24.12.2004

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 320/1

TARYBOS NUOMONĖ

2004 m. liepos 5 d.

dėl 2004– 2007 m. Čekijos Respublikos konvergencijos programos

(2004/C 320/01)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo (1), ypač į jo 9 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į Komisijos rekomendaciją,

pasikonsultavusi su Ekonomikos ir finansų komitetu,

PAREIŠKĖ TOKIĄ NUOMONĘ:

2004 m. liepos 5 d. Taryba išnagrinėjo Čekijos Respublikos konvergencijos programą, kuri apima laikotarpį nuo 2004 m. iki 2007 m. Programa tik iš dalies atitinka pataisyto „Stabilumo ir konvergencijos programų turinio ir formos elgesio kodekso“ reikalavimus duomenų pateikimui. Visų pirma, toliau reikia gerinti ESA95 duomenų ir apie valdžios sektoriaus funkcinių sudedamųjų dalių, ir apie sudedamųjų sektorių pajamas bei išlaidas kokybę.

Pagrindinis biudžeto strategijos, kuriuo pagrįsta programa, tikslas – bendrąjį biudžeto deficitą palaipsniui sumažinti nuo 12,9 % 2003 metais (5,9 % BVP, išskyrus didelę vienkartinę operaciją, susijusią su paskirtomis valstybės garantijomis) iki 3,3 % BVP 2007 m. Be to, programoje paminėta, kad pasiūlytas deficito sumažinimo būdas rodo, kad deficito pertekliaus pašalinimas būtų užbaigtas iki 2008 m. Šį tikslą numatyta pasiekti biudžeto konsolidavimo priemonėmis, daugiausia priimtomis 2003 m. ir 2004 m. Programoje numatoma, kad valdžios sektoriaus pajamų ir BVP santykio mažėjimą visiškai kompensuoja valdžios sektoriaus išlaidų santykio sumažinimas. Dėl pajamų programa nustato perėjimą nuo tiesioginio apmokestinimo prie netiesioginio. Dėl išlaidų programa numato pervedimų, subsidijų ir valdžios sektoriaus suvartojimo sumažėjimą. Programa numato nedidelį valstybės investicijų išlaidų, kaip BVP dalies, padidėjimą.

Pagrindinis makroekonominis scenarijus, kuriuo pagrįsta programa, atspindi atsargias augimo prognozes, t.y. augimą 2,8 % iki 2004 m. ir po to augimo spartėjimą, pasiekiant 3,5 % 2007 m. Šis scenarijus laikomas pamatiniu vertinant biudžeto prognozes. Infliacijos prognozės atrodo realistiškos.

Programoje numatoma, kad deficitas 2007 m. bus sumažintas 3,3 % BVP ir toliau mažės, pasiekiant šiuos tarpinius tikslus: 5,3 % BVP – 2004 m., 4,7 % BVP – 2005 m. ir 3,8 % BVP – 2006 m. Nesant fundamentalių reformų socialinių išlaidų srityje ir prognozuojamą atsigavimą, koregavimo būdas nėra labai ambicingas. Su biudžeto prognozėmis susijusi rizika atrodo iš esmės subalansuota. Viena vertus, atsargus makroekonominis scenarijus rodo, kad pajamos galėtų būti didesnės nei tikimasi, o išlaidos – mažesnės nei paskirtos. Kita vertus, daugybės tuo pačiu metu 2004 m. vykstančių mokesčių pakeitimų poveikis ūkio subjektams lieka neaiškus. Be to, dar reikia susitarti dėl svarbių taupymo priemonių, ypač susijusių su valdžios sektoriaus suvartojimu. Programoje numatyta biudžeto strategija atrodo pakankama norint iki 2008 m. sumažinti deficitą iki 3 % BVP biudžeto deficito ribos.

Per programos laikotarpį skolos santykis padidėja 4,1 procentinio punkto, 2007 m. pasiekdamas 41,7 % BVP. Atsižvelgiant į galimus pokyčius, turinčius poveikį kapitalo srauto koregavimui, skolos santykio raida gali būti mažiau palanki nei prognozuojama.

Kalbant apie ilgalaikį tvarumą, Čekijos Respublikai gresia sunkus biudžeto disbalansas padengiant išlaidas, susijusias su gyventojų senėjimu. Kad viešieji finansai turėtų tvarų pagrindą, toliau būtina užtikrinti atitinkamą pirminį perteklių. Be to, biudžeto strategiją, pagrįstą palaipsniu konsolidavimu per programos laikotarpį, reikia papildyti priemonėmis, tiesiogiai skirtomis numatomam su amžiumi susijusių išlaidų kilimui, įskaitant visapusišką pensijų ir sveikatos priežiūros sistemų reformą.

2004 m. liepos 5 d. Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacijomis, nusprendė, kad, remiantis Sutarties 104 straipsnio 6 dalimi, Čekijos Respublikoje yra perviršinis deficitas, ir, remdamasi Sutarties 104 straipsnio 7 dalimi, pateikė Čekijos Respublikai rekomendacijas, kuriomis siekiama ištaisyti tą padėtį ir kuriomis Taryba išreiškia savo strateginius patarimus.

Pagrindinės Čekijos Respublikos konvergencijos programos prognozės

	2003	2004	2005	2006	2007
Realaus BVP augimas (%)	2,9	2,8	3,1	3,3	3,5
Užimtumo augimas (%)	– 0,7	– 0,8	– 0,3	0,0	0,1
HVKI infliacija (%)	– 0,1	2,8	2,6	2,2	2,2
Valdžios sektoriaus balansas (% BVP)	– 12,9	– 5,3	– 4,7	– 3,8	– 3,3
Bendroji valstybės skola (% BVP)	37,6	38,4	39,7	41,0	41,7

(1) OL L 209, 1997 8 2, p. 1. Šiame tekste nurodytus dokumentus galima rasti šiame tinklalapyje:

http://europa.eu.int/comm/economy_finance/about/activities/sgp/main_en.htm

24.12.2004

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 320/3

TARYBOS NUOMONĖ

2004 m. liepos 5 d.

dėl 2004– 2008 m. Estijos konvergencijos programos

(2004/C 320/02)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į Komisijos rekomendaciją (2),

pasikonsultavusi su Ekonomikos ir finansų komitetu,

PAREIŠKĖ ŠIĄ NUOMONĘ:

2004 m. liepos 5 d. Taryba išnagrinėjo Estijos konvergencijos programą, kuri apima laikotarpį nuo 2004 iki 2008 m. Iš esmės programa atitinka pataisyto „Stabilumo ir konvergencijos programų turinio ir formos etikos kodekso“ reikalavimus duomenų pateikimui.

Pagrindinės programoje apibrėžtos biudžeto strategijos tikslas yra patikimi valstybės finansai, kaip apibrėžta pagal artimą subalansuotam arba perteklinį biudžetą. Šiuo tikslu, 2003 m. užfiksavus 2,6 % BVP perteklių, programa siekiama nedidelio 0,7 % pertekliaus 2004 m. ir subalansuotų biudžetų nuo 2005 m., taip pat palaipsniui mažinti pajamų ir išlaidų santykį, nuo 2004 m. didinant abu santykius dėl įstojimo į ES. Taip pat tikimasi, kad valstybės investicijos išliks didelės, Komisijai prognozuojant, kad 2004 m. valstybės investicijos sudarys 4,5 % BVP ir 2005 m. – 4,3 % BVP. Visų pirma, programa apima reformas, kuriomis bus sumažinti tiesioginiai mokesčiai, taip pat išaugs atsiskaitymai pervedimu ir padaugės mokesčių lengvatų. Prognozuojama, kad šios reformos bus finansuojamos dėl spartaus augimo, geresnio mokesčių surinkimo, iš sutaupytų lėšų išlaidų pusėje bei dėl išlaidų struktūros pokyčių, taip pat iš išaugusių įplaukų iš PVM ir akcizo. Skolos santykis su BVP, kuris 2003 m. buvo 5,8 %, yra labai nedidelis ir iki 2008 m. turi būti toliau mažinamas iki 3,2 % BVP.

Remiantis šiuo metu turima informacija, programos pagrindinis makroekonominis scenarijus atspindi tikėtinas BVP augimo 5–6 procentais prielaidas programos laikotarpiu. Pagrindiniai augimo šaltiniai būtų vidaus paklausa (apie 7 % p.a.) ir greitėjantis eksporto augimas iki 10 % kasmet. Prognozuojama, kad metinis privataus vartojimo augimas bus 5–6 %. Investicijos turi likti aktyvios ir išaugti 7–9 % per metus, nors ir neviršyti 10 % dydžių, kaip kad buvo užfiksuota pastaraisiais metais. Infliacijos prognozės, pagal kurias infliacija, 2003 m. buvusi rekordiškai mažo 1,3 % lygio ir nuo 2004 m. turi didėti maždaug 3 %, taip pat atrodo realistiškos. Prognozuojama, kad šiuo metu didelis einamosios sąskaitos deficitas (2003 m. – 13,7 % BVP; pagal peržiūrėtus duomenis – 12,6 % BVP) iki 2008 m. turi sumažėti iki vis dar išliekančio aukšto lygio, siekiančio 8 % BVP.

Biudžeto prognozių rizika atrodo iš esmės subalansuota. Viena vertus, Estija per pastaruosius keletą metų pasižymėjo riziką ribojančiu prognozavimu ir nuolatiniu mokestinių tikslų viršijimu. Kita vertus, negalima atmesti netikėtino pajamų trūkumo dėl planuojamo mokesčių sumažinimo ar nepageidaujamo išorinių sukrėtimų daromo poveikio augimui galimybės. Todėl atrodo, kad programoje numatyta biudžeto būklė yra tinkama, kad būtų įvykdytas Stabilumo ir augimo pakte įvardytas vidutinės trukmės tikslas siekti artimo subalansuotam biudžeto; ji taip pat turėtų užtikrinti pakankamą atsargumo dalį, kad nebūtų pažeista 3 % BVP biudžeto deficito riba esant normaliems makroekonominiams svyravimams. Tačiau yra tikėtina, kad greitas biudžetinių lėšų pertekliaus sumažinimas nuo 2004 m. nuolatinio sėkmingo augimo laikotarpiu, kaip numatyta programoje, reiškia aiškiai prociklinę fiskalinę būklę. Kadangi didelis užsienio sąskaitos deficitas ir toliau išliks didelio makroekonominio disbalanso veiksniu Estijoje programos laikotarpiu, griežta fiskalinė drausmė ir atidi kreditavimo augimo kontrolė yra netgi svarbesni veiksniai, siekiant užtikrinti tolydžią šio išorės disbalanso korekciją.

Estijos skolos santykis su BVP, sudarantis mažiau kaip 6 % BVP, yra beveik žemiausias Europos Sąjungoje ir turėtų dar sumažėti 2,6 procentiniais punktais programos laikotarpiu. Tikėtina, kad esama tendencija yra dar palankesnė už prognozuojamą, atsižvelgiant į naujausią nacionalinių sąskaitų peržiūrą, po kurios visam laikui padidės BVP dydžiai, taigi ir santykio vardiklis.

Estija turi geras galimybes padengti biudžeto išlaidas, susijusias su gyventojų senėjimu. Nedidelė valstybės skola, didelės valstybės finansinės atsargos ir vidutinės trukmės biudžeto strategija, kuri visiškai atitinka tikslą siekti artimo subalansuotam biudžeto arba perteklinio biudžeto, taip pat pensijų ir sveikatos apsaugos sistemų reformos, kurių tikslas – ilgainiui panaikinti biudžeto sunkumus turėtų užtikrinti, kad viešųjų finansų padėtis lieka tvari.

Pagrindinės Estijos konvergencijos programos prognozės

	2003	2004	2005	2006	2007	2008
Realus BVP augimas (%) (3)	4,7	5,3	5,8	5,6	5,9	5,8
Užimtumo augimas (%)	1,5	0,9	0,7	0,3	0,2	0,2
HVKI infliacija (%)	1,3	3,1	3,0	2,8	2,8	2,8
Bendras valdžios sektoriaus balansas (BVP %) (3)	2,6	0,7	0,0	0,0	0,0	0,0
Bendra valstybės skola (BVP %) (3)	5,8	5,4	5,1	4,7	3,4	3,2

(1) OL L 209, 1997 8 2, p. 1. Šiame tekste nurodytus dokumentus galima rasti šiame tinklalapyje:

http://europa.eu.int/comm/economy_finance/about/activities/sgp/main_en.htm.

(2) OL C […] […], p. […]

(3) Šiais santykiais neatsižvelgiama į 2004 m. gegužės 20 d. atliktą nacionalinių sąskaitų peržiūrą, po kurios statistiškai visam laikui padidėjo BVP. 2003 m. rodikliai bus pakeisti taip: realus BVP augimas - 5,1 %, bendras valdžios sektoriaus balansas - 2,4 % BVP, bendra valstybės skola - 5,3 % BVP.

24.12.2004

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 320/5

TARYBOS NUOMONĖ

2004 m. liepos 5 d.

dėl 2004– 2007 m. Kipro konvergencijos programos

(2004/C 320/03)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į Komisijos rekomendaciją,

pasikonsultavusi su Ekonomikos ir finansų komitetu,

PAREIŠKĖ TOKIĄ NUOMONĘ:

2004 m. liepos 5 d. Taryba išnagrinėjo Kipro konvergencijos programą, kuri apima laikotarpį nuo 2004 m. iki 2007 m. Iš esmės programa atitinka pataisyto „Stabilumo ir konvergencijos programų turinio ir formos elgesio kodekso“ reikalavimus duomenų pateikimui.

Pagrindinis biudžeto strategijos, kuriuo pagrįsta programa, tikslas – bendrąjį biudžeto deficitą sumažinti nuo 6,3 % BVP 2003 metais iki 2,9 % BVP iki 2005 metų, siekiant, kad iki 2005 metų būtų įgyvendinti Mastrichto deficito kriterijai, ir toliau sumažinti deficitą iki 2,2 % BVP 2006 metais ir 1,6 % BVP – iki 2007 m. Šiuo tikslu konvergencijos programa numato sukurti pirminį balanso perteklių iš prognozuojamų –1,6 % BVP 2004 metais iki 2 % BVP – iki 2007 metų; ir ženkliai pakeisti skolos ir BVP santykio augimo tendenciją nuo 75,2 % BVP 2004 metais iki mažiau nei 69 % – iki planuojamo laikotarpio pabaigos. Ta strategija paremta daugiausia struktūrinių priemonių paketu, kad apytiksliai vienodai būtų suvaržytos išlaidos ir padidintos pajamos. Daugiausia šios priemonės įgyvendinamos nuo 2005 m.

Programa pabrėžia pajamų padidinimą ir išlaidų kontrolę, kur istoriškai pasitaikė daugiausia neatitikimų. Programoje pateiktas konkretus sureguliavimo būdas atspindi vyriausybės įsipareigojimą pagerinti viešuosius finansus, atsižvelgiant į jos tikslą iki 2007 m. įvesti eurą; tai yra svarbiausias veiksnys, lėmęs didelį fiskalinio koregavimo priemonių pirmaisiais metais sutelkimą, siekiant 2005 m. sumažinti bendrą valstybės biudžeto deficitą 2,3 BVP procentinio punkto. Atsižvelgiant į prieštaringą biudžeto konsolidavimo praeitį, toks tikslas atrodo gana ambicingas ir todėl reikalauja tvirto įsipareigojimo, įskaitant prireikus jo įgyvendinimui skirtų papildomų priemonių ėmimąsi.

Pagrindinis makroekonominis scenarijus, kuriuo pagrįsta programa ir kuris numato realaus BVP augimo spartėjimą nuo 3,5 % 2004 m. iki 4,5 % 2007 m., atspindi tikėtino augimo prognozes. Infliacijos prognozės atrodo pakankamai realistiškos. Programą sudaro keturi skirtingi scenarijai, susiję su makroekonominėmis ir biudžetinėmis prognozėmis: „centrinis“ scenarijus, „aukštesnis“ scenarijus, „žemesnis“ scenarijus ir „didesnės palūkanų normos“ scenarijus. Vadinamasis „centrinis“ scenarijus laikomas pamatiniu įvertinant biudžetines prognozes, kadangi remiantis šiuo metu turima informacija jis atspindi tikėtino augimo prognozes.

Programa numato deficito sumažėjimą 2005 m. iki (iki mažiau nei) 3 % BVP pamatinės vertės ir tolesnį jo mažėjimą, nors šie rodikliai neatitinka siekio per programos laikotarpį užtikrinti artimą subalansuotai biudžeto būklę.

Biudžetas gali būti vykdomas ir blogiau nei planuojama. Atsižvelgiant į sureguliavimo apimtį ir Kipro fiskalinio konsolidavimo istoriją, 2005 m. tikslas kelia didelių abejonių. Programoje numatyta biudžeto strategija gali būti nepakankama norint iki 2005 m. sumažinti deficitą iki (iki mažiau nei) 3 % BVP biudžeto deficito ribos. Ji taip pat gali neužtikrinti pakankamo patikimumo, kad nebūtų pažeista ši riba esant normaliems makroekonominiams svyravimams.

Pagal programą skolos santykis 2004 m. pakyla iki 75,2 %, o vėliau mažėja beveik 7 procentiniais punktais, iki 2007 m. pasiekdamas 68,4 % BVP. Toks didelis sumažėjimas iš esmės vyksta dėl pirminių balansų, kurie vis labiau artėja prie teigiamo balanso, ir nominalaus BVP augimo, viršijančio palūkanų išmokas už valstybės biudžeto skolą 2005–2007 m. Atsižvelgiant į pirmiau minėtą deficito pasekmių riziką, skolos santykio raida gali būti mažiau palanki nei prognozuojama.

Kalbant apie ilgalaikį subalansuotumą, Kiprui gresia biudžeto disbalansas padengiant išlaidas, susijusias su gyventojų senėjimu. Nors 2006 m. turi būti įgyvendinta sveikatos priežiūros sistemos reforma, priemonės, kuriomis siekiama reformuoti pensijų sistemą, yra tik pradiniame etape. Siekiant užtikrinti tvarią viešųjų finansų padėtį, būtinas savalaikis ir veiksmingas tokių reformų įgyvendinimas, kartu įgyvendinant priemones, būtinas norint užtikrinti pakankamą pirminį biudžeto perteklių.

2004 m. liepos 5 d. Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacijomis, nusprendė, kad, remiantis Sutarties 104 straipsnio 6 dalimi, Kipre yra perviršinis deficitas, ir, remdamasi Sutarties 104 straipsnio 7 dalimi, pateikė Kiprui rekomendacijas, kuriomis siekiama ištaisyti tą padėtį ir kuriomis Taryba išreiškia savo strateginius patarimus.

Pagrindinės Kipro konvergencijos programos prognozės

	2003	2004	2005	2006	2007
Realaus BVP augimas (%)	2,0	3,5	4,3	4,4	4,5
Užimtumo augimas (%)	0,9	1,0	1,0	2,0	3,0
VKI infliacija (%)	4,1	2,0	2,0	2,0	2,0
Valdžios sektoriaus balansas (% BVP)	– 6,3	– 5,2	– 2,9	– 2,2	– 1,6
Bendroji valstybės skola (% BVP)	72,6	75,2	74,8	71,5	68,4

(1) OL L 209, 1997 8 2, p. 1. Šiame tekste nurodytus dokumentus galima rasti šiame tinklalapyje:

http://europa.eu.int/comm/economy_finance/about/activities/sgp/main_en.htm

24.12.2004

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 320/7

TARYBOS NUOMONĖ

2004 m. liepos 5 d.

dėl 2004– 2007 m. Latvijos konvergencijos programos

(2004/C 320/04)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į Komisijos rekomendaciją,

pasikonsultavusi su Ekonomikos ir finansų komitetu,

PAREIŠKĖ TOKIĄ NUOMONĘ:

2004 m. liepos 5 d. Taryba išnagrinėjo Latvijos konvergencijos programą, kuri apima laikotarpį nuo 2004 m. iki 2007 m. Programa tik iš dalies atitinka pataisyto „Stabilumo ir konvergencijos programų turinio ir formos elgesio kodekso“ reikalavimus duomenų pateikimui. Visų pirma, kai kurie duomenys dar nevisiškai atitinka ESA95 standartus ir bendrosios valstybės skolos ir deficito duomenis reikėtų vertinti atsargiai, kadangi duomenys, pateikti 2004 m. kovo mėnesio fiskaliniame pranešime, Eurostato nebuvo patvirtinti.

Biudžeto strategijos, kuria paremta programa, tikslas yra užtikrinti Sutarties įpareigojimų dėl bendrojo valstybės biudžeto deficito laikymąsi ir galiausiai sumažinti deficitą, kad jis būtų subalansuotas ilgainiui. Tačiau planuojama, kad deficitas programos laikotarpiu lieka maždaug 2 % BVP ir 2004 metais šiek tiek pablogėja, lyginant su 2003 metais, kadangi pablogėja centrinės vyriausybės balansas. Programoje numatoma išlaikyti 1 % BNP lygio pirminį deficitą, atitinkantį nežymų tiek pajamų, tiek ir išlaidų santykio sumažėjimą programos laikotarpiu. Dėl pajamų toks sumažėjimas nėra išsamiai paaiškintas, ypač 2006 ir 2007 metams, kadangi po mokesčių sumažinimo 2004 metais, tolesnių pakeitimų nenumatoma ir numanoma, kad surinkimo efektyvumas programos laikotarpiu sustiprės. Dėl išlaidų manoma, kad tai įvyks dėl tvirtos išlaidų kontrolės, pagrindinį dėmesį kreipiant į pervedimų sumažinimą, tačiau leidžiant papildomas išlaidas, susijusias su naryste NATO ir ES iš dalies finansuojamų išlaidų programų įgyvendinimu. Neto verte pastarosios dvejos išlaidos kartu sudarys maždaug 0,7 BVP procentinio punkto. Skolos santykis, nors ir didėja iki 17,7 % BVP 2007 metais, išlieka labai žemas.

Makroekonominis scenarijus, kuriuo paremta programa, atspindi gana teigiamas augimo prognozes. Visų pirma, programoje planuojama augimo vidutinės trukmės laikotarpiu raida gali būti kiek per optimistiška, atsižvelgiant į struktūrinius apribojimus ir ekonomikos pažeidžiamumą dėl išorės veiksnių. Prognozės dėl infliacijos 2004 metais tikriausiai bus viršytos, tačiau vėlesniems metams atrodo realistiškos.

Programoj numatomi bendrojo valstybės biudžeto deficito rodikliai yra mažesni nei 3 % BVP pamatinės vertės kiekvienais metais. Tačiau konsolidavimo tempas yra gana lėtas ir programos rodikliai neatitinka siekio per programos laikotarpį užtikrinti artimą subalansuotai biudžeto būklę. Biudžeto rezultatų rizika atrodo iš esmės subalansuota. Pirmiau minėtos, tikėtina, per daug optimistiškos augimo prognozės kelia riziką numatomiems biudžeto tikslams, o pasitikėjimui programa kenkia pastebima netinkama duomenų kokybė. Tam prieštarauja tam tikras pastebimas pesimizmas, susijęs su pajamų prognozėmis, ypač vėlesniais programos metais. Programoje numatyta biudžeto strategija neužtikrina pakankamo patikimumo, kad nebūtų pažeista 3 % BVP biudžeto deficito riba esant normaliems makroekonominiams svyravimams.

Atsižvelgiant į šį įvertinimą, jeigu augimas pasiekia programoje numatytus rodiklius, Latvijai rekomenduojama siekti pažangos užtikrinant artimą subalansuotai biudžeto būklę, ypač atsižvelgiant į didelį einamosios sąskaitos deficitą bei vidaus paklausos sunkumus. Be to, Latvija yra raginama pagerinti duomenų šaltinių ir naudojamų metodikų patikimumą bei tvirtumą, siekiant užtikrinti, kad būtų geriau laikomasi ESA95 standartų. Galiausiai, Latvijos valdžios institucijos yra raginamos vykdyti viešojo sektoriaus reformas, skirtas administraciniams gebėjimams, tokiu būdu padidinant mokesčių surinkimo efektyvumą ir sustiprinant išlaidų kontrolę.

Latvija turi gana geras galimybes padengti biudžeto išlaidas, susijusias su gyventojų senėjimu. Ilgalaikio valstybės finansų tvarumo perspektyvas pagerino trijų ramsčių pensijų reformos įgyvendinimas. Tą taip pat stiprina labai žemas bendrosios valstybės skolos lygis. Tačiau biudžeto disbalanso rizikos ateityje negalima atmesti. Kad viešojo sektoriaus finansai turėtų tvarų pagrindą, būtina užtikrinti priemonių, skirtų valdyti su demografija susijusias išlaidas, įgyvendinimą laiku bei fiskalinį konsolidavimą, garantuojant pakankamą pirminį perteklių.

Pagrindinės Latvijos konvergencijos programos prognozės

	2003	2004	2005	2006	2007
Realus BVP augimas (%)	7,5	6,7	6,7	6,5	6,5
Užimtumo augimas (%)	1,8	1,0	1,0	0,5	0,5
HVKI infliacija (%)	2,9	4,5	3,7	3,0	3,0
Valdžios sektoriaus balansas (% BVP)	– 1,8	– 2,1	– 2,2	– 2,0	– 2,0
Bendroji valstybės skola (% BVP)	15,3	16,2	16,8	17,3	17,7

(1) OL L 209, 1997 8 2, p. 1. Šiame tekste nurodytus dokumentus galima rasti šiame tinklalapyje:

http://europa.eu.int/comm/economy_finance/about/activities/sgp/main_en.htm

24.12.2004

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 320/9

TARYBOS NUOMONĖ

2004 m. liepos 5 d.

dėl 2004– 2007 m. Lietuvos konvergencijos programos

(2004/C 320/05)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į Komisijos rekomendaciją,

pasikonsultavusi su Ekonomikos ir finansų komitetu,

PAREIŠKĖ TOKIĄ NUOMONĘ:

2004 m. liepos 5 d. Taryba išnagrinėjo Lietuvos konvergencijos programą, kuri apima laikotarpį nuo 2004 m. iki 2007 m. Iš esmės programa atitinka pataisyto „Stabilumo ir konvergencijos programų turinio ir formos elgesio kodekso“ reikalavimus duomenų pateikimui.

Biudžeto strategijos, kuria paremta programa, tikslas yra „užtikrinant ekonominės politikos tikslų sėkmingą įgyvendinimą, siekti cikliškai subalansuoto valdžios sektoriaus biudžeto“, nors ši strategija nėra išsamiai atspindėta programa siekiamuose biudžeto deficito rodikliuose. Visų pirma programa numato, kad 2003–2007 metais deficitas sumažės vos 0,2 procentinio punkto, ir prognozuojama, kad 2007 m. deficitas sudarys 1,5 % BVP. Tai bus pasiekta didinant tiek pajamų, tiek išlaidų dalį BVP. Per programos laikotarpį numatoma, kad pajamų santykio padidėjimas sudarys 2 procentinius punktus, pirmiausia dėl žymiai padidėjusių nemokestinių pajamų, susijusių su ES finansine pagalba. Prognozuojama, kad pajamos iš mokesčių padidės 0,4 procentinio punkto BVP, nepaisant planuojamo kelių mokesčio panaikinimo 2005 metais, dėl kurio pagal apskaičiavimus tais pačiais metais biudžeto pajamos sumažės 0,5 % BVP. Po žymaus išlaidų dalies sumažinimo per pastaruosius penkerius metus prognozuojama, kad išlaidų santykis padidės 1,8 procentinio punkto per nagrinėjamą laikotarpį, ir tai galima paaiškinti tuo, kad padidės pirminės išlaidos, kurios bus tik nedideliu mastu kompensuojamos dėl numatomų mažesnių palūkanų išmokų. Pirminės išlaidos, numatoma, padidės daugiausia dėl „kitų išlaidų“, kurios, kaip tikimasi, padidės 0,9 % BVP, daugiausia dėl įnašų į ES biudžetą ir dėl pervedimų ir subsidijų, kurios turėtų išaugti 0,7 % BVP, daugiausia dėl didėjančių subsidijų ūkininkams, kompensacijų už prarastas rublines santaupas, nekilnojamojo turto grąžinimo planų ir pensijų reformos. Planuojama, kad per pirmuosius dvejus programos metus valstybės bendrojo pagrindinio kapitalo formavimo dalis žymiai padidės 1 % BVP, tačiau sumažės iki 3,1 % BVP 2007 metais, išlikdama maždaug 0,2 procentinio punkto didesnė už pradinį 2003 metų lygį.

Makroekonominis scenarijus, kuriuo paremta programa, atspindi gana teigiamas augimo prognozes. Ypač prognozuojamas augimo tempas 2005 metais, kuris buvo padidintas nuo 6,5 %, numatytų 2003 m. pasirengimo stojimui ekonominėje programoje, iki 7,3 % konvergencijos programoje, atrodo itin palankus. Programoje numatytos vidutinio laikotarpio augimo prognozės, nors atsargesnės nei numatomos per pirmuosius programos metus, vis dėlto yra santykinai optimistinės. Infliacijos prognozės atrodo pakankamai realistiškos.

Programa numatyti valdžios sektoriaus biudžeto deficito rodikliai yra mažesni nei 3 % BVP pamatinės vertės kiekvienais metais. Tačiau tokie rodikliai neatitinka siekio per programos laikotarpį užtikrinti artimą subalansuotai biudžeto būklę. Be to, programoje numatyta biudžeto strategija neužtikrina pakankamo patikimumo, kad nebus pažeista 3 % BVP biudžeto deficito riba esant normaliems makroekonominiams svyravimams, bent jau pirmaisiais programos laikotarpio metais. Biudžetas gali būti vykdomas ir blogiau, nei planuojama. Ypač pirmiau minėtoji makroekonominio pobūdžio rizika bei ankstesnis išlaidų perviršis daugiausia dėl geresnio nei tikėtasi biudžeto surinkimo, kelia pavojų numatytiems biudžeto rodikliams.

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, jeigu augimas pasiekia programoje numatytus rodiklius, Lietuvai rekomenduojama toliau siekti pažangos užtikrinant artimą subalansuotai biudžeto būklę, ypač atsižvelgiant į didelį einamosios sąskaitos deficitą bei vidaus paklausos sunkumus. Be to, Lietuvai rekomenduojama biudžetą vykdyti labai griežtai, siekiant sumažinti riziką, kad 2004 metais bus pažeista 3 % pamatinė vertė. Galiausiai Lietuvos valdžios institucijoms rekomenduojama deficito sumažinimui naudoti didesnes nei planuotas viršijančias pajamas.

Lietuva turi santykinai geras galimybes padengti biudžeto išlaidas dėl senėjančios visuomenės, nors ilgainiui gali atsirasti tam tikra rizika. Šiuo metu siekiant pagerinti viešųjų finansų ilgalaikį tvarumą yra įgyvendinamos kelios priemonės, kuriomis numatoma pagerinti amžiaus priklausomybės santykį ir modernizuoti pensijų bei sveikatos apsaugos sistemas. Vis dėlto išlieka rizikos, susijusios su trumpalaikėmis išlaidomis įgyvendinant pensijų bei sveikatos apsaugos sistemos reformas bei su neįvykdytais sąlyginiais įsipareigojimais. Kad viešieji finansai ir toliau turėtų tvarų pagrindą, būtina užtikrinti pakankamą pirminį perteklių.

Pagrindinės Lietuvos konvergencijos programos prognozės

	2003	2004	2005	2006	2007
Realaus BVP augimas (%)	9,0	7,0	7,3	6,6	6,3
Užimtumo augimas (%)	2,0	0,7	1,0	0,2	0,2
HVKI infliacija (%)	– 1,2	0,9	2,0	2,1	2,5
Valdžios sektoriaus balansas (% BVP)	– 1,7	– 2,7	– 2,5	– 1,8	– 1,5
Bendroji valstybės skola (% BVP)	21,5	22,4	22,2	21,4	21,0

(1) OL L 209, 1997 8 2, p. 1. Šiame tekste nurodytus dokumentus galima rasti šiame tinklalapyje:

http://europa.eu.int/comm/economy_finance/about/activities/sgp/main_en.htm

24.12.2004

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 320/11

TARYBOS NUOMONĖ

2004 m. liepos 5 d.

dėl 2004– 2008 m. Vengrijos konvergencijos programos

(2004/C 320/06)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į Komisijos rekomendaciją,

pasikonsultavusi su Ekonomikos ir finansų komitetu,

PAREIŠKĖ TOKIĄ NUOMONĘ:

2004 m. liepos 5 d. Taryba išnagrinėjo Vengrijos konvergencijos programą, kuri apima laikotarpį nuo 2004 m. iki 2008 m. Iš esmės programa atitinka pataisyto „Stabilumo ir konvergencijos programų turinio ir formos elgesio kodekso“ reikalavimus duomenų pateikimui.

Biudžeto strategijos, kuria pagrįsta programa, tikslas yra iki 2008 m. sumažinti valdžios sektoriaus deficitą iki mažesnio nei 3 % BVP, tuo pačiu metu mažinant valdžios sektoriaus naštą ekonomikai. Šiuo tikslu programa laikotarpio pradžioje numato konsolidavimą, valstybės biudžeto deficitą sumažinant nuo 5,9 % BVP 2003 m. iki 4,6 % BVP 2004 m., po to kasmet koreguojant apytiksliai Formula BVP procentinio punkto (2005 m. – 4,1 % BVP, 2006 m. – 3,6 % BVP, 2007 m. – 3,1 % BVP ir 2008 m. – 2,7 % BVP). Šiais tikslais atsižvelgiama į pensijų reformos poveikį, kuris didėja nuo 0,7 % BVP 2003 m. iki 0,9 % – 2008 m. Konsolidavimas remiasi išlaidomis ir yra pagrįstas struktūrinėmis reformomis, daugiausia viešojo administravimo, sveikatos ir švietimo srityse. Tačiau šios reformos dar turi būti patikslintos ir įgyvendintos. Visų išlaidų dalies mažėjimas leistų augti ES finansavimu remiamų valstybės investicijų daliai bendrajame vidaus produkte. Tuo pačiu metu visų mokesčių naštos sumažinimas planuojamas nuo 39 % BVP iki 37 % BVP.

Programą sudaro du skirtingi scenarijai, susiję su makroekonominėmis ir biudžetinėmis prognozėmis: „pagrindinis“ scenarijus ir „optimistiškesnis“ scenarijus. Įvertinant biudžeto planus pagrindinis scenarijus turėtų būti laikomas pamatiniu scenarijumi kaip atspindintis labiau tikėtinas realaus BVP augimo apie 3 Formula –4 % 2004 m. ir 2005 m. prognozes, po kurių seka kiek optimistiška prognozė dėl augimo tempo apytiksliai Formula procentinio punkto kiekvienais metais iki 2008 m. Greitos defliacijos po 2004 m., kai netiesioginio mokesčio kilimas palaipsniui silpnėja, prognozė atrodo iš esmės realistiška, su sąlyga, kad realaus darbo užmokesčio augimas žymiai sulėtėja, kad atitiktų produktyvumą.

Programa numato, kad tik 2008 m. valdžios sektoriaus deficitas bus sumažintas iki mažesnės nei 3 % BVP pamatinės vertės. Programoje numatytas deficito sumažinimas atrodo pasiekiamas. Nepaisant to, tas faktas, kad numatytas deficitas turėtų būti sumažintas iki mažiau nei 3 % BVP tik 2008 m., be to, tik maža dalimi, ir kad koregavimas didžiąja dalimi pasiekiamas mažinant palūkanų naštą, kelia susirūpinimą. Pavojus, kad biudžetas gali būti vykdomas blogiau nei planuojama, kyla iš galimybės, kad augimas gali būti mažesnis nei numatyta, iš praeityje patirto išlaidų perviršio ir informacijos apie numatytas išlaidų mažinimo vėlesniais metais priemones trūkumo. Pirmaisiais programos metais numatyto koregavimo pasiekimas lemia koregavimo strategijos patikimumą; to nepasiekus visam koregavimo procesui gali iškilti pavojus. Todėl programoje numatyta biudžeto strategija gali būti nepakankama norint iki programos laikotarpio pabaigos deficitą sumažinti iki žemesnės nei 3 % BVP biudžeto deficito ribos ir reikėtų panaudoti visas galimybes paspartinti tvarų fiskalinį koregavimą. Tuo pačiu metu numatyti balansai žymia dalimi atspindi valstybės investicijų intensyvios programos įgyvendinimą, dėl kurio vyriausybės investicijų ir BVP santykis kyla nuo 4,0 % BVP 2004 m. iki 5,5 % BVP – 2008 m.

Programoje numatyta, kad skolos santykis, 2004 m. pakilęs iki beveik 60 % BVP, iki 2008 m. nukris iki 54 % BVP. Tai sutaptų su numatytu biudžeto koregavimu bei tai pat palankiai būtų veikiamas numatyto palūkanų naštos mažėjimo ir neigiamų kapitalo srautų koregavimo. Nors tai atrodo tikėtina, pozityvi raida gali atsidurti pavojuje dėl lėtesnio nei numatytas palūkanų mažėjimo.

Kalbant apie ilgalaikį tvarumą, Vengrijai gresia tam tikras biudžeto disbalansas padengiant prognozuojamas išlaidas, susijusias su gyventojų senėjimu. 1998 m. prasidėjusi pensijų reforma, nustačiusi laipsnišką trijų lygių pensijų sistemą – įskaitant mokėjimo išeinant į pensiją parametrinius pokyčius, pvz., pensinio amžiaus padidinimą ir pensijų indeksavimą – nors ir sumažino ilgalaikio biudžeto disbalanso riziką, tačiau visiškai jos nepanaikino. Kad viešieji finansai turėtų tvarų pagrindą, būtina užtikrinti atitinkamą pirminį perteklių per vidutinės trukmės laikotarpį, kartu įgyvendinant priemones, kuriomis siekiama toliau stabdyti su gyventojų senėjimu, ypač su sveikatos priežiūra, susijusių išlaidų didėjimą.

2004 m. liepos 5 d., vadovaudamasi Komisijos rekomendacijomis, Taryba nusprendė, kad Vengrijoje yra perviršinis deficitas pagal Sutarties 104 straipsnio 6 dalį ir pagal 104 straipsnio 7 dalį pateikė, siekiant ištaisyti tą padėtį, Lenkijai rekomendacijas, kuriomis Taryba išreiškia savo strateginius patarimus.

Pagrindinės Vengrijos konvergencijos programos prognozės

	2003	2004	2005	2006	2007	2008
Realaus BVP augimas (%)	2,9	3,3-3,5	3,5-4	apie 4	4-4,5	4,5-5
Užimtumo augimas (%)	1,0	0-0,5	0,5-1	apie 1	apie 1	apie 1,5
HVKI infliacija (%)	4,7	apie 6,5	apie 4,5	apie 4	apie 3,5	apie 3
Valdžios sektoriaus balansas (% BVP)	– 5,9	– 4,6	– 4,1	– 3,6	– 3,1	– 2,7
Bendroji valstybės skola (% BVP)	59,1	59,4	57,9	56,8	55,6	53,7

(1) OL L 209, 1997 8 2, p. 1. šiame tekste nurodytus dokumentus galima rasti šiame tinklalapyje:

http://europa.eu.int/comm/economy_finance/about/activities/sgp/main_en.htm

24.12.2004

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 320/13

TARYBOS NUOMONĖ

2004 m. liepos 5 d.

dėl 2004–2007 m. Maltos konvergencijos programos

(2004/C 320/07)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į Komisijos rekomendaciją,

pasikonsultavusi su Ekonomikos ir finansų komitetu,

PAREIŠKĖ TOKIĄ NUOMONĘ:

2004 m. liepos 5 d. Taryba išnagrinėjo Maltos konvergencijos programą, kuri apima laikotarpį nuo 2004 iki 2007 m. Programa tik iš dalies atitinka pataisyto „Stabilumo ir konvergencijos programų turinio ir formos etikos kodekso“ reikalavimus duomenų pateikimui. Visų pirma, duomenys BVP ir jo sudėtinių išlaidų pateikimui dar nevisiškai atitinka ESA95 standartus. Tai trukdo skirtingų programos dalių palyginamumui.

Pagrindinės programoje apibrėžtos biudžeto strategijos tikslas – jau iki 2006 m. sumažinti bendrąjį biudžeto deficitą iki mažiau nei 3 % BVP, nustatant šiuos tarpinius tikslus: 2004 m. – 5,2 % BVP, 2005 m. – 3,7 % BVP ir 2006 m. – 2,3 % BVP, kad programos laikotarpio pabaigoje būtų pasiekta 1,4 %. Programa numato žymų pirminio balanso pagerinimą – tikimasi, kad iš 1,4 % BVP deficito 2004 m. bus pereita į 2,2 % perteklių 2007 m. Analogiškai programa numatoma, kad 2005 m. bus panaikinta kylanti skolos santykio su BVP tendencija, programos laikotarpio pabaigoje pasiekiant 70,4 %.

Biudžeto strategija paremta priemonių, kuriomis siekiama kontroliuoti ir racionalizuoti išlaidas, o pajamų pusėje – tyčinio vengimo mokėti mokesčius, paketu. Tikslams pasiekti reikalingų politikos priemonių poveikis programoje yra nevisiškai išreikštas skaičiais. Išlaidų pusėje einamąsias išlaidas numatoma sumažinti 3 BVP procentiniais punktais, suvaržant valstybės tarnautojų darbo užmokesčio augimą ir kitas einamąsias išlaidas, restruktūrizuojant valstybinio sektoriaus bendroves ir palaipsniui nutraukiant subsidijas laivų statybos pramonei. Taip pat tikimasi, kad, artėjant šiuo metu vykdomų vienkartinių projektų užbaigimui, kapitalo sąnaudos per programos laikotarpį sumažės daugiau kaip 2,5 BVP procentinio punkto. Tačiau valstybės investicijos ir toliau sudarys daugiau kaip 4 % BVP.

Remiantis šiuo metu turima informacija, programos pagrindinis makroekonominis scenarijus atspindi tikėtinas augimo prielaidas. Tačiau reikia numatyti tam tikrą neapibrėžtumo laipsnį, atsižvelgiant į galimą nominalaus ESA95 BVP didėjimą ir išorinių sukrėtimų poveikį Maltos ekonomikai.

Nors programa numatoma, kad 2006 m. biudžeto deficitas nukris žemiau nurodytos 3 % BVP vertės ir toliau mažės, šie tikslai programos laikotarpiu gali prieštarauti tikslui siekti artimo subalansuotam biudžeto.

Konsolidavimo būdas numato staigų deficito sumažinimą, kuris atrodo pasiekiamas, atsižvelgiant į veikimo laisvę nutraukus tam tikrus investicinius projektus. Vis dėlto šio konsolidavimo būdo įgyvendinimas reikalauja Maltos valdžios institucijų tvirtų įsipareigojimų. Be to, 2003 m. realaus BVP augimo rodiklio naujausias patikslinimas leidžia daryti prielaidas apie tam tikrą žemėjimo riziką.

Todėl programoje numatyta biudžeto būklė gali būti nepakankama norint iki 2006 m. deficitą sumažinti iki žemesnio nei 3 % BVP deficito ribos. Be to, atsižvelgiant į tokią žemėjimo riziką, tikėtina, kad skolos santykis bus mažiau palankus nei prognozuojama.

Kalbant apie ilgalaikį tvarumą, Maltai gresia biudžeto disbalansas padengiant planuojamas išlaidas, susijusias su gyventojų senėjimu. Siekiant užtikrinti tvarią viešųjų finansų padėtį, būtina užtikrinti pakankamą pirminį biudžeto perteklių per vidutinės trukmės laikotarpį kartu įgyvendinant papildomas priemones, kuriomis siekiama sustabdyti su senėjimu susijusių išlaidų augimą, ypač sveikatos apsaugos srityje.

2004 m. liepos 5 d. Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacijomis, nusprendė, kad, remiantis Sutarties 104 straipsnio 6 dalimi, Maltoje yra perviršinis deficitas, ir, remdamasi 104 straipsnio 7 dalimi, pateikė Maltai rekomendacijas, kuriomis siekiama ištaisyti tą padėtį ir kuriomis Taryba išreiškia savo strateginius patarimus.

Pagrindinės Maltos konvergencijos programos prognozės

	2003	2004	2005	2006	2007
Realus BVP augimas (%)	– 1,7	1,1	1,7	2,1	2,1
Užimtumo augimas (%)	– 0,8	0,8	0,7	0,7	0,7
MKI infliacija (%)	1,3	3,4	2,1	2,1	2,1
Bendras valdžios sektoriaus balansas (BVP %)	– 9,7	– 5,2	– 3,7	– 2,3	– 1,4
Bendra valstybės skola (BVP %)	72,0	72,1	72,4	70,5	70,4

(1) OL L 209, 1997 8 2, p.1. Šiame tekste nurodytus dokumentus galima rasti šiame tinklapyje:

http://europa.eu.int/comm/economy_finance/about/activities/sgp/procedures_en.htm

24.12.2004

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 320/15

TARYBOS NUOMONĖ

2004 m. liepos 5 d.

dėl 2004– 2007 m. Lenkijos konvergencijos programos

(2004/C 320/08)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į Komisijos rekomendaciją,

pasikonsultavusi su Ekonomikos ir finansų komitetu,

PRIĖMĖ ŠIĄ NUOMONĘ:

2004 m. liepos 5 d. Taryba išnagrinėjo Lenkijos konvergencijos programą, kuri apima laikotarpį nuo 2004 m. iki 2007 m. Programa tik iš dalies atitinka pataisyto „Stabilumo ir konvergencijos programų turinio ir formos elgesio kodekso“ reikalavimus duomenų pateikimui ir ESA 95 standartus.

Biudžeto strategijos, kuria pagrįsta programa, tikslas yra iki 2007 m. sumažinti valdžios sektoriaus deficitą iki mažesnio nei 3 % BVP (kiekvienais metais pasiekiant šiuos tarpinius rodiklius: 2004 m. – 5,7 % BVP, 2005 m. – 4,2 % BVP, 2006 m. – 3,3 % BVP ir 2007 m. – 1,5 % BVP) ir išlaikant skolos santykį mažesnį nei 60 % BVP. Šiuo tikslu programa apima įvairaus pobūdžio priemones (vadinamasis Hausner planas), kurias vyriausybė patvirtino 2004 m. sausio mėn. ir kurios, jeigu būtų visiškai įgyvendintos, lemtų deficito koregavimą per 2005–2007 m., kai bendra sutaupytų papildomų pajamų ir išlaidų dalis yra 5,3 % BVP (3,3 % BVP socialinėje srityje ir 2 % BVP – viešojo valdymo ir valstybinių įmonių veiklos srityje). Deficito rodiklio pasiekimas taip pat priklauso nuo prognozuojamo didelio augimo per visą programos laikotarpį.

Remiantis šiuo metu turima informacija, makroekonominis scenarijus, kuriuo pagrįsta programa, atspindi gana palankias augimo prognozes. Jeigu 5,0 % augimo 2004 ir 2005 metais prognozė yra tikėtina ir 2004 m. net galėtų būti viršyta, programoje numatytu vidutinės trukmės laikotarpiu augimo raida, t.y. BVP augimo paspartėjimas iki 5,6 % 2006 ir 2007 m., atspindi gana palankias prognozes tiek dėl privataus suvartojimo, tiek dėl investicijų. Šiuo atžvilgiu norint pasiekti prognozuojamą augimo didėjimą yra būtinas visiškas Hausner plano įgyvendinimas ir po jo einantis fiskalinio neapibrėžtumo išsklaidymas. Infliacijos prognozės atrodo pakankamai realios.

Programa numato, kad 2007 m. deficitas bus sumažintas iki mažesnio nei 3 % BVP pamatinės vertės. Programos tikslai susiję su keletu pavojų. Be pirmiau minėtų makroekonominių pavojų, yra neaiškumo dėl numatytų priemonių įgyvendinimo, planuojamas koregavimas ne tik iš esmės sutelktas į laikotarpio pabaigą, bet ir nevisiškai atitinka Hausner planą. Galiausiai, atsižvelgiant į paskutinį Eurostato sprendimą dėl pensijų kaupimo sistemos klasifikacijos, gali reikėti pataisyti numatytus skaičius, susijusius su deficitu, padidinant juos iki 1,6 BVP procentinio punkto. Todėl programoje numatyta biudžeto strategija gali būti nepakankama norint per programos laikotarpį deficitą sumažinti iki žemesnio nei 3 % BVP.

Programoje prognozuojamas skolos santykio 2003–2007 m. laikotarpiu augimas iki 7 procentinių punktų BVP, augimui sustojant tik paskutiniais programos metais. Atsižvelgiant į pirmiau minėtus pavojus dėl deficito rezultatų ir didelį neaiškumą dėl planuojamo privatizavimo realizavimo, tikėtina, kad skolos santykis bus mažiau palankus nei prognozuojama.

Kalbant apie ilgalaikį tvarumą, Lenkijai gresia biudžeto disbalansas padengiant prognozuojamas išlaidas, susijusias su gyventojų senėjimu. 1999 m. prasidėjusi pensijų reforma, nustačiusi laipsnišką trijų ramsčių pensijų sistemą – įskaitant mokėjimo išeinant į pensiją parametrinius pokyčius, pvz., apribojant ankstyvo išėjimo į pensiją galimybę – nors ir sumažino ilgalaikio biudžeto disbalanso riziką, tačiau visiškai jos nepanaikino. Kad viešieji finansai turėtų tvarų pagrindą, būtina užtikrinti pakankamą pirminį biudžeto perteklių vidutinės trukmės laikotarpiu, kartu įgyvendinant priemones, kuriomis siekiama sustabdyti pensijų sistemos deficitą, riboti valstybinių įmonių ir sveikatos priežiūros sistemos prisiimamus įsipareigojimus ir paspartinti struktūrines reformas, siekiant sustiprinti darbo rinkos dalyvavimą.

2004 m. liepos 5 d., vadovaudamasi Komisijos rekomendacijomis, Taryba nusprendė, kad Lenkijoje yra perviršinis deficitas pagal Sutarties 104 straipsnio 6 dalį ir pagal 104 straipsnio 7 dalį pateikė, siekiant ištaisyti tą padėtį, Lenkijai rekomendacijas, kuriomis Taryba išreiškia savo strateginius patarimus.

Pagrindinės Lenkijos konvergencijos programos prognozės

	2003	2004	2005	2006	2007
Realaus BVP augimas (%)	3,7	5,0	5,0	5,6	5,6
Užimtumo augimas (%)	– 2,3	– 0,2	1,0	1,8	2,5
HVKI infliacija (%)	0,8	2,2	2,8	< 3	< 3
Valdžios sektoriaus balansas (% BVP)	– 4,1	– 5,7	– 4,2	– 3,3	– 1,5
Bendroji valstybės skola (% BVP)	45,3	49,0	51,9	52,7	52,3

(1) OL L 209, 1997 8 2, p. 1. šiame tekste nurodytus dokumentus galima rasti šiame tinklalapyje:

http://europa.eu.int/comm/economy_finance/about/activities/sgp/main_en.htm

24.12.2004

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 320/17

TARYBOS NUOMONĖ

2004 m. liepos 5 d.

dėl 2004–2007 m. Slovėnijos konvergencijos programos

(2004/C 320/09)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į Komisijos rekomendaciją,

pasikonsultavusi su Ekonomikos ir finansų komitetu,

PAREIŠKĖ TOKIĄ NUOMONĘ:

2004 m. liepos 5 d. Taryba išnagrinėjo Slovėnijos konvergencijos programą, kuri apima laikotarpį nuo 2004 m. iki 2007 m. Iš esmės programa atitinka pataisyto „Stabilumo ir konvergencijos programų turinio ir formos elgesio kodekso“ reikalavimus duomenų pateikimui.

Biudžeto strategijos, kuria paremta programa, tikslas yra siekti patikimų viešųjų finansų, kaip apibrėžta pagal artimą subalansuotam biudžetą. Šiuo tikslu programoje numatomas laipsniškas valdžios sektoriaus deficito sumažinimas per taikymo laikotarpį, atitinkantis ir pajamų, ir pirminių išlaidų santykio sumažinimą, pastarąjį pasiekiant apribojus privalomas išlaidas. Pagal koregavimo planą, deficitas per sekančius keturis metus sumažės perpus ir 2007 metais pasieks tik mažesnį nei 1 % lygį. Vykdydamos struktūrinio deficito laipsniško sumažinimo politiką, valdžios institucijos, nors ir ribotai, leis nepalankiomis ekonominėmis sąlygomis veikti automatiniams stabilizatoriams.

Makroekonominis scenarijus, kuriuo po 2005 metų paremta programa, atskleidžia tikėtino augimo prognozes, prognozuojant nežymiai didesnį už potencialų realaus BVP augimą. Tačiau augimo 2004 metais prognozės yra gana optimistiškos. Pagal šiuo metu prognozuojamą intervalą 2004 metais, infliacija prognozuojama žemo lygio, bet ateinančių metų prognozės yra realistiškos, jeigu ekonominė politika ir toliau bus koordinuojama vadovaujantis infliacijos sumažinimo ilgam laikui tikslu.

Prognozuojama, kad valdžios sektoriaus deficitas, kuris nežymiai padidės iki 1,9 % BVP 2004 metais, o vėliau palaipsniui mažės iki 0,9 % BVP iki 2007 metų, kiekvienais metais bus žemesnis nei 3 % BVP pamatinės vertės. Programoje numatyti biudžeto rodikliai nėra pakankami, kad užtikrintų Stabilumo ir augimo pakte įvardytą vidutinės trukmės tikslą siekti artimos subalansuotai biudžeto būklės; fiskalinio konsolidavimo tempas yra gana lėtas ir vidutinės trukmės tikslai būtų pasiekti tik programos laikotarpio pabaigoje. Be to, biudžetas gali būti vykdomas ir blogiau nei planuojama, ypač atsižvelgiant į makroekonominio pobūdžio riziką, susijusią su pirmiau minėtomis optimistiškomis augimo 2004 metais prognozėmis. Be to, fiskalinis konsolidavimas yra periodo pabaigoje. Todėl programoje numatyta biudžeto strategija gali neužtikrinti pakankamo patikimumo, kad nebus pažeista 3 % nuo BVP biudžeto deficito riba esant normaliems makroekonominiams svyravimams, ypač pirmaisiais programos laikotarpio metais.

Bendra valstybės skola palyginus yra gana žema ir tokia bus ir ateityje. Tikimasi, kad skolos santykis, kuris iki 2005 metų padidės iki 29,5 % BVP, 2007 metais nukris iki 28,4 % BVP. Kalbant apie ilgalaikį tvarumą, Slovėnijai gresia biudžeto disbalansas padengiant išlaidas, susijusias su gyventojų senėjimu. Kad viešieji finansai turėtų tvarų pagrindą, būtina kruopščiai įgyvendinti pensijų reformą ir sukurti stabilią sveikatos priežiūros sistemą, kartu užtikrinant pakankamą pirminį biudžeto perteklių.

Pagrindinės Slovėnijos konvergencijos programos prognozės

	2003	2004	2005	2006	2007
Realaus BVP augimas (%)	2,3	3,6	3,7	3,8	3,9
Užimtumo augimas (%)	– 0,2	0,4	0,6	0,6	0,7
HVKI infliacija (%)	5,7	3,3	3,0	2,7	2,6
Valdžios sektoriaus balansas (% BVP)	– 1,8	– 1,9	– 1,8	– 1,5	– 0,9
Bendroji valstybės skola (% BVP)	28,6	29,1	29,5	29,4	28,4

(1) OL L 209, 1997 8 2, p. 1. Šiame tekste nurodytus dokumentus galima rasti šiame tinklalapyje:

http://europa.eu.int/comm/economy_finance/about/activities/sgp/main_en.htm

24.12.2004

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 320/19

TARYBOS NUOMONĖ

2004 m. liepos 5 d.

dėl 2004– 2007 m. Slovakijos konvergencijos programos

(2004/C 320/10)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į Komisijos rekomendaciją,

pasikonsultavusi su Ekonomikos ir finansų komitetu,

PAREIŠKĖ TOKIĄ NUOMONĘ:

2004 m. liepos 5 d. Taryba išnagrinėjo Slovakijos konvergencijos programą, kuri apima laikotarpį nuo 2004 m. iki 2007 m. ir papildomai numato orientacines prognozes iki 2010 metų. Iš esmės programa atitinka pataisyto „Stabilumo ir konvergencijos programų turinio ir formos elgesio kodekso“ reikalavimus duomenų pateikimui.

Biudžeto strategijos, kuria paremta programa, tikslas – valdžios sektoriaus deficitą sumažinti nuo 3,6 % BVP 2006 metais iki 3,0 % BVP 2007 metais, siekiant, kad būtų laikomasi Mastrichto deficito kriterijų ir nustatant šiuos tarpinius rodiklius: 4,0 % BVP 2004 metais, 3,9 % BVP 2005 metais ir 3,9 % BVP 2006 metais. Deficito sumažėjimo labiausiai tikimasi 2007 metais.

Programoje numatomas koregavimas, pagrįstas pirminių išlaidų sumažėjimu 1,5 BVP procentinio punkto. Šis sumažėjimas didžiąja dalimi paremtas struktūrinėmis reformomis, daugiausia sveikatos priežiūros ir socialinės apsaugos srityje, kurios iš esmės jau yra priimtos ir įsigaliojusios. Reformos dėl išlaidų vykdomos jau vykdant dideles, tačiau, kaip tikimasi, iš esmės pajamoms įtakos nedarančias, mokesčių reformas (galiojančias nuo 2004 m. pradžios); mokesčių reformos iš esmės yra mokesčių naštos perkėlimas nuo tiesioginių mokesčių į netiesioginius mokesčius. Be to, 2005 metais bus įvesta pensijų sistema, paremta fondais, dėl kurios valdžios sektoriaus pajamos sumažės, kaip numatoma, Formula BVP procentinio punkto 2005 metais iki 1 BVP procentinio punkto iki programos laikotarpio pabaigos.

Remiantis šiuo metu turima informacija, makroekonominis scenarijus, kuriuo paremta programa, atspindi tikėtino augimo prognozes, t. y. augimą 2004 ir 2005 metais šiek tiek daugiau nei 4 % ir augimo paspartėjimą 2006 ir 2007 metais beveik iki 5 %, kurį sąlygoja tolesnis eksporto stiprinimas, pagrįstas eksporto pajėgumų padidėjimu dėka TUI. Numatomas nedarbo sumažėjimas reikalauja toliau ryžtingai vykdyti politiką, kuri nukreipta į darbo rinkos giliai įsišaknijusias struktūrines problemas, atsižvelgiant į vis dar labai aukštą nedarbo lygį Slovakijoje. Sparčią defliaciją po 2004 metų, kai administracinių kainų perskaičiavimo ir netiesioginių mokesčių efektas sumažėja, galima pasiekti, jeigu yra griežtai išlaikomi antriniai padariniai. Visų pirma, atlyginimų kitimas, įskaitant viešąjį sektorių, neturėtų vadovautis buvusios infliacijos raida.

Programoje numatoma, kad valdžios sektoriaus biudžeto deficitas 2007 metais bus sumažintas 3 % BVP pamatinės vertės ir mažės ir toliau. Atsižvelgiant į prognozę, kad Slovakijos ekonomika labai stipriai augs, deficito sumažinimo dydis ir tempas neatrodo labai ambicingas. Tačiau reikėtų atsižvelgti visų pirma į šiuos koreguojančius faktorius: numatomą pirminių išlaidų sumažėjimą, pajamų sumažėjimą dėl pensijų reformos ir iš dalies išimtinius pokyčius, pasiektus 2003 metais. Programoje numatyta biudžeto strategija atrodo pakankama iki programos laikotarpio pabaigos deficitą sumažinti iki 3 % BVP deficito ribos. Rizika dėl biudžeto prognozių per visą programos laikotarpį atrodo iš esmės subalansuota. Ji dominuoja 2004 metais, kuriais prognozuojama, kad deficitas nežymiai padidės. Didžiausia rizika, atrodo, yra susijusi su išlaidomis ir ji iš esmės yra dėl vėlavimo toliau vykdant pasiūlytas sveikatos priežiūros reformas ir tolesnio viešojo sektoriaus racionalizavimo priemonių nebuvimo.

Ar bus pasiekti deficito rodikliai, priklausys nuo vyriausybės sugebėjimo kontroliuoti pirmines išlaidas, ir tam padėtų privalomų vidutinės trukmės laikotarpio išlaidų viršutinių ribų nustatymas. Jeigu įgyvendinus struktūrines reformas augimas būtų didesnis nei tikimasi 2004 m. gegužės mėnesio konvergencijos programoje, šia galimybe turėtų būti naudojamasi, kad būtų paspartintas fiskalinis konsolidavimas, visų pirma, didesnes nei numatyta biudžeto pajamas skiriant spartesniam biudžeto deficito sumažinimui. Tai ne tik padidintų tikimybę, kad kaip įmanoma greičiau ir vėliausiai 2007 metais bus pasiektas žemesnis nei 3 % BVP deficitas, bet ir praskintų kelią pasiekti programoje numatytą antrąjį svarbų fiskalinį tikslą, t. y. struktūrinę artimą subalansuotai biudžeto būklę ar biudžeto perteklių anksčiau nei numatytais programoje 2010 metais ir pasiekti pakankamą patikimumą, kad nebus pažeista 3 % BVP Sutartyje nustatyta pamatinė vertė deficito kriterijams, esant normaliems makroekonominiams svyravimams. Tai taip pat suteiktų geresnį pagrindą reaguoti į galimus kapitalo įplaukų antplūdžius.

Programoje prognozuojama, kad skolos santykis 2003–2005 metais padidės 2 Formula procentinio punkto iki 46,4 % ir iki 2007 metų vėl nukris iki 45,5 %. Slovakija turi gana geras galimybes padengti biudžeto išlaidas, susijusias su gyventojų senėjimu. Ilgalaikis tvarumas priklauso nuo fiskalinio konsolidavimo tikslų griežto laikymosi ir numatomos politikos visiško įgyvendinimo. Demografinės prielaidos, kuriomis pagrįstos atitinkamos programos prognozės, ypač vaisingumo rodikliai, gali būti per daug optimistiškos. Pagrindinė rizika dėl ilgalaikio tvarumo kyla dėl reformų nebuvimo ar vėlavimo jas įgyvendinti arba dėl atsitraukimo nuo jau įgyvendintų reformų.

2004 metų liepos 5 d., vadovaudamasi Komisijos rekomendacijomis, Taryba nusprendė, kad Slovakijoje yra perviršinis biudžeto deficitas pagal Sutarties 104 straipsnio 6 dalį ir pagal 104 straipsnio 7 dalį pateikė Slovakijai rekomendacijas, siekiant ištaisyti tą padėtį, kuriomis Taryba išreiškia savo strateginius patarimus.

Pagrindinės Slovakijos konvergencijos programos prognozės

	2003	2004	2005	2006	2007
Realaus BVP augimas (%)	4,2	4,1	4,3	5,0	4,7
Užimtumo augimas (%)	1,8	0,5	0,6	0,6	0,9
HVKI infliacija (%)	8,5	8,1	4,0	2,9	2,5
Valdžios sektoriaus balansas (% BVP)	– 3,6	– 4,0	– 3,9	– 3,9	– 3,0
Bendroji valstybės skola (% BVP)	42,8	45,1	46,4	46,1	45,5

(1) OL L 209, 1997 8 2, p. 1. Šiame tekste nurodytus dokumentus galima rasti šiame tinklalapyje:

http://europa.eu.int/comm/economy_finance/about/activities/sgp/main_en.htm

24.12.2004

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 320/22

Euro kursas (1)

2004 m. gruodžio 23 d.

(2004/C 320/12)

1 euro =

	Valiuta	Valiutos kursas
USD	JAV doleris	1,3456
JPY	Japonijos jena	139,88
DKK	Danijos krona	7,4376
GBP	Svaras šterlingas	0,70130
SEK	Švedijos krona	9,0275
CHF	Šveicarijos frankas	1,5443
ISK	Islandijos krona	83,82
NOK	Norvegijos krona	8,2825
BGN	Bulgarijos levas	1,9559
CYP	Kipro svaras	0,5789
CZK	Čekijos krona	30,600
EEK	Estijos kronos	15,6466
HUF	Vengrijos forintas	245,88
LTL	Lietuvos litas	3,4528
LVL	Latvijos latas	0,6916
MTL	Maltos lira	0,4332
PLN	Lenkijos zlotas	4,0720
ROL	Rumunijos lėja	38 160
SIT	Slovėnijos tolaras	239,79
SKK	Slovakijos krona	38,810
TRL	Turkijos lira	1 856 190
AUD	Australijos doleris	1,7580
CAD	Kanados doleris	1,6656
HKD	Honkongo doleris	10,4706
NZD	Naujosios Zelandijos doleris	1,8870
SGD	Singapūro doleris	2,2048
KRW	Pietų Korėjos vonas	1 413,62
ZAR	Pietų Afrikos randas	7,6000

(1)

Šaltinis: valiutų perskaičiavimo kursai paskelbti ECB.

24.12.2004

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 320/23

Bendrijos sprendimų dėl leidimų prekiauti vaistais sąrašas nuo 2004 m. lapkričio 15 d. iki 2004 m. gruodžio 15 d.

(paskelbta sutinkamai su Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2309/93 12 arba 34 straipsniu (1))

(2004/C 320/13)

—

Leidimo prekiauti išdavimas (Reglamento (EEB) Nr. 2309/93 12 straipsnis): leidimas išduotas

Sprendimo data	Vaisto pavadinimas	Leidimo savininkas	Įrašo Bendrijos registre Nr.	Pranešimo data
2004 11 16	Xagrid	Shire Pharmaceutical Contracts Ltd, Hampshire International Business Park, Chineham, Basingstoke, Hampshire RG24 8EP, United Kingdom	EU/1/04/295/001	2004 11 18

—

Leidimo prekiauti pakeitimas (Reglamento (EEB) Nr. 2309/93 12 straipsnis): leidimas išduotas

Sprendimo data	Vaisto pavadinimas	Leidimo savininkas	Įrašo Bendrijos registre Nr.	Pranešimo data
2004 11 16	Tamiflu	Roche Registration Limited, 40 Broadwater Road, Welwyn Garden City, Hertfordshire, AL7 3AY, United Kingdom	EU/1/02/222/001	2004 11 18
2004 11 17	Trizivir	Glaxo Group Ltd, Greenford, Middlesex, UB6 0NN, United Kingdom	EU/1/00/156/001-003	2004 11 19
2004 11 17	Targretin	Ligand Pharmaceuticals UK Ltd, Innovis House, 108 High Street, Crawley, West Sussex, RH10 1BB, United Kingdom	EU/1/01/178/001	2004 11 19
2004 11 25	Bextra	Pharmacia-Pfizer EEIG, Sandwich, Kent, CT13 9NJ, United Kingdom	EU/1/02/239/001-024	2004 11 29
2004 11 25	ReFacto	Wyeth Europa Ltd, Huntercombe Lane South, Taplow, Maidenhead, Berkshire, SL6 0PH, United Kingdom	EU/1/99/103/001-004	2004 11 29
2004 11 30	Xigris	Eli Lilly Nederland BV, Grootslag 1-5, 3991 RA Houten, Nederland	EU/1/02/225/001-002	2004 12 2
2004 11 30	Tracleer	Actelion Registration Ltd, BSI Building, 13th Floor, 389 Chiswick High Road, London W4 4AL, United Kingdom	EU/1/02/220/001-005	2004 12 2
2004 11 30	Cialis	Lilly ICOS Limited, St Bride's House, 10 Salisbury Square, London, EC4Y 8EH, United Kingdom	EU/1/02/237/001 EU/1/02/237/005	2004 12 2
2004 12 1	Micardis	Boehringer Ingelheim International GmbH, Binger Strasse 173, D-55216 Ingelheim am Rhein	EU/1/98/090/001-014	2004 12 3
2004 12 6	Integrilin	Glaxo Group Ltd, Berkeley Avenue, Greenford, Middlesex, UB6 0NN, United Kingdom Schering Plough Europe, Rue de Stalle 73, B-1180 Bruxelles, Stallestraat 73, B-1180 Brussel	EU/1/99/109/001-002	2004 12 8
2004 12 6	Epivir	Glaxo Group Ltd, Greenford Road, Greenford, Middlesex, UB6 0NN, United Kingdom	EU/1/96/015/001-005	2004 12 8
2004 12 6	Dynastat	Pharmacia Europe EEIG, Sandwich, Kent, CT13 9NJ, United Kingdom	EU/1/02/209/001-008	2004 12 8
2004 12 6	Sustiva	Bristol-Myers Squibb Pharma EEIG, 141-149 Staines Road, Hounslow, TW3 3JA, United Kingdom	EU/1/99/110/001-009	2004 12 8
2004 12 6	NutropinAq	IPSEN Limited, 190 Bath Road, Slough, Berkshire, SLI 3XE, United Kingdom	EU/1/00/164/001-005	2004 12 8
2004 12 6	Strocrin	Merck Sharp & Dohme Ltd, Hertford Road, Hoddesdon, Hertfordshire, EN11 9BU, United Kingdom	EU/1/99/111/001-009	2004 12 8
2004 12 6	Dynastat	Pharmacia Europe EEIG, Sandwich, Kent, CT13 9NJ, United Kingdom	EU/1/02/209/001-008	2004 12 8
2004 12 6	Panretin	Ligand Pharmaceuticals UK Ltd, Innovis House, 108 High Street, Crawley, West Sussex, RH10 1BB, United Kingdom	EU/1/00/149/001	2004 12 8
2004 12 6	Arava	Aventis Pharma Deutschland GmbH, D-65926 Frankfurt am Main	EU/1/99/118/001-010	2004 12 8
2004 12 6	Viread	Gilead Sciences International Limited, Cambridge, CB1 6GT United Kingdom	EU/1/01/200/001	2004 12 8
2004 12 6	Rayzon	Pharmacia Europe EEIG, Sandwich, Kent, CT13 9NJ, United Kingdom	EU/1/02/210/001-008	2004 12 8
2004 12 6	Rayzon 6m	Pharmacia Europe EEIG, Sandwich, Kent, CT13 9NJ, United Kingdom	EU/1/02/210/001-008	2004 12 8
2004 12 7	Kinzalmono	Bayer AG, D-51368 Leverkusen	EU/1/98/091/001-014	2004 12 9
2004 12 7	Micardis	Boehringer Ingelheim International GmbH, Binger Strasse 173, D-55216 Ingelheim am Rhein	EU/1/98/090/001-014	2004 12 10
2004 12 7	Pritor	Glaxo Group Ltd, Greenford, Middlesex, UB6 0NN, United Kingdom	EU/1/98/089/001-016	2004 12 9

—

Leidimo prekiauti panaikinimas (Reglamento (EEB) Nr. 2309/93 12 straipsnis)

Sprendimo data	Vaisto pavadinimas	Leidimo savininkas	Įrašo Bendrijos registre Nr.	Pranešimo data
2004 12 8	Venvia	SmithKline Beecham plc, New Horizons Court, Brentford, Middlesex, United Kingdom TW8 9EP	EU/1/00/138/001-012	2004 12 10
2004 12 7	Nyracta	SmithKline Beecham plc, New Horizons Court, Brentford, Middlesex, United Kingdom TW8 9EP	EU/1/00/139/001-012	2004 12 9

—

Leidimo prekiauti pakeitimas (Reglamento (EEB) Nr. 2309/93 34 straipsnis): leidimas išduotas

Sprendimo data	Vaisto pavadinimas	Leidimo savininkas	Įrašo Bendrijos registre Nr.	Pranešimo data
2004 11 25	Nobivac Bb	Intervet International BV, Wim de Körverstraat 35, 5831 AN Boxmeer, Nederland	EU/2/02/034/001	2004 11 29
2004 11 25	Halocur	Intervet International BV, Wim de Körverstraat 35, 5831 AN Boxmeer, Nederland	EU/2/99/013/001-002	2004 11 29
2004 12 7	Stronghold	Pfizer Ltd, Ramsgate Road, Sandwich, Kent, CT13 9NJ, United Kingdom	EU/2/99/014/001-012	2004 12 10
2004 12 7	Oxyglobin	Biopure Netherlands BV, Prinses Irenestraat 59, 1077 WV Amsterdam, Nederland	EU/2/99/015/001	2004 12 9

(1) OL L 214, 1993 8 28, p. 1.

24.12.2004

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 320/26

Išankstinis pranešimas apie koncentraciją

(Byla COMP/M. 3519-Electra/ThyssenKrupp Fahrzeugguss)

Byla, kuriai taikoma supaprastinta procedūra

(2004/C 320/14)

(Tekstas svarbus EEE)

2004 12 16 Komisija gavo pranešimą apie siūlomą koncentraciją pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (1) 4 straipsnį, pagal kurį įmonė „Electra European Fund LP“ (Guernsey), įsigydama akcijas, įgyja teisę kontroliuoti, kaip apibrėžta Tarybos reglamento 3 straipsnio 1 dalies b punkte, „ThyssenKrupp Rautenbach Castings GmbH“ ir „ThyssenKrupp Aluminium-Technik“, išskyrus Ispanijos dukterinę įmonę „ThyssenKrupp Guss S.A.“, kartu vadinamas „ThyssenKrupp Fahrzeugguss business Group“ (toliau – TKFG, Vokietija), kurias šiuo metu kontroliuoja „ThyssenKrupp Automotive AG Group“.

Įmonių veikla yra ši:

—	„Electra Group“: privataus kapitalo investicijų bendrovė;

—	TKFG: lengvojo metalo liejinių kūrimas, gamyba ir tiekimas automobilių pramonei.

Po pirminio patikrinimo Komisija nustatė, kad sandoriui, apie kurį buvo pranešta, galėtų būti taikomas reglamentas (EB) Nr. 139/2004. Tačiau galutinis šio klausimo sprendimas dar nepriimtas. Pagal Komisijos pranešimą dėl supaprastintos procedūros tam tikroms koncentracijoms taikant Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 4064/2004 (2), reikėtų pažymėti, kad šiai bylai gali būti taikoma tame pranešime numatyta procedūra.

Komisija ragina suinteresuotas trečiąsias šalis pateikti jai savo galimas pastabas dėl pasiūlytos procedūros.

Pastabas Komisijai reikia pateikti ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio pranešimo paskelbimo dienos. Pastabas Komisijai galima siųsti faksu +32 22 96 43 01 ar +32 22 96 72 44 arba paštu, pateikiant nuorodą Case COMP/M. 3519-Electra/ThyssenKrupp Fahrzeugguss, šiuo adresu:

European Commission

Directorate-General for Competition,

Merger Registry

J-70

B-1049 Bruxelles

(1) OL L 24, 2004 1 29, p. 1.

(2) Galima rasti Konkurencijos GD svetainėje

http://europa.eu.int/comm/competition/mergers/legislation/consultation/simplified_tru.pdf.

24.12.2004

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 320/29

Komunikatas pagal 1992 m. spalio 12 d. Tarybos Reglamento (EEB) 12 straipsnio 5 dalies a punkte nustatytą tvarką dėl valstybių narių muitinių teikiamos informacijos dėl prekių klasifikavimo muitinės nomenklatūroje

(2004/C 320/18)

Privalomoji tarifinė informacija netenka galios nuo tos dienos, kai ji nebeatitinka muitinės nomenklatūros aiškinimo dėl tarptautiniu lygiu priimtų tarifinių priemonių:

Muitinių bendradarbiavimo tarybos patvirtintų Suderintos sistemos paaiškinimų ir klasifikavimo patarimų pakeitimų (MBT dok. NC0730 – 31-os SS komiteto sesijos ataskaita, NC0796 – 32-os SS komiteto sesijos ataskaita, NC0845 – 33-os SS komiteto sesijos ataskaita):

PAAIŠKINIMŲ PAKEITIMAI, KURIE TURI BŪTI PADARYTI VADOVAUJANTIS SS KONVENCIJOS 8 STRAIPSNYJE NUSTATYTA PROCEDŪRA, IR KLASIFIKAVIMO PATARIMAI, REDAGUOTI PASAULIO MUITINIŲ ORGANIZACIJOS SS KOMITETO

2003 M., GEGUŽĖ, 31 SSK DOK. NC0730

Nomenklatūros paaiškinimų pakeitimai (SS konvencijos priedas)

29 skirsnis. X poskyris. Bendrosios nuostatos

M/3

2003 M. LAPKRITIS, 32 SSK DOK. NC0796

Nomenklatūros paaiškinimų pakeitimai (SS konvencijos priedas)

85.12	L/18
85.24	L/20

2004 M., GEGUŽĖ, 33 SSK DOK. NC0845

Nomenklatūros paaiškinimų pakeitimai (SS konvencijos priedas)

25.20	M/17
26.21	M/14
29.29	M/3
29.35	M/9
34.07	M/17
39 skirsnis Bendrosios nuostatos	M/19
39.09	M/3
39.11	M/3
40.08	M/19
44 skirsnis	M/10
71.02	M/12
71.03	M/12
71.04	M/12
84 skirsnis. Bendrosios nuostatos	M/11
84.30 Subpozicija paaiškinamoji pastaba	M/11
84.42	M/13
85 skirsnis. Bendrosios nuostatos (B)	M/15
85.16	M/11
85.17	M/11
85.19	M/11

SS komiteto patvirtinti klasifikavimo patarimai

0402.99/1	M/4
1701.91/1	M/5
1901.90/2	M/6
8471.30/1	M/7
9504.10/1	M/8

Informacija apie šių priemonių turinį gali būti gauta Europos Komisijos Generaliniame Mokesčių ir Muitų Sąjungos Direktorate (rue de la Loi/Wetstraat 200, B-1049 Brussels) arba Generalinio Direktorato tinklalapyje:

http://europa.eu.int/comm/taxation_customs/index_en.htm

		ISSN 1725-521X
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		C 320

Leidimas lietuvių kalba	Informacija ir pranešimai	47 tomas 2004m. gruodžio 24d.

Pranešimo Nr.	Turinys	Puslapis
	I Informacija
	Taryba
2004/C 320/1	2004 m. liepos 5 d. Tarybos nuomonė dėl 2004– 2007 m. Čekijos Respublikos konvergencijos programos	1
2004/C 320/2	2004 m. liepos 5 d. Tarybos nuomonė dėl 2004– 2008 m. Estijos konvergencijos programos	3
2004/C 320/3	2004 m. liepos 5 d. Tarybos nuomonė dėl 2004– 2007 m. Kipro konvergencijos programos	5
2004/C 320/4	2004 m. liepos 5 d. Tarybos nuomonė dėl 2004– 2007 m. Latvijos konvergencijos programos	7
2004/C 320/5	2004 m. liepos 5 d. Tarybos nuomonė dėl 2004– 2007 m. Lietuvos konvergencijos programos	9
2004/C 320/6	2004 m. liepos 5 d. Tarybos nuomonė dėl 2004– 2008 m. Vengrijos konvergencijos programos	11
2004/C 320/7	2004 m. liepos 5 d. Tarybos nuomonė dėl 2004–2007 m. Maltos konvergencijos programos	13
2004/C 320/8	2004 m. liepos 5 d. Tarybos nuomonė dėl 2004– 2007 m. Lenkijos konvergencijos programos	15
2004/C 320/9	2004 m. liepos 5 d. Tarybos nuomonė dėl 2004–2007 m. Slovėnijos konvergencijos programos	17
2004/C 320/0	2004 m. liepos 5 d. Tarybos nuomonė dėl 2004– 2007 m. Slovakijos konvergencijos programos	19
2004/C 320/1	Pranešimas	21
	Komisija
2004/C 320/2	Euro kursas	22
2004/C 320/3	Bendrijos sprendimų dėl leidimų prekiauti vaistais sąrašas nuo 2004 m. lapkričio 15 d. iki 2004 m. gruodžio 15 d.(paskelbta sutinkamai su Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2309/93 12 arba 34 straipsniu)	23
2004/C 320/4	Išankstinis pranešimas apie koncentraciją (Byla COMP/M. 3519-Electra/ThyssenKrupp Fahrzeugguss) — Byla, kuriai taikoma supaprastinta procedūra ( 1 )	26
2004/C 320/5	Neprieštaravimas praneštai koncentracijai (Byla Nr. COMP/M.3617 - BC PARTNERS / PICARD) ( 1 )	27
2004/C 320/6	Neprieštaravimas praneštai koncentracijai (Byla Nr. COMP/M.3606 - SIEMENS / BONUS ENERGY) ( 1 )	27
2004/C 320/7	Neprieštaravimas praneštai koncentracijai (Byla Nr. COMP/M.3640 - BLACKSTONE / GERRESHEIMER) ( 1 )	28
2004/C 320/8	Komunikatas pagal 1992 m. spalio 12 d. Tarybos Reglamento (EEB) 12 straipsnio 5 dalies a punkte nustatytą tvarką dėl valstybių narių muitinių teikiamos informacijos dėl prekių klasifikavimo muitinės nomenklatūroje	29

	Klaidų ištaisymas
2004/C 320/9	Kvietimo dalyvauti nepriklausomų ekspertų eTEN programai (2005–2006) konkurse klaidų ištaisymas OL C 283, 2004 11 20	31


	(1) Tekstas svarbus EEE