Mastrichto sutartis dėl Europos Sąjungos

DOKUMENTAS, KURIO SANTRAUKA PATEIKIAMA:

Europos Sąjungos sutartis

KOKS ŠIOS SUTARTIES TIKSLAS?

• Mastrichto sutartis yra plačių užmojų sutartis. Ja sukuriama Europos Sąjunga. Iš viso yra trys kryptys (vadinamieji ramsčiai):
  • Europos Bendrijos;
  • bendra užsienio ir saugumo politika;
  • ES šalių vyriausybių bendradarbiavimas teisingumo ir vidaus reikalų srityse.
• Sutartimi pristatyta svarbių naujovių, įskaitant:
  • padėti pagrindai ekonominei ir pinigų sąjungai, bendrai valiutai (eurui) ir jos naudojimo kriterijams;
  • sukurtas teisinis pagrindas šešioms naujoms ES bendroms politikos sritims;
  • sustiprinti Europos Parlamento įgaliojimai;
  • pristatyta Europos pilietybės koncepcija.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Europos Bendrijos (1-asis ramstis)

Šis ramstis apima trijų pradinių ES organizacijų tradicines veiklos sritis ir darbo bei sprendimų priėmimo procedūras:

• Europos ekonominės bendrijos;
• Europos anglių ir plieno bendrijos;
• Euratomo.

Bendra užsienio ir saugumo politika (2-asis ramstis)

Šia politika siekiama:

• apsaugoti ES bendras vertybes, pagrindinius interesus ir nepriklausomybę;
• sustiprinti ES ir jos valstybių narių saugumą;
• išsaugoti taiką ir tarptautinį saugumą laikantis Jungtinių Tautų principų;
• skatinti tarptautinį bendradarbiavimą;
• plėtoti ir įtvirtinti demokratiją, teisinę valstybę bei pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms.

Bendradarbiavimas teisingumo ir vidaus reikalų srityse (3-iasis ramstis)

Juo siekiama užtikrinti aukštą visuomenės saugos lygį:

• nustatant ES išorės sienų taisykles ir kontrolę;
• kovojant su terorizmu, organizuotu nusikalstamumu, prekyba narkotikais ir tarptautiniu sukčiavimu;
• užtikrinant teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose ir civilinėse bylose;
• sukuriant Europos policijos biurą (Europolą), skirtą keistis informacija tarp nacionalinių pajėgų;
• kontroliuojant nelegalią imigraciją;
• vystant bendrą prieglobsčio politiką.

Ekonominė ir pinigų sąjunga

ES šalys turi:

• koordinuoti savo ekonominę politiką;
• užtikrinti daugiašalę šio koordinavimo priežiūrą;
• laikytis finansinės ir biudžetinės drausmės.

Bendra valiuta (euras)

Ji:

• įvedama trim etapais:
  • kapitalo judėjimo liberalizavimas (nuo 1990 m. sausio 1 d.);
  • nacionalinės ekonominės politikos konvergencija (nuo 1994 m. sausio 1 d.);
  • bendros valiutos ir Europos Centrinio Banko sukūrimas (ne vėliau kaip 1999 m. sausio 1 d.);
• nustato kriterijus dėl infliacijos, valstybės skolos lygio, palūkanų normų ir valiutų keitimo kursų, kuriuos šalys turi įvykdyti prieš įsivesdamos eurą;
• numato galimybę Jungtinei Karalystei (1) nedalyvauti 3-iajame etape, o Danijai – surengti nacionalinį referendumą dėl dalyvavimo.

Naujos politikos sritys

ES suteikta atsakomybė už:

• transeuropinius tinklus (TEN);
• pramonės politiką;
• vartotojų apsaugą;
• švietimą ir mokymą;
• jaunimo reikalus;
• kultūrą.

Socialinis protokolas

• ES atsakomybė išplečiama, kad ji galėtų:
  • didinti užimtumą;
  • gerinti gyvenimo ir darbo sąlygas;
  • užtikrinti tinkamą socialinę apsaugą;
  • vykdyti socialinį dialogą;
  • plėtoti žmogiškuosius išteklius, kad būtų užtikrintas aukštas ir tvarus užimtumo lygis;
  • integruoti iš darbo rinkos išstumtus žmones.
• Jungtinė Karalystė (1) nusprendė neprisijungti prie socialinio protokolo.

Europos pilietybė

Kiekvienam ES šalies piliečiui ji suteikia teisę:

• laisvai keliauti ir gyventi bet kur ES;
• balsuoti ir būti kandidatu Europos ir vietos rinkimuose toje šalyje, kurioje jis gyvena;
• gauti diplomatinę pagalbą ir apsaugą kitų valstybių narių ambasadose ir konsulatuose;
• pateikti peticiją Europos Parlamentui ir kreiptis į Europos ombudsmeną dėl ES administracinės teisės pažeidimų.

Instituciniai pakeitimai

Tarp jų yra:

• padidintos Europos Parlamento teisėkūros galios;
• didesnė balsų dauguma, kai ES šalių vyriausybės priima teisės aktus;
• Regionų komiteto sukūrimas;
• subsidiarumo principo taikymas, kai ES veikia tik tuo atveju, jei veikti ES lygmeniu yra veiksmingiau nei nacionaliniu.

NUO KADA TAIKOMA ŠI SUTARTIS?

Sutartis pasirašyta 1992 m. vasario 7 d., o įsigaliojo 1993 m. lapkričio 1 d.

KONTEKSTAS

Oficialiai vadinama Europos Sąjungos sutartimi, Mastrichto sutartis ankstesnėms bendrijoms suteikė politinį aspektą ir tapo „naujo glaudesnės Europos tautų sąjungos kūrimo etapo“ pradžia.

PAGRINDINIS DOKUMENTAS

Europos Sąjungos sutartis (OL C 191, 1992 7 29, p. 1–112)

paskutinis atnaujinimas 21.03.2018

(1) Nuo 2020 m. vasario 1 d. Jungtinė Karalystė išstoja iš Europos Sąjungos ir tampa trečiąja šalimi (ne ES šalimi).