TEISINGUMO TEISMO SPRENDIMAS

(trečioji kolegija)

2004 m. spalio 14 d.

Byloje C-279/02 P Nuno Antas de Campos prieš Europos Parlamentą (1)

(Apeliacinis skundas - Pareigūnas - Reglamentas (EB, Euratom, EAPB) Nr. 2688/95 - Prašymo taikyti atleidimo iš darbo procedūrą atmetimas)

(2004/C 314/01)

Proceso kalba: portugalų

Byloje C-279/02 P Nuno Antas de Campos, Europos Parlamento pareigūnas, gyvenantis Lisabonoje (Portugalija), atstovaujamas advokačių C. Botelho Moniz ir E. Maia Cadete prieš Europos Parlamentą, atstovaujamą R. da Silva Passos ir J. F. de Wachter, dėl 2002 m. liepos 29 d. pateikto apeliacinio skundo pagal EB Teisingumo Teismo statuto 49 straipsnį, Teisingumo Teismas (trečioji kolegija), susidedantis A. Rosas, einančio trečiosios kolegijos pirmininko pareigas, teisėjų N. Colneric ir K. Schiemann (pranešėjas); generalinė advokatė: C. Stix-Hackl, sekretorius: R. Grass, 2004 m. spalio 14 d. priėmė sprendimą, kurio rezoliucinėje dalyje nurodyta:

1)	Atmesti apeliacinį skundą.

2)	Priteisti iš Antas de Campos bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)   OL C 274, 2002 11 9.

TEISINGUMO TEISMO SPRENDIMAS

(penktoji kolegija)

2004 m. spalio 26 d.

Byloje C-406/03 Europos Bendrijų Komisija prieš Airiją (1)

(Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas - Reglamentas (EB) Nr. 2037/2000 - Ozono sluoksnį ardančios medžiagos - Nevisiškas perkėlimas į nacionalinę teisę)

(2004/C 314/02)

Proceso kalba: anglų

Byloje C-406/03 Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama U. Wölker ir M. Shotter, prieš Airiją, atstovaujamą F. O'Dubhghaill ir D. O'Hagan, padedamų D. McGrath, dėl 2003 m. rugsėjo 29 d. pareikšto ieškinio dėl įsipareigojimų neįvykdymo pagal EB sutarties 226 straipsnį, Teisingumo Teismas (penktoji kolegija), susidedantis iš kolegijos pirmininkės R. Silva de Lapuerta (pranešėja), teisėjų C. Gulmann ir J. Makarczyk; generalinis advokatas: A. Tizzano, sekretorius: R. Grass, 2004 m. spalio 26 d. priėmė sprendimą, kurio rezoliucinėje dalyje nurodyta:

1)

Nepateikdama 2000 m. birželio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2037/2000 dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų 16 straipsnio 5 ir 6 dalyse bei 17 straipsnio 1 dalyje numatytų ataskaitų ir nesiimdama visų įmanomų atsargumo priemonių pagal šio reglamento 17 straipsnio 2 dalį, kad būtų išvengta metilbromido nuotėkio arba kad jis būtų kaip įmanoma labiau sumažintas bei kad būtų nustatyti būtiniausi kvalifikaciniai reikalavimai, keliami šioje srityje dirbantiems darbuotojams, Airija neįvykdė savo įsipareigojimų pagal šio reglamento 16 straipsnio 5 ir 6 dalis bei 17 straipsnio 1 ir 2 dalis.

2)	Priteisti iš Airijos bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)   OL C 289, 2003 11 29.

TEISINGUMO TEISMO NUTARTIS

(antroji kolegija)

2004 m. rugsėjo 23 d.

Sujungtose bylose C-435/02 ir C-103/03 (dėl Landgericht Essen ir Landgericht Hagen prašymo priimti prejudicinį sprendimą): Axel Springger AG prieš Zeitungsverlag Niederrhein GmbH & Co. Essen KG ir Hans-Jürgen Weske (1)

(Darbo reglamento 104 straipsnio 3 dalis - Įmonių teisė - Direktyva 90/605/EEB iš dalies keičianti direktyvų 78/660/EEB ir 83/349/EEB taikymo sritį - EB sutarties 54 straipsnio 3 dalies g punktas (po pakeitimo – EB sutarties 44 straipsnio 2 dalies g punktas) - Komanditinė bendrija, kurios visi savo turtu atsakantys nariai yra ribotos atsakomybės bendrovės GmbH & Co. KG - Metinių atskaitomybių skelbimas - Galimybė trečiosioms šalims susipažinti su šiais dokumentais - Trečiosios šalies sąvoka - Konkurentų įtraukimas - Galiojimas - Teisinis pagrindas - Laisvės verstis profesine veikla, spaudos laisvės ir vienodo požiūrio principai)

(2004/C 314/03)

Proceso kalba: vokiečių

Sujungtose bylose C-435/02 ir C-103/03 dėl Landgericht Essen ir Landgericht Hagen (Vokietija) 2002 m. lapkričio 25 d. ir 2003 m. vasario 11 d. nutartimis, kurias Teisingumo Teismas gavo atitinkamai 2002 m. gruodžio 2 d. ir 2003 m. kovo 5 d., pagal EB sutarties 234 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje Axel Springger AG prieš Zeitungsverlag Niederrhein GmbH & Co. Essen KG (C-435/02) ir Axel Springger AG prieš Hans-Jürgen Weske (C-103/03), Teisingumo Teismas (antroji kolegija), susidedantis iš kolegijos pirmininko C. W. A. Timmermans (pranešėjas), teisėjų J.-P. Puissochet ir R. Schintgen, F. Macken ir N. Colneric, generalinis advokatas: F. G. Jacobs, sekretorius: R. Grass, 2004 m. rugsėjo 23 d. priėmė nutartį, kurios rezoliucinėje dalyje nurodyta:

1)

1990 m. lapkričio 8 d. Tarybos direktyva 90/605/EEB iš dalies keičianti Direktyvą 78/660/EEB dėl metinių atskaitomybių ir Direktyvą 83/349/EEB dėl konsoliduotos atskaitomybės, atsižvelgiant į šių direktyvų taikymo sritį, ta apimtimi, kuria iš jos išplaukia, kad kiekvienas asmuo gali susipažinti su joje nurodytų rūšių bendrovių metinėmis atskaitomybėmis ir ataskaita, kai nenustatoma teisė ar saugotinas interesas, galėjo būti pagrįstai priimta EB sutarties 54 straipsnio 3 dalis g punkto (po pakeitimo – EB sutarties 44 straipsnio 2 dalies g punktas) pagrindu.

2)	Išnagrinėjus pirmus du klausimus byloje C-435/02 ir antrą bei trečią klausimus byloje C-103/03, bendrųjų Bendrijos teisės principų, t. y. laisvės verstis profesine veikla ir žodžio laisvės, atžvilgiu,, nebuvo nustatyta nieko, kas galėtų įtakoti direktyvos 90/605 galiojimą.

3)	Išnagrinėjus trečią klausimą byloje C-435/02 ir ketvirtą klausimą byloje C-103/03 vienodo požiūrio principo atžvilgiu, nebuvo nustatyta nieko, kas galėtų įtakoti direktyvos 90/605 galiojimą.

---

(1)   OL C 44, 2003 2 22.

OL C 12, 2003 5 10.

TEISINGUMO TEISMO NUTARTIS

(trečioji kolegija)

2004 m. rugsėjo 27 d.

Byloje C-470/02 P: Europos transliuotojų sąjunga (ETS) prieš Europos Bendrijų Komisiją (1)

(Apeliacinis skundas - Konkurencija - Susitarimai - Televizijos teisių į tarptautinius sporto renginius bendras įgijimas - Trečiųjų asmenų galimybė įgyti šias teises - EB Sutarties 81 straipsnio 3 dalis - Akivaizdžiai nepagrįstas apeliacinis skundas)

(2004/C 314/04)

Proceso kalba: prancūzų

Byloje C-470/02 P dėl Europos transliuotojų sąjungos (ETS), įsteigtos Grand-Saconnex (Šveicarija), atstovaujamos advokatų D. Waelbroek ir M. Johnsson, pateikto apeliacinio skundo dėl Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo (antroji išplėstinė kolegija) 2002 m. spalio 8 d. sprendimo M6 ir kt. (T-185/00, T-216/00, T-299/00 ir T-300/00) panaikinimo, dalyvaujant kitoms proceso šalims: Europos Bendrijų Komisijai, Métropole télévision SA (M6), įsteigtai Neuilly-sur-Seine (Prancūzija), atstovaujamai advokatų P. Dian ir J.-C. André, Antena 3 de Televisión SA, įsteigtai Madride (Ispanija), atstovaujamai advokatų S. Munõz Machado ir M. López-Contreras González, Gestevisión Telecinco SA, įsteigtai Madride (Ispanija), atstovaujamai advokatų S. Munõz Machado ir M. López-Contreras González, ir Sociedade Independente de Comunicação SA (SIC), įsteigtai Linda-a-Velha (Portugalija), atstovaujamai advokatų C. Botelho Moniz ir E. Maia Cadete, Radiotelevisión Espanõla (RTVE), Deutsches SportFernsehen GmbH (DSF), įsteigtai Ismaning (Vokietija), atstovaujamai advokato K. Metzlaff, ir Reti Televisive Italiane SpA (RTI), įsteigtai Romoje (Italija), atstovaujamai advokatų G. Amorelli ir D. Ciano, Teisingumo Teismas (trečioji kolegija), susidedantis iš kolegijos pirmininko A. Rosas (pranešėjas), teisėjų J.-P. Puissochet, A. Borg Barthet, J. Malenovský, U. Lõhmus; generalinis advokatas F. G. Jacobs, sekretorius: R. Grass, 2004 m. rugsėjo 27 d. priėmė nutartį, kurios rezoliucinėje dalyje nurodyta:

1)	Atmesti apeliacinį skundą.

2)	Priteisti iš Europos transliuotojų sąjungos (ETS) bylinėjimosi išlaidos.

---

(1)   OL C 55, 2003 3 8.

TEISINGUMO TEISMO NUTARTIS

(šeštoji kolegija)

2004 m. rugsėjo 28 d.

Byloje C-115/03 (dėl Tribunale civile di Genova prašymo priimti prejudicinį sprendimą): Eco Eridiana Srl prieš Presidenza del Consiglio dei Ministri ir Ministero dell'Ambiente (1)

(Darbo reglamento 104 straipsnio 3 dalis - Atliekų valdymas - Pavojingos atliekos - Direktyva 91/689/EBB - 4 straipsnis - Sąvoka „atliekų gamintojai“ - Fizinių asmenų įtraukimas ar ne)

(2004/C 314/05)

Proceso kalba: italų

Byloje C-115/03, dėl Tribunale civile di Genova (Italija) 2003 m. kovo 10 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2003 m. kovo 17 d., pagal EB sutarties 234 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą šio teismo nagrinėjamoje byloje Eco Eridiana Srl prieš Presidenza del Consiglio dei Ministri ir Ministero dell'Ambiente, Teisingumo Teismas (šeštoji kolegija), susidedantis iš kolegijos pirmininko J.-P. Puissochet, teisėjų S. von Bahr (pranešėjas) ir A. Borg Barthet, generalinis advokatas: M. Poiares Maduro, sekretorius: R. Grass, 2004 m. rugsėjo 28 d. priėmė nutartį, kurios rezoliucinėje dalyje nurodyta:

1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyvos 91/689/EBB dėl pavojingų atliekų 4 straipsnyje numatyto įsipareigojimo saugoti pavojingų atliekų įrašus, turi laikytis visi atliekų gamintojai, tarp jų ir stomatologijos kabinetai, o ne tik pavojingas atliekas gaminančios įmonės.

---

(1)   OL C 112, 2003 5 10.

2004 m. rusėjo 23 d. (faksu 2004 m. rugsėjo 16 d.) Europos Bendrijų Teisingumo Teisme buvo gautas Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos Viktor Kreutschitz ir Michael Niejahr, nurodžiusių adresą dokumentams įteikti Liuksemburge, apeliacinis skundas dėl Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo (ketvirtoji išplėstinė kolegija) 2004 m. liepos 1 d. sprendimo byloje T-308/00 Salzgitter AG, palaikoma Vokietijos Federacinės Respublikos, prieš Europos Bendrijų Komisiją.

Apeliantas Teisingumo Teismo prašo:

1)	panaikinti Pirmosios instancijos teismo 2004 m. liepos 1 d. sprendimą byloje T-308/00 (1) Salzgitter AG prieš Europos Bendrijų Komisiją;

2)	grąžinti bylą Pirmosios instancijos teismui;

3)	priteisti iš Salzgitter AG bylinėjimosi išlaidas.

Teisiniai pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Skundžiamu sprendimu Pirmosios instancijos teismas panaikino Sprendimo Nr. 2000/797/EAPB dėl Vokietijos suteiktos valstybės pagalbos Salzgitter AG, Preussag Stahl AG ir koncerno dukterinėms juodosios metalurgijos įmonėms 2 ir 3 straipsnius. Panaikintuose straipsniuose Komisija buvo nurodžiusi Vokietijos Federacinei Respublikai susigrąžinti neteisėtą ir su bendrąja rinka nesuderinamą valstybės pagalbą iš jos gavėjo.

To paties sprendimo 1 straipsnis, kuriuo ieškovui remiantis Zonenrandförderungsfesetz (ZRFG) (Vokietijos įstatymas dėl pasienio zonos su buvusia Vokietijos Demokratine Respublika ir buvusia Čekoslovakijos Respublika rėmimo) 3 straipsniu suteiktą valstybės pagalbą ypatingų atskaitymų ir neapmokestinamų atidėjimų forma dėl subsidijuojamų 484 ir 367 milijonų Vokietijos markių investicijų, Komisija pripažino su bendrąja rinka nesuderinama valstybės pagalba, nebuvo panaikintas. Komisija Zonenrandförderungsfesetz buvo pritarusi remiantis EEB sutarties 92 straipsnio 2 dalies c punktu (po pakeitimo – EB sutarties 87 straipsnio 2 dalies c punktas). EAPB sutartyje panašios nuostatos nebuvo. Todėl, nepaisant to, kad Salzgitter AG suteikta pagalba yra nesuderinama su bendrąja rinka, jos negalima susigrąžinti.

Iš esmės Pirmosios instancijos teismo sprendimas paremtas tuo, kad po antrojo ir trečiojo pagalbos juodajai metalurgijai kodeksų priėmimo susidariusiai situacijai buvo būdingi Komisijos veiksmų sąlygoti netikrumo ir neaiškumo elementai.

Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo šiuos keturis skundo pagrindus:

Pirma, nurodydamas, kad po pirmojo, antrojo ir trečiojo juodosios metalurgijos kodeksų susidariusiai situacijai „buvo būdingi netikrumo ir neaiškumo elementai“, Pirmosios instancijos teismas prieštarauja savo paties praktikai. 1998 m. kovo 31 d. sprendimo Preussag Stahl/Komisija, T-129/96, Rec. II-609, 43 punkte jis nusprendė, kad kodeksuose numatytos išimtys iš absoliutaus valstybės pagalbos draudimo principo pagal EAPB sutarties 4 straipsnio c punktą galėjo būti suteikiamos tik šiuose kodeksuose numatytam laikotarpiui. Iš šios teismo praktikos, kurią patvirtino Teisingumo Teismas išplaukia, kad nei pirmasis, nei antrasis pagalbos juodajai metalurgijai kodeksas negalėjo turėti teisinių pasekmių pasibaigus jų galiojimo laikui 1981 m. gruodžio 31 d. ir 1985 m. gruodžio 31 d. Įsigaliojus trečiajam pagalbos juodajai metalurgijai kodeksui buvo visiškai aišku, kad Komisijai „turėjo būti pranešta apie visus ketinimus taikyti valstybės pagalbos schemas juodajai metalurgijai, apie kurias ji jau buvo pateikusi savo nuomonę remiantis EAPB sutartimi“ (Trečiojo pagalbai juodajai metalurgijai kodekso (OL L 340, 1985 12 18, p. 1) 6 straipsnis). Tačiau ginčijamame Komisijos sprendime pirmieji du pagalbos juodajai metalurgijai kodeksai nebuvo taikyti ir nėra svarbūs šioje byloje. Bet kuriuo atveju, priešingai nei nustatyta skundžiamame sprendime, jie negali turėti jokio teisinio poveikio srityse, nepatenkančiose į EAPB sutarties taikymo sferą.

Antra, Pirmosios instancijos teismas nereikalavo jokių įrodymų, kad Komisija iš tikrųjų „žinojo apie ieškovui suteiktą pagalbą“. Be to, Pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo klausimo, ar iš ieškovo reguliariai pateikiamų veiklos ataskaitų buvo galima nustatyti pagalbos, apie kurią nebuvo praneštą, suteikimo faktą.

Trečia, atrodo, kad Pirmosios instancijos teismas darė prielaidą, jog to, kad dokumentai Komisijai buvo perduoti ne pagal EB sutarties 88 straipsnyje numatytą procedūrą, pakanka, kad būtų draudžiama reikalauti grąžinti neteisėtą valstybės pagalbą, jeigu ieškovas paprasčiausiai remiasi teisinio tikrumo principu.

Galiausiai, Pirmosios instancijos teismas sprendimas gali turėti neigiamos įtakos Komisijos vykdomos valstybės pagalbos kontrolės sistemai, kadangi jis nukrypsta nuo nusistovėjusios Teisingumo Teismo praktikos, pagal kurią pagalbą gavusi įmonė iš esmės gali pasikliauti šios pagalbos teisėtumu tik tuomet, jei ji buvo suteikta laikantis kontrolės sistemoje numatytos procedūros. Paprastai rūpestingas ūkio subjektas turi galimybę įsitikinti, ar buvo laikomasi šios procedūros (Teisingumo Teismo 1990 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Komisija/Vokietija, C-5/89, Rec. p. I-3437, 14 punktas). Šiame sprendime Teisingumo Teismas išaiškino, kad pagalbą gavusios įmonės, negali remtis iš teisinio tikrumo kylančiu teisėtų lūkesčių principu, siekdamos išvengti pareigos grąžinti su bendrąja rinka nesuderinamą valstybės pagalbą.

---

(1)   OL C 239, 2004 9 25.

2004 m. spalio 6 d. Europos Bendrijų Teisingumo Teisme buvo pareikštas Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos Nicola Yerrell ir Horstpeter Kreppel, nurodžiusių adresą dokumentams įteikti Liuksemburge, ieškinys Austrijos Respublikai.

Ieškovas Teisingumo Teismo prašo:

I.

pripažinti, kad Austrijos Respublika pažeidė savo įsipareigojimus, kylančius iš 1989 m. birželio 12 d. Tarybos direktyvos Nr. 89/391/EEB dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo (OL L 183, 1989 6 29, p. 1) 2, 7, 11, 12, 13 ir 18 straipsnių, kadangi 1. iki šiol, nepaisant to, kad pasibaigė įgyvendinimo terminas, nepriėmė tokių teisės aktų, kuriais ši direktyva būtų perkelta į Austrijos teisę: a) Landeslehrer-Dienstrechtsgesetz (LDG), b) Beamten-, Kranken- und Unfallversicherungsgesetz, c) Allgemeines Sozialversicherungsgesetz (ASVG) arba, jei tuo tarpu šie teisės aktai buvo priimti, nepranešė Komisijai apie jų priėmimą; 2. neperkėlė arba nevisiškai perkėlė į Austrijos teisę šiuos direktyvos straipsnius: a) 2 straipsnio 1 dalį, kuri turi būti taikoma valstybinių privalomo lavinimo mokyklų mokytojams Tirolyje; b) 7 straipsnio 3 dalį; c) 8 straipsnio 2 dalį; d) 11 straipsnio 2 dalį; e) 12 straipsnio 4 dalį; f) 13 straipsnio 2 dalies a ir b punktus.

II.	priteisti iš Austrijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Teisiniai pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Direktyvos 89/391/EEB (toliau – Direktyva) perkėlimo į Austrijos teisę terminas baigėsi 1993 m. gruodžio 31 d.

Komisijos nuomone, Direktyva iki šiol nevisiškai arba nepakankamai įgyvendinta.

Pirmiausia, nepriimti įstatymų projektai, apie kuriuos buvo pranešta, (t. y. Landeslehrer-Dienstrechtsgesetz (LDG), Beamten-, Kranken- und Unfallversicherungsgesetz, Allgemeines Sozialversicherungsgesetz (ASVG)), kuriuos Austrijos vyriausybė nurodė kaip Direktyvos įgyvendinimo priemones, arba, jei tuo tarpu šie projektai įsigaliojo, Komisijai nebuvo apie tai tinkamai pranešta.

Antra, atskirų – iš viso šešių – šios Direktyvos nuostatų atveju Komisija konstatuoja, kad teisės aktai, apie kuriuos Austrijos valdžios institucijos pranešė, nevisiškai arba netinkamai įgyvendina šią Direktyvą.

Komisija tvirtina, kad valstybinių privalomo lavinimo mokyklų mokytojams Tirolyje, nepaisant plačios Direktyvos 89/391/EEB 2 straipsnio 1 dalies taikymo srities, vis dar netaikoma jokia nacionalinė įgyvendinimo priemonė.

Pagal Direktyvos 7 straipsnį darbdavys yra įpareigotas paskirti vieną arba daugiau darbuotojų veiklai, susijusiai su apsaugos priemonėmis, su sąlyga, kad jis turi atitinkamos kompetencijos darbuotojų. Komisijos supratimu, taip Direktyvos 7 straipsnyje įtvirtinta įmonės vidaus rizikos veiksnių prevencijos pirmenybė, kadangi pagal 7 straipsnio 3 dalį naudojimasis kitų (ne įmonės) specialistų paslaugomis numatytas tik tuomet, kai įmonėje ar įstaigoje esančių galimybių nepakanka (žr. šiuo klausimu Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2003 m. gegužės 22 d. sprendimą Komisija/Nyderlandai, C-441/01). Tačiau Austrijos įgyvendinimo priemonės suteikia darbdaviui pasirinkimo teisę pavesti šią veiklą savo arba išoriniams saugos specialistams.

Komisijos nuomone, 8 straipsnio 2 dalis (pareiga imtis tinkamų priemonių, susijusių su pirmąja medicinos pagalba, gaisrų gesinimu ir darbuotojų evakuacija) nenumato išimties mažosioms įmonėms. Tačiau pagal Austrijos įgyvendinimo priemones mažosios įmonės nuo šio įpareigojimo atleidžiamos.

Komisijos nuomone, Direktyvos 11 straipsnio 2 dalies įgyvendinimo priemonės nenumato tam tikrų darbdavio prievolių teikti informaciją, kurias numato šis straipsnis.

Direktyvos 12 straipsnio 4 dalis nustato, kad šiame straipsnyje numatytas darbuotojų mokymas negali būti vykdomas darbuotojų sąskaita. Nors Austrijos įgyvendinimo priemonės nustato, kad už tokiuose mokymuose praleistą laiką turi būti apmokama kaip už darbo laiką, tačiau jos nereglamentuoja, kas turi apmokėti tokių mokymų sąnaudas.

Galiausiai Komisija teigia, kad Direktyvos 13 straipsnio 2 dalies a ir b punktai nebuvo visa apimtimi perkelti į Austrijos teisę. Priešingai, nei nustatyta a punkte, sąvoka „darbo priemonė“ ArbeitnehmerInnenschutzgesetz 15 straipsnio prasme arba Bundesbedienstetenschutzgesetz 15 straipsnio prasme neapima pavojingų medžiagų. Be to, į Austrijos teisę nebuvo perkeltas b punkte numatytas įpareigojimas asmenines apsaugos priemones, pasinaudojus jomis, saugoti tam numatytoje vietoje.

Landesgericht Klagenfurt (Vokietija) 2004 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi kreipėsi į Europos Bendrijų Teisingumo Teismą su prašymu, kurį Teisingumo Teismo sekretoriatas gavo 2004 m. spalio 20 d., priimti prejudicinį sprendimą byloje A-Punkt Schmuckhandels GmbH prieš Claudia Schmidt.

Landesgericht Klagenfurt prašo Teisingumo Teismo atsakyti į šiuos klausimus:

1)	Ar EB steigimo sutarties 28 ir 30 straipsniai aiškintini taip, kad jie užtikrina atsakovo laisvę, vykdant savo ekonominę veiklą, lankyti privačius asmenis sidabro papuošalų pardavimo ir užsakymų sidabro papuošalams priėmimo tikslais?

2)

Jei į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar valstybės narės nacionalinės teisės nuostata, draudžianti parduoti sidabro papuošalus aplankant privačius asmenis sidabro papuošalų pardavimo ir užsakymų priėmimo tikslais, yra laisvo prekių judėjimo apribojimas EB sutarties 28 ir 30 straipsnių prasme?

3)

Jei ir į antrąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar nacionalinės teisės nuostata, kuri, prieštaraudama EB sutarties 28 ir 30 straipsniams, draudžia parduoti sidabro papuošalus aplankant privačius asmenis sidabro papuošalų pardavimo ir užsakymų priėmimo tikslais, neprieštarauja asmens teisei parduoti sidabro papuošalus aplankant privačius asmenis sidabro papuošalų pardavimo ir užsakymų priėmimo tikslais?

Finanzgericht Düsseldorf (Vokietija) 2004 m. spalio 13 d. nutartimi kreipėsi į Europos Bendrijų Teisingumo Teismą su prašymu, kurį Teisingumo Teismo sekretoriatas gavo 2004 m. spalio 21 d., priimti prejudicinį sprendimą byloje Possehl Erzkontor GmbH prieš Hauptzollamt Duisburg.

Finanzgericht Dusseldorf prašo Teisingumo Teismo atsakyti į šį klausimą:

Ar nutartyje detaliau aprašytos rūšies lydyta magnezija, kaustiniu būdu išdeginama iš gamtinio magnio karbonato ir išgaunama lydymo lankinėje krosnyje būdu antrame apdirbimo etape, priskirtina Kombinuotosios nomenklatūros 1 priedo 2519 9010 subpozicijai?

Landesgericht Innsbruk (Austrija) 2004 m. rugsėjo 30 d. nutartimi kreipėsi į Europos Bendrijų Teisingumo Teismą su prašymu, kurį Teisingumo Teismo sekretoriatas gavo 2004 m. spalio 27 d., priimti prejudicinį sprendimą byloje Autohaus Ostermann GmbH prieš VAV Versicherungs AG.

Landesgericht Innsbruk prašo Teisingumo Teismo atsakyti į šį klausimą:

Ar 2000 m. gegužės 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/26/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, suderinimo, ir iš dalies keičiančios Tarybos direktyvas 73/239/EEB ir 88/357/EEB (Ketvirtoji transporto priemonių draudimo direktyva) (1) 4 straipsnio 6 dalis aiškintina taip, kad draudimo įmonė, kuriai pateiktas reikalavimas, visada, net ir paprastų teisinių ir faktinių aplinkybių atveju, turi trijų mėnesių terminą reikalavimų tvarkymui, ar taip, kad tai yra tik nuostata, reiškianti „mokėjimo termino nustatymą“, kuri nedraudžia draudimo įmonei imtis veiksmų dėl reikalavimo nustačius „tinkamą“ mokėjimo terminą nepasibaigus trijų mėnesių terminui?

---

(1)  OL L 181, p. 65

2004 m. spalio 27 d. Europos Bendrijų Teisingumo Teisme buvo pareikštas Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos C. O'Reilly ir A.-M. Rouchaud-Joët, nurodžiusių adresą dokumentams įteikti Liuksemburge, ieškinys Liuksemburgo Didžiajai Hercogystei.

Europos Bendrijų Komisija Teisingumo Teismo prašo:

1)

pripažinti, kad nepriimdama 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyvą 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo (1) įgyvendinančių įstatymų ir kitų teisės aktų arba, bet kuriuo atveju, nepateikdama jų Komisijai, Liuksemburgo Didžioji Hercogystė neįvykdė savo įsipareigojimų pagal šią direktyvą;

2)	priteisti iš Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės bylinėjimosi išlaidas.

Teisiniai pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Direktyvos perkėlimo į nacionalinės teisės sistemą terminas pasibaigė 2002 m. gruodžio 2 d..

---

(1)   OL L 149, 2001 6 2, p. 34.

2004 m. spalio 27 d. Europos Bendrijų Teisingumo Teisme buvo pareikštas Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos C. O'Reilly ir A.-M. Rouchaud-Joët, nurodžiusių adresą dokumentams įteikti Liuksemburge, ieškinys Liuksemburgo Didžiajai Hercogystei.

Europos Bendrijų Komisija Teisingumo Teismo prašo:

1)

pripažinti, kad nepriimdama įstatymų ir kitų teisės aktų, reikalingų 2001 m. birželio 28 d. Tarybos direktyvai 2001/51/EB papildančiai Konvencijos dėl 1985 m. birželio 14 d. (1) Šengeno susitarimo įgyvendinimo 26 straipsnio nuostatas, įgyvendinti arba, bet kuriuo atveju, apie tai nepranešdama Komisijai, Liuksemburgo Didžioji Hercogystė neįvykdė savo įsipareigojimų pagal šią direktyvą;

2)	priteisti iš Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės bylinėjimosi išlaidas.

Teisiniai pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Terminas įgyvendinti direktyvą nacionalinėje teisėje baigėsi 2003 m. vasario 11 d.

---

(1)   OL L 187, 2001 7 10, p. 45.

2004 m. spalio 27 d. Europos Bendrijų Teisingumo Teisme buvo pareikštas Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos C. O'Reilly ir A.-M. Rouchaud-Joët, nurodžiusių adresą dokumentams įteikti Liuksemburge, ieškinys Prancūzijos Respublikai.

Europos Bendrijų Komisija Teisingumo Teismo prašo:

1)

pripažinti, kad nepriimdama 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyvą 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo (1) įgyvendinančių įstatymų ir kitų teisės aktų arba, bet kuriuo atveju, nepateikdama jų Komisijai, Prancūzijos Respublika neįvykdė savo įsipareigojimų pagal šią Direktyvą

2)	priteisti iš Prancūzijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Teisiniai pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Direktyvos perkėlimo į nacionalinės teisės sistemą terminas pasibaigė 2002 m. gruodžio 2 d..

---

(1)   OL L 149, 2001 6 2, p. 34.

2004 m. spalio 27 d. Europos Bendrijų Teisingumo Teisme buvo pareikštas Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos C. O'Reilly ir A.-M. Rouchaud-Joët, nurodžiusių adresą dokumentams įteikti Liuksemburge, ieškinys Prancūzijos Respublikai.

Europos Bendrijų Komisija Teisingumo Teismo prašo:

1)

pripažinti, kad nepriimdama 2001 m. liepos 20 d. Tarybos direktyvą 2001/55/EB dėl minimalių normų suteikiant perkeltiesiems asmenims laikiną apsaugą esant masiniam srautui ir dėl priemonių, skatinančių valstybių narių tarpusavio pastangų priimant tokius asmenis ir atsakant už tokio veiksmo padarinius, pusiausvyrą (1) įgyvendinančių įstatymų ar kitų teisės aktų ir bet kuriuo atveju nepranešdama apie šias nuostatas Komisijai, Prancūzijos Respublika neįvykdė savo įsipareigojimų pagal šią direktyvą.

2)	priteisti iš Prancūzijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Teisiniai pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę terminas baigėsi 2002 m. gruodžio 31 d..

---

(1)   OL L 212, 2001 8 7, p. 12.

2004 m. spalio 28 d. Europos Bendrijų Teisingumo Teisme buvo pareikštas Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos C. O'Reilly ir A.-M. Rouchaud-Joët, nurodžiusių adresą dokumentams įteikti Liuksemburge, ieškinys Liuksemburgo Didžiajai Hercogystei.

Europos Bendrijų Komisija Teisingumo Teismo prašo:

1)

pripažinti, kad nepriimdama 2001 m. liepos 20 d. Tarybos direktyvą 2001/55/EB dėl minimalių normų suteikiant perkeltiesiems asmenims laikiną apsaugą esant masiniam srautui ir dėl priemonių, skatinančių valstybių narių tarpusavio pastangų priimant tokius asmenis ir atsakant už tokio veiksmo padarinius, pusiausvyrą (1) įgyvendinančių įstatymų ar kitų teisės aktų ir bet kuriuo atveju nepranešdama apie šias nuostatas Komisijai, Liuksemburgo Didžioji Hercogystė neįvykdė savo įsipareigojimų pagal šią direktyvą.

2)	priteisti iš Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės bylinėjimosi išlaidas.

Teisiniai pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę terminas baigėsi 2002 m. gruodžio 31 d..

---

(1)   OL L 212, 2001 8 7, p. 12.

2004 m. spalio 22 d. Europos Bendrijų Teisingumo Teisme buvo pareikštas Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos Carmel O'Reilly ir Rudi Troosters, ieškinys Nyderlandų Karalystei.

Europos Bendrijų Komisija Teisingumo Teismo prašo:

1)

nustatyti, kad Nyderlandų Karalystė pažeidė savo įsipareigojimus, kylančius iš 2001 m. birželio 28 d. Tarybos direktyvos 2001/51/EB, papildančios Konvencijos dėl 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimo įgyvendinimo 26 straipsnio nuostatas (1), tuo, kad ji nepriėmė šiai direktyvai įgyvendinti reikalingų įstatymų ir kitų teisės aktų arba bent tuo, kad neinformavo Komisijos apie jų priėmimą.

2)	priteisti iš Nyderlandų Karalystės bylinėjimosi išlaidas.

Teisiniai pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Direktyvos 2001/51/EB įgyvendinimo terminas pasibaigė 2003 m. vasario 11 d..

---

(1)   OL L 187, 10 07 2001, p. 45-46

2004 m. spalio 22 d. Europos Bendrijų Teisingumo Teisme buvo pareikštas Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos Carmel O'Reilly ir Rudi Troosters, ieškinys Nyderlandų Karalystei.

Ieškovas Teisingumo Teismo prašo:

1)

pripažinti, kad nepriimdama įstatymų ir kitų teisės aktų, reikalingų 2001 m. liepos 20 d. Tarybos direktyvai 2001/55/EB (1) dėl minimalių normų, suteikiant perkeltiesiems asmenims laikiną apsaugą esant masiniam srautui, ir dėl priemonių, skatinančių valstybių narių tarpusavio pastangų priimant tokius asmenis ir atsakant už tokio veiksmo padarinius pusiausvyrą, įgyvendinti arba, bet kokiu atveju, nepateikdama jų Komisijai, Nyderlandų Karalystė neįvykdė savo įsipareigojimų pagal šią direktyvą;

2)	priteisti iš Nyderlandų Karalystės bylinėjimosi išlaidas.

Teisiniai pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Terminas perkelti Direktyvą 2001/55/EB į nacionalinę teisę pasibaigė 2002 m. gruodžio 31 d..

---

(1)   OL L 212, 2001 8 7, p. 12 – 23.

2004 m. lapkričio 4 d. Europos Bendrijų Teisingumo Teisme buvo pareikštas Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos jos Teisės tarnybos narių Georgios Zavvos ir Arnaud Bordes, ieškinys Graikijos Respublikai.

Ieškovas Teisingumo Teismo prašo:

—

pripažinti, kad nepriimdama 2002 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/33/EB iš dalies pakeičiančią Tarybos direktyvas 90/425/EEB ir 92/118/EEB dėl sveikatos reikalavimų gyvūninės kilmės šalutiniams produktams (1) įgyvendinančių įstatymų ir kitų teisės aktų, ir bet kuriuo atveju nepranešdama Komisijai apie šias nuostatas, Graikijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal šią direktyvą;

—	priteisti iš Graikijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Teisiniai pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šios direktyvos perkėlimo į vidaus teisę terminas baigėsi 2003 m. balandžio 30 d..

---

(1)   OL L 315, 2002 11 19, p. 14.

2004 m. lapkričio 4 d. Europos Bendrijų Teisingumo Teisme buvo pareikštas Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos Komisijos teisės tarnybos darbuotojų Georgios Zavvos ir Arnaud Bordes, ieškinys Graikijos Respublikai.

Europos Bendrijų Komisija Teisingumo Teismo prašo:

—

pripažinti, kad nepriimdama 2002 m. birželio 27 d. Tarybos direktyvą 2002/60/EB nustatančią konkrečias nuostatas dėl afrikinio kiaulių maro kontrolės ir iš dalies pakeičiančią Direktyvos 92/119/EEB nuostatas dėl Tešeno ligos ir afrikinio kiaulių maro (1) įgyvendinančių įstatymų ir kitų teisės aktų ir bet kuriuo atveju apie juos nepranešdama Komisijai, Graikijos Respublika neįvykdė savo įsipareigojimų pagal šią direktyvą.

—	priteisti iš Graikijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Teisiniai pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę terminas baigėsi 2003 m. liepos 30 d..

---

(1)   OL L 192, 2002 7 20, p. 27.

2004 m. lapkričio 10 d. Europos Bendrijų Teisingumo Teisme buvo pareikštas Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos jos teisės tarnybos teisininkių Maria Condou-Durande ir Carmel O'Reilly, ieškinys Graikijos Respublikai.

Europos Bendrijų Komisija Teisingumo Teismo prašo:

—

pripažinti, kad nepriimdama 2001 gegužės 28 d. Tarybos direktyvą 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo (1) įgyvendinančių įstatymų ir kitų teisės aktų arba bet kuriuo atveju nepranešdama apie juos Komisijai, Graikijos Respublika neįvykdė savo įsipareigojimų pagal šios direktyvos 8 straipsnį.

—	priteisti iš Graikijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Teisiniai pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę terminas baigėsi 2002 gruodžio 2 d.

---

(1)   OL L 149, 2001 6 2, p. 34.

2004 m. lapkričio 10 d. Europos Bendrijų Teisingumo Teisme buvo pareikštas Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos jos juridinės tarnybos darbuotojų Georgios Zavvos ir Michael Schotter, ieškinys Graikijos Respublikai.

Ieškovas Teisingumo Teismo prašo:

—

Pripažinti, kad nepriimdama 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/58/EB, dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių) (1) įgyvendinančių įstatymų ir kitų teisės aktų, ar bet kuriuo atveju neinformuodama Komisijos apie tokias nuostatas, Graikijos Respublika neįvykdė savo įsipareigojimų pagal šią direktyvą.

—	priteisti iš Graikijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Teisiniai pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Terminas direktyvos perkėlimui į nacionalinę teisę baigėsi 2003 m. spalio 31 d..

---

(1)   OL L 201, 2002 07 31, p.37.

Europos Bendrijų Teisingumo Teismo pirmininkas 2004 m. spalio 15 d. nutartimi nurodė išbraukti iš registro bylą C-154/03 Europos Bendrijų Komisija prieš Airiją.

---

(1)   OL C 146, 2003 6 21.

Europos Bendrijų Teisingumo Teismo pirmininkas 2004 m. rugsėjo 23 d. nutartimi nurodė išbraukti iš registro bylą C-186/03 P Strabag Benelux NV prieš Europos Sąjungos Tarybą.

---

(1)   OL C 213, 2003 9 6.

Europos Bendrijų Teisingumo Teismo pirmininkas 2004 m. rugsėjo 16 d. nutartimi nurodė išbraukti iš registro bylą C-274/03 Europos Bendrijų Komisija prieš Airiją.

---

(1)   OL C 200, 2003 8 23.

Europos Bendrijų Teisingumo Teismo pirmininkas 2004 m. rugsėjo 23 d. nutartimi nurodė išbraukti iš registro bylą C-424/03 Europos Bendrijų Komisija prieš Ispanijos Karalystę.

---

(1)   OL C 275, 2003 11 15.

Europos Bendrijų Teisingumo Teismo pirmininkas 2004 m. rugsėjo 23 d. nutartimi nurodė išbraukti iš registro bylą C-479/03 Europos Bendrijų Komisija prieš Liuksemburgo Didžiąją Hercogystę.

---

(1)   OL C 7, 2004 1 10.

Europos Bendrijų Teisingumo Teismo penktosios kolegijos pirmininkas 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartimi nurodė išbraukti iš registro bylą C-21/04 Europos Bendrijų Komisija prieš Airiją.

---

(1)   OL C 59, 2004 3 6.

Europos Bendrijų Teisingumo Teismo pirmininkas 2004 m. rugsėjo 24 d. nutartimi nurodė išbraukti iš registro bylą C-72/04 Europos Bendrijų Komisija prieš Suomijos Respubliką.

---

(1)   OL C 94, 2004 4 17.

Europos Bendrijų Teisingumo Teismo pirmininkas 2004 m. rugsėjo 23 d. nutartimi nurodė išbraukti iš registro bylą C-115/04 Europos Bendrijų Komisija prieš Suomijos Respubliką.

---

(1)   OL C 94, 2004 4 17.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas

2004 m. spalio 21 d.

Byloje T-36/99 Lenzing AG prieš Europos Bendrijų Komisiją (1)

(Valstybės pagalba - Ieškinys dėl panaikinimo - Priimtinumas - Teisės aktas individualiai susijęs su ieškovu - EB sutarties 87 straipsnio 1 dalis - Sutartys dėl skolų atidėjimo ir grąžinimo - Privataus kreditoriaus kriterijus)

(2004/C 314/30)

Proceso kalba: vokiečių

Byloje T-36/99 Lenzing AG, įsteigta Lenzing (Austrija), atstovaujama H.-J. Niemeyer, vėliau advokatų I. Brinker ir U. Soltész, prieš Europos Bendrijų Komisiją, atstovaujamą V. Kreuschitz ir D. Triantafyllou, padedamų advokato M. Núñez-Müller, nurodžiusio adresą dokumentams įteikti Liuksemburge, palaikomą Ispanijos Karalystės, atstovaujamos N. Díaz Abad, nurodžiusios adresą dokumentams įteikti Liuksemburge, dėl prašymo iš dalies panaikinti 1998 m. spalio 28 d. Komisijos sprendimą 1999/395/EB dėl Ispanijos suteiktos valstybės pagalbos Sniace SA, esančios Torelavegoje, Kantabrija (OL 1999 L 149, p. 40), pakeistą 2000 m. rugsėjo 20 d. Komisijos sprendimu 2001/43/EB (OL 2001, L 11, p. 46), Pirmosios instancijos teismas (penktoji išplėstinė kolegija), susidedantis iš pirmininko R. García-Valdecasas, teisėjų P. Lindh, J. D. Cooke. H. Legal ir M. E. Martins Ribeiro; sekretorė: administratorė D. Christensen, 2004 m. spalio 21 d. priėmė sprendimą, kurio rezoliucinėje dalyje nurodyta:

1)	1998 m. spalio 28 d. Komisijos sprendimo 1999/395/EB dėl Ispanijos suteiktos valstybės pagalbos Sniace SA, esančios Torelavegoje, Kantabrija, pakeisto 2000 m. rugsėjo 20 d. Komisijos sprendimu 2001/43/EB, 1 straipsnio 1 dalis yra panaikinama.

2)	Komisija padengia savo ir pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3)	Ispanijos Karalystė padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)   OL C 160, 1999 6 5.

PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMAS

2004 m. spalio 5 d.

Byloje T-45/01 Stephen Sanders ir kt. prieš Europos Bendrijų Komisiją (1)

(Personalas, įdarbintas bendros įmonės JET - Vienodas požiūris - Laikinojo tarnautojo statuso nesuteikimas - EAEB sutarties 152 straipsnis - Protingas terminas - Patirta materialinė žala)

(2004/C 314/31)

Proceso kalba: anglų

Byloje T-45/01, Stephen Sanders, gyvenantis Oxon (Jungtinė Karalystė), ir 94 ieškovai, kurių pavardės pateikiamos sprendimo priede, atstovaujami barristers QC P. Roth, I. Hutton ir A. Howard, prieš Europos Bendrijų Komisiją, atstovaujamą J. Currall ir L. Escobar Guerrero, nurodžiusių adresą dokumentams įteikti Liuksemburge, palaikomą Europos Sąjungos Tarybos, atstovaujamos iš pradžių J.-P. Hix ir A. Pilette, vėliau J.-P. Hix ir B. Driessen, dėl ieškinio, pareikšto dėl žalos, tariamai patirtos dėl neįdarbinimo Europos Bendrijų laikinaisiais tarnautojais bendroje įmonėje Joint European Torus (JET), atlyginimo Pirmosios instancijos teismas (pirmoji kolegija), susidedantis iš pirmininko B. Vesterdorf, teisėjų M. Jaeger ir H. Legal; sekretorius: administratorius J. Plingers, 2004 m. spalio 5 d. priėmė sprendimą, kurio rezoliucinėje dalyje nurodyta:

1)	Iš Komisijos yra priteisiama atlyginti finansinę žalą, kurią kiekvienas iš ieškovų patyrė dėl to, kad nebuvo įdarbintas Bendrijų laikinuoju tarnautoju, kad galėtų dirbti bendroje įmonėje Joint European Torus (JET).

2)	Per šešis mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo šalys pateikia Pirmosios instancijos teismui bendru sutarimu nustatytą sumą žalai atlyginti.

3)	Nepasiekusios susitarimo šalys per nurodytą laikotarpį pateikia Pirmosios instancijos teismui kiekvieno reikalavimo sumą.

4)	Bylinėjimosi išlaidų nagrinėjimo klausimas atidedamas.

---

(1)   OL C 134, 2001 5 5.

PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMAS

2004 m. spalio 14 d.

Byloje T-1/02 Robert Polinsky prieš Europos Bendrijų Teisingumo Teismą (1)

(Pareigūnai - Ieškinys dėl žalos atlyginimo - Asbesto poveikis - Profesinė liga - Žala)

(2004/C 314/32)

Proceso kalba: prancūzų

Byloje T-1/02, Robert Polinsky, gyvenantis Thionville (Prancūzija), atstovaujamas J. Iturriagagoitia Bassas, prieš Europos Bendrijų Teisingumo Teismą, atstovaujamą M. Schauss, nurodžiusio adresą dokumentams įteikti Liuksemburge, dėl ieškinio, pareikšto dėl pareiškėjo tariamai patirtos fizinės, moralinės, profesinės ir finansinės žalos atlyginimo, Pirmosios instancijos teismas (ketvirtoji kolegija), susidedantis iš pirmininko H. Legal, teisėjų V. Tiili ir M. Vilaras; sekretorius: vyriausiasis administratorius J. Palacio González, 2004 m. spalio 14 d. priėmė sprendimą, kurio rezoliucinėje dalyje nurodyta:

1)	Atmesti ieškinį.

2)	Kiekviena iš šalių padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)   OL C 84, 2002 4 6.

PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMAS

2004 m. spalio 14 d.

Byloje T-44/02 Dresdner Bank AG prieš Europos Bendrijų Komisiją (1)

(Konkurencija - EB sutarties 81 straipsnis - Susitarimas, nustatantis grynųjų pinigų keitimo paslaugos kainą bei apmokestinimo tvarką - Vokietija - Bylos nagrinėjimas nedalyvaujant šaliai)

(2004/C 314/33)

Proceso kalba: vokiečių

Byloje T-44/02 Dresdner Bank AG, įsteigtas Frakfurte prie Maino (Vokietija), atstovaujamas advokatų M. Hirsch ir W. Bosch, nurodžiusių adresą dokumentams įteikti Liuksemburge, prieš Europos Bendrijų Komisiją dėl prašymo panaikinti 2001 m. gruodžio 11 d. Komisijos sprendimą 2003/25/EB dėl procedūros pagal EB sutarties 81 straipsnį [byla COM/E-1/37.919 (ex 37.391) – Mokesčiai už banko paslaugas keičiant euro zonos pinigus – Vokietija] (OL L 15, 2003, p. 1), Pirmosios instancijos teismas (penktoji kolegija), susidedantis iš pirmininkės P. Lindh, teisėjų R. García-Valdecasas ir J. D. Cooke; sekretorius: H. Jung, 2004 m. spalio 14 d. priėmė sprendimą, kurio rezoliucinėje dalyje nurodyta:

1)	Panaikinti 2001 m. gruodžio 11 d. Komisijos sprendimą 2003/25/EB dėl procedūros pagal EB sutarties 81 straipsnį, [byla COM/E-1/37.919 (ex 37.391) – Mokesčiai už banko paslaugas keičiant euro zonos pinigus – Vokietija] ta apimtimi, kuria jis yra susijęs su ieškovu.

2)	Priteisti iš Komisijos visas bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)   OL C 109, 2002 5 4.

PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMAS

2004 m. spalio 14 d.

Byloje T-54/02 Vereins- und Westbank AG prieš Europos Bendrijų Komisiją (1)

(Konkurencija - EB sutarties 81 straipsnis - Susitarimas, nustatantis grynųjų pinigų keitimo paslaugos kainą bei apmokestinimo tvarką - Vokietija - Bylos nagrinėjimas nedalyvaujant šaliai)

(2004/C 314/34)

Proceso kalba: vokiečių

Byloje T-54/02 Vereins- und Westbank AG, įsteigtas Hamburge (Vokietija), atstovaujamas advokatų J. Schulte, M. Ewen ir A. Neus, nurodžiusių adresą dokumentams įteikti Liuksemburge, prieš Europos Bendrijų Komisiją dėl prašymo panaikinti 2001 m. gruodžio 11 d. Komisijos sprendimą 2003/25/EB dėl procedūros pagal EB sutarties 81 straipsnį [byla COM/E-1/37.919 (ex. 37.391) – Mokesčiai už banko paslaugas keičiant euro zonos pinigus – Vokietija] (OL 2003, L 15, p. 1), Pirmosios instancijos teismas (penktoji kolegija), susidedantis iš pirmininkės P. Lindh, teisėjų R. García-Valdecasas ir J. D. Cooke; sekretorius: H. Jung, 2004 m. spalio 14 d. priėmė sprendimą, kurio rezoliucinėje dalyje nurodyta:

1)	Panaikinti 2001 m. gruodžio 11 d. Komisijos sprendimą 2003/25/EB dėl procedūros pagal EB sutarties 81 straipsnį, [byla COM/E-1/37.919 (ex 37.391) – Mokesčiai už banko paslaugas keičiant euro zonos pinigus – Vokietija] ta apimtimi, kuria jis yra susijęs su ieškovu.

2)	Priteisti iš Komisijos visas bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)   OL C 97, 2002 4 20.

PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMAS

2004 m. spalio 14 d.

Byloje T-56/02 Bayerische Hypo- und Vereinsbank AG prieš Europos Bendrijų Komisiją (1)

(Konkurencija - EB sutarties 81 straipsnis - Susitarimas, nustatantis grynųjų pinigų keitimo paslaugos kainą bei apmokestinimo tvarką - Vokietija - Bylos nagrinėjimas nedalyvaujant šaliai)

(2004/C 314/35)

Proceso kalba: vokiečių

Byloje T-56/02 Bayerische Hypo- und Vereinsbank AG, įsteigtas Miunchene (Vokietija), atstovaujamas advokatų W. Knapp, T. Müller-Ibold ir B. Bergmann, nurodžiusių adresą dokumentams įteikti Liuksemburge, prieš Europos Bendrijų Komisiją dėl prašymo panaikinti 2001 m. gruodžio 11 d. Komisijos sprendimą 2003/25/EB dėl procedūros pagal EB sutarties 81 straipsnį [byla COM/E-1/37.919 (ex 37.391), – Mokesčiai už banko paslaugas keičiant euro zonos pinigus – Vokietija] (OL 2003, L 15, p. 1), Pirmosios instancijos teismas (penktoji kolegija), susidedantis iš pirmininkės P. Lindh, teisėjų R. García-Valdecasas ir J. D. Cooke; sekretorius: H. Jung, 2004 m. spalio 14 d. priėmė sprendimą, kurio rezoliucinėje dalyje nurodyta:

1)	Panaikinti 2001 m. gruodžio 11 d. Komisijos sprendimą 2003/25/EB dėl procedūros pagal EB sutarties 81 straipsnį, [byla COM/E-1/37.919 (ex 37.391) – Mokesčiai už banko paslaugas keičiant euro zonos pinigus – Vokietija] ta apimtimi, kuria jis yra susijęs su ieškovu.

2)	Priteisti iš Komisijos visas bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)   OL C 109, 2002 5 4.

PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMAS

2004 m. spalio 14 d.

Byloje T-60/02 Deutsche Verkehrsbank AG prieš Europos Bendrijų Komisiją (1)

(Konkurencija - EB sutarties 81 straipsnis - Susitarimas, nustatantis grynųjų pinigų keitimo paslaugos kainą bei apmokestinimo tvarką - Vokietija - Bylos nagrinėjimas nedalyvaujant šaliai)

(2004/C 314/36)

Proceso kalba: vokiečių

Byloje T-60/02 Deutsche Verkehrsbank AG, įsteigtas Frankfurte prie Maino (Vokietija), atstovaujamas advokatų M. Klusmann ir F. Wiemer, nurodžiusių adresą dokumentams įteikti Liuksemburge, prieš Europos Bendrijų Komisiją dėl prašymo panaikinti 2001 m. gruodžio 11 d. Komisijos sprendimą 2003/25/EB dėl procedūros pagal EB sutarties 81 straipsnį [byla COM/E-1/37.919 (ex 37.391) – Mokesčiai už banko paslaugas keičiant euro zonos pinigus – Vokietija] (OL 2003, L 15, p. 1), Pirmosios instancijos teismas (penktoji kolegija), susidedantis iš pirmininkės P. Lindh, teisėjų R. García-Valdecasas ir J. D. Cooke; sekretorius: H. Jung, 2004 m. spalio 14 d. priėmė sprendimą, kurio rezoliucinėje dalyje nurodyta:

1)	Panaikinti 2001 m. gruodžio 11 d. Komisijos sprendimą 2003/25/EB dėl procedūros pagal EB sutarties 81 straipsnį, [byla COM/E-1/37.919 (ex 37.391) – Mokesčiai už banko paslaugas keičiant euro zonos pinigus – Vokietija] ta apimtimi, kuria jis yra susijęs su ieškovu.

2)	Priteisti iš Komisijos visas bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)   OL C 109, 2002 5 4.

PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMAS

2004 m. spalio 14 d.

Byloje T-61/02 Commerzbank AG prieš Europos Bendrijų Komisiją (1)

(Konkurencija - EB sutarties 81 straipsnis - Susitarimas, nustatantis grynųjų pinigų keitimo paslaugos kainą bei apmokestinimo tvarką - Vokietija - Bylos nagrinėjimas nedalyvaujant šaliai)

(2004/C 314/37)

Proceso kalba: vokiečių

Byloje T-61/02 Commerzbank AG, įsteigtas Frankfurte prie Maino, atstovaujamas advokato H. Satzky, nurodžiusio adresą dokumentams įteikti Liuksemburge, prieš Europos Bendrijų Komisiją dėl prašymo panaikinti 2001 m. gruodžio 11 d. Komisijos sprendimą 2003/25/EB dėl procedūros pagal EB sutarties 81 straipsnį [byla COM/E-1/37.919 (ex 37.391) – Mokesčiai už banko paslaugas keičiant euro zonos pinigus – Vokietija] (OL L 15, 2003, p. 1), Pirmosios instancijos teismas (penktoji kolegija), susidedantis iš pirmininkės P. Lindh, teisėjų R. Gracía-Valdecasas ir J. D. Cooke; sekretorius: H. Jung, 2004 m. spalio 14 d. priėmė sprendimą, kurio rezoliucinėje dalyje nurodyta:

1)	Panaikinti 2001 m. gruodžio 11 d. Komisijos sprendimą 2003/25/EB dėl procedūros pagal EB sutarties 81 straipsnį, [byla COM/E-1/37.919 (ex 37.391) – Mokesčiai už banko paslaugas keičiant euro zonos pinigus – Vokietija] ta apimtimi, kuria jis yra susijęs su ieškovu.

2)	Priteisti iš Komisijos visas bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)   OL C 109, 2002 5 4.

PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMAS

2004 m. spalio 14 d.

Byloje T-137/02 Pollmeier Malchow GmbH & Co. KG prieš Europos Bendrijų Komisiją (1)

(Valstybės pagalba - Ieškinys dėl panaikinimo - Rekomendacija 96/280/EB - Mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) sąvoka)

(2004/C 314/38)

Proceso kalba: vokiečių

Byloje T-137/02 Pollmeier Malchow GmbH & Co. KG, įsteigta Malchow (Vokietija), atstovaujama S. Völcker ir J. Heithecker, prieš Europos Bendrijų Komisiją dėl ieškinio, pareikšto dėl 2002 m. sausio 15 d. Komisijos sprendimo 2002/821/EB dėl Vokietijos Federacinės Respublikos Pollmeier GmbH, Malchow suteiktos pagalbos (OL L 296, p. 20) panaikinimo, Pirmosios instancijos teismas (ketvirtoji išplėstinė kolegija), susidedantis iš pirmininko H. Legal, teisėjų V. Tiili, A. W. H. Meij, M. Vilaras ir N. J. Forwood; sekretorė: administratorė D. Christensen, 2004 m. spalio 14 d. priėmė sprendimą, kurio rezoliucinėje dalyje nurodyta:

1)	Ieškinį atmesti.

2)	Priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)   OL C 169, 2002 7 13.

PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMAS

2004 m. spalio 5 d.

Byloje T-144/02 Richard J. Eagle ir kt. prieš Europos Bendrijų Komisiją (1)

(Personalas, įdarbintas bendros įmonės JET - Vienodas požiūris - Laikinojo tarnautojo statuso nesuteikimas - EAEB sutarties 152 straipsnis - Protingas terminas - Patirta materialinė žala)

(2004/C 314/39)

Proceso kalba: anglų

Byloje T-144/02, Richard J. Eagle, gyvenantis Oxon (Jungtinė Karalystė), ir 12 ieškovų, kurių pavardės pateikiamos priede, atstovaujamų barrister D. Beard, prieš Europos Bendrijų Komisiją, atstovaujamą J. Currall, L. Escobar Guerrero, nurodžiusių adresą dokumentams įteikti Liuksemburge, palaikomą Europos Sąjungos Tarybos, atstovaujamos J.-P. Hix ir A. Pilette, dėl ieškinio, pareikšto dėl žalos, tariamai patirtos dėl neįdarbinimo Europos Bendrijų laikinaisiais tarnautojais bendroje įmonėje Joint European Torus (JET), atlyginimo Pirmosios instancijos teismas (pirmoji kolegija), susidedantis iš pirmininko B. Vesterdorf, teisėjų M. Jaeger ir H. Legal; sekretorius: administratorius J. Plingers, 2004 m. spalio 5 d. priėmė sprendimą, kurio rezoliucinėje dalyje nurodyta:

1)	Iš Komisijos yra priteisiama atlyginti finansinę žalą, kurią kiekvienas iš ieškovų patyrė dėl to, kad nebuvo įdarbintas Bendrijų laikinuoju tarnautoju, kad galėtų dirbti bendroje įmonėje Joint European Torus (JET).

2)	Per šešis mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo šalys pateikia Pirmosios instancijos teismui bendru sutarimu nustatytą sumą žalai atlyginti.

3)	Nepasiekusios susitarimo šalys per nurodytą laikotarpį pateikia Pirmosios instancijos teismui kiekvieno reikalavimo sumą.

4)	Bylinėjimosi išlaidų nagrinėjimo klausimas atidedamas.

---

(1)   OL C 169, 2002 7 13.

PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMAS

2004 m. spalio 14 d.

Byloje T-255/02 H prieš Europos Bendrijų Teisingumo Teismą (1)

(Pareigūnai - Ieškinys dėl žalos atlyginimo - Asbesto poveikis - Profesinė liga - Žala)

(2004/C 314/40)

Proceso kalba: prancūzų

Byloje T-255/02 H, Europos Bendrijų Teisingumo Teismo tarnautojas, gyvenantis Oetrange (Liuksemburgas), atstovaujamas J. Iturriagagoitia Bassas, prieš Europos Bendrijų Teisingumo Teismą, atstovaujamą M. Schauss, nurodžiusio adresą dokumentams įteikti Liuksemburge, dėl ieškinio pareikšto dėl pareiškėjo tariamai patirtos fizinės, moralinės, profesinės ir finansinės žalos atlyginimo, Pirmosios instancijos teismas, susidedantis iš pirmininko H. Legal, teisėjų V. Tiili ir M. Vilaras; sekretorius: J. Palacio González, 2004 m. spalio 14 d. priėmė sprendimą, kurio rezoliucinėje dalyje nurodyta:

1)	Atmesti ieškinį.

2)	Kiekviena iš šalių padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)   OL C 274, 2002 11 9.

PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMAS

2004 m. spalio 14 d.

Byloje T-256/02 I prieš Europos Bendrijų Teisingumo Teismą (1)

(Pareigūnai - Ieškinys dėl žalos atlyginimo - Asbesto poveikis - Profesinė liga - Žala)

(2004/C 314/41)

Proceso kalba: prancūzų

Byloje T-256/02 I, Europos Bendrijų Teisingumo Teismo tarnautojas, gyvenantis Liuksemburge (Liuksemburgas), atstovaujamas J. Iturriagagoitia Bassas ir K. Delvolvé, prieš Europos Bendrijų Teisingumo Teismą, atstovaujamą M. Schauss, nurodžiusio adresą dokumentams įteikti Liuksemburge, dėl ieškinio pareikšto dėl pareiškėjo tariamai patirtos fizinės, moralinės, profesinės ir finansinės žalos atlyginimo, Pirmosios instancijos teismas, susidedantis iš pirmininko H. Legal, teisėjų V. Tiili ir M. Vilaras; sekretorius: J. Palacio González, 2004 m. spalio 14 d. priėmė sprendimą, kurio rezoliucinėje dalyje nurodyta:

1)	Atmesti ieškinį.

2)	Kiekviena iš šalių padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)   OL C 274, 2002 11 9.

PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMAS

2004 spalio 14 d.

Byloje T-257/02 K prieš Europos Bendrijų Teisingumo Teismą (1)

(Pareigūnai - Ieškinys dėl žalos atlyginimo - Asbesto poveikis - Profesinė liga - Žala)

(2004/C 314/42)

Proceso kalba: prancūzų

Byloje T-257/02 K, Europos Bendrijų Teisingumo Teismo tarnautojas, gyvenantis Liuksemburge (Liuksemburgas), atstovaujamas Iturriagagoitia Bassas ir K. Delvolvé, prieš Europos Bendrijų Teisingumo Teismą, atstovaujamą M. Schauss, nurodžiusio adresą dokumentams įteikti Liuksemburge, dėl ieškinio pareikšto dėl pareiškėjo tariamai patirtos fizinės, moralinės, profesinės ir finansinės žalos atlyginimo, Pirmosios instancijos teismas (ketvirtoji kolegija), susidedantis iš pirmininko H. Legal, teisėjų V. Tiili ir M. Vilaras; sekretorius: J. Palacio González, 2004 m. spalio 14 d. priėmė sprendimą, kurio rezoliucinėje dalyje nurodyta:

1)	Atmesti ieškinį.

2)	Kiekviena iš šalių padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)   OL C 274, 2002 11 9.

PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMAS

2004 m. spalio 6 d.

Byloje T-294/02 Miguel Vicente-Nuñez prieš Europos Bendrijų Komisiją (1)

(Pirmosios instancijos teismo sprendimo vykdymas - Sprendimas dėl paaukštinimo - Stažas lygyje - Data, nuo kurios atsiranda pasekmės)

(2004/C 314/43)

Bylos kalba: prancūzų

Byloje T-294/02 Miguel Vicente-Nuñez, Europos Bendrijų Komisijos pareigūnas, gyvenantis Kraainem (Belgija), atstovaujamas advokato M.-A. Lucas, prieš Europos Bendrijų Komisiją, atstovaujamą C. Berardis-Kayser ir L. Lozano Palacios, nurodžiusių adresą dokumentams įteikti Liuksemburge, dėl ieškinio pareikšto dėl Komisijos sprendimo dėl ieškovo pareigų paaukštinimo iki A 5/3 lygio 1998 m., priimto vykdant 2000 m. kovo 9 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimą byloje T-10/99, panaikinimo ta apimtimi, kuria jo veikimas laike apribojamas iki 2000 m. balandžio 1 d., ir dėl prašymo priteisti patirtos žalos atlyginimą, Pirmosios instancijos teismas (trečioji kolegija), susidedantis iš teisėjų J. Azizi (pirmininkas), M. Jaeger ir F. Dehousse; sekretorius: H. Jung, 2004 m. spalio 6 d. priėmė sprendimą, kurio rezoliucinėje dalyje nurodyta:

1)	Panaikinti 2002 m. birželio 11 d. Komisijos sprendimą ta apimtimi, kuria jis nesugrąžina M. Vicente-Nuñez į tokią padėtį jo stažo šiame lygyje prasme, kurioje jis būtų, jei 1998 m. balandžio 1 d. jam būtų buvęs suteiktas A5 lygis.

2)	Atmesti ieškinį dėl papildomo reikalavimo.

3)	Priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)   OL C 289, 2002 11 23.

PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMAS

2004 m. spalio 6 d.

Byloje T-356/02 Vitakraft-Werke Wührmann & Sohn GmbH & Co. KG prieš Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) (1)

(Bendrijos prekių ženklas - Protesto procedūra - Ankstesnis figūrinis prekių ženklas, apimantis žodį „Krafft“ - Paraiška dėl žodinio Bendrijos prekių ženklo VITAKRAFT - Atmetimo pagrindas - Tikras ankstesnio ženklo naudojimas - Ženklų panašumas - Reglamento (EB) Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktas - Reglamento (EB) Nr. 2868/95 22 taisyklės 2 dalis)

(2004/C 314/44)

Proceso kalba: vokiečių

Byloje T-356/02 Vitakraft-Werke Wührmann & Sohn GmbH & Co. KG, įsteigta Bremene (Vokietija), atstovaujama advokato U. Sander, prieš Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT), atstovaujamą A. Apostolakis ir G. Schneider, dalyvaujant kitai VRDT apeliacinėje taryboje vykusios procedūros šaliai, įstojusiai į procesą Pirmosios instancijos teisme Krafft, SA, įsteigtai Andoain (Ispanija), atstovaujamai advokato P. Koch Moreno, dėl apeliacijos, pareikštos dėl VRDT ketvirtosios apeliacinės tarybos 2002 m. rugsėjo 4 d. sprendimo (sujungtos bylos R 506/2000-4 ir R 581/2000-4) dėl protesto procedūros tarp Krafft, SA ir Vitakraft-Werke Wührmann & Sohn GmbH & Co. KG, Pirmosios instancijos teismas (antroji kolegija), susidedantis iš pirmininko J. Pirrung, teisėjų A. W. H. Meij ir N. J. Forwood; sekretorė: B. Pastor, sekretoriaus pavaduotoja, 2004 m. spalio 6 d. priėmė sprendimą, kurio rezoliucinėje dalyje nurodyta:

1)

Panaikinti Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) ketvirtosios apeliacinės tarybos 2002 m. rugsėjo 4 d. sprendimą (sujungtos bylos R 506/2000-4 ir R 581/2000-4) ta dalimi, kuria jis leido į bylą įstojusiai šaliai pateikti apeliaciją Apeliacinei tarybai dėl „pramoninės alyvos ir pramoninių tepalų; skystųjų tepalų, degalų (tarp jų variklių benzino) ir apšvietimo produktų“ (4 klasė) prekių ir „statybinių medžiagų (nemetalinių); statybinių standžiųjų nemetalinių vamzdžių; asfalto, dervos ir bitumo“ (19 klasė) prekių, nurodytų paraiškoje dėl Bendrijos prekių ženklo.

2)	Atmesti likusią ieškinio dalį.

3)	Kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)   OL C 55, 2003 3 8.

PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMAS

2004 m. spalio 14 d.

Byloje T-389/02 Sergio Sandini prieš Europos Bendrijų Teisingumo Teismą (1)

(Pareigūnai - Ieškinys dėl žalos atlyginimo - Priimtinumas - Asbesto poveikis - Profesinė liga - Žala)

(2004/C 314/45)

Proceso kalba: prancūzų

Byloje T-389/02 Sergio Sandini, Europos Bendrijų Teisingumo Teismo tarnautojas, gyvenantis Ehlange (Liuksemburgas), atstovaujamas Iturriagagoitia Bassas ir K. Delvolvé, prieš Europos Bendrijų Teisingumo Teismą, atstovaujamą M. Schauss, nurodžiusio adresą dokumentams įteikti Liuksemburge, dėl ieškinio pareikšto dėl pareiškėjo tariamai patirtos fizinės, moralinės, profesinės ir finansinės žalos atlyginimo, Pirmosios instancijos teismas (ketvirtoji kolegija), susidedantis iš pirmininko H. Legal, teisėjų, V. Tiili ir M. Vilaras; sekretorius: J. Palacio González, 2004 m. spalio 14 d. priėmė sprendimą, kurio rezoliucinėje dalyje nurodyta:

1)	Atmesti ieškinį.

2)	Kiekviena iš šalių padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)   OL C 44, 2003 2 22.

PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMAS

2004 m. spalio 14 d.

Byloje T-390/02 Antonio Cagnato prieš Europos Bendrijų Teisingumo Teismą (1)

(Pareigūnai - Ieškinys dėl žalos atlyginimo - Priimtinumas - Asbesto poveikis - Profesinė liga - Žala)

(2004/C 314/46)

Proceso kalba: prancūzų

Byloje T-390/02 Antonio Cagnato, Europos Bendrijų Teisingumo Teismo tarnautojas, gyvenantis Dippach-Gare (Liuksemburgas), atstovaujamas J. Iturriagagoitia Bassas ir K. Delvolvé, prieš Europos Bendrijų Teisingumo Teismą atstovaujamą M. Schauss, nurodžiusio adresą dokumentams įteikti Liuksemburge, dėl ieškinio pareikšto dėl pareiškėjo tariamai patirtos fizinės, moralinės, profesinės ir finansinės žalos atlyginimo, Pirmosios instancijos teismas (ketvirtoji kolegija), susidedantis iš pirmininko H. Legal teisėjų, V. Tiili ir M. Vilaras; sekretorius: J. Palacio González, 2004 m. spalio 14 d. priėmė sprendimą, kurio rezoliucinėje dalyje nurodyta:

1)	Atmesti ieškinį.

2)	Kiekviena iš šalių padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)   OL C 44, 2003 2 22.

PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMAS

2004 m. spalio 12 d.

Byloje T-35/03 Aventis CropScience SA prieš Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) VRDT (1)

(Bendrijos prekių ženklas - Protesto procedūra - Paraiška žodiniam Bendrijos prekių ženklui CARPO - Ankstesnis nacionalinis žodinis prekių ženklas HARPO Z - Supainiojimo galimybė - Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktas)

(2004/C 314/47)

Proceso kalba: ispanų

Byloje T-35/03, Aventis CropScience SA, įsteigta Lione (Prancūzija), atstovaujama advokato E. Armijo Chávarri, prieš Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT), atstovaujamą I. de Medrano Caballero ir G. Schneider, dalyvaujant kitai VRDT apeliacinės tarybos procedūros šaliai BASF Aktiengesellschaft, įsteigtai Liudvigshafene prie Reino (Vokietija) dėl ieškinio, pareikšto dėl VRDT antrosios apeliacinės tarybos 2002 m. lapkričio 18 d. sprendimo R 803/2001-2 dėl ankstesnio nacionalinio žodinio prekių ženklo HARPO Z savininko pareikšto protesto dėl žodinio Bendrijos prekių ženklo CARPO įregistravimo, Pirmosios instancijos teismas (antroji kolegija), susidedantis iš pirmininko J. Pirrung, teisėjų N. J. Forwood ir I. Pelikanova; sekretorius: administratorius I. Natsinas, 2004 m. spalio 12 d. priėmė sprendimą, kurio rezoliucinėje dalyje nurodyta:

1)	Atmesti ieškinį.

2)	Priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)   OL C 83, 2003 4 5.

PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMAS

2004 m. spalio 21 d.

Byloje T-49/03 Gunda Schumann prieš Europos Bendrijų Komisiją (1)

(Pareigūnai - Bendras konkursas - Pirminės atrankos testai - Klausimo su pasirenkamais atsakymais panaikinimas - Proporcingumo principas - Pranešimo apie konkursą pažeidimas)

(2004/C 314/48)

Proceso kalba: vokiečių

Byloje T-49/03 Gunda Schumann, gyvenanti Berlyne (Vokietija), atstovaujama advokato Y. Bock, nurodžiusio adresą dokumentams įteikti Liuksemburge, prieš Europos Bendrijų Komisiją, atstovaujamą J. Currall, padedamo advokato B. Wägenbauer, nurodžiusio adresą dokumentams įteikti Liuksemburge, dėl ieškinio, kuriuo prašoma panaikinti bendro konkurso COM/A/11/01 komisijos sprendimą remiantis pirminės atrankos testų rezultatais neleisti ieškovei dalyvauti tolesnėje atrankoje, Pirmosios instancijos teismas (penktoji kolegija), susidedantis iš pirmininkės P. Lindh, teisėjų R. García-Valdecasas ir J. D. Cooke; sekretorė: administratorė D. Christensen, 2004 m. spalio 21 d. priėmė sprendimą, kurio rezoliucinėje dalyje nurodyta:

1)	Atmesti ieškinį ta dalimi, kuria juo siekiama panaikinti 2002 m. liepos 19 d. sprendimą kaip nepriimtiną.

2)	Atmesti ieškinį ta dalimi, kuria juo siekiama panaikinti 2002 m. birželio 4 d. sprendimą kaip nepagrįstą.

3)	Kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)   OL C 101, 2003 4 26.

PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMAS

2004 m. spalio 6 d.

Sujungtose bylose T-117/03 – T-119/03 ir T-171/03 New Look Ltd prieš Vidaus rinkos derinimo tanybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT) (1)

(Bendrijos prekių ženklas - Protesto procesas - Ankstesnis figūrinis Bendrijos prekių ženklas sudarytas iš raidžių junginio „NL“ - Paraiškos figūriniams Bendrijos prekių ženklams sudarytiems iš žodžių „NLSPORT“, „NLJEANS“, „NLACTIVE“ ir „NLCollection“ - Santykinis atsisakymo registruoti prekių ženklą pagrindas - Suklaidinimo galimybė - Žymenų panašumas - Reglamento (EB) Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b punktas)

(2004/C 314/49)

Proceso kalba: ispanų

Sujungtose bylose T-117/03 – T-119/03 ir T-171/03 New Look Ltd, įsteigta Weymouth, Dorset (Jungtinė Karalystė), atstovaujama advokatų R. Ballester ir G. Marín, prieš Vidaus rinkos derinimo tanybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT), atstovaujamą O. Montalto, J. García Murillo ir S. Laitinen, kita proceso VRDT apeliacinėje taryboje šalis Naulover, SA, įsteigta Barselonoje (Ispanija), dėl keturių ieškinių dėl VRDT pirmosios apeliacinės tarybos 2003 m. sausio 27 d. sprendimų (R 95/2002-1, R 577/2001-1, R 578/2001-1) ir 2003 m. balandžio 15 d. sprendimo (R 19/03-1), susijusių su protesto procesu tarp Naulover, SA, ir New Look Ltd, Pirmosios instancijos teismas (antroji kolegija), susidedantis iš pirmininko M. J. Pirrung, teisėjų A. W. H. Meij ir N. J. Forwood; sekretorius: vyriausiasis administratorius J. Palacio González, 2004 m. spalio 6 d. priėmė sprendimą, kurio rezoliucinėje dalyje nurodyta:

1)	Atmesti ieškinį.

2)	Priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)   OL C 146, 2003 6 21.

PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO NUTARTIS

2004 m. rugsėjo 22 d.

Byloje T-44/03 Giorgio Lebedef ir kt. prieš Europos Bendrijų Komisiją (1)

(Pareigūnai - Atlyginimas - Kelionės išlaidos - Apskaičiavimo metodo pakeitimas - Antras ieškinys susijęs su skirtingais metais - Teismo nutarties galiojimas - Argumentų, dėl kurių būtų galima užginčyti priimtą sprendimą, nebuvimas - Akivaizdžiai nepagrįstas ieškinys)

(2004/C 314/50)

Proceso kalba: prancūzų

Byloje T-44/03 Giorgio Lebedef, Europos Bendrijų Komisijos pareigūnas, gyvenantis Senningerberg (Liuksemburgas), ir kiti 49 pareigūnai, kurių pavardės nurodytos nutarties priede, atstovaujami G. Bounéou, nurodžiusio adresą dokumentams įteikti Liuksemburge, prieš Europos Bendrijų Komisiją, atstovaujamą J. Curall ir V. Joris, nurodžiusių adresą dokumentams įteikti Liuksemburge, dėl Komisijos sprendimo pakeisti metinės kelionės į Graikiją išlaidų už 1993 m., 1994 m. ir 1995 m. apskaičiavimo metodą, kiek tai yra susiję su keliu per Brindisi, panaikinimo bei ieškovų išlaidų kompensavimo ataskaitų, įgyvendinančių šį sprendimą, panaikinimo, Pirmosios instancijos teismas (trečioji kolegija), susidedantis iš pirmininko J. Azizi, teisėjų M. Jaeger ir F. Dehousse; sekretorius: H. Jung, 2004 m. rugsėjo 22 d. priėmė nutartį, kurios rezoliucinėje dalyje nurodyta:

1)	Atmesti ieškinį.

2)	Kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)   OL C 101, 2003 4 26.

Graikijos Respublikos 2004 m. rugsėjo 9 d. pareikštas ieškinys Europos Bendrijų Komisijai

(Byla T-364/04)

(2004/C 314/51)

Proceso kalba: graikų

2004 m. rugsėjo 9 d. Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teisme buvo pareikštas Graikijos Respublikos, atstovaujamos Valstybės Teisės tarnybos teisės patarėjų Iohannis Chalkias ir Eleni Svolopoulu, ieškinys Europos Bendrijų Komisijai.

Pareiškėjas Pirmosios instancijos teismo prašo:

—	panaikinti arba pakeisti ginčijamą 2004 m. liepos 16 d. sprendimą 2004/561/EB (1).

Teisiniai pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ginčijamu sprendimu Komisija, apmokėdama sąskaitas pagal Reglamentą (EEB) Nr. 729/70 (2), įvairioms Graikijos Respublikos išlaidoms daržovių ir išmokų už gyvulius sektoriuose neskyrė Bendrijos finansavimo dėl to, kad šių išlaidų negalima pripažinti teisėtomis Bendrijos išlaidomis ir jas turi apmokėti pati Graikijos Respublika.

Nagrinėjant detaliai, kai kurios iš šių išlaidų susijusios su parama gamybai persikų perdirbėjų naudai pagal Reglamentą Nr. 2201/96 (3), iš kurios atimama tam tikra suma dėl minimalios kainos nesilaikymo. Dėl šio punkto Graikijos Respublika teigia, jog tuo buvo klaidingai išaiškintos Reglamento Nr. 2201/96 ir Reglamento Nr. 504/97 (4) nuostatos, pažeistas proporcingumo principas ir klaidingai įvertintos faktinės aplinkybės.

Be to, tuo pačiu sprendimu finansavimas taip pat neskiriamas išlaidoms, susijusioms su parama gamybai pomidorų perdirbimo sektoriuje, motyvuojant tuo, kad paramos lėšos buvo pervedamos tiesiogiai pomidorų augintojų asociacijoms, o ne perdirbimo įmonėms. Pateikdama paaiškinimus dėl šio punkto, Graikijos Respublika tvirtina buvus nepaprastoms aplinkybėms, t. y. perdirbimo įmonių bankrotai ir rimti su atsiskaitymais susiję sunkumai, ir tvirtina, kad dėl to Bendrija nepatyrė jokios finansinės žalos. Be to, Graikijos Respublika tvirtina, kad buvo klaidingai įvertintos faktinės aplinkybės, pažeistas proporcingumo principas, Reglamento Nr. 1258/1999 (5) 7 straipsnis ir Reglamento Nr. 1663/95 8 straipsnis (6).

Kita Bendrijos neapmokėtų išlaidų dalis susijusi su išmokomis už gyvulius. Graikijos Respublika prašo panaikinti ginčijamą sprendimą ir dėl šio punkto bei tvirtina, kad Komisija padarė su faktais susijusią klaidą, klaidingai įvertino faktines aplinkybes, neatsižvelgė į reikšmingus paaiškinimus ir nepakankamai pagrindė savo sprendimą. Be to, ji teigia, kad buvo pažeistas proporcingumo principas.

---

(1)   OL L 250, 2004 7 24, p. 21.

(2)   1970 m. balandžio 21 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 729/70 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo, OL L 94, 1970 4 28, p. 3 – 18.

(3)   1996 m. spalio 28 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/96 dėl bendro perdirbtų vaisių ir daržovių produktų rinkų organizavimo, OL L 297, 1996 11 21, p. 29 – 48 .

(4)   1997 m. kovo 19 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 504/97, nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/96 įgyvendinimo taisykles susijusias su parama gamybai perdirbtų produktų iš vaisių ir daržovių sektoriuje, OL L 78, 1997 3 20, p. 14 – 23.

(5)   1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1258/1999 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo, OL L 160, 1999 6 26, p. 103 – 112.

(6)   1995 m. liepos 7 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1663/95, nustatantis išsamias taisykles dėl Tarybos reglamento (EEB) Nr. 729/70 apibrėžtos EŽŪOGF garantijų skyriaus sąskaitų apmokėjimo tvarkos taikymo, OL L 158, 1995 7 8, p. 6 – 12.

Orsay GmbH 2004 m. rugsėjo 22 d. pareikštas ieškinys Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

(Byla T-378/04)

(2004/C 314/52)

(Proceso kalba: vokiečių)

2004 m. rugsėjo 22 d. Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teisme buvo pareikštas Orsay GmbH, įsteigtos Willstätt (Vokietija), atstovaujamos advokato D. von Schultz, ieškinys Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui).

Ieškovas Pirmosios instancijos teismo prašo:

—

panaikinti 2004 m. birželio 15 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos Ketvirtos apeliacinės tarybos sprendimą byloje Nr. R0909/2002-4 – Orsay (žodinis ir figūrinis prekių ženklas)/D'ORSAY (žodinis ir figūrinis prekių ženklas) ir 2002 m. rugpjūčio 28 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos protestų skyriaus sprendimą Nr. 2562/2002, kuriuo, remiantis protestu Nr. B 242 075, pateiktu dėl šių prekių: drabužiai, batai, bateliai ir šlepetės, galvos apdangalai, buvo atmesta Bendrijos prekių ženklo paraiška Nr. 1 042 605;

—	pripažinti, kad Vidaus rinkos derinimo tarnyba privalo įregistruoti Bendrijos prekių ženklą „Orsay“ (Paraiška Nr. 1 042 605) tokioms prekėms: drabužiai, batai, bateliai ir šlepetės bei 25 klasės galvos apdangalai;

—	priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Teisiniai pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Paraišką Bendrijos prekių ženklui pateikęs asmuo:	Ieškovas
Prašomas įregistruoti Bendrijos prekių ženklas:	Figūrinis prekių ženklas „Orsay“ 23 (audiniai, trikotažas ir t. t.), 24 (drabužiai ir t. t.) ir 25 (galvos apdangalai) klasių prekėms – paraiška Nr. 1 042 605
Eksperto sprendimas:	Atmesti prašymą įregistruoti prekių ženklą
Apeliacinės tarybos sprendimas:	Atmesti apeliacinį skundą
Teisiniai pagrindai:	Reglamento (EB) Nr. 40/94 (1) 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas

---

(1)  1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, p. 1).

Erich Drazdansky 2004 m. rugsėjo 22 d. pareikštas ieškinys Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

(Byla T-383/04)

(2004/C 314/53)

Proceso kalba: vokiečių

2004 m. rugsėjo 22 d. Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teisme buvo pareikštas Erich Drazdansky, gyvenančio Wiener Neustadt (Austrija), atstovaujamo advokato M. Kadlicz, ieškinys Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT).

Ieškovas Pirmosios instancijos teismo prašo:

—	pakeisti VRDT antrosios apeliacinės tarybos 2004 m. liepos 23 d. sprendimą R1014/2001-2 taip, kad apeliacija būtų patenkinta, o protestas būtų nepatenkintas arba atmestas;

—	arba panaikinti VRDT sprendimą ir įpareigoti VRDT priimti naują sprendimą dėl apeliacijos;

—	priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas.

Teisiniai pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Paraišką Bendrijos prekių ženklui pateikęs asmuo:	Ieškovas
Prašomas įregistruoti Bendrijos prekių ženklas:	Žodinis prekių ženklas „Vitacan“ 29 klasės prekėms (pieno gėrimai ir t.t.), 30 klasės prekėms (kakavos arba šokoladiniai gėrimai) ir 32 klasės prekėms (sulčių gėrimai ir t. t.), paraiškos Nr. 452 284
Eksperto sprendimas:	Atsisakyti įregistruoti prekių ženklą
Apeliacinės tarybos sprendimas:	Atmesti apeliaciją
Teisiniai pagrindai:	Reglamento (EB) Nr. 40/941 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas

---

(1)  1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, p. 1).

Bernard Nonat 2004 m. rugsėjo 28 d. pareikštas ieškinys Europos Bendrijų Komisijai

(Byla T-391/04)

(2004/C 314/54)

Proceso kalba: prancūzų

2004 m. rugsėjo 28 d. Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teisme buvo pareikštas Bernard Nonat, gyvenančio Briuselyje, atstovaujamo advokatų Sébastien Orlandi, Albert Coolen, Jean-Noël Louis ir Etienne Marchal, nurodžiusių adresą dokumentams įteikti Liuksemburge, ieškinys Europos Bendrijų Komisijai.

Ieškovas Pirmosios instancijos teismo prašo:

—	panaikinti Komisijos sprendimus, kuriais buvo atsisakyta įtraukti ieškovo pavardę tinkamu numeriu į nusipelnusių asmenų sąrašą bei į pareigūnų, kuriems buvo suteiktas aukštesnis A4 lygis 2003 m. vykdyto pareigybių paaukštinimo metu sąrašą;

—

pripažinti negaliojančiu Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnį įgyvendinančių bendrųjų nuostatų 12 straipsnį ta apimtimi, kuria jis numato pereinamųjų pirmenybės balų suteikimą po vieną balą už kiekvienus tarnybos metus tam tikrame lygyje, neviršijant 7 balų, bei specialių papildomų pirmenybės balų suteikimą neviršijant 150 proc. praėjusį kartą paaukštintų asmenų skaičiaus neatsižvelgiant į atitinkamu laikotarpiu pareigūnų įrodytus tikrus nuopelnus;

—	priteisti iš Europos Bendrijų Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Teisiniai pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šioje byloje ieškovas ginčija Paskyrimų tarnybos atsisakymą suteikti jam aukštesnį A4 lygį 2003 m. vykdyto pareigybių paaukštinimo metu.

Savo reikalavimus jis grindžia Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 ir 45 straipsnių bei nediskriminavimo principo ir teisės į karjerą pažeidimu.

Šiuo klausimu jis patikslina, kad Komisijos nustatyta nauja pareigūnų vertinimo ir paaukštinimo tvarka neleidžia įvertinti tikruosius pareigūnų nuopelnus. Konkrečiu ieškovo atveju taikant Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnį įgyvendinančių bendrųjų nuostatų 12 straipsnio 3b punktą jo nuopelnai pagal specialius papildomus pirmenybės balus buvo prilyginti pareigūnų, kuriuos praėjusį kartą nebuvo siūloma paaukštinti, nuopelnams.

Dėl šios priežasties dvi skirtingos pagal savo nuopelnus pareigūnų kategorijos traktuojamos vienodai pažeidžiant nediskriminavimo principą ir Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnį: pareigūnai, kuriuos 2002 m. buvo pasiūlyta paaukštinti viršijant 150 proc. tais metais paaukštintų asmenų skaičiaus, bei 2002 m. tinkami paaukštinti pareigūnai, kurių nebuvo pasiūlyta paaukštinti.

Pereinamųjų pirmenybės balų suteikimu už kiekvienus tarnybos tam tikrame lygyje metus būtų pažeidžiamas Pareigūnų tarnybos nuostatų 45 straipsnis, nes tinkami paaukštinti pareigūnai būtų premijuojami už tam tikrame lygyje išdirbtą laiką neatsižvelgiant į atitinkamu laikotarpiu jų įrodytus tikrus nuopelnus.

MobilCom Aktiengesellschaft 2004 m. spalio 6 d. pareikštas ieškinys Europos Bendrijų Komisijai

(Byla T-397/04)

(2004/C 314/55)

Proceso kalba: vokiečių

2004 m. spalio 6 d. Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teisme buvo pareikštas MobilCom Aktiengesellschaft, įsteigtos Büdelsdorf (Vokietija), atstovaujamos advokatų K. Jacobsen, U. Wellmann ir T. Sharpe, ieškinys Europos Bendrijų Komisijai.

Ieškovas Pirmosios instancijos teismo prašo:

—	panaikinti 2004 m. liepos 14 d. Europos Bendrijų Komisijos sprendimą dėl bylos Nr. C5/03 (ExN 239/03);

—

nepatenkinus šio reikalavimo, panaikinti 2004 m. liepos 14 d. Europos Bendrijų Komisijos sprendimo dėl bylos Nr. C5/03 (ExN 239/03) 1 straipsnį ta apimtimi, kuria paskutinėje sakinio dalyje rašoma: „... jei Vokietija laikosi šio sprendimo 2 dalyje nurodytos sąlygos“, ir nurodyto sprendimo 2 bei 3 straipsnius visa apimtimi.

Teisiniai pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ginčijamame sprendime Vokietijos suteikta pagalba ieškovui buvo pripažinta suderinama su bendrąja rinka, jei Vokietija įvykdo sprendimo 2 straipsnyje nurodytas sąlygas. Ieškovui buvo nustatytas reikalavimas uždaryti savo vadinamąjį „elektroninį prekybos kanalą“ septyniems mėnesiams.

Pirmiausia ieškovas tvirtina, kad Komisija yra nekompetetinga šioje byloje. Kadangi ieškovo veikla platinant mobiliojo ryšio paslaugų teikimo sutartis apsiriboja išimtinai Vokietijos teritorija, valstybės pagalbos suteikimas negali paveikti prekybos tarp valstybių.

Be to, ieškovas pareiškia, kad nėra teisinio pagrindo Komisijai nustatyti tokį reikalavimą, dėl ko pažeidžiama EB sutartis ar jos įgyvendinimui taikytina teisės norma.

Ieškovas mano, kad jam nustatytas reikalavimas yra savavališkas, kadangi jis nepakankamai motyvuotas. Todėl ieškovas kaltina Komisiją padarius vertinimo klaidą arba neatlikus vertinimo. Komisija suprantamai nepaaiškino, kad ginčijamas sprendimas yra būtinas, tinkamas ir kartu švelniausia priemonė, todėl ji pažeidė proporcingumo principą.

Borco-Marken-Import Matthiesen GmbH & Co. KG 2004 m. spalio 11 d. pareikštas ieškinys Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)

(Byla T-405/04)

(2004/C 314/56)

Proceso kalba: vokiečių

2004 m. spalio 11 d. Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teisme buvo pareikštas Borco-Marken-Import Matthiesen GmbH & Co. KG, įsteigtos Hamburge (Vokietija), atstovaujamos advokato M. Wolter, ieškinys Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT).

Ieškovas Pirmosios instancijos teismo prašo:

—	panaikinti VRDT antrosios apeliacinės tarybos 2004 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą byloje R0912/2002-2;

—	nustatyti, kad 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktų bei 2 dalies nuostatos nesudaro kliūčių paskelbti prašomą įregistruoti prekių ženklą „Caipi“ 33 klasės prekėms (alkoholiniai gėrimai, išskyrus alų);

—	priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Teisiniai pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Paraišką Bendrijos prekių ženklui pateikęs asmuo:	Ieškovas
Prašomas įregistruoti Bendrijos prekių ženklas:	Žodinis prekių ženklas „Caipi“ 33 klasės prekėms (alkoholiniai gėrimai, išskyrus alų), paraiškos registracijos Nr. 2 655 967
Eksperto sprendimas:	Atsisakyti įregistruoti prekių ženklą
Apeliacinės tarybos sprendimas:	Atmesti apeliaciją
Teisiniai pagrindai:	Reglamento (EB) Nr. 40/941 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktų bei 12 straipsnio pažeidimas. Nepagrįstas neatsižvelgimas į ankstesnę nacionalinę registraciją.

---

(1)  1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, p. 1).

Vokietijos Federacinės Respublikos 2004 m. spalio 11 d. pareikštas ieškinys Europos Bendrijų Komisijai

(Byla T-414/04)

(2004/C 314/57)

Proceso kalba: vokiečių

2004 m. spalio 11 d. Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teisme buvo pareikštas Vokietijos Federacinės Respublikos, atstovaujamos C.-D. Quassowski, padedamo advokato C. von Donat, ieškinys Europos Bendrijų Komisijai.

Ieškovė Pirmosios instancijos teismo prašo:

—

panaikinti Komisijos sprendimą, apie kurį buvo pranešta 2004 m. rugpjūčio 9 d. Regioninės politikos generalinio direktorato raštu, ta apimtimi, kuria jame numatyta sumažinti Bendrijos dotacijas iš Europos regioninės plėtros fondo veiklos programai RESIDER-II 1995-1999 Šiaurės Reinas - Vestfalija (ERPF Nr. 94.02.10.036)/ ARINCO Nr. 94.DE.16.051) iki 72 794 851,67 eurų ir atsisakyti išmokėti Vokietijos valdžios institucijoms 2 268 988,33 eurų likutį;

—	priteisti iš Europos Bendrijų Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Teisiniai pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ginčijamu sprendimu Komisija sumažino Bendrijos dotacijas iš ERPF struktūrinio fondo veiklos programai RESIDER-II 1995-1999 Šiaurės Reinas - Vestfalija (ERPF Nr. 94.02.10.036)/ ARINCO Nr. 94.DE.16.051) iki 72 794 851,67 eurų ir atsisakė išmokėti Vokietijos valdžios institucijoms 2 268 988,33 eurų sumą. Dotacijos sumažinamos dėl to, kad palyginus su indikatyviu finansiniu planu programa buvo nepakankamai panaudojama tam tikroms priemonėms finansuoti, o kitoms priemonėms finansuoti buvo naudojama pernelyg daug programos lėšų. Didesnis ir mažesnis atitinkamų priemonių finansavimas buvo subalansuotas ne pagal pagrindinius programos tikslus, o atsižvelgiant į visą ERPF finansuojamą programą.

Ieškovė grįsdama savo ieškinį pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Reglamento 4253/88 (1) 24 straipsnį Bendrijos dalyvavimą programoje galima sumažinti tik tuo atveju, kai iš esmės pakeičiama numatytos veiklos rūšis, jos vykdymo sąlygos arba taikomos priemonės. Ieškovės nuomone, atliktas perskirstymas nelaikytinas tokiu pakeitimu.

Ieškovė teigia, kad jei minėtus perskirstymus galima laikyti esminiais pakeitimais, išankstinis Komisijos pritarimas tam suteiktas jos paskelbtose „Struktūrinių fondų veiklos priemonių finansinių ataskaitų gairėse (1994 – 1999 m.)“ (SEC (1999)1316).

Ieškovė taip pat tvirtina, kad Komisijos nepasinaudojusi savo diskrecija padarė vertinimo klaidą ir kad ginčijamas sprendimas nepakankamai pagrįstas.

---

(1)   1988 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 4253/88 dėl Reglamento (EEB) Nr. 2052/88 dėl įvairių struktūrinių fondų veiklos koordinavimo tarpusavyje ir su Europos investicijų banko operacijomis ir kitais esamais finansiniais instrumentais (OL L 374, 1988 12 31, p.1)

Bunker & BKR, S.L. 2004 m. spalio 8 d. pareikštas ieškinys Vidaus rinkos derinimo tarnybai (VRDT)

(Byla T-423/04)

(2004/C 314/58)

Kalba, kuria surašytas ieškinys: ispanų

2004 m. spalio 8 d. Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teisme buvo pareikštas Bunker & BKR, S.L., įsteigtos Almansa (Ispanija), atstovaujamos advokato José Enrique Astiz Suárez, ieškinys Vidaus rinkos derinimo tarnybai (VRDT).

Ieškovas Pirmosios instancijos teismo prašo:

—	pakeisti Vidaus rinkos derinimo tarnybos ketvirtosios apeliacinės tarybos 2004 m. birželio 30 d. sprendimą byloje R0458/2002-4 ta dalimi, kuria juo nusprendžiama atmesti protestą dėl panašių žymenų ir prekių ir įregistruoti paraišką visoms joje nurodytoms prekėms; ir

—

kitu atveju, atšaukti sprendimą ir grąžinti bylą Protestų skyriui, kad šis iš naujo teisingai palygintų likusius žymenis, atsižvelgiant į vizualinius ir fonetinius skirtumus tarp „BOOTS & SHOES B.K.R. MADE IN SPAIN“ ir „BK RODS“ ir jų suderinamumą rinkoje, nepaliekant galimybės suklaidinti vartotojų dėl prekių ar paslaugų, kurioms jis įregistruotas, kilmės ir kokybės.

Teisiniai pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Paraišką Bendrijos prekių ženklui pateikęs asmuo:	Calzados Bunker S.A. (paraišką pateikusio asmens teises vėliau perėmė ieškovas)
Prašomas įregistruoti Bendrijos prekių ženklas:	Figūrinis prekių ženklas, sudarytas iš inicialų „B.K.R.“, apibrėžtas stačiakampiu, su žyma „Boots-Shoes-Made in Spain“ – paraiškos Nr. 649.756 18 ir 25 klasės prekėms ir 39 klasės paslaugoms
Ženklo ar žymens, kuriuo remiamasi protesto procese, savininkas:	MARINE STOCK LIMITED.
Ženklas ar žymuo, kuriuo remiamasi protesto procese:	Įvairūs nacionaliniai prekių ženklai, įskaitant Austrijos žodinį prekių ženklą „BK RODS“ (Nr. 149.254) 25 klasės prekėms (drabužiai ir avalynė). Protestas buvo pareikštas dėl visų prekių ir paslaugų, kuriems prašoma įregistruoti Bendrijos prekių ženklą, bylos dalyką.
Protestų skyriaus sprendimas:	Patenkinti protestą dėl 25 klasės prekių ir atmesti protestą tiek, kiek jis susijęs su 18 klasės prekėmis ir 39 klasės paslaugomis
Apeliacinės tarybos sprendimas:	Atmesti apeliaciją

Angel Angelidis 2004 m. spalio 15 d. pareikštas ieškinys Europos Parlamentui

(Byla T-424/04)

(2004/C 314/59)

Proceso kalba: prancūzų

2004 m. spalio 15 d. Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teisme buvo pareikštas Angel Angelidis, gyvenančio Liuksemburge, atstovaujamo advokato Eric Boigelot, ieškinys Europos Parlamentui.

Ieškovas Pirmosios instancijos teismo prašo:

—	panaikinti 2004 m. liepos 16 d. Parlamento sprendimą dėl ieškovo skundo atmetimo;

—	panaikinti ieškovo tarnybinės veiklos 2002 m. vertinimo ataskaitą;

—	priteisti iš Europos Parlamento ieškovui ex aequo et bono 20 000 eurų jo patirtai moralinei žalai atlyginti dėl esminių skirtingo pobūdžio klaidų, padarytų pateikiant vertinimo ataskaitas, taip pat dėl labai pavėluoto galutinių ataskaitų pateikimo;

—	priteisti iš Europos Parlamento bylinėjimosi išlaidas.

Teisiniai pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Teisiniai pagrindai, kuriais remiamasi šioje byloje yra tokie patys kaip ir to paties ieškovo pareikštame ieškinyje byloje T-416/03 (1).

---

(1)  OL C 59 2004 3 6, p. 25

Tramarin s.n.c. di Tramarin Andrea e Sergio 2004 m. spalio 20 d. pareikštas ieškinys Europos Bendrijų Komisijai

(Byla T-426/04)

(2004/C 314/60)

Proceso kalba: italų

2004 m. spalio 20 d. Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teisme buvo pareikštas Tramarin s.n.c. di Tramarin Andrea e Sergio, atstovaujamos advokato Michele Arcangelo Calabrese, ieškinys Europos Bendrijų Komisijai.

Ieškovas Pirmosios instancijos teismo prašo:

—	panaikinti 2000 m. gegužės 29 d. Komisijos laišką D/53186, D/(00)PI D/672 ta dalimi, kuri yra ginčijama;

—	panaikinti 2000 m. liepos 12 d. Komisijos sprendimą, leidžiantį nepateikiant prieštaravimų suteikti valstybės pagalbą Nr. N 715/99 – Italija – Pagalbos priemonės gamybinei veiklai atsilikusiuose šalies regionuose

—	priteisti iš Europos Bendrijų Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Teisiniai pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šioje byloje, kaip ir byloje T-98/04 S.I.M.S.A ir kt./Komisija (1), kartu su leidimu suteikti valstybės pagalbą Nr. N 715/99, kuris taip pat ginčijamas minėtoje byloje, ieškovas ginčija 2000 m. gegužės 29 d. laiške pateiktą atsakovo sprendimą ta dalimi, kuria Italijos valdžios institucijos raginamos atšaukti jos tarnyboms 2000 m. gegužės 16 d. vykusiame susirinkime Briuselyje pateiktą pasiūlymą, kurio tikslas – į Italijos įstatymu Nr. N 488/92 ir jį įgyvendinančiomis priemonėmis reglamentuojamas valstybės pagalbos taisykles įtraukti pereinamojo laikotarpio normą, kuri padėtų išvengti tęstinumo problemų tarp buvusios ir naujos tvarkos, kaip tikisi įmonės, kurios dar nepateikė pirmojo pranešimo pagal naująją tvarką, bet jau pradėjo vykdyti investicinį planą.

Grįsdamas savo reikalavimus, ieškovas nurodo šiuos pažeidimus:

—	esminių procedūrinių reikalavimų pažeidimą, nepradėjus oficialaus tyrimo procedūros pagal EB sutarties 88 straipsnio 2 dalį;

—	1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento Nr. 659/99, nustatančio išsamias EB sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (2), 4 straipsnio 4 dalies, 7 straipsnio 5 dalies ir 26 straipsnio 2 ir 3 dalių pažeidimas;

—	procedūrinių garantijų suinteresuotiems valstybės pagalba asmenims pažeidimas.

Ieškovas mano, kad reikalavimas atšaukti visą arba dalį valstybės pagalbos pasiūlymo, jei valstybė narė tam pritaria, turi tokias pačias teisines pasekmes, kaip ir neigiamas sprendimas, nustatytas EB reglamento Nr. 659/99 7 straipsnio 5 dalyje. Neigiamas sprendimas yra priimamas po procedūros, kurios metu suinteresuotiems asmenims suteikiama daug procedūrinių garantijų, tuo tarpu reikalavimas atšaukti pasiūlymą Komisijai suteikia teisę priimti sprendimą nepateikti prieštaravimų, kurio turinys yra toks pat kaip neigiamo sprendimo, tačiau jam netaikomi neigiamiems sprendimams taikomi procedūriniai reikalavimai. Komisija gali taikyti šių sprendimų paskelbimui tokius pat reikalavimus kaip informacijos apie sprendimus nepateikti prieštaravimų paskelbimui, taigi pakanka skelbimo interneto tinklalapyje, nors kaip ir sprendimo pradėti formalų tyrimą atveju: visas tekstas turėtų būti skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, turi būti pasiūloma pateikti pastabas ir privaloma atsižvelgti į šias pastabas prieš priimant motyvuotą neigiamą sprendimą.

2000 m. liepos 12 d. sprendimas yra toks pats neteisėtas kaip ir 2000 m. gegužės 29 d. laiškas, nes, anuliavus šį laišką, šias garantijas pažeistų pirmiausia šis sprendimas.

---

(1)  OL, C 106, 2004 4 30, p. 83.

(2)  OL, L 83, 1999 3 27, p. 1.

Italijos Respublikos 2004 m. spalio 19 d. pareikštas ieškinys Europos Bendrijų Komisijai

(Byla T-431/04)

(2004/C 314/61)

Proceso kalba: italų

2004 m. spalio 19 d. Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teisme buvo pareikštas Italijos Respublikos, atstovaujamos avvocato dello Stato Maurizio Fiorilli, ieškinys Europos Bendrijų Komisijai.

Ieškovas Pirmosios instancijos teismo prašo:

—	panaikinti prie Komisijos reglamento (EB) Nr. 1429/2004 I priedo 103 punkto pateiktą paaiškinimą, susijusį su pavadinimo „Tocai friulano“ naudojimo laikinu apribojimu iki 2007 m. kovo 31 d.

Teisiniai pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šioje byloje teisiniai pagrindai ir pagrindiniai argumentai yra identiški nurodytiems byloje T-417/04 Regione Autonoma Friuli Venezia Giulia/Komisija (1).

---

(1)  Dar nepaskelbta OL.

Capgemini Nederland B.V. 2004 m. lapkričio 15 d. pareikštas ieškinys Europos Bendrijų Komisijai

(Byla T-447/04)

(2004/C 314/62)

Proceso kalba: anglų

2004 m. lapkričio 15 d. Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teisme buvo pareikštas Capgemini Nederland B.V., įsteigtos Utrechte (Olandija), atstovaujamos advokatų M. Meulenbelt ir H. Speyart, ieškinys Europos Bendrijų Komisijai.

Ieškovas Pirmosios instancijos teismo prašo:

—	panaikinti Komisijos sprendimą, apie kurį ieškovui pranešta 2004 m. rugsėjo 13 d. laišku, nepriimti ieškovo pasiūlymo pagal konkurso JAI-C3-2003-01 sąlygas;

—	panaikinti Komisijos sprendimą pasirašyti sutartį su kitu konkurso dalyviu;

—	priteisti iš Komisijos jos ir ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teisiniai pagrindai ir pagrindiniai argumentai

2004 m. birželio 25 d. Komisija paskelbė skelbimą apie sutartį dėl didelio masto informacinės sistemos ŠIS II ir VIS teisingumo ir vidaus reikalų srities sukūrimo ir įdiegimo. Ieškovas pateikė pasiūlymą. 2004 m. rugsėjo 13 d. laišku Komisija pranešė ieškovui apie savo sprendimą nepriimti jo pasiūlymo ir sudaryti sutartį su kitu konkurso dalyviu. Tuo pačiu laišku ji informavo ieškovą, kad sutartis su konkursą laimėjusiu dalyviu nebus pasirašyta dvi savaites nuo laiško datos. Po to ieškovas ir Komisija apsikeitė laiškais, kuriuose Komisija patvirtino savo ketinimą sudaryti sutartį su kitu konkurso dalyviu. 2003 m. spalio 26 d. Komisija paskelbė pranešimą spaudai, kuriame teigia, kad ji pasirašė sutartį su konkursą laimėjusiu dalyviu.

Ieškovas savo ieškiniu prašo panaikinti Komisijos sprendimą nepriimti jo pasiūlymo bei sprendimą pasirašyti sutartį su konkursą laimėjusiu dalyviu. Prašymui panaikinti sprendimą, kuriuo atmetamas ieškovo pasiūlymas, pagrįsti ieškovas remiasi keliais tariamais Reglamento Nr. 1605/2002 (1) (toliau – Finansinis reglamentas) ir Reglamento Nr. 2342/2002 (2), nustatančio išsamias Finansinio reglamento įgyvendinimo taisykles, pažeidimus. Šiomis aplinkybėmis ieškovas teigia, kad Komisijos pasirinktas kainos vertinimo metodas yra neįprastas, nes jis pagrįstas ne fiksuota projekto kaina, bet kainų santykiu tarp kiekvieno konkurso dalyvio pasiūlytos kainos ir žemiausios pasiūlytos kainos, skaičiuojant atskirai kiekvieną iš 15 atskirų projekto vienetų, kurių kiekvienas turi vienodą reikšmę nepaisant jų žymiai besiskiriančių apimčių. Ieškovo nuomone, naudojant šį metodą gauti rezultatai nebuvo teisingi ir nešališki. Be to ieškovas teigia, neva Komisija nereagavo į konkursą laimėjusio dalyvio pasiūlytas nenormaliai žemas kainas, neatsižvelgė į ieškovo pateiktą klaidų atitaisymą ir neatmetė konkursą laimėjusio dalyvio pasiūlymo nepaisant šio pasiūlymo neatitikimo techniniams kriterijams. Ieškovas taip pat teigia, kad Komisija pažeidė „geriausio ekonominio pasiūlymo“ principą, nes konkursą laimėjusio dalyvio pasiūlyta bendra sutarties kaina yra didesnė nei ieškovo.

Grįsdamas savo prašymą panaikinti sprendimą pasirašyti sutartį su konkursą laimėjusiu dalyviu ieškovas pastebi, kad sudarydama šią sutartį Komisija sąmoningai užkirto kelią ieškovui imtis veiksmingų gynybos priemonių. Šiomis aplinkybėmis ieškovas taip pat remiasi EB Sutarties 230 straipsnio pažeidimu tvirtindamas, kad informuodama ieškovą, kad lauks tik dvi savaites prieš pasirašydama sutartį su konkursą laimėjusiu dalyviu, Komisija faktiškai sutrumpino šiuo straipsniu nustatytą dviejų mėnesių ieškinio senaties terminą. Galiausiai ieškovas teigia, kad Komisija pažeidė Reglamento Nr. 1605/2002 103 straipsnį nesustabdydama procedūros dėl sprendimo pasirašyti sutartį priėmimo, nors ieškovas savo laiškuose atkreipė jos dėmesį į galimus sutarties laimėtojo išrinkimo tvarkos pažeidimus.

---

(1)  OL L 248, 2002, p. 1.

(2)  OL L357, 2002, p. 1.

Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo ketvirtosios kolegijos pirmininkas 2004 m. spalio 21 d. nutartimi nurodė išbraukti iš registro bylą T-105/02 Matratzen Concord GmbH prieš Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT).

---

(1)   OL C 144, 2002 6 15.

Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo ketvirtosios kolegijos pirmininkas 2004 m. spalio 13 d. nutartimi nurodė išbraukti iš registro bylą T-187/04 DJ (*1) prieš Europos Bendrijų Komisiją.

---

(1)   OL C 201, 2004 8 7

(*1)  Informacija ištrinta arba pakeista pagal asmens duomenų apsaugos ir (arba) konfidencialumo reikalavimus.

Skelbti leidiniai:

OL C 273, 2004 11 6

OL C 262, 2004 10 23

OL C 251, 2004 10 9

OL C 239, 2004 9 25

OL C 228, 2004 9 11

OL C 217, 2004 8 28

Šiuos tekstus galite rasti adresu:

EUR-Lex: http://europa.eu.int/eur-lex

CELEX: http://europa.eu.int/celex