Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimai (PBS): Rusija, Pietų Kaukazas ir Vidurinė Azija

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

• ES sudarė aštuonis partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimus (PBS) arba tvirtesnės partnerystės susitarimus su ES nepriklausančiomis šalimis: Armėnija, Azerbaidžanu, Kazachstanu, Kirgizija (Kirgizijos Respublika), Rusija, Uzbekistanu ir Turkmėnistanu.

• PBS su Turkmėnistanu dar neratifikavo Europos Parlamentas, o šalių santykiai iš dalies reglamentuojami laikinuoju susitarimu ir iš dalies 1990 m. susitarimu tarp ES ir buvusios Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos (TSRS).

• Tvirtesnės partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimu su Kazachstanu atnaujinamas ir pakeičiamas ankstesnis partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimas.
• Visapusiškos ir tvirtesnės partnerystės susitarimas su Armėnija šiuo metu taikomas laikinai. Jis įsigalios ir pakeis ankstesnį partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą.
• Nemažai šių šalių yra ES kaimynystės politikos, kurios įgyvendinimas grindžiamas susitarimais, partnerės.
• PBS su Rusija taip pat numatoma sudaryti būtinas sąlygas ateityje sukurti laisvosios prekybos erdvę.

Pagrindinės savybės

Kiekvienu susitarimu susitariama dėl konkrečių sąlygų, atsižvelgiant į abiejų šalių dvišalius tikslus. Nepaisant to, daugelis turi bendrų savybių ir panašių formatų, įskaitant toliau nurodytus.

• Bendrieji principai dėl pagarbos demokratijai, tarptautinės teisės principams ir žmogaus teisėms. Visuose susitarimuose taip pat yra numatytas rinkos ekonomikos tikslas. Kai kurie kiti principai yra nurodyti kaip svarbiausi sudarant susitarimus, pavyzdžiui:
  • teisinė valstybė ir geras valdymas;
  • kova su korupcija ir įvairaus pavidalo tarpvalstybiniu organizuotu nusikalstamumu ir terorizmu;
  • tvaraus vystymosi skatinimas;
  • veiksmingas daugiašališkumas.
• Dvišalio politinio dialogo užmezgimas siekiant paskatinti suderintas pozicijas abipusiai svarbiais tarptautiniais klausimais ir bendradarbiauti siekiant stabilumo, saugumo ir demokratijos bei žmogaus teisių laikymosi.
  • Dialogas vyksta ministrų lygiu (bendradarbiavimo taryba ar partnerystės taryba), parlamento lygiu (parlamentinė taryba) ir vyresniųjų valstybės tarnautojų lygiu, taip pat diplomatiniais kanalais ir ekspertų susitikimais.
  • Susitarime su Rusija taip pat numatomas dialogas prezidentų lygiu.
• Teisingumo, laisvės ir saugumo srityje prioritetai gali būti šie:
  • konsoliduoti teisinę valstybę ir stiprinti institucijas visais administravimo lygiais apskritai, teisėsaugą ir ypač teisingumo vykdymą;
  • stiprinti dialogą ir bendradarbiavimą migracijos, prieglobsčio ir sienų valdymo srityse;
  • kovoti su organizuotu nusikalstamumu ir pinigų plovimu.
• Prekybos ir su prekyba susijusių klausimų srityje ES ir atitinkama šalis taiko viena kitai palankiausio režimo statusą. Jos taip pat sukurs nemokamą prekių tranzitą per savo teritoriją.
  • Kiekviena šalis atleidžia kitos šalies laikinai įvežamas prekes nuo importo muitų ir mokesčių.
  • Šalims nebebus taikomi kiekybiniai importo apribojimai, o prekėmis turi būti prekiaujama jų rinkos kaina.
  • Taip pat nustatomos sąlygos, susijusios su užimtumu, verslo įkūrimu ir įmonių veikla (veikimu), tarpvalstybiniu paslaugų teikimu, einamaisiais mokėjimais ir kapitalu.
• Intelektinės, pramoninės ir komercinės nuosavybės apsauga.
• Ekonominis ir sektorių bendradarbiavimas gali apimti įvairesnes sritis ir sektorius, siekiant laipsniško suderinimo su ES įstatymais ir praktika bei, kai tinka, su tarptautinėmis normomis ir standartais. Sektoriai gali apimti:
  • žemės ūkio ir maisto sektorių;
  • energetiką;
  • makroekonominį bendradarbiavimą;
  • viešųjų finansų valdymą;
  • apmokestinimą;
  • turizmą;
  • aplinką;
  • pramonės ir įmonių politiką;
  • bendradarbiavimą užimtumo, socialinės politikos ir lygių galimybių srityse;
  • pilietinės visuomenės bendradarbiavimą;
  • tarpvalstybinį ir regionų bendradarbiavimą.
• Kultūrinis bendradarbiavimas.
• Finansinis bendradarbiavimas.