Nicos sutartis

DOKUMENTAS, KURIO SANTRAUKA PATEIKIAMA:

Nicos sutartis

KOKS ŠIOS SUTARTIES TIKSLAS?

• Šia sutartimi ES parengiama didžiausiai plėtrai: 2004 m. gegužės mėn. prie jos turėjo prisijungti dešimt naujų valstybių narių (Čekija, Kipras, Estija, Vengrija, Latvija, Lietuva, Malta, Lenkija, Slovakija ir Slovėnija), o 2007 m. sausio mėn. – dar dvi (Bulgarija ir Rumunija).
• Ja iš dalies pakeičiamos Europos Sąjungos sutartis ir Europos bendrijos steigimo sutartis.
• Konkrečiai sutartimi pertvarkomos ES institucijos, kad jos galėtų veiksmingai veikti didesnėje ES, kurią sudaro 27 valstybės narės. Tą turėjo užtikrinti Amsterdamo sutartis, bet to nepadarė.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Labiau teisėtos ir veiksmingesnės ES institucijos padidinus narių skaičių

• Pakeistas Europos Komisijos sudėties nustatymo metodas:
  • Komisijos sudėtis palaipsniui keičiama: anksčiau ją sudarė po du Komisijos narius iš didžiųjų šalių (Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Ispanijos ir Jungtinės Karalystės (1)) ir po vieną Komisijos narių iš kitų šalių – iš viso ne daugiau kaip 27 Komisijos nariai. Dabar kiekviena valstybė narė turi teisę paskirti Komisijos narį visiškai lygios rotacijos principu;
  • nuo šiol Komisijos pirmininkas ir Komisijos nariai yra skiriami Taryboje kvalifikuota balsų dauguma;
  • Komisijos pirmininkas turi daugiau įgaliojimų Komisijos narių kolegijos atžvilgiu, t. y. paskirsto arba pertvarko Komisijos narių pareigas ir, kolegijai pritarus paprasta dauguma, gali atleisti vieną iš Komisijos narių.
• Pertvarkyta balsavimo sistema Europos Sąjungos Taryboje:
  • balsų svoris persvarstytas taip, kad geriau atspindėtų santykinį valstybių narių gyventojų skaičių;
  • sugriežtintos kvalifikuotos balsų daugumos pasiekimo sąlygos. Dabar reikia surinkti 73,9 % balsų (vietoj 71,3 %), o ES šalių dauguma (jeigu ES šaliai reikia tokio patvirtinimo) turi atstovauti ne mažiau kaip 62 % ES gyventojų;
  • sprendimų priėmimas kvalifikuota balsų dauguma pradėtas taikyti naujose srityse.
• Peržiūrėta Europos Parlamento sudėtis ir padidinti jo įgaliojimai:
  • ES, kurioje yra 27 valstybės narės, Parlamento narių skaičius padidintas iki 732;
  • bendro sprendimo procedūra (dabartinė įprasta teisėkūros procedūra) pradėta taikyti beveik visose srityse, kuriose Taryba priima sprendimus kvalifikuota balsų dauguma;
  • Parlamentas gali perduoti klausimą ES Teisingumo Teismui, kaip ir bet kuri valstybė narė ar Komisija.
• Iš esmės pertvarkytas Europos Sąjungos Teisingumo Teismas:
  • jis posėdžiaus skirtingomis sudėtimis: kolegija, kurią sudaro 3–5 teisėjai, didžiąja kolegija (11 teisėjų) arba plenarine sesija (po vieną teisėją iš kiekvienos ES šalies);
  • išplėsta Pirmosios instancijos teismo (dabartinio Bendrojo Teismo) kompetencija, į ją įtraukiant kai kurių kategorijų prašymus priimti prejudicinį sprendimą*;
  • Taryba gali vieningai sudaryti pagalbinius teismus, kurie pirmojoje instancijoje spręstų specialių teisės sričių, pvz., patentų, klausimus.
• Nustatytos naujos tvirtesnio bendradarbiavimo taisyklės:
  • tam reikia ne mažiau kaip aštuonių ES šalių (ne daugumos, kaip anksčiau);
  • ES šalys nebeturi galimybės vetuoti tvirtesnio bendradarbiavimo Europos bendrijos pagrindinio „ramsčio“ srityje. Be to, kartu su Komisijos patvirtinimu (kurio reikia visada) dabar reikalingas Parlamento pritarimas (arba sutikimas, kaip yra šiandien), jeigu bendradarbiavimo sričiai taikoma bendro sprendimo procedūra;
  • tvirtesnio bendradarbiavimo galimybė išplėsta ir bendrai užsienio ir saugumo politikai, išskyrus gynybą, tačiau čia ES šalys turi veto teisę;
  • bendradarbiaujant teisingumo ir vidaus reikalų srityse tvirtesnis bendradarbiavimas yra ypač lankstus: ES šalys neturi veto teisės, todėl nereikia nei Komisijos, nei Parlamento patvirtinimo.

Kiti pagrindiniai sutartyje numatyti pakeitimai

• Be sankcijų, kurios gali būti taikomos pagrindines teises pažeidusiai ES šaliai (nustatyta Amsterdamo sutartimi), Europos Sąjungos sutarties 7 straipsnis papildomas prevenciniu mechanizmu.
• Europos Sąjungos sutartis pakeičiama taip, kad būtų atsižvelgiama į Europos saugumo ir gynybos politikos pokyčius.
• Pripažintas Eurojusto vaidmuo plėtojant teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose.
• Briuselis yra paskirtas oficialių Europos Vadovų Tarybos susitikimų vieta.

NUO KADA TAIKOMA ŠI SUTARTIS?

Sutartis pasirašyta 2001 m. vasario 26 d., o įsigaliojo 2003 m. balandžio 1 d. Tačiau kai kurios jos nuostatos pradėtos taikyti vėliau.

KONTEKSTAS

Daugiau informacijos žr.:

• ES istorija (ES Taryba);
• ES sutartys (Europos Komisija);
• Sutarčių apžvalga („EUR-Lex“).

SVARBIAUSIOS SĄVOKOS

PAGRINDINIS DOKUMENTAS

Nicos sutartis, iš dalies keičianti Europos Sąjungos sutartį, Europos Bendrijų steigimo sutartį ir tam tikrus su jomis susijusius aktus (OL C 80, 2001 3 10, p. 1–87)

SUSIJĘ DOKUMENTAI

Europos Sąjungos sutartis – 1992 m. konsoliduota versija (OL C 191, 1992 7 29, p. 1–112)

Europos Bendrijos steigimo sutartis (Suvestinė redakcija, 2002 m.) (OL C 325, 2002 12 24, p. 33–184)

paskutinis atnaujinimas 21.03.2018

(1) Nuo 2020 m. vasario 1 d. Jungtinė Karalystė išstoja iš Europos Sąjungos ir tampa trečiąja šalimi (ne ES šalimi).