12.6.2004

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 156/1

---

Naujų Teisingumo Teismo narių priesaika

(2004/C 156/01)

2004 m. gegužės 1 d. Europos Bendrijų valstybių narių vyriausybių sprendimu (1) paskirti Europos Bendrijų Teisingumo Teismo teisėjai,

—	laikotarpiui nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2006 m. spalio 6 d., P. Kūris, G. Arestis, A. Borg Barthet, J. Malenovský ir E. Levits,

—	laikotarpiui nuo 2004 gegužės 1 d. iki 2009 m. spalio 6 d., J. Makarczyk, E. Juhász, M. Ilešič, J. Klučka ir U. Lõhmus,

2004 m. gegužės 11 d. prisiekė Teisingumo Teisme.

---

(1)  OL L 169, 2004 m. gegužės 1 d., p. 22.

---

12.6.2004

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 156/1

---

Kolegijų pirmininkų išrinkimas

(2004/C 156/02)

2004 m. gegužės 13 d. susirinkę Teisingumo Teismo teisėjai pagal Darbo reglamento 10 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą trečiosios penkių teisėjų kolegijos pirmininku laikotarpiui iki 2006 m. spalio 6 d. išrinko Rosas ir pagal Darbo reglamento 10 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą naujos šeštosios kolegijos pirmininku laikotarpiui iki 2004 m. spalio 6 d. – J. -P. Puissochet.

---

12.6.2004

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 156/1

---

Teisėjų paskyrimas į kolegijas

(2004/C 156/03)

2004 m. gegužės 13 d. posėdyje Teisingumo Teismas nusprendė teisėjus paskirti į kolegijas tokia tvarka:

Pirmoji kolegija

kolegijos pirmininkas P. Jann,

teisėjai J. N. Cunha Rodrigues, N. Colneric, K. Lenaerts, K. Schiemann, E. Juhász, M. Ilešič ir E. Levits.

Antroji kolegija

kolegijos pirmininkas C. W. A. Timmermans,

teisėjai C. Gulmann, R. Schintgen, R. Silva de Lapuerta, J. Makarczyk, P. Kūris, G. Arestis ir J. Klučka.

Trečioji kolegija

kolegijos pirmininkas A. Rosas,

teisėjai J.-P. Puissochet, A. M. La Pergola, F. Macken, S. von Bahr, A. Borg Barthet, J. Malenovský ir U. Lõhmus.

Ketvirtoji kolegija

kolegijos pirmininkas J. N. Cunha Rodrigues,

teisėjai N. Colneric, K. Lenaerts, K. Schiemann, E. Juhász, M. Ilešič ir E. Levits.

Penktoji kolegija

kolegijos pirmininkas C. Gulmann,

teisėjai R. Schintgen, R. Silva de Lapuerta, J. Makarczyk, P. Kūris, G. Arestis ir J. Klučka.

Šeštoji kolegija

kolegijos pirmininkas J.-P. Puissochet,

teisėjai A. M. La Pergola, F. Macken, S. von Bahr, A. Borg Barthet, J. Malenovský ir U. Lõhmus.

---

12.6.2004

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 156/2

---

Sąrašai kolegijų sudarymui

(2004/C 156/04)

2004 m. gegužės 14 d. posėdyje Teisingumo Teismas pagal Darbo reglamento 11b straipsnio 2 dalį sudarė didžiosios kolegijos sudarymui skirtą sąrašą tokia tvarka:

C. Gulmann

E. Levits

A. M. La Pergola

U. Lõhmus

J.-P. Puissochet

J. Klučka

R. Schintgen

J. Malenovský

F. Macken

M. Ilešič

N. Colneric

A. Borg Barthet

S. von Bahr

G. Arestis

J. N. Cunha Rodrigues

E. Juhász

R. Silva de Lapuerta

P. Kūris

K. Lenaerts

J. Makarczyk

K. Schiemann

2004 m. gegužės 14 d. posėdyje Teisingumo Teismas pagal Darbo reglamento 11c straipsnio 2 dalį sudarė penkių teisėjų kolegijų sudarymui skirtus sąrašus tokia tvarka:

Pirmoji kolegija:

N. Colneric

E. Levits

J. N. Cunha Rodrigues

M. Ilešič

K. Lenaerts

E. Juhász

K. Schiemann

Antroji kolegija:

C. Gulmann

J. Klučka

R. Schintgen

G. Arestis

R. Silva de Lapuerta

P. Kūris

J. Makarczyk

Trečioji kolegija:

A. M. La Pergola

U. Lõhmus

J.-P. Puissochet

J. Malenovský

F. Macken

A. Borg Barthet

S. von Bahr

2004 m. gegužės 14 d. posėdyje Teisingumo Teismas pagal Darbo reglamento 11c straipsnio 2 dalį sudarė trijų teisėjų kolegijų sudarymui skirtus sąrašus tokia tvarka:

Ketvirtoji kolegija:

N. Colneric

K. Lenaerts

K. Schiemann

E. Juhász

M. Ilešič

E. Levits

Penktoji kolegija:

R. Schintgen

R. Silva de Lapuerta

J. Makarczyk

P. Kūris

G. Arestis

J. Klučka

Šeštoji kolegija:

A. M. La Pergola

F. Macken

S. von Bahr

A. Borg Barthet

J. Malenovský

U. Lõhmus

---

12.6.2004

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 156/3

---

La Commission litiges voyages 2003 m. gruodžio 4 d. arbitražiniu preliminariniu sprendimu pateiktas prašymas priimti preliminarų nutarimą byloje Guy Denuit ir Betty Cordenier prieš Transorient - Mosaïque Voyages et Culture SA

(Byla C-125/04)

(2004/C 156/05)

La Commission litiges voyages (Belgija) 2003 m. gruodžio 4 d. preliminariniu arbitražiniu sprendimu kreipėsi į Europos Bendrijų Teisingumo Teismą su prašymu, kurį Sekretoriatas gavo 2004 m. kovo 8 d., priimti preliminarų nutarimą byloje Guy Denuit ir Betty Cordenier prieš Transorient - Mosaïque Voyages et Culture SA.

La Commission litige voyage prašo Teisingumo Teismo atsakyti į šiuos klausimus:

1)

kai vartotojo ir kelionių organizatoriaus ir (arba) kelionių pardavimo agento sutartyje esanti sąlyga numato tik galimybę padidinti kainą ir nustato detalų jos padidinimo apskaičiavimo metodą, ar Direktyvos 90/314/EEB (1) 4 straipsnis, atsižvelgiant tik į jo 4 dalies a punkte pateikiamą baigtinį sąrašą aplinkybių, taip pat numato, jog kainos turi būti sumažinamos pagal tą patį metodą?

2)

kai vartotojo ir kelionių organizatoriaus ir (arba) kelionių pardavimo agento sutartyje esanti sąlyga numato galimybę padidinti ir sumažinti kainą, tačiau nenustato detalaus apskaičiavimo metodo, ar Direktyvos 90/314/EEB 4 straipsnis, atsižvelgiant tik į jo 4 dalies a punkte pateikiamą baigtinį sąrašą aplinkybių, reiškia, jog negalioja visa sutarties sąlyga ar toks negaliojimas apsiriboja tik sąlyga dėl kainos padidinimo?

3)

kai vartotojo ir kelionių organizatoriaus ir (arba) kelionių pardavimo agento sutartyje esanti sąlyga numato galimybę išimtinai tik kelionių organizatoriaus ir (arba) kelionių pardavimo agento naudai padidinti ar sumažinti kainą ir nustato detalų apskaičiavimo metodą, ar Direktyvos 90/314/EEB 4 straipsnis, atsižvelgiant tik į jo 4 dalies a punkte pateikiamą baigtinį sąrašą aplinkybių, reiškia, jog negalioja visa sutarties sąlyga ar toks negaliojimas apsiriboja tik sąlyga dėl kainos padidinimo?

4)

kai vartotojo ir kelionių organizatoriaus ir (arba) kelionių pardavimo agento sutartyje esanti sąlyga numato galimybę tiek kelionių organizatoriaus ir (arba) kelionių pardavimo agento tiek vartotojo naudai padidinti ar sumažinti kainą ir nustato detalų apskaičiavimo metodą, ar Direktyvos 90/314/EEB 4 straipsnis, atsižvelgiant tik į jo 4 dalies a punkte pateikiamą baigtinį sąrašą aplinkybių, įpareigoja kelionių organizatorių ir (arba) kelionių pardavimo agentą sumažinti kainą, net jei to neprašo vartotojas?

---

(1)  1990 m. birželio 13 d. Tarybos direktyva 90/314/EEB dėl kelionių, atostogų ir organizuotų išvykų paketų (OL L 158, 1990 6 23, p. 59).

---

12.6.2004

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 156/3

---

Europos Bendrijų Komisijos 2004 m. balandžio 2 d. pareikštas ieškinys Graikijos Respublikai

(Byla C-166/04)

(2004/C 156/06)

2004 m. balandžio 2 d. Europos Bendrijų Teisingumo Teisme buvo pareikštas Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos jos teisinės tarnybos teisininkų Maria Patakia ir Michel Van Beek, ieškinys Graikijos Respublikai.

Komisija Teisingumo Teismo prašo:

—

pripažinti, kad nesiimdama visų reikalingų priemonių sukurti ir įgyvendinti darnų, specialų ir integruotą teisinį režimą, galintį užtikrinti „Acheloos deltos, Messolonghi/Aitolikon lagūnos, Evinos upės žiočių ir Echinades salos“ specialios apsaugos teritorijos GR2310001 darnų vystymąsi, atsižvelgiant į Direktyvos 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos (1) uždavinius, Graikijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal šios direktyvos 4 straipsnio 1 ir 2 dalis.

—	priteisti iš Graikijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Teisiniai pagrindai ir pagrindiniai argumentai:

Pagal nusistovėjusią Europos Bendrijų Teisingumo Teismo praktiką valstybė narė negali remtis vidaus aplinkybėmis ar sunkumais siekdama pateisinti iš Bendrijos teisės kylančių įsipareigojimų ir terminų nesilaikymą.

---

(1)  OL L 103, 1979 4 25, p. 1.

---

12.6.2004

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 156/3

---

JCB Service 2004 m. balandžio 5 d. paduotas apeliacinis skundas dėl Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo (pirmosios kolegijos) 2004 m. sausio 13 d. priimto sprendimo byloje T-67/01 tarp JCB Service ir Europos Bendrijų Komisijos.

(Byla C-167/04 P)

(2004/C 156/07)

2004 m. balandžio 5 d. Europos Bendrijų Teisingumo Teismui buvo paduotas JCB Service, įsteigtos Ročesteryje, Stafordšyras (Jungtinė Karalystė), atstovaujamos advokato E. Morgan de Rivery, apeliacinis skundas dėl Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo (pirmosios kolegijos) 2004 m. sausio 13 d. sprendimo byloje T-67/01 (1) tarp JCB Service ir Europos Bendrijų Komisijos.

Apeliantas Teisingumo Teismo prašo:

1)	panaikinti Pirmosios instancijos teismo 2004 m. sausio 13 d. sprendimą byloje T-67/01, JCB Service/Europos Bendrijų Komisija, kaip prieštaraujantį ES teisei, nes juo buvo pažeista apelianto teisė į gynybą; arba

2)

panaikinti Pirmosios instancijos teismo 2004 m. sausio 13 d. sprendimą byloje T-67/01, JCB Service/Europos Bendrijų Komisija, tokia apimtimi, kokia a) juo pripažįstamas neteisėtu tariamas bendras įgaliotų platintojų Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Prancūzijoje ir Italijoje vykdomų pasyvių pardavimų apribojimas bei tariamas Prancūzijoje ir Italijoje esančių platintojų tiekimo šaltinių apribojimas, užkirtęs kelią platintojų tarpusavio tiekimams, bei b) juo JCB Service skiriama bauda už šiuos tariamus pažeidimus; ir

3)

priimti galutinį sprendimą byloje T-67/01 remiantis Teisingumo Teismo Statuto 61 straipsniu ir visa apimtimi ar iš dalies panaikinti 2000 m. gruodžio 21 d. Komisijos sprendimą byloje COMP.F.1/35.918 (2) bei panaikinti ar sumažinti Pirmosios instancijos teismo 2004 m. sausio 13 d. sprendimu byloje T-67/01, JCB Service/Europos Bendrijų Komisija, JCB Service paskirtą 30 milijonų EUR baudą; ir

4)	bet kuriuo atveju remiantis Teisingumo Teismo Darbo reglamento 69 straipsniu priteisti iš Komisijos apelianto patirtas bylinėjimosi Pirmosios instancijos teisme ir Teisingumo Teisme išlaidas;

5)	kaip alternatyvą 3 reikalavimui, tuo atveju, jei Teisingumo Teismas pats nepriimtų galutinio sprendimo, nespręsti išlaidų klausimo ir grąžinti bylą Pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo atsižvelgiant į Teisingumo Teismo sprendimą.

Teisiniai pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Pirmasis teisinis pagrindas

Apelianto teigimu, Pirmosios instancijos teismas (PIT) pažeidė Bendrijos teisę atsisakydamas nagrinėti skundą dėl apelianto teisės į gynybą pažeidimo. Visų pirma, apeliantas teigia, kad jo teisė į gynybą buvo pažeista dėl per ilgai užsitęsusio Komisijos nagrinėjimo, trukusio 27 metus (nuo pranešimo datos iki Komisijos sprendimo priėmimo), užkertant jam kelią pasinaudoti savo kaip pranešimą pateikusios šalies teisėmis. PIT padarė teisės klaidą neįvertinęs šio pažeidimo įtakos apelianto gebėjimui veiksmingai apsiginti. Antra, apeliantas teigia, kad jo teisė į nekaltumo prezumpciją taip pat buvo pažeista dėl PIT ignoravimo tam tikrų išteisinančių įrodymų, faisceau d'indices (rodiklių visumos) metodo netaikymo vertinant reikiamus įrodymus bei tinkamos ir nešališkos motyvacijos nebuvimo.

Antrasis teisinis pagrindas

Apelianto teigimu, PIT pažeidė EB Sutarties 81 straipsnį nubausdamas apeliantą už a) bendro pasyvių pardavimų apribojimo nustatymą savo platintojams Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Prancūzijoje ir Italijoje bei b) Prancūzijoje ir Italijoje esančių platintojų tiekimo šaltinių apribojimą remdamasis klaidingu faktų teisiniu vertinimu, įrodymų iškraipymu ir klaidingu EB konkurencijos normų taikymu. Tai savo ruožtu paskatino EB Sutarties 81 straipsnyje numatyto draudimo taikymą, kas akivaizdžiai neatitinka šios nuostatos formuluotės ir tikslo.

Trečiasis teisinis pagrindas

Jis yra susijęs su baudos apskaičiavimu. Apeliantas teigia, kad PIT pažeidė Reglamento Nr. 17 15 straipsnį pažeisdamas baudos apskaičiavimui taikytinus pagrindinius principus, t. y. tinkamo administravimo principą, privačių asmenų teisėtų lūkesčių principą bei vienodos bausmės principą, ir klaidingai įvertindamas tariamų pažeidimų sunkumą ir trukmę bei lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

---

(1)  OL C 186, 2001 6 30, p. 9.

(2)  OL L 69, 2002 3 12, p. 1.

---

12.6.2004

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 156/4

---

Högsta domstolen (Švedija) 2004 m. kovo 30 d. nutartimi pateiktas prašymas priimti preliminarų nutarimą byloje Klas Rosengren, Bengt Morelli, Hans Särman, Mats Åkerström, Åke Kempe, Anders Kempe, Mats Kempe, Björn Rosengren, Martin Lindberg, Jon Pierre ir Tony Staf prieš Riksåklagaren (Karalystės prokuroras)

(Byla C-170/04)

(2004/C 156/08)

Högsta domstolen (Švedija) 2004 m. kovo 30 d. nutartimi kreipėsi į Teisingumo Teismą su prašymu, kurį Teisingumo Teismo Sekretoriatas gavo 2004 m. balandžio 6 d., priimti preliminarų nutarimą byloje Klas Rosengren, Bengt Morelli, Hans Särman, Mats Åkerström, Åke Kempe, Anders Kempe, Mats Kempe, Björn Rosengren, Martin Lindberg, Jon Pierre ir Tony Staf prieš Riksåklagaren. Högsta domstolen prašo Teisingumo Teismo atsakyti į šiuos klausimus:

1)	Ar galima teigti kad čia nurodytas privataus importo draudimas yra mažmeninės prekybos monopolio dalis ir dėl šios priežasties nėra uždraustas EB Sutarties 28 straipsniu ir gali būti vertinamas tik pagal EB Sutarties 31 straipsnį?

2)	Teigiamai atsakius į pirmą klausimą, ar minėtas privataus importo draudimas atitinka EB Sutarties 31 straipsnyje nurodytas sąlygas dėl valstybinių komercinio pobūdžio monopolijų?

3)	Neigiamai atsakius į pirmą klausimą, ar EB Sutarties 28 straipsnis iš esmės draudžia privataus importo draudimą, nepaisant Systembolaget pareigos įsigyti pagal užsakymą alkoholinius gėrimus, kurių atsargų ji neturi?

4)	Teigiamai atsakius į trečią klausimą, ar toks privataus importo draudimas gali būti laikomas pateisinamu ir proporcingu atsižvelgiant į žmonių sveikatos ir gyvybės apsaugą?

---

12.6.2004

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 156/5

---

Deutsche SiSi-Werke GmbH & Co. Betriebs KG 2004 m. balandžio 8 d. (telefaksu – 2004 m. balandžio 6 d.) paduotas apeliacinis skundas dėl Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo (antrosios kolegijos) 2004 m. sausio 28 d. sprendimo sujungtose bylose T-146/02-T-153/02 Deutsche-SiSi Werke GmbH & Co. Betriebs KG/ Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui).

(Byla C-173/04 P)

(2004/C 156/09)

2004 m. balandžio 8 d. (telefaksu – 2004 m. balandžio 6 d.) Europos Bendrijų Teisingumo Teisme buvo gautas Deutsche SiSi-Werke GmbH & Co. Betriebs KG apeliacinis skundas dėl Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo (antrosios kolegijos) 2004 m. sausio 28 d. sprendimo sujungtose bylose T-146/02-T-153/02 Deutsche-SiSi Werke GmbH & Co. Betriebs KG/Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui). Apeliantui atstovauja advokatė Anja Franke, Grünecker Kinkeldey Stockmair & Schwanhäusser, Maximilianstr. 58, D-80538 Miunchenas, kartu su patentiniu patikėtiniu Martin Aufenanger, Maximilianstr. 58, D-80538 Miunchenas.

Apeliantas Teisingumo Teismo prašo:

1)	panaikinti Pirmosios instancijos teismo 2004 m. sausio 28 d. sprendimą sujungtose bylose T-146/02-T-153/02 (1);

2)	priteisti iš atsakovo šio proceso ir proceso Pirmosios instancijos teisme bylinėjimosi išlaidas.

Teisiniai pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Apeliacinis skundas yra grindžiamas Pirmosios instancijos teismo padarytu Bendrijos teisės pažeidimu.

—

Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į prekių sektoriaus ypatumus ir atitinkamai į pakuočių formas, su kuriomis reikėtų atlikti palyginimą pagal Reglamento 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punktą vertinant prekių ženklų, kuriuos įregistruoti buvo paduota paraiška, skiriamąjį požymį. Pirmosios instancijos teismas savo analizę grindžia ne remdamasis rinkoje esančių prekių, kurioms paduotos paraiškos įregistruoti ženklus būtent – „vaisių gėrimų ir vaisių sulčių“, bet bendrai – „gėrimų“ pakuočių formomis. Klausimas, kiek prekių ženklas, kurį įregistruoti buvo paduota paraiška, skiriasi nuo įprastų gėrimų pakuočių, nebuvo nagrinėjamas. Pirmosios instancijos teismas vertinimą atliko tik „vaisių gėrimų ir vaisių sulčių“ išgalvotų prekių ženklų, kuriuos įregistruoti buvo paduotos paraiškos, ir galimo stovinčių pakelių panaudojimo ateityje atžvilgiu.

—	Remdamasis tokiu vertinimu, Pirmosios instancijos teismas kelia per didelius reikalavimus prekių ženklų, kuriuos įregistruoti buvo paduota paraiška, formai turint omenyje nedidelius reikalavimus skiriamojo požymio laipsniui.

—

Kad įvertintų bendrą interesą pagal Reglamento 40/94 7 straipsnio 1 dalies b punktą Pirmosios instancijos teismas vertina tik galimų konkurentų interesus, neatsižvelgdamas į faktą, jog apelianto kelias dešimtis metų naudojamų stovinčių pakelių niekas neimituoja. Vartotojų interesai yra visiškai ignoruojami.

---

(1)  Nepaskelbtas Rinkinyje.

---

12.6.2004

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 156/5

---

Europos Bendrijų Komisijos 2004 m. balandžio 13 d. pareikštas ieškinys Italijos Respublikai

(Byla C-174/04)

(2004/C 156/10)

2004 m. balandžio 13 d. Europos Bendrijų Teisingumo Teisme buvo pareikštas Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos Enrico Traversa ir Claudio Loggi, nurodžiusių adresą dokumentams įteikti Liuksemburge, ieškinys Italijos Respublikai.

Pareiškėjas Teisingumo Teismo prašo:

—

pripažinti, kad 2001 m. gegužės 25 d. dekretas-įstatymas Nr. 192, pakeistas 2001 m. liepos 20 d. įstatymu Nr. 301, nustatantis „neatidėliotinas nuostatas dėl specifinių viešųjų paslaugų sektorių liberalizavimo ir privatizavimo procesų užtikrinimo“ yra nesuderinamas su EB sutarties 56 straipsniu ta apimtimi, kuria jame numatytas automatiškas sustabdymas balsavimo teisių, susijusių su turimomis akcijomis, viršijančiomis 2 proc. elektros ir dujų sektoriuose veikiančių bendrovių akcinio kapitalo;

—	priteisti iš Italijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.

Teisiniai pagrindai ir pagrindiniai argumentai:

Dekretas-įstatymas Nr. 192/2001 yra nesuderinamas su EB sutarties 56 straipsniu, kadangi jame numatytas automatiškas sustabdymas balsavimo teisių, susijusių su turimomis akcijomis, viršijančiomis 2 proc. elektros ir dujų sektoriuose veikiančių bendrovių akcinio kapitalo. Dėl tokios nustatytos ribos tam tikros kategorijos investuotojų investicijos yra skirtingai ir siaurinamai traktuojamos, sudarant kliūtis laisvam kapitalo judėjimui Europos Bendrijoje. Pirmiausia, dėl šio apribojimo bet kuri viešoji įmonė, potencialiai suinteresuota dalyvauti minėtų bendrovių valdyme vengia tai daryti dėl negalėjimo veiksmingai dalyvauti bendrovės sprendimų priėmime ir įtakoti jos valdymą.

---

12.6.2004

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 156/6

---

Bundesverwaltungsgericht 2004 m. sausio 28 d. nutartimi pateiktas prašymas priimti preliminarų nutarimą byloje Franz Marhold prieš Land Baden-Wurttemberg

(Byla C-178/04)

(2004/C 156/11)

Bundesverwaltungsgericht 2004 m. sausio 28 d. kreipėsi į Teisingumo Teismą su prašymu, kurį Teisingumo Teismo sekretoriatas gavo 2004 m. balandžio 15 d., priimti preliminarų nutarimą byloje Franz Marhold prieš Land Baden-Württemberg.

Bundesverwaltungsgericht prašo Teisingumo Teismo atsakyti į šį klausimą:

---

12.6.2004

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 156/6

---

Tribunale di Genova 2004 m. kovo 15 d. nutartimi pateiktas prašymas priimti preliminarų nutarimą byloje Andrea Vassallo prieš Azienda Ospedaliera Ospedale San Martino di Genova e Cliniche Universitarie Convenzionate („Aziende“)

(Byla C-180/04)

(2004/C 156/12)

Tribunale di Genova (Italija) 2004 m. kovo 15 d. nutartimi kreipėsi į Europos Bendrijų Teisingumo Teismą su prašymu, kurį Teisingumo Teismo sekretoriatas gavo 2004 m. balandžio 16 d., priimti preliminarų nutarimą byloje Andrea Vassallo prieš Azienda Ospedaliera Ospedale San Martino di Genova e Cliniche Universitarie Convenzionate („Aziende“).

Tribunale di Genova prašo Teisingumo Teismo atsakyti į šiuos klausimus:

1)

Atsižvelgiant į nediskriminavimo ir veiksmingumo principus bei priemones, kurių ėmėsi Italija dėl darbo santykių ne valstybės sektoriuje, ar 1999 m. birželio 28 d. Europos Sąjungos Tarybos direktyvai 1999/70/EB (Direktyvos 1 straipsniui ir joje pateikto ETUC, UNICE, CEEP bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis 1 punkto b papunkčiui ir 5 punktui) prieštarauja nacionalinės teisės nuostatos, tokios kaip 2001 m. kovo 30 d. Įstatyminio dekreto Nr. 165 36 straipsnis, nenustatančios „kokiomis sąlygomis terminuotos darbo sutartys ar santykiai laikomi neterminuotomis darbo sutartimis ar santykiais“ ir todėl iš anksto kategoriškai pašalinančios galimybę manyti, kad dėl piktnaudžiavimo sudarant terminuotas darbo sutartimis ir nustatant terminuotus darbo santykius, pastarieji tampa neterminuoti?

2)

Jei atsakymas į pirmą klausimą yra teigiamas, atsižvelgiant į Įstatyminį dekretą 368/2001 ir ypač į jo 5 punktą, nustatantį kaip įprastą piktnaudžiavimo sudarant terminuotas darbo sutartis ar nustatant terminuotus darbo santykius pasekmę jų pratęsimą neapibrėžtam laikui, ar 1999 m. birželio 28 d. Europos Sąjungos Tarybos direktyva 1999/70/EB (ir ypač jos priedo 5 punktas), atsižvelgiant į jos įgyvendinimo terminą, ir taikytini Bendrijos teisės principai suteikia asmenims realią teisę, kuri gali būti įgyvendinta nedelsiant, kad pagal artimiausias šiam atvejui nacionalinės teisės nuostatas (Įstatyminis dekretas Nr. 368/2001) jų atžvilgiu būtų pripažintas neterminuotų darbo santykių egzistavimas?

3)

Jei atsakymas į pirmą klausimą yra teigiamas, o į antrą – neigiamas, ar 1999 m. birželio 28 d. Europos Sąjungos Tarybos direktyva 1999/70/EB (ir ypač jos priedo 5 punktas), atsižvelgiant į jos įgyvendinimo terminą, ir taikytini Bendrijos teisės principai suteikia asmenims teisę į žalos ar nuostolių, atsiradusių Italijos Respublikai nepriėmus tinkamų priemonių siekiant išvengti piktnaudžiavimo sudarant terminuotas darbo sutartis ir (arba) nustatant terminuotus darbo santykius valstybės sektoriuje, atlyginimą?

---

12.6.2004

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 156/6

---

Korkein hallinto-oikeus 2004 m. balandžio 16 d. nutartimi pateiktas prašymas priimti preliminarų nutarimą byloje Uudenkaupungin kaupunki

(Byla C-184/04)

(2004/C 156/13)

Korkein hallinto-oikeus 2004 m. balandžio 16 d. nutartimi kreipėsi į Europos Bendrijų Teisingumo Teismą su prašymu, kurį Teisingumo Teismo sekretoriatas gavo 2004 m. balandžio 19 d., priimti preliminarų nutarimą byloje Uudenkaupungin kaupunki.

Korkein hallinto-oikeus prašo Teisingumo Teismo atsakyti į šiuos klausimus:

1)	Ar pagal Direktyvos 77/388/EEB (1) 20 straipsnį ilgalaikio turto atveju atskaitos tikslinimas yra privalomas valstybei narei, jeigu šio straipsnio 5 dalyje nenustatyta kitaip?

2)

Ar pagal Direktyvos 20 straipsnį atskaitos tikslinimas taip pat turi būti taikomas tuo atveju, kai ilgalaikis turtas, šiuo atveju - nekilnojamasis turtas, iš pradžių buvo naudojamas neapmokestinamoje veikloje, kuomet pradinė atskaita negalėjo būti atlikta, ir tik vėliau tikslinimo metu buvo panaudotas PVM apmokestinamoje veikloje?

3)	Ar remiantis Direktyvos 13 C straipsnio 2 pastraipa ilgalaikio nekilnojamojo turto įgijimo atveju valstybė narė gali apriboti teisę į atskaitą Suomijos PVM įstatyme nustatytu būdu, pagal kurį ši teisė yra netaikoma tokiose situacijose kaip šioje byloje?

4)	Ar remiantis Direktyvos 17 straipsnio 6 dalies 2 pastraipa ilgalaikio nekilnojamojo turto įgijimo atveju valstybė narė gali apriboti teisę į atskaitą Suomijos PVM įstatyme nustatytu būdu, pagal kurį ši teisė yra netaikoma tokiose situacijose kaip šioje byloje?

---

(1)  1977 m. gegužės 17 d. Šeštoji Tarybos direktyva 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo - Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas apskaičiavimo pagrindas (OL L 145, 1997 6 13, p. 1).

---

12.6.2004

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 156/7

---

Conseil d'État (Belgija) administracijos skyriaus 2004 m. balandžio 1 d. sprendimu pateiktas prašymas priimti preliminarų nutarimą byloje P. Housieaux prieš Délégués du Conseil de la Région de Bruxelles-Capitale, palaikomus Société de développement régional de Bruxelles (S.D.R.B.), S.A. Batipont Immobilier (B.P.I.) ir SA Immomills L. de Waele Development (I.L.D.W.D.)

(Byla C-186/04)

(2004/C 156/14)

Conseil d'Etat (Belgija) administracijos skyrius 2004 m. balandžio 1 d. sprendimu kreipėsi į Teisingumo Teismą su prašymu priimti preliminarų nutarimą byloje P. Housieaux prieš Délégués du Conseil de la Région de Bruxelles-Capitale, palaikomus Société de développement régional de Bruxelles (S.D.R.B.), S.A. Batipont Immobilier (B.P.I.) ir SA Immomills L. de Waele Development (I.L.D.W.D.)

Conseil d'Etat (Belgija) administracijos skyrius prašo Teisingumo Teismo atsakyti į šiuos klausimus:

1)

Ar 1990 m. birželio 7 d. Tarybos direktyvos 90/313/EEB dėl laisvo prieinamumo prie informacijos apie aplinką (1) 3 straipsnio 4 dalyje nustatytas dviejų mėnesių terminas valstybės institucijai, kuriai pateiktas prašymas suteikti informaciją, yra orientacinis terminas, ar privalomas terminas, kurio ši institucija privalo laikytis?

2)

Jei dviejų mėnesių terminas yra privalomas ir jei jam pasibaigus valstybės institucija, kuriai pateiktas prašymas suteikti informaciją, nepriėmė jokio sprendimo, ką reikėtų laikyti minėtos direktyvos 4 straipsnyje nurodytu „sprendimu“, kurį galima reikalauti peržiūrėti teismine ar administracine tvarka „vadovaujantis nacionaline teise“?

3)

Ar minėtos direktyvos 3 straipsnio 4 dalis ir 4 straipsnis draudžia pagal „nacionalinę teisę“ valstybės institucijos, kuriai buvo pateiktas prašymas suteikti informaciją, direktyvos 3 straipsnio 4 dalyje nurodytų dviejų mėnesių neveikimą aiškinti kaip numanomą prašymo atmetimą, tai yra nemotyvuotą sprendimą, kurį galima reikalauti peržiūrėti teismine ar administracine tvarka?

4)

Jei direktyvos 3 straipsnio 4 dalyje nurodytas terminas yra orientacinis, ar 3 straipsnio 4 dalis trukdo „nacionalinėje teisėje“ numatyti galimybę informacijos prašančiam asmeniui nurodyti tam tikrą terminą, per kurį valstybės institucija turi jam atsakyti ir kuriam suėjus jos neveikimas bus laikomas numanomu atsisakymu pateikti informaciją, tai yra sprendimu, kurį galima apskųsti administracine tvarka?

---

(1)  OL L 158, 1990 6 23, p. 56.

---

12.6.2004

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 156/7

---

Graham French, John Neiger ir Michael Leighton 2004 m. balandžio 23 d. paduotas apeliacinis skundas dėl Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo (penktosios kolegijos) 2004 m. vasario 20 d. nutarties byloje T-319/03 tarp Graham French, John Steven Neiger, Michael Leighton, John Frederick Richard Pascoe, Richard Micklethwait ir Ruth Margaret Micklethwait bei Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Bendrijų Komisijos.

(Byla C-190/04 P)

(2004/C 156/15)

2004 m. balandžio 23 d. Europos Bendrijų Teisingumo Teismui buvo paduotas Graham French, John Neiger ir Michael Leighton, atstovaujamų Solicitor-Advocate J. S. Barnett, apeliacinis skundas dėl Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo (penktosios kolegijos) 2004 m. vasario 20 d. nutarties byloje T-319/03 tarp Graham French, John Steven Neiger, Michael Leighton, John Frederick Richard Pascoe, Richard Micklethwait ir Ruth Margaret Micklethwait bei Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Bendrijų Komisijos.

Apeliantai Teisingumo Teismo prašo:

1)	panaikinti nutartį;

2)	patenkinti apeliantų reikalavimus priimant nutartį, kurios projektas buvo pridėtas prie ieškinio pareiškimo; arba

3)	perduoti bylą iš naujo nagrinėti Pirmosios instancijos teismui; bet kuriuo atveju

4)	priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Teisiniai pagrindai ir pagrindiniai argumentai:

Apeliantų teigimu, Pirmosios instancijos teismas padarė teisės klaidą nusprendęs, kad jie nenurodė teisės normos, kurią tariamai pažeidė atsakovai savo neteisėtu elgesiu. Apeliantai nurodo, kad atsakovų neveikimas buvo aiškiai aprašytas jų ieškinyje.

---

12.6.2004

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 156/8

---

Europos Bendrijų Komisijos 2004 m. balandžio 26 d. pareikštas ieškinys Prancūzijos Respublikai

(Byla C-191/04)

(2004/C 156/16)

2004 m. balandžio 26 d. Europos Bendrijų Teisingumo Teisme buvo pareikštas Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos A. Bordes ir G. Valero Jordana, nurodžiusių adresą dokumentams įteikti Liuksemburge, ieškinys Prancūzijos Respublikai.

Europos Bendrijų Komisija Teisingumo Teismo prašo:

1)

pripažinti, kad kompetentingoms institucijoms arba atitinkamoms įstaigoms nepateikus reikalaujamos surinkti 1999 m. gruodžio 31 dienai informacijos nuotekų ir nusėdusio dumblo monitoringo srityje pagal direktyvos 91/271/EEB (1) 15 straipsnį, kiek tai susiję su aglomeracijomis, dėl kurių terminas baigėsi 1998 m. gruodžio 31 d., ir praėjus šešiems mėnesiams nuo 2000 m. gruodžio 18 d. Komisijos prašymo pateikti tokią informaciją, Prancūzijos Respublika pažeidė savo įsipareigojimus, numatytus minėtos direktyvos 15 straipsnio 4 dalyje;

2)	priteisti iš Prancūzijos Respublikai bylinėjimosi išlaidas.

Teisiniai pagrindai ir pagrindiniai argumentai:

Prancūzijos Respublika pažeidė savo įsipareigojimą pateikti Komisijai informaciją apie aglomeracijų, susijusių su pirmuoju Direktyvos įgyvendinimo terminu, tai yra aglomeracijų, turinčių daugiau kaip 10 000„g. e.“ (gyventojų ekvivalentų) vienetų, išleidžiančių savo vandenis į priimančiuosius vandenis, laikomus „jautriomis zonomis“, vandenų monitoringo būklę 1999 m. gruodžio 31 dienai.

---

(1)  1991 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva dėl miesto nuotekų valymo 91/271/EEB (OL L 135, 1991 5 30, p. 40)

---

12.6.2004

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 156/8

---

Cour de cassation (Pranzūcija) 1-osios civilinių bylų kolegijos 2004 m. vasario 17 d. sprendimu pateiktas prašymas priimti preliminarų nutarimą byloje Société Lagardère Active Broadcast, Europe 1 communication SA teisių perėmėja, prieš Société pour la perception de la rémunération équitable (SPRE) ir Gesellschaft zur Verwertung von Leisungsschutzrechten MBG, GVL SARL, dalyvaujant Compagnie européenne de radiodiffusion et de télévision (CERT) Europe 1 SA

(Byla C-192/04)

(2004/C 156/17)

Cour de cassation (Prancūzija) 1-oji civilinių bylų kolegija 2004 m. vasario 17 d. sprendimu kreipėsi į Teisingumo Teismą su prašymu, kurį Sekretoriatas gavo 2004 m. balandžio 26 d., priimti preliminarų nutarimą byloje Société Lagardère Active Broadcast, Europe 1 communication SA teisių perėmėja, prieš Société pour la perception de la rémunération équitable (SPRE) ir Gesellschaft zur Verwertung von Leisungsschutzrechten MBG, GVL SARL, dalyvaujant Compagnie européenne de radiodiffusion et de télévision (CERT) Europe 1 SA.

Cour de cassation (Prancūzija) 1-oji civilinių bylų kolegija prašo Teisingumo Teismo atsakyti į šiuos klausimus:

1)

Jeigu transliavimo bendrovė, transliuojanti iš vienos valstybės narės teritorijos, siekdama išplėsti savo programų perdavimą šios valstybės auditorijos daliai naudoja kaimyninės valstybės narės teritorijoje esantį siųstuvą, kurio naudojimo licencija priklauso jos didžiausiai dukterinei įmonei, ar pastarosios valstybės įstatymas reglamentuoja 1992 m. lapkričio 19 d. Direktyvos 92/100/EEB (1) 8 straipsnio 2 dalyje ir 1993 m. rugsėjo 27 d. Direktyvos 93/83 (2) 4 straipsnyje numatytą bendrą teisingą atlyginimą už fonogramų, kurios buvo išleistos komerciniais tikslais, naudojimą retransliuojamose programose?

2)	Jei atsakymas į pirmą klausimą yra teigiamas, ar pagrindinė transliavimo bendrovė gali sumažinti iš jos reikalaujamą atlyginimą už bendrą pirmosios valstybės teritorijoje priimtų programų kiekį jos dukterinės įmonės sumokėtomis sumomis?

---

(1)  1992 m. lapkričio 19 d. Tarybos direktyva dėl nuomos ir panaudos teisių bei tam tikrų teisių, gretutinių autorių teisėms, intelektinės nuosavybės srityje (OL L 346, 1992 11 27, p. 61)

(2)  1993 m. rugsėjo 27 d. Tarybos direktyva dėl tam tikrų autorių teisių ir gretutinių teisių taisyklių, taikomų palydoviniam transliavimui ir kabeliniam perdavimui, koordinavimo (OL L 248, 1993 10 6, p. 15)

---

12.6.2004

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 156/9

---

Supremo Tribunal Administrativo (antroji mokestinių ginčų kolegija) 2004 m. kovo 17 d. sprendimu pateiktas prašymas priimti preliminarų nutarimą byloje Fazenda Pública prieš Organon Portuguesa – Produtos Químicos e Farmacêuticos, Lda

(Byla C-193/04)

(2004/C 156/18)

Supremo Tribunal Administrativo (antroji mokestinių ginčų kolegija) 2004 m. kovo 17 d. sprendimu kreipėsi į Teisingumo Teismą su prašymu, kurį Teisingumo Teismo sekretoriatas gavo 2004 m. balandžio 26 d., priimti preliminarų nutarimą byloje Fazenda Pública prieš Organon Portuguesa – Produtos Químicos e Farmacêuticos, Lda.

Supremo Tribunal Administrativo prašo Teisingumo Teismo atsakyti į šiuos klausimus:

—	Ar atlyginimui už bendrovės kapitalo dalių perleidimo notarinio dokumento sudarymą taikoma Direktyvos 69/335/EEB (1) 4 straipsnio 3 dalis?

—

Ar bylos aplinkybių metu galiojusios redakcijos 1998 m. lapkričio 25 d. nutarimo Nr. 996/98, kuriuo patvirtinti atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą dydžio tarifai, 5 straipsnio 1 dalis, aiškinama kartu su 3 straipsnio c punktu, prieštarauja 1969 m. liepos 17 d. Tarybos direktyvos 69/335/EEB 10 straipsnio c punktui ir 12 straipsnio 1 dalies e punktui ta dalimi, kiek už kapitalo dalių perleidimo notarinio dokumento sudarymą jis numato atlyginimą, kuris priklauso tik nuo perleisto kapitalo vertės, nenustatant maksimalaus dydžio ir neatsižvelgiant į pateiktos paslaugos vertę?

---

(1)  1969 m. liepos 17 d. Tarybos direktyva 69/335/EEB dėl netiesioginių mokesčių, taikomų kapitalui pritraukti (OL L 156, p. 23).

---

12.6.2004

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 156/10

---

(2004/C 156/19)

Paskutinis Teisingumo Teismo Europos Sąjungos Oficialiajame leidinyje skelbiamas leidinys

OL C 146, 2004 4 17.

Šiuos tekstus galite rasti adresu:

EUR-Lex: http://europa.eu.int/eur-lex

CELEX: http://europa.eu.int/celex

---