Biologinės įvairovės konvencija

DOKUMENTAI, KURIŲ SANTRAUKA PATEIKIAMA:

Sprendimas 93/626/EEB dėl Biologinės įvairovės konvencijos sudarymo

Biologinės įvairovės konvencija

KOKS ŠIO SPRENDIMO IR KONVENCIJOS TIKSLAS?

Sprendimu 93/626/EEB Europos bendrija (dabartinė ES) patvirtina JT biologinės įvairovės konvenciją, pasirašytą 1992 m. birželio mėn. Rio de Ženeire. Sprendimas patvirtina ES šalių įsipareigojimą laikytis Konvencijos nuostatų.

Konvencijos tikslai yra trys:

• biologinės įvairovės (t. y. visų gyvų organizmų Žemėje) išsaugojimas;
• tausus biologinės įvairovės komponentų naudojimas;
• sąžiningas ir teisingas naudos, gaunamos naudojantis genetiniais ištekliais, pasidalijimas.

Biologinė įvairovė turi neįkainojamą ekologinę, genetinę, socialinę, ekonominę, mokslinę, pažintinę, kultūrinę, rekreacinę ir estetinę svarbą.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Susitariančios šalys:

• bendradarbiauja tarpusavyje ir su tarptautinėmis organizacijomis, siekdamos užtikrinti biologinės įvairovės išsaugojimą ir tausų jos naudojimą;
• rengia atitinkamas strategijas ir numato biologinės įvairovės apsaugos priemones nacionaliniuose šakiniuose ir tarpšakiniuose planuose, programose ir politikoje;
• identifikuoja ir stebi biologinę įvairovę bei veiksnius, turinčius jai poveikį;
• saugo biologinę įvairovę, visų pirma:
  • įsteigia ir tinkamai prižiūri saugomas teritorijas, saugo ekosistemas ir natūralias buveines;
  • skatina ekologiškai pagrįstą ir tausią teritorijų, besiribojančių su saugomomis teritorijomis, plėtrą;
  • atkuria nualintas ekosistemas ir padeda atkurti nykstančias rūšis;
  • reguliuoja, valdo ir kontroliuoja grėsmę, susijusią su gyvų modifikuotų organizmų (t. y. genetiškai modifikuotų organizmų), atsiradusių taikant šiuolaikinę biotechnologiją, naudojimu ir išskyrimu;
  • neleidžia plisti invazinėms svetimoms rūšims, jas kontroliuoja ir naikina;
  • išlaiko ir skatina tradicinius biologinių išteklių naudojimo būdus;
  • numato papildomas išsaugojimo priemones.

Be to, susitariančios šalys:

• įtraukia biologinės įvairovės klausimų svarstymą priimant nacionalinio lygmens sprendimus;
• vengia arba iki minimumo sumažina neigiamą biologinių išteklių naudojimo poveikį (pvz., atliekant poveikio aplinkai vertinimus);
• skatina valdžios įstaigų ir privataus sektoriaus bendradarbiavimą biologinės įvairovės išsaugojimo srityje ir taiko paskatas;
• teikia mokslinę, techninę, švietėjišką ir mokomąją pagalbą besivystančioms šalims, kad jos galėtų identifikuoti, saugoti ir tausiai naudoti biologinės įvairovės išteklius;
• stiprina visuomenės suvokimą apie biologinės įvairovės svarbą;
• vertina, kokį poveikį jų sprendimai gali turėti biologinei įvairovei ir kaimyninėms šalims.

Nacionalinės vyriausybės stengiasi palengvinti genetinių išteklių prieinamumą, kad jais nekeldamos pavojaus aplinkai galėtų naudotis kitos šalys, tačiau šis prieinamumas suteikiamas tarpusavyje aptartomis sąlygomis ir išankstinio sutikimo pagrindu.

Šalys susitaria sąžiningai ir teisingai dalytis finansine ir kitokia nauda (mokslinių tyrimų rezultatais), gauta naudojantis genetiniais ištekliais.

Nacionalinės vyriausybės susitaria:

• bendrai naudotis technologijomis, visų pirma su besivystančiomis šalimis;
• keistis viešai prieinama informacija apie biologinės įvairovės išsaugojimą ir tausų jos naudojimą;
• skatinti tarptautinį ir mokslinį bendradarbiavimą;
• bendrai naudotis genetinių išteklių biotechnologijos rezultatais ir nauda.

Pasaulio aplinkos fondas teikia besivystančioms šalims finansinę paramą šiai Konvencijai įgyvendinti. Pagrindinį fondo biudžetą sudaro savanoriški nacionalinių vyriausybių įnašai.

ĮSIGALIOJIMO DATA

Konvencija įsigaliojo 1993 m. gruodžio 29 d.

KONTEKSTAS

Yra priimti du šios Konvencijos protokolai. Kartachenos biosaugos protokolo tikslas yra užtikrinti gyvųjų modifikuotų organizmų, atsirandančių taikant šiuolaikinę biotechnologiją, tarpvalstybinio judėjimo sąlygas. Antrasis yra Nagojos protokolas dėl galimybės naudotis genetiniais ištekliais ir sąžiningo bei teisingo naudos, gaunamos juos naudojant, pasidalijimo. ES yra pasirašiusi abu protokolus.

2010 m. spalio mėn. Nagojoje (Japonija) konvencijos šalys susitarė dėl 10 metų trukmės strateginio biologinės įvairovės nykimo stabdymo plano ir numatė 20 tikslų (vadinamųjų Aiči tikslų) šiam planui įgyvendinti. Šie įsipareigojimai atsispindi ES biologinės įvairovės strategijoje iki 2020 m.

Daugiau informacijos žr.:

• Gamta ir biologinė įvairovė (Europos Komisija).

PAGRINDINIAI DOKUMENTAI

1993 m. spalio 25 d. Tarybos sprendimas 93/626/EEB dėl Biologinės įvairovės konvencijos sudarymo (OL L 309, 1993 12 13, p. 1–2)

Biologinės įvairovės konvencija (OL L 309, 1993 12 13, p. 3–20)

SUSIJĘ DOKUMENTAI

Biologinės įvairovės konvencijos Kartachenos bioapsaugos protokolas (OL L 201, 2002 7 31, p. 50–65)

Biologinės įvairovės konvencijos Nagojos protokolas dėl galimybės naudotis genetiniais ištekliais ir sąžiningo bei teisingo naudos, gaunamos juos naudojant, pasidalijimo (OL L 150, 2014 5 20, p. 234–249)

2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1143/2014 dėl invazinių svetimų rūšių introdukcijos ir plitimo prevencijos ir valdymo (OL L 317, 2014 11 4, p. 35–55)

Vėlesni Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 daliniai pakeitimai buvo įterpti į pradinį tekstą. Ši konsoliduota versija yra skirta tik informacijai.

paskutinis atnaujinimas 10.07.2020