Saugus maisto perdirbimas: bendrieji ekstrahentų standartai

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Ekstrahentai, naudotini visoms paskirtims pagal geros gamybos praktiką:

• vanduo, į kurį gali būti pridėta rūgštingumą ar šarmingumą reguliuojančių medžiagų, ir kitos tirpiklių savybių turinčios maisto medžiagos;
• propanas;
• butanas;
• etilo acetatas;
• etanolis;
• anglies dioksidas;
• acetonas;
• azoto oksidas.

Ekstrahentai, kurių išsamios naudojimo sąlygos nustatytos Direktyvos 2009/32/EB I priede:

• heksanas;
• 2-metiloksolanas;
• metilacetatas;
• etilmetilketonas;
• dichlormetanas;
• metanolis;
• 2-propanolis;
• dimetileteris;
• dietileteris;
• cikloheksanas;
• 1-butanolis;
• 2-butanolis;
• 1-propanolis;
• 1, 1, 1,2–tetrafluoretanas.

Europos Sąjungos (ES) valstybės narės negali uždrausti, apriboti ar trukdyti prekiauti maisto produktais arba maisto ingredientais, jeigu minėti tirpikliai buvo naudojami laikantis teisės aktų nuostatų.

Valstybės narės negali leisti kaip ekstrahentus naudoti kitas medžiagas.

Nacionalinės valdžios institucijos gali laikinai sustabdyti arba apriboti leidžiamų ekstrahentų naudojimą, jeigu jos turi rimtų priežasčių manyti, kad šių medžiagų naudojimas maisto produktuose gali kelti grėsmę žmonių sveikatai.

Apie tai jos turi nedelsdamos pranešti kitoms valstybėms narėms ir Europos Komisijai, kuri išnagrinėja tokį sprendimą pagrindžiančius įrodymus.

Medžiagų, naudojamų kaip ekstrahentai, pakuotėje, taroje arba etiketėse turi būti aiškiai matoma, įskaitoma ir neištrinama informacija. Tai yra:

• komercinis pavadinimas;
• aiški nuoroda, kad medžiaga yra tinkama maistui ar maisto ingredientams ekstrahuoti;
• specialios laikymo sąlygos.