TEISINGUMO TEISMO (plenarinė sesija)

2004 m. birželio 22 d.

SPRENDIMAS

byloje C-42/01: Portugalijos Respublika prieš Europos Bendrijų Komisiją (1)

(Koncentracijų tarp įmonių Bendrijos kontrolė - 1989 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 4064/89 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės 21 straipsnio 3 dalis - Valstybių narių teisėtų interesų apsauga - Komisijos įgaliojimai)

(2004/C 201/01)

Bylos kalba: portugalų

Darbinis vertimas; galutinis vertimas bus paskelbtas „Teisingumo Teismo praktikos rinkinyje“

Byloje C-42/01 Portugalijos Respublika, atstovaujama L.I. Fernandes ir L. Duarte, padedamų M. Marques Mendes, prieš Europos Bendrijų Komisiją, atstovaujamą O. Oliver ir M. França, dėl 2000 m. lapkričio 22 d. Komisijos sprendimo C(2000) 3543 final-PT, priimto pagal 1989 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 4064/89 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės 21 straipsnio procedūrą, panaikinimo (Byla Nr. COMP/M.2054 – Secil/Holderbank/Cimpor), Teisingumo Teismas (plenarinė sesija), susidedantis iš pirmininko V. Skouris, kolegijų pirmininkų P. Jann, C.W.A. Timmermans, A. Rosas, C. Gulmann, J.-P. Puissochet ir J. N. Cunha Rodrigues, teisėjų A. La Pergola, R. Schintgen, N. Colneric ir S. von Bahr (pranešėjas), generalinis advokatas: A. Tizzano, sekretorius: vyriausia administratorė M. Múgica Arzamendi, 2004 m. birželio 22 d. priėmė sprendimą, kurio rezoliucinėje dalyje nurodyta:

1)	Atmesti ieškinį;

2)	Portugalijos Respublika atlygina bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)   OL C 108, 2004 4 7.

TEISINGUMO TEISMO (pirmoji kolegija)

SPRENDIMAS

2004 m. birželio 17 d.

Byloje C-30/02 (Tribunal Tributário de Primeira Instância de Lisboa prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Recheio – Cash & Carry SA prieš Fazenda Pública/Registo Nacional de Pessoas Colectivas (1)

(Nepagrįstai surinktų mokesčių grąžinimas - 90 dienų terminas ieškiniui pareikšti - Veiksmingumo principas)

(2004/C 201/02)

Bylos kalba: portugalų

Darbinis vertimas; galutinis vertimas bus paskelbtas „Teisingumo Teismo praktikos rinkinyje“

Byloje C-30/02 dėl Tribunal Tributário de Primeira Instância de Lisboa (Portugalija) pagal EB sutarties 234 straipsnį Teisingumo Teismui pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą šio teismo nagrinėjamoje byloje tarp Recheio – Cash & Carry SA ir Fazenda Pública/Registo Nacional de Pessoas Colectivas, Ministério Público dėl Bendrijos teisės išaiškinimo nepagrįstai surinktų mokesčių srityje, Teisingumo Teismas (pirmoji kolegija), susidedantis iš kolegijos pirmininko P. Jann, teisėjų A. La Pergola ir S. von Bahr (pranešėjas), R. Silva de Lapuerta ir K. Lenaerts; generalinis advokatas: D. Ruiz-Jarabo Colomer; sekretorė: vyriausioji administratorė M. Múgica Arzamendi, 2004 m. birželio 17 d. priėmė sprendimą, kurio rezoliucinėje dalyje nurodyta:

Remiantis Bendrijos teisės veiksmingumo principu nedraudžiama prašymui grąžinti pažeidžiant Bendrijos teisę surinktą mokestį nustatyti 90 dienų senaties terminą, skaičiuojamą nuo tokio mokesčio savanoriško sumokėjimo pabaigos.

---

(1)  OL C 97, 2002 4 20.

TEISINGUMO TEISMO SPRENDIMAS

(antroji kolegija)

2004 m. birželio 24 d.

Byloje C-49/02 (Bundespatentgericht pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą): Heidelberger Bauchemie GmbH (1)

(Prekių ženklai - Teisės aktų derinimas - Direktyva 89/104/EEB - Žymenys, galintys sudaryti prekių ženklą - Spalvų kombinacijos - Mėlyna ir geltona spalvos, skirtos tam tikroms statybinėms medžiagoms)

(2004/C 201/03)

Bylos kalba: vokiečių

Darbinis vertimas; galutinis vertimas bus paskelbtas „Teisingumo Teismo praktikos rinkinyje“

Byloje C-49/02 dėl Bundespatentgericht (Vokietija) pagal EB sutarties 234 straipsnį Teisingumo Teismui pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą šio teismo nagrinėjamoje byloje iškeltoje Heidelberger Bauchemie GmbH, dėl 1988 m. gruodžio 21 d. Pirmosios Tarybos direktyvos 89/104/EEB valstybių narių įstatymams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti (OL 1989, L 40, p. 1) 2 straipsnio išaiškinimo, Teisingumo Teismas (antroji kolegija), susidedantis iš kolegijos pirmininko C. W. A. Timmermans, teisėjų J.-P. Puissochet, J. N. Cunha Rodrigues (pranešėjas), R. Schintgen ir N. Colneric, generalinis advokatas: P. Léger, sekretorius: sekretoriaus padėjėjas H. von Holstein, 2004 m. birželio 24 d. priėmė sprendimą, kurio rezoliucinėje dalyje nurodyta:

Paraiškoje įregistruoti abstrakčiai ir be kontūrų nurodytos spalvos arba spalvų kombinacijos, kurių atspalviai yra pateikiami nurodant spalvos pavyzdžius bei patikslinti pagal tarptautiniu mastu pripažintą spalvų klasifikaciją pagal 1988 m. gruodžio 21 d. Pirmosios Tarybos direktyvos 89/104/EEB valstybių narių įstatymams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti 2 straipsnio sąlygas gali sudaryti prekių ženklą tuo atveju, jeigu:

—	yra nustatyta, kad tame kontekste, kuriame jos yra naudojamos, šios spalvos ar spalvų kombinacijos atrodo iš esmės kaip žymuo ir, jeigu

—	paraiška įregistruoti apima iš anksto nustatytu ir nuosekliu būdu susijusias spalvas sujungiančią sisteminę kombinaciją.

Net jeigu spalvų kombinacija, kurios įregistravimui kaip prekių ženklui yra pateikta paraiška, atitinka, kad sudarytų prekių ženklą, Direktyvos 2 straipsnyje keliamas sąlygas, reikia, kad kompetetinga prekių ženklus registruojanti institucija įvertintų, ar prašoma įregistruoti kombinacija atitinka kitas, t.y. Direktyvos 3 straipsnyje numatytas sąlygas, kad būtų įregistruota kaip prašančiosios įregistruoti įmonės prekių ar paslaugų prekių ženklas. Vertinant turi būti atsižvelgta į atitinkamas kiekvieno atvejo aplinkybes, tarp jų prireikus į žymens, kurį prašoma įregistruoti kaip prekių ženklą panaudojimą. Vertinant taip pat turi būti atsižvelgta į bendrąjį interesą neteisėtai neapriboti kitiems subjektams, teikiantiems prekes ar paslaugas, panašias į tas, kurioms prašomas įregistravimas, spalvų panaudojimo galimybės.

---

(1)   OL C 131, 2004 6 1.

TEISINGUMO TEISMO (ketvirtoji kolegija)

2004 m. birželio 24 d.

SPRENDIMAS

byloje C-119/02: Europos Bendrijų Komisija prieš Graikijos Respubliką (1)

(Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas - Direktyvos 91/271/EEB 3 straipsnio 1 dalies antra pastraipa ir 5 straipsnio 2 dalis - Miesto nuotekų išmetimas jautriose zonose - Surinkimo sistemos nebuvimas - Geresnio nei numatytas minėtos direktyvos 4 straipsnyje antrinis valymas, nebuvimas)

(2004/C 201/04)

Bylos kalba: graikų

Darbinis vertimas; galutinis vertimas bus paskelbtas Teisingumo Teismo praktikos rinkinyje

Byloje C-119/02 Europos Bendrijų Komisija (atstovai G.Valero Jordana ir M. Konstantinidis) prieš Graikijos Respubliką (atstovė E. Skandalou) dėl pripažinimo, jog nesiimdama priemonių, būtinų miesto nuotekų surinkimo sistemos įdiegimui Thriasio Pedio regione ir neužtikrindama šio regiono miesto nuotekų geresnio nei antrinis valymo, prieš išleidžiant jas į jautrią Eleusis įlankos zoną, Graikijos Respublika neįvykdė savo įsipareigojimų pagal 1991 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 91/271/EEB dėl miesto nuotekų valymo (OL L 135, p. 40), iš dalies pakeistos 1998 m. vasario 27 d. Komisijos direktyva 98/15/EB (OL L 67, p. 29 ), 3 straipsnio 1 dalį ir 5 straipsnio 2 dalį Teisingumo Teismas (ketvirtoji kolegija), susidedantis iš pirmininko J.N.Cunha Rodrigues, teisėjų J.-P.Puissochet ir F.Macken (pranešėja), generalinis advokatas F.G.Jacobs, sekretorius R.Grass, 2004 m. birželio 24 d. priėmė sprendimą, kurio rezoliucinėje dalyje nurodyta:

1)

Nesiimdama priemonių, būtinų miesto nuotekų surinkimo sistemos įdiegimui Thriasio Pedio regione ir neužtikrindama šio regiono miesto nuotekų geresnio nei antrinis valymo, prieš išleidžiant jas į jautrią Eleusis įlankos zoną, Graikijos Respublika neįvykdė savo įsipareigojimų pagal 1991 m. gegužės 21 d. Europos Tarybos direktyvos 91/271/EEB dėl miesto nuotekų valymo, iš dalies pakeistos 1998 m. vasario 27 d. Komisijos direktyva 98/15/EB, 3 straipsnio 1 dalį ir 5 straipsnio 2 dalį.

2)	Priteisti iš Graikijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)   OL C 131, 2002 6 1.

TEISINGUMO TEISMO (antroji kolegija)

SPRENDIMAS

2004 m. birželio 24 d.

Byloje C-212/02 Europos Bendrijų Komisija prieš Austrijos Respubliką (1)

(Valstybės įsipareigojimų nevykdymas - Direktyvos 89/665/EEB ir 92/13/EEB - Nepakankamas perkėlimas - Įpareigojimas teisės aktuose, susijusiuose su viešojo pirkimo sutarčių sudarymu, numatyti procedūras, leidžiančias viešojo pirkimo konkursų nelaimėjusiems asmenims siekti, kad būtų panaikinti sprendimai dėl viešojo pirkimo sutarčių sudarymo)

(2004/C 201/05)

Bylos kalba: vokiečių

Darbinis vertimas; galutinis vertimas bus paskelbtas „Teisingumo Teismo praktikos rinkinyje“

Byloje C-212/02 Europos Bendrijų Komisija (atstovai: M. Nolin, padedamas R. Roniger), prieš Austrijos Respubliką (atstovai: C. Pesendorfer ir M. Fruhmann), dėl pripažinimo, kad ta dalimi, kuria Salzbourg Länder, Styrie Länder, Basse–Autricheirde ir Carinthie Länder „Landesvergabegesetze“ (regiono teisės aktai, susiję su viešųjų pirkimų sutarčių sudarymu) ne visais atvejais numato peržiūros procedūrą, leidžiančią viešųjų pirkimų konkurso nelaimėjusiam asmeniui siekti, kad sprendimas dėl viešųjų pirkimų sutarties sudarymo būtų panaikintas, Austrijos Respublika neįvykdė savo įsipareigojimų pagal 1989 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyvos 89/665/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su peržiūros procedūrų taikymu sudarant viešojo prekių pirkimo ir viešojo darbų pirkimo sutartis, derinimo (OL L 395, p. 33) ir 1992 m. vasario 25 d. Tarybos direktyvos 92/13/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių Bendrijos taisyklių taikymą viešųjų pirkimų tvarkai vandens, energetikos, transporto ir telekomunikacijų sektoriuose, suderinimo (OL L 76, p. 14) 2 straipsnio 1 dalies a ir b punktus, Teisingumo Teismas (antroji kolegija), susidedantis iš kolegijos pirmininko C.W.A. Timmermans, teisėjų J.-P. Puissochet (pranešėjas), R. Schintgen, F. Macken ir N. Colneric; generalinis advokatas: Poiares Maduro; sekretorius: R. Grass, 2004 m. birželio 24 d. priėmė sprendimą, kurio rezoliucinėje dalyje nurodyta:

1)

Ta apimtimi, kuria Salzbourg Länder, Styrie Länder, Basse–Autriche Länder ir Carinthie Länder „Landesvergabegesetze“ (regiono teisės aktai, susiję su viešojo pirkimo sutarčių sudarymu) ne visais atvejais numato peržiūros procedūrą, leidžiančią viešojo pirkimo konkurso nelaimėjusiam dalyviui siekti, kad sprendimas dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo būtų panaikintas, Austrijos Respublika neįvykdė savo įsipareigojimų pagal 1989 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyvos 89/665/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su peržiūros procedūrų taikymu sudarant viešojo prekių pirkimo ir viešojo darbų pirkimo sutartis, derinimo ir 1992 m. vasario 25 d. Tarybos direktyvos 92/13/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių Bendrijos taisyklių taikymą viešųjų pirkimų tvarkai vandens, energetikos, transporto ir telekomunikacijų sektoriuose, suderinimo 2 straipsnio 1 dalies a ir b punktus.

2)	Austrijos Respublika padengia bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)   OL C 180, 2002 7 27.

TEISINGUMO TEISMO (antroji kolegija)

SPRENDIMAS

2004 m. birželio 24 d.

Byloje C-278/02 (Berufungssenat I der Region Linz bei der Finanzlandesdirektion für Oberösterreich prašymas priimti prejudicinį sprendimą): Herbert Handlbauer GmbH (1)

(Žemės ūkis - Bendras rinkų organizavimas - Galvijų mėsa - Eksporto grąžinamosios išmokos - Neteisėtai įgytų sumų grąžinimas - Patraukimas atsakomybėn už pažeidimus - Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 3 straipsnis - Tiesioginis veikimas - Senaties terminas - Senaties termino nutraukimas)

(2004/C 201/06)

Bylos kalba: vokiečių

Darbinis vertimas; galutinis vertimas bus paskelbtas „Teisingumo Teismo praktikos rinkinyje“

Byloje C-278/02 dėl Berufungssenat I der Region Linz bei der Finanzlandesdirektion für Oberösterreich (Austrija) pagal EB sutarties 234 straipsnį Teisingumo Teismui pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje, pradėtoje Herbert Handlbauer GmbH dėl 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, p. 1) 3 straipsnio 1 dalies išaiškinimo, Teisingumo Teismas (antroji kolegija), susidedantis iš kolegijos pirmininko C. W. A. Timmermans, teisėjų J.-P. Puissochet, J. N. Cunha Rodrigues, R. Schintgen (pranešėjas) ir N. Colneric, generalinis advokatas: A. Tizzano, sekretorė: vyriausioji administratorė M. Múgica Arzamendi, 2004 m. birželio 24 d. priėmė sprendimą, kurio rezoliucinėje dalyje nurodyta:

1)

Nesant atskirų Bendrijos sektorių taisyklių, numatančių trumpesnį terminą, bet ne trumpesnį kaip treji metai, arba nacionalinių teisės aktų, įtvirtinančių ilgesnį senaties terminą, 1995 m. gruodžio 18 d. Reglamento Nr. 2988/95 (EB, Euratomas) dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos 3 straipsnio 1 dalis valstybėse narėse yra taikoma tiesiogiai, įskaitant eksporto grąžinamųjų išmokų už žemės ūkio produktus sritį.

2)

Pagal Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies trečią pastraipą, pranešimas atitinkamai įmonei apie muitinės patikrinimą yra laikomas su pažeidimo tyrimu ar teisminiu nagrinėjimu susijusiu veiksmu, kuris nutraukia to paties straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje numatytą senaties termino eigą, tik jei sandoriai, dėl kurių teisėtumo kyla įtarimų, yra dokumente pakankamai aiškiai aprašyti.

---

(1)   OL C 289, 2002 11 23.

TEISINGUMO TEISMO (pirmoji kolegija)

SPRENDIMAS

2004 m. birželio 24 d.

Byloje C-350/02: Europos Bendrijų Komisija prieš Nyderlandų Karalystę (1)

(Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas - Asmens duomenų tvarkymas ir privatumo apsauga telekomunikacijų sektoriuje - Direktyvos 97/66/EB 6 ir 9 straipsniai - Būtinybė argumentuotoje nuomonėje tiksliai nurodyti prieštaravimus)

(2004/C 201/07)

Bylos kalba: olandų

Darbinis vertimas; galutinis vertimas bus paskelbtas „Teisingumo Teismo praktikos rinkinyje“

Byloje C-350/02 Europos Bendrijų Komisija (atstovai M. Shotter ir W. Wils) prieš Nyderlandų Karalystę (atstovė: S. Terstal) dėl pripažinimo, jog nepriimdama 1997 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 97/66/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos telekomunikacijų sektoriuje (OL 1998, L 24, p. 1) 6 ir 9 straipsnius įgyvendinančių įstatymų ir kitų teisės aktų arba nepateikdama Komisijai jų tekstų, Nyderlandų Karalystė neįvykdė savo įsipareigojimų pagal EB sutartį Teisingumo Teismas (pirmoji kolegija), susidedantis iš pirmininko P. Jann, teisėjų A. La Pergola, S. von Bahr, R. Silva de Lapuerta ir K. Lenaerts (pranešėjas), generalinė advokatė: J. Kokott, sekretorė: vyriausioji administratorė M.-F. Content, 2004 m. birželio 24 d. priėmė sprendimą, kurio rezoliucinėje dalyje nurodyta:

1)

Nevisiškai įgyvendindama 1997 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 97/66/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos telekomunikacijų sektoriuje 6 straipsnį, nes, pirma, Wet houdende regels inzake de telecommunicatie (Telecommunicatiewet) 11.5 straipsnio 1 dalis nukreipia į bendrą administracinį aktą, kurio tekstas Komisijai nebuvo pateiktas, ir, antra, Komisijai nebuvo pateiktas Telecommunicatiewet 11.5 straipsnio 3 dalyje minimų įgyvendinimo nuostatų tekstas, bei nevisiškai įgyvendindama šios Direktyvos 9 straipsnį, Nyderlandų Karalystė neįvykdė savo įsipareigojimų pagal šią Direktyvą.

2)	Atmesti likusią ieškinio dalį.

3)	Nyderlandų Karalystė padengia ne tik savo, bet ir tris ketvirtadalius Komisijos bylinėjimosi išlaidų.

4)	Komisija padengia likusias savo bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)   OL C 323, 2002 12 21.

TEISINGUMO TEISMO (trečioji kolegija)

SPRENDIMAS

2004 m. birželio 24 d.

Byloje C-421/02: Europos Bendrijų Komisija prieš Jungtinę Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystę (1)

(Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas - Direktyva 85/337/EEB - Nevisiškas įgyvendinimas)

(2004/C 201/08)

Bylos kalba: anglų

Darbinis vertimas; galutinis vertimas bus paskelbtas Teisingumo Teismo praktikos rinkinyje

Byloje C-421/02, Europos Bendrijų Komisija (atstovas: X. Lewis) prieš Jungtinę Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystę (atstovė: Ph. Ormond).dėl pripažinimo, kad nepriimdama 1985 m. birželio 27 d. Tarybos direktyvos 85/337/EEB dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL 1985 L 175, p. 40), iš dalies pakeistos 1997 m. kovo 3 d. Tarybos direktyva 97/11/EB (OL 1997 L 73, p. 5), 4 straipsnio 2 dalį įgyvendinančių įstatymų ar kitų teisės aktų, kiek tai susiję su šios Direktyvos II priedo 1 dalies b ir c punktuose išvardintais projektais ar bet kuriuo atveju apie šias priemones nepranešdama Komisijai, Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė neįvykdė savo įsipareigojimų pagal šią Direktyvą, Teisingumo Teismas (trečioji kolegija), susidedantis iš kolegijos pirmininko A. Rosas, teisėjų R. Schintgen ir N. Colneric (pranešėja); generalinis advokatas D. Ruiz-Jarabo Colomer; sekretorius R. Grass, 2004 m. birželio 24 d. priėmė sprendimą, kurio rezoliucinėje dalyje nurodyta:

1)

Nepriimdama Škotijoje ir Šiaurės Airijoje 1985 m. birželio 27 d. Tarybos direktyvos 85/337/EEB dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo, iš dalies pakeistos 1997 m. kovo 3 d. Tarybos direktyva 97/11/EB, 4 straipsnio 2 dalį įgyvendinančių įstatymų ar kitų teisės aktų, kiek tai susiję su šios Direktyvos II priedo 1 dalies c punkte išvardintais projektais ir nepranešdama apie šiam tikslui priimtas priemones Anglijoje ir Velse, Jungtinė Karalystė neįvykdė savo įsipareigojimų pagal šią Direktyvą.

2)	Priteisti Jungtinei Karalystei bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)   OL L 7, 2002 1 11.

TEISINGUMO TEISMO (penktoji kolegija)

SPRENDIMAS

2004 m. birželio 22 d.

Byloje C-439/02 Europos Bendrijų Komisija prieš Prancūzijos Respubliką (1)

(Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas - Laivyba - Direktyva 95/21/EB - Jūrų saugumas - Uosto valstybės laivų kontrolė - Nepakankamas patikrinimų skaičius)

(2004/C 201/09)

Bylos kalba: prancūzų

Byloje C-439/02 Europos Bendrijų Komisija (atstovai: K. Simonsson ir W. Wils) prieš Prancūzijos Respubliką (atstovai: G. de Bergues ir P. Boussaroque) dėl pripažinimo, kad, per metus nepatikrindama bent 25 proc. 1999 m. ir 2000 m. į jos uostus įplaukusių laivų, Prancūzijos Respublika neįvykdė savo įsipareigojimų pagal 1995 m. birželio 19 d. Tarybos direktyvos 95/21/EB dėl laivo saugumo, taršos prevencijos ir darbo bei gyvenimo sąlygų laivuose tarptautinių standartų taikymo laivams, atplaukiantiems į Bendrijos uostus ir plaukiojantiems valstybių narių jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse (uosto valstybės kontrolė) (OL L 157, p.1) 5 straipsnio 1 dalį, Teisingumo Teismas (penktoji kolegija), susidedantis iš kolegijos pirmininko C. Gulmann, teisėjų S. von Bahr ir R. Silva de Lapuerta (pranešėjas); generalinis advokatas: F. G. Jacobs, sekretorius: R. Grass, 2004 m. birželio 22 d. priėmė sprendimą, kurio rezoliucinėje dalyje nurodyta:

1)

Per metus nepatikrindama bent 25 proc. 1999 m. ir 2000 m. į jos uostus įplaukusių laivų Prancūzijos Respublika neįvykdė savo įsipareigojimų pagal 1995 m. birželio 19 d. Tarybos direktyvos 95/21/EB dėl laivo saugumo, taršos prevencijos ir darbo bei gyvenimo sąlygų laivuose tarptautinių standartų taikymo laivams, atplaukiantiems į Bendrijos uostus ir plaukiojantiems valstybių narių jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse (uosto valstybės kontrolė) 5 straipsnio 1 dalį.

2)	Priteisti iš Prancūzijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)   OL C 19, 2003 1 25.

TEISINGUMO TEISMO (penktoji kolegija)

SPRENDIMAS

2004 m. birželio 17 d.

Byloje C-99/03 Europos Bendrijų Komisija prieš Airiją (1)

(Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas - Direktyva 2000/52/EB - Finansinių santykių tarp valstybių narių ir valstybinių įmonių skaidrumas - Neperkėlimas per nustatytą terminą)

(2004/C 201/10)

Bylos kalba: anglų

Darbinis vertimas: galutinis vertimas bus paskelbtas „Teisingumo Teismo praktikos rinkinyje“

Byloje C-99/03 Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama J. Flett, prieš Airiją, atstovaujamą J. O'Hagan, dėl pripažinimo, jog nepriimdama 2000 m. liepos 26 d. Komisijos direktyvą 2000/52/EB iš dalies pakeičiančią Direktyvą 80/723/EEB dėl finansinių santykių tarp valstybių narių ir valstybinių įmonių skaidrumo (OL L 193, p. 75) įgyvendinančių įstatymų ar kitų teisės aktų arba bent nepranešdama apie šias nuostatas jai, Airija neįvykdė savo įsipareigojimų pagal šią Direktyvą, Teisingumo Teismas (penktoji kolegija), susidedantis iš kolegijos pirmininko C. Gulmann, teisėjų S. von Bahr (pranešėjas) ir R. Silva de Lapuerta, generalinis advokatas: A. Tizzano, sekretorius: R. Grass, 2004 m. birželio 17 d. priėmė sprendimą, kurio rezoliucinėje dalyje nurodyta:

1)	Nepriimdama 2000 m. liepos 26 d. Komisijos direktyvą 2000/52/EB iš dalies pakeičiančią Direktyvą 80/723/EEB dėl finansinių santykių tarp valstybių narių ir valstybinių įmonių skaidrumo įgyvendinančių įstatymų ar kitų teisės aktų, Airija neįvykdė savo įsipareigojimų pagal šią direktyvą.

2)	Priteisti iš Airijos bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)   OL C 101, 2003 4 26.

TEISINGUMO TEISMO (ketvirtoji kolegija)

SPRENDIMAS

2004 m. birželio 10 d.

Byloje C-302/03 Europos Bendrijų Komisija prieš Italijos Respubliką (1)

(Valstybės įsipareigojimų neįvykdymas - Direktyva 1999/22/EB - Laukinių gyvūnų laikymas zoologijos soduose - Neįgyvendinimas per nustatytą terminą)

(2004/C 201/11)

Bylos kalba: italų

Darbinis vertimas; galutinis vertimas bus paskelbtas Teisingumo Teismo praktikos rinkinyje

Byloje C-302/03 Europos Bendrijų Komisija (atstovai: Michel van Beek ir Roberto Amorosi) prieš Italijos Respubliką (atstovas: I. M. Braguglia, padedamas G. de Bellis), dėl pripažinimo, jog nepriimdama 1999 m. kovo 29 d. Tarybos direktyvą 1999/22/EB dėl laukinių gyvūnų laikymo zoologijos soduose (OL L 94, p. 24) įgyvendinančių įstatymų ir kitų teisės aktų arba bent nepateikdama tokių nuostatų Komisijai Italijos Respublika neįvykdė savo įsipareigojimų pagal šią Direktyvą, Teisingumo Teismas (ketvirtoji kolegija), susidedantis iš kolegijos pirmininko J. N. Cunha Rodrigues (pranešėjas), teisėjų J.-P. Puissochet ir K. Lenaerts; generalinis advokatas: P. Léger, sekretorius: R. Grass, 2004 m. birželio 10 d. priėmė sprendimą, kurio rezoliucinėje dalyje nurodyta:

1)	Per nustatytą terminą nepriimdama 1999 m. kovo 29 d. Tarybos direktyvą 1999/22/EB dėl laukinių gyvūnų laikymo zoologijos soduose įgyvendinančių įstatymų ir kitų teisės aktų Italijos Respublika neįvykdė savo įsipareigojimų pagal šią Direktyvą.

2)	Priteisti iš Italijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)   OL C 213, 2003 9 6.

Symvoulio tis Epikrateias 2004 m. kovo 3 d. nutartimi kreipėsi į Europos Bendrijų Teisingumo Teismą su prašymu, kurį Teisingumo Teismo sekretoriatas gavo 2004 m. balandžio 19 d., priimti preliminarų nutarimą byloje ELMEKA N.E. prieš Ypourgos Oikonomikon.

Šioje byloje pateikiami klausimai yra tapatūs byloje C-181/04 pateiktiems klausimams.

Symvoulio tis Epikrateias 2004 m. kovo 3 d. nutarimu kreipėsi į Europos Bendrijų Teisingumo Teismą su prašymu, kurį Teisingumo Teismo sekretoriatas gavo 2004 m. balandžio 19 d., priimti preliminarų nutarimą byloje ELMEKA N.E. prieš Ypourgos Oikonomikon.

Šioje byloje pateikiami klausimai yra tapatūs byloje C-181/04 pateiktiems klausimams.

2004 m. gegužės 7 d. Europos Bendrijų Teisingumo Teisme buvo pareikštas, Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos Komisijos juridinio skyriaus tarnautojos Nicola Yerrell ir Horstpeter Kreppel, kuris pagal Apsikeitimo valstybės tarnautojais programą buvo paskirtas į Komisijos juridinį skyrių, nurodžiusių adresą dokumentams įteikti Liuksemburge, ieškinys Vokietijos Federacinei Respublikai.

Pareiškėjas Teisingumo Teismo prašo:

1)

pripažinti, kad Vokietijos Federacinė Respublika pažeidė vienodos vyrų ir moterų traktuotės principą, įtvirtintą Direktyvos 76/207/EB (1) 1, 2 ir 5 straipsniuose bei Tarybos direktyvos 97/81/EB (2) dėl Bendrojo susitarimo dėl darbo ne visą darbo dieną, kurį sudarė Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjunga (UNICE), Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centras (CEEP) ir Europos profesinių sąjungų konfederacija (ETUC) priedo 4 straipsnyje, netiesiogiai diskriminuodama moteris, sudarančias didžiąją Vokietijos Federacinės Respublikos valstybės tarnautojų, dirbančių mažiau nei 18 valandų per savaitę, dalį, kadangi: a) remiantis Bundespersonalvertretungsgesetz (Fedaralinis įstatymas dėl personalo komitetų valstybės tarnyboje) 14 straipsnio 2 dalimi ir jo nuostatas atitinkančiais federalinių žemių teisės aktais, — Bavarijos — Berlyno — Bremeno — Heseno federalinėse žemėse mažiau nei 18 valandų per savaitę dirbantys darbuotojai, b) — Meklenburgo-Priešakinės Pomeranijos — Saksonijos — Šlezvigo-Holšteino — Tiuringijos federalinėse žemėse mažiau nei pusę vidutinio savaitės darbo laiko dirbantys darbuotojai, c) — Badeno-Viurtembergo — Brandenburgo — Reinlando-Pfalco — Saksonijos-Anhalto federalinėse žemėse mažiau nei trečdalį vidutinio savaitės darbo laiko dirbantys darbuotojai, d) Šiaurės Reino-Vestfalijos federalinėje žemėje mažiau nei 2/5 vidutinio savaitės darbo laiko dirbantys darbuotojai, e) Žemutinės Saksonijos federalinėje žemėje per vienerius metus du mėnesius mažiau nei po 15 valandų per savaitę dirbantys darbuotojai, neturi teisės būti renkami į personalo komitetus;

2)	priteisti iš Vokietijos Federacinės Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Teisiniai pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Teisės būti išrinktam į federacijos, o taip pat į beveik visų žemių personalo komitetus atėmimas iš valstybės tarnautojų, dirbančių mažiau nei 18 valandų per savaitę (kai kuriose federalinėse žemėse valandų skaičius šiek tiek mažesnis), yra netiesioginė moterų, sudarančių didžiąją Vokietijos Federacinės Respublikos valstybės tarnautojų, dirbančių mažiau nei 18 valandų per savaitę, dalį, diskriminacija. Tai yra Direktyvos 76/207/EEB pažeidimas. Be to, minėta nacionalinė nuostata prieštarauja Direktyvai 97/81/EB, įtvirtinančiai, kad darbuotojams, dirbantiems ne visą darbo dieną, negali būti sudaromos blogesnės darbo sąlygos, negu darbuotojams, dirbantiems visą darbo dieną, tik dėl tos priežasties, kad jie dirba ne visą darbo dieną, nebent šis nevienodas požiūris yra objektyviai pagrįstas.

Tačiau teisės būti išrinktam atėmimas nėra objektyviai pagrįstas. Ribotas atitinkamų valstybės tarnautojų darbo laikas galėtų būti kompensuojamas lanksčiai paskirstant darbo laiką ir naudojant šiuolaikines komunikacijos priemones. Tokio ribojimo nenumato Betriebsverfassungsgesetz (Federalinis įstatymas dėl darbo santykių reglamentavimo įmonėse), taikomas rinkimams į privačių įmonių darbo tarybas. Šios tarybos atlieka panašias funkcijas kaip ir personalo komitetai valstybės tarnyboje. Atitinkamų valstybės tarnautojų grupių atstovavimas personalo komitetuose reikalingas siekiant užtikrinti jų specifinius interesus.

---

(1)  OL L 39, p. 40.

(2)  OL L 14, p. 9.

2004 m. gegužės 24 d. Europos Bendrijų Teisingumo Teisme buvo pareikštas Jungtinės Karalystės, atstovaujamos Mark Bethell, padedamo Her Majesty's Attorney General QC Lord Goldsmith; QC Nicholas Peines ir Tim Ward, nurodžiusių adresą dokumentams įteikti Liuksemburge, ieškinys Europos Parlamentui ir Europos Sąjungos Tarybai.

Pareiškėjas Teisingumo Teismo prašo:

—	panaikinti 2004 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 460/2004, įsteigiantį Europos tinklų ir informacijos saugumo agentūrą (1);

—	priteisti Jungtinei Karalystei iš Europos Parlamento ir Europos Sąjungos Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

Teisiniai pagrindai ir pagrindiniai argumentai:

Ginčijamu reglamentu (Reglamentas (EB) Nr. 460/2004, toliau – ENISA reglamentas) įsteigiama Europos tinklų ir informacijos saugumo agentūra (toliau – Agentūra), kuri turės patarti ir padėti Komisijai, valstybėms narėms ir verslo visuomenei tinklų ir informacijos saugumo klausimais pagal ENISA reglamentą. Jungtinė Karalystė pritaria Agentūros steigimui, tačiau nurodo, kad EB sutarties 95 straipsnis nėra tam tinkamas teisinis pagrindas. Visas ENISA reglamentas yra skirtas Agentūros, kaip Bendrijos organo, sukūrimui; jame nurodomi Agentūros tikslai ir užduotys bei numatomas jos valdymas, organizavimas ir veiklos programa; be to, jame yra nuostatų dėl Agentūros biudžeto, teisinio statuso, privilegijų ir imunitetų bei darbo kalbų. ENISA reglamento nuostatos visiškai galioja Bendrijos institucinės teisės lygmenyje.

Jungtinė Karalystė nurodo, kad EB sutarties 95 straipsniu suteikiama teisė suderinti nacionalinius įstatymus. Jis nesuteikia teisės steigti Bendrijos organus arba jiems suteikti įgaliojimus. Nacionalinė teisė tokių nuostatų nereglamentuoja, o tokį organą steigiančios ar jam įgaliojimus suteikiančios Bendrijos teisės normos negali suderinti nacionalinių teisės priemonių 95 straipsnio prasme.

ENISA reglamente nėra priemonių, kurios net netiesiogiai derintų nacionalinės teisės normas. Priešingai, Agentūrai aiškiai neleidžiama kištis į nacionalinių organų kompetenciją, o 1 straipsnio 3 dalyje numatyti jos tikslai ir uždaviniai nepažeidžia valstybių narių kompetencijos.

Todėl ENISA reglamento nuostatos peržengia 95 straipsniu Europos Parlamentui ir Tarybai suteiktos teisės derinti ribas, o tokios priemonės vienintelis tinkamas teisinis pagrindas gali būti EB sutarties 308 straipsnis.

---

(1)   OL L 77, 2004 3 13, p. 1.

Tribunale di Gorizia 2004 m. balandžio 7 d. nutartimi kreipėsi į Europos Bendrijų Teisingumo Teismą su prašymu, kurį Teisingumo Teismo sekretoriatas gavo 2004 m. gegužės 28 d., priimti prejudicinį sprendimą byloje Azienda Agricola Bogar Roberto e Andrea prieš Agenzia per le erogazioni in Agricoltura-AGEA ir Cospalat Friuli Venezia Giulia.

Tribunale di Gorizia prašo Teisingumo Teismo atsakyti į šį klausimą:

—

Ar 1984 m. kovo 31 d. Reglamento (EEB) Nr. 856/84 (1) 1 straipsnį ir Reglamento (EEB) Nr. 3950/92 (2) 1–4 straipsnius reikia aiškinti taip, kad papildomi mokesčiai pieno ir pieno produktų sektoriuje turi administracinių nuobaudų pobūdį ir gamintojas juos turi sumokėti tik tuo atveju, kai jis tyčia arba dėl neatsargumo viršijo jam nustatytą kiekį?

---

(1)   OL L 90, 1984 4 1, p. 10.

(2)   OL L 405, 1992 12 31, p. 1.

Hanseatisches Oberlandesgericht in Bremen 2004 m. gegužės 27 d. nutartimi kreipėsi į Europos Bendrijų Teisingumo Teismą su prašymu, kurį Teisingumo Teismo sekretoriatas gavo 2004 m. birželio 2 d., priimti prejudicinį sprendimą bylose Crailsheimer Volksbank eG prieš Klaus Conrads, Frank Schulzke, Petra Schulzke-Lösche ir Joachim Nitschke.

Hanseatisches Oberlandesgericht in Bremen Teisingumo Teismo prašo atsakyti į šiuos klausimus:

1)

Ar tai, kad vartotojų teisės, ypač jų teisės nutraukti sutartį, priklauso ne tik nuo to, jog buvo sudarytas sandoris ne prekybai skirtose patalpose Direktyvos 85/577/EEB (1) 1 straipsnio 1 dalies prasme, bet ir nuo kitų sąlygų, tokių kaip trečiojo asmens dalyvavimas sutarties sudarymo metu verslininko iniciatyva, arba verslininko nerūpestingumas dėl trečiojo asmens veiksmų sudarant sandorį ne prekybai skirtose patalpose, neprieštarauja Direktyvos 85/577/EEB 1 straipsnio 1 daliai?

2)

Ar tai, kad nekilnojamojo turto paskolos gavėjas, ne tik sudaręs paskolos sutartį ne verslo patalpose, bet ir tuo pačiu metu pavedęs įmokėti paskolos sumą į sąskaitą, kuria jis praktiškai nebedisponavo, sutarties nutraukimo atveju privalo grąžinti paskolos davėjui minėtą sumą, neprieštarauja Direktyvos 85/577/EEB 5 straipsnio 2 daliai?

3)	Ar tai, kad nekilnojamojo turto paskolos gavėjas, jeigu jis sutarties nutraukimo atveju privalo grąžinti įmokėtą sumą, turi ją grąžinti ne sutartyje numatytais terminais, tačiau tuoj pat ir visą sumą, neprieštarauja Direktyvos 85/577/EEB 5 straipsnio 2 daliai?

4)	Ar tai, kad nekilnojamojo turto paskolos gavėjas, jeigu jis sutarties nutraukimo atveju privalo grąžinti įmokėtą sumą, taip pat turi mokėti rinkoje mokamas palūkanas neprieštarauja Direktyvos 85/577/EEB 5 straipsnio 2 daliai?

---

(1)  OL L 372, p. 31.

2004 m. birželio 2 d. Europos Bendrijų Teisingumo Teisme buvo pareikštas Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos G. Rozet, nurodžiusio adresą dokumentams įteikti Liuksemburge, ieškinys Prancūzijos Respublikai.

Europos Bendrijų Komisija Teisingumo Teismo prašo:

—

pripažinti, kad neleisdama atsižvelgti į Bendrijos piliečių, kurie siekia įsidarbinti Prancūzijos valstybinėje ligoninėje, profesinę patirtį ir darbo stažą, įgytą kitos valstybės narės viešajame sektoriuje, Prancūzijos Respublika neįvykdė savo įsipareigojimų pagal EB sutarties 39 straipsnį ir 1968 m. spalio 15 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1612/68 dėl laisvo darbuotojų judėjimo Bendrijoje (1) 7 straipsnį;

—	priteisti iš Prancūzijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Teisiniai pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Valstybės narės, įdarbindamos migruojančius darbuotojus, suteikdamos jiems kvalifikacinius laipsnius ir nustatydamos darbo stažą savo viešajame sektoriuje, privalo tokiomis pačiomis sąlygomis, kurios yra taikomos nustatant darbo stažą ir profesinę patirtį, įgytą jų pačių sistemose, atsižvelgti į laikotarpius, kada migruojantys darbuotojai dirbo panašių darbą kitoje valstybėje narėje. Galiojančios Prancūzijos teisės nuostatos neleidžia atsižvelgti į patirtį ir darbo stažą, kurį Bendrijos piliečiai, norintys įsidarbinti Prancūzijos valstybinėje ligoninėje, įgijo kitos valstybės narės valstybės tarnyboje.

---

(1)   OL L 257, 1968 10 19, p. 2.

Tribunale Amministrativo Regionale del Lazio (Italija) 2004 m. vasario 23 d. nutartimi kreipėsi į Teisingumo Teismą su prašymu, kurį Sekretoriatas gavo 2004 m. birželio 3 d., priimti prejudicinį sprendimą byloje Confcooperative Unione Regionale della Cooperazione FVG Federagricole ir kt. prieš Ministero per le Politiche Agricole e Forestali ir Regione Veneto.

Tribunale Amministrativo Regionale del Lazio prašo Teisingumo Teismo atsakyti į šiuos klausimus:

---

(1)  Skaityti 1993 m. lapkričio 23 d.

Arbeitsgericht Düsseldorf (Vokietija) 2004 m. gegužės 5 d. nutartimi kreipėsi į Europos Bendrijų Teisingumo Teismą su prašymu, kurį Teisingumo Teismo sekretoriatas gavo 2004 m. birželio 3 d., priimti prejudicinį sprendimą byloje Gül Demir prieš Securicor Aviation Limited Securicor Aviation (Germany) Limited ir Kötter Security GmbH & Co. KG.

Arbeitsgericht Düsseldorf prašo Teisingumo Teismo atsakyti į šiuos klausimus:

1)

Ar nustatant verslo perdavimo pagal Direktyvos 2001/23/EB (1) 1 straipsnį faktą naujos sutarties sudarymo atveju – nepriklausomai nuo nuosavybės santykių – buvusio užsakymo vykdytojo gamybos išteklių peravimo naujam vykdytojui nustatymui, atsižvelgiant į visas aplinkybes, yra taikoma sąlyga, kad teisių gavėjui gamybos ištekliai buvo perduoti naudotis tik jo ekonominių interesų užtikrinimui? Ar todėl gamybos išteklių perdavimui patvirtinti yra būtina, kad užsakymo vykdytojui būtų suteikti įgaliojimai priimti sprendimus dėl to, kokiu būdu panaudoti gamybos išteklius savo ekonomių interesų užtikrinimui? Ar todėl reikia atskirti, kuomet užsakovo gamybos ištekliai yra užsakymo vykdytojo paslaugos „objektas“ ar „priemonė“?

2)

Jeigu Teisingumo Teismo atsakymas į pirmą klausimą būtų teigiamas: a) Ar gamybos išteklių perdavimas savo ekonominių interesų užtikrinimui, būtų neįmanomas tuomet, jeigu užsakovas perleidžia juos užsakymo vykdytojui tik naudotis, o jų priežiūrą, įskaitant su tuo susijusias išlaidas, vykdo užsakovas? b) Ar užsakymo vykdytojas naudojasi gamybos ištekliais savo ekonominių interesu užtikrinimui tuomet, jeigu lėktuvų keleivių kontrolei oro uostuose jis naudoja užsakovo suteiktus metalo detektorius, rankinius metalo detektorius ir rentgeno spindulių įrenginius?

---

(1)   OL L 82, 2001 3 22, p. 16.

2004 m. birželio 4 d. Europos Bendrijų Teisingumo Teisme buvo pareikštas Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos M. van Beek ir G. Valero Jordana, nurodžiusių adresą dokumentams įteikti Liuksemburge, ieškinys Ispanijos Karalystei.

Europos Bendrijų Komisija Teisingumo Teismo prašo:

1)

pripažinti, kad Ispanijos Karalystė, neįsteigdama kiekiu ir dydžiu tinkamiausių specialių paukščių apsaugos teritorijų, kad būtų pakankamai apsaugotos šios Direktyvos I priede nurodytos paukščių rūšys bei I priede nenurodytos migruojančios rūšys, pažeidė savo įsipareigojimus pagal 1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyvos 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos 4 straipsnio 1 ir 2 dalis (1);

2)	priteisti iš Ispanijos Karalystės bylinėjimosi išlaidas.

Teisiniai pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Direktyvos 79/409/EEB 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse valstybėms narėms nustatoma specifinė pareiga įsteigti specialias paukščių apsaugos teritorijas (SPAT), siekiant, kad šios Direktyvos I priede minimos rūšys ir kitos periodiškai atskrendančios migruojančios rūšys savo paplitimo areale išliktų ir veistųsi. Ši pareiga taikoma bent jau toms teritorijoms, kurios kiekiu ir dydžiu yra tinkamiausios atitinkamų rūšių išsaugojimui, atsižvelgiant į jų apsaugos poreikius. Pakankamas SPAT skaičius nustatomas pagal siekiamą tikslą.

Valstybės narės turi tam tikrą veiksmų laisvę nustatydamos teritorijas, kurios geriausiai atitinka Direktyvos 4 straipsnyje numatytus reikalavimus, bet turi savo vertinimą pagrįsti išimtinai moksliniais ornitologiniais duomenimis. Ispanijos atveju 1998 m. Sociedad Española de Ornitología parengtas paukščiams svarbių teritorijų (important bird areas, IBA) registras (inventario SEO/Birdlife 98) yra labiausiai pagrįstas ir tiksliausias atramos taškas nustatant tinkamiausias apsaugai ir, visų pirma, svarbių rūšių priežiūrai ir dauginimuisi, teritorijas. Šis registras paremtas subalansuotais ornitologiniais kriterijais, kurie leidžia nurodyti tinkamiausias visų I priede numatytų rūšių ir kitų migruojančių rūšių apsaugai teritorijas, ir numato prioritetines paukščių apsaugos Ispanijoje teritorijas.

Palyginus SEO/Birdlife 98 registro duomenis su SPAT, Ispanijos Karalystės patvirtintomis visai teritorijai bei detalesnėmis patvirtintomis vietinių bendruomenių, galima padaryti išvadą, kad SPAT teritorijų kiekis ir dydis yra mažesnis nei reikėtų pagal mokslinius duomenis užtikrinant tinkamą Direktyvos 4 straipsnyje numatytų paukščių apsaugą.

---

(1)   OL L 103, 1979 4 25, p. 1.

Tribunale di Cagliari 2004 m. gegužės 14 d. nutartimi kreipėsi į Europos Bendrijų Teisingumo Teismą su prašymu, kurį Teisingumo Tesimo sekretoriatas gavo 2004 m. birželio 7 d., priimti prejudicinį sprendimą šio teismo nagrinėjamoje byloje Enirisorse SpA prieš Sotacarbo SpA.

Tribunale di Cagliari prašo Teisingumo Teismo atsakyti į šiuos klausimus:

1)	Ar įstatymo Nr. 240/02 33 straipsnio nuostata laikytina nesuderinama valstybės pagalba Sotacarbo SpA pagal EB sutarties 87 straipsnį bei neteisėta pagalba, nes apie ją nebuvo pranešta pagal EB sutarties 88 straipsnio 3 dalį?

2)	Ar ši nuostata prieštarauja EB sutarties 43, 44, 48, 49 ir kitiems straipsniams, reglamentuojantiems įsisteigimo laisvę bei laisvą paslaugų judėjimą?

2004 m. birželio 14 d. Europos Bendrijų Teisingumo Teisme buvo pareikštas Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos Georgios Zavvos ir Michael Shotter iš Komisijos teisės padalinio, ieškinys Graikijos Respublikai.

Europos Bendrijų Komisija Teisingumo Teismo prašo:

—

pripažinti, kad nepriimdama 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/19/EB (1) dėl elektroninių ryšių tinklų ir susijusių priemonių sujungimo ir prieigos prie jų (Prieigos direktyva) įgyvendinančių įstatymų ir kitų teisės aktų arba net nepranešdama apie tai Komisijai, Graikijos Respublika neįvykdė savo įsipareigojimų pagal šią direktyvą;

—	priteisti iš Graikijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Teisiniai pagrindai ir pagrindiniai argumentai

2003 m. liepos 24 d. pasibaigė direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę terminas.

---

(1)   OL L 108, 2002 4 24, p. 7.

2004 m. birželio 14 d. Europos Bendrijų Teisingumo Teisme buvo pareikštas Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos Georgios Zavvos ir Michael Shotter iš Komisijos teisės padalinio, ieškinys Graikijos Respublikai.

Europos Bendrijų Komisija Teisingumo Teismo prašo:

—

pripažinti, kad Graikijos Respublika, leisdama teikti vilkimo paslaugas atviroje jūroje tik laivams su Graikijos vėliava, neįvykdė savo įsipareigojimų pagal 1992 m. gruodžio 7 d. Tarybos reglamentą (EEB) 3577/92 (1) taikantį laisvės teikti paslaugas principą jūrų transportui valstybėse narėse (jūrų kabotažas);

—	priteisti iš Graikijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Teisiniai pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Galiojantys Graikijos teisės aktai prieštarauja Reglamento (EEB) Nr. 3577/92 1 straipsniui.

---

(1)   OL L 364, 2002 12 12, p. 7.

2004 m. birželio 14 d. Europos Bendrijų Teisingumo Teisme buvo pareikštas Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos Georgios Zavvos ir Michael Shotter iš Komisijos teisės padalinio, ieškinys Graikijos Respublikai.

Europos Bendrijų Komisija Teisingumo Teismo prašo:

—

pripažinti, kad nepriimdama 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/22/EB (1) dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis (Universaliųjų paslaugų direktyva) įgyvendinančių įstatymų ir kitų teisės aktų ar net nepranešdama apie tai Komisijai, Graikijos Respublika neįvykdė savo įsipareigojimų pagal šią direktyvą;

—	priteisti iš Graikijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Teisiniai pagrindai ir pagrindiniai argumentai

2003 m. liepos 24 d. pasibaigė direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę terminas.

---

(1)   OL L 108, 2002 4 24, p. 51.

2004 m. birželio 14 d. Europos Bendrijų Teisingumo Teisme buvo pareikštas Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos Georgios Zavvos ir Michael Shotter iš Komisijos teisės padalinio, ieškinys Graikijos Respublikai.

Europos Bendrijų Komisija Teisingumo Teismo prašo:

—

pripažinti, kad nepriimdama 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/21/EB (1) dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų direktyva) įgyvendinančių įstatymų ir kitų teisės aktų arba net nepranešdama apie tai Komisijai, Graikijos Respublika neįvykdė savo įsipareigojimų pagal šią direktyvą;

—	priteisti iš Graikijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Teisiniai pagrindai ir pagrindiniai argumentai

2003 m. liepos 24 d. pasibaigė direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę terminas.

---

(1)   OL L 108, 2002 4 24, p. 33.

2004 m. birželio 14 d. Europos Bendrijų Teisingumo Teisme buvo pareikštas Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos Georgios Zavvos ir Michael Shotter iš jos Teisės tarnybos, ieškinys Graikijos Respublikai.

Pareiškėjas Teisingumo Teismo prašo:

—

pripažinti, kad nepriimdama 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/20/EB (1) dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų leidimo (Leidimų direktyva) įgyvendinančių įstatymų ir kitų teisės aktų arba bet kuriuo atveju apie tai nepranešdama Komisijai Suomijos Respublika neįvykdė savo įsipareigojimų pagal šios Direktyvos 2 straipsnį;

—	priteisti iš Graikijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Teisiniai pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Terminas įgyvendinti direktyvą baigėsi 2003 m. liepos 24 d.

---

(1)   OL L 108, 2002 4 24, p. 21.

Cour du travail de Liège (Lježo darbo teismas, Belgija) (devintoji kolegija) 2004 m. birželio 7 d. kreipėsi į Europos Bendrijų Teisingumo Teismą su prašymu, kurį Teisingumo Teismo sekretoriatas gavo 2004 m. birželio 17 d., priimti prejudicinį sprendimą byloje Office national de l'emploi prieš Ioannis Iaannidis.

Cour du travail de Liège (devintoji kolegija) prašo Teisingumo Teismo atsakyti į šį klausimą:

Ar neprieštarauja Bendrijos teisei (ypač EB sutarties 12, 17 ir 18 straipsniams) valstybės narės teisės aktai (tokie, kaip 1991 m. lapkričio 25 d. Belgijos Karaliaus dekretas dėl bedarbystės), suteikiantys iš esmės jaunesniems nei 30 metų darbo ieškantiems asmenims teisę į taip vadinamas laukimo išmokas įgijus vidurinį išsilavinimą, numatantys, jog išmokos yra mokamos tiek kitos tiek ir tos pačios valstybės narės piliečiams su sąlyga, jei reikalaujamas išsilavinimas buvo įgytas vienos iš trijų nacionalinių bendruomenių įsteigtoje, dotuojamoje ar pripažintoje švietimo įstaigoje (minėto dekreto 36 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos 2 punkto a papunktis) taip, kad atsisakoma skirti laukimo išmokas jaunam darbo ieškančiam asmeniui, kuris nors nebūdamas darbuotojo migranto šeimos nariu, yra pilietis kitos valstybės narės, kurioje jis prieš judėdamas Bendrijos viduje įgijo vidurinį išsilavinimą, pripažįstamą valstybės narės, kurioje yra paduodamas prašymas skirti laukimo išmokas, valdžios institucijų lygiaverčiu reikalaujamam?

2004 m. birželio 23 d. Europos Bendrijų Teisingumo Teisme buvo pareikštas Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos Komisijos juridinio skyriaus darbuotojų Walter Mölls ir Karolina Mojzesowicz, nurodžiusių adresą dokumentams įteikti Liuksemburge, ieškinys Vokietijos Federacinei Respublikai.

Pareiškėjas Teisingumo Teismo prašo:

—

pripažinti, kad Vokietijos Federacinė Respublika pažeidė savo įsipareigojimus, kylančius iš 2002 m. rugsėjo 16 d. Komisijos direktyvos 2002/77/EB (1) dėl konkurencijos elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų rinkose 9 straipsnio, kadangi nepateikė Komisijai informacijos, kuri suteiktų Komisijai galimybę patvirtinti, kad Direktyvos nuostatos buvo įgyvendintos;

—	priteisti iš Vokietijos Federacinės Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Teisiniai pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Remiantis Komisijos direktyvos 2002/77/EB 9 straipsniu valstybės narės vėliausiai iki 2003 m. liepos 24 d. turėjo pateikti Komisijai informaciją, kuri leistų jai patvirtinti, jog šios Direktyvos nuostatos buvo įgyvendintos. Šis terminas pasibaigė Vokietijos Federacinei Respublikai nepateikus Komisijai 9 straipsnyje reikalaujamos informacijos.

---

(1)  OL L 249, p. 21.

2004 m. birželio 24 d. Europos Bendrijų Teisingumo Teisme buvo pareikštas Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos E. Gippini Fournier ir K. Mojzesowicz, nurodžiusių adresą dokumentams įteikti Liuksemburge, ieškinys Prancūzijos Respublikai

Europos Bendrijų Komisija Teisingumo Teismo prašo:

1)	pripažinti, kad nepateikdama Komisijai būtinos informacijos, pagal kurią Komisija galėtų patvirtinti, kad yra laikomasi Direktyvos 2002/77/EB (1) nuostatų, Prancūzija neįvykdė savo įsipareigojimų pagal šios Direktyvos 9 straipsnį;

2)	priteisti iš Prancūzijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Teisiniai pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Direktyvos 2002/77/EB 9 straipsnis įpareigoja valstybes nares ne vėliau kaip iki 2003 m. liepos 24 d. pateikti Komisijai informaciją, pagal kurią Komisija galėtų patvirtinti, kad yra laikomasi šios Direktyvos nuostatų.

---

(1)   2002 m. rugsėjo 16 d. Komisijos direktyva 2002/77/EB dėl konkurencijos elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų rinkose (OL L 249, p. 21).

Tribunal des affaires de sécurité sociale de Saint-Etienne (Prancūzija) 2004 m. balandžio 5 d. sprendimu kreipėsi į EB Teisingumo Teismą su prašymu, kurį Sekretoriatas gavo 2004 m. birželio 29 d., priimti prejudicinį sprendimą byloje SAS Bricorama France prieš Caisse Nationale de l'Organisation Autonome d'Assurance Vieillesse des Travailleurs Non-Salariés des Professions Industrielles et Commerciales - Caisse ORGANIC.

Tribunal des affaires de sécurité sociale de Saint-Etienne prašo Teisingumo Teismo atsakyti į šį klausimą:

Ar pagal EB sutarties 87 straipsnį Prancūzijos parama, teikiama per CPDC (Comité Professionnel de la Distribution des Carburants – Kuro distributorių profesinė sąjunga) ir per FISAC (Fonds d'Intervention pour la Sauvegarde de l'Artisanat et du Commerce – Paramos amatams ir prekybai intervencinis fondas) bei pagalba išeinantiems į pensiją amatininkams ir prekybininkams ir dotacijos pramonės, prekybos ir amatų srityse savarankiškai dirbančių asmenų senatvės draudimui, laikytina valstybės pagalbos schema?

Europos Bendrijų Teisingumo Teismo pirmininkas 2004 m. gegužės 17 d. nutartimi nurodė išbraukti iš registro bylą C-258/03 Europos Bendrijų Komisija prieš Prancūzijos Respubliką.

---

(1)   OL C 213, 2003 9 6.

Europos Bendrijų Teisingumo Teismo pirmininkas 2004 m. gegužės 11 d. nutartimi nurodė išbraukti iš registro bylą C-382/03 (Supreme Court, Dublinas kreipimasis dėl prejudicinio sprendimo priėmimo) Ryanair Ltd prieš Aer Rianta cpt.

---

(1)   OL C 275, 2003 11 15.

Dėl V. Trstenjak pradėjimo eiti teisėjos pareigas 2004 m. liepos 8 d. Pirmosios instancijos teismas plenariniame susirinkime nusprendė 2004 m. gegužės 13 d. sprendimą dėl teisėjų paskyrimo į kolegijas pakeisti taip:

Laikotarpiui nuo 2004 m. liepos 8 d. iki 2004 m. rugpjūčio 31 d. yra paskirti

į pirmąją trijų teisėjų kolegiją:

pirmininkas B. Vesterdorf, teisėjai P. Mengozzi, M. E. Martins Ribeiro, I. Labucka ir V. Trstenjak;

į pirmąją išplėstinę penkių teisėjų kolegiją:

pirmininkas B. Vesterdorf, teisėjai P. Mengozzi, M. E. Martins Ribeiro, I. Labucka ir V. Trstenjak;

Bylų, dėl kurių iki 2004 m. liepos 8 d. rašytinė proceso dalis buvo baigta ir įvyko arba buvo nustatytas posėdis žodinėje proceso dalyje, pirmoji trijų teisėjų kolegija ir pirmoji išplėstinė penkių teisėjų kolegija žodinės proceso dalies posėdžiams, svarstymui ir sprendimo priėmimui išlieka ankstesnės sudėties.

PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMAS

2004 m. gegužės 25 d.

Byloje T-69/03 W. prieš Europos Parlamentą (1)

(Pareigūnai - Persikėlimo pašalpa - Gyvenamosios vietos sąvoka - Įrodymai)

(2004/C 201/35)

Bylos kalba: prancūzų

Byloje T-69/03 W., buvęs Europos Parlamento pareigūnas, gyvenantis Folkestone (Jungtinė Karalystė), atstovaujamas advokato P. Goergen, prieš Europos Parlamentą (atstovai: J. De Wachter ir L. Knudsen) dėl 2002 m. birželio 3 d. Europos Parlamento sprendimo atsisakyti skirti pareiškėjui persikėlimo pašalpą panaikinimo Pirmosios instancijos teismas, susidedantis iš vieno teisėjo J. D. Cooke; sekretorius: administratorius I. Natsinas, 2004 m. gegužės 25 d. priėmė sprendimą, kurio rezoliucinėje dalyje nurodyta:

1)	Atmesti ieškinį.

2)	Kiekviena šalis padengia savo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

---

(1)   OL C 101, 2003 4 26.

Asklepios Kliniken GmbH 2004 m. gegužės 13 d. pareikštas ieškinys Europos Bendrijų Komisijai

(Byla T-167/04)

(2004/C 201/36)

Bylos kalba: vokiečių

2004 m. gegužės 13 d. Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teisme buvo pareikštas, Asklepios Kliniken GmbH, įsteigtos Königstein-Falkenstein (Vokietija), atstovaujamos advokato K. Füßer, ieškinys Europos Bendrijų Komisijai.

Pareiškėjas Pirmosios instancijos teismo prašo:

—

Pripažinti, kad Komisija pažeidė savo pareigas, numatytas EB Sutarties 88 straipsnyje, taip pat Reglamento (EB) Nr. 659/1999 10 straipsnio 1 dalyje ir 13 straipsnio 1 dalyje, dėl pareiškėjo 2003 m. sausio 20 d. pateikto skundo nepriimdama jokio sprendimo pagal Reglamento (EB) Nr. 659/1999 4 straipsnio 2, 3 arba 4 dalį.

Teisiniai pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Pareiškėjas yra privati ligoninių eksploatacija besiverčianti įmonė. Nuo 2003 m. sausio mėn. jis siekė, kad remiantis Reglamento (EB) Nr. 659/1999 4 straipsnio 2, 3 arba 4 dalimis būtų priimtas Komisijos sprendimas dėl įtariamos valstybės pagalbos iš viešųjų išteklių Vokietijos Federacinėje Respublikoje finansuojamoms ligoninėms.

Pareiškėjas nurodo, kad iš privačių išteklių finansuojamos ligoninės privalo išsilaikyti gaudamos su ligonių kasomis ir jų asociacijomis sudarytų aptarnavimo sutarčių pagrindu teikiamas išmokas ir, prireikus, tiesiogines išmokas ligoninių statybai iš atitinkamoje federalinėje žemėje egzistuojančių ligoninių finansavimui skirtų lėšų. Tuo tarpu iš viešųjų išteklių finansuojamos ligoninės gali papildomai tikėtis, kad dažnai susidarantys eksploataciniai nuostoliai bus reguliariai padengiami valstybės lėšomis. Pareiškėjo nuomone, tai yra valstybės pagalba EB Sutarties 87 straipsnio 1 dalies prasme, apie kurią, viena vertus, remiantis EB Sutarties 88 straipsnio 3 dalimi turi būti pranešama, tačiau, antra vertus, ji nesuderinama su bendrąja rinka.

Pareiškėjo nuomone, ieškinys yra pagrįstas, kadangi Komisija nesiėmė jokių veiksmų, nors prašymo metu privalėjo veikti.

EasyJet Airline Company Limited 2004 m. gegužės 14 d. pareikštas ieškinys Europos Bendrijų Komisijai.

(Byla T-177/04)

(2004/C 201/37)

Bylos kalba: anglų

2004 m. gegužės 14 d. Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teisme buvo pareikštas EasyJet Airine Company Limited, įsteigtos Luton, Jungtinėje Karalystėje, atstovaujamos advokatų J. Cook, S. Dolan ir J. Parker, ieškinys Europos Bendrijų Komisijai.

Pareiškėjas Pirmosios instancijos teismo prašo:

—	panaikinti 2004 m. vasario 11 d. Komisijos sprendimą byloje Nr. COMP/M.3280 (Air France/KLM), kuriuo pagal Tarybos reglamento (EEB) Nr. 4064/89 (1) 6 straipsnio 1 dalies b punktą ir 6 straipsnio 2 dalį koncentracija buvo pripažinta suderinama su bendrąja rinka;

—	priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Teisiniai pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ginčijamame sprendime Komisija priėjo išvadą, kad susijungimas tarp oro transporto bendrovių Air France ir KLM sukurtų ar sustiprintų dominuojančią padėtį visuose keturiolikoje tarpmiestinių oro maršrutų. Tačiau, Komisija pripažino koncentraciją suderinamą su bendrąja rinka, šalims laikantis susijungimo metu prisiimtų įsipareigojimų.

Pareiškėjas, kuris pats yra oro transporto bendrovė, siekia, kad minėtas sprendimas būtų panaikintas ir remiasi akivaizdžiomis Komisijos vertinimo klaidomis. Jis tvirtina, kad Komisija netinkamai išnagrinėjo šiuos klausimus:

—	dėl susijungimo atsiradusio subjekto dominavimo sustiprėjimas maršrutuose, kuriuose Air France ir KLM paslaugos nepersidengė;

—	ar susijungimas sukūrė arba sustiprino dominuojančią padėtį oro uostų paslaugų rinkoje;

—	susijungimo įtaka potencialiai konkurencijai.

Pareiškėjas toliau teigia, kad Komisija nepagrindė savo išvados, kad Paryžiaus „Charles de Gaulle“ ir „Orly“ oro uostus galima laikyti pakeičiančiais vienas kitą.

Galiausiai, jis mano, kad šalių įsipareigojimų akivaizdžiai nepakako atstatyti veiksmingą konkurenciją rinkose, kuriose iškilo problemos dėl dominuojančios padėties, ir, kad Komisija padarė vertinimo klaidą juos leisdama.

---

(1)  OL L 257/90 p. 13.

MPS Group Inc. 2004 m. gegužės 17 d. pareikštas ieškinys Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT)

(Byla T-178/04)

(2004/C 201/38)

Bylos kalba: anglų

2004 m. gegužės 17 d. Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teisme buvo pareikštas MPS Group Inc., įsteigtos Jacksonville, Floridos valstija, (JAV), atstovaujamos advokatų K. O'Rourke ir P. Kavanagh, ieškinys Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) (VRDT).

Kita proceso apeliacinėje taryboje šalimi buvo Modis-Distribuiçao Centralizada SA.

Pareiškėjas Pirmosios instancijos teismo prašo:

—

panaikinti ketvirtosios apeliacines tarybos 2004 m. vasario 4 d. sprendimą ta apimtimi, kuria buvo patenkintas protestas Nr. B000170599 dėl 35 klasės paslaugų: „įdarbinimo agentūrų paslaugos; konsultacijos personalo klausimais; algalapio parengimo paslaugos; laiko apskaitos paslaugos; laikino ir nuolatinio personalo parinkimas“;

—	arba, panaikinti sprendimą ta apimtimi kuria jis apima šias 35 klasės paslaugas: „darbo agentūrų paslaugos, konsultacijos personalo klausimais, laikino ir nuolatinio personalo parinkimas“.

Teisiniai pagrindai ir pagrindiniai argumentai:

Prašymą dėl Bendrijos ženklo	MPS Group Inc. pateikęs asmuo:
Prašomas įregistruoti Bendrijos	Žodinis Bendrijos prekių ženklas „MODIS“ prekių ženklas: paraiškos Nr. 778795 - 35 klasės (įdarbinimo agentūrų paslaugos; konsultacijos personalo klausimais; algalapio parengimo paslaugos,...), 41 klasės (personalo apmokymo paslaugos) ir 42 klasės (psichometrijos testai) paslaugoms
Ženklo ar žymens, kuriuo remiamasi protesto procese, savininkas:	Modis Distribuiçao Centralizada SA
Ženklas ar žymuo, kuriuo remiamasi protesto procese:	Portugalijos prekių ženklas „MODIS“, 35 klasės paslaugoms (reklama, verslo vadyba ir administravimas)
Protestų skyriaus sprendimas:	Atmesti paraišką įregistruoti Bendrijos prekių ženklą 35 ir 41 klasių ir patenkinti paraišką 42 klasės paslaugoms
Apeliacinės tarybos sprendimas:	Panaikinti protestų skyriaus sprendimą ta apimtimi, kuria buvo patenkintas protestas 41 klasės paslaugų atžvilgiu, grąžinti bylą nagrinėjimui iš naujo ir atmesti apeliaciją likusiai daliai.
Teisiniai pagrindai:	Tarybos reglamento (EB) Nr. 40/94 (1) dėl Bendrijos prekių ženklo 8 straipsnio 1 dalies a punkto ir 8 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimas nusprendus, kad ginčijamos paslaugos buvo panašios.

---

(1)   1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, p. 1.).

Siegfried Krahl 2004 m. gegužės 17 d. pareikštas ieškinys Europos Bendrijų Komisijai

(Byla T-179/04)

(2004/C 201/39)

Bylos kalba: prancūzų

2004 m. gegužės 17 d. Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teisme buvo pareikštas Siegfried Krahl, gyvenančio Zagrebe (Kroatija), atstovaujamo advokatų Sébastien Orlandi, Albert Coolen, Jean-Noël Louis ir Etienne Marchal, nurodžiusių adresą dokumentams įteikti Liuksemburge, ieškinys Europos Bendrijų Komisijai.

Pareiškėjas Pirmosios instancijos teismo prašo:

—	panaikinti Komisijos sprendimą dėl pareiškėjui išmokėtų dienpinigių už laikotarpį, kurio metu jis buvo laikinai apgyvendintas, susigrąžinimo;

—	priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Teisiniai pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Pareiškėjas, Komisijos pareigūnas, 2002 m. vasario 2 d. pradėjo eiti savo pareigas Komisijos atstovybėje Zagrebe ir iki 2002 m. rugsėjo 19 d. gyveno Komisijai priklausančioje gyvenamojoje patalpoje. Ginčijamu sprendimu Komisija nusprendė susigrąžinti pareiškėjui sumokėtus dienpinigius už šį laikotarpį, kurio metu pareiškėjas buvo laikinai apgyvendintas, kadangi, gyvendamas Komisijos jam suteiktoje gyvenamojoje patalpoje, jis į juos neturėjo teisės.

Grįsdamas savo ieškinį, pareiškėjas tvirtina, kad buvo pažeistas Statuto VII priedo 10 straipsnis. Jis teigia, kad Komisija aptariamojoje gyvenamoje vietoje jį apgyvendino tik laikinai ir nesuteikė jokių garantijų, todėl tai neatėmė iš jo teisės gauti dienpinigius. Be to, jis remiasi teisėto pasitikėjimo principo pažeidimu, tvirtindamas, kad Komisija jam suteikė tikslias garantijas dėl dienpinigių išmokėjimo jį apgyvendinus aptariamojoje gyvenamojoje vietoje.

Spa Monopole, Compagnie Fermière de Spa 2004 m. gegužės 25 d. pareikštas ieškinys Vidaus rinkos derinimo tarnybai

(Byla T-186/04)

(2004/C 201/40)

Bylos kalba: prancūzų

2004 m. gegužės 25 d. Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teisme buvo pareikštas Spa Monopole, Compagnie Fermière de Spa, įsteigtos Spa (Belgija), atstovaujamos advokatų Laurent de Brouwer, Emmanuel Cornu, Eric De Gryse ir Donatienne Moreau, ieškinys Vidaus rinkos derinimo tarnybai.

Spaform Limited buvo kita proceso apeliacinėje taryboje šalis.

Pareiškėjas Pirmosios instancijos teismo prašo:

—	Panaikinti ketvirtosios apeliacinės tarybos 2004 m. vasario 25 d. sprendimą byloje Nr. R 0827/2002-4 atmesti pareiškėjo skundą dėl protestų skyriaus sprendimo, kuriuo buvo atmestas pareiškėjo protestas dėl žodinio prekės ženklo „SPAFORM“ įregistravimo 7, 9 ir 11 klasių prekėms.

—	Priteisti iš Vidaus rinkos derinimo tarnybos bylinėjimosi išlaidas.

Teisiniai pagrindai ir pagrindiniai argumentai:

Prašymą dėl Bendrijos prekių ženklo pateikęs asmuo:	Spaform Limited
Prašomas įregistruoti ženklas:	žodinis prekių ženklas „SPAFORM“ – paraiškos numeris Nr. 609 776, 7 klasės (siurbliai ir kt.), 9 klasės (prietaisai ir instrumentai slėgiui matuoti) ir 11 klasės (sūkurinės vonios) prekėms.
Ženklo ar žymens, kuriuo remiamasi protesto procese, savininkas:	Pareiškėjas
Ženklo ar žymens, kuriuo remiamasi protesto procese:	Nacionalinis SPA prekių ženklas 32 klasės prekėms (mineraliniai vandenys ir kt.)
Protestų skyriaus sprendimas:	Atmesti protestą.
Apeliacinės tarybos sprendimas:	Atmesti pareiškėjo skundą.
Teisiniai pagrindai:	Reglamento (EB) Nr. 2868/95 (1) 18 straipsnio 1 dalies pažeidimas. Vadovaudamasis šiuo straipsniu Protestų skyrius nustatė, kad Tarnyba, remdamasi turima informacija terminui pasibaigus, negalėjo identifikuoti ankstesnio ženklo. Pareiškėjas šią išvadą ginčija.

---

(1)   1995 m. gruodžio 13 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2868/95, skirtas įgyvendinti Reglamentą Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo, OL L 303, 1995 12 15, p. 1-32.

DJ (*1) 2004 m. gegužės 19 d. pareikštas ieškinys Europos Bendrijų Komisijai

(Byla T-187/04)

(2004/C 201/41)

Bylos kalba: prancūzų

2004 m. gegužės 19 d. Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teisme buvo pareikštas DJ (*1), atstovaujamo advokato Carlos Mourato, nurodžiusio adresą dokumentams įteikti Liuksemburge, ieškinys Europos Bendrijų Komisijai.

Pareiškėjas Pirmosios instancijos teismo prašo:

—	panaikinti apeliacinio vertintojo 2003 m. liepos 22 d. sprendimą dėl pareiškėjo tarnybinės veiklos nuo 2001 m. liepos 1 d. iki 2002 gruodžio 31 d. vertinimo ataskaitos (TVVA);

—	panaikinti Paskyrimų tarnybos 2004 m. vasario 20 d. numanomą sprendimą dėl pareiškėjo skundo atmetimo;

—	priteisti iš Europos Bendrijų Komisijos bylinėjimosi išlaidas bei pareiškėjo turėtas su procesu susijusias būtinas išlaidas, konkrečiai, apsigyvenimo ir kelionių išlaidas bei advokatams išmokėtus honorarus ir jų turėtas išlaidas.

Teisiniai pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Grįsdamas savo ieškinį pareiškėjas remiasi eile vertinimo tvarkos taisyklių ir Pareigūnų tarnybos nuostatų 43 straipsnio pažeidimų, būtent:

—	faktu, kad jo vertintojas turėjo būti ne vertintojas minimas ginčijamoje ataskaitoje, o kitas pareigūnas – pareiškėjo tiesioginis viršininkas;

—	konsultacijų su jo buvusiais vadovais nebuvimu;

—	vėlyvu antruoju dialogu bei apeliacinio vertintojo nuomone;

—	neteisėtu Paritetinio vertinimo komiteto pirmininko paskyrimu.

Pareiškėjas taip pat remiasi vidinių auditorių nepriklausomumo principo pažeidimu, nes vienas iš Paritetinio vertinimo komiteto narių priklausė generaliniam direktoratui, kuriame auditą atliko pareiškėjas, be to, apeliacinis pareiškėjo vertintojas buvo Komisijos, kuri pati galėjo būti audituojama, generalinis sekretorius. Pareiškėjas pabrėžia, kad atsižvelgiant į situaciją jo apeliacinis vertintojas turėjo būti vice-prezidentas, atsakingas už Komisijos reformą. Galiausiai, pareiškėjas remiasi motyvavimo pareigos, vienodo vertinimo principo pažeidimu, taip pat akivaizdžiomis vertintojo padarytomis įvertinimo klaidomis.

---

(*1)  Informacija ištrinta arba pakeista pagal asmens duomenų apsaugos ir (arba) konfidencialumo reikalavimus.

2004 m. gegužės 24 d. Société Freixenet S.A. pareikštas ieškinys Vidaus rinkos derinimo tarnybai

(Byla T-190/04)

(2004/C 201/42)

Bylos kalba: prancūzų

2004 m. gegužės 24 d. Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teisme buvo pareikštas Société Freixenet S.A, įsisteigusios Sant Sadurni d'Anoia (Ispanija), atstovaujamos advokatų Fernand de Visscher, Emmanuel Cornu, Eric De Gryse ir Donatienne Moreau, ieškinys Vidaus rinkos derinimo tarnybai.

Pareiškėjas Pirmosios instancijos teismo prašo:

—	Panaikinti 2004 m. vasario 11 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimą (byla R 97/2001-4) ir nuspręsti, kad paraiška įregistruoti Bendrijos prekių ženklą Nr.32532 bus paskelbta pagal Reglamento Nr. 40/94 40 straipsnį;

—	Alternatyviai panaikinti 2004 m. vasario 11 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos ketvirtosios apeliacinės tarybos sprendimą (byla R 97/2001-4);

—	Priteisti iš Vidaus rinkos derinimo tarnybos bylinėjimosi išlaidas.

Teisiniai pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Paraišką įregistruoti Bendrijos prekių ženklą pateikęs asmuo:	Pareiškėjas.
Prašomas įregistruoti Bendrijos prekių ženklas:	Erdvinis balto matinio butelio formos ženklas (paraiška įregistruoti Nr. 32532)
Prekės ar paslaugos ženklas ar žymuo, kuriuo remiamasi protesto procese:	Produktai, priskirti 33 klasei (putojantis vynas)
Ekspertizės skyriaus sprendimas:	Atmesti paraišką
Apeliacinės tarybos sprendimas:	Atmesti apeliaciją
Teisiniai pagrindai:	Reglamento (EB) Nr. 40/94 73 straipsnio pažeidimas, kadangi Apeliacinės tarybos sprendimas buvo paremtas tam tikrais faktais, dėl kurių pareiškėjas neturėjo galimybės pateikti savo pastabų, taip pat to paties Reglamento 7 straipsnio 1 dalies b punkto ir 3 dalies pažeidimas, kadangi nagrinėjamas prekės ženklas savaime turi skiriamąjį požymį.

MIP Metro Group Intellectual Property GmgH Co. KG 2004 m. gegužės 27 d. pareikštas ieškinys Vidaus rinkos derinimo tarnybai

(Byla T-191/04)

(2004/C 201/43)

Bylos kalba: anglų

2004 m. gegužės 27 d. Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teisme buvo pareikštas MIP Metro Group Intellectual Property GmgH Co. KG, įsisteigusios Diuseldorfe (Vokietija), atstovaujamos advokato R. Kaase, ieškinys Vidaus rinkos derinimo tarnybai (VRDT).

Tesco Stores Limited buvo proceso apeliacinėje taryboje šalis.

Pareiškėjas Pirmosios instancijos teismo prašo:

—	Panaikinti 2004 m. kovo 23 d. Pirmosios apeliacinės instancijos Vidaus rinkos derinimo tarnybos sprendimą byloje R 486/2003-1;

—	priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas.

Teisiniai pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Prašymą dėl Bendrijos ženklo pateikęs asmuo:	MIP Metro Group Intellectual Property GmgH & Co. KG
Nagrinėjamas Bendrijos ženklas:	Figūrinis prekių ženklas „METRO“ susijęs su prekėmis, kurios nėra proceso dalykas (paraiška Nr. 779116)
Ženklo ar žymens, kuriuo remiamasi protesto procese, savininkas:	Tesco Stores Limited
Ženklas ar žymuo, kuriuo remiamasi protesto procese:	Nacionalinis žodinis prekių ženklas „METRO“
Protestų skyriaus sprendimas:	Atmesti protestą
Apeliacinės tarybos sprendimas:	Panaikinti protestų skyriaus sprendimą
Teisiniai pagrindai:	Pareiškėjas teigia, kad ankstesnė teisė, kuri yra protesto pagrindas, turi galioti ir turi būti įrodyta, jog ji yra galiojanti, protestų skyriaus sprendimo priėmimo dieną arba tada, kai pasibaigia papildomų įrodymų pateikimo terminas. Pareiškėjas, pagrįsdamas ieškinį, remiasi procedūrinių reikalavimų, numatytų Tarybos reglamento Nr. 40/94 (1) 74 straipsnyje ir Komisijos reglamento Nr. 2868/95 (2) 16 ir 20 taisyklėse, pažeidimu. Pareiškėjo teigimu, Tarybos reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 1 dalies b) punktas nenumato, kad ankstesnis prekių ženklas būtinai turi galioti protesto padavimo dieną.

---

(1)   1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo, OL L 11, 1994 1 14, p. 1.

(2)   1995 m. gruodžio 13 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2868/95, skirtas įgyvendinti Tarybos reglamentą (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo, OL L 303, 1995 12 15, p. 1.

Bavarian Lager 2004 m. gegužės 27 d. pareikštas ieškinys Komisijai

(Byla T-194/04)

(2004/C 201/44)

Bylos kalba: anglų

2004 m. gegužės 27 d. Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teisme buvo pareikštas Bavarian Lager Company Limited ieškinys Komisijai.

Pareiškėjas Pirmosios instancijos teismo prašo:

—	pripažinti, kad pritardama 1989 m. Jungtinės Karalystės Supply of Beer (Tied Estate) Order 1989 (S.I. 1989 Nr. 2390) 7 straipsnio 2 dalies a punkto („guest beer provision“ – „nuostata dėl svetimo alaus“) pakeitimui Komisija pažeidė EB sutarties 28 straipsnį (tuo metu 30 straipsnį);

—	pripažinti, kad Komisija neturėjo pritarti šiam pakeitimui, o tai padarydama, pažeidė EB sutarties 28 straipsnį (tuo metu 30 straipsnį);

—	panaikinti 2004 m. kovo 18 d. Komisijos sprendimą dėl atsisakymo leisti pareiškėjui susipažinti su tam tikrais dokumentais;

—	nurodyti Komisijai pateikti pavardes asmenų, dalyvavusių 1996 m. spalio 11 d. posėdyje, kuriame dalyvavo Vidaus rinkos Generalinio direktorato pareigūnai, Jungtinės Karalystės Prekybos ir pramonės departamento darbuotojai bei Conféderation des Brasseurs du Marché Commun atstovai;

—	priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Teisiniai pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Pareiškėja buvo įsteigta 1992 m. gegužės 28 d. tiekti vokišką alų aludėms Jungtinėje Karalystėje. 1993 m. pareiškėjas padavė skundą Komisijai dėl tariamo EB sutarties 28 straipsnio (tuo metu 30 straipsnio) pažeidimo dėl Jungtinės Karalystės teisėje įtvirtintos „nuostatos dėl svetimo alaus“. Ši nuostata numato, kad alaus daryklos turi leisti aludėms, su kuriomis jos yra sudariusios išimtinio pirkimo sutartis, pardavinėti „svetimą“ kitos alaus daryklos pagamintą alų. Svetimo alaus fermentacija turi vykti statinėje, iš kurios jis yra pardavinėjamas. Tokios rūšies alus beveik išimtinai yra gaminamas tik Jungtinėje Karalystėje. Pareiškėjo pardavinėjamam alui bei daugeliui ne Jungtinėje Karalystėje gaminamų alaus rūšių ši nuostata yra negalėjo būti taikoma ir dėl to pareiškėjas šią priemonę laiko lygiaverčia kiekybiniam apribojimui. 1997 m. balandžio 21 d. laiške Komisija pareiškėją informavo, kad pasiūlius svetimo alaus nuostatos pataisą, procedūra Jungtinės Karalystės atžvilgiu buvo sustabdyta, o priėmus šią pataisą bus nutraukta.

2003 m. gruodžio 5 d. pareiškėjas, remdamasis Reglamentu Nr. 1049/2001 (1), paprašė Komisijos leisti susipažinti su 1996 m. spalio 11 d. įvykusio Komisijos, Jungtinės Karalystės vyriausybės ir alaus gamintojų atstovų susitikimo tuo klausimu protokolu. Konkrečiai pareiškėjas paprašė Komisijos atskleisti kai kurių asmenų pavardes, kurios buvo praleistos anksčiau pareiškėjui pateiktame protokole. Komisija atmetė pareiškėjo prašymą ir apie tai pranešė pareiškėjui 2004 m. kovo 18 d. Generalinio sekretoriaus laišku. Atsisakymą ji grindė susitikime dalyvavusių asmenų asmens duomenų apsaugos interesais bei galimu Komisijos tyrimų tokiose bylose apsunkinimu, atskleidus jai informaciją suteikusių asmenų tapatybę.

Pareiškėjas savo ieškinyje, visų pirma, prašo pripažinti neteisėtu Komisijos sprendimą sustabdyti Jungtinės Karalystės atžvilgiu pradėtą procedūrą. Šiuo klausimu pareiškėjas remiasi EB sutarties 28 ir 12 straipsnių pažeidimu.

Dėl Komisijos atsisakymo leisti susipažinti su reikalaujamais dokumentais pareiškėjas pažymi, kad Reglamento Nr. 1049/2001 2 straipsnis įpareigoja Komisiją atskleisti susitikime dalyvavusių asmenų pavardes ir kad nėra taikoma nė viena 4 straipsnyje įtvirtinta išimtis. Pareiškėjas teigia, kad 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta išimtis yra netaikytina, nes atskleidimo reikalauja viršesnis viešasis interesas.

---

(1)   2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais, OL L 145, 2001 5 31, p. 43-48.

Madaus Aktiengesellschaft 2004 m. gegužės 27 d. pareikštas ieškinys Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklai ir pramoninis dizainas) (VRDT)

(Byla T-202/04)

(2004/C 201/45)

Bylos kalba bus nustatyta pagal Darbo reglamento 131 straipsnio 2 dalį; ieškinio kalba: anglų

2004 m. gegužės 27 d. Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teisme buvo pareikštas Madaus Aktiengesellschaft, atstovaujamos advokato I. Valdelomar Serrano, ieškinys Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklai ir pramoninis dizainas) (VRDT).

The Optima Health Limite buvo proceso apeliacinėje taryboje šalis.

Pareiškėjas Pirmosios instancijos teismo prašo:

—	pripažinti, kad VRDT priimdama ginčijamą sprendimą padarė procedūrinę klaidą;

—	panaikinti ginčijamą sprendimą.

Teisiniai pagrindai ir pagrindiniai argumentai:

Paraišką Bendrijos prekių ženklui pateikęs asmuo:	Optima Healthcare Ltd, tapusi The Optimal Health Ltd.
Pareikštas registruoti Bendrijos prekių ženklas:	žodinis prekių ženklas „ECHINAID“ prekėms, 5 klasės prekėms (vitaminai ir maisto papildai, preparatai žolelių pagrindu farmacinės ir medicininės prekės) (paraiška Bendrijos prekių ženklui Nr. 1666239)
Ankstesnis prekių ženklo ar žymens savininkas protesto procese	Madaus AG
Ankstesnis prekių ženklas ar žymuo:	žodinio ženklo „ECHINACIN“ 5 klasės prekėms (farmacinės cheminės prekės), įregistravimas pagal tarptautinius susitarimus
Protestų skyriaus sprendimas:	Atmesti protestą
Apeliacinės tarybos sprendimas:	Atmesti Madaus pareikštą apeliacinį skundą
Teisiniai pagrindai:	Pareiškėjas tvirtina, kad taikydama susijusios teritorijos ir susijusios visuomenės sąvokas, apeliacinė taryba padarė klaidą. Pareiškėjas taip pat teigia, kad priešdėlis Echina nėra apibūdinantis ir kad yra tikimybė supainioti prekių ženklus.

Italijos Respublikos 2004 m. birželio 4 d. pareikštas ieškinys Europos Bendrijų Komisijai

(Byla T-207/04)

(2004/C 201/46)

Bylos kalba: italų

2004 m. birželio 4 d. Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teisme buvo pareikštas Italijos Respublikos, atstovaujamos avvocato dello Stato Antonio Cingolo, ieškinys Europos Bendrijų Komisijai.

Pareiškėjas Teisingumo Teismo prašo:

—

panaikinti 2004 m. kovo 25 d. Komisijos pranešimą Nr. E2/LP D(2004) 712, gautą 2004 m. kovo 26 d., kuriuo Europos Komisijos Regioninės politikos generalinis direktoratas pranešė apie sprendimą, pagal kurį su tarpiniais mokėjimais susiję sumos (tarpiniai mokėjimai I arba II tikslui priskiriamai pagalbai) turi būti tiksliai, komisaro Barnier laiške nurodytomis sąlygomis nurodomos būsimose mokėjimo deklaracijoje ir visuose susijusiuose aktuose bei ginčijamo akto pagrindu esančiuose aktuose;

—

alternatyviai, tiek kiek reikalinga, panaikinti 2004 m. kovo 10 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 448/2004 iš dalies pakeičiantį Reglamentą (EB) Nr. 1685/2000, nustatantį išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/1999 įgyvendinimo taisykles dėl struktūrinių fondų bendrai finansuojamos veiklos išlaidų tinkamumo;

—	panaikinti visus susijusius aktus, kurie buvo ginčijamo akto pagrindas;

—	priteisti iš Europos Bendrijos Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Teisiniai pagrindai ir pagrindiniai argumentai:

Italijos Respublika pateikė ieškinį dėl 2004 m. kovo 25 d. Komisijos pranešimo Nr. E2/LP D(2004) 712 dėl tarpinių mokėjimų kaip pagalbos (POP Mokslo tyrimai, Technologijos vystymas, Aukštasis mokslas) išmokėjimo bei, kiek tai reikalinga, 2004 m. kovo 10 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 448/2004 (1) dėl struktūrinių fondų veiklos išlaidų tinkamumo panaikinimo.

Grįsdamas savo ieškinį dėl 2004 m. kovo 25 d. pranešimo panaikinimo pareiškėjas nurodo:

—	esminių procedūrinių reikalavimų pažeidimą dėl to, kad visiškai nenurodyti motyvai, ginčijamas aktas neturi tinkamo teisinio pagrindo ir nebuvo laikytasi atsakovo vidaus darbo tvarkos taisyklėse aktų priėmimui numatytos procedūros;

—	Komisijos reglamento (EB) Nr. 438/2001 (2) 9 straipsnio pažeidimą, nes nesilaikyta jame numatytų apskaitos reikalavimų;

—	pagrindinio Reglamento (3) 32 straipsnio ir Komisijos reglamento Nr. 448/04, pagal kuriuos tarpiniai mokėjimai gali būti vykdomi tik įrodžius, kad valstybė „galutinė gavėja“ sumokėjo atitinkamas sumas galutiniams investicijų gavėjams, pažeidimą;

—	Reglamento Nr. 448/04 pažeidimą vienodo traktavimo ir teisinio tikrumo principų požiūriu bei dėl prieštaringų ginčijamo pranešimo motyvų.

Reglamento Nr. 448/04 atžvilgiu pareiškėjas nurodo, kad buvo pažeista:

—	pagrindiniame Reglamente nustatytos išlaidų tinkamumo taisyklės;

—	finansinę kontrolę reglamentuojančios normos (kuriose nenumatytos Komisijos nurodytos pareigos);

—	proporcingumo principas, nes atsižvelgiant į tai, kas numatyta ir būtina, Komisija reikalauja papildomų įrodymų;

—	negaliojimo atgal principas, nes Reglamente Nr. 448/04 yra nuostatų, kurios galioja daugiau nei 44 mėnesiams atgal iki jo priėmimo, o tai nėra priimtina, atsižvelgiant į bendruosius įstatymų ir kitų teisės aktų leidybos principus.

---

(1)   2004 m. kovo 10 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 448/2004 iš dalies pakeičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1685/2000, nustatantį išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/1999 įgyvendinimo taisykles dėl struktūrinių fondų bendrai finansuojamos veiklos išlaidų tinkamumo, ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1145/2003 (OL L 72, 2004 3 11, p. 66).

(2)   2001 m. kovo 2 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 438/2001 nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/1999 įgyvendinimo taisykles dėl struktūrinių fondų paramos valdymo ir kontrolės sistemų (OL L 63, 2001 3 3, p. 21)

(3)   1999 m. birželio 27 d. Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 1260/1999 nustatantis bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų (OL L 161, 1999 6 26, p. 1).

Ispanijos Karalystės 2004 m. birželio 10 d. pareikštas ieškinys Europos Bendrijų Komisijai

(Byla T-209/04)

(2004/C 201/47)

Bylos kalba: ispanų

2004 m. birželio 10 d. Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teisme buvo pareikštas Ispanijos Karalystės, atstovaujamos Abogado del Estado N. Díaz Abad, nurodžiusio adresą dokumentams įteikti Liuksemburge, ieškinys Europos Bendrijų Komisijai.

Pareiškėjas Pirmosios instancijos teismo prašo:

—

Pripažinti, kad per protingą laikotarpį nepriėmusi sprendimo dėl Ispanijos Karalystės prašomų įgaliojimų suteikimo, Komisija neįvykdė savo įsipareigojimų pagal Reglamento Nr. 2792/99, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 2369/02, 7 straipsnio 3 dalį ir todėl turi būti patraukta atsakomybėn dėl neveikimo;

—	priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Teisiniai pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ispanijos valdžios institucijos kreipėsi į Komisiją, prašydamos taikyti leidžiančias nukrypti nuostatas tam, kad jos galėtų skirti paramą bendrų įmonių įsteigimui, numatytą 1999 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2792/99, nustatančiame išsamias Bendrijos struktūrinės paramos žuvininkystės sektoriui taisykles ir tvarką, iš dalies pakeistame 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2369/02 (1). Komisija turi taikyti leidžiančią nukrypti nuostatą tuo atveju, kai laivas yra perduodamas trečiajai šaliai, su kuria Europos Bendrijos nėra sudariusios žvejybos sutarties (Reglamento Nr. 2792/99, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 2369/02, 7 straipsnio 3 dalis). Nacionalinės valdžios institucijos gali skirti paramą tik iki 2004 m. gruodžio 31 d.

2004 m. vasario 16 d. Komisijai buvo pateiktas oficialus prašymas priimti sprendimą dėl neišnagrinėtų prašymų. Kadangi nuo to laiko joks sprendimas nebuvo priimtas, Ispanijos Karalystė nusprendė pateikti ieškinį Komisijai, atkreipdama dėmesį taip pat į tai, kad Ispanijos valdžios institucijos, laukdamos Komisijos sprendimo dėl jų prašymo taikyti leidžiančias nukrypti nuostatas, praleido nacionalinės teisės aktuose nustatytą terminą sprendimui priimti.

---

(1)   2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2369/2002, iš dalies pakeičiantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2792/1999, nustatantį išsamias Bendrijos struktūrinės paramos žuvininkystės sektoriui taisykles ir tvarką (OL L 358, 2002 1 31, p. 49).

Andreas Mausolf 2004 m. birželio 1 d. pareikštas ieškinys Europolui

(Byla T-210/04)

(2004/C 201/48)

Bylos kalba: olandų

2004 m. birželio 1 d. Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teisme buvo pareikštas Andreas Mausolf, atstovaujamo M.F. Baltussen ir P. de Casparis, ieškinys Europolui.

Pareiškėjas Pirmosios instancijos teismo prašo:

—	panaikinti 2004 m. kovo 1 d. Europolo sprendimą, kuriuo atmestas pareiškėjo skundas dėl 2003 m. sausio 2 d. sprendimo ir tuo pačiu panaikinti ginčijamą 2003 m. sausio 2 d. sprendimą;

—	įpareigoti Europolą nuo 2002 m. liepos 1 d. suteikti pareiškėjui papildomą pakopą;

—	įpareigoti Europolą per 48 valandas nuo šioje byloje priimto sprendimo paskelbimo sumokėti pareiškėjui šią sumą kartu su pagal Nyderlandų Karalystės teisę priklausančiais delspinigiais;

—	įpareigoti Europolą padengti pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas.

Teisiniai pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Savo ieškinį pareiškėjas grindžia Europolo pareiginių nuostatų 29 straipsnio pažeidimu bei diskrecinio įgaliojimo ribų peržengimu ir teisėtų lūkesčių principo pažeidimu.

Skelbti leidiniai:

OL C 179, 2004 7 10

OL C 168, 2004 6 26

OL C 156, 2004 6 12

OL C 146, 2004 5 29

Šiuos tekstus galite rasti adresu:

EUR-Lex: http://europa.eu.int/eur-lex

CELEX: http://europa.eu.int/celex