Skatinimas naudoti atsinaujinančių išteklių energiją

DOKUMENTAS, KURIO SANTRAUKA PATEIKIAMA:

Direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją

KOKS ŠIOS DIREKTYVOS TIKSLAS?

Šia direktyva, kuria iš dalies keičiamos ir panaikinamos ankstesnės Direktyvos 2011/77/EB ir 2003/30/EB, nustatomos bendros atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo ES taisyklės, kurių tikslas – apriboti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį ir propaguoti švaresnį transportą.
Direktyva nustatomi visų ES šalių planiniai rodikliai ir bendras tikslas – pasiekti, kad atsinaujinančių išteklių energija sudarytų 20 % ES energijos ir 10 % transporto sektoriuje sunaudojamos energijos kiekio (abi skaičiuojamos pagal bendrą galutinį energijos suvartojimą, t. y. bendrą energiją vartojamą iš visų išteklių, įskaitant atsinaujinančius išteklius).

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Kiekviena ES šalis turi parengti 2020 m. nacionalinį veiksmų planą, kuriame būtų nustatyta kaip pasiekti nacionalinį atsinaujinančių išteklių energijos tikslą bendrame galutiniame energijos suvartojime bei 10 % atsinaujinančių išteklių energijos tikslą transporto sektoriuje.
ES šalys, siekdamos ekonomiškai siekti planinių rodiklių, gali keistis atsinaujinančių išteklių energija*. ES šalys taip pat gali imti atsinaujinančių išteklių energiją iš ne ES šalių ir įskaičiuoti jos kiekį į savo nacionalinius planus, su sąlyga, kad energija yra vartojama ES ir pagaminta naudojant šiuolaikinius / efektyvius įrenginius.
Kiekviena ES šalis privalo garantuoti elektros energijos, šildymo ir aušinimo, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, kilmę.
ES šalys turi sukurti infrastruktūrą, reikalingą atsinaujinančių energijos išteklių naudojimui transporto sektoriuje.

Direktyva (ES) 2015/1513 iš dalies pakeičiamos Direktyvos 2009/28/EB ir 98/70/EB, ES teisės aktas dėl benzino ir dyzelino kokybės. Ja siekiama, be kita ko, pradėti perėjimą nuo įprastų* (pirmosios kartos) biodegalų prie pažangių* (antrosios kartos) biodegalų, kurie padeda smarkiai sumažinti išmetamą ŠESD kiekį. Direktyva nustatoma, kad skaičiuojant atsinaujinančių energijos išteklių direktyvos tikslus iki 2020 m. tradicinių biodegalų energijos dalis turi būti ne didesnė kaip 7 % galutinio transporto sektoriuje suvartojamo energijos kiekio.

NUO KADA TAIKOMA ŠI DIREKTYVA?

Direktyva taikoma nuo 2009 m. birželio 25 d. ES šalys turėjo ją perkelti į savo nacionalinę teisę ne vėliau kaip 2010 m. gruodžio 5 d.

KONTEKSTAS

Šia direktyva įgyvendinamas vienas iš 20-20-20 tikslų, išdėstytų ES 2020 m. klimato ir energetikos dokumentų rinkinyje. Kiti du tikslai yra:
- iki 2020 m. 20 % sumažinti išmetamą ŠESD kiekį, palyginti su 1990 m. lygiu, ir
- 20 % padidinti energijos vartojimo efektyvumą.

Daugiau informacijos žr.:

Europos Komisijos interneto svetainės skiltyje „Atsinaujinančių išteklių energija“.

* SVARBIAUSIOS SĄVOKOS

Atsinaujinančių išteklių energija: neiškastinių išteklių energija, kaip antai vėjo, saulės energija, geoterminiai, hidroterminiai ištekliai, hidroenergija, biomasė, nuotekų perdirbimo įrenginių dujos (pvz., metanas).

Tradiciniai biodegalai: degalai, pagaminti iš maistinių kultūrų, pavyzdžiui, cukraus, krakmolo ir augalinių aliejų. Jie gaminami iš žemės naudojant žaliavas, kurios taip pat gali būti naudojamos maistui ir pašarui.

Pažangūs biodegalai: degalai, pagaminti iš išteklių, kurie tiesiogiai nekonkuruoja su maistinėmis ir pašarinėmis kultūromis, kaip antai atliekų ir žemės ūkio atliekų.

PAGRINDINIS DOKUMENTAS

2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičianti bei vėliau panaikinanti Direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB (OL L 140, 2009 6 5, p. 16–62)

Paskesni Direktyvos 2009/28/EB daliniai pakeitimai ir pataisos buvo įterpti į pagrindinį tekstą. Ši konsoliduota versija yra skirta tik informacijai.

SUSIJĘ DOKUMENTAI

1998 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 98/70/EB dėl benzino ir dyzelinių degalų (dyzelino) kokybės, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 93/12/EEB (OL L 350, 1998 12 28, p. 58–68)

Žr. konsoliduotą versiją.

paskutinis atnaujinimas 21.02.2017