Tarptautiniai susitarimai ir ES išorės kompetencija

DOKUMENTAS, KURIO SANTRAUKA PATEIKIAMA:

KOKS ŠIŲ STRAIPSNIŲ TIKSLAS?

Jais nustatomi ES teisiniai įgaliojimai derėtis dėl tarptautinių susitarimų ir sudaryti juos, taip pat jos kompetencija, išimtinė ar pasidalijamoji, sudaryti tokius susitarimus.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Tarptautiniai susitarimai (konvencijos, sutartys)

Tarptautiniai susitarimai su trečiosiomis šalimis ar tarptautinėmis organizacijomis yra neatsiejama ES teisės dalis. Šie susitarimai nėra pirminės ar antrinės teisės aktai ir priskiriami sui generis kategorijai. Remiantis kai kuriais Teisingumo Teismo sprendimais, jie gali veikti tiesiogiai, o savo teisine galia jie viršesni už antrinės teisės aktus, todėl pastarieji turi juos atitikti.
Vadovaujantis viešąja tarptautine teise, tai yra sutartys su nustatytomis susitariančiųjų šalių teisėmis ir įsipareigojimais.
Priešingai nei vienašaliai aktai, konvencijos ir susitarimai yra priimami ne pagal teisėkūros procedūrą ir nėra sudaromi vienos institucijos valia.
SESV 216 straipsnyje apibrėžiami atvejai, kai ES gali sudaryti tokius susitarimus.
Po derybų dėl susitarimų ir juos pasirašius, atsižvelgiant į jais aptariamus klausimus, gali reikėti juos ratifikuoti antrinės teisės aktu.
Tarptautiniai susitarimai turi būti taikomi visoje ES. Tarptautinių susitarimų teisinė galia yra viršesnė už vienašalių aktų teisinę galią, todėl vienašaliai aktai turi atitikti tarptautinius susitarimus.
Be to, SESV 207 straipsniu reglamentuojama ES prekybos politika – pagrindinė ES išorės kompetencija ir jos santykių su kitomis pasaulio šalimis esminis elementas.

ES išorės kompetencija

ES turi teisinį subjektiškumą, todėl ji yra tarptautinės teisės subjektas, galintis savo vardu vesti derybas ir sudaryti tarptautinius susitarimus, t. y. šioje srityje ji naudojasi sutartimis suteikta kompetencija (arba galiomis).
Jei susitarimo dalykas nepatenka į išimtinę ES kompetenciją, šį susitarimą turi pasirašyti ir ES šalys. Tai vadinamieji „mišrūs susitarimai“ .

Išimtinė kompetencija ir pasidalijamoji kompetencija

Kompetencijų pasiskirstymas tarp ES ir ES šalių taip pat taikomas tarptautiniu lygiu. Jei ES veda derybas ir sudaro tarptautinį susitarimą, ji naudojasi išimtine kompetencija arba kompetencija, kuria dalijasi su ES valstybėmis narėmis.
Jei kompetencija yra išimtinė, tik ES gali vesti derybas ir sudaryti susitarimą. SESV 3 straipsnyje apibrėžtos sritys, kuriose ES naudojasi išimtine kompetencija tarptautiniams susitarimams, įskaitant prekybos susitarimus, sudaryti.
Jei kompetencija dalijamasi su ES šalimis, susitarimą sudaro ir ES, ir ES šalys. Toks susitarimas yra mišrus, ir jam sudaryti ES šalys turi duoti savo sutikimą. Pasirašius mišrų susitarimą gali tekti priimti ES vidaus aktą, pagal kurį pasidalijami ES šalių ir ES įsipareigojimai. SESV 4 straipsnyje nustatyta, kuria kompetencija yra dalijamasi.

KONTEKSTAS

Daugiau informacijos žr.:

Sutarčių skyriaus duomenų bazė (Europos išorės veiksmų tarnyba).

PAGRINDINIAI DOKUMENTAI

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo suvestinė redakcija — Pirmoji dalis — Principai — I antraštinė dalis — Sąjungos kompetencijos kategorijos ir sritys — 3 straipsnis (OL C 202, 2016 6 7, p. 51)

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo suvestinė redakcija. Pirmoji dalis – Principai. I antraštinė dalis – Sąjungos kompetencijos kategorijos ir sritys – 4 straipsnis (OL C 202, 2016 6 7, p. 51–52)

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo suvestinė redakcija. Penktoji dalis – Sąjungos išorės veiksmai. II antraštinė dalis – Bendra prekybos politika. 207 straipsnis (EB sutarties ex 133 straipsnis) (OL C 202, 2016 6 7, p. 140–141)

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo suvestinė redakcija. Penktoji dalis – Sąjungos išorės veiksmai. V antraštinė dalis – Tarptautiniai susitarimai – 216 straipsnis (OL C 202, 2016 6 7, p. 144)

paskutinis atnaujinimas 08.04.2020