Euro įvedimas
DOKUMENTAI, KURIŲ SANTRAUKA PATEIKIAMA:
Reglamentas (EB) Nr. 974/98 dėl euro įvedimo
Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 140 straipsnis
KOKS ŠIO REGLAMENTO IR SESV 140 STRAIPSNIO TIKSLAS?
- Reglamentu apibrėžiamos eurą įsivedusių Europos Sąjungos šalių pinigų įstatymų nuostatos. Jame išdėstyti skirtingi euro įvedimo etapai.
- SESV 140 straipsnyje pateikiami kriterijai dėl narystės ekonominėje ir pinigų sąjungojeir euro įvedimo. Juo numatoma euro zonai nepriklausančių šalių pažangos siekiant atitikti šiuos reikalavimus reguliari stebėsena.
PAGRINDINIAI ASPEKTAI
- Reglamente dėl euro įvedimo:
- nurodomos datos, kada kiekvienoje šalyje buvo įvestas euras, pakeisti grynieji pinigai ir atsisakyta nacionalinės valiutos;
- patvirtinama, kad bendra valiuta yra euras, kuris dalijamas į 100 centų ir kuriuo pakeičiama dalyvaujančių šalių nacionalinė valiuta pagal sutartą konvertavimo kursą;
- Europos Centriniam Bankui ir euro zonos šalių nacionaliniams centriniams bankams suteikiamas išskirtinis įgaliojimas leisti į apyvartą euro banknotus;
- suteikiama teisė palikti nacionalinius banknotus ir monetas kaip teisėtą valiutą iki euro įvedimo dienos;
- pateikiamos laipsniško nacionalinių valiutų panaikinimo laikotarpio sąlygos; šia galimybe nepasinaudojo nė viena euro zonos narė;
- nurodoma, kad nacionaliniai banknotai ir monetos lieka teisėta valiuta atitinkamose šalyse šešis mėnesius nuo grynųjų eurų įvedimo dienos;
- nurodoma, kad euro banknotai ir monetos yra vienintelė teisėta valiuta euro zonos šalyse po atitinkamos grynųjų eurų įvedimo dienos;
- suteikiama teisė euro zonos šalims taikyti atitinkamas sankcijas už banknotų ir monetų padirbinėjimą bei klastojimą.
- Kad galėtų įsivesti eurą, šalys privalo atitikti šias keturias ekonomines ir finansines sąlygas (konvergencijos kriterijus), kurios nurodytos SESV 140 straipsnyje ir SESV Protokole Nr. 13:
- kainų stabilumas: metinė infliacija negali būti daugiau kaip 1,5 % didesnė už trijų euro zonos šalių, kuriose kainos yra stabiliausios, infliacijos lygį;
- viešieji finansai: nacionalinis deficitas negali sudaryti daugiau kaip 3 %, o nacionalinė skola – daugiau kaip 60 % bendrojo vidaus produkto;
- valiutos kurso stabilumas: būtina vengti pernelyg didelio valiutos kurso svyravimo mažiausiai dvejus metus, dalyvaujant valiutų kurso mechanizme, kuris reguliuoja euro zonos ir euro zonai nepriklausančių šalių valiutų kursus;
- palūkanų normų konvergencija: ilgalaikė palūkanų norma neturi daugiau kaip dviem procentiniais punktais viršyti trijų euro zonos šalių, kuriose kainos yra stabiliausios, palūkanų normos.
- Europos Komisija padėjo pasiruošti euro įvedimui surengdama plataus masto informacinę kampaniją. Ji buvo skirta:
- įmonėms, kurios pradėjo naudoti eurą sandoriams nuo 2002 m. sausio 1 d.;
- plačiajai visuomenei, kuriai reikėjo prisitaikyti prie naujų monetų ir banknotų, taip pat prie jais išreikštų kainų ir vertės;
- asmenims, kurie priklauso specialiųjų poreikių grupėms, pavyzdžiui, socialiai ir ekonomiškai izoliuotiems, su fizine negalia arba nemokantiems skaityti ar rašyti;
- moksleiviams, kurie užaugs su nauja valiuta ir galės padėti su ja supažindinti savo tėvus ir senelius.
NUO KADA TAIKOMAS ŠIS REGLAMENTAS?
Reglamentas taikomas nuo 1999 m. sausio 1 d.
KONTEKSTAS
2019 m. minimos 20-osios euro įvedimo metinės. 1999 m. sausio 1 d. vienuolika ES šalių nustatė savo valiutų kursus, priėmė bendrą pinigų politiką ir įvedė eurą kaip naują bendrą valiutą pasaulio finansų rinkose. Šiandien euras yra 19-os ES šalių valiuta.
Daugiau informacijos žr.:
PAGRINDINIAI DOKUMENTAI
1998 m. gegužės 3 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 974/98 dėl euro įvedimo (OL L 139, 1998 5 11, p. 1–5)
Vėlesni Reglamento (EB) Nr. 974/98 daliniai pakeitimai buvo įterpti į pradinį tekstą. Ši konsoliduota versija yra skirta tik informacijai.
Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo suvestinė redakcija. Trečioji dalis – Sąjungos politikos sritys ir vidaus veiksmai, VIII antraštinė dalis – Ekonominė ir pinigų politika, 5 skyrius – Pereinamojo laikotarpio nuostatos, 140 straipsnis (EB sutarties ex 121 straipsnio 1 dalis, ex 122 straipsnio 2 dalies antras sakinys ir ex 123 straipsnio 5 dalis) (OL C 202, 2016 6 7, p. 108–110)
SUSIJĘS DOKUMENTAS
Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo konsoliduota versija – Protokolas (Nr. 13) dėl konvergencijos kriterijų (OL C 202, 2016 6 7, p. 281–282)
paskutinis atnaujinimas 14.02.2019