ES vaidmuo JT daugiašalėje sistemoje

DOKUMENTAS, KURIO SANTRAUKA PATEIKIAMA:

Europos Sąjungos sutarties 21 straipsnis

KOKS ŠIO STRAIPSNIO TIKSLAS?

Jame nustatomi principai, kuriais pagrįsti tarptautiniai ES veiksmai. Jais, be kita ko, skatinama:

• demokratija, teisinė valstybė, žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės, ir pagarba Jungtinių Tautų (JT) Chartijos bei tarptautinės teisės principams;
• tarptautinė sistema, grindžiama tvirtesniu daugiašaliu bendradarbiavimu ir tinkamu pasauliniu valdymu;
• bendrų problemų daugiašaliai sprendimai, priimami JT struktūroje.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

ES dalyvavimas JT sistemoje

• ES turi daugiau stebėtojos teisių JT:
  • ES turi teisę pasisakyti posėdžiuose vykstant pagrindinių grupių atstovų debatams, taip pat teisę teikti pasiūlymus ir pataisas (tokios galimybės kiti stebėtojai neturi), ir atsakymo teisę, kai pasisakoma dėl ES pozicijos. Vis dėlto ES negali kartu su kitomis valstybėmis paremti rezoliucijų ar sprendimų projektų, neturi balsavimo teisės ar teisės siūlyti kandidatų.
• ES ir JT partnerystė yra pagrįsta politiniu ir operatyviniu bendradarbiavimu siekiant baigti bendras programas bei projektus.
• Pagrindinės bendradarbiavimo sritys:
  • taikos ir saugumo pasaulyje išsaugojimas – per visapusišką partnerystę, nuo konfliktų prevencijos iki atstatymo ir taikos kūrimo. ES indėlis teikiamas žmogiškųjų ir finansinių išteklių pavidalu. Be to, ES bendra užsienio ir saugumo politika leidžia stiprinti bendradarbiavimą civilinėje ir karinėje srityje;
  • parama žmogaus teisėms, lyčių lygybei ir demokratijai – įtvirtinant standartus ir mechanizmus žmogaus teisėms ginti JT sistemoje bei vystant dvišalį bendradarbiavimą;
  • žmogaus, ekonominis ir socialinis vystymasis – ypač koordinuojant veiksmus pagalbos vystymuisi ir humanitarinės pagalbos srityje;
  • aplinkosauga ir klimato kaita – ypač priimant susitarimus ir tarptautines konvencijas, ir vykdant tarptautinio aplinkos valdymo reformą;
  • humanitarinė pagalba ir pagalba maistu – ypač teikiant pagalbą iš ES, kuri yra didžiausia pasaulyje taikomų priemonių donorė;
  • kova su tarptautinėmis ir regioninėmis grėsmėmis saugumui – kaip antai terorizmas, masinio naikinimo ginklų ir šaulių ir lengvųjų ginklų platinimas, organizuotas nusikalstamumas, prekyba narkotikais ir pinigų plovimas.
• ES kasmet pristato savo prioritetus JT Generalinėje Asamblėjoje. Jais savo darbe remiasi ES delegacija.
• ES kartu su ES šalimis yra prie JT sistemos labiausiai prisidedantis subjektas.

Daugiašališkumo skatinimas

• Vykdydama 2016 m. visuotinę ES strategiją ES skatins taisyklėmis grindžiamą tvarką pasaulyje, kurios pagrindinis principas yra daugiašališkumas, o jos esmę sudarys JT su tarptautinėmis ir regioninėmis organizacijomis, valstybėmis bei nevalstybiniais subjektais.
• ES sustiprino partnerystę su JT ir padidino savo įtaką, pagrįstą gairėmis ir rekomendacijomis, kurias 2003 m. nustatė Komisija.

KONTEKSTAS

Daugiau informacijos žr.:

• ES Jungtinėse Tautose (Europos išorės veiksmų tarnyba).

PAGRINDINIS DOKUMENTAS

Europos Sąjungos sutarties suvestinė redakcija – V antraštinė dalis – Bendrosios nuostatos, susijusios su Sąjungos išorės veiksmais, ir konkrečios nuostatos, susijusios su bendra užsienio ir saugumo politika – 1 skyrius – Bendrosios nuostatos dėl Sąjungos išorės veiksmų – 21 straipsnis (OL C 202, 2016 6 7, p. 28–29)

paskutinis atnaujinimas 20.03.2020