12) 3 straipsnyje ieškovui skirtą baudą ir subsidiaraus prašymo sumažinti šios baudos dydį, Pirmosios instancijos teismas (penktoji kolegija), susidedantis iš pirmininkės P. Lindh, teisėjų R. García-Valdecasas ir J. D. Cooke; sekretorius: H. Jung, 2004 m. lapkričio 9 d. priėmė nutartį, kurios rezoliucinėje dalyje nurodyta:

1)	Atmesti ieškinį kaip nepriimtiną.

2)	Ieškovas ir Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas pagrindinėje byloje.

3)	Ieškovas padengia savo paties ir Komisijos išlaidas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procedūra.

4)	Prancūzijos Respublika pati padengia savo išlaidas.

(1) OL C 213, 2003 9 6.

5.2.2005

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 31/22

PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO PIRMININKO NUTARTIS

2004 m. lapkričio 10 d.

Byloje T-316/04: Wam SpA prieš Europos Bendrijų Komisiją

(Valstybės pagalba - Paskolos sumažintomis palūkanomis, teikiamos įmonėms, norinčioms įsisteigti tam tikrose trečiosiose šalyse - Pareiga išieškoti - Laikinosios apsaugos priemonės - Vykdymo sustabdymas - Skuba - Nebuvimas)

(2005/C 31/44)

Proceso kalba: italų

Byloje T-316/04: Wam SpA, įsteigta Cavezzo di Modena (Italija), atstovaujama advokato E. Giliani, prieš Europos Bendrijų Komisiją, atstovaujamą V. Di Bucci ir E. Righini, nurodžiusių adresą dokumentams įteikti Liuksemburge, dėl prašymo sustabdyti 2004 m. gegužės 19 d. Komisijos sprendimą [C (2004) 1812 galutinis] dėl valstybės pagalbos C 4/2003 (ex NN 102/2002), Pirmosios instancijos teismo pirmininkas 2004 m. lapkričio 10 d. priėmė nutartį, kurios rezoliucinėje dalyje nurodyta:

1)	Atmesti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

2)	Atidėti bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą.

5.2.2005

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 31/22

Hensotherm AB 2004 m. rugsėjo 8 d. pareikštas ieškinys Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT)

(Byla T-366/04)

(2005/C 31/45)

Proceso kalba: švedų

2004 m. rugsėjo 8 d. Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teisme buvo pareikštas Hensotherm AB, Treleborgas (Švedija) ieškinys Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui). Ieškovui atstovauja Stefan Hallbäck.

Rudolf Hensel GmbH, Börnsen (Vokietija) buvo kita proceso Apeliacinėje taryboje šalis.

Ieškovas Pirmosios instancijos teismo prašo:

—	grąžinti bylą Vidaus rinkos derinimo tarnybos Apeliacinei tarybai, kad ji iš esmės išnagrinėtų ieškovo pateiktą skundą dėl 2003 m. rugsėjo 11 d. Panaikinimo skyriaus sprendimo, remiantis esminio procedūrinio reikalavimo pažeidimu;

—	nepatenkinus pirmo reikalavimo, išnagrinėti pateiktą skundą dėl 2003 m. rugsėjo 11 d. Panaikinimo skyriaus sprendimo ir 2004 m. liepos 12 d. Apeliacinės tarybos sprendimo bei atmesti Rudolf Hensel GmbH pateiktą prašymą dėl Bendrijos prekių ženklo Nr. 357 863 paskelbimo negaliojančiu;

—	priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Teisiniai pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Prašomas paskelbti negaliojančiu įregistruotas Bendrijos prekių ženklas:	Figūrinis prekių ženklas „HENSOTHERM“, skirtas 2 ir 17 klasių (dažai, izoliacinės ir sandarinimo medžiagos) prekėms -Bendrijos prekių ženklas Nr. 357 863
Bendrijos prekių ženklo savininkas:	Ieškovas
Prašymą dėl paskelbimo negaliojančiu pateikęs asmuo:	Rudolf Hensel GmbH, Börnsen (Vokietija)
Prašymą dėl paskelbimo negaliojančiu pateikusio asmens prekių ženklas:	Nacionalinis žodinis prekių ženklas „HENSOTHERM“
Panaikinimo skyriaus sprendimas:	Paskelbti negaliojančiu Bendrijos prekių ženklą „HENSOTHERM“, remiantis tikimybe supainioti jį su ankstesniu nacionaliniu prekės ženklu „HENSOTHERM“ (Nr. 213 672)
Apeliacinės tarybos sprendimas:	Atmesti skundą
Ieškinio teisiniai pagrindai:	Reglamento (EB) Nr. 40/94 52 straipsnio 1 dalies ir 78 straipsnio pažeidimas

5.2.2005

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 31/23

Anna Kontouli 2004 m. spalio 18 d. pareikštas ieškinys Europos Sąjungos Tarybai

(Byla T-416/04)

(2005/C 31/46)

Proceso kalba: anglų

2004 m. spalio 18 d. Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teisme buvo pareikštas Anna Kontouli, gyvenančios Londone (Jungtinė Karalystė), atstovaujamos advokato V. Arkitidis, nurodžiusio adresą dokumentams įteikti Liuksemburge, ieškinys Europos Sąjungos Tarybai.

Ieškovė Pirmosios instancijos teismo prašo:

—	panaikinti 2004 m. liepos 16 d. Tarybos sprendimą atmesti ieškovės skundą, pateiktą pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį dėl tinkamo jos pensijos korekcinio koeficiento nustatymo;

—

priteisti iš Tarybos sumokėti ieškovei iki šiol išmokėtų pensijų sumos ir pensijų sumos, kuri būtų išmokėta, jeigu nuo pensijos ieškovei skyrimo dienos, 2003 m. gegužės 1 d., būtų taikytas Jungtinei Karalystei nustatytas ieškovės pensijos korekcinis koeficientas, skirtumą. Šis skirtumas turi būti išmokėtas su delspinigiais, lygiais dviem procentais padidintai Europos centrinio banko refinansavimo operacijoms nustatytai palūkanų normai;

—	priteisti iš Tarybos sumokėti ieškovei 100 000 eurų didelės nesutartinės ir neturtinės žalos, kurią ieškovė patyrė prieš pateikiant ieškinį vykusių administracinių procedūrų ir įvairių ieškovės susirašinėjimų bei pokalbių su Tarybos tarnybomis metu, kompensaciją;

—	priteisti iš Europos Sąjungos Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

Teisiniai pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškovė yra buvusi Tarybos pareigūnė, nuo 2003 m. gegužės 1 d. gaunanti invalidumo pensiją. Ieškovė išėjusi į pensiją pranešė Tarybai, kad jos nuolatinė gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje, ir Taryba remdamasi šiuo pranešimu pirmiausia ėmė taikyti ieškovės pensijai šiai valstybei nustatytą korekcinį koeficientą. Vis dėlto, kadangi ieškovė pateikė prieštaringą informaciją apie savo nuolatinę gyvenamąją vietą, Taryba sustabdė korekcinio koeficiento Jungtinei Karalystei taikymą ir pirmiausia taikė korekcinį koeficientą Belgijai, vėliau – Graikijai, kurioje buvo pirminė ieškovės kilmės vieta. Ieškovė pateikė skundą, kuris atmestas ginčijamu 2004 m. liepos 16 d. sprendimu.

Ieškovė grįsdama savo ieškinį tvirtina, kad nuo 2003 m. gegužės 1 d. ji nuolatos teisėtai gyvena Jungtinėje Karalystėje. Ji teigia, kad Taryba nustatydama kitą jos gyvenamąją vietą pažeidė Pareigūnų tarnybos nuostatų 82 straipsnio 1 punktą ir padarė akivaizdžią vertinimo klaidą. Ji taip pat nurodo, kad Taryba nepagrindė tinkamai savo sprendimo ir pažeidė bendrąjį teisinio tikrumo principą, neatsižvelgdama į teisėtus ieškovės lūkesčius. Toliau ji teigia, kad Taryba pažeidė gero administravimo principą ir neįvykdė savo pareigos tinkamai pasirūpinti ieškove. Galiausiai, ieškovė tvirtina, kad bendrai atsakovės elgesys su ja ir faktas, kad jos duktė turėjo nutraukti savo daktaro studijas Graikijoje ir persikelti į Jungtinę Karalystę dirbti, kad galėtų finansiškai paremti ieškovę, jai suteikė daug skausmo. Ieškovė prašo Teisingumo Teismą priteisti jai šios neturtinės žalos kompensaciją.

5.2.2005

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 31/24

Trubowest Handel GmbH ir Viktor Makarov 2004 m. spalio 25 d. pareikštas ieškinys Europos Sąjungos Tarybai ir Europos Bendrijų Komisijai

(Byla T-429/04)

(2005/C 31/47)

Proceso kalba: anglų

2004 m. spalio 25 d. Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teisme buvo pareikštas Trubowest Handel GmbH, įsteigtos Kelne (Vokietija), ir Viktor Makarov, gyvenančio Kelne (Vokietija), atstovaujamų advokatų Dr. K. Adamantopoulos ir E. Petritsi, nurodžiusių adresą dokumentams įteikti Liuksemburge, ieškinys Europos Sąjungos Tarybai ir Europos Bendrijų Komisijai.

Ieškovas Pirmosios instancijos teismo prašo:

—	nurodyti Europos Bendrijai pagal EB sutarties 288 straipsnio antrą pastraipą atlyginti žalą, patirtą dėl antidempingo priemonių, numatytų antidempingo reglamente, sumokant

—	Trubowest 118 058,46 EUR kompensaciją už žalą su 8 proc. metinių palūkanų nuo šios sumos;

—	Viktor Makarov 397 916,91 EUR (277 939,37+63 448,54+56 529,00 EUR) kompensaciją už žalą su 8 proc. metinių palūkanų nuo šios sumos;

—

Trubowest 128 000,00 EUR už pelno praradimą 2000–2004 m. laikotarpiu su 8 proc. metinių palūkanų; nepatenkinus šio reikalavimo – Trubowest priklausančią sumą kaip kompensaciją už patirtą žalą dėl pelno praradimo 2000–2004 m. laikotarpiu, kuri turi būti nustatyta šalių susitarimu proceso metu pagal Pirmosios instancijos teismo preliminarią nutartį.

—	V. Makarov 150 000 EUR kompensaciją už patirtą moralinę žalą su 8 proc. metinių palūkanų nuo šios sumos;

—	priteisti iš Tarybos ir Komisijos šioje byloje ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teisiniai pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Pirmas ieškovas yra besiūlių vamzdžių ir vamzdelių importuotojas į Europos Bendriją, o antras ieškovas yra pirmojo generalinis direktorius. Savo ieškiniu jie siekia kompensacijos už žalą, patirtą priėmus Reglamentą Nr. 2320/97 (1), nustatantį galutinį antidempingo muitą besiūlių vamzdžių ir vamzdelių iš geležies arba nelegiruotojo plieno importui, kurio kilmės šalys yra Vengrija, Lenkija, Rusija, Čekijos Respublika, Rumunija ir Slovakijos Respublika.

Ieškovai teigia, kad pagal EB sutarties 81 straipsnio taikymo procedūras keletui Bendrijos besiūlių vamzdžių ir vamzdelių gamintojų buvo paskirtos baudos (2). Ieškovų teigimu labai tikėtina, o gal būt taip ir yra, kad antikonkurencinis besiūlių vamzdžių ir vamzdelių gamintojų elgesys padarė įtaką žalos ir priežastinio ryšio analizei antidempingo procedūroje, dėl kurio iš dalies sutapo produkto apibrėžimas, susijusios įmonės ir konkurencijos ir antidempingo procedūrų tyrimo laikotarpiai. Vis dėlto ieškovai tvirtina, kad Komisija, nustatydama tariamo importo dempingo kaina padarytą žalą, visai neįvertino šio antikonkurencinio elgesio, nors to reikalauja Reglamentas 384/1996 (3).

Remdamiesi tuo, kas išdėstyta, ieškovai teigia, kad buvo pažeistas Reglamentas 384/1996 taip pat gero ir teisingo administravimo, deramo rūpesčio ir kruopštumo pareiga. Toliau jie teigia, kad vėliau Taryba ir Komisija pripažino, kad antikonkurencinis elgesys padarė įtaką antidempingo tyrimui ir Reglamentu 1322/2004 (4) nusprendė, kad Reglamente 2320/1997 numatytos priemonės yra netaikytinos.

Ieškovai remiasi tuo, kad jei Taryba ir Komisija nebūtų pažeidusios minėtų taisyklių ir pareigų, nebūtų priimtas Reglamentas 2320/1997 ir ieškovai nebūtų patyrę žalos, kurią jie patyrė dėl šio reglamento. Todėl ieškovai siekia kompensacijos už žalą, kurios forma pirmo ieškovo atveju yra pagal Reglamentą 2320/1997 sumokėtų muitų grąžinimas ir kompensacija už pelno praradimą. Antras ieškovas reikalauja kompensuoti pagal Reglamentą 2320/1997 jo sumokėtas sumas, pajamas, kurias jis prarado dėl jam nesumokėtos direktoriaus algos, patirtas teismo išlaidas taip pat moralinę žalą.

(1) 1997 m. lapkričio 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2320/97, OL L 322, 1997 11 25, p.1.

(2) 1999 m. gruodžio 8 d. Komisijos sprendimas 2003/382/EB, susijęs su EB sutarties 81 straipsnio taikymo procedūra (Byla IV/E-1/35.860-B-Besiūliai plieno vamzdžiai) (paskelbtas numeriu C(1999) 4154), OL L 140, 2003 6 6, p. 1.

(3) 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Bendrijos narėmis nesančių valstybių, OL L 56, 1996 3 6, p. 1.

(4) 2004 m. birželio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1322/2004 iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 2320/97 dėl importuojamų tam tikrų besiūlių vamzdžių iš geležies arba nelegiruoto plieno, kurių kilmės šalys, inter alia, yra Rusija ir Rumunija, apmokestinimo galutiniu antidempingo muitu, OL L 246, 2004 7 20, p. 10.

5.2.2005

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 31/25

Nomura Principal Investment plc ir Nomura International plc 2004 m. spalio 25 d. pareikštas ieškinys Europos Bendrijų Komisijai

(Byla T-430/04)

(2005/C 31/48)

Proceso kalba: anglų

2004 m. spalio 25 d. Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teisme buvo pareikštas „Nomura Principal Investment plc“ ir „Nomura International plc“, įsteigtų Londone (Jungtinė Karalystė), atstovaujamų advokatų C.-D. Ehlermann, F. Louis, A. Vallery, G. A. Gutermuth ir C. Duvernoy, ieškinys Europos Bendrijų Komisijai.

Ieškovės Pirmosios instancijos teismo prašo:

—	panaikinti 2004 m. liepos 14 d. Europos Bendrijų Komisijos sprendimą byloje Nr. CZ 46/2003-Čekijos Respublika („Investiční a poštovší banka, a.s“);

—	priteisti iš Europos Bendrijų Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Teisiniai pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Komisija ginčijamą sprendimą priėmė vykdydama Sutarties dėl stojimo į Europos Sąjungą IV priedo 3 skyriuje numatytos naujose valstybėse narėse iki įstojimo buvusių valstybės pagalbos priemonių, apie kurias šių valstybių institucijos pranešė Komisijai iki 2004 m. gegužės 1 d., patikrinimo procedūrą. Ginčijamame sprendime nurodoma, kad Čekijos Respublikoje iki įstojimo buvusios valstybės pagalbos priemonės, skirtos Čekijos bankui „Čekoslovenská obchodní banka, a.s.“ (toliau – ČSOB), nėra „taikomos po įstojimo“ Stojimo sutarties IV priedo 3 skyriaus prasme, todėl nepatenka į Komisijos vykdomo patikrinimo, ar priemonės atitinka valstybės pagalbą reglamentuojančias ES teisės normas, sritį.

Ieškovės tvirtina, kad šis sprendimas panaikintinas, nes nagrinėjamos Čekijos valstybės pagalbos priemonės yra taikytinos po įstojimo. Ieškovų nuomone, ginčijamas sprendimas pažeidžia Stojimo sutarties IV priedo 3 skyriaus nuostatas, EB sutarties 253 ir 88 straipsnius bei Reglamento 659/1999 (1) nuostatas, nes jame taikomas neteisingas po įstojimo „toliau taikytinų priemonių“ sąvoka.

Ieškovės taip pat nurodo, kad Komisija, priimdama ginčijamą sprendimą, pažeidė Stojimo sutarties IV priedo 3 skyriaus nuostatas ir EB sutarties 88 straipsnį bei piktnaudžiavo savo įgaliojimais kitaip apibrėždama „toliau taikytinas priemones“, kad nereikėtų tikrinti stojančios valstybės taikytos priemonės, kuri būtų patekusi į Komisijos anksčiau apibrėžtos šios teisinės sąvokos sritį.

Be to, ieškovės tvirtina, kad Komisija, pažeisdama Stojimo sutarties IV priedo 3 skyriaus nuostatas ir EB sutarties 88 straipsnį, nes nepradėjo oficialios tyrimo procedūros, nors vis dar liko atvirų ir neišspręstų fakto klausimų ir daug abejonių dėl priemonių, apie kurias buvo pranešta, teisėtumo, padarė teisės klaidą. Ji taip pat padarė teisės klaidą neteisingai pritaikiusi savo apibrėžtą sąvoką, kad nustatytų, ar iki įstojimo Čekijos Respublikos taikytos pagalbos priemonės, skirtos Čekijos nacionalinio banko ČSOB išduotoms bylinėjimosi rizikų ir kitų reikalavimų garantijoms, taikytinos ir po įstojimo. Galiausiai, neteisingai ištirdama aplinkybes, susijusias su pagalbos priemonėmis, kurias Čekijos Respublika skyrė ČSOB, Komisija padarė teisės ir fakto klaidą.

(1) 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 659/1999, nustatantis išsamias EB sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles, OL L 83, 1999 3 27, p.1

5.2.2005

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 31/26

„France Télécom“2004 m. lapkričio 5 d. pareikštas ieškinys Europos Bendrijų Komisijai

(Byla T-444/04)

(2005/C 31/49)

Proceso kalba: prancūzų

2004 m. lapkričio 5 d. Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teisme buvo pareikštas bendrovės „France Télécom“, įsteigtos Paryžiuje (Prancūzija), atstovaujamos advokatų Antoine Gosset-Grainville ir Stéphane Hautbourg, ieškinys Europos Bendrijų Komisijai.

Ieškovas Pirmosios instancijos teismo prašo:

—	panaikinti 2004 m. rugpjūčio 2 d. Komisijos sprendimą C(2004) 3060 dėl Prancūzijos suteiktos valstybės pagalbos „France Télécom“;

—	priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Teisiniai pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šioje byloje ieškovo nurodomi teisiniai pagrindai ir pagrindiniai argumentai yra tokie patys kaip ir ieškovo pagrindai bei argumentai byloje T-425/04.

5.2.2005

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 31/26

Energy Technologies ET S.A. 2004 m. lapkričio 10 d. pareikštas ieškinys Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

(Byla T-445/04)

(2005/C 31/50)

Kalba, kuria surašyta paraiška: anglų

2004 m. lapkričio 10 d. Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teisme buvo pareikštas Energy Technologies ET S.A., įsteigtos Friburge (Šveicarija), atstovaujamos advokato A. Boman, ieškinys Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklui ir pramoniniam dizainui) (VRDT).

Aparellaje Electrico S.L., įsteigta „Hospitalet de Llobregat“ (Ispanija), taip pat buvo proceso Apeliacinėje taryboje šalis.

Ieškovas Pirmosios instancijos teismo prašo:

—	panaikinti ginčijamą Ketvirtosios apeliacinės tarybos 2004 m. liepos 7 d. sprendimą (byla Nr. R 0366/2002-4);

—	priteisti iš VRDT ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teisiniai pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Paraišką dėl Bendrijos prekių ženklo pateikęs asmuo:	Energy Technologies ET S.A.
Prašomas įregistruoti Bendrijos prekių ženklas:	Žodinis prekių ženklas „UNEX“ 7 ir 11 klasių prekėms (į mechanizmą įmontuoti šildytuvai; šildytuvai ir jų detalės bei priedai) – paraiška Nr. 974881
Ženklo arba žymens, kuriuo remiamasi protesto procese, savininkas:	Aparellaje Electrico S.L.
Ženklas ar žymuo, kuriuo remiamasi protesto procese:	Ispaniškas žodinis prekių ženklas „UNEX“ Ispanijos senos klasifikacijos 6, 17 ir 61 klasių prekėms (vamzdžiai, sraigtai, kabelių ir vamzdžių tiesimas ir klojimas elektroninėse ir elektros inžinerijos sistemose;...)
Protestų skyriaus sprendimas:	Atmesti paraišką dėl Bendrijos prekių ženklo
Apeliacinės tarybos sprendimas:	Atmesti apeliacinį skundą
Teisiniai pagrindai:	Reglamento 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas

5.2.2005

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 31/27

„Bouygues SA“ ir „Bouygues Télécom“2004 m. lapkričio 9 d. pareikštas ieškinys Europos Bendrijų Komisijai

(Byla T-450/04)

(2005/C 31/51)

Proceso kalba: prancūzų

2004 m. lapkričio 9 d. Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teisme buvo pareikštas „Bouygues SA“ ir „Bouygues Télécom“, įsteigtų Paryžiuje ir Boulogne Billancourt (Prancūzija), atstovaujamų advokatų Louis Vogel, Joseph Vogel, François Sureau, Didier Théophile, Bernard Amory ir Alexandre Verheyden, ieškinys prieš Europos Bendrijų Komisiją.

Ieškovai Pirmosios instancijos teismo prašo:

—	panaikinti 2004 m. rugpjūčio 2 d. Europos Bendrijų Komisijos sprendimo C(2004)3060 1 straipsnį;

—	panaikinti minėto sprendimo 2 straipsnį;

—	priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Teisiniai pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šis ieškinys buvo pareikštas dėl 2004 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo Nr. C(2004)3060, kuriuo Europos Komisija konstatavo, kad paskola, Prancūzijos kaip akcininkės 2002 m. gruodžio mėn. suteikta „Groupe France Télécom“ 9 milijardų eurų kredito linijos forma, atsižvelgiant į nuo 2002 m. liepos mėn. išsakomus pareiškimus, buvo su bendra rinka nesuderinama valstybės pagalba. Be to, Komisija nusprendė, kad ši pagalba neturi būti grąžinama.

Dėl pagalbos konstatavimo ieškovai nagrinėjamam sprendimui priekaištauja, kad įsipareigojimai, išplaukę iš Prancūzijos vyriausybės pareiškimų, kuriuose nuo 2002 m. liepos iki spalio mėn. buvo viešai pritariama paskolai „France Télécom“, nors ši sunkiai įsiskolinusi įmonė patyrė didelių nuostolių, sprendime nebuvo kvalifikuoti kaip valstybės pagalba.

Grįsdami savo pareiškimus, ieškovai teigia, kad:

—

Komisija, atsisakydama 2002 m. liepos, rugsėjo ir spalio mėnesių Prancūzijos vyriausybės pareiškimus, tiek kiekvieną atskirai, tiek visus kartu, kvalifikuoti kaip valstybės pagalbą, klaidingai taikė EB sutarties 87 straipsnį. Šiuo atveju atsakovė turėjo konstatuoti, kad šie pareiškimai „France Télécom“ suteikė tokį pranašumą, kuris iškreipė tiek konkurenciją tiek valstybių narių tarpusavio prekybą;

—

ginčijamas sprendimas grindžiamas prieštaringais ir nepakankamais argumentais. Šiuo aspektu patikslinama, kad po to, kai buvo konstatuota, kad Prancūzijos vyriausybės pareiškimai turėjo visus valstybės pagalbos požymius, ji iš to nepadarė logiškos išvados, kad šie pranešimai kvalifikuotini kaip valstybės pagalba;

—

dėl atsisakymo liepti grąžinti pagalbą konstatuotinas Reglamento Nr. 659/1999, nustatančio išsamias EB sutarties 88 straipsnio taikymo taisykles, 14 straipsnio 1 dalies pažeidimas, o dėl nepakankamų argumentų – esminio procedūrinio reikalavimo pažeidimas. Šiuo aspektu ieškovai tvirtina, kad Komisija galėjo puikiausiai, nepažeisdama Prancūzijos teisių į gynybą, nustatyti pagalbos sumą ir kad tokiu atveju nagrinėjamos pagalbos grąžinimas nebūtų pažeidęs teisėtų lūkesčių apsaugos principo.

5.2.2005

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 31/27

„Association Française des Opérateurs de Réseaux et Services de Télécommunications“ — „AFORS Télécom“2004 m. lapkričio 12 d. pareikštas ieškinys Europos Bendrijų Komisijai

(Byla T-456/04)

(2005/C 31/52)

Proceso kalba: prancūzų

2004 m. lapkričio 12 d. Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teisme buvo pareikštas „Association Française des Opérateurs de Réseaux et Services de Télécommunications“ — „AFORS Télécom“, įsteigtos Paryžiuje (Prancūzija), atstovaujamos advokato Olivier Fréget, ieškinys Europos Bendrijų Komisijai.

Ieškovas Pirmosios instancijos teismo prašo:

—	panaikinti 2004 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo Nr. C(2004) 3060 dėl Prancūzijos „France Télécom“ suteiktos valstybės pagalbos 2 straipsnį;

—	priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Teisiniai pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Pagal planą, kurio tikslas buvo subalansuoti Prancūzijos telekomunikacijų bendrovės „France Télécom“ pajamas ir išlaidas, Prancūzija, tuometinė pagrindinė „France Télécom“ akcininkė, stiprindama dalyvavimą pagrindiniame kapitale suteikė bendrovei paskolą 9 milijardų eurų kredito linijos forma. Ginčijamu sprendimu Komisija konstatavo, kad ši paskola buvo valstybės pagalba. Vis dėlto šio sprendimo 2 straipsnyje ji nusprendė, kad šios paskolos nereikia grąžinti.

Ieškovas, jungiantis didelę kitų Prancūzijos telekomunikacijų operatorių, tiesioginių „France Télécom“ konkurentų, dalį, mano, kad jis turi teisę kreiptis dėl šio straipsnio panaikinimo. Grįsdamas savo ieškinį, ieškovas visų pirma tvirtina, kad manydama, kad ji negalėjo įvertinti dėl Prancūzijos valstybės netinkamų veiksmų ir pranešimų „France Télécom“ įgyto pranašumo, Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą. Be to, Komisija pažeidė proporcingumo principą, nes rinkai ir poveikiui konkurencijai būtų mažiau pakenkta, jei ir mažesnė nei tikroji paskolos vertė būtų buvusi grąžinta, nei visiškai nenumačius tokio grąžinimo. Pagal toliau ieškovo pateiktus argumentus bet kuriuo atveju Komisija neprivalėjo tiksliai įvertinti pagalbos sumos.

Ieškovas taip pat teigia, kad Komisija nesilaikė nusistovėjusios teismų praktikos, kuri leidžia nukrypti nuo pareigos grąžinti neteisėtą pagalbą tik išimtinėmis aplinkybėmis arba dėl absoliutaus negalimumo. Ieškovas taip pat teigia, kad Komisija klaidingai konstatavo, kad pagalbos grąžinimas pažeistų teises į gynybą bei teisėtų lūkesčių principą.

Ieškovas teigia, kad nepateikdama tretiesiems asmenims, įskaitant ir ieškovą, tam tikrų Prancūzijos pateiktų ekspertų išvadų, kurie priimant sprendimą suvaidino pagrindinį vaidmenį, Komisija pažeidė skaidrumo principą.

Taip pat ieškovas mano, kad nepaisydama savo pačios gairėse dėl pagalbos restruktūrizavimui nustatytų suvaržymų, Komisija pažeidė procedūrą. Be to, ieškovo nuomone, pripažinus pagalbą nesuderinama, tačiau nepareikalavus jos grąžinimo, buvo piktnaudžiauta įgaliojimais. Galiausiai, ieškovas teigia, jog buvo pažeista pareiga motyvuoti.

5.2.2005

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 31/28

CAMAR S.r.l. 2004 m. lapkričio 22 d. pareikštas ieškinys Europos Bendrijų Komisijai

(Byla T-457/04)

(2005/C 31/53)

Proceso kalba: italų

2004 m. lapkričio 22 d. Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teisme buvo pareikštas CAMAR S.r.l., atstovaujamos advokatų Wilma Viscardini, Simonetta Donà ir Mariano Paolin, ieškinys Europos Komisijai.

Ieškovas Pirmosios instancijos teismo prašo:

—	panaikinti Komisijos atsisakymą, pareikštą žemės ūkio generalinio direktoriaus 2004 m. rugsėjo 10 d. laišku (prot. D(2004) 29695 A/25707), gautą 2004 m. rugsėjo 20 d;

—	nurodyti vykdyti Pirmosios instancijos teismo 2000 m. birželio 8 d. sprendimo, priimto sujungtose bylose T-79/96, T-260/97 ir T-117/98, rezoliucinės dalies 1 punktą;

—

nurodyti Komisijai vykdyti šio sprendimo rezoliucinės dalies 1 punktą išmokant tos dokumentų, kuriuos Komisija turėjo išduoti pagal minėtą sprendimą ir kurių ji visgi neišdavė, vertės piniginį ekvivalentą, lygų 5.065.600 eurų arba kitai Pirmosios instancijos teismo nustatytai sumai, padidintai dėl perkainojimo bei palūkanų, kurių dydį nustatys Pirmosios instancijos teismas, skaičiuojant nuo 2000 m. birželio 8 d. iki šių sumų sumokėjimo;

—	nurodyti Komisijai atlyginti Pirmosios instancijos teismo nešališkai nustatytą moralinę žalą, kurią patyrė ieškovo akcininkai dėl 2000 m. birželio 8 d. sprendimo nevykdymo;

—	priteisti iš Komisijos su šiuo ieškiniu susijusias bylinėjimosi išlaidas ir honorarus.

Teisiniai pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdamas savo teisinius pagrindus ieškovas tvirtina, kad Komisijos, kuri ne tik nepriėmė jokios konkrečios priemonės, bet ir nepasiūlė CAMAR jokių adekvačių priemonių, kad būtų vykdomas byloje T-79/96 priimtas sprendimas, neveikimas (kuris tęsiasi nuo 2000 m. birželio 8 d.) ir jos aiškus 2004 m. rugsėjo 10 d. laišku pateiktas atsisakymas vykdyti minėtą sprendimą šiurkščiai pažeidžia EB sutarties 233 straipsnį.

Kadangi nebeįmanoma išduoti dokumentų, kuriuos Komisija turėjo pateikti ieškovui vykdama šį sprendimą, atsižvelgiant į tai, kad bananų iš trečiųjų šalių importas nebevyks pagal tarifines kvotas, o bus visiškai liberalizuotas, CAMAR prašo piniginės kompensacijos, kuri pagal nusistovėjusią teismų praktiką yra leistina, kai nebeįmanoma vykdyti sprendimo kita specifine forma.

Be to, ieškovas prašo teisingai atlyginti moralinę žalą, kurią jis patyrė dėl to, kad nebuvo vykdomas 2000 m. birželio 8 d. sprendimas. Galiausiai, remiantis nusistovėjusia teismų praktika, ši aplinkybė pati savaime yra pagrindas atlyginti nuostolius, kadangi ji pažeidžia teisėtų lūkesčių principą. Šioje byloje teisėtų lūkesčių principą dar labiau pažeidžia tai, kad Komisija savo 2003 m. gegužės 20 d. laišku CAMAR leido tikėtis, jog vykdys sprendimą, tačiau dabar šis laiškas yra atšauktas.

5.2.2005

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 31/29

Vokietijos Federacinės Respublikos 2004 m. gruodžio 21 d. pareikštas ieškinys Europos Bendrijų Komisijai

(Byla T-490/04)

(2005/C 31/54)

Proceso kalba: vokiečių

2004 m. gruodžio 21 d. Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teisme buvo pareikštas Vokietijos Federacinės Respublikos, atstovaujamos W.-D. Plessing ir advokato T. Lübbig, ieškinys Europos Bendrijų Komisijai.

Ieškovas Pirmosios instancijos teismo prašo:

—

panaikinti 2004 m. spalio 20 d. Komisijos sprendimą (K(2004)4001/3) dėl Vokietijos teisės normų pašto surinkimo paslaugų srityje, konkrečiai, dėl pašto paslaugų teikėjų ir subjektų, surenkančių įvairių klientų paštą, galimybės naudotis viešuoju pašto tinklu ir su tuo susijusių specialių tarifų (BdKEP — apribojimai pašto surinkimo srityje);

—	priteisti iš Europos Bendrijų Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Teisiniai pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ginčijamame sprendime teigiama, kad Vokietijos pašto įstatymo 51 straipsnio 1 dalies antro sakinio 5 punktas, pagal kurį įmonei „Deutsche Post AG“ jos veiklai korespondencijos paskirstymo srityje pereinamuoju laikotarpiu suteikiamos išimtinės teisės (taip vadinama išimtinė licencija), pažeidžia EB sutarties 86 straipsnio 1 dalį kartu su EB sutarties 82 straipsniu ta apimtimi, kuria ši nuostata paštą surenkantiems - nesvarbu, vieno ar įvairių klientų, verslo subjektams neleidžia gauti nuolaidų, kurių dydis priklauso nuo „Deutsche Post AG“ pašto išsiuntimo centruose pateiktų pašto siuntų kiekio.

Vokietijos Federacinė Respublika pagal EB sutarties 230 straipsnio 2 dalį pateiktame ieškinyje tvirtina, kad ginčijamas sprendimas pažeidžia ne tik EB sutarties 82 straipsnį, bet ir Pašto paslaugų direktyvą 97/67/EB (1), nes:

—	Komisija nepagrįstai rėmėsi tuo, kad Vokietijos įstatymo nuostata pašto siuntas surenkančių subjektų sąskaita išplečia universaliųjų pašto paslaugų teikėjos Deutsche Post AG dominuojančią padėtį jai rezervuotame sektoriuje į pašto siuntų surinkimo rinką;

—	nevienodas asmenų, kurie pašto siuntas pateikia patys, ir pašto paslaugų teikėjų, kuriems tai yra verslas, traktavimas nėra diskriminacija EB sutarties 82 straipsnio arba Pašto paslaugų direktyvos 12 straipsnio 5 įtraukos prasme; ir

—	ginčijamas sprendimas yra pirmalaikis kišimasis į „Deutsche Post AG“ išimtinės licencijos sritį, leistiną rezervuoti pagal Pašto paslaugų direktyvos 7 straipsnio 1 dalį.

Be to, Vokietijos Federacinė Respublika tvirtina, kad ginčijamas sprendimas nėra pakankamai motyvuotas pagal EB sutarties 253 straipsnį.

(1) 1997 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/67/EB dėl Bendrijos pašto paslaugų vidaus rinkos plėtros bendrų taisyklių ir paslaugų kokybės gerinimo (OL L 15, p. 14).

5.2.2005

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 31/29

„Deutsche Post AG“ (Vokietija) 2004 m. gruodžio 22 d. pareikštas ieškinys Europos Bendrijų Komisijai

(Byla T-493/04)

(2005/C 31/55)

Proceso kalba: vokiečių

2004 m. gruodžio 22 d. Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teisme buvo pareikštas „Deutsche Post AG“, įsteigtos Bonoje (Vokietija), atstovaujamos advokato J. Sedemund, ieškinys Europos Bendrijų Komisijai.

Ieškovas Pirmosios instancijos teismo prašo:

panaikinti Komisijos 2004 m. spalio 20 d. sprendimą (K(2004)4001/3) dėl Vokietijos teisės normų pašto surinkimo paslaugų srityje, konkrečiai, dėl pašto paslaugų teikėjų ir subjektų, surenkančių įvairių klientų paštą, galimybės naudotis viešuoju pašto tinklu ir su tuo susijusių specialių tarifų (BdKEP – apribojimai pašto surinkimo srityje);

2)	priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Teisiniai pagrindai ir pagrindiniai argumentai

„Deutsche Post AG“ teisiniai pagrindai ir pagrindiniai argumentai pagal EB sutarties 230 straipsnio 4 dalį pareikštame ieškinyje EB sutarties 82 straipsnio ir Pašto paslaugų direktyvos 97/67/EB (1) atžvilgiu atitinka pateiktus byloje T-490/04.

(1) 1997 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/67/EB dėl Bendrijos pašto paslaugų vidaus rinkos plėtros bendrųjų taisyklių ir paslaugų kokybės gerinimo (OL L 15, p. 14).

		ISSN 1725-521X
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 31

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir prane_imai	48 tomas 2005m. vasario 5d.

Prane_imo Nr.	Turinys	Puslapis
	I Informacija
	Teisingumo Teismas
	TEISINGUMO TEISMAS
2005/C 031/1	Kolegijų pirmininkų rinkimai	1

2005/C 031/2	Ketvirtosios, penktosios ir šeštosios kolegijų sudėčių nuo 2004 m. spalio 12 d. nustatymui skirti sąrašai	1

2005/C 031/3	Naujo Teisingumo Teismo teisėjo priesaika	2

2005/C 031/4	Naujo teisėjo paskyrimas į kolegijas	2

2005/C 031/5	Didžiosios, trečiosios ir šeštosios kolegijų sudarymui nuo 2004 m. spalio 19 d. skirti sąrašai	2

2005/C 031/6	2004 m. spalio 12 d. Teisingumo Teismo sprendimas (antroji kolegija), Byloje C-87/00 (dėl Guidici de pace di Genova prašymo priimti prejudicinį sprendimą): Roberto Nicoli prieš Eridiana SpA (Cukrus — Kainų režimas — Regioninė diferenciacija — Deficitą turintys regionai — Italijos klasifikacija — 1998–1999 prekybos metai — Reglamentai (EEB) Nr. 1785/81 ir (EB) Nr. 1361/98 — Reglamento Nr. 1361/98 galiojimas)	3

2005/C 031/7	2004 m. gruodžio 9 d. Teisingumo Teismo sprendimas (šeštoji kolegija), Byloje C-219/03: Europos Bendrijų Komisija prieš Ispanijos Karalystę (Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas — Pridėtinės vertės apmokestinimas)	3

2005/C 031/8	2004 m. gruodžio 9 d. Teisingumo Teismo sprendimas (šeštoji kolegija), Byloje C-56/04: Europos Bendrijų Komisija prieš Suomijos Respubliką (Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas — Direktyva 2001/29/EB — Autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimas — Neperkėlimas į nacionalinę teisę per nustatytą terminą)	3

2005/C 031/9	2004 m. gruodžio 9 d. Teisingumo Teismo sprendimas (šeštoji kolegija), Byloje C-333/04: Europos Bendrijų Komisija prieš Liuksemburgo Didžiąją Hercogystę (Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas — Direktyva 1999/92/EB — Darbuotojų apsauga — Darbas potencialiai sprogioje aplinkoje — Neperkėlimas į nacionalinę teisę)	4

2005/C 031/0	Byla C-465/04 Corte Suprema di Cassazione 2004 m. birželio 11 d. nutartimi pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Honyvem Informazioni Commerciali srl prieš Mariella De Zotti	4

2005/C 031/1	Byla C-470/04 Gerechtshof Arnhem (Nyderlandai) 2004 m. spalio 27 d. sprendimu pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje N. prieš Inspecteur van de Belastingdienst Oost/kantoor Almelo	5

2005/C 031/2	Byla C-477/04 Europos Bendrijų Komisijos 2004 m. lapkričio 16 d. pareikštas ieškinys Italijos Respublikai	5

2005/C 031/3	Byla C-478/04 Europos Bendrijų Komisijos 2004 m. lapkričio 16 d. pareikštas ieškinys Italijos Respublikai	6

2005/C 031/4	Byla C-479/04 Østre Landsret 2004 m. lapkričio 16 d. nutartimi pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Laserdisken ApS prieš Kulturministeriet	6

2005/C 031/5	Byla C-480/04 Tribunale di Viterbo 2004 m. lapkričio 2 d. nutartimi pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą jo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje prieš D'Antonio Antonello	7

2005/C 031/6	Byla C-484/04 Europos Bendrijų Komisijos 2004 m. lapkričio 23 d. pareikštas ieškinys Jungtinei Karalystei	7

2005/C 031/7	Byla C-485/04 Europos Bendrijų Komisijos 2004 m. lapkričio 25 d. pareikštas ieškinys Italijos Respublikai	8

2005/C 031/8	Byla C-486/04 Europos Bendrijų Komisijos 2004 m. lapkričio 25 d. pareikštas ieškinys Italijos Respublikai	9

2005/C 031/9	Byla C-487/04 Europos Bendrijų Komisijos 2004 m. lapkričio 25 d. pareikštas ieškinys Italijos Respublikai	9

2005/C 031/0	Byla C-488/04 Cour de cassation (Prancūzija) prekybos, finansų ir ekonominių bylų kolegijos 2004 m. lapkričio 16 d. sprendimu pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Galeries de Lisieux SA prieš Organic Recouvrement	10

2005/C 031/1	Byla C-492/04 Finanzgericht Baden-Württemberg (Vokietija) 2004 m. spalio 14 d. nutartimi pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą mokestiniame ginče Lasertec Gesellschaft für Stanzformen mbH (anksčiau – Riess Laser Bandstahlschnitte GmbH) prieš Finanzamt Emmendingen	11

2005/C 031/2	Byla C-493/04 Gerechtshof 's-Hertogenbosch 2004 m. birželio 9 d. sprendimu pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje L. H. Piatkowski prieš Belastingsdienst Grote ondernemingen Eindhoven	11

2005/C 031/3	Byla C-495/04 Hoge Raad der Nederlanden 2004 m. lapkričio 26 d. sprendimu pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje A. C. Smits-Koolhoven prieš Staatssecretaris van Financieën	12

2005/C 031/4	Byla C-496/04 College van Beroep voor het Bedrijfsleven te 's-Gravenhage 2004 m. lapkričio 26 d. sprendimu pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje J. Slob prieš Productschap Zuivel	12

2005/C 031/5	Byla C-497/04 Europos Bendrijų Komisijos 2004 m. gruodžio 1 d. pareikštas ieškinys Graikijos Respublikai	12

2005/C 031/6	Byla C-498/04 Europos Bendrijų Komisijos 2004 m. gruodžio 1 d. pareikštas ieškinys Graikijos Respublikai	13

2005/C 031/7	Byla C-499/04 Landesarbeitsgericht Düsseldorf (Vokietija) 2004 m. spalio 8 d. nutartimi pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Hans Werhof prieš Freeway Traffic Systems GmbH & Co. KG	13

2005/C 031/8	Byla C-502/04 Bundesverwaltungsgericht (Vokietija) 2004 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą administracinėje byloje Ergün Torun prieš Augsburgo miestą, kitos byloje dalyvaujančios šalys: 1. Vertreter des Bundesinteresses beim Bundesverwaltungsgericht, 2. Landesanwaltschaft Bayern	14

2005/C 031/9	Byla C-505/04 Europos Bendrijų Komisijos 2004 m. gruodžio 8 d. pareikštas ieškinys Jungtinei Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystei	14

2005/C 031/0	Byla C-506/04 Administracinio teismo (Liuksemburgo Didžioji Kunigaikštystė) 2004 m. gruodžio 7 d. sprendimu pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Graham J. Wilson prieš Conseil de l'Ordre des Avocats du Barreau de Luxembourg	15

2005/C 031/1	Byla C-509/04 Hoge Rad der Nederlanden 2004 m. gruodžio 10 d. sprendimu pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Magpar VI B. V. prieš Staatssecretaris van Financiën	15

2005/C 031/2	Byla C-510/04 Europos Bendrijų Komisijos 2004 m. gruodžio 13 d. pareikštas ieškinys Belgijos Karalystei	16

2005/C 031/3	Byla C-515/04 Europos Bendrijų Komisijos 2004 m. gruodžio 15 d. pareikštas ieškinys Belgijos Karalystei	16

2005/C 031/4	Byla C-516/04 Europos Bendrijų Komisijos 2004 m. gruodžio 15 d. pareikštas ieškinys Belgijos Karalystei	17

	PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMAS
2005/C 031/5	2004 m. lapkričio 23 d. Pirmosios Instancijos Teismo sprendimas, Byloje T-166/98: Cantina sociale di Dolianova Soc. coop. rl ir kt. prieš Europos Bendrijų Komisiją (Bendras vyno rinkos organizavimas — Reglamentas (EEB) Nr. 2499/82 — Bendrijos pagalba — Ieškinys dėl panaikinimo — Ieškinys dėl neveikimo — Ieškinys dėl žalos atlyginimo)	18

2005/C 031/6	2004 m. gruodžio 1 d. Pirmosios Instancijos Teismo sprendimas, Byloje T-27/02: Kronofrance SA prieš Europos Bendrijų Komisiją (Valstybės pagalba — Komisijos sprendimas nepareikšti prieštaravimų — Ieškinys dėl panaikinimo — Priimtinumas — Daugiašakis susitarimas dėl regioninės pagalbos dideliems investiciniams projektams)	18

2005/C 031/7	2004 m. lapkričio 30 d. Pirmosios Instancijos Teismo sprendimas, Byloje T-168/02: IFAW Internationaler Tierschutz-Fonds gGmbH prieš Europos Bendrijų Komisiją (Ieškinys dėl panaikinimo — Galimybė susipažinti su dokumentais — Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 — 4 straipsnio 5 dalis — Iš valstybės narės kilusio dokumento neatskleidimas be išankstinio šios valstybės sutikimo)	19

2005/C 031/8	2004 m. lapkričio 24 d. Pirmosios Instancijos Teismo sprendimas, Byloje T-393/02: Henkel KGaA prieš Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) (Bendrijos prekių ženklas — Erdvinis prekių ženklas — Balto ir permatomo flakono forma — Absoliutus atmetimo pagrindas — Skiriamasis požymis — Reglamento Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punktas)	19

2005/C 031/9	2004 m. lapkričio 23 d. Pirmosios Instancijos Teismo sprendimas (penktoji kolegija), Byloje T-84/03: Maurizio Turco prieš Europos Sąjungos Tarybą (Skaidrumas — Galimybė visuomenei susipažinti su Tarybos dokumentais — Galimybės susipažinti nesuteikimas iš dalies — Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 — Išimtys)	20

2005/C 031/0	2004 m. lapkričio 30 d. Pirmosios Instancijos Teismo sprendimas, Byloje T-173/03: Anne Geddes prieš Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)(VRDT) (Bendrijos prekių ženklas — Žodinis prekių ženklas NURSERYROOM — Absoliutūs atmetimo pagrindai — Reglamento (EB) Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies c punktas)	20

2005/C 031/1	2004 m. lapkričio 23 d. Pirmosios Instancijos Teismo sprendimas, Byloje T-360/03: Frischpack GmbH&Co. KG prieš Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) (Bendrijos prekių ženklas — Trimatis prekių ženklas — Sūrio dėžutės forma — Absoliutus atmetimo pagrindas — Reglamento (EB) Nr. 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punktas — Skiriamasis požymis)	21

2005/C 031/2	2004 m. rugsėjo 6 d. Pirmosios Instancijos Teismo nutartis, Byloje T-213/02: SNF SA prieš Europos Bendrijų Komisiją (Ieškinys dėl panaikinimo — Direktyva 2002/34/EB — Poliakrilamidų naudojimo kosmetikos gaminiuose apribojimai — Konkrečiai susijęs asmuo — Priimtinumas)	21

2005/C 031/3	2004 m. lapkričio 9 d. Pirmosios Instancijos Teismo nutartis, Byloje T-252/03: Fédération nationale de l'industrie et des commerces en gros des viandes (FNICGV) prieš Europos Bendrijų Komisiją (Konkurencija — Sprendimas konstatuojantis EB sutarties 81 straipsnio pažeidimą — Jautienos rinka — Ieškinys dėl panaikinimo — Neribota jurisdikcija — Terminas ieškiniui pareikšti — Pavėluotas ieškinio padavimas — Nepriimtinumas)	21

2005/C 031/4	2004 m. lapkričio 10 d. Pirmosios Instancijos Teismo Pirmininko nutartis, Byloje T-316/04: Wam SpA prieš Europos Bendrijų Komisiją (Valstybės pagalba — Paskolos sumažintomis palūkanomis, teikiamos įmonėms, norinčioms įsisteigti tam tikrose trečiosiose šalyse — Pareiga išieškoti — Laikinosios apsaugos priemonės — Vykdymo sustabdymas — Skuba — Nebuvimas)	22

2005/C 031/5	Byla T-366/04 Hensotherm AB 2004 m. rugsėjo 8 d. pareikštas ieškinys Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT)	22

2005/C 031/6	Byla T-416/04 Anna Kontouli 2004 m. spalio 18 d. pareikštas ieškinys Europos Sąjungos Tarybai	23

2005/C 031/7	Byla T-429/04 Trubowest Handel GmbH ir Viktor Makarov 2004 m. spalio 25 d. pareikštas ieškinys Europos Sąjungos Tarybai ir Europos Bendrijų Komisijai	24

2005/C 031/8	Byla T-430/04 Nomura Principal Investment plc ir Nomura International plc 2004 m. spalio 25 d. pareikštas ieškinys Europos Bendrijų Komisijai	25

2005/C 031/9	Byla T-444/04 France Télécom2004 m. lapkričio 5 d. pareikštas ieškinys Europos Bendrijų Komisijai	26

2005/C 031/0	Byla T-445/04 Energy Technologies ET S.A. 2004 m. lapkričio 10 d. pareikštas ieškinys Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)	26

2005/C 031/1	Byla T-450/04 Bouygues SA ir Bouygues Télécom2004 m. lapkričio 9 d. pareikštas ieškinys Europos Bendrijų Komisijai	27

2005/C 031/2	Byla T-456/04 Association Française des Opérateurs de Réseaux et Services de Télécommunications — AFORS Télécom2004 m. lapkričio 12 d. pareikštas ieškinys Europos Bendrijų Komisijai	27

2005/C 031/3	Byla T-457/04 CAMAR S.r.l. 2004 m. lapkričio 22 d. pareikštas ieškinys Europos Bendrijų Komisijai	28

2005/C 031/4	Byla T-490/04 Vokietijos Federacinės Respublikos 2004 m. gruodžio 21 d. pareikštas ieškinys Europos Bendrijų Komisijai	29

2005/C 031/5	Byla T-493/04 Deutsche Post AG (Vokietija) 2004 m. gruodžio 22 d. pareikštas ieškinys Europos Bendrijų Komisijai	29

	III Pranešimai
2005/C 031/6	Paskutinis Teisingumo Teismo Europos Sąjungos Oficialiajame leidinyje skelbiamas leidinys OL C 19, 2005 1 22	30