ES šalių ekonominės politikos bendros gairės

DOKUMENTAS, KURIO SANTRAUKA PATEIKIAMA:

Tarybos rekomendacija (ES) 2015/1184 dėl ES šalių ir visos ES ekonominės politikos bendrų gairių

SANTRAUKA

KAM REIKALINGOS ŠIOS EKONOMINĖS POLITIKOS BENDROS GAIRĖS?

Taryba, atsižvelgdama į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 121 straipsnį, ES ekonomikai nustato ekonominės politikos bendras gaires (EPBG). Tai yra makroekonomikos ir struktūrinės politikos gairės, kuriomis siekiama koordinuoti ES šalių ekonominę politiką, kad būtų pasiekta bendrų tikslų.

Šios gairės ir ES šalių užimtumo politikos gairės, kurios kasmet skelbiamos pagal atskirą straipsnį (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 148 straipsnį), kartu sudaro strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo integruotas gaires.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

2008 m. finansų ir ekonomikos krizė atskleidė ir išryškino svarbius ES trūkumus ir parodė, jog tarp ES šalių ekonomikos egzistuoja glaudi tarpusavio priklausomybė. 2015 m. priimtu naujausiu gairių rinkiniu siekiama:

• patvirtinti ir remti politikos priemones siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų, kaip išdėstyta Komisijos 2015 m. metinėje augimo apžvalgoje, remiantis:
  • investicijomis,
  • struktūrinėmis reformomis ir
  • fiskaline atsakomybe;
• tvirtai siekti ES ekonomikos augimo, kuris yra vienas iš strategijos „Europa 2020“ tikslų, ir maksimaliai didinti potencialą naujų darbo vietų kūrimui;
• padėti siekti Europos ekonominės politikos koordinavimo semestro tikslų.

Taryba rekomenduoja, kad ES šalys ir, jei tinkama, visa ES vykdydamos ekonominę politiką atsižvelgtų į toliau pateiktas gaires.

• 1 gairė. Investicijų skatinimas:
  • visiškai išnaudoti ES fondų, įskaitant Europos strateginių investicijų fondą ir struktūrinius fondus, galimybes finansuoti augimą skatinančias investicijas svarbiausiose srityse;
  • įgyvendinti Europos platformą prie Europos investicijų banko (EIB), kad būtų teikiamos konsultacijos dėl investicijų, ir sukurti skaidrią projektų duomenų bazę, siekiant užtikrinti, kad finansavimas pasieks realiąją ekonomiką (t. y. susijusią su gamyba).
• 2 gairė. Augimo skatinimas įgyvendinant struktūrines reformas ESšalyse :
  • toliau įgyvendinti darbo rinkų ir socialinės apsaugos sistemų reformas, kad būtų skatinamas augimas ir užimtumas, kartu užtikrinant galimybę visiems naudotis kokybiškomis, įperkamomis ir tvariomis socialinėmis paslaugomis ir išmokomis;
  • reformuoti ir integruoti produktų rinkas, siekiant užtikrinti vartotojams ir ES įmonėms žemesnes prekių ir paslaugų kainas bei platesnį jų pasirinkimą;
  • pagerinti reglamentavimo aplinką, kurioje veikia įmonės, siekiant visų pirma remti mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ);
  • skatinti privačias investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas, visų pirma į informacinių technologijų ir ryšių sektorių bei skaitmeninę ekonomiką.
• 3 gairė. Pagrindinių kliūčių tvariam augimui ir darbo vietų kūrimui šalinimas ES lygiu :
  • toliau integruoti ES bendrąją rinką pašalinant likusias kliūtis, didinant konkurenciją ir gerinant verslo aplinką, kad Europa išliktų patraukli vieta vidaus ir užsienio įmonėms;
  • užtikrinti integruotą bendrąją skaitmeninę rinką padedant kurti skaitmeninę Europą be sienų;
  • sustiprinti reguliavimo ir priežiūros nuostatas bei vartotojų apsaugą finansų rinkų srityje ir finansų įstaigose;
  • sukurti tvarią pakeitimo vertybiniais popieriais rinką Europoje, kuri padės pagerinti ES bankų veiksmingo skolinimo galimybes;
  • sukurti tikrą ES kapitalo rinką;
  • sukurti energetikos sąjungą, siekiant užtikrinti įperkamą, saugią bei tvarią energiją įmonėms ir namų ūkiams;
  • įgyvendinti 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją;
  • toliau siekti konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, tuo pat metu skatinant žaliąsias darbo vietas ir technologijas bei inovacinius sprendimus.
• 4 gairė. Viešųjų finansų tvarumo ir teigiamo poveikio augimui gerinimas:
  • vykdyti fiskalinę politiką laikantis Stabilumo ir augimo pakto (t. y. užtikrinti deficito ir skolos lygio kontrolę), kad būtų pasiektas labiau koordinuotų veiksmų naudingas šalutinis poveikis augimui. Tai turėtų padėti ES šalims, kurios neturi fiskalinio manevravimo galimybės, ją gauti, o toms, kurios ją turi, pasinaudoti galimybe skatinti vidaus paklausą, didžiausią dėmesį skiriant investicijoms;
  • skirti pirmenybę augimą skatinantiems išlaidų punktams tokiose srityse kaip švietimas, įgūdžiai, moksliniai tyrimai ir plėtra, inovacijos ir investicijos į našumą teigiamai veikiančius tinklus;
  • pereiti prie augimui palankesnių mokesčių ir gerinti mokesčių sistemos veiksmingumą išplečiant mokesčių bazes, taip pat stiprinti mokesčių administravimą, supaprastinti mokesčių sistemą ir kovoti su mokestiniu sukčiavimu bei agresyviu mokesčių planavimu.

DOKUMENTAS

2015 m. liepos 14 d. Tarybos rekomendacija (ES) 2015/1184 dėl valstybių narių ir Europos Sąjungos ekonominės politikos bendrų gairių (OL L 192, 2015 7 18, p. 27–31)

paskutinis atnaujinimas 25.02.2016