Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija
DOKUMENTAI, KURIŲ SANTRAUKA PATEIKIAMA:
Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija
Sprendimas 98/392/EB dėl Europos Bendrijos Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos ir Susitarimo, susijusio su jos XI dalies įgyvendinimu, patvirtinimo
KOKS ŠIOS KONVENCIJOS IR ŠIO SPRENDIMO TIKSLAS?
Sprendimu formaliai patvirtinama JTO jūrų teisės konvencija ir pridėtas XI dalies susitarimas, taip ES tampant jų šalimi.
Konvencijoje nustatomas teisinis pasaulio vandenynų ir jūrų režimas ir taisyklės, reglamentuojančios visą vandenynų ir jų išteklių naudojimą.
PAGRINDINIAI ASPEKTAI
Konvencija nustato:
- atitinkamus teisinius skirtingų vandenynų dalių režimus, įskaitant:
- teritorinės jūros*;
- gretutinės zonos*;
- išskirtinės ekonominės zonos*;
- kontinentinio šelfo*;
- atviros jūros* ir
- tarptautinio jūros dugno rajono („Rajono“), esančio už nacionalinės jurisdikcijos ribų;
- kartu su atitinkamomis visų šalių teisėmis ir įsipareigojimais;
- pakrantės valstybių teisės ir pareigos dėl jų suverenitetui arba jurisdikcijai priklausančių vandenų nustatymo ir valdymo:
- teritorinės jūros (iki 12 jūrmylių nuo nustatytų bazinių linijų);
- gretutinės zonos (iki 24 jūrmylių nuo nustatytų bazinių linijų);
- išskirtinės ekonominės zonos (iki 200 jūrmylių nuo nustatytų bazinių linijų ir kontinentinio šelfo);
- kitų valstybių (įskaitant neturinčias priėjimo prie jūros ir esančias nepalankioje geografinėje padėtyje) teisės ir pareigos šiose teritorijose;
- atviros jūros laisves visoms šalims (įskaitant neturinčias priėjimo prie jūros), įskaitant:
- laivybos ir skridimo laisvę;
- laisvę kloti povandeninius kabelius ir vamzdynus;
- laisvę statyti dirbtines salas ir įrenginius;
- žvejybos ir mokslinių tyrimų laisvę;
- valstybės, su kurios vėliava plaukioja laivas, pareigas;
- jūrų gyvųjų išteklių išsaugojimo ir valdymo taisykles, įskaitant bendradarbiavimą valdant ir eksploatuojant bendrus žuvies išteklius;
- Rajono dugno teritorijos mineralinių išteklių eksploatavimo taisykles, įskaitant Tarptautinės jūros dugno institucijos, kuri reglamentuoja ir tvirtina jūros dugno tyrinėjimą ir kasybą bei renka ir skirsto įmokas, įsteigimą;
- uždarų ar pusiau uždarų jūrų* pakrantės valstybių pareigas;
- jūros aplinkos apsaugos ir išsaugojimo taisykles, įskaitant reikalavimą vykdyti poveikio aplinkai vertinimą ir reikalavimą šalims užkirsti kelią ir kontroliuoti jūrų teršimą bei jų atsakomybę neužkirtus kelio teršimui;
- jūrų mokslinių tyrimų vykdymo taisykles;
- galimybių plėtros ir jūrinių technologijų perdavimo taisykles;
- privalomą ginčų sprendimo mechanizmą: ginčus galima pateikti Tarptautiniam jūrų teisės tribunolui, Tarptautiniam teisingumo teismui arba arbitražui. Tribunolas turi išimtinę jurisdikciją ginčuose dėl kasybos atviros jūros dugne.
NUO KADA TAIKOMI ŠI KONVENCIJA IR SPRENDIMAS?
Sprendimas taikomas nuo 1998 m. liepos 13 d.
Konvencija įsigaliojo 1994 m. Visos ES valstybės pasirašė konvenciją. ES pasirašė konvenciją 2003 m. Deklaracija nurodo klausimus, kuriuos reguliuoja konvencija ir sutartis, tokia kompetencija, kokią jai perdavė ES valstybės.
KONTEKSTAS
SVARBIAUSIOS SĄVOKOS
Teritorinė jūra: valstybės teritorinė jūra neviršija 12 jūrmylių (22,2 km; 13,8 mi) nuo jos bazinių linijų.
Gretutinė zona: vandens juosta, besitęsianti toliau nuo išorinio teritorinės jūros krašto, kurioje valstybė gali vykdyti ribotą kontrolę, siekdama užkirsti kelią jos muitinės, mokesčių, imigracijos ar sanitarinių įstatymų ir taisyklių pažeidimui jos teritorijoje arba jos teritorinėje jūroje arba nubausti už šiuos pažeidimus.
Išskirtinė ekonominė zona: išskirtinė ekonominė zona tęsiasi nuo bazinių linijų ne daugiau nei 200 jūrmylių (370,4 km; 230,2 mi). Pakrantės valstybė valdo visus ekonominius išteklius (pvz., žvejybą, kasybą ar naftos paieškas) savo išskirtinėje ekonominėje zonoje, taip pat šių išteklių taršą.
Kontinentinis šelfas: tęsiasi nuo išorinio žemyno krašto, bet ne mažiau nei 200 jūrmylių (370 km; 230 mi) nuo pakrantės valstybės teritorinės jūros bazinių linijų.
Atvira jūra: atviras vandenynas, ypač nesantis jokios valstybės jurisdikcijoje.
Uždaros ar pusiau uždaros jūros: įlanka, baseinas ar jūra, kuriuos supa dvi ar daugiau valstybių ir kurie jungiasi su kita jūra ar vandenynu siauru išėjimu arba kuriuos visiškai ar iš esmės sudaro dviejų arba daugiau pakrantės valstybių teritorinės jūros ir išskirtinės ekonominės zonos.
PAGRINDINIAI DOKUMENTAI
Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija ir susitarimas dėl jos XI dalies įgyvendinimo – Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija (OL L 179, 1998 6 23, p. 3–134)
1998 m. kovo 23 d. Tarybos sprendimas 98/392/EB dėl Europos bendrijos 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos ir 1994 m. liepos 28 d. Susitarimo, susijusio su jos XI dalies įgyvendinimu, patvirtinimo (OL L 179, 1998 6 23, p. 1–2)
SUSIJĘ DOKUMENTAI
Susitarimas dėl 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos XI dalies įgyvendinimo (OL L 215, 1994 8 20, p. 10–20)
paskutinis atnaujinimas 28.08.2018