Tarptautinių sandorių šalių susitarimai dėl teismingumo

Europos Sąjungos (ES) įmonės, dalyvaujančios tarptautiniuose teisiniuose sandoriuose, turi neabejoti, kad bus laikomasi jų susitarimo dėl teismingumo, o teismo priimtas sprendimas bus pripažįstamas tarptautiniu mastu.

DOKUMENTAS

2014 m. gruodžio 4 d. Tarybos sprendimas 2014/887/ES dėl 2005 m. birželio 30 d. Hagos konvencijos dėl susitarimų dėl teismingumo patvirtinimo Europos Sąjungos vardu.

SANTRAUKA

Europos Sąjungos (ES) įmonės, dalyvaujančios tarptautiniuose teisiniuose sandoriuose, turi neabejoti, kad bus laikomasi jų susitarimo dėl teismingumo, o teismo priimtas sprendimas bus pripažįstamas tarptautiniu mastu.

KAM SKIRTA ŠI KONVENCIJA?

Šia konvencija reglamentuojamas teismo sprendimų, priimtų ginčuose dėl komercinių sandorių, kurių šalys suteikė išimtinę jurisdikciją savo pasirinktam teismui, pripažinimas ir vykdymas. Prie konvencijos prisijungė ir ES, ir ne ES šalys.

Remiant Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijai Konvencija dėl susitarimų dėl teismingumo buvo sudaryta 2005 m. birželio 30 d.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Konvencija taikoma susitarimams dėl išimtinio teismingumo civilinėse ir komercinėse bylose. Ji netaikoma keliose srityse, įskaitant:

• vartojimo ir darbo sutartis;
• fizinių asmenų teisnumą ir veiksnumą;
• šeimos teisės santykius;
• juridinių asmenų teisėtumą ir intelektinės nuosavybės teisių galiojimą;
• arbitražą ir kitus alternatyvaus ginčų sprendimo procesus.

Susitarimą dėl išimtinio teismingumo gali sudaryti dvi arba daugiau šalių tam, kad nustatytų, kurie vienos susitariančiosios valstybės teismai (vienas arba daugiau konkrečių teismų) turi kompetenciją ginčuose dėl konkrečių teisinių santykių. Jei susijusios šalys nenurodo kitaip, susitarimas yra laikomas išimtiniu.

Pasirinktas teismas yra vienintelis teismas, turintis jurisdikciją spręsti ginčus, kuriems taikomas susitarimas, išskyrus atvejus, kai nusprendžiama, kad susitarimas yra niekinis pagal nacionalinę teisę. Bet koks kitas susitariančiosios valstybės teismas (kuris nėra pasirinktas teismas) turi sustabdyti arba nutraukti bylą, kuri iškelta pažeidžiant susitarimą dėl teismingumo, išskyrus atvejus, kai:

• susitarimas pagal pasirinkto teismo valstybės teisę yra niekinis;
• šalis pagal kitos šalies teisę neturėjo veiksnumo sudaryti susitarimą;
• susitarimo įgyvendinimas prieštarautų nepasirinkto teismo valstybės viešajai tvarkai;
• susitarimas negali būti įvykdytas arba pasirinktas teismas nusprendė nenagrinėti bylos.

Kitos susitariančiosios valstybės privalo pripažinti ir vykdyti pasirinkto teismo sprendimą.

Sprendimo vykdymas kitose susitariančiosiose valstybėse gali būti atidėtas, jei sprendimas yra peržiūrimas arba nesibaigė peržiūrai skirtas laikotarpis. Konvencijoje taip pat numatomi įvairūs atvejai, kai galima atsisakyti pripažinti arba vykdyti sprendimą. Joje išvardijami dokumentai, kurių reikia kreipiantis dėl sprendimo pripažinimo ir vykdymo.

Konvencijoje numatoma galimybė susitariančiosioms šalims neįtraukti tam tikrų klausimų į konvenciją. Davusi savo oficialų sutikimą ES pateikė deklaraciją dėl konvencijos netaikymo tam tikriems draudimo klausimams.

ES pasirašė konvenciją 2009 m., o ratifikavo - 2015 m. birželio 11 d. Konvencija yra privaloma visoms ES šalims (išskyrus Daniją).

ES vidaus taisyklės dėl teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo buvo pakeistos Reglamentu (ES) Nr. 1215/2012 (Briuselis I), siekiant užtikrinti jų suderinamumą su konvencija.

Daugiau informacijos pateikiama:

• Europos Komisijos pranešime spaudai apie Konvenciją dėl susitarimų dėl teismingumo;
• Europos Komisijos interneto svetainės skiltyje apie civilinę teiseną.

SUSIJĘS DOKUMENTAS

2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (OL L 351, 2012 12 20, p. 1-32).

paskutinis atnaujinimas 13.05.2015