Laboratorinių gyvūnų apsauga

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Siekiant apsaugoti laboratorinius gyvūnus ir leisti tolesnę tyrimų pažangą, šiomis priemonėmis siekiama iki visiško minimumo sumažinti bandymus su gyvūnais ir nustatyti privalomus gyvūnų naudojimo, laikymo ir priežiūros standartus. Aukšti gyvūnų gerovės standartai naudingi tiek gyvūnams, tiek mokslui.

Taikymo sritis

• Ši direktyva taikoma visiems gyviems stuburiniams gyvūnams, išskyrus žmogų, ir kai kuriems bestuburiams, kurie, tikėtina, jaučia skausmą (sepijoms, aštuonkojams ir t. t.).
• Nežmoginių primatų naudojimas yra ribojamas, naudoti žmogbeždžiones (šimpanzes, bonobus, gorilas ir orangutanus) draudžiama.

Sritys, kuriose taikomi bandymai su gyvūnais

Leidimai bandymams su gyvūnais išduodami tik procedūroms, kurių tikslas yra:

• fundamentiniai tyrimai;
• pritaikymo ir taikomieji tyrimai, skirti žmonių ir gyvūnų ligų prevencijai, diagnostikai ir gydymui;
• vaistų, maisto ir pašaro, cheminių medžiagų ir pan. kūrimas, gamyba ir bandymai;
• aplinkosauga, saugant žmonių ir gyvūnų sveikatą;
• tyrimai, skirti rūšims išsaugoti;
• aukštasis mokslas ir mokymas;
• kriminalistiniai tyrimai.

Projektų, kurių metu atliekami eksperimentai su gyvūnais, vertinimas

• Leidimas naudoti eksperimentui gyvūnus išduodamas tik tais atvejais, kai nėra patenkinamų alternatyvų.
• Projektus, kurių metu atliekami eksperimentai su gyvais gyvūnais, turi vertinti kompetentinga institucija. Negalima jų pradėti, kol negautas teigiamas vertinimas, patvirtinantis, kad gyvūnų naudojimas yra pateisinamas ir numanoma nauda yra didesnė nei gyvūnui daroma žala, atsižvelgiant į etinius sumetimus.
• Projektuose naudojamų gyvūnų skaičius turėtų būti kuo mažesnis, nekeliant pavojaus projekto tikslams.
• Laikymo sąlygos ir procedūroms naudojami metodai turi iki minimumo sumažinti bet kokį gyvūnams keliamą nebūtiną skausmą, kančias ar baimę.

Gyvūnų gerovė

• Eksperimentams naudojami gyvūnai turi gauti tinkamą priežiūrą, su jais turi būti tinkamai elgiamasi.
• Įstaigos turėtų užtikrinti toliau nurodytas sąlygas.
  • Gyvūnai turi būti laikomi pakankamai dideliuose jiems narvuose ir jų rūšiai pritaikytomis sąlygomis, remiantis direktyvos III priede išvardytais standartais.
  • Socialūs gyvūnai turi būti laikomi narvuose kartu ir turi būti taikomi aplinkos gerinimo metodai, suteikiantys gyvūnui didesnę galimos veiklos įvairovę, ypač skatinantys fizinį aktyvumą, tyrinėjimą ir pažintinę veiklą, atitinkančią jo natūralų elgesį.
  • Turi būti įsteigta gyvūnų gerovės įstaiga, kuri teiktų patarimus gyvūnų gerovės klausimais ir rekomenduotų naujus būdus keisti ir mažinti gyvūnų naudojimą bei gerinti jo sąlygas (pagal vadinamąjį trijų taisyklių principą). Šioje įstaigoje turi būti už gyvūnų gerovę atsakingas žmogus, ją turi konsultuoti paskirtasis veterinaras. Jų veiklą turi remti kiekvienoje ES valstybėje narėje įkurti naudojamų gyvūnų apsaugos nacionaliniai komitetai.
• Gaišinimo metodai turi riboti gyvūnų jaučiamą skausmą, kančias ir baimę. Gyvūnus gali gaišinti tik reikiamus įgūdžius turintis asmuo veisimo, tiekimo arba naudotojo įstaigoje, naudodamas direktyvos IV priede nurodytus metodus.
• Apskritai visi su gyvūnais dirbantys asmenys turi būti tinkamai išmokyti ir turėti patirties, o prieš pradedant dirbti be priežiūros, jų kompetencija turi būti įvertinama.

Procedūros

• Leidžiamos tik procedūros, patvirtintos kaip projekto, kuriam išduotas leidimas, dalis.
• Procedūros:
  • klasifikuojamos pagal sunkumą, remiantis direktyvos VIII priedu;
  • turi būti atliekamos taikant anesteziją arba naudojant kitą metodą, pavyzdžiui, analgeziją, išskyrus atvejus, kai tai netinkama arba manoma, kad anestezija labiau traumuos gyvūną nei pati procedūra.
• Kiek įmanoma, gyvūno gyvybė turi būti išsaugota. Procedūros planuojamos taip, kad nugaištų kuo mažiau gyvūnų ir būtų sumažinta jų kančių trukmė bei intensyvumas.
• Pakartotinis gyvūno naudojimas yra būdas sumažinti bendrą laboratorinių gyvūnų skaičių. Prieš naudojant gyvūną pakartotinai, reikia atsižvelgti į realų kaupiamąjį procedūrų sunkumą, gyvūno sveikatą ir veterinaro nuomonę.
• Baigus procedūrą veterinaras ar kompetentingas asmuo turi nuspręsti, ar galima palikti gyvūną gyvą. Gyvais paliktais gyvūnais turi būti tinkamai rūpinamasi ir jie turi būti tinkamai laikomi, kaip nurodyta III priede.

Leidimų išdavimas

• Veisėjai, tiekėjai ir naudotojai bei jų įstaigos turi gauti kompetentingos institucijos leidimą ir būti joje registruoti.
• Leidimą turinčiose įstaigose turi būti laikomų rūšių gyvūnams ir, jei ten atliekamos procedūros, procedūroms atlikti pritaikyti įrenginiai ir įranga.
• Jos turi turėti įrašus, kuriuose būtų fiksuojamos visos naujos žinios apie gyvūnus, jų kilmė ir paskirtis. Šie įrašai saugomi penkerius metus ir yra viešai prieinami.
• Be to, kiekvienas šuo, katė ir nežmoginis primatas turi turėti individualų identifikatorių ir individualią bylą su aktualia reprodukcine, veterinarine ir socialine informacija, įskaitant informaciją apie projektus, kuriuose jis buvo naudojamas.

Patikrinimai

• Kompetentingos institucijos reguliariai tikrina visus veisėjus, tiekėjus ir naudotojus bei jų įstaigas, siekdamos užtikrinti šios direktyvos reikalavimų laikymąsi.
• Patikrų dažnumas nustatomas pagal kiekvienai įstaigai būdingas rizikas. Tačiau kiekvienais metais tikrinama bent viena trečioji naudotojų įstaigų dalis ir dalis šių patikrų atliekamos neįspėjus.
• Nežmoginių primatų veisėjai, tiekėjai ir naudotojai tikrinami bent kartą per metus.

Skaidrumas

• Valstybės narės kiekvienais metais privalo rinkti ir viešai pateikti statistinę informaciją apie gyvūnų naudojimą procedūroms, įskaitant informaciją apie realų procedūrų sunkumą ir apie procedūroms naudojamų nežmoginių primatų rūšis ir kilmę.
• Be to, per šešis mėnesius nuo leidimo išdavimo valstybės narės turi paskelbti netechninio pobūdžio projektų santraukas (NPPS) apie patvirtintus projektus. NPPS neturi pažeisti naudotojų anonimiškumo principo.
• Valstybės narės gali reikalauti, kad šiose santraukose būtų nurodyta, ar projektas turi būti įvertintas atgaline data ir iki kokio termino. Tokiu atveju jos turi užtikrinti, kad santrauka būtų atnaujinta atsižvelgiant į vertinimo rezultatus.
• Europos Komisija įsteigė dvi viešas duomenų bazes, kuriose kaupiami valstybių narių metiniai statistiniai duomenys (statistinė ES duomenų bazė dėl gyvūnų naudojimo) ir netechninio pobūdžio projektų santraukos (NPPS ES duomenų bazė dėl gyvūnų naudojimo).

Ataskaitų teikimas

• Valstybės narės ne vėliau kaip 2023 m. lapkričio 10 d. ir vėliau kas penkerius metus turi siųsti Komisijai informaciją apie direktyvos įgyvendinimą ir pateikti bei paskelbti ją Įgyvendinimo sprendime (ES) 2020/569 nustatyta forma. Ne vėliau kaip po šešių mėnesių Komisija, remdamasi šiais duomenimis, turi paskelbti ir reguliariai atnaujinti ES masto apžvalgą.
• Valstybės narės kasmet privalo rinkti ir viešai pateikti statistinę informaciją apie gyvūnų naudojimą procedūroms, įskaitant informaciją apie realų procedūrų sunkumą ir apie procedūroms naudojamų nežmoginių primatų rūšis ir kilmę. Šiuos statistinius duomenis jos turi pateikti Komisijai ne vėliau kaip iki kitų metų lapkričio 10 d. Komisijos nustatyta forma. Komisija paskelbs valstybių narių pateiktų statistinių duomenų metinę suvestinę ataskaitą.

Daliniai keitimai

III ir IV priedai iš dalies pakeisti Deleguotąja direktyva (ES) 2024/1262. Daliniai pakeitimai iš esmės susiję su zebrine danija, meldinėmis nendrinukėmis ir galvakojais moliuskais.