Romos sutartis (EEB)

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Siekiai

• EEB ir bendros rinkos tikslas buvo:
  • pertvarkyti prekybos ir gamybos sąlygas savo ir šešių narių teritorijoje;
  • būti pirmuoju žingsniu glaudesnio Europos politinio suvienijimo link.

Konkretūs tikslai

Pasirašiusios šalys susitarė:

• sukurti glaudesnės Europos tautų sąjungos pamatus;
• bendrais veiksmais, kuriais šalinamos prekyboje ir kitose srityse kylančios kliūtys, užtikrinti savo valstybių ekonominę ir socialinę pažangą;
• gerinti savo piliečių gyvenimo ir darbo sąlygas;
• užtikrinti subalansuotą prekybą ir sąžiningą konkurenciją;
• sumažinti ekonominius ir socialinius įvairių EEB regionų skirtumus;
• palaipsniui panaikinti tarptautinės prekybos apribojimus taikant bendrą prekybos politiką;
• laikytis JT Chartijos principų;
• sutelkti savo išteklius išsaugoti ir stiprinti taiką bei laisvę ir raginti kitas Europos tautas, kurios laikosi to paties idealo, paremti jų pastangas.

Bendra rinka

Sutartimi:

• įkurta bendroji rinka, kurioje pasirašiusios šalys susitaria laipsniškai suderinti savo ekonominę politiką;
• sukurta bendra ekonominė erdvė, paremta laisva bendrovių konkurencija. Joje apibrėžiamos prekybos prekėmis ir paslaugomis sąlygų suderinimo taisyklės, kurios dar nebuvo numatytos kitose sutartyse (Europos anglių ir plieno bendrijos (EAPB) ir Euratomo);
• iš esmės uždrausti konkurenciją ribojantys susitarimai ir vyriausybės subsidijos, kurios gali turėti įtakos prekybai tarp šešių šalių;
• apimtos šešioms narėms priklausančios užjūrio šalys ir teritorijos, kurios patenka ir į muitų sąjungą, siekiant skatinti jų ekonominę ir socialinę plėtrą.

Muitų sąjunga

• Sutartimi uždraustos kvotos (t. y. importo muitai) tarp šešių ją pasirašiusių šalių.
• Joje nustatytas bendrasis muitų tarifas, taikomas importui iš EEB nepriklausančių šalių, pakeitė ankstesnius skirtingoms valstybėms taikomus tarifus.
• Kartu su muitų sąjunga buvo sukurta ir bendra prekybos politika. Šioje politikoje, kuri yra tvarkoma EEB, o ne nacionaliniu lygmeniu, muitų sąjunga atskiriama nuo paprastos laisvosios prekybos asociacijos.

Bendra politika

• Nuo pat pradžių kai kurios politikos kryptys sutartyje nustatytos kaip bendros valstybių narių politikos kryptys. Tarp jų yra:
  • bendra žemės ūkio politika (38–47 straipsniai);
  • bendra prekybos politika (110–116 straipsniai);
  • transporto politika (74–84 straipsniai).
• Prireikus, leidžiama sukurti ir kitų bendrų politikos krypčių. Po 1972 m. EEB nustatė bendruosius veiksmus aplinkos apsaugos, regionų, socialinės ir pramonės politikos srityse.
• Kartu buvo įkurti:
  • Europos socialinis fondas, skirtas pagerinti darbo galimybes darbuotojams ir kelti jų gyvenimo lygį;
  • Europos investicijų bankas (EIB), skirtas palengvinti EEB ekonomikos plėtrą sukuriant investicijų finansavimą.

Institucijos

• Sutartimi įkurtos institucijos ir sprendimų priėmimo mechanizmai, kurie leidžia išreikšti tiek nacionalinius interesus, tiek bendrą viziją.
• Pagrindinės institucijos buvo:
  • Ministrų Taryba;
  • Komisija;
  • Parlamentinė asamblėja (vėliau tapusi Europos Parlamentu);
  • Teisingumo Teismas.
• Sprendimų priėmimo procese pirmosioms trims pataria Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas.