Piktnaudžiavimo finansų sistema pinigų plovimui ir teroristų finansavimui prevencija

DOKUMENTAS, KURIO SANTRAUKA PATEIKIAMA:

Direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos

KOKS ŠIOS DIREKTYVOS TIKSLAS?

Direktyva (ES) 2015/849 (Ketvirtoji kovos su pinigų plovimu direktyva, 4KPPD) siekiama kovoti su pinigų plovimu* ir teroristų finansavimu*, užkertant kelią piktnaudžiavimui finansų rinka šiais tikslais.
Ja pakeičiama ankstesnė Direktyva 2005/60/EB (Trečioji kovos su pinigų plovimu direktyva, 3KPPD), kuri įsigaliojo 2007 m.
Direktyvos tikslas – pašalinti visus neaiškumus ankstesnėje direktyvoje ir susijusiuose teisės aktuose bei pagerinti kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu taisyklių nuoseklumą visose Europos Sąjungos (ES) valstybėse narėse.
Direktyva taip pat atsižvelgiama į rekomendacijas, kurias 2012 m. pateikė Finansinių veiksmų darbo grupė ir kurios buvo peržiūrėtos 2023 m.
Siekiant atsižvelgti į šias atnaujintas rekomendacijas, iš dalies keičiančiu Reglamentu (ES) 2023/1113 nustatomos papildomos virtualiojo turto paslaugų teikėjų kategorijos, kurioms anksčiau direktyva nebuvo taikoma ir kurios apibrėžtos Reglamente (ES) 2023/1114 (Kriptoturto rinkų reglamentas, žr. santrauką). Iš dalies keičiančiu Reglamentu (ES) 2023/1113 taip pat nustatomos taisyklės, kuriomis užtikrinama, kad kriptoturto* paslaugų teikėjai* galėtų tinkamai sumažinti jiems kylančią pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Ši direktyva taikoma:

kredito įstaigoms;
finansų įstaigoms;
nurodytoms ne finansų įmonėms ir specialistams, pavyzdžiui:
- auditoriams,
- išorės apskaitininkams,
- mokesčių konsultantams,
- notarams ir teisininkams tam tikromis aplinkybėmis,
- nekilnojamojo turto agentams, atliekantiems tarpininkavimo funkcijas išnuomojant nekilnojamąjį turtą, kai mėnesinis nuomos mokestis siekia 10 000 eurų arba daugiau,
- prekėmis prekiaujantiems asmenims (pavyzdžiui, brangiaisiais metalais ir akmenimis, jeigu mokėjimai atliekami arba gaunami grynaisiais pinigais, o mokėjimo suma yra 10 000 eurų ar daugiau),
- prekiautojams meno kūriniais, kai sandorio vertė siekia 10 000 eurų arba daugiau,
- lošimo paslaugų teikėjams.

Šia direktyva:

griežtinamos skaidrumo taisyklės dėl klientų tapatybės nustatymo, ypač bendrovių ir juridinių vienetų (patikos struktūrų) tikrųjų savininkų*;
reikalaujama informacijos apie tikruosius bendrovių partnerius, kuri laikoma kiekvienos valstybės narės centriniame registre, kaip antai komerciniame registre, bendrovių registre ar viešajame registre;
didinamas informuotumas ir gerinamas reagavimas į trūkumus, susijusius su pinigų plovimu ir (arba) teroristų finansavimu: be valstybių narių atliekamų nacionalinių rizikos vertinimų, Europos Komisija taip pat vertina pinigų plovimo ir (arba) teroristų finansavimo riziką, darančią poveikį vidaus rinkai ir susijusią su tarptautiniais veiksmais (pirmoji ataskaita buvo paskelbta 2017 m. birželio mėn.);
skatinama koordinuota Europos strategija veiklai su ES nepriklausančiomis (trečiosiomis) šalimis, kuriose taikoma neveiksminga kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu politika, siekiant apsaugoti ES finansų sistemą. Pirmasis ES didelės rizikos trečiųjų šalių sąrašas 2016 m. liepos mėn. patvirtintas Komisijos deleguotuoju aktu. Nuo to laiko sąrašas buvo kelis kartus keistas;
stiprinamas ir gerinamas finansinės žvalgybos padalinių (FŽP) bendradarbiavimas, nes šios institucijos yra vienos iš svarbiausių veikėjų kovojant su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu. FŽP turėtų sistemingai keistis informacija naudodamosi pažangiomis techninėmis infrastruktūromis, kuriose taikomas FIU.net – decentralizuotas kompiuterių tinklas su sudėtinga lyginimo technologija;
nurodoma, kad apie įtarimus dėl pinigų plovimo arba teroristų finansavimo reikia pranešti valdžios institucijoms, paprastai FŽP;
reikalaujama, kad tie, kuriems ji skirta, imtųsi:
- pagalbinių priemonių, pavyzdžiui, užtikrintų tinkamą darbuotojų mokymą ir nustatytų tinkamą vidinės prevencijos politiką bei procedūras,
- papildomų apsaugos priemonių, tokių kaip sustiprintas deramas klientų tikrinimas didelės rizikos situacijose, pavyzdžiui, vykdant operacijas su bankais, esančiais ne ES, ypač santykiuose su fiziniais asmenimis arba juridiniais subjektais, įsisteigusiais didelės rizikos trečiosiose šalyse, kurias nustato Komisija;
uždraudžiama bankams laikyti anoniminius seifus (anoniminės sąskaitos ir banko atsiskaitymo knygelės jau buvo uždraustos);
numatomos priemonės, kuriomis siekiama užkirsti kelią rizikai, susijusiai su išankstinio mokėjimo kortelėmis ir virtualiosiomis valiutomis:
- išankstinio mokėjimo kortelių savininkų tapatybės nustatymo riba sumažinama nuo 250 iki 150 eurų,
- nacionaliniai FŽP įgaliojami gauti informaciją, kuri leistų nustatyti virtualiosios valiutos savininko tapatybę;
sustiprinamas FŽP bendradarbiavimas, leidžiant jiems dalytis daugiau informacijos;
nuo 2020 m. sausio 1 d. Europos bankininkystės institucijai (EBI) pavedama užduotis užkirsti kelią finansų sistemos naudojimui pinigų plovimo ir teroristų finansavimo tikslais ir vadovauti visų ES finansinių paslaugų teikėjų ir kompetentingų institucijų pastangoms šioje srityje, jas koordinuoti ir stebėti (žr. santrauką).

Iš dalies keičiantis Reglamentas (ES) 2023/1113

Reglamentu (ES) 2023/1113 sukuriama kriptoturto mainų sistema, kuria siekiama užtikrinti, kad kriptoturtu nebūtų naudojamasi neteisėtai, pavyzdžiui, siekiant apeiti sankcijas arba finansuoti terorizmą ar karą. Siekiant laikytis tarptautinių kriptoturto pervedimo standartų ir užtikrinti šio turto atsekamumą, reikalaujama, kad kriptoturto paslaugų teikėjai rinktų ir prireikus atskleistų valdžios institucijoms tam tikrą informaciją apie tokio turto pervedimo iniciatorius ir naudos gavėjus, neatsižvelgiant į jo vertę.

Reglamentu (ES) 2023/1113 iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2015/849:

į Direktyvos (ES) 2015/849 finansų įstaigų apibrėžtį įtraukiami visų kategorijų kriptoturto paslaugų teikėjai, kaip apibrėžta Reglamente (ES) 2023/1114 (3 straipsnis);
nustatomas reikalavimas, kad kriptoturto paslaugų teikėjai taikytų rizikos mažinimo priemones, atitinkančias riziką, susijusią su pervedimais pasitelkiant saviprieglobius adresus, ir prireikus įgyvendintų sustiprinto deramo patikrinimo priemones (19a straipsnis);
nustatomas reikalavimas, kad kriptoturto paslaugų teikėjai, su ES neįsisteigusiu subjektu respondentu užmegzdami tarpvalstybinius korespondentinius santykius, apimančius kriptoturto paslaugų vykdymą, taikytų tinkamas rizikos mažinimo priemones (naujas 19b straipsnis);
valstybėms narėms leidžiama reikalauti, kad kriptoturto paslaugų teikėjai, kurie jų teritorijoje įsteigti ne filialų forma ir kurių pagrindinė buveinė yra kitoje valstybėje narėje, jų teritorijoje paskirtų pagrindinį kontaktinį punktą (45 straipsnio 9 dalis);
panaikinami registravimo reikalavimai, susiję su tų kategorijų kriptoturto paslaugų teikėjais, kuriems pagal Reglamentą (ES) 2023/1114 bus taikoma bendra licencijavimo tvarka (47 straipsnio 1 dalis). Šiais Direktyvos (ES) 2015/849 pakeitimais taip pat reikalaujama, kad Europos bankininkystės institucija paskelbtų gaires įvairiais klausimais, įskaitant:
- kriterijus ir elementus, į kuriuos kriptoturto paslaugų teikėjai turi atsižvelgti vertindami savo tarpvalstybinius korespondentinius santykius, apimančius kriptoturto paslaugų vykdymą, ir taikydami rizikos mažinimo priemones, įskaitant būtiniausius veiksmus, kurių kriptoturto paslaugų teikėjai turi imtis, jei subjektas respondentas nėra registruotas ar licencijuotas (naujas 19b straipsnis),
- rizikos kintamuosius ir rizikos veiksnius, į kuriuos kriptoturto paslaugų teikėjai turi atsižvelgti užmegzdami verslo santykius arba atlikdami su kriptoturtu susijusias operacijas (18 straipsnis),
- priemones, kurių kriptoturto paslaugų teikėjai turi imtis, kad nustatytų ir įvertintų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką, susijusią su kriptoturto pervedimais į saviprieglobį adresą* ar iš jo (naujas 19a straipsnis),
- kaip taikomos sustiprinto deramo klientų tikrinimo priemonės ir kokių rizikos mažinimo priemonių reikia imtis, kai įpareigotieji subjektai, teikiantys kriptoturto paslaugas, bendrauja su neregistruotais ar nelicencijuotais subjektais, kurie teikia kriptoturto paslaugas (naujas 24a straipsnis).

Direktyvos (ES) 2015/849 papildymas

Deleguotuoju aktu, Deleguotuoju reglamentu (ES) 2019/758, nustatomos papildomos priemonės, įskaitant būtiniausius veiksmus, kurių turi imtis kredito ir finansų įstaigos, kad sumažintų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką, jei trečiosios šalies teisės aktais draudžiama įgyvendinti grupei skirtas politikos priemones ir procedūras filialuose ar patronuojamosiose įmonėse, kurios priklauso grupei ir yra įsisteigusios trečiojoje šalyje.

NUO KADA TAIKOMOS ŠIOS TAISYKLĖS?

Direktyva (ES) 2015/849 taikoma nuo 2015 m. birželio 25 d. Iš pradžių ji turėjo būti perkelta į valstybių narių teisę ne vėliau kaip 2017 m. birželio 26 d. Visgi šis terminas buvo pratęstas priėmus kelis pakeitimus, pirmiausia Direktyvą (ES) 2018/843, kuri turėjo būti visa perkelta į valstybių narių teisę ne vėliau kaip 2020 m. sausio 10 d. Iki šios dienos taip pat turėjo būti sukurti Direktyvos (ES) 2015/849 30 straipsnyje (su pakeitimais) nurodyti registrai. Direktyvos (ES) 2015/849 31 straipsnyje nurodyti registrai turėjo būti sukurti ne vėliau kaip 2020 m. kovo 10 d.

Reglamentu (ES) 2023/1113 atlikti pakeitimai taikomi nuo 2024 m. gruodžio 30 d.

KONTEKSTAS

Ši direktyva priklauso ES teisinių priemonių rinkiniui, kuriuo siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir teroristų finansavimui. Jame taip pat yra Reglamentas (ES) 2015/847 dėl pervedamų lėšų atsekamumo (žr. santrauką). Ši direktyva taip pat priskiriama platesnei ES strategijai, kuria siekiama kovoti su finansiniais nusikaltimais ir kuri apima:

kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu ekspertų grupę, kuri reguliariai susitinka pasikeisti nuomonėmis ir padėti Komisijai rengti teisės aktus ar apibrėžti politiką;
Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos komitetą, kuris gali teikti nuomonę dėl Komisijos siūlomų priemonių įgyvendinimo;
FŽP tinklą;
Europos priežiūros institucijų jungtinį komitetą.

Daugiau informacijos žr.:

ES kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu kontekstas (Europos Komisija)
Kova su teroristų finansavimu (Europos Komisija)
Kova su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu (Europos Sąjungos Taryba)
Kova su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu (Europos bankininkystės institucija)

SVARBIAUSIOS SĄVOKOS

Pinigų plovimas. Iš nusikalstamos veiklos gautų pajamų pavertimas tariamai „švariomis“ lėšomis. Paprastai šiam tikslui naudojama finansų sistema. Tai daroma užmaskuojant pinigų šaltinius, pakeičiant pinigų formą arba perkeliant lėšas į tokią vietą, kurioje, tikėtina, jos nepritrauks tiek daug dėmesio.

Teroristų finansavimas. Lėšų teikimas arba rinkimas, siekiant jas panaudoti teroristiniams nusikaltimams vykdyti.

Kriptoturtas. Skaitmeninė vertės arba teisės išraiška, kurią galima perleisti ir laikyti elektroniniu būdu naudojant paskirstytojo registro (PRT) ar panašią technologiją (kuria dalijamasi PRT tinklo mazgų rinkinyje ir kuri sinchronizuojama tarp PRT tinklo mazgų, naudojant susitarimo mechanizmą).

Kriptoturto paslaugų teikėjas. Juridinis asmuo arba kita įmonė, kurių darbas ar verslo veikla yra profesionalus vienos ar daugiau kriptoturto paslaugų teikimas klientams ir kuriems leidžiama teikti kriptoturto paslaugas pagal Reglamento (ES) 2023/1114 59 straipsnį.

Tikrasis savininkas. Asmuo, kuris faktiškai yra bendrovės savininkas arba ją kontroliuoja.

Saviprieglobis adresas. Paskirstytojo registro adresas, nesusietas nei su kriptoturto paslaugų teikėju, nei su ES neįsisteigusiu subjektu, teikiančiu paslaugas, panašias į kriptoturto paslaugų teikėjo paslaugas.

PAGRINDINIS DOKUMENTAS

2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL L 141, 2015 6 5, p. 73–117)

Vėlesni Direktyvos (ES) 2015/849 daliniai pakeitimai buvo įterpti į pagrindinį tekstą. Ši konsoliduota versija yra skirta tik informacijai.

SUSIJĘ DOKUMENTAI

2023 m. gegužės 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/1113 dėl informacijos, teikiamos pervedant lėšas ir tam tikrą kriptoturtą, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2015/849 (OL L 150, 2023 6 9, p. 1–39)

2023 m. gegužės 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/1114 dėl kriptoturto rinkų, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 1095/2010 ir direktyvos 2013/36/ES bei (ES) 2019/1937 (OL L 150, 2023 6 9, p. 40–205)

2019 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/2177, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II), Direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų ir Direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos (OL L 334, 2019 12 27, p. 155–163)

Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai dėl pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos, darančios įtaką vidaus rinkai ir susijusios su tarpvalstybine veikla, vertinimo (COM(2022) 554 final, 2022 10 27)

2020 m. liepos 14 d. Komisijos rekomendacija (ES) 2020/1039 dėl valstybės finansinės paramos teikimo Sąjungos įmonėms, jei jos neturi sąsajų su nebendradarbiaujančiais jurisdikciją turinčiais subjektais (OL L 227, 2020 7 16, p. 76–79)

Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai dėl finansinės žvalgybos padalinių bendradarbiavimo sistemos vertinimo (COM(2019) 371 final, 2019 7 24)

2019 m. sausio 31 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/758, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 papildoma techniniais reguliavimo standartais, kuriais reglamentuojami būtiniausi veiksmai ir papildomos priemonės, kurių turi imtis kredito ir finansų įstaigos, kad sumažintų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką tam tikrose trečiosiose valstybėse (OL L 125, 2019 5 14, p. 4–10)

2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/843, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos ir iš dalies keičiamos direktyvos 2009/138/EB ir 2013/36/ES (OL L 156, 2018 6 19, p. 43–74)

2016 m. liepos 14 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2016/1675, kuriuo papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849, nustatant strateginių trūkumų turinčias didelės rizikos trečiąsias valstybes (OL L 254, 2016 9 20, p. 1–4)

Žr. konsoliduotą versiją.

2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/847 dėl informacijos, teikiamos pervedant lėšas, ir kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1781/2006 (OL L 141, 2015 6 5, p. 1–18)

Žr. konsoliduotą versiją.

2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 12–47)

Žr. konsoliduotą versiją.

paskutinis atnaujinimas 04.12.2023