Vienodo požiūrio principo įgyvendinimas asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės

DOKUMENTAS, KURIO SANTRAUKA PATEIKIAMA:

Direktyva 2000/43/EB, įgyvendinanti vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės

KOKS ŠIOS DIREKTYVOS TIKSLAS?

Šia direktyva siekiama kovoti su diskriminacija dėl rasinės arba etninės kilmės.
Ja nustatomi būtiniausi reikalavimai dėl vienodo požiūrio principo įgyvendinimo asmenims Europos Sąjungoje (ES).
Atgrasant nuo diskriminacijos siekiama padėti didinti dalyvavimą ekonominiame bei socialiniame gyvenime ir sumažinti socialinę atskirtį.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Ši direktyva yra grindžiama vienodo požiūrio į asmenis principu. Ja draudžiami tiesioginė* ir netiesioginė* diskriminacija, priekabiavimas*, nurodymai diskriminuoti ir persekiojimas*.
Direktyva taikoma visiems asmenims ir visiems veiklos sektoriams:
- galimybei įsidarbinti;
- darbo sąlygoms, įskaitant paaukštinimą darbe, darbo užmokestį ir atleidimą iš darbo;
- galimybei gauti profesinį mokymą;
- dalyvavimui darbuotojų arba darbdavių organizacijose ir bet kokiose profesinėse organizacijose;
- galimybei pasinaudoti socialinės apsaugos ir sveikatos priežiūros paslaugomis;
- švietimui;
- socialiniams privalumams;
- galimybei gauti ir tiekti prekes ir paslaugas, įskaitant aprūpinimą būstu.
Direktyva netaikoma dėl pilietybės taikomoms skirtingoms sąlygoms ir ES nepriklausančių šalių piliečių atvykimui bei apsigyvenimui.

Nukrypimai nuo vienodo požiūrio principo

Užimtumo srityje skirtingų sąlygų taikymą galima pateisinti, jei su rase arba etnine kilme susijusi savybė yra įprastas profesinis reikalavimas. Toks nukrypimas turi būti pagrįstas veiklos rūšies pobūdžiu ir jos vykdymo sąlygomis. Jis turi būti teisėtas ir tinkamas.
Direktyva nedraudžiama pozityvioji diskriminacija, t. y. nacionalinės priemonės, skirtos užkirsti kelią patirti su rase arba etnine kilme susijusius nuostolius arba juos kompensuoti.

Teisių gynimo priemonės ir vykdymas

Asmenims, manantiems, kad jie yra diskriminuojami dėl rasinės ar etninės kilmės, turi būti sudaryta galimybė pasinaudoti teismo ir (arba) administracinėmis procedūromis. Asociacijos ir kiti suinteresuotieji juridiniai asmenys taip pat gali dalyvauti tokiose procedūrose nukentėjusiojo vardu arba jį remiant.

Nuo diskriminacijos nukentėjusiam asmeniui tiesiog reikia nurodyti aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidą dėl diskriminacijos, o atsakovas turi įrodyti, kad tokios diskriminacijos nebuvo.

Socialinis dialogas ir pilietinis dialogas

Socialiniai partneriai užtikrina vienodo požiūrio propagavimą, visų pirma stebėdami darbo vietų praktiką, rengdami elgesio kodeksus ir sudarydami kolektyvines sutartis. Bendresne prasme direktyva skatinama sudaryti sutartis, kuriose nustatomos nediskriminavimo taisyklės tose srityse, kurios yra derybų dėl kolektyvinės sutarties objektas.
Taip pat skatinamas pilietinis dialogas su atitinkamomis pilietinės visuomenės organizacijomis.

Vienodą požiūrį skatinančios institucijos

Kiekviena ES šalis turi įsteigti bent vieną kovos su diskriminacija instituciją, kuri visų pirma būtų atsakinga už pagalbą nukentėjusiesiems ir nepriklausomų tyrimų vykdymą.

Tarybos rekomendacija

2013 m. Taryba priėmė rekomendaciją, kurioje raginama imtis priemonių įvairiose srityse, įskaitant kovą su diskriminaciją, siekiant geriau integruoti romus. Rekomendacija yra grindžiama Direktyva 2000/43/EB, ir joje pabrėžiama jos praktinio įgyvendinimo svarba.

NUO KADA TAIKOMA ŠI DIREKTYVA?

Direktyva taikoma nuo 2000 m. liepos 19 d. ES šalys turėjo ją perkelti į savo nacionalinę teisę ne vėliau kaip 2003 m. liepos 19 d.

KONTEKSTAS

Lisabonos sutartimi (Sutarties dėl ES veikimo 19 straipsniu) ES suteikiamas teisinis pagrindas kovoti su visų formų diskriminacija dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos.

* SVARBIAUSIOS SĄVOKOS

Tiesioginė diskriminacija: kai dėl rasinės ar etninės kilmės vienam asmeniui sudaromos mažiau palankios sąlygos palyginti su sąlygomis, kurios panašioje situacijoje yra, buvo ar būtų sudarytos kitam asmeniui.

Netiesioginė diskriminacija: kai dėl akivaizdžiai neutralios taisyklės, kriterijaus ar praktikos vienos rasinės ar etninės kilmės asmenys gali atsidurti tam tikroje prastesnėje padėtyje nei kiti asmenys, išskyrus atvejus, kai tą taisyklę, kriterijų ar praktiką objektyviai pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis.

Priekabiavimas: kai nepageidaujamu elgesiu, susijusiu su asmens rasine ar etnine kilme, siekiama pakenkti arba pakenkiama žmogaus orumui ir siekiama sukurti arba sukuriama bauginanti, priešiška, menkinanti, žeminanti ar užgauli aplinka.

Persekiojimas: neteisingas arba žiaurus elgesys su asmeniu, kuris pasiskundžia dėl diskriminacijos arba kuris padeda kam nors kitam pateikti skundą dėl diskriminacijos.

PAGRINDINIS DOKUMENTAS

2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyva 2000/43/EB, įgyvendinanti vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės (OL L 180, 2000 7 19, p. 22–26)

SUSIJĘ DOKUMENTAI

Komisijos ataskaita Tarybai ir Europos Parlamentui „2000 m. birželio 29 d. direktyvos 2000/43/EB, įgyvendinančios vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės, taikymas“ (KOM(2006) 643 galutinis, 2006 10 30)

2013 m. gruodžio 9 d. Tarybos rekomendacija dėl romų veiksmingų integravimo priemonių valstybėse narėse (OL C 378, 2013 12 24, p. 1–7)

Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai „Bendra ataskaita dėl 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvos 2000/43/EB, įgyvendinančios vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės (Rasinės lygybės direktyvos), ir 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus (Lygių galimybių užimtumo srityje direktyvos), taikymo“ (COM(2014) 2 final, 2014 1 17)

paskutinis atnaujinimas 23.02.2017